LAIŠKAI

LFB New Yorke ir jų svečiai, minėdami Vasario 16, svarstė, kurie asmens daugiausia per metus buvo parėmę Lietuvos ir kitų pavergtų tautų laisvinimo reikalą, o taip pat, kurie jį neigiamai veikė. Eilei vienų ir antrų buvo pasiųsti laiškai, kurių ištraukas čia skelbiame.

1. VALSTYBĖS SEKRETORIUI JOHN FOSTER DULLES

... apžvelgę 1957 politinius įvykius, konstatavome, kad Jūs, Pone Sekre-torau, labiausiai rėmėte Lietuvos ir kitų pavergtų kraštų išsivadavimo viltis.

Mes, kurie kovojome vardan laislaužiamą norą taikos atstatymą jungti su laisve ir teisingumu.

Audringoje 1957 propagandoj, priešingoje tiems principams, Jūs stovėjote tvirtas ir nepalenkiamas.

Mes, kurie kovojame vardan laisvės ir teisingumo prieš nacių ir sovietų okupaciją ir kurie radom prieglaudą dabar Amerikos žemėje, esame giliai Jums dėkingi ir visokeriopai Jūsų laikyseną remiame...

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

RAŠO NEŽINOMA MAMA

Gerb. redaktoriau. Susidomėjus visuomet skaitau Į Laisvę. Dar labiau susidomėjus skaitau straipsnius, liečiančius jaunimą. Tai nepabaigiama tema, visų diskutuojama. Būkit malonus išklausyti ir trumpo žodžio paprastos mamos.

Kalčiausias dėl nutautėjimo yra jaunimo “inferiority kompleksas”. Amerika graži, turtinga, galinga, protinga, o Lietuva vargšė, prispausta, apleista, pasigailėjimo verta ...

Kas išugdė tokį menkavertiškumo pajautimą? Daugiausia mes patys, mūsų laikraščiai, mūsų visuomenės veikėjai. Kiek kartų bet kas užlipo ant scenos kalbėt bet kuria proga— niekad neapsiėjo be Amerikos pagarbinimo. Nė vienas kalbėtojas neapsiėjo be šių ar panašių žodžių. .. mes čia gyvename laisvam, turtingam, demokratiškam krašte... Ir nė vienas nepamiršo paverkšlent, koks skurdas ir vargas Lietuvoje. Kodėl nė vieno neatsirado, kurs būt bet kada taręs jaunimui, kad stabas, kurį jie garbina, yra apgedęs? Kodėl pačių amerikonų rimti žmonės mato bankrotą Amerikos moksle, kultūroj, jaunimo auklėjime, o mūsiškiai vis kartoja, kad mūsų vaikai čia turi “geriausias” sąlygas pasauly? Kodėl nė vienas visuomenininkas, laikraštis neprisimena, kaip Lietuvoj jaunimas garsina Lietuvos vardą kaip galėdami — kad ir tame pačiame festivalyje Maskvoje; kad sportu, dainomis ir šokiais žavi svetimuosius, nors šiuo tarpu tik komunistus?

Skaityti daugiau: RAŠO NEŽINOMA MAMA

RAŠO BUVĘS PARTIZANAS LIETUVOJE

Laiškas iš Chicagos P. Naručio redakcijai praneša apie belgą K. Rampelbergh, kuris buvo partizanas Lietuvoje. Jis buvo vokiečių “Wehrmachte” karininkas. Vokiečiams traukiantis nuo bolševikų, R. pasiliko Lietuvoje su “Vanagais”. Tauragės apylinkėje jis partizanavo iki 1953. Partizanuose jis išsitarnavo iki leitenanto laipsnio. Jis pakliuvo ant sovietų šnipės vienos lietuvės merginos, kuri norėjusi savo gyvenime būtinai “pamatyti partizaną”. Kai jis nuvykęs ir skutęsis, mergina bešluodama aslą, nejučiomis su drabužiais pašalino ir jo ginklą; tada buvo pašaukti rusai. Buvo išvežtas į Maskvą. Po poros metų pagal vokiečių-sovietų sutartį jau iš Sibiro jį paleido. Po eilės nuotykių jis dabartiniu metu yra atsidūręs Vokietijoje Wetzlaro sanatorijoje.

P. Narutis persiuntė redakcijai ir K. Rampelbergh jam rašytą laišką, kuris, mums rodos, gali būti įdomus, kaip dokumentas, ką jaučia nelietuvis, praleidęs keleris metus su Lietuvos partizanais. Jį skelbiame netaisydami kalbos, kad būtų aišku, kiek jis yra lietuviškai pramokęs.

*

Brangus p. Naruti,

Labai džiaugiuos, kad gavau Jūsų linkėjimus Naujųjų Metų proga iš tolimos šalies. Žinoma, kad draugų linkėjimai turi brangią ypatybę, būbent: jie tikri ir nuoširdi(ūs). Bet už tai, kad jie iš lietuviškos širdies, je man už vis brangiausi!

Skaityti daugiau: RAŠO BUVĘS PARTIZANAS LIETUVOJE

Į LAISVĘ APIE SAVE

Į Laisvę žurnalo, atgaivinto Amerikoje 1953, jau išėjo 15 numerių. Bendras puslapių skaičius — 1006. Bendradarbių bendras skaičius — 50, neįskaitant tų, kurie laiškais redakcijai kėlė vieną ar kitą klausimą bei reiškė savo nuomones apie laikraštį. Jie yra įvairaus amžiaus, įvairių nusistatymų, įvairių profesijų, bet juos visus jungia pažangos siekimas ir noras tarnauti visuomeniniam reikalui.

KAS RAŠĖ

Praleisdami titulus, nes ir be jų lietuviškajai visuomenei tie asmens pažįstami, primename tik jų pavardes abėcėlės eile:

V. V. Adamkavičius, K. Ambrozaitis, M. Anysas, R. Bačkis, K. Balčys, A. Baltinis, St. Barzdukas, J. Brazaitis, K. Brazauskas, Z. Brinkis, K. Bružas, A. Damušis, A. V. Dundzila, A. Gečiauskas, J. Grinius, A. Grinienė, Z. Ivinskis, P. Jurkus, V. Jurkuvienė, St. Yla, J. Kazickas, D. Kenstavičius, F. Kopryva, A. Krikščiūnaitė, A. Kučas, K. Kudžma, A. Maceina, A. Mažiulis, A. Musteikis, M. Musteikis, P. Narutis, A. Pocius, L. Prapuolenis, A. Ramūnas-Paplauskas, A. Sabalis, V. Sidzikauskas, K. Skrupskelis, S. Sužiedėlis, A. Šalčius, R. Šomkaitė, E. Turauskas, V. Vaitiekūnas, V. Vardys, Br. Vaškelis, J. Vidzgiris, V. Vygantas.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ APIE SAVE

Rėmėjai, metrika

Į LAISVĘ RĖMĖJAI

Į Laisvę reikalams aukojo:

Dr. A. Razma $107.00, XY $100.00, kun. K. Balčys $42.00, S: Kungys $17.00, A. Pladys ir K. Račiūnas po $14.00; dr. J. Kižys, kun. S. Laurinaitis ir New Yorko sambūris po $10.00, J. Jasaitis $9.00, dr. A. Kyras, dr. p. Kisielius, A. Pargauskas, V. Sinkus, A. Šležas po $7.00, J. Baužys $5.00, K. Gasparėnas, V. Rygertas, B.    Vitkus po $4.00, B. Barisas, P. Bagdonas, D. Bielskus, K. Dabulevičius, K. Gimžauskas, V. Girčys, A. Gulbinskas, prel. P. Juras. M. Jurgaitis, B. Ivanauskas, K. Kazlauskas, A. Karalius, V. Kulbokas, St. Raštikis, B. Raugas, V. Skladaitis, dr. V. Šaulys, A. Venclova, I. Vosyliūnas po $2.00, dr. K. Alminas, M. Daugėlienė, J. Brazauskas, J. Stelmokas po $1.00.

Nuoširdžiai dėkoja

Į LAISVĘ leidėjai

“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje:A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic. N. Butkū-nas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.

D. Britanijoje:V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Ave., Shepherds / Bush, London W. 12.

Italijoje:Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.

Skaityti daugiau: Rėmėjai, metrika

Į Laisvę 1958 16-17(53-54)


Į LAISVĘ Nr. 16-17 (53-54),

Lietuvos nepriklausomybės 40 metų sukakčiai

      T u r i n y s
Liudijimo žodžiai iš Sibiro ...........................................   1
Adolfas Damušis: Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį  2
Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia .......  9
Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje ................... 21
Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą 27
Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys ................. 41
Iš Sibiro poezijos ..................................................... 58
DARBAI IŠ IDĖJOS: ... 60-126
Anapus:
Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje
(Julius Vidzgiris),

   Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas), 
        Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas), 
        Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis); 
Tremtyje: Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas (Vytautas Vaitiekūnas), 
        Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas Alte, 
        Balfas pažangos kelyje, 
        Europos Bičiulių penktoji studijų savaitė,
        Amerikos-Kanados studijų savaitė. 
Pasauly: Kur Lietuvai durys atviros (Stasys Bačkis), 
        Kai įvykiai pradeda riedėti (J. B.), 
        Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje, 
        Bjaurusis amerikonas, 
        Ateities mokslai ir žmogaus asmuo (V.B.). 
Idėjos spaudoje: Diskusija dėl kūrybos nuosmukio, 
        Dėl demokratijos, 
        Dėl nepriklausomybės idėjos nusavinimo, 
        Dėl visuomeninės grupių reikšmės, 
        Dėl pasaulėžiūros ir politikos, 
        Dėl kolonijos Hondūre, 
        Dėl jaunesnės kartos vertinimų; 
Laiškai: Fausto Kirbos, Juozo Mikuckio, kun. J. Velučio;
Vardai įvykiuose. 


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 

Į LAISVĘ BENDRADARBIAI: V. V. Adamkavičius, dr. K. Ambrozaitis, dr. M. Anysas, R. Bačkis, kun. K. Balčys, dr. A. Baltinis, St. Barzdukas. K. Brazauskas, dr. Z. Brinkis, K. Bružas, kun. V. Dabušis, dr. A. Damušis, St. Daunys, A. V. Dundzila, A. Gečiauskas, dr. J. Grinius, A. Grinienė, dr. Z. Ivinskis, V. Jonikas, P. Jurkus, V. Jurkuvienė, kun. St. Yla, dr. J. Kazickas, kun. D. Kenstavičius, F. Kopryva, A. Krikščiūnaitė, dr. A. Kučas, K. Kudžma, dr. A. Maceina, dr. V. Maciūnas, A. Mažiulis, dr. A. Musteikis, M. Musteikis, P. Narutis, dr. K. Pakštas, A. Pocius, L. Prapuolenis, dr. J. Puzinas, dr. A. Ramūnas-Paplauskas, inž. A. Sabalis, V. Sidzikauskas, K. Skrupskelis, S. Sužiedėlis, A. Šalčius, R. Šomkaitė, Ed. Turauskas, V. Vaitiekūnas, dr. V. Vardys, B. Vaškelis, dr. J. Vidzgiris, dr. V. Vygandas.

LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

NR. 16-17 (53-54) 1958 M. GRUODIS

LIETUVOS nepriklausomybės 40 metų sukaktį baigiame, sustodami prie netikėtos dovanos iš Sibiro: trys mergaitės atsiuntė savo darbo maldaknygę — poros colių pločio, trijų colių ilgio, juodai aptaisytą, su piešinėliu pirmam puslapy, tekstas rūpestingai ranka surašytas. Maldos jų pačių individualizuotos pagal pergyvenimus Sibiro ištrėmime.

Imame nuo pat pradžios maldas, kuriomis pradeda ir baigia kieto darbo dieną:

DANGAU, PALAIMINKI VARGO DIENĄ

Išaušo sunki darbo diena.

Šv. Trejybe, noriu Tave pagarbinti kantrybe ir pagarba savo bendradarbiams.

Duok mums išminties ir jėgos ramiai iškęsti visus nesusipratimus, panieką ir neapykantą.

Palaiminki mano mylimuosius ir visą mano Tautą, o ypač Tėvynės Gynėjus, našlaičius ir visus kenčiančius už Tiesą.

Sujunki mus visus vienybėn gyvu tikėjimu, nepalaužiama viltimi ir nežinančia ribų meile. Amen.

Mūsų Tautos Kankiniai, išmelskite stiprybės, sumanumo ir vienybės mūsų Tautos darbuotojams, išmelskite tikrai šviesų amžiną poilsį galvą paguldžiusiems už savo žemę.

Skaityti daugiau: LIUDIJIMO ŽODŽIAI IŠ SIBIRO

TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

LIUDIJIMAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PAŽANGOS EIGĄ

ADOLFAS DAMUŠIS,
Detroit, Mich.

1. KOKĮ TECHNIKINIŲ MOKSLŲ PERSONALĄ ATSIKŪRUSI LIETUVA TURĖJO, KIEK JO UŽTEKO UNIVERSITETUI IR PRAKTINIAM GYVENIMUI, KIEK BUVO PAGAMINTA SAVŲ SPECIALISTŲ?

1918 metais Lietuva paveldėjo labai negausų technikinį personalą, apytikriu skaičiavimu tarp 150-200 žmonių, bet jie buvo labai ryžtingi ir nebijojo darbo. Labai daug dėmesio ir energijos jie skyrė švietimui, kaip pačiam svarbiausiam uždaviniui. Jų pastangomis buvo sukurtas Lietuvos universiteto technikos fakultetas, kelios aukštesniosios technikos mokyklos Kaune, vėliau Vilniuje, kultūrtechnikų mokykla Kėdainiuose. Daug gamtos mokslų specialistų suėmė ir matematikos gamtos fakulteto organizavimas su fizikos, chemijos, biologijos ir geologijos skyriais. Dotnuvos žemės ūkio akademija irgi turėtų būti tam tikra dalimi įskaitoma į technikinį personalą ruošiančių mokyklų grupę.

Be abejo, šis dėmesio nukreipimas į švietimą buvo teisingas. Buvo ruošiamasi ateičiai. Praktiniam pramonės darbui nedaug laisvų jėgų beliko. Todėl pramonės intensyvus augimas pačioje Nepriklausomybės gyvenimo pradžioje buvo nudelstas. To priežastis buvo nepakankamas specialistų skaičius. Įsteigtos mokyklos buvo pilnos studentų, bet laisvojo gyvenimo pabaigoje technikinių specialybių mokyklos buvo plūste užplūstos.

Skaityti daugiau: TECHNIKINIAI MOKSLAI LAIPSNIŠKAI VEDĖ Į LIETUVOS PAŽANGIĄ ATEITĮ

MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

ZENONAS IVINSKIS, Roma,

Į KLAUSIMUS APIE ISTORIJOS MOKSLUS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

1. Tautinis susipratimas kilo drauge su dėmesiu Lietuvos istorijai, kurią tyrė ir populiarino daugiausia istorijos mėgėjai patrijotai. O kiek nepriklausoma Lietuva išaugino istorijos specialistų?

Iš tiesų tautinė lietuvių sąmonė vystėsi ir stiprėjo, kai jie, vis labiau apčiuopę savos praeities didybę, ėmė ja žavėtis ir idealizuoti garsingus didžiųjų kunigaikščių laikus. Kaip retas kuris 19-jo amžiaus galo patriotas savo tautiniam susipratimui reikšti nesigriebdavo eiliuotų posmų, taip dažnas jų vis imdavosi ir Lietuvos istorijos temų. Juk ir “Aušros” romantikų pagrindinė tema buvo pristatyti senosios Lietuvos didybę. Reikėjo tad laukti, kad šitokioje dvasioje prisikėlusi Lietuva duos žymų skaičių jaunuolių užsidegėlių, kurie ims savą istoriją tirti. Taip darė lenkai magnatai ir bajoraičiai nuo antros 19-to amžiaus pusės, pradėję Lenkijos ir Lietuvos istorijos šaltinius leisti ir nuosekliai Jogailaičių valstybę tyrinėti. Tačiau Lietuvoje ilgai iš romantiško mėgėjiškumo nebuvo išeita. Kai 1922 buvo kuriamas Lietuvos un-tas, svetur nuosekliai istorijos studijas ėjusieji tebuvo pirštais skaičiuojami, ir jiems patiems gyvenimas neleido pilnai atsidėti savo sričiai. Taip jau buvo lemta, kad ir vėliau Lietuvos aukštosios mokyklos negalėjo paruošti žymesnio skaičiaus Lietuvos istorijos tyrinėtojų. Jeigu neskaityti apie dešimties universitetinių dėstytojų, Lietuva teišaugino vos keletą Lietuvos istorijos specialistų, savarankiškai tyrinėjančių ir besireiškiančių moksle. Skaičius nepaprastai mažas! Kodėl taip įvyko? Priežasčių reikia ieškoti pačiam un-te ir šalia jo.

Skaityti daugiau: MOKSLAI, IŠ KURIŲ... TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA

DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

STASYS YLA,
Putnam, Conn.

Atsakyti į Jūsų klausimus nėra lengva, nes jie apima gana plačias aritis. Antra vertus, reikia realių duomenų. Atsakymai be duomenų gali virsti improvizacija. Jausdamas atsakomybę už jaunesnį skaitytoją, kad nesusidarytų vaizdo ar perdėtai juodo ar perdėtai šviesaus, buvau ketinęs visai neatsiliepti į Jūsų prašymą.

1. PILIETINĖ MORALĖ REIŠKIASI PILIETINIŲ PAREIGŲ SUPRATIMU IR JŲ SĄŽININGU VYKDYMU. AR GARSĖJO NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE TĄ PILIETINĘ MORALĘ ARDANTIEJI REIŠKINIAI, KAIP IŠEIKVOJIMAI, KYŠININKAVIMAS, KITOKIA KORUPCIJA, DIVORSAI? AR TAI RODĖ TENDENCIJĄ DIDĖTI AR MAŽĖTI?

Atkuriant nepriklausomą valstybę viešoji dorovė (Jūs vadinate pilietine) dėl karo atneštų naujų sąlygų išgyveno lūžį, kuris nebuvo apgalėtas ligi nepriklausomybės galo. Lūžis buvo neišvengiamas. Tauta nebuvo paruošta staigiems politiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems įvykiams, kurie susibėgo trumpo laiko bėgyje. Lūžis pasireiškė įvairiomis moralinėmis negerovėmis -nusikaltimais viešajam turtui, gyvybei, socialinei meilei. Duomenys, kuriuos iš mūsų teismų ir policijos statistikų surinko kun. St. Krištanaitis (Tiesos kelias 1940, N. 5, 6) rodo, kad minėti nusikaltimai ne mažėjo, bet augo. Labiausiai plėtėsi nusikaltimai prieš viešąjį turtą. Valstybinio turto išeikvojimų 1922-25 padaryta už 10 milijonų litų; 1929-30 policijos užregistruota 678 išeikvojimai valstybinio turto ir 66 - privatinio. Vagysčių 1931-37 m. bėgyje padidėjo 22 kartus. Nusikaltimai prieš gyvybę (nužudymai), policijos duomenimis, 1930-1936 padvigubėjo. Savižudybės tame tarpsnyje laikėsi toj pačioj pozicijoj. Sužalojimai muštynių metu 1926-37 išaugo šešis kartus. Skaudžiausia žaizda buvo negimusių gyvybių žudymas: per metus buvo nužudoma apie 10.000 (St. Gruodis, Negimusios gyvybės naikinimas, 81).

Skaityti daugiau: DĖL DORINĖS RELIGINĖS PADĖTIES NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE

TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

JUOZAS BRAZAITIS, Brooklyn, N. Y.

Lietuvos nepriklausomybės keturiasdešimt metų sukaktis metų pradžioje buvo paskelbta. Kad galimas ta proga nepriklausomos Lietuvos pažinimas paskelbimu ir nesibaigtų, mėginom iš savo pusės atgaivinti nepriklausomo gyvenimo vaizdą keliais pasikalbėjimais su to gyvenimo dalyviais ir liudininkais. Pasikalbėjimais su asmenimis, kurie yra išaugę grynai nepriklausomoje Lietuvoje ir joje buvo ėmę reikštis savo kūryba pačiose pirmose eilėse — kiekvienas savo srityje.

Dr. Antanas Maceina,pats pajėgiausias filosofinis talentas, kurį davė nepriklausoma Lietuva, pasisakė pereitą kartą. Dabar suteikiam liudijimus trijų. Dr. Zenonas Ivinskis buvo paprašytas atsakyti dėl humanistinių mokslų padėties, konkrečiai dėl istorijos, kuri buvo tokia svarbi atgimimo dvasiai ugdyti. Dr. Adolfas Damušis, atstovas tiksliųjų ir pačių moderniųjų mokslų, kurie buvo taip apleisti ligi nepriklausomybę atgaunant, atsakė j klausimus, kurie rodo tų mokslų pažangos eigą nepriklausomoje Lietuvoje. Prof. kun. Stasys Yla, pastoralistas, prašytas pareikšti savo pažiūras dėl tautos moralės, kuri yra pagrindas ir visai tautinei kūrybai bei visuomeniniam gyvenimui.

Jų liudijimai neišsemia visos nepriklausomos Lietuvos vaizdo. Tačiau duoda pagrindinius bruožus ir paskatina jau patį skaitytoją permąstyti atvirai, nuoširdžiai ir konkrečiai, kaip sunkiais žingsniais teko kopti į pažangą.

Nepriklausomo gyvenimo liudininkais parinkti šie asmens dar ir dėl vienos ypatingos priežasties - jie visi yra taip pat sukakties žmonės, susilaukę šiemet po 50 metų.

Su kiekvienu iš jų yra susipynęs ir čia apie juo rašančiojo veikimas. Betgi gilus ir pagarbus sentimentas tiems vyrams, tariu, nesukliudys pažvelgti į juos objektyviai, kaip į dalelę tos pačios gyvosios Lietuvos.

Skaityti daugiau: TRYS LIUDYTOJAI APIE NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GYVENIMĄ IR KŪRYBĄ

BALTŲ EMIGRACIJOS EUROPINIS UŽDAVINYS

KULTŪROS FILOSOFIJOS POŽIŪRIU

ANTANAS MACEINA, Freiburg i. Br.

ĮVADO VIETOJE

Nepriklausomoje Lietuvoje kultūrinės kūrybos kryptį ir tautos veikimo uždavinius labiausiai žymėjo ir ryškino prof. Stasys Šalkauskis. Nepriklausomybės veikimą okupacijai sukliudžius, tremtyje atsidūrusių lietuvių buvimą labiausiai ėmėsi įprasminti ir jų veikimo uždavinius ryškinti prof. Antanas Maceina.

Lietuviams tremtiniams buvo skirtas Maceinos įspėjamasis ir skatinamasis raštas “Rezistencija prieš tremties dvasią” (Į Laisvę Nr. 2). Jį pratęsė savo pareiškimais “40 metų sukakties temomis” (Į Laisvę Nr. 15). Jais įspėjo nuo pavojaus užsidaryti savame kevale. Jais skatino eiti į gyvenimą ir reikštis jame kūrybiškai, dinamiškaiaugimo ir auginimo, ne konservavimosi keliu; Abraomo, ne Odisėjaus pavyzdžiu...

Įspėjantis Maceinos raštas buvo “Trys pavojingos Vakarų iliuzijos”(Į Laisvę Nr. 12). Jame dokumentaliai rodė, kaip Vakarų Europos intelektualai (filosofai, sociologai, teologai) klaidingai sutinka bolševizmą ir rengia kelią Vakarų minties ir kūrybos kapituliacijai.

Logiška jo išvadaapeliuoti į laisvėje atsidūrusius tremtinius, kad prisiimtų misiją būti tarpininku, kurs padėtų suprast vakariečiui tikrąją bolševizmo esmę ir sykiu jo grėsmę. Apie šią tremtinių bei Baltijos emigrantų paskirtį jis prašneka rašte “Baltijos emigracijos europinis uždavinys”, kuris čia skelbiamas. Juo prašneka ne tik lietuviui, latviui, estui, bet ir vakariečiui, kuriam yra prieinama vokiečių kalba. Tai jo paskaita Baltų Draugijos suvažiavime 1957 kovo 23 Lueneburge, paskelbta rinkinyje “Die baltischen Voelker in ihrer europaeischen Verpflichtung”, Hannover-Doehren 1958. Iš ten ją čia ir imame.

Tuos kelis Maceinos raštus reikia imti drauge, nes jie vienas kitą papildo ir paryškina.

Skatindamas emigraciją vykdyti europinį uždavinį, Maceina pirmasis stojo avangarde, tarpininko vaidmenį atlikdamas atsitiktiniais pranešimais vokiškai kalbančiai visuomenei, nuolatinėmis paskaitomis Freiburgo universitete, veikalu “Das Geheimnis der Bosheit” (leidžiamu ir ispaniškai) bei kt. raštais. Gilus filosofinis žvilgsnis į aktualų klausimą ir nuostabiai sugestyvi forma yra tai, kas gali pagauti europinį šios dienos žmogų, atsidūrusį prieš bolševizmo kultūrinę grėsmę.

Šios rūšies veikla Maskvos komunizmui nėra miela. Maskva tad ir pasiskubino reikalauti iš Bonnos vyriausybės, kad uždraustų veikti įvairiems emigrantų mokslinio pobūdžio institutams Vokietijos teritorijoje. Tai rodo, kad komunizmui pavojingiausia yra mokslinė tiesa ir ją pastatyti prieš komunizmą yra teisingas kelias. — Red.

Skaityti daugiau: BALTŲ EMIGRACIJOS EUROPINIS UŽDAVINYS

Iš Sibiro poezijos

TUNDRŲ PUŠAITĖ

Prisiglaudus prie tundros veido,
Ir tu čia tremtinė liūdna.
Sakyk, sakyk, kas tau neleido
Su saule pasilikt šviesia?...

Ar tu myli šią žemę šaltą, —
Melsvas padanges pamiršai?
Kodėl viršūne savo balta
Dairais po tundrą taip liūdnai?

— Prisimenu padangę baltą,
Su ilgesiu tenai žvelgiu...
Bet aš myliu tą tundrą šaltą,
Aplaistytą žmonių krauju.

Skaityti daugiau: Iš Sibiro poezijos

Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje?

ANAPUS

JULIUS VIDZGIRIS

JULIUS VIDZGIRIS sociologijos daktaras, buvęs Amerikos Balso bendradarbis, specialiai sekęs ir sovietinę spaudą. Laikome, kad jo pateikiama dokumentacija yra svarbi norint teisingai Lietuvoj padėtį įvertinti.

Nepriklausomybės idealas nūdieniame pasaulyje neginčijamai pripažįstamas ir žymi tautų, plačiųjų masių atbudimą, bendrą visuomenės demokratėjimo kryptį. Tai išraiška ir kartu sąlyga naujos žmogaus sąmonės, kad kiekvienas turi teisių, į kurias niekas negali kėsintis, tarp jų teisę laisvai lemt savo gyvenimą, jį savarankiškai tvarkyti. Nūdien nepriklausomybės siekia ir jos ilgesiu gyvena net kolonijų tautos, apie kurias visai iki šiol nekalbėta. Tuo tarpu lietuviai yra viena tų Europos tautų, kurios pagrįstai didžiuojasi savo sena valstybine praeitimi, iš tikrųjų senesne, negu tuo gali girtis maskvinis pavergėjas. Lietuviškoji nepriklausomybė — seniai subrandintas ir naujausios visuomeninės raidos sutvirtintas idealas. Svetima “globa”, “vadovavimas’, prievarta brukamas "išganymas’ yra tai, kas sovietinėje okupacijoje nuolat žeidžia lietuvio žmogiškojo orumo sąmonę. Ir šiuo tat požiūriu okupacija yra mėginimas atsukti istorijos ratą atgal.

Skaityti daugiau: Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje?

Žvilgterėjus į dabartines Lietuvos archeologijos darbus

JONAS PUZINAS

JONAS PUZINAS, buvęs humanitarinių mokslų fak. dekanas, archeologijos katedros vedėjas, svarbiausias specialistas archeologas, kurį davė nepriklausoma Lietuva. Dabar vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių. Gyvena Philapelphijoje ir aktyviai reiškiasi bendruomenės veikime.

Lietuvių sovietinėje spaudoje nuolat pabrėžiama, kad tik sovietinėje santvarkoje susidariusios geros darbo sąlygos mokslo žmonėms dirbti ir kad jų vadinamoje “buržuazinėje Lietuvoje” nieko ar visai nedaug tebuvę padaryta. Tačiau žvilgterėjus į faktinę padėtį, tik paskutiniaisiais metais jaučiamas didesnis pasistūmėjimas į priekį. Tik pernai po ilgų svarstymų tarpusavyje ir pasitarimų su partijos organais išleisti pirmieji tomai Lietuvos istorijos (Lietuvos TSR istorija I tomas. Nuo seniausių laikų iki 1861 metų, 447 psl.) ir Lietuvių literatūros istorijos (iki A. Baranausko imtinai, 587 psl.). Ilgai nenusistatyta, kaip interpretuoti senosios Lietuvos istorinius faktus ir literatūrinius reiškinius. Šiuo atžvilgiu kiek dėkingesnė proistorinės medžiagos interpretacija: čia tereikėjo prisiderinti prie Sovietų Sąjungoje įprasto marksistinio-leninistinio atskirų laikotarpių suskirstymo ir nusistojusios terminijos. Tačiau ir proistorikams nusmaigstytos darbo gairės dažnai buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą.: pradžioje aiškinant etninius klausimus teko derintis prie N.J. Marro sukurtų teorijų, 1950 pasmerkus jo mokslą, staiga reikėjo pasukti į J.V.

Stalino nustatytas vėžes kalbotyrai, o N.S. Chruščiovui nuvainikavus Staliną — vėl vengti jo vardo. Visa tai, be abejo, buvo nemažas stabdys moksliniams darbams. Todėl ir nenuostabu, kad per 13 metų nepadaryta tiek, kiek būtų buvę galima atlikti dabar turimomis darbo jėgomis.

Skaityti daugiau: Žvilgterėjus į dabartines Lietuvos archeologijos darbus

Lietuvos fizinė geografija

KAZYS PAKŠTAS

KAZYS.PAKŠTAS ..nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis geografijos specialistas, geografijos profesorius Kauno ir Rygos universitetuose, didžiausias iš lietuvių keliautojas po Ameriką ir Afriką moksliniais tikslais.

Amerikoje nuo 1939. Dabar profesoriauja Steubenville, Ohio.

Geografijos mokslas nepriklausomoje Lietuvoje ir Europoje

Lietuvos universitetas buvo įsteigtas 1922. Tais ir sekamais metais valstybė skyrė gan apčiuopiamas sumas įvairių katedrų inventoriui ir knygoms. Bet geografija universitetan atėjo tik 1925 gale, ir jos reikalams jau nebebuvo palikta jokių lėšų, nenumatyta jai net asistentų. Tad ilgą laiką geografijai teko vesti nevaisingą kovą dėl keleto šimtelių litų knygoms ir žemėlapiams. Tik nuo 1932 geografija pradėjo gauti truputį pinigų ir numatytos dviejų asistentų vietos. Šiuo metu sovietinė propaganda šitą Lietuvos universiteto silpnybę bando sumesti Lietuvos buržuazinei santvarkai, kuriai nerūpėjusi Lietuvos žemė nei jos turtai.

Eilę metų man teko vesti labai sunkią kovą už geografijos reikalus universitete ir iš dalies gimnazijose. Kaip tos kovos dalyvis, nematau aš jokio pamato čia kaltinti nei buržuazinės, nei demokratinės, nei diktatūrinės santvarkos. Lietuvos inteligentija buvo išėjusi mokslus Rusijoj, kurios gimnazijos ir universitetai menkai išvystė geografijos dėstymą. Tie ir kiti Rusijos pavyzdžiai labai ilgai varžė ir spaudė Lietuvos inteligentų galvoseną. Gretimoje Vokietijoje geografijos mokslai jau nuo pusės devyniolikto amžiaus darė didelę pažangą. Rusija, jau nuo dvidešimto amžiaus pradžios, savo skurdžią geografinę literatūrą papildydavo gausiais stambių veikalų vertimais iš vokiečių kalbos. Prancūzo E. Reclus garsūs veikalai irgi buvo išversti rusų kalbon. Sovietinė Rusija pirmą tuziną metų irgi maitinosi tokiais vertimais, tik jie būdavo prasčiau atliekami ir labai skurdžiai, proletariškai išleidžiami.

Skaityti daugiau: Lietuvos fizinė geografija

Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

MEČYS MUSTEIKIS

MEČYS MUSTEIKIS. Dėl nesveikatos negalėjo emigruoti ir gyvena dabar Gautingo sanatorijoje Vokietijoje. Bet energingai leidžia spaudai skirtą informacijos biuletenį Eli.

Praeitais metais tokiame straipsnyje apžvelgėme 1956 m. laikotarpio kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), o šiame peržvelgsime 1957 metus, pasiremdami literatūros žurnalu “Pergalė” ir laikraščiu “Literatūra ir Menas”.

DRAMOS TEATRAI

VilniausValst. Akademinis dramos teatras suvaidino 5 naujus veikalus: Balio Sruogos ‘Apyaušrio dalią”, R. Blaumanio pjesę “Siuvėjų dienos Silmačiuose”, Kazio Sajos komediją “Silva studentauja’, A. Korneičiuko “Eskadros žuvimas” ir J. Būtėno ir A. Kernagio “Pamilau dangaus žydrumą” (iš J. Janonio gyv.).

Kauno Muzikinis dramos teatras davė 5 premjeras: I. Franko pjesę “Pavogtoji laimė”, Bizet operą “Perlų ieškotojai”, F. Šuberto muzikinę komediją “Trijų mergelių namai”, V. Višnevskio “Raitelių pirmoji” ir J. Grušo 5-kių veiksmų tragediją “Herkus Mantas”.

Kauno Jaunojo žiūrovo teatras 4 naujus veikalus: ž. Moljero komediją. “Skapeno išdaigos”, A. Liobytės pasaką “Užburtas karaliūnas’ (arba “Meškos Trobelė”), V. Katajevo komediją “Apskritimo kvadratūra ir R. Blaumanio dramą “Sūnus palaidūnas”.

Klaipėdos Dramos teatras davė 3. Kazio Sajos komediją “Septynios ožkenos”, A. Himeros dramą “Žmogus ir vilkas” ir J. Chlivickio “Neramios širdys’ (šis veikalas vaizduoja, kaip rašo Literatūra ir Menas, “paskutinius fašistinio viešpatavimo Lietuvoje metus).

Skaityti daugiau: Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

TREMTYJE

LIETUVOS valstybei ir lietuviams katalikams šių sukaktuvinių metų išskirtinumas, ypatingumas laisvojo pasaulio lietuviuose kaip ir nejuntamas. Nei jų valstybinė-politinė veikla, nei religinis gyvenimas 500 metų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir jos Šventojo Globėjo Šv. Kazimiero gimimo, 350 Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje, 100 metų Lietuvos himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos gimimo ir 40 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto — neatžymėjo nei naujomis visuotinio pobūdžio idėjomis ar sumanymais, nei naujais kūrybiniais žygiais, nei pastangomis sulaužyti rutiną ar atsikratyti snobizmo. Šiame tad kasdienybės fone Bendruomenės Seimas su savo visais palydovais ryškėja kaip šių sukaktuvinių metų vienintelis paminklinis įvykis. Jis išjudino visų laisvųjų lietuvių tarpusavinių tautinių ryšių pajautimą ir paskatino galvoti apie bendrąsias tautines problemas.

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Pasaulio lietuvių bendruomenės seimui rengti organizacinio komiteto sekretorius, kuriam teko daugiausia darbų.

Kiekvienas seimą savaip vertinam. Bet autorius parodo ir tą seimo rengimo virtuvę, iš kurios matom ne tik, ko buvo norima ir kas pavyko, bet ir kokios yra mūsų pačių moralinės, intelektualinės bei kūrybinės jėgos.

Kūrybinių ir moralinių jėgų manifestacija

Jis pagyvino visų laisvųjų lietuvių tautinės sąmonės budrumą ir suteikė tautinės dvasios polėkiams naujų impulsų. Jis parodė lietuvių kūrybinį pajėgumą, kurį pripažino ir toki svetimųjų autoritetai, kaip žinomasis meno kritikas Stuart Preston. Bendruomenės organizacijos atžvilgiu seimas išbaigė organizacinį pastatą, uždedamas jam stogą — išrinkdamas PLB valdybą. Į mūsų tautos istoriją seimas įsirašo kaip laisvajame pasaulyje išsibarsčiusių lietuviškų diasporų tautinio gyvybingumo, solidarumo bei kūrybingumo manifestacija, sava mozaika apjungusi probleminius svarstymus bei pasisakymus, dainos bei muzikos koncertus, meno bei knygos parodas, iškilmingas pamaldas, sportą bei banketą.Tokia įvairialytė tautinė manifestacija be nebus pirmoji mūsų išeivijoje iš viso.

Skaityti daugiau: Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

Alto sušauktas š.m. birželio 27-28 Amerikos lietuvių kongresas Bostone sukėlė daug aistringų kalbų dėl jame viešai prasiveržusios trinties tarp biurokratijos ir demokratijos.

Lietuvių Enciklopedija biurokratiją pažymi kaip “valdininkų valdžią, neprieinamą visuomenės kontrolei... atsakingą tik savo vyresnybei”. Biurokratija turi savo teigiamų ir neigiamų žymių. Teigiama joje yra valdžios centralizacija ir pastovumas. Tarp neigiamų žymių Enciklopedija mini stoką santykių su visuomene, perdidelį kišimąsi į visus reikalus ir asmens iniciatyvos trukdymą. Biurokratija yra pateisinama laikais, kada visuomenėje yra maža visuomeninio susipratimo ar nusimanymo ir kada ji yra linkusi nuoširdžiai, be kritikos pasitikėti autoritetais. Biurokratija yra sunkiau pateisinama, kada visuomenėje ima augti iniciatyva, o su ja ir atsakomybės už visuomeninius reikalus pajutimas bei aktyvaus dalyvavimo noras. Tai normalus kelias demokratiškai bręstančioje visuomenėje.

Amerikos Lietuvių Taryba veikia nuo 1940. Nuo to laiko ji daug pasitarnavo bendram Lietuvos reikalui. Jos vadovams ir veikėjams priklauso visų padėka už laiką., energiją, kuriuos jie atidavė Lietuvai pagal sumanumą ir išgales. Tačiau nuo 1940 iki dabar Amerikos lietuvių visuomenėje yra įvykę didelių atmainų, o Alto priekyje yra išlikę tie patys žmonės su tais pačiais psichologiniais nusiteikimais, kuriuos jiems per eilę metų išugdė Alto organizacinė struktūra su aiškia biurokratinio principo persvara.

Skaityti daugiau: Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

Balfas pažangos kelyje

Balfo seimai daromi kas dveji metai. Paskutinis buvo lapkričio 29-30. Newarke, N.J. Dalyvavo 86 skyrių atstovai (po vieną nuo 50 narių) ir 14 Balfo direktorių.

Seimas buvo labai rūpestingai paruoštas. Tai nuopelnas vietos rengėjų komiteto ir Balfo reikalų vedėjo kun. L. Jankaus. Valdybos pranešimai rodė, kad Balfo globojanti ranka pasiekė ne tik Vokietiją, Austriją ar kitą laisvąjį pasaulį, bet ir Lenkijos lietuvius, Sibirą, pačią Lietuvą.

Veikimui toliau gyvinti ir plėsti buvo galvojama, kad naudinga būtų ir Balfo vadovybėje duoti daugiau pasireikšti tiems Balfo veikėjams, kurie vietose pinigus organizuoja (šiam seimui suvežė apie 25.000 dol.). Jau prieš seimą Balfo pirmininkas buvo tuo klausimu taręsis su visuomeninių grupių centrais, kurie lig šiol skirdavo Balfo direktorius, kiekviena grupė po 5. Reformoms neprieštaravo tautinė sąjunga ir katalikų federacija, prieš pasisakė socialistai ir sandariečiai. Klausimas liko nesutartas, bet jis iškilo seime.

Skaityti daugiau: Balfas pažangos kelyje

KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Per 1956-58 metus Balfas turėjo pajamų pinigais 198,293.20 dol., gėrybėmis 523,148.50, viso 829,087.33. Išlaidų viso 717,968.02.

Piniginės pajamos yra daugiausia aukos, viso 130,637.00. Chicaga daugiausia — 27,109.20, New Yorkas -Brooklynas 9,580.70, Detroitas 10,533.80, Clevelandas 5,179.00.

Aukotojai iš šalies: kardinolas Spellmanas 15,000.00, Amerikos katalikų vyskupai 20,000.00.

Išleista pinigais daugiausia Vokietijai 19,214,73, be to, pinigais dar Vasario 16 gimnazijai 48,840.07, piniginei šalpai kituose kraštuose 8,738.10, drauge su maistu ir kitomis gėrybėmis Vokietijai 66,731,07.

Lietuvai siuntinėliams 28,863.27, Sibirui 12,401.78.

Skaityti daugiau: KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Europos Bičiulių penkta studijų savaitė

Nedidelis Bernriedo kaimelis prie Štarnbergo ežero, Vokietijoje. Apsuptas žaliuojančių kalvų ir sodų, jis kiekvienam lietuviui primena kurį nors jo gimtojo krašto kampelį. Todėl čia taip savaime plaukė lietuviškos dainos garsai tyliais vakarais, kai suvažiavo iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai į savo penktąją Studijų Savaitę, vykusią rugpjūčio 17 - 24 dienomis.

Tokios savaitės yra skirtos ne tik asmeniniam susitikimui tų, kuriems brangios tos lietuviškojo pasipriešinimo idėjos ir tradicijos, kurias pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais krašte sukūrė rezistencinis Lietuvių Fronto sąjūdis. Buvo aktyvūs šio sąjūdžio nariai ir jau užsienyje išaugęs jaunimas, virtę Lietuvių Fronto Bičiuliais, tęsia tą pačią rezistencinę kovą laisvojo pasaulio kraštų sąlygomis ir kasmet susirenka studijų savaitėje apsvarstyti aktualių klausimų. Ypatingai kreipiamas dėmesys padėčiai tėvynėje, atsižvelgiant į bendrą vakarų krikščioniškojo žmogaus situaciją ir iš to išplaukiančias pareigas. Todėl savaičių programose daug vietos skiriama teorinei — paskaitinei daliai.

Rugpjūčio 18 d. Bernriede atidarydamas penktąją Studijų Savaitę, Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkai prof. Zenonas Ivinskis apžvelgė ligšiolinių savaičių turinį ir pabrėžė jų periodiškumo reikšmę.

Skaityti daugiau: Europos Bičiulių penkta studijų savaitė

Amerikos-Kanados studijų savaitė

Giedrioj vakaro tyloj prie Spyglio ežerėlio, 1958 rugpjūčio 10 d. 8 val. vakaro dr. V. Majauskas, stovyklautojų vadovas, pradėjo 2-ąją Amerikos ir Kanados LFB studijų savaitę. Po įvedamojo žodžio pakvietė prof. dr. Ad. Damušį, asistuojant R. Šomkaitei ir inž. P. Naručiui, pakelti tautines vėliavas. E.Blandytei deklamuojant, Lietuvos himną giedant pakilo Amerikos ir Lietuvos vėliavos.

Rytais po maldos ir pusryčių iki pietų buvo svarstomos paskaitininkų paruoštos mintys, o popiet, kadangi saulė kaip užsakyta negailėjo savo spindulių, buvo užtenkamai progos ir smėlį papurenti ir vandenį pataškyti, kuris spyglio ežerėlyje toks skaidrus. Vakarais skambėjo dainos, žavėjo kultūriniai parengimai ir susimąstymai arba “Spyglio Koto” pakutenimai.

Sekmadienio vakarą atžymėjo Detroito lietuvių programa, kurią išpildė p. Gobienės paruošta tautinių šokių grupė “Šilainė” ir smuiko ir piano muzika (Marytė ir Kazys Lekniai).

Pirmadienis — diskutuojama lietuviškoji kultūra (dr. Kaupasvadovauja), vakare atgaivina nuotaiką dr. S. Aliūno “Spyglio kotas’ ir dainos.

Skaityti daugiau: Amerikos-Kanados studijų savaitė

AKTAS

JUNGTINIŲ VALSTYBIŲ IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ II-SlOS STUDIJŲ SAVAITĖS, ĮVYKUSIOS 1958 METŲ RUGPJŪČIO 10-16 DIENOMIS DAINAVOS STOVYKLOJE

AKTAS

LIETUVIŲ Fronto Bičiulių Il-sios Studijų Savaitės dalyviai, —

KONSTATUODAMI, kad didžios tiesos nesikeičia, tik laikai ir žmonės keičiasi; kad didžios tiesos suspindi žvaigždėm, kai laikai ir žmonės aptemsta; kad suspindi tos, kur labiausiai reikalingos žmogaus ir žmonijos kelionei per pasaulį;

MATYDAMI, kad dabarties žmonijos ilgesys labiausiai nukreiptas į tris žvaigždes — į laisvės, teisingumo, žmoniškumo žvaigždes;

TIKĖDAMI, kad laisvė, teisingumas, žmoniškumas ateis ir ims žmonių ir žmonijos gyvenimą keisti tada, kai juos prisiimsime kiekvienas individualiai, nes didžiosios tiesos prigyja ir duoda vaisius tik žmoguje įaugusios;

JAUSDAMI, kad šis didžiųjų tiesų kelias į gyvenimą iškyla akivaizdžiau ir jautriau šios dienos kolektyviniame mūsų žvilgyje į pavergtosios Lietuvos laisvės kovotojus; kad jų pagarba verta daugiau negu žodžio, lakaus ir jautraus; kad jų pagarba privalo mūsų noro ir pastangų perkelti laisvės, teisingumo, žmoniškumo žvaigždes į save pačius ir į savo artimiausią aplinką.

MELSDAMI DIEVĄ visi kolektyviai ir kiekvienas savo mintimis ir širdimi iš naujo ir iš naujo gaivinti mūsų dvasią ir stiprinti mūsų ryžtą tarnauti laisvei, teisingumui, žmoniškumui, —

Skaityti daugiau: AKTAS

Kur Lietuvai durys yra atviros?

PASAULY

LIETUVOS TARPTAUTINĖ PADĖTIS

Leidinyje Lietuva Okupacijoje, paruoštame PLB seimo organizacinio komiteto, yra dr. S.A. Bačkio, Lietuvos ministerio Paryžiuje, pranešimas apie Lietuvos tarptautinę teisinę ir politinę padėtį. Jame yra kai kurių ligšiol nežinotų viešiau konkrečių davinių. Jų dalj pakartojame.

*

KAIP SU PRIPAŽINIMU

Lietuva tarptautinės teisės atžvilgiu tebėra nepriklausoma valstybė. Atskiri Vakarų kraštai nelygiai tą nepriklausomybę pripažįsta.

“Aiškiausia laikysena yra Jungtinių Amerikos Valstybių ir Vatikano. Vakarų Vokietijos atskirų kraštų teismai nevienodai sprendžia. Vieni Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos de facto pripažįsta, kiti nepripažįsta. Yra neaiškumų ir Belgijos bei Olandijos praktikoje... Lietuvos prijungimo de jure nėra pripažinusios nei  Vokietija, nei Belgija, nei Olandija. Griežtai nuosekliai laikosi D. Britanijos teismai. Kol D. Britanijos vyriausybė prijungimo de jure nėra pripažinusi, teismai daro tik tokius sprendimus, kurie logiškai eina iš tokio vyriausybės nusistatymo. Reikia pabrėžti, kad JAV nusistatymas yra aiškiausias ta prasme, kad JAV nepripažįsta ne tik Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos, bet ir jokių Sovietų Sąjungos administracinių aktų Lietuvoje, taip pat neleidžia JAV teismuose Sov. konsulams atstovauti Lietuvos piliečiams ir nepripažįsta okupuotos Lietuvos sovietinių įstatymų galios... Prancūzijos laikysena eina iš kasacinio teismo sprendimo, pagal kurį Prancūzija Lietuvos prijungimo nėra pripažinusi nei de jure, nei de facto. Minėtas teismas savo sprendimą remia Prancūzijos sutartimi su Latvija, bet iš analogijos tatai tinka ir Lietuvai. Faktas, kad Prancūzija nėra atidavusi Latvijos aukso Sovietų Sąjungai, taip pat rodo, kad prijungimo nepripažįstama”.

Skaityti daugiau: Kur Lietuvai durys yra atviros?

Kai įvykiai pradeda riedėti

ATSTOVYBĖS PRIE VATIKANO LIKIMAS

Dr. S.A. Bačkio apžvalgoje parodyta, kokia buvo Lietuvos politinė padėtis tarptautinėje plotmėje iki dabar. Ją pratęsiant naujais įvykiais, tenka pastebėti, kad 1958 metai šiek tiek pajudino sustingusią padėtį. Deja, ne mūsų naudai. Niuansų pasireiškė Amerikos vyriausybės smulkiuose veiksmuose. Jie ėmė rodyti faktinį mažą slydimą nuo vyriausybės tebedeklaruojamos ir nekintamos principinės linijos — nepripažinti Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą: Briuselio parodoje žemėlapyje Lietuva atsidūrusi Sovietų Sąjungos teritorijoje; pranešime apie Amerikos lėktuvo pasirodymą viršum Baltijos pajūrio žemės (Lietuva ir Latvija faktiškai) vadinamos sovietine teritorija. Tai žygiai ne privačių asmenų, bet valstybes informacijos agentūros ir valstybės departamento. Su širdgėla sekėme Amerikos Balso Miunchene likvidavimą ir jį vertinom, kaip appeasemento naują žingsnį pakeliui į santykių atolydį ir susigyvenimą su status quo, kaip to reikalauja daugelis Amerikos opinijos formuotojų.

Daug didesnės politinės ir moralinės reikšmės yra Lietuvos atstovybės likimas prie Vatikano. Iš ligšiolinio status jis pajudėjo staiga 1958 gale. Šiuos žodžius rašant nebuvo dar tikrų žinių, ar atstovybė tikrai bus uždaryta, ar diplomatinis status atšauktas tiktai atstovui asmeniškai ir kokios to viso priežastys.

Skaityti daugiau: Kai įvykiai pradeda riedėti

Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje

Briuselio tarptautinėje parodoje Lietuva buvo apeita Amerikos ir Vatikano paviljonuose. Tuo tarpu geriau buvo pasielgta su Latvija abiejuose tuose paviljonuose. Lietuvos atstovui Washingtone padarius žygių, buvo pasiųsta į Amerikos paviljoną ir lietuviškos spaudos pavyzdžių. Paaiškėjo taip pat, kad latviški pavyzdžiai ten buvo atsiradę privačia vienos latvės paviljono tarnautojos iniciatyva. Mėginom aiškintis, kodėl buvo apeita Lietuva Vatikano paviljone. Gerai informuoti šaltiniai mums pateikė tokios informacijos ir komentarų.

*

Vatikanas, turėjęs Briuselio parodoje savo paviljoną, pats tiesiogiai jo nerengė, o pavedė tam reikalui sudarytam komitetui iš belgų Briuselyje. Nors iš anksto nebuvo žinomas Vatikano paviljono planas, bet buvo spėjama, kad ten bus pavaizduota ir Tylos Bažnyčia. Todėl Liet. pasiuntinybė prie Šv. Sosto iš anksto (dar keli mėnesiai prieš parodos įrengimą) pasisiūlė Vatikano valstybės sekretoriui talkinti medžiaga ir eksponatais. Už tai buvo padėkota ir pranešta, kas tą paviljoną rengia, ir pažadėta talka pasinaudoti. Po to viskas nutilo.

Skaityti daugiau: Dar apie Lietuvos apėjimą Briuselio parodoje

Bjaurusis amerikonas

Ar ne keistas reiškinys: po paskutinio karo Amerika nė pėdos žemes niekam neatėmė; Amerika pirmoji atskubėjo su pagalba atsilikusiems kraštams, o betgi Azijoje, Afrikoje amerikietis labiau nekenčiamas nei sovietas, nors jis yra grobikas, galvažudys, apgavikas? Net Europos kai kurie kraštai, kurie dar laikosi ant kojų tik Amerikos pinigo dėka, šnairuoja į amerikie-tį. Kur priežastis?

*

W. Lippmannas ir kiti jo nusistatymo publicistai atsakymą, suranda greitai: kaltas valstybės sekretorius Dulles; kalta visa vyriausybės užsienio politika. Gilesnių priežasčių randa Amerikos nesėkmėms užsieniuose pusiau beletristiniame, pusiau reportažiniame, bet šarmantiškai parašytame veikale Ugly American du autoriai William J. Lederer ir Eugene Burdick. Lederer yra jūrų kapitonas, specialus asistentas prie Amerikos kariuomenės viršininko Pacifike, per penkeris metus išmalęs labiausiai pietų Aziją, buvęs radijo reporteris ir eilės knygų autorius. Burdick buvęs laivyno leitenantas, Kalifornijos universiteto politinių mokslų dėstytojas; jo specialybė Azija. Šitie kvalifikuoti žmonės ėmėsi pasakoti apie Amerikos veiksmus pietų Azijoje. Jie sakosi, kad faktai yra tikri, tik jie sukaitalioti vietomis ir sutelkti apie žmones, kurie virsta jau beletristiniais tipais. Tie žmonės tai amerikiečių pareigūnai, atsiųsti į Azijos kraštus su specialiais uždaviniais. Apie juos pasakodami, autoriai netiesiogiai ir atsako, kodėl vieniems nevyksta, kitiems pavyksta.

Iliustracijai atpasakojam vieną vaizdą. —

Skaityti daugiau: Bjaurusis amerikonas

Ateities mokslai ir žmogaus asmuo

Mokslo pažanga skubiai braujasi ne tik į erdves, bet ir į žmogaus organizmą. Erdvėse pasieks mėnulį, pasieks Venerą, Marsą. O žmogaus organizme? Iki kol į žmogaus organizmą galės brautis, nesuardydamas asmenybes? Tokis klausimas susilaukia ir rašytojų susidomėjimo. Vienas toks rašytojo mėginimas į tą problemą įžvelgti aprašomas čia toliau.

Yra literatūrinis žanras, kuris vadinasi istorinis romanas. Jame istoriniai faktai tėra rėmai, ant kurių rašytojas kuria situacijas ir žmones, žodžiu, kuria fikciją iš mokslinių (istorinių) prielaidų. Jų žvilgsnis nukreiptas į žmonijos praeitį. Šitas žanras yra literatūros kritikų pripažintas, ir istorinių romanų kūrėjai nesijaučia posūniai didžiojoj rašytojų šeimoj.

Esama ir kito literatūrinio žanro, kuris vadinasi moksline fikcija. Jis nėra visiškai naujas — Jules Verne jau brovėsi į žemės vidurius ir keliavo į mėnulį apie 1865 metus. Šio žanro kūrėjai taip pat atsiremia į mokslinę patirtį ir kuria fikciją iš mūsų dienų griežtųjų mokslų prielaidų. Jie tačiau savo žvilgsnį kreipia į pasaulio ateitį. Literatūros kritikai dar vis šnairuoja į šituos bandymus, ir mokslinės fikcijos kūrėjai dar vis išeina į pasaulį po kukliu kišeninės knygutės (pocketbook) viršeliu.

Jų rinka labiausiai yra jaunoji karta. Karta, kurios žvilgsnis nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį. Karta, kuri laboratorijose skaldo atomus, kuri veržiasi užkariauti erdvę, kuri operacinėse salėse nebebijo peiliu atverti žmogaus širdies, kuri išmoko elektronų pagalba paerzinti smegenų ląsteles ir atskleisti pasąmonio pasaulį. Tokia yra mokslinės fikcijos skaitytojų - ir kūrėjų - karta. Vienas iš tų kūrėjų, labiau populiarus, negu galima tikėtis jo amžiuj, yra Algis Budrys.

Skaityti daugiau: Ateities mokslai ir žmogaus asmuo

IDĖJOS SPAUDOJE

Diskusija dėl kūrybos nuosmukio.Dėl demokratijos.Dėl nepriklausomybės idėjos nusavinimo. — Dėl visuomeninės reikšmės praeityje. — Dėl visuomeninio svorio pokario gyvenime. Dėl pasaulėžiūros ir politikos.Dėl kolonijos Hondūre. — Dėl jaunesnės kartos vertinimų.

1.

Daugiausia atgarsio susilaukė 60 kultūrininkų pasirašytas atsišaukimas “Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui”. Aštrūs pasisakymai dėl jo dar labiau paryškino ne tik kultūrinės kūrybos nuosmukį, apie kurį kalbėjo pasirašiusieji, bet ir apskritai minties suskurdimą, loginio galvojimo degradaciją ir socialinės kultūros sumenkėjimą, kartais tiesiog chamizmą.

Tokių ženklų pademonstravo net diskusijos dėl kūrybos ir visuomenės New Yorke bendruomenės seimo metu, nors ten ir buvo rinktiniai žmonės. To buvo tarp tų, kurie buvo pareiškimo idėjų priešininkai, neapsiėjo be to ir pareiškimo kai kurie šalininkai.

Susidūrimą tarp pareiškimo šalininkų ir jo priešininkų stebintiems ir toliau iš šalies būtų lengviau apsisprsti už tą ar kitą pusę, jei iš vienos pusės būtų kultūros aukšto lygio atstovai, iš kitos — kultūros diletantizmo atstovai. To, deja, nėra. Tarp pareiškimą pasirašiusių yra ir kūrybinių diletantų; tarp pareiškimo priešininkų yra ir aukštos kvalifikacijos kultūrininkų. Tas paradoksalus reiškinys ir yra viena iš priežasčių, kodėl pareiškimo autoriai negali surinkti visu šimtu procentų pritarimo iš stebėtojų, klausytojų, nes tiesą atneša ir ją padaro įtaigią ne tik loginė argumentacija, bet ir jos nešėjo kūrybinės, moralinės kvalifikacijos.

Kokis bus diskusijų rezultatas, dar per anksti pasakyti. Pereitame nr. buvom nuogąstavę, kad pareiškimas neliktų tik bomba į pelkę ir kad jis nesibaigtų tik aptaškydamas sprogdinamuosius ir sprogdintojus. Aptaškymo būta gausaus. Kad besitaškant būtų nusausinta pelkė, vargiai to galima tikėtis. Nuoširdžiai lauktume, kad kultūrininkai nustotų pelkę taškę ir judintų iš jos patį kultūros vežimą savais pozityviais kūrybiniais darbais.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

LAIŠKAI

Iš daugybės kalėdinių sveikinimų parenkame ir čia pakartojame tris: du gilios prasmės žodžio ir minties menininkų ir vieną religinės dvasios rūpintojo.

*

POETO FAUSTO KIRŠOS

...Naujųjų metų proga gavau Liet. Fronto Bičiulių laiškelį — Sibiro kapai — atvaizdą. Smaigas į tyrų žemę ir numeris — viskas, kas liko iš tremtinių vargo dienų. Vaizdas šiurpus. Naujųjų Metų sąvartai labai gilus susimąstymas. Lydi kančia ir pražūtis. Tuo tarpu skaitai —Brooklyno ir New Yorko erdvėje rengia puošnius ir prabangius balius ir kaukių vakarus. Keista žmogaus dalia. Suprantama, negi verksi, atsisėdęs ant akmens.

Labai ačiū už prisiminimą ir malonią progą pagalvoti, kas buvo, kas yra ir kas bus. N. Metų sąvarta metinė proga. Deja, nesimato sąvartos nei politikų galvose, nei politikoj, nei Lietuvos byloje.

Jums didžios ištvermės ir jėgų darbuose.

Faustas Kirša

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Vardai įvykiuose

Amerikos Balsą Europoje likvidavus, lietuviškojo skyriaus paskutinis vedėjas dr. Pranas Padalis persikėlė į Washingtono Amerikos Balsą, dr. Kajetonas Čeginskas išvyko į Švediją, Alina Grinienė likosi gyventi Miunchene, Vincas Natkus išvyko į Tiubingeną studijų, dr. Juozas Sakalauskas likosi Vokietijoje taip pat be perspektyvų, Jonas Stonys su žmona atvyko į Ameriką ir laikinai sustojo New Yorke. Iš viso lietuviško skyriaus neatleistas tik vienas prof. Stasys Žymantas, kuris paliktas einamajai informacijai lietuvių reikalais; dr. Vytautas Dambrava veikia bendrame skyriuje.

*

Lietuvos atstovybės prie Vatikano reikalais Amerikoje visuomenę pirmiausia ir gausiausiai informavo gen. konsulas Jonas Budrys New Yorke.

Romoje daugiausia pozityvių pastangų atstovybės reikalu darė vyskupas V. Padolskis, prel. Ladas Tulaba, kun. Vincas Mincevičius;į bendrą darbą dėjosi ir kiti Romoje gyveną lietuviai.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Aukos, pranešimai, metrika

Į Laisvę aukojo:

Dr. K. Ambrozaitis — $10.00; K. Bružas, kun. A. Paškevičius, V. Ramonas, S. Rudys — po $7.00; kun. K. Balčys — $5.00; J. Gelumbauskas, S. Jankus, kun. Kemėšis, A. Mažiulis B. Michelevičius, B. Prapuolenis, N. Tautvila — po $2.00; A. Ignaitis — $1.00.

Mieliems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja    Į Laisvę leidėjai


Spaustuvei esant paskutiniu metu itin apkrautai darbais, Į Laisvę teko laukti savo eilės. Dėl to suvėlintą šį nr. leidžiame dvigubai didesnį.


Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJA

Svarstymai apie valstybės pagrindus. 80 pusl.

Į Laisvę leidinys Nr. 2

Galima gauti Į Laisvę administracijoje ir pas Į Laisvę platintojus.


Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, metrika

Į Laisvę 1959 18(55)


  T u r i n y s

Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė ...................... 1
Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant ............. 10
Vytautas Vardys: Kersteno komitetas ................................. 15
J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas,
A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos .......................... 17
A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos
atstovai jaunimo ir politikos klausimu .............................. 27

Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai  45
Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai ...................... 52
DARBAI IR IDĖJOS: ............................................ 60-80 
        Lietuvoje (M. Musteikis). 
        Lietuvių bendruomenėje: Kultūrinio bendradarbiavimo pagunda? 
        Studentai kultūrinio bendradarbiavimo klausimu. 
        Opera ir kultūrinė reklama (VI. B-s). 
        Lituanistinė mokykla. 
        LB Tarybos suvažiavimas. 
        Studijų ir poilsio savaitė. 
        Chicagos LFB iškyla. 
        Idėjos spaudoje (J. B.) 
        Vardai įvykiuose 

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 


 

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS PRASMĖ


NR. 18 (55) 1959 M. LIEPA

ANDRIUS BALTINIS

Tremties gyvenimo pergyvenimai ir patyrimai, istorinių įvykių eiga yra pažadinusios daugelį iš mūsų prie tam tikrų išvadų ir sudariusios pažiūrą, kad jau yra atėjęs laikas pervertinti visas vertybes ir paklausti, ar yra dar reikalo laikytis senųjų pažiūrų ir idealų gyvenime apskritai, o ypač tautinės laisvės srityje. Mes čia ir norime sustoti prie šių „visų vertybių“ pervertinimo, liečiančio mūsų Lietuvos laisvinimo kovą. Ateina nauji laikai, sakoma, visa, kas pasenę, keičiasi ir nustoja vertės ir prasmės. Turime prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, kurti naują gyvenimą ir šiuo atžvilgiu galima klausti, ar mūsų tautiniai siekimai nėra pasenę, ar mes savo užsispyrusiais norais atgauti savo laisvę ir gyventi savo ypatingą gyvenimą, nesame atsilikę nuo laiko dvasios, kuri reikalauja persiorientuoti ir visai kitaip į šiuos klausimus žiūrėti.

PRAEITIES UŽSTATAS IR PRIPAŽINIMAI

Iš tikro, laikai keičiasi ir mes keičiamės su jais. Tik klausimas, kas turi keistis ir kiek turi keistis. Nes, nors viskas keičiasi, nors mums atrodo, kad šie pasikeitimai yra tokie dideli, kad liečia pačius mūsų gyvenimo pamatus, esmėje tačiau jie yra maži ir nereikšmingi, sulyginant juos su žmogaus gyvenimo pagrindiniais reikalavimais, kurie yra likę nepasikeitę nuo neatmenamų laikų, nes jie remiasi pačia žmogaus prigimtimi. Todėl kalbant apie Lietuvos laisvės kovos prasmę, pirma turime išsiaiškinti, kokiu atžvilgiu ir kokiais kriterijais mes norime šį klausimą spręsti.

Norime šį laisvės kovų prasmės klausimą spręsti keturiais atžvilgiais. Pirma, iškeldami, kad buvome jau įkūrę savo nepriklausomą valstybę ir tuo įprasminę laisvės kovą, antra, kad žmonijos politiniai ir visuomeninio gyvenimo idealai atitinka mūsų laisvės kovas, trečia, kad istorijos raida vystosi tautų laisvės atstatymo kryptimi ir ketvirta, kad laisvės kovų paneigimas reiškia dorinį primityvizmą ir mūsų pažeminimą.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS KOVOS PRASMĖ

PROF. JUOZUI BRAZAIČIUI Į LAISVĘ PALIEKANT

ADOLFAS DAMUŠIS

Į LAISVĘ redaktorių pasikeitimas sudaro progą bent trumpai paminėti prof. Juozą Brazaitį, vieną iš svarbiausiųjų asmenybių lietuvių tautos rezistencinėje kovoje.

Vadovaujančios padėties užėmimas rezistencijoje vyksta ne balsavimo keliu. Vadovu pasidaro tas, kuris drąsiai ir sugebančiai pajėgia ir ryžtasi atlikti uždavinius, kuriuos sunkios priespaudos sąlygos stato. Rinkimo ar paskyrimo keliu į rezistencijos kovą nesijungiama — į ją įeinama savanoriškai, pagal savo sąžinės balsą. Ta prasme ir tuo keliu Juozas Brazaitis lietuvių antinacinėje rezistencijoje, ypatingai iš lietuvių katalikų tarpo, buvo tapęs centriniu ir pačiu svarbiausiu asmeniu.

VADOVAUJANČIO ASMENS

Treji antinacinės rezistencijos metai praėjo kaip akimirka. Kiekviena diena atnešdavo netikėtumų. Veiksmingumu ir budrumu reikėjo užpildyti spragas, vis netenkant eilės artimiausių draugų iš rezistencijos tinklo. Čia nešalėjo būti nei atostogų, nei sekmadienių. Diena vijo dieną, uždavinys gimdė naują uždavinį. Du pagrindiniai organizaciniai veiksniai gelbėjo tame darbe: parinkimas darbo antrininkų ir pažadas neišduoti savo bendradarbių suėmimo metu. Todėl suėmimai darbo nestabdė, ir rezistencijos tinklas stiprėjo. Prie to stiprėjimo labai prisidėjo vadovaujančio asmens aukos dvasia, žvilgsnio platumas, neribojamas prietaringo nusistatymo prieš žmogų, linijos aiškumas ir griežtumas ją vykdant, o be to būdo švelnumasBrazaitis nebuvo išdidus savo padėtimi ar užgaulus savo bendradarbiams. Diktatūrinio tipo vado rezistencija neprisiimtų. Aukos ir darbo tipo vadui rezistencijoje dirbantieji jautė sąžinės pareigą padėti. Toks vadovavimas visus cementavo ir jungė.

Skaityti daugiau: PROF. JUOZUI BRAZAIČIUI Į LAISVĘ PALIEKANT

SKAITYTOJAMS IR BENDRADARRBIAMS

Malonu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad nuo šio nr. pasikeitė ir Į Laisvę adresas ir redaktorius. Į Laisvę sutiko prisiimti į savo rankas dr. Vytautas Vardys.

Dr. Vytautas Vardys turi visas kvalifikacijas pasireikšti ne tik su nauja energija, bet ir su naujais sumanymais, atremtais į dabar gyvenamą tikrovę. Jis yra teoriškai ir praktiškai pasiruošęs dvilypiam naujos kartos gyvenimui, kuriame susiveja lietuviški ir amerikiniai interesai.

Linkėdamas sėkmės naujam redaktoriui dr. Vytautui Vardžiuiir naujam administratoriui Viktorui Naudžiui,jaučiu nuoširdžią pareigą padėkoti savo buvusiems artimiausiems talkininkams redakcijoje dr. Juozui Kazickuiir dr. Antanui Musteikiui ,o taip pat pareikšti pasigėrėjimą rūpestingumu, su kuriuo tvarkė laikraščio administravimą Irena Mikulskytė bei Vytautas Vaitiekūnas.

Mano padėka priklauso taip pat bendradarbiams, kurių Į Laisvę turėjo daugiau kaip penkiasdešimt. Negalėdamas čia jų surašyti nei pavardėmis, galiu betgi suminėti džiugų faktą, kad nė vienas neatsisakė talkinti, kada tik į juos kreipiausi. Be jų paramos laikraštis nebūtų galėjęs pakilti į tą lygį, kuriame jis yra šiuo metu.

Ačiū ligšioliniams talkininkams, kurie man naštą lengvino; ačiū dabar tiems bičiuliams, kurie ją sutiko prisiimti ant savų pečių.

J. Brazaitis

 

KERSTENO KOMITETAS

ARBA

KODĖL JAV ATMETĖ LAISVINIMO POLITIKĄ

VYTAUTAS VARDYS

Lietuviškajai visuomenei gerai pažįstama Komunistų Agresijai Tyrinėti Komiteto veikla. Kongresmano Charles J. Kersten vadovaujamas, šis JAV Kongreso komitetas tyrinėjo ir Lietuvos okupaciją, o savo studijas baigęs, pasiūlė Kongresui ir Prezidentui priimti Rytų Europos tautų laisvinimo politiką. Gerai žinome tačiau, kad toji politika nebuvo JAV priimta. Šiame apžvalginiame straipsny bandysime pasiaiškinti, kodėl Kersteno komiteto siūlytoji laisvinimo politika nebuvo įgyvendinta.

KAS SIŪLĖ LAISVINIMO POLITIKA?

Rytų Europos laisvinimo politikos šūkiai pirmu kartu buvo paleisti per 1952 m. prezidentinių rinkimų kampaniją, šūkį paskelbė respublikonai, ir, atrodo, kad šūkio pažadas padėjo jiems surinkti dideles mases Rytų Europos kilmės amerikiečių balsų: tokių balsuotojų apgyventi miestai ir valstijos neįprasta dauguma pasisakė už generolą Eisen-howerį.

Tartum pildydami rinkiminį pažadą, respublikonų vadai Kongrese ir Baltuosiuose Rūmuose leido įsteigti Atstovų Rūmuose Specialų Komitetą Prievartinei Baltijos Valstybių Inkorporacijai į Sovietų Sąjungą Tyrinėti. Šiam komitetui įkurti didžiausios reikšmės turėjo Amerikos Lietuvių Tarybos pastangos. Su komitetu surišta veikla Tarybai kainavo apie 43,000 dolerių,taigi, daugiau nei vienų metų ALT pajamos. Komitetas buvo įsteigtas 1953 m. liepos 27 d., respublikonų dominuojamo 83-jo Kongreso pirmajai sesijai besibaigiant. Įkurtas jis buvo vienbalsiai, abiem partijom pritariant.

Antros Kongreso sesijos metu (1954) Kersteno komiteto jurisdikcija buvo išplėsta ir jam leista tyrinėti ne tik Baltijos Valstybių prievartinį įjungimą ir okupaciją, bet bendrai „subversiją ir laisvų visuomenės institucijų bei žmogiškųjų laisvių sunaikinimą visuose tarptautinio komunizmo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamuose kraštuose, o taip pat ir gyventojų šitokiose teritorijose traktavimą“. Komiteto vardas buvo pakeistas į Komitetą Komunistinei Agresijai tyrinėti. Šis komitetas konkrečiai ir suformulavo laisvinimo politiką.

Skaityti daugiau: KERSTENO KOMITETAS

LIETUVOS LAISVINIMO PROBLEMOS

15 METŲ PERSPEKTYVOJE

ILGAS IR AUDRINGAS METŲ TARPAS skiria mus nuo 1944 m. vasaros, kada dauguma palikome gimtąjį kraštą. Per tą laiką matėme bolševizmą išaugant į tarptautinę grėsmę, o Vakarų Pasaulį — susiorganizuojant tai grėsmei sulaikyti; matėme toliau beaugantį tautų nacionalizmą, vainikuojamą naujų valstybių įsteigimu, nors kartu buvome liudininkais vis stiprėjančių virštautinių ryšių, galutinai pranašaujančių atėjimą suvienyto — laisvėje ar vergijoje — pasaulio. Per praėjusius 15 metų radikaliai pasikeitė ir tarptautinis bendravimo būdas ir karinė strategija. Atėjome į atominį amžių.

Lietuviškajame gyvenime pasikeitimai buvo nemažiau radikalūs. Tauta prie Baltijos buvo pilnai sugrąžinta į Sovietų Sąjungos vergiją. 1944 m. vasarą kompaktiškai pasitraukę ir keletą metų kompaktiškai gyvenę Europoje, išsisklaidėme jau mažesniais būreliais ir pavieniai po laisvuosius pasaulio kraštus. Tokiu būdu susidūrėme su emigracijos fenomenu ir su laisvam pasauly įsigyvenusia lietuviškąja emigracija. Iškilo eilė naujų reiškinių ir problemų. Augo nauja mūsų karta, — Lietuvos jau nebemačiusi ar ją mažai beprisimenanti; karta skirtinga savo kultūriniais, o iš dalies ir tautiniais nusiteikimais. Per tą laiką iškilo reikalas naujų bendravimo būdų: su vyresniąja emigracija, su jaunimu, o ir tarp savęs, nes mūsų organizavimosi pobūdis ir bendravimo charakteris keitėsi laiko įtakoje. Suatomėjome, susmulkėjome. Vis sunkiau — o vis labiau tai buvo reikalingiau — ėmė darytis surasti ir sujungti gyvąją lietuviškąją bendruomenę išliekančiai tautinei kūrybai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVINIMO PROBLEMOS

JAUNOSIOS KARTOS ATSTOVAI JAUNIMO IR POLITIKOS KLAUSIMU

Kodėl išeivijoje mokslus einąs jaunimas mažai domisi lietuviškuoju politiniu gyvenimu?

ALGIMANTAS GEČIAUSKAS

Šiame klausime patiektą hipotezę galima vertinti dvejopai. Jei lietuviškuoju politiniu gyvenimu nutariame laikyti jaunimo pastangas pakreipti pasaulio įvykius ir svetimtaučių viešąją opiniją nepriklausomos Lietuvos kryptimi, tai teigimas, kad jaunimas nesidomi šiuo politiniu gyvenimu yra netikslus. LITUANUS žurnalas, Jaunimo Peticija, studentiškųjų organizacijų reprezentaciniai leidinukai, lietuviškojo jaunimo atstovavimas skautų jamboree’se, USNSA, Pax Romanos kongresuose, parodėlės, informacijų parūpinimas į svetimtaučių mokslo institucijas, reagavimas į įvairius Lietuvą liečiančius pareiškimus protesto ar padėkos laiškais, teigimą - prielaidą sugriauna. Tačiau, jeigu domėjimąsi lietuviškuoju politiniu gyvenimu mes suprantame aktyviu rėmimu ir įsijungimu į mūsų politinių sąjūdžių veiklą, klausimo hipotezė yra visiškai teisinga. Vargu, ar daugiau negu penki procentai studijuojančio ar Amerikoje mokslus baigusio jaunimo yra įsijungę į politinius sąjūdžius ar priklauso tų sąjūdžių studijinėms sekcijoms. Studentijos nuotaikas su mažomis išimtimis atstovauja Stud. At-kų Sąjungos dviejuose suvažiavimuose priimtos rezoliucijos ir Liet. Stud. Santaros komisijos rekomendacija, siūlančios jaunimui domėtis lietuviškųjų partijų problemomis, bet nepatariančios įėjimui į pačius politinius sąjūdžius, nes neesant išlygintiems tarptautiniams skirtumams nėra naudingumo jaunimo įsijungimui. Yra manoma, kad atsidūrus tarp partijos „vilkų“, teks persiimti partinėmis rietenomis, polemika spaudoje (dažnai paliečiančia ir asmeniškąjį individo gyvenimą), senųjų politikų nuovargiu — atsidavimu politinei situacijai, bei nepajėgumu ieškoti prasmingos veiklos. Prie šių jaunimo įsitikinimų prijungus dar faktą, kad amerikietiškąją mokyklą baigęs jaunuolis yra dalinai persiėmęs pragmatizmo filosofija, mažiau vadovaujasi ideologiniais principais, o daugiau savo veiksmus nustato praktiškumo ir reikalingumo požiūriais, turėtų aiškiai atsispindėti priežastys, privedusios jaunimą prie sprendimo pasilikti už politinių sąjūdžių ribų ir per jaunimo organizacijas prisidėti prie konstruktyvaus politinio darbo.

Skaityti daugiau: JAUNOSIOS KARTOS ATSTOVAI JAUNIMO IR POLITIKOS KLAUSIMU

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui