JO GARBĖ NETURĖTŲ IŠBLĖSTI

ŽIVILĖ MAKAUSKIENĖ

- Mielas Algirdai, siunčiu Tau savo nuotrauką, kad Tu niekad nepamirštum mano padarytų darbų dėl Jūsų Dzūkų krašto, - tokią dedikaciją Seinų krašto lietuviui Algirdui Nevuliui užrašė Vilniaus krašto lietuvis, Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys, Kazys Rakūnas. Likimas jį atvedė į Sūduvos kraštą, su kuriuo nebeatskiriamai susijo visas jo gyvenimas Lenkijoje. Seinų-Punsko krašto lietuviams, kurie Rakūną pažino kaip Kazį Markauską ir nepiktai pravardžiavo jį Mostele (gal dėl jo polinkio gydyti žmones tepalais), jis yra pirmiausia kovotojas dėl lietuvių teisių Seinų, Smalėnų bei Punsko bažnyčiose.

Kazimieras Markauskas (1987 m.) ir kalinys Stutthofo lageryje (1945 m.).

Paslaptinga mėlyna valiza

Prisimenu, vaikystėje pas tėvus kartais užsukdavo keistokas žmogus - aukštas ir tiesus, nors jau nebejaunas, nepaprastai švarus ir senamadiškai elegantiškas, asketiškos išvaizdos, truputį šlubuojantis, keistos laikysenos, kurioje, nežinau, ko buvo daugiau : išdidumo ar konspiracijos. Mostelė - taip jį visi nepiktai pravardžiavo - nesiskyrė su tamsiai mėlina nemaža valizėle. Mums, vaikams, tuomet labiau rūpėjo ta paslaptinga valiza, nei jos savininkas. Nors tėvai griežtai draudė peržengti svečio kambario slenkstį , vieną kartą abi su sesute, nutaikiusios gerą progą , užmėtėme akį į tą valizėlę. Ir baisiai nustebome, kai atidariusios pamatėme ant dugno tik žalią obuolį , kaklaraištį ir du baltus vokus.

Praėjus trisdešimčiai su kaupu metų, vėl pamačiau tą valizą, tik jau sunaikintą , apiplyšusią . Ją atidaryti leido man Kazio Rakūno testamento vykdytojas Algirdas Nevulis. Mėlynoje valizoje buvo keliasdešimt sąsiuvinių , laikraščių iškarpos, laiškai, sąskaitos. Tai ir viskas. Visas užgyventas Štuthofo kalinio turtas. Tik tiek.

Skaityti daugiau: JO GARBĖ NETURĖTŲ IŠBLĖSTI

ANGELO SPARNAI

Prie paminklinio akmens Birutės štabo vietoje 1993 m. Dešinėje - šio pasakojimo autorė A. Vitkauskienė su savo sūnumi ir broliu.

Skiriu savo broliui Vytautui Mikalauskui -
partizanui "Arui" atminti -
Anelė Vitkauskienė

Dažnai sugrįžtu į savo vaikystę. Į tėviškę, apsodintą liepų alėjomis, išpuoštą gėlių takais. Čia - pati gražiausia mokykla mano gyvenime. Joje vyko šaulių susirinkimai, vakarėliai, gegužinės. Mes labai mėgom vaidinimus, net pagyrimus už juos gaudavom. Vytautas vaidindavo Vytautą Didįjį, o aš jo Angelą Sargą. Man prisiuvo sparnus, ir aš turėjau jį saugoti. Pamokos prasidėdavo ir baigdavosi malda - atrodė, kad išsaugosiu. Bet neišsaugojau.

Augome mes septyni vaikai - keturi broliai ir trys seserys - Lietuvos savanorio šeimoje, Igliškėlių valsčiaus Šventragio kaime. Ūkelis -32 nedidelis (12 ha), bet gražus. Nepriklausomoje Lietuvoje po tėviškės dangumi buvo šviesu ir ramu. Žmonės - linksmi, nuoširdūs. Nebuvo nei vagių, nei chuliganų ar nepataisomų girtuoklių bei valkatų. Aš su Vytautu mokėmės Veiverių gimnazijoje.

Skaityti daugiau: ANGELO SPARNAI

ŠVIETIMAS - MUSŲ ATEITIES LAIDAS

ALMANTAS JURKUS

Almantas Jurkus, gimęs 1979 m. Garliavoje, mokėsi Batniavos miestelio (tarp Kauno ir Jurbarko) vid. mokykloje, vėliau Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Išmokęs anglų kalbą, gavo keturių metų stipendiją atvykti į JAV ir studijuoti Washington'o Georgetown universitete.

Almantas Jurkus, šio straipsnio autorius.

Paskutinę 1997 m. lapkričio mėnesio dieną teko dalyvauti Lietuvos katalikiškų mokyklų pristatyme Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, ir šiek tiek pasidalinti savo mintimis apie tai, kuo katalikiškos mokyklos Lietuvoje yra ypatingos ir kodėl jos reikalingos. Ta pačia tema norėčiau pasidalinti savo mintimis ir šiame rašinyje. Nesu mokęsis įvairiose katalikiškose mokyklose, todėl negaliu teigti kad visos jos vienodos, bet manau, kad ugdymo dvasia yra visose panaši. Aš mokiausi 3 paskutinius metus (1994 - 1997) Kauno Jėzuitų gimnazijoje, o prieš tai teko pabaigti Batniavos devynmetę mokyklą, kuri buvo reguliari provincijos mokyklėlė. Jėzuitų gimnazijoje pirmiausia pajutau didžiulį skirtumą bendravime. Mane nustebino tai, kad mano nuomonė kažkam rūpėjo, kad į ją buvo atsižvelgiama ką nors keičiant mokymo programoje, mokyklos bendruomenės kūrime ir palaikyme, papildomų dalykų pasirinkime. Tie žodžiai iš senos sovietinės dainos - „Mažas esi ir suprasti nieko negali, mažas esi ir pakeisti nieko negali" - neatitiko tikrovės šioje mokykloje. Tai buvo pirmoji demokratijos pamoka, kurios nemažam skaičiui Lietuvos jaunuolių vis dar trūksta. Nors vienas iš pirmųjų švietimo sistemos pakeitimų buvo raginimas turėti mokyklose mokinių tarybas, kurios išsakytų mokinių nuomonę apie mokykloje esančią padėtį, dauguma mokyklų tokių tarybų ne tik kad neturėjo, bet ir nesvajojo turėti bent patariamojo organo statuso. Tuo tarpu tokios tarybos buvo skirtos mokiniams suprasti, kad jų nuomonė tikrai svarbi, kad jie nuo mažens turi įsijungti į savo bendruomenės valdymą ir tvarkymą, jos gerinimą, patiems tampant geresniais. Mokyklų, kuriose šis pasikeitimas davė trokštamus vaisius dar nėra daug. Viena iš tokių yra kaip tik Kauno Jėzuitų gimnazija.

Skaityti daugiau: ŠVIETIMAS - MUSŲ ATEITIES LAIDAS

VIENO ŽMOGAUS NUOMONĖ

apie lengvąją Lietuvos pramonę ir amatus

JUOZAS RYGELIS

Juozas Rygelis, šio straipsnio autorius, yra mechanikos inžinierius, studijavęs Kaune, Vokietijoje ir JAV. Savo srityje yra padaręs keletą išradimų, jo veikla aprašyta "Who's who" leidiniuose, priklauso kelioms JAV inžinierių organizacijoms, Lietuvių katalikų mokslo akademijai, yra veiklus ateitininkas, LF bičiulis, Lietuvių Bendruomenės narys.

Lankėmės Lietuvoje 1997 m. liepos mėnesį ir parsivežėme daugybę įspūdžių. Žmonės labai nuoširdžiai priima svečius. Krautuvės pilnos visokių prekių. Tik pirk, jei turi pinigų. Bet tos prekės ten gyvenantiems yra labai brangios. Pensininkai ir dauguma gyventojų gali į jas tik pasižiūrėti. Šiame žemės ūkio krašte net ir maisto produktai yra nepaprastai brangūs. Kodėl? \ tai susidariau atsakymą, stebėdamas laukus važiuojant iš Vilniaus į Kauną ir Suvalkiją. Tarp Vilniaus ir Kauno matėsi aukšta žole apaugę pakelės laukai. Pasėlių ir gyvulių čia buvo labai mažai matyti. Suvalkijoje, tarp Kauno ir Bartininkų, laukuose jau matęsi kur ne kur karvių bei daugiau pasėlių. Tuo tarpu, atsimenu, skrendant virš Anglijos laukuose matėsi ištisos kaimenės avių ir karvių, augo visokie pasėliai.

Skaityti daugiau: VIENO ŽMOGAUS NUOMONĖ

LEONARDAS VALIUKAS

Paskutinis žuvęs karys prieš karo veiksmų nutraukimą

JUOZAS KOJELIS

Leonardas Valiukas 1986 metų Los Angeles politinių studijų dienose.

Kalbu apie lietuvį, kuris išeivijoje lyg jau ir pamirštas, o Lietuvoje, kuriai paaukojo visus savo dvasinius ir medžiaginius išteklius, iki šiol dar neatrastas.

Leonardas Valiukas mirė 1988 rupgjūčio 15, o okupacijos užtvanka prie Mickevičiaus paminklo Vilniuje skilo už savaitės, rugpjūčio 23, Molotovo - Ribbentropo pakto pasirašymo metinėse. Nuo tos dienos sovietams okupacijos užtvankos užtaisyti brutalumo plytomis ir melo cementu nebepasisekė. Laisvės upė ir laisvės daina užtvindė visą kraštą. Valiukas, kuris Lietuvai aukojosi totališkai, žmogiškaisiais pojūčiais jau tada nieko nebejautė ir nieko nebegirdėjo.

Skaityti daugiau: LEONARDAS VALIUKAS

JUK VĖL PASIMATYSIME

Alina Grinienė 1993 m. Augsburge vykusioje studijų savaitėje. (Nuotr. A.Stepaičio)

Alina Grinienė - Miliušytė, gimusi 1916 balandžio 28 d. Tvėrėje, studijavo Kauno VDU-to Teologijos - filosofijos fakultete literatūrą, pedagogiką ir psichologiją. Studijas baigė 1943 m. Vilniaus universitete. 1941 -  44 dalyvavo rezistenciniame Lietuvių Fronto sąjūdyje. Vokietijoje mokytojavo lietuvių gimnazijose ir plačiai reiškėsi lietuviškoje veikloje. Apie Aliną Grinienę - kaip žmogų ir kaip veikėją - čia rašo šio nekrologo autorė.

 (A. A. Alinos Grinienės netekus)

Kai sužinojau, kad 1998 sausio 16 d. Muenchene mirė Alina Grinienė - negalėjau patikėti. Žinojau, kad ji sirgo, nes praėjusios vasaros liepos mėn. buvome susitarusios pasimatyti Lietuvoje, bet ji į Lietuvą neatvyko. Grįžusi į Čikagą, paskambinau jai į jos namus Muenchene, niekas neatsiliepė. Iš Paulinos Ivinskienės sužinojau, kad Alina turėjo lengvą insultą ir negali pilnai vaikščioti. Bet laikui bėgant, fizinės terapijos pagalba, sveikata gerėjo. Kalėdoms gavau jos sveikinimą ir nuotaikingą laiškutį, kuriame rašė, kad jaučiasi gerai, gali vaikščioti ir kvietė aplankyti ją Muenchene. Nespėjau atsiliepti į jos kvietimą, sužinojau apie jos tokią staigią ir netikėtą mirtį.

Skaityti daugiau: JUK VĖL PASIMATYSIME

Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius

Reportažas paruoštas iš Vidmanto Valiušaičio, Alinos ir Jono Grinių laidojimo komisijos pirmininko, prisiųstos platesnės informacijos apie laidotuves bei jose pasakytų atsisveikinimo kalbų tekstų. (Red.)

1998 vasario 20 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse, palaidoti iš Muencheno parvežti Alinos Grinienės (1916 - 1998) ir dr. Jono Griniaus (1902 - 1980) pelenai, šių metų sausio 16 d. Muenchene mirusi Alina Grinienė iki paskutinės savo gyvenimo dienos rūpinosi savo vyro dr. Jono Griniaus palaikų perkėlimo į Lietuvą reikalais. Kauno miesto savivaldybė, ypač Kauno meras Henrikas Tamulis, padėjo daug pastangų, kad šie iškilūs žmonės amžinojo poilsio atgultų Lietuvos žemėje. Tad jau vasario 7 d. abiejų Grinių palaikai urnose buvo atvežti į Kauną ir iki laidotuvių priglobti Jėzuitų bažnyčioje, kurią jie taip mėgo lankyti prieškario Kaune. Palaikus su apeigomis pasitiko bažnyčios rektorius kun. Vytautas Sadauskas. Vasario 19 d. toje pačioje bažnyčioje buvo iškilmingai aukojamos šv. Mišios, koncelebruojant arkiv. Sigitui Tamkevičiui ir dar 8-niems kunigams. Atsisveikinimas vyko vasario 20 d. Kaimo menininkų namuose. Dailiai išpuoštoje salėje atsisveikinti su šiais šviesiais lietuviais ir atiduoti jiems paskutinę pagarbą atėjo daug žmonių. Grojo Kauno styginis kvartetas. Po to Alina ir Jonas Griniai buvo palaidoti Petrašiūnų kapinėse, o jų kapą puoš dail. Antano Mončio sukurtas paminklas.

Skaityti daugiau: Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius

LIETUVIŲ TAUTOS KANČIŲ KELIAI

Kelios mintys beskaitant Algirdo Šerėno knygą

HENRIKAS KUDREIKIS

Algirdas Šerėnas, dar būdamas jaunas vyras, buvo ištremtas į Komijos gulagus, kur ir liko gyventi. Paskutiniu laiku jis rinko ir sudarė didelį dokumentinio pobūdžio veikalą apie lietuvių kančias šiame piktame žemės kampe. Remiantis Syktyvkaro „Memorialo" duomenimis, komunistinės priespaudos metais per Komijos respublikos stovyklas perėjo kas ketvirtas SSSR kalinys.

Buvęs Komijos KGB archyvo viršininkas plk. V. Polesčikovas rašė: „Reikia paskelbti siaubingus to meto piktadarystės faktus, o valstybė privalo atsiprašyti tų, kurie nuo šių žvėriškumų nukentėjo. Pagaliau mes turime bent pažymėti masinių sušaudimų vietas. Juk jos žinomos... Aš netgi žinau žmogų, kuris vykdė sušaudymus. Žinau ir tai, kad kartą jie išvežė žmones sušaudyti į Verchnyj Čovo rajoną, o spiritą (jiems skirtą stiklinę) išgėrė dar prieš pradėdami darbą. Dėl to vieno žmogaus nenušovė, o tik sužeidė. Kadangi baigėsi jiems išduotų šovinių norma, tai pastarąjį jie pribaigė kastuvais."

Po XX Komunistų partijos suvažiavimo, kai Chruščiovas viešai paskelbė apie savosios santvarkos žvėriškumus, aklai kvailinamai tautai buvo kalama pasaka, kad tikrieji komunistai neprisidėjo prie kankinimų, kad dėl visko buvo kaltas Berija ir šiek tiek Stalinas. Esą tautų genocido metais NKVD iškilo virš partijos ir naikino komunistus leniniečius (lyg Leninas būtų buvęs mažesnis kraugerys negu Stalinas). Buvo kalbama apie 1937 - 39 žudynes, bet begėdiškai nutylimi siautėjimai, ypač pokaryje, Baltijos valstybėse ir Ukrainoje...

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTOS KANČIŲ KELIAI

APIE PRIESAGAS IR KULTŪRĄ

ANTANAS DUNDZILA

1997 metų laisvę" 126 nr. "Skaitytojų žodyje" (psl.6) vieno laiško autorius jautriai reagavo į to paties žurnalo 125-tame numeryje viename straipsnyje naudotus išsireiškimus kaip "ruselis" (psl. 37) ir "žydelis" (psl. 39, 40). Dėstydamas tuo reikalu savo kritišką pažiūrą, laiško autorius panaudojo tokius pavyzdžius, kaip " lietuviukas vyskupėlis Borisevičius", "poetukas Brazdžionis" ir pakedeno dar kelias kitas mintis Jis teigė, kad aname straipsnyje redaktoriaus neišbrauktomis frazėmis buvo menkinama tam tikrų asmenų kilmė, ir kad tai esanti beprasmė mūsų kultūringumo stoka. Laišką skaitant, susidarė įspūdis, kad žurnalo redaktorius kartu su 125 numery išspausdinto pasakojimo bei straipsnio autoriais įvykdęs kokį tai prasižengimą, gal net nusižengimą.

Vengiant asmeniškumų ir todėl čia neminint nei laiško, nei straipsnio autorių pavardžių, į laiške iškeltą klausimą vis dėlto verta giliau pasižiūrėti ir viešai užstoti tiek laisvę" redaktorių, tiek ir 125-tame numeryje tūpusio pasakojimo bei straipsnio autorius.

Skaityti daugiau: APIE PRIESAGAS IR KULTŪRĄ

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

Jadvygai ir Adolfui Damušiams
1009 N.Ocean Blvd. Apt.411 
Pompano Beach, FL 33062

Didžiai Gerbiami Sukaktuvininkai,

garbingų ir retų sukaktuvių proga sveikiname Jus tarybos ir valdybos vardu, linkėdami geros sveikatos ir dar daug saulėtų ir kūrybingų bendrų metų!

Esame dėkingi už bičiulišką bendravimą, mūsų darbų planavimą ir veiklos gaires. Jūsų spaudos ir rašto darbai žymiai prisidėjo prie lietuvių kultūros ugdymo, siekiant pilnutinės demokratijos. Linkime dar daug laimingų metų ir asmeninės ramybės, kartu keliaujant gyvenimo rudeniu.

Į LAISVĘ FONDO VALDYBA
1997 m. gruodžio mėn. 26 d.

Damušių šeima garbingos sukakties Šventėje Floridoje 1997 gruodžio 26 d.

Iš kairės - Saulius, Jadvyga, Gintė, dr. Adolfas ir dr. Vytenis Damušiai. (Nuotr. K.Ambrozaičio).

ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

Bernardas Brazdžionis šių metų pradžioje buvo pagerbtas šv. Tėvo Jono-Pauliaus II ir apdovanotas "už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai ir lietuvių tautai" šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Ordinas Bernardui Brazdžioniui buvo įteiktas sausio 10 d. Los Angeles katedroje.

Gabrielius Žemkalnis, prof. Vytauto Landsbergio brolis, gyvenąs Australijoje, buvo pakviestas atstovauti Pasaulio Lietuvių Bendruomenei prie Lietuvos Respublikos Seimo ir vasario mėn. jau atvyko į Vilnių.

Pilypas Narutis X-jame Mokslo ir kūrybos simpoziume, įvykusiame 1997 m. lapkričio mėn. Čikagoje, suorganizavo 1941 metų sukilimo paminėjimo sesiją ir jai vadovavo. Sesijoje buvo įdomūs Mykolo Naujokaičio, Jono Damausko, dr. Kazio Ambrazaičio, Stasės Petersonienės, Juozo Mečio ir kitų pranešimai.

Amb. Vytautui A. Dambravai buvo įteiktas Jungtinių Amerikos Valstybių garbės medalis "už nepaprastus nuopelnus ir ilgametį draugiškumą valstybei". Amb. Dambrava daugelį metų dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje, o dabar atstovauja Lietuvos Respublikai Venezueloje ir kitose Pietų Amerikos valstybėse.

Bemardas Brazdžionis ir a.a. Juozas Mikonis kažkuriais metais Dainavos studijų savaitėje.

(Nuotr. V.Maželio).

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

NEBESULAUKSIME SUGRĮŽTANT

ROMAS A. ŠATAS mirė Floridoje 1997 spalio 31 d. Gimė 1921 m. Kaune, ten pat studijavo VDU-te, vėliau studijas tęsė Tuebingeno (Vokietijoje) ir JAV universitetuose. Buvo garsus fizikas, dirbo JAV armijos laboratorijose ir erdvių tyrinėjimo įstaigose. Kaip rezistentas 1941 m. sukilime buvo sukilėlių pogrindžio radijo tvarkytojas, priklausė Lietuvių Frontui, LF bičiuliams, ateitininkams.

Dr. BRONIUS KRAKAITIS mirė 1997 lapkričio 15 d. Čikagoje. Gimė 1920 m. Lankeliškiuose, Vilkaviškio apskr., Voketijoje baigė Hanoverio aukšt. veterinarijos akademiją, gavo veterinarijos daktaro laipsnį. Savo profesijoje dirbo Vokietijoje, vėliau JAV. Paskutiniu laiku gyveno Palos Hills, IL. Buvo aktyvus Lietuvių Fronto bičiulis, ateitininkas, dažnai dalyvaudavo studijų savaitėse Dainavoje. Palaidotas Kanadoje, Mississauga, Ontario, lietuvių šv. Jono kapinėse.

Skaityti daugiau: NEBESULAUKSIME SUGRĮŽTANT

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Jonas Laucė, KARŪNA IR KALAVIJAS, istorinis romanas, kuriame Lietuvos krikšto Žalgirio mūšio fone autorius kiek neįprastai atveria Jogailos ir Vytauto Didžiojo asmenybes. Kietais viršeliais, 639 psl. knygą 1995 m. išleido Vaga Vilniuje. Viršelio dail. Romas Orantas.

Aldona Vasiliauskienė, GYVENIMAS DIEVUI IR LIETUVAI. Prelato dr. Juozo Prunskio gyvenimo ir darbų aprašymas jo 90 metų amžiaus ir 65 m. kunigystės jubiliejų proga. Knyga 287 psl., gausiai iliustruota, išleista 1997 m. paties sukaktuvininko lėšomis, spausdinta "Utenos spaustuvėje".

LITHUANIAN PAPERS, VOLUME 11 - 1997. Kasmetinis Lietuvių studijų draugijos Tasmanijos universitete, Australijoje, leidinys, kuriame angliškai rašoma Lietuvos gyvenimą liečiančiais klausimais. Straipsnių autoriai - lietuviai ir svetimtaučiai. Redaguoja A.P. Taškūnas. Adresas: P.O. Box 777, Sandy Bay, Tas.7006, Australia.

Juoze Krištolaitytė, NEDAINUOTI ŽODŽIAI, Eilėraščiai. Tai pirmasis mūsų žinomos operos solistės, o dabar ir poetės, poezijos rinkinys. Jame skaitytojas pajus nepaprastai jautrius poezijos posmus, išsakančius dvasinį poetės santykį su Tėvyne, jos prisiminimais, su jos dabartinio pasaulio dienomis svetimoje padangėje, šį 127 psl. rinkinį 1997 m. išleido Tėvynės mylėtojų draugija, Addison, Illinois.

Vytautas Landsbergis, LŪŽIS PRIE BALTIJOS, politinė autobiografija. Pradėjęs savo atsiminimus lemtingais 1991 m. sausio įvykiais, Vytautas Landsbergis jautriai prisimena savo gyvenimo jaunystės dienas, nuodugniai pasakoja apie Atgimimo laikotarpį, Sąjūdžio nutiestą kelią į Nepriklausomybę ir sunkius pirmuosius žingsnius ją atstačius. Knyga įdomi, parašyta sklandžiai, gausiai iliustruota. Joje 342 puslapiai. Išleido 1997 m. "Vagos" leidykla Vilniuje.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1998 128(165)

Redakcijos skiltis ........................................................ 2

       Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis.

       Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė.

LFB tarybos pareiškimas ................................................... 4

Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis .... 5

Skaitytojų žodis .......................................................... 7

Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva:

       bendros kalbos beieškant .......................................... 10

Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! ........................ 21

Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! .................................. 26

Jonas Šalna - Partizanas (eil.) .......................................... 31

Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė .................................. 32

Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška .............. 39

Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų ................................ 47

Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas

       lietuviškojo jaunimo kelyje? ...................................... 51

Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje (42-roji studijų savaitė)   53

Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją" (40 metų sukakties proga) 59

Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) ....................... 61

Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti ............................. 62

Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje ................. 63

Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys ......................... 68

Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" .............. 70

Žmonės ir įvykiai ........................................................ 77

Atsiųsta paminėti ........................................................ 80


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1998 128(165)

VĖLUOJA LIETUVOS LAISVĖS LAIKRODIS

REDAKCIJOS SKILTIS

Jau anksčiau buvome pasisakę, kad išeivija, palaikydama glaudžius ryšius su savąja tauta, nors ir svetimos aplinkos veikiama, gali išlikti gyva savo tautos dalimi, ugdyti savo tautinę sąmonę bei dvasią ir pratęsti ją per kartų kartas. Ištisus dešimtmečius visi kovojome ir siekėme Lietuvai laisvės. Su džiaugsmu ir vilties akimis stebėjome Lietuvos atsistatymą. Skubėjome jai padėti visais būdais. Tik neretai, kaip toje pasakų šalyje, karo audrų išblaškytus paukščius, parlekiančius namo, sustabdė pasislėpęs devyngalvis slibinas. Tiesa, jau Persitvarkymo Sąjūdis tam slibinui nukirto keletą galvų, tačiau viena vis dar bauginanti slibino galva liko nenukirsta - ar tai per neapdairumą, ar per slibino gudrumą. Po aštuonerių nepriklausomo gyvenimo metų ta bauginanti slibino galva dar ryškiai tebematoma: tai galva, kovojanti prieš desovietizaciją.

Natūralu, kad demokratiškai išrinkta valdžia turi savo įsitikinimus ir jais saisto savo veiklą, tačiau nenatūralu, kai valdžios žmonės užsikemša ausis ir nenori girdėti juos rinkusiųjų balso, kartais net versdama valdančiųjų įsitikinimus priimti. Ilga sovietinė okupacija vis dėlto paliko savo pėdsakus, nors ir užmaskuotus. Nebus ramybės ir tikro laisvės jausmo, kol tie pėdsakai nebus sulyginti, kol neįvyks desovietizacija. Tai užsilikusi liga, kuriai operaciją reikėjo padaryti jau tuoj nepriklausomybę atstačius. Prarastas gydymo laikas. Kažkodėl Lietuvos teisėsauga laiko savo pirštu prispaudusi laikrodžio rodyklę. Nebus teisingumo, kol nebus Lietuva dekomunizuota, nes sovietinis komunizmas buvo didžiausias Lietuvos žmonių skriaudėjas ir genocido vykdytojas, nors nuo tos nuodėmės neatsiliko ir vokiškasis nacizmas. Maskvos valios vykdytojai buvo L.K. partijos centro komitetas, kurio palikuonys dar ir dabar tebesijuokia iš laisvės kovotojų ir dažnai tebesėdi valdiškose kėdėse.

Skaityti daugiau: VĖLUOJA LIETUVOS LAISVĖS LAIKRODIS

KULTŪROS SKRAISTE PRIDENGIAMA TIKROVĖ

Kas Lietuvai svarbiau - išeiti į pasaulio sceną ir pasirodyti ten su didžiausia pompa, nors ir nebūtinai su lietuviška kultūra, ar atkreipti didesnį dėmesį į savo namuose dar vis neišspręstas socialines, švietimo bei jaunimo auklėjimo problemas? Tokia dažnai perdėta kultūrinė konkurencija su kitomis valstybėmis iš valstybės iždo pareikalauja nemaža lėšų, išleidžiamų grandioziškiems muzikos ir teatro festivaliams, koncertams, kuriuose dalyvauja pasaulinės įžymybės ir atliekami nelietuviški kūriniai. Kultūros ministerija, atrodo, yra užsibrėžusi pasauliui parodyti Lietuvą, apsidengusią tarptautinės kultūros skraiste.

Tuo tarpu po šia reprezentacinės kultūros žibančia skraiste galima pastebėti vis dar po daugelio okupacijos metų pilnai neatsigavusios tautos rūpesčius bei vargus. Gal didžiausią susirūpinimą kelia jaunosios kartos auklėjimo bei švietimo programų problemos. Informaciniais spaudos duomenimis, virš 4 procentų Lietuvos vaikų, t.y. apie 37 tūkstančiai, nelanko mokyklų. Nemaža jų dalis yra benamiai vaikai ir jaunuoliai, daugiausia iš asocialių, alkoholikų ar nusikaltėlių tėvų šeimų. Gyvendami gatvėse jie neturi jokios ateities. Gal dėl to ir savižudybių skaičius, ypač jaunimo tarpe, pastebimai didėja. Tokių benamių jaunuolių globos ar apskritai panašių kitų socialinių problemų sprendimui iš valstybės iždo negaunama pakankamai lėšų. Todėl sunku suprasti, kad dažnai milijonai litų išleidžiami kitų kraštų šalpai, lyg ir užmirštant vargą savo pačių namuose.

Skaityti daugiau: KULTŪROS SKRAISTE PRIDENGIAMA TIKROVĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS

Šiais metais Baltijos valstybių prezidentai sutarė sudaryti komisijas nacių ir komunistų okupacijų metais įvykdytiems nusikaltimams įvertinti. Lietuvos prezidentūra pranešė apie komisijos sudarymą ir paskelbė jos sudėtį.

Viso pasaulio lietuviai pageidauja, kad šioje komisijoje būtų aukščiausios kvalifikacijos žinovai, nes jie padarys sprendimus, turinčius istorinę reikšmę Lietuvos valstybei. Lietuvių Fronto bičiuliai, 1940 - 1990 metais kovoję prieš abu okupantus ir niekada toje kovoje nesusvyravę, mano, kad Prezidentūra turėtų viešai aptarti komisijos narių kvalifikacijas.

Kyla klausimas, ar komisija, sprendžiant iš jos sudėties ir kai kurių jos narių pasisakymų, yra pakankamai išbalansuota, ar neskirianti daugiau dėmesio nacių okupacijai, nors sovietinė buvo Lietuvai daug ilgesnė ir skausmingesnė.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS

TAUTOS GAIRIŲ IR VILČIŲ ATSINAUJINIMO ŠALTINIS

10 metų nuo Sąjūdžio pradžios

Kalba Vytauto Didžiojo universitete, minint Sąjūdžio įsikūrimo dešimtąsias metines. Kaunas, 1998 m. gegužės 23 d.

Jucundi acti labores - baigti darbai malonūs. Šis garsiojo Antikos politiko Marko Tulijaus Cicerono posakis, išmoktas dar universiteto suole, pirmiausiai man ateina mintin, žvelgiant į Sąjūdžio pradžią iš dešimties metų laiko aukštumos. Baigti darbai ne ta prasme, kad nebebūtų reikalo visuomenę ir valstybę tobulinti bei ugdyti, bet ta prasme, kad istorinis uždavinys, kuriam Sąjūdis buvo pašauktas, yra atliktas - tobulai išnaudota istorinė proga atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką, pasiektas visiškas tarptautinis pripažinimas, valstybė įvesdinta į pasaulio tautų bendriją.

Man teko laimė ir garbė dalyvauti Sąjūdžio veikloje nuo pat Kauno iniciatyvinės grupės susidarymo 1988-ųjų birželio 10-ąją Architektų namuose, leisti pirmąjį laisvą, kompartijos bei cenzūros nekontroliuojamą laikraštį Kaune „Kauno aidas". „Kauno aidas" buvo maža dalelė to stebuklo, kuris kristalizavosi Kovo 11-osios aktu. Neveltui šv. Jono Evangelijoje pasakyta: „Pradžioje buvo žodis" (Jn 1,1). Žodis, ištartas su dideliu tikėjimu ir nepalaužiama valios jėga. Mes buvome tik aidas tuo laiku tartų žodžių. Ir ne mūsų nuopelnas, kad anie žodžiai taip jautriai atliepė Lietuvos žmonių širdyse.

Skaityti daugiau: TAUTOS GAIRIŲ IR VILČIŲ ATSINAUJINIMO ŠALTINIS

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Dirbsime vedami idealizmo!

Su dideliu malonumu prisimenu Jūsų apsilankymą Lietuvoje ir mūsų susitikimus. Pažintis su Jūsų bendraminčiais rezistentais ir fronto bičiuliais man yra tarytum palaima, tarytum įeinu į kitą pasaulį, susipažįstu su žmonėmis, apie kuriuos buvau tik girdėjęs iš "Amerikos balso" arba sovietinių propagandistų. Aš ir šiandien apie daugelį mano sutiktų bičiulių dar daug naujo sužinau iš "Draugo", "Į laisvę", enciklopedinių leidinių. Tuo pačiu aš nenustoju galvoti, kokią nepataisomą žalą mūsų valstybei ir tautai padarė sovietų okupacija. Tik dabar pilnai suvokiu, kaip okupacija sužalojo mūsų tautos kamieną, išblaškydama gražiausią ir kūrybingiausią tautos dalį po pasaulį. Daugelis iš jūsų savo jaunystę, patirtį, žinias ir jėgas paskyrėte savo naujiems kraštams, žemėms, kurios jus priglaudė. Tačiau gerbdami savo naujuosius kraštus, jūs niekada nepamiršote savo tėvynės, tėvų žemės. Ne tik neužmiršote, bet ir visados jai gyvenote, aukojotės. Jūs puoselėjote lietuvybę, lietuviškai auklėjote savo vaikus, kūrėte lietuviškus židinius, leidote knygas, rengėte šventes, rūpinotės Lietuvos laisvinimu...

Po Daumanto mirties minėjimo 1998.09.07 Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje. Iš k- dr. Nijolė Bražėnaitė, direkt. Vidmantas Vitkauskas, Vida Vaitiekūnienė.

Nesumažėjo jūsų meilė bei pareiga Lietuvai ir šiandien, kai ji tapo laisva. šiandien į Tėvynę jūs grįžtate ne tik mintimis, bet ir darbais - intelektualine, dvasine ir materialine parama, labdara. Jūs sugrįžtate, kad pakeltumėte mūsų dvasią, tikėjimą. Deja, bet kartais mes jūsų nesuprantame, neįvertiname, netgi atstumiame (pilietybės įstatymas, nuosavybės grąžinimas ir kt.).

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

UŽSIENIO LIETUVIAI IR LIETUVA: BENDROS KALBOS BEIEŠKANT

VYTAUTAS J. BIELIAUSKAS

Paskaita 42-rojoje Lietuviškų studijų savaitėje, Dainavoje, 1998.08.20.

Beveik prieš dešimtį metų, 1988 metų spalio 22-23 d.d., su dideliu entuziazmu, bet taip pat su neramumo jausmais teko dalyvauti pirmajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavime Vilniuje ir pasveikinti Sąjūdį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir tuo pačiu visų laisvame pasaulyje gyvenančių lietuvių vardu. Sveikinimai buvo šiltai priimti: atrodė, kad tada mes visi lietuviai, kur tik bebūtume, vieni kitus taip gerai supratome, rėmėme ir kartu džiaugėmės. Tada atrodė, kad tokiam išsireiškimui, kaip „bendros kalbos ieškojimui" net vietos nebūtų buvę. Bet kažkaip ir tada mano pasąmonėje, matyt, glūdėjo tam tikri susirūpinimai dėl mūsų visų vienybės ateityje. Tai, atrodo, buvo išreikšta mano sveikinime sekančioje frazėje: .. .„Išeivijon stalinizmas išgrūdo daugelį pačių pažangiausių intelektualų, gerų žmonių, kurie patys ir jų vaikai savo talentais praturtino tuos kraštus, kur jie gyvena, - o jie būtų galėję juos Lietuvai atiduoti. Taigi siūlau įskaičiuoti ir išeiviją į stalinizmo aukų skaičių ir tuo būdu mus prijungti prie dabar vykstančių atsinaujinimų. Priėję prie išvados, kad mes visi buvome panašiai nuskriausti, gal rasime geresnį vieni kitų supratimą, gal sumažinsime savitarpio nepasitikėjimą ir įtarinėjimus- ir pradėsime vėl jaustis to paties krašto vaikais, nežiūrint, kur begyventume"...

Dainava 1998. Dr. V. Bieliauskas skaito paskaitą. Sėdi moderatorius dr. Z. Brinkis.

(Nuotr. J. Urbono).

Skaityti daugiau: UŽSIENIO LIETUVIAI IR LIETUVA: BENDROS KALBOS BEIEŠKANT

SUVOKIME SAVE IR SAVO PAVELDĄ!

LIŪDA RUGIENIENĖ

Paskaita 42-rojoje Lietuviškų studijų savaitėje, Dainavoje, 1998.08.20.

ETNINĖS kultūros suvokimas ir išlaikymas bei tautinio identiteto išvystymas yra vienas iš svarbiausių klausimų, liečiančių šiandien ne tik nepriklausomybę atstačiusią Lietuvą, bet ir mus pačius išeivijoje. Mes vis dar nesame išsiryškinę, kodėl šitas klausimas yra svarbus, kodėl mums reikia dirbti kartu; nesusitarę, ką mes sakysime savo jaunesniajai priaugančiai kartai, kaip mes ją įtikinsime, kad išliktų lietuviais. Negi leisime jiems ištirpti svetimo krašto katile, o patys pasitenkinsime vien lengvo pobūdžio socialia veikla be sąžinę griaužiančio jausmo, kad privalome ką nors sugrąžinti bendruomenei, perduoti jaunesniems tai, ką esame išmokę, pasidalinti tuo, ką esame gavę. Mes nesielgiame kaip žydai. Tikiuosi, kad JAV Lietuvių Bendruomenės ruošiamoje konferencijoje spalio mėnesį Clevelande šie mūsų visuomenei jautrūs klausimai bus paliesti. Tik drąsiai įvertinę padėtį, galėsime pradėti prasmingus ir realius planus ateičiai.

LFB studijų savaitės metu Lietuvių Bendruomenės ateitį svarstė: iš k. - PLB pirm. V. Kamantas, dr. Z. Brinkis, straipsnio autorė L. Rugienienė, JAV LB valdybos pirm. R. Narušienė. (Nuotr.J. Urbono)

Tautinio identiteto krizė yra jaučiama ne tik Lietuvoje, bet ir pas mus. Ji turbūt liečia viso pasaulio lietuvius. Išeivijoje ji prasidėjo po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, kuomet dingo aiškus mūsų darbų ir veiklos tikslas. Dabar kartais vieni kitus kaltiname, kad nenustatome savo veiklos krypties, ne į svarbiausius reikalus kreipiame pagrindinį dėmesį. O jis vieniems yra švietimas, kitiems kultūra, tretiems politika, socialinė veikla ir taip toliau. Nesame išsprendę vieno pagrindinio klausimo -mūsų , kaip bendruomenės, pažiūros į gyvenimą Lietuvai nepriklausomybę atstačius. Žinoma, jei save laikytume kosmopolitais, tai mums Lietuva nereikalinga. Tačiau, jei tautinę kultūrą laikome svarbia žmogaus vystymosi procese ir visame gyvenime, tuomet turime ją ir ugdyti. Kaip naujagimiui yra reikalinga prisirišti prie artimo žmogaus, ypač motinos, nes kitu atveju jis nesugeba mylėti, tai ir subrendusiam žmogui yra svarbu prisirišti prie tautos, pažinti jos kultūrą, ją pamilti. Ir jei neprisirišime prie savosios tautos - neišsilaikysime. Svetimame krašte lietuvišką kultūrą, atskirtą nuo Lietuvos, yra sunku išvystyti, nes aiškiai trūksta kultūrininkų, lituanistų, intelektualų. Norime ar nenorime, atramą turime rasti Lietuvoje, tačiau tai priklausys ir nuo to, kaip pati Lietuva išspręs savo etninės kultūros klausimą. Jei Lietuva pasitenkins kosmopolitizmu, jei valstybė nerems etninės kultūros išlaikymo, - tokiu atveju mums ir mūsų jaunajai kartai Lietuva nebus įdomi, nes visa tai gali rasti ir čia, Amerikoje, arba kur kitur pasaulyje. Gal liks ji patraukli tik kaip turistinis kraštas, kur gali susikalbėti lietuviškai, bet greit ir lietuvių kalbos nebereikės, nes Lietuvos jaunimas kalbės angliškai, panašiai kaip ir kitur Europoje.

Skaityti daugiau: SUVOKIME SAVE IR SAVO PAVELDĄ!

Mes mokėsim gyventi!

VYTAUTAS VOVERIS

Vyr. Itn. Vytautas Voveris, šio straipsnio autorius, dirba Savanorių pajėgų štabe, domisi Lietuvos kariuomenės bei partizanų kovų istorija, renka biografines žinias apie partizanų vadus ir ruošiasi visa tai išleisti atskira knyga.

Vaikystėje ilgai negalėjau suprasti vieno dalyko: mokytojai mums kaldavo į galvas pasakas apie šauniųjų tarybinių partizanų žygdarbius, apie visokius koševojus ir melnikaites, tačiau už mokyklos slenksčio girdėdavau atvirkščiai. Tėviškėje, Dzūkijos kaimeliuose ir vienkiemiuose, tuos tarybinius partizanus kažkodėl vadino rusų banditais, o štai "buržuazinius nacionalistus" - Lietuvos partizanais. Močiutė, negalėdama suvaldyti padykusių anūkų, gąsdindavo: "Pagaus jus enkavedistai, tada žinosit". Kas tie enkavedistai ir kas tie Lietuvos partizanai? - niekaip negalėjau tada suprasti. Ar partizanais vadina "banditus", kurie, kaip laikraščiai rašė, mokytojai aiškino, plėšikavo, žudė žmones, o narsūs liaudies gynėjai juos gaudė? Kodėl žmonės tais "banditais" nesipiktina, nesmerkia, o "liaudies gynėjus" vadina stribais, šis žodis jau ir vaikui atrodė kažkaip svetimas, nemalonus, niekinantis.

Skaityti daugiau: Mes mokėsim gyventi!

PARTIZANAS

Jonas Šalna

Tokia nerami ir kraupi naktis.
Likimo apnuogintos rankos
Uždega aukuro ugnį.
Slėptuvėj prisiglaudęs jis.
O čia taip tvanku mirties glėby,
Išmestam iš žydinčių pievų.

Jų žingsniai tolsta
Ir vėl taip arti,
Trypia virš galvų,
Jauti jų kvapą,
Negyvas alsuoji,
Jauti
- gyvybė ne tavo,
Lyg lauki nubusti
Iš nemigos sapno,
Iš košmariško liūno,
Išsivaduoti iš replių
Merkiančių į Nebūties prarają.

Skaityti daugiau: PARTIZANAS

Balto rūko skraistė

JANINA SEMAŠKAITĖ

Karštą 1993-ųjų vasarą važiavome į Juodupę, tikėdamiesi susitikti su partizanų ryšininkais bei jų artimaisiais, jei tik pavyks juos rasti pagal turimus adresus. Buvęs Balio Vaičėno būrio partizanas Andrius Dručkus, šviesios atminties Algirdas Čekys, „Valstiečių laikraščio" žurnalistas ir aš, taupydami laiką, pasidalinome temas, kuris apie ką šnekėsis. Andrius, tų vietų ir partizanų kovų liudininkas, konsultavo mus ir rinko medžiagą savo būsimam muziejui, Algirdui teko uždavinys - analizuoti ir aprašyti susidūrimus su okupacine kariuomene bei stribais, o mano tikslas - sukurti gyvus moterų - ryšininkių paveikslus, pajusti jų išgyvenimus, skausmą ir viltis. Deja... laikas ir likimas viską patvarko ne pagal mūsų norus. Liūdna - Algirdas išėjo į Amžinybę, nespėjęs parašyti visko, ką sukaupė storuose savo sąsiuviniuose, o aš tada, atsisveikindama su partizanų ryšininke Brone Pupeikyte -Šinkūniene, nė nepagalvojau, kad mūsų bendrai pradėtą darbą teks įveikti vienai...

Prisikėlimo apygardos, Maironio rinktinės partizanai šaudymo pratybose Žaiginio miške. Nuotr. daryta 1949 spalio mėn.

Liko atminty kankinančiai karštos vasaros vizija ir iki skausmo gražus atsisveikinimas: nejauna, pavargusi moteris skubiai atnešė dubenėlį pirmųjų nunokusių vyšnių ir daugybę kartų padėkojusi, kad ją, vienišą, prisiminėm, ėmė atsiprašinėti: „Neturiu duonos, jau visa savaitė mūsų krautuvėn neatvežė, negaliu jūsų pavaišinti, bet... Jei dar palauktumėt, blynelių prakepčiau..." Už ką dėkojo išlydėdama mus, už ką atsiprašė: mes tik dirbom pasirinktą darbą, negalėjom likti abejingi savo tėvų kartos idealams, sunkių išgyvenimų metams. Partizanės kelias tiesėsi prieš mus, tarytum baltos drobės audinys vasaros saulėje. Kol kalbėjausi su Brone Pupeikyte, Algirdas žavėjosi mažu moterišku rankdarbiu, tikru stebuklu, tremtyje išsiuvinėta servetėle, o paskui pamokė: „Tik niekam neatiduokit, juk tai eksponatas muziejui, vertybė."

Skaityti daugiau: Balto rūko skraistė

Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

Pirmiausiai norėčiau pagrįsti savo pranešimo ryšį su bendra studijų savaitės tema: kodėl Laisvę fondas ir asmenybės raiška", kai savaitėje diskutuojami klausimai sukasi apie rezistenciją ir kultūrą, kaip dvi istorinės atminties gaivinimo versmes?

Vidmantas Valiušaitis, šio straipsnio autorius, ir Aldona Žemaitytė, “Dienovidžio" redaktorė Druskininkuose.

(Nuotr. K. Ambrozaičio)

Bendras rezistencijos ir kultūros dėmuo

Rezistencija ir kultūra yra artimai susijusios su asmenybės branda. Be stiprios, kilnios ir taurios asmenybės, nėra nei tikros rezistencijos, nei autentiškos kultūros, be jos - negali būti nė patvaraus valstybingumo. Prof. Juozas Brazaitis savo programiniame straipsnyje „Srovė ir uola" kadais yra rašęs: „Užtat juo labiau stiprėjame mintyje daryti visa, kad žmogui, asmeniui, būtų grąžintas respektas ir pripažinta jo reikšmė valstybės gyvenime. Šitas mumyse pačiuose subrendęs siekimas brandintas kaip visuotinis būsimos Lietuvos siekimas: pagerbti asmens laisvę ir sudaryti galimybes jo laisvai kūrybai, kuria jis prisidėtų prie tautos gyvenimo pažangos.

Skaityti daugiau: Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška

KARVELIS TARP VANAGŲ

Lietuvių karių gyvenimas pagal karo kapeliono dienoraštį

HENRIKAS KUDREIKIS

„Minskas, 1941 metai, toli nuo Lietuvos, nuo artimųjų. Penktą valandą ryto jau pilnutėlė bažnyčia. Šimtai akių nukreiptų į mano veidą. Čia tenka naudotis lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir gudų kalbomis. Lietuviai civiliai ir kariai susirinko išklausyti trečiųjų Mišių. Pirmą kartą šventųjų Simono ir Elenos bažnyčioje, Minske, suskambėjo lietuviškos religinės giesmės. Tas mane giliai sujaudino."

255-tojo bataliono prie Magiliovo lietuviai karininkai. Pirmoj eilėj vidury sėdi karo kapelionas kun. Z. Ignatavičius- Ignonis.

Taip kun. Zenonas Ignonis pradėjo karo kapeliono tarnybą lietuvių karių tarpe Gudijoje. Iš jo dienoraščio lapų („Praeitis kalba") į mus žvelgia šio Kristaus apašatalo gyvenimo epizodai baisiose tų laikų sąlygose. Jo žodžiuose atsispindi II-rojo Pasaulinio karo sūkuriuose atsidūrusių lietuvių karių dvasinis stiprumas ir kai kurių, karo pasėkoje kilusios, silpnybės: girtavimas ir silpstanti religinė praktika.

Skaityti daugiau: KARVELIS TARP VANAGŲ

KOSMOPOLITIZMAS AR TAUTIŠKUMAS lietuviškojo jaunimo kelyje?

DAIVA KARUŽAITĖ

Mintys diskusijoms Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje 1998.08.22.

Besikeičiančiame pasaulyje smarkiai pažengusi technologija (televizija, kompiuteriai, faksai, telefoniniai susijungimai ir kt.) pagreitina žmonių komunikaciją. Per sekundes galima sužinoti apie svarbius įvykius bet kuriame pasaulio kampelyje. Pasaulio ribos tuo būdu mažėja ir kartais, atrodo, net dingsta. Žmonės to paveikti pradeda įsigyti pasaulinį (ne tautinį) mąstymą. Taip atsiranda kosmopolitizmas, vienijimasis pasaulio linkme. Matydami tuos pačius vaizdus, girdėdami tas pačias žinias, žmonės veikia vienas kitą, darosi panašesni, pradeda panašiai elgtis ir galvoti. Sunku dabar likti unikaliu. Dažnai reikia būti tolerantišku, o tolerantiškumas yra kosmopolitizmo šaknis.

Jaunimo simpoziumo Dainavoje dalyviai. Iš k.- dr. V. Kerelytė, D. Karužaitė, A. Girnius, A. Cvekelis.    (Nuotr. ]. Baužio)

Be abejo, kosmopolitiniam bendravimui kliūtis yra bendros kalbos neturėjimas. Sunku komunikuoti, jeigu kalbi skirtinga kalba. Tačiau šią kliūtį nuo senovės laikų peržengia dailininkai ir muzikai. Naudodami savitus ritmus, poetai taip pat šiek tiek aplenkia bendros kalbos nebuvimo kliūtį. Menininkai dažnai sugeba perduoti savo mintis bei jausmus vaizdais, ritmais ir muzikos tonais ir taip tampa universaliai suprantami. Tiek vaizdinis menas, tiek ir muzika gali būti vis labiau suprasti be kalbos žinojimo.

Skaityti daugiau: KOSMOPOLITIZMAS AR TAUTIŠKUMAS lietuviškojo jaunimo kelyje?

REZISTENCINĖS MINTYS DAINAVOJE

42-roji Lietuviškų studijų savaitė

JUOZAS BAUŽYS

Šią vasarą, rugpjūčio 16-22 d., Michigan'o Dainavoje ir vėl įvyko Lietuviškų studijų savaitė. Tai jau 42-roji iš eilės Lietuvių Fronto bičiulių rengiama tokia savaitė. Pagrindinė jos tema - „Nauji uždaviniai rezistencinėje ir kultūrinėje veikloje". Šios temos rėmuose tad ir buvo svarstomos bei diskutuojamos įvairios problemos, pastebimos lietuviškojoje išeivijoje ir pačioje Lietuvoje. Dalyviais ši studijų savaitė buvo gana gausi, o savo programa - tikrai įvairi.

Rytmečiais šv. Mišias aukodavo kun. Algirdas Paliokas, SJ, Lemonto pal. J. Matulaičio misijos kapelionas. Trumpi, bet taiklūs ir svarstytas temas paliečiantys jo pamokslai buvo visų maloniai laukiami. Po pusryčių prasidėdavo dienos programa: paskaitos, pokalbiai, diskusijos, simpoziumai ir posėdžiai. Likdavo kartais laiko ir Spyglyje pasimaudyti bei pasivaikščioti. Vakarais - vėl kas nors įdomaus.

Pirmadienis prasidėjo neseniai Druskininkuose įvykusios septintosios \ laisvę fondo Lietuvos filialo savaitės apžvalga. Išsamius pranešimus apie ją padarė ten dalyvavę dr. K. Ambrozaitis, A. Raulinai-tis ir A. bei L. Stepaičiai. (Apie Druskininkų savaitę rasite šiame numeryje atskirą straipsnį). Po pietų dr. Antanas Musteikis skaitė paskaitą: „Istoriniai pakaruokliai". Joje jis palietė kai kuriuos tendencingai iškraipomus istorinius faktus, todėl ir pavadinęs juos istoriniais pakaruokliais ar šmėklomis. (Kelios mintys iš jo paskaitos spausdinamos šiame numeryje atskirai).

Skaityti daugiau: REZISTENCINĖS MINTYS DAINAVOJE

Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

Mintys svarstyboms 40 metų sukakties proga Dainava, 1998.VIII.18

ALGIS P. RAULINAITIS

Šiais metais minime 40 metų sukaktį nuo pilnutinę demokratiją" pasirodymo 1958-aisiais metais. Nejučiomis iš pasąmonės išnyra Rerum novarum ir Quadragesimo anno enciklikos. Ne tik, kad daugelis jų idėjų atsispindi pilnutinę demokratiją" studijoje, bet ir patys enciklikų pavadinimai labai tiksliai apibūdina pilnutinę demokratiją" - juk tai tikrai Rerum novarum. Pirma tokia išsami studija apie ateities valstybės viziją. Lygiai taip pat tiksliai Quadragesimo anno enciklikos pavadinimas tinka mūsų šiandieninėms svarstyboms. Juk tikrai praėjo keturiasdešimt metų.

Pažvelgę į „Į pilnutinę demokratiją", ypač paskaitę įžanginius žodžius „Vietoj pratarties", nejučiomis esame priversti susimąstyti - beveik visi pratartyje esantys teiginiai turi būti laikomi kaip pranašystės...

Skaityti daugiau: Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

LIETUVIŠKOS ŠMĖKLOS

ANTANAS MUSTEIKIS

Dr. Antanas Musteikis savo paskaitoje "Istoriniai pakaruokliai" kalbėjo apie mūsų laikų istorijoje pastebimus paradoksinius teiginius. Jis palietė tokias, jo žodžiais, lietuviškas ir kitų tautybių šmėklas. Čia tik ištrauka iš "Lietuviškų šmėklų" skyriaus. (Red.).

Dvidešimtojo amžiaus Lietuva tris kartus atkūrė savo nepriklausomybę bei laisvę. Kritiškais laikais niekas iš galingųjų pasaulio valstybių lietuviams nepadėjo. Jie liko, prof. Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio žodžiais, vienų vieni. Tūkstančiai lietuvių atvira ir pasyvia kova gelbėjo savo tėvynę, kai okupantai juos prievartavo, kankino, žudė, trėmė... Didžioji laisvės gynėjų dalis buvo tikri karžygiai, panašūs į Juozą Lukšą-Daumantą. Bet ar ne keista, kad viena lietuvių išeivių dalis - "atviro žodžio" skelbėjai - nė vieno iš jų neprilygino prie Vytauto Didžiojo, išskyrus... atmintiną nomenklatūrininką?

Toji Vytauto Didžiojo iškamša buvo Antanas Sniečkus, didžiausias dvidešimtojo šimtmečio lietuvių pakaruoklis, apipintas mitinėmis dingstimis. Esą jis ilgiausiai išsilaikęs valdžios viršūnėje, tad neleidęs rusams kolonistams įsitvirtinti Lietuvoje (?) Iš tikrųjų jis išliko fanatiškiausiu komunistiniu prievartautoju ne tik stalinistiniu, bet ir vėlesniu laikotarpiu...

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS ŠMĖKLOS

DEMOKRATIJA REIKIA KURTI

Įžangos žodis Studijų savaitei Druskininkuose

Vytauto Antano Dambravos leidinio „Politika ir moralė" pradžioje tarytum motto įdėta tokia ištrauka iš rezistento laiško: „Vytautai, ar nebuvome laimingesni, kai kovodami prieš okupantą demonstravome, leidome knygas, lipinome plakatus, rengėme konferencijas, ėjome į kitataučių spaudą, radiją ir televiziją, rašėme laiškus parlamentų ir vyriausybių nariams, važinėjome į Vašingtoną ir kitas sostines. Kovodami tada tikėjome, kad išsilaisvinusią Lietuvą tvarkys dori, teisingi ir sąžiningi žmonės, atsidavę savo tautai. Dabar kažkas ne taip. Bet, Vytautai, nusivylimui ir dvasiniam nuovargiui pasiduoti negalima".

Vienoje iš Laisvę" žurnalo redaktoriaus skilčių klausiama: „Ar tie, kurie prieš 50 metų pradėjo pogrindyje leisti rezistencinį žurnalą „Į Laisvę", sulaukė tokios Lietuvos, kokios jie, o taip pat ir partizanai tikėjosi? Argi dar dešimtmečius reikės laukti, kol žmogus galės pasitikėti žmogumi, kol nuo veidų nukris prisitaikančios ir lengvai besikeičiančios kaukės?"

Manau, kad tokius ir kitus klausimus mes iškelsime ir bandysime atsakyti šios studijų savaitės metu.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA REIKIA KURTI

SEPTINTOJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVOJE

Druskininkų studijų savaitėje kalba dr. K. Ambrozaitis ir J. Laučiūtė. a

Šią vasarą Į laisvę fondo Lietuvos filialas surengė jau septintąją studijų savaitę. Ji įvyko Druskininkuose liepos 8-12 d. Pagrindinė savaitės tema buvo „Rezistencija ir kultūra - dvi istorinės atminties gaivinimo gairės". Paskaitose, pranešimuose bei svarstybose, kurios vyko Druskininkų savivaldybės salėje, dalyvavo apie pora šimtų žmonių, jų tarpe 35 iš užsienio kraštų.

Sotintosios studijų savaitės dalyviai aplankė partizanų paminklą Perlojoje.

Nemaža dalis šios savaitės svečių ir dalyvių į Druskininkus atvyko specialiu autobusu iš Vilniaus. Jie važiavo per istorines ir partizanų kovas menančias vietoves - Merkinę ir jos apylinkes, Varėną - lankydami atmintinas rezistencijos vietas. Vėliau, kitomis dienomis surengtose išvykose buvo dar aplankyta Liškiava, Margionys, Kasčiūnų kaimas, visur susitikta su partizanais bei jų artimaisiais.

Skaityti daugiau: SEPTINTOJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVOJE

VYTAUTAS STASYS VARDYS

1924.09.02-1993.10.19

Šiemet Vytautui būtų suėję 74 metai, deja, jis šias sukaktuves jau švęs amžinybėje, kurią pasiekė prieš penkerius metus. Augdamas giliai religingoje šeimoje, dar savo jaunystėje pasižymėjo dideliu idealizmu: meile Dievui ir meile žmogui. Savo idealams vykdyti jis ieškojo įvairių kelių, kurie tapo jam, tarsi identiteto ieškojimu. Jis studijavo Telšių ir Vilniaus kunigų seminarijose ir tuos pat mokslus tęsė Eichstaette. 1945 - 1949 m. studijavo filosofiją ir literatūrą Tuebingeno universitete. Po to atvykęs į JAV, susidomėjo politiniais mokslais ir 1958 Wisconsino universitete gavo Ph.D. Bestudijuodamas Vytautas, atrodo, pavargo mokindamas svetimtaučius, kaip ištarti jo gražią, žemaitišką pavardę Žvirzdys ir ją pakeitė į Vardį, kuri anglosaksų liežuviams buvo prieinamesnė. Pakeitė jis savo pavardę, bet nepakeitė savo identiteto, kurį jau buvo radęs studijų metu Vokietijoje. Jau tuomet jis buvo stiprus lietuvis veikėjas ir lietuviško jaunimo vadovas. 1946 m. jis buvo Moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininku ir suorganizavo metinę konferenciją, kuri susidėjo dalinai iš kelionės laivu Reino upe ir dalinai iš stovyklavimo prie Reino. Toje Reino konferencijoje dalyvavo apie 1,000 ateitininkų, ir tai buvo bene didžiausias jaunimo susibūrimas, įvykęs tuomet Vokietijoje.

Skaityti daugiau: VYTAUTAS STASYS VARDYS

HEROJUS KOVOJE PRIEŠ OKUPANTUS IR... „KATALIKUS"

Žvilgsnis į knygą

ANTANAS DUNDZILA

Liūtas Mockūnas, PAVARGĘS HEROJUS... Jonas Deksnys trijų žvalgybų tarnyboje, Baltos lankos, Vilnius 1997,567 psl.

Tai knyga apie vokiečių bei rusų okupacijos laikų rezistentą, tačiau rezistenciją vėliau išdavusį ir nuėjusį tarnauti sovietams, Joną Deksnį. Autorius teigia, kad jis J. Deksnio nebando teisti, tik mėgina jį suprasti (psl. 24).

Dainavos LFB savaitėje simpoziumo apie užsienio lietuvių veiklą dalyviai. Iš k. - A. Dundzila, R. Narušienė, dr. V. Bieliauskas, P. Žumbakis. (Nuotr. K. Ambrozaičio)

Knygos plati apimtis skatina ribotis keliomis, labiau į akis kritusiomis pastabomis. Iš iki šiol matytų straipsnių leidiniui deramą foną paskelbė J. Šmulkštys 1997 lapkričio mėn. „Akiračiuose", „Beveik be herojų knyga". „Kultūros baruose" 1998 Nr. 7 tilpo A. Kučio „Buvo ir herojų ir išdavikų". Lietuvos Meno kūrėjų asociacija 1998 eseistikos kategorijoje knygą premijavo. Rašinį sąmoningai vadinu žvilgsniu, be pretenzijų į išsamesnę recenziją.

Šis žvilgsnis į knygą yra išdėstytas keturiuose poskyriuose. Pirmajame yra J. Deksnio biografijos bruožai bei bendresnio pobūdžio apie knygą įspūdžiai. Toliau sėka trejetas konkrečių pastabų: klausimas, kada J. Deksnys nuėjo tarnauti okupantui; dokumentacija; juodinimas buvusių J. Deksnio politinės orientacijos oponentų.

J. Deksnys ir knyga

J. Deksnys (g. 1914 Daugpilyje - m. 1982 Vilniuje), buvęs rezistentas nuo pat 1940 ar 1941 metų, 1949 su slapta pogrindžio misija iš Vakarų nuvyko į Lietuvą, buvo suimtas ir nuėjo tarnauti sovietams. Sovietai jį tardė, bet niekada neiškėlė bylos. Jis gyveno Vilniuje čekistų priežiūroje -tačiau nekalinamas. Jam mokėjo gerą algą, buvo viskuo aprūpintas.

Skaityti daugiau: HEROJUS KOVOJE PRIEŠ OKUPANTUS IR... „KATALIKUS"

ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

"Girių aido" koncerto Pasaulio lietuvių centre Lemonte, JAV, 1998 spalio 9 d. atlikėjai. (Nuotr. B. Kronienės)

"Girių aidas" - Lietuvos partizanų ir tremtinių kvintetas šį rudenį vėl su koncertais lankėsi š. Amerikoje. Jų jautrios, patriotinės ir partizanų kovas primenančios dainos visur sutraukė daug klausytojų. JAV LB Kultūros tarybos pastangomis buvo surengta 12 koncertų. Kvintete dainuoja Vytautas Balsys-Uosis, Antanas Lukša-Arūnas, Lietuvos operos solistas Vincentas Kuprys, Antanas Paulavičius ir Vladas Šiukšta. Jiems akomponuoja pianistė Melita Kuprienė. Visas koncertų pelnas skiriamas Lietuvos partizanų globos fondui, kuris šelpia dar gyvus likusius partizanus.

Čikagos LFB sambūrio naują valdybą šiemet sudaro pirm. Julija Smilgienė, Marija Remienė, Jonas Rugelis, dr. Vacys šaulys ir Aleksas Šatas. Lapkričio mėn. sambūris rengia dr. Antano Maceinos paminėjimą su šv. Mišiomis ir akademine programa. Paskaitai apie dr. A. Maceiną pakviestas iš Kanados kun. dr. Feliksas Jucevičius.

Antanui Dundzila iš.m. spalio 15 d. buvo paskirta JAV LB Kultūros tarybos 1998 metų žumalizmo premija. Antanas Dundzila savo straipsniais uoliai bendradarbiauja ir "Į laisvę" žurnale. Premijos mecenatas yra Lietuvių Fondas.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Zigmas Zinkevičius, KAIP AŠ BUVAU MINISTRU, atsiminimai. Šioje Kaune neseniai išleistoje 135 psl. knygoje, kurią parašė buvęs Lietuvos Švietimo ir mokslo ministeris yra pateikta daug įdomių faktų. Štai tik keletas knygos skyrių pavadinimų: Pirmosios dienos, Pietryčių Lietuvos mokyklos, Už tautinę mokyklą, Kosmopolitai puola, ir kt.

Antanas Kučys, AUŠROS BELAUKIANT. šioje knygoje „Varpo" redaktorius A. Kučys sudėjo nepaprastai vertingą rinkinį savo straipsnių, spausdintų 1952-1996 m. JAV lietuvių spaudoje. Juose atsispindi užsienio lietuvių veikla, rūpesčiai ir darbai, prasidėję dar tais laikais, kai reikėjo šaukti ir kalbėti pasauliui už pavergtą ir nutildytą tautą. Autorius juose atvirai rašo ideologinėmis, kultūrinėmis ir politinėmis temomis, džiaugiasi Lietuvos Atgimimu ir rūpinasi jos ateitimi. Knygoje 610 psl. ir vardynas. Kieti viršeliai. Išleido „Saulabrolio" leidykla Vilniuje 1997 m.

Mindaugas Bloznelis, LIETUVOS IŠLAISVINIMO TARYBA. Medžiaga veiklos studijai. Tai LIT'o istorijos nuo 1944 metų, organizacinės struktūros, politinės ir rezistencinės veiklos kruopštus aprašymas su vardynu ir kai kurių rezistentų nuotraukomis bei biografijomis. Knyga 291 psl., išleista 1997 m. „Minties" leidyklos Vilniuje.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1999 129(166)

Redakcijos skiltis ........................................................... 2

       Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies

       Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį?

V.R. - Žurnalo mecenatai ..................................................... 4

Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė ...... 5

P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje.........  8

Skaitytojų žodis ............................................................ 10

Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje ... 12

Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės . 22

Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji ..................................... 28

Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje 33

Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? .............................. 38

Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas ........... 42

Icchokas Meras - Apie didvyriškumą .......................................... 47

Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė ................................... 48

Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių .................................. 50

V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! ................................ 54

Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo .............. 62

Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? .................. 63

Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta ............................ 67

P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles ............ 68

Janina Semaškaitė - Ateities kartoms ........................................ 74

Žmonės ir įvykiai ........................................................... 76

Atsiųsta paminėti ........................................................... 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1999 129(166)

KRISLAS IŠ AŠAROJANČIOS AKIES

REDAKCIJOS SKILTIS

Aukos, sudėtos kovose už laisvą ir nepriklausomybę, tautai yra vienodai brangios ir valstybėje jos turi būti vienodai vertinamos. Kas pamiršta istoriją, tam dažnai tenka vėl pakartoti istorines klaidas. Labai pamažu, bet tuo atveju Lietuva žengia pirmyn, priima vis daugiau įstatymų, surištų su praeitimi ir okupacijomis. Nors antroji sovietų okupacija ir stengėsi visais būdais išrauti iš žmonių laisvės kovų atminimą, tačiau tas atminimas vyresnėje kartoje yra išlikęs. Tik gal dar nebuvo laiko pažvelgti į tuos, kurie uoliai talkininkavo okupantams naikinant aktyvius ir pasyvius laisvės kovotojus. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymas, liečiantis asmenis, dirbusius okupacijų metu saugumo struktūrų organizacijose (KGB ir kt). Tokiems asmenims dabar bus draudžiama dirbti atsakingose valstybinėse tarnybose. Gal šis įstatymas ir ne visus pasieks, tačiau šiais devintaisiais nepriklausomybės metais tauta lengviau gali atsikvėpti.

Skaityti daugiau: KRISLAS IŠ AŠAROJANČIOS AKIES

KĄ PASIIMSIME SU SAVIMI Į NAUJĄJĮ TŪKSTANTMETĮ?

Artėjame prie slenksčio į naująjį XXI-mą amžių. Žiniasklaida jau pradeda skaičiuoti dienas, valandas ir minutes iki šio šimtmečio ir tūkstantmečio pabaigos. Po dviejų tūkstančių metų, kai buvo pradėtas vartoti krikščioniškosios eros kalendorius, žmonija žengs šį žingsnį, kuris dabar, šiame kompiuterinės technologijos amžiuje, atrodo nepaprastai bauginantis iš anksto nenumatytomis problemomis (kaip pvz., Y2K).

Mums tačiau ne tokios problemos svarbu. Mums svarbu, ką mes- kaip žmonės ir kaip lietuviai - įžengdami į naujojo šimtmečio ateitį , su savimi pasiimsime iš dabarties, kurioje gyvename. Nejaugi tempsime su savim pilnus lagaminus žiaurių negerovių, pastebimų ir aiškiai matomų mūsų valstybiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jų tiek daug... Ar nereikėtų geriau naujame šimtmetyje pradėti gyventi iš naujo, atsinešus su savimi iš dabarties tik tokias vertybes, nuo kurių priklausys gražesnis mūsų pačių ir mūsų tautos likimas?

Skaityti daugiau: KĄ PASIIMSIME SU SAVIMI Į NAUJĄJĮ TŪKSTANTMETĮ?

ŽURNALO MECENATAI

Juozas Mikonis (1918 -1998)

Marija Mikonienė, prisimindama savo mylimo vyro a.a. Juozo mirties metines, š.m. vasario 18 d. Dievo Motinos parapijos bažnyčioje Clevelande užprašė šv. Mišias, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Gediminas Kijauskas, S.J., dalyvaujant daug bičiulių, giminių ir artimųjų. Marijai tai buvo gilaus liūdesio ir kartu nebegrįžtamų laimingų dienų prisiminimas. Tokia pat jos nuotaika dalinosi ir gausus Mikonių šeimos draugų būrys.

Marija, pagerbdama savo gyvenimo brangaus palydovo atminimą, paskyrė rezistencinės minties ir kultūros žurnalui "Į laisvę" du tūkstančius dolerių.

Skaityti daugiau: ŽURNALO MECENATAI

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui