LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE

Henrikas Kudreikis

Apie tragišką Lietuvos partizanų kovą prieš okupantus taip rašė 1991 metais buvęs kovotojas S. Radvila „Metų" žurnale: „Pasaulio jėgų žaidimo mastuose regimai pradingusi, negirdėtos visuotinio vyksmo dinamikos užtrenkta, tyli, bet kruvina mūsų tautos kova dar neseniai atrodė neturinti vietos nė istorijos paraštėj. Nežinojime ir iliuzijose paskendę laisvojo pasaulio humanistai nenorėjo apie ją girdėti. Be principų ir be širdies politikos realistai ją smerkė kaip neatsakingą saujelės fantastų bei desperatų aviantiūrą, kuri drumstė jų užbrėžtą pokarinės taikos stabilizavimą".

Vos tik bolševikams sugrįžus, 1944 metais okupantų valdžia pradėjo triuškinti savo politinius, ideologinius, religinius, ūkinius priešus ir tautinės sąmonės kibirkštį besinešiojančius lietuvius. Paskelbus mobilizaciją iš kaimų ir miestų buvo iššluoti visi vyrai. Be jokio karinio apmokymo juos metė į pirmąsias linijas. Pasilikusioms šeimoms tik iš senių, vaikų ir moterų raudonarmiečių sauvaliavimui nebuvo ribų: plėšė, žudė, naikino, kas pakliuvo po ranka. Tad nenuostabu, kad lietuvių tautoje pritvinko didžiulė neapykanta visam, kas buvo sietina su bolševizmu. Beliko viena išeitis — imti ginklą į rankas.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE

PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ

Zenonas Prūsas

Tuomet aš buvau 20 metų Vilniaus Universiteto Miškų mokslų fakulteto antro kurso studentas. Gyvenau studentų bendrabutyje senamiestyje, Bokšto gatvėje, netoli Didžiosios gatvės, o dauguma paskaitų ir laboratorinių pratybų vyko Čiurlionio g. Nr. 1 esančiame keturių aukštų pastate. 1941 m. birželio 20 d. antrasis kursas grįžome iš pratybų Trakų apskrities miškuose, o birželio 21 prasidėjo karas. Bendrabučio pastatą miškininkai dalinomės su Meno akademijos studentais, kurių tik nedaugelį artimiau pažinau, o kitiems tik labas pasakydavau, susitikęs prausykloje. Iš jų geriausiai pažinau, rodos, Stanulį, kuris rimčiau draugavo su mano nuomone, labai gabia Meno akademijos studente Katiliūte. Gėrėdavausi jos tapyba. Berods birželio 22 dieną Stanulis su dviem kitais savo draugais mane susistabdė koridoriuje ir painformavo, kad mes keturiese turėsime užimti Vilniaus II milicijos nuovadą. Tarp keturių turėjome tik vieną mažą revolverį su keletu šovinių. Antroji milicijos nuovada buvo kitoje miesto pusėje, Pylimo gatvės papėdėje, prie Tauro kalno, priešais didelį NKVD pastatą. Drebėdami nuėjome į tą nuovadą, kur radome keletą lietuvių milicininkų. Atkišę tą vieną revolverį, pareikalavome, kad jie pasiduotų. Vietoj kad pasipriešinę, jie labai apsidžiaugė. Sako, — gerai, vyrai, bus mūsų daugiau. Gerai, kad atėjote. Sandėlyje jie turėjo nemažai šautuvų ir šaudmenų, taigi dabar visiems jų užteko. Be tų 4 milicininkų ir mūsų keturių, iš kažkur dar atėjo 4 ar 5 jauni vyrai, jų tarpe ir Meno akademijos vyresnio kurso studentas Kazimieras Žoromskis, kurį pažinau tik iš matymo. Kodėl jis atėjo ne kartu su mumis, taip ir nepaaiškėjo. Atrodo, kad kairioji ranka nežinojo, ką daro dešinioji. Kai sužinojome, kad Žoromskis yra atsargos jaunesnysis leitenantas, jį ir išsirinkome vadu.

Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ

Pažadėtosios žemės piligrimas

Kęstutį Genį (1928-1996) Amžinybėn palydint

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

Tretįjį Advento sekmadienį (gruodžio 15-ąją), tuojau po Sumos, Amžinybėn iškeliavo daugeliu talentų apdovanota asmenybė — plačiai žinomas aktorius ir poetas, valingas, atkaklus laisvės šauklys, o kartu paprastas, šiltas ir jautrus žmogus Kęstutis Genys.

Jo ryškų ir dramatišką gyvenimą ženklina trumpos artisto šlovės akimirkos, ilgai trukęs okupacinio režimo tylos sąmokslas prieš nepripažintą poetą, jautriai meninei prigimčiai būdingos silpnumo valandėlės, pagaliau — Atgimimo bangos iškelto tribūno ir piliečio stichija, leidusi išsiskleisti ne tik jo gaivalingai prigimčiai, bet raiškiai paliudyti tą tikėjimą ir vertybes, kuriems jis atidavė savo gyvenimą:

Greičiau į Tėviškę, į savo Meilės kraštą.
Ten mano Kryžių kalnas, Vyturio dangus.
Ten mano žodis, kaip giesmė, kaip šventas Raštas...
Į Nepriklausomą ir laisvą Lietuvą grįžtu.

Kęstutis Genys gimė 1928 spalio 10 Kaune šviesių ir susipratusių lietuvių Juozo ir Eleonoros (Skalandžiūnaitės) Genių šeimoje, išauginusių ir išmokslinusių tris sūnus. Tokie žmonės buvo pirmasis sovietinio okupanto taikinys. Okupacijų negandose šeima tapo išdraskyta ir išblaškyta. Jaunėlis Kęstutis paliko Lietuvoje su tėvais, vyresnieji broliai atsidūrė Australijoje.

Skaityti daugiau: Pažadėtosios žemės piligrimas

Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Lukšos paminklo Veiveriuose atidengimo iškilmėse kalba Edmundas Arbas iš JAV. Jo dešinėje—minėjimo organizatorė Raslauskienė.


Praėjusį rudenį suėjo 45-ri metai nuo Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo Pabartupio kaimo pamiškėje, netoli Pažėrų kaimo. Tai buvo atmintina 1951 metų rugsėjo 4 diena, kada Juozas Lukša, išduotas savo bendražygio Jono Kukausko, krito nelygioje kovoje su KGB daliniais.

Šią sukaktį ir žuvusį legendarinį didvyrį prisimenant, 1996 m. spalio 5 dieną Veiveriuose buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas jam skirtas paminklas. Po šv. Mišių Veiverių bažnyčioje, kurias aukojo kun. K. Skučas, giedojo Kauno šaulių choras „Perkūnas", gausus būrys žmonių patraukė į A. Kučingio meno mokyklos sodelį, kur stovėjo skulptoriaus Vido

Cikanos sukurtas paminklas. Jame iškaltas Juozo Lukšos-Daumanto bareljefas su jo žodžiais „Ne taikiam ramumui, bet kovingai kančiai esame žmonėmis"ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio emblema.

Skaityti daugiau: Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai

Rezistencija prieš melo dvasią

Kaunas

Žinomo išeivijos publicisto Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymas įvyko Kauno savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje 1996 spalio 26 d. Į knygos pristatymą ir autoriaus pagerbimą (gruodžio 2 d. jam suėjo 80 metų) susirinko arti šimto dalyvių. Tarp jų — Seimo nariai, Kauno savivaldybės atstovai, žurnalistai, rašytojai, kultūrininkai, autoriaus bičiuliai ir artimieji.

Juozas Kojelis ir Bernardas Brazdžionis knygos pristatymo iškilmėse

Skaityti daugiau: Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai

KNYGŲ APŽVALGOS

Lietuva dabarties sūkuriuose

Lithuania: The Rebel Nation V. Stanley Vardys and Judith B. Sedaitis. Boulder, CO: Westview Press, 1997, 242 p.

Pastaruoju metu bibliotekų naujų knygų lentynose vis dažniau pasitaiko veikalų apie posovietinės Vidurio bei Rytų Europos kraštus. Džiugu, kad šių veikalų tarpe dabar rikiuojasi ir nauja knyga apie Lietuvą: tai V. Stanley Vardžio ir Judith B. Sedaitis — Lithuania: The Rebel Nation, išleista Westview Series on the Post-Soviet Republics apimtyje, bendradarbiaujant su The Harriman Institute, Columbia University. Ši knyga yra Vytauto Vardžio ir Judith Sedaitis darbo vaisius, tačiau V. Vardžiui nelauktai mirus, knygą spaudai baigė ruošti J. Sedaitis, suteikdama jai jos galutinį turinį. J. Sedaitis šią knygą skiria p. Onai Vardienei, Geri Rowden ir a.a. Vytauto Kavolio atminimui.

Knyga yra labai patraukliai apipavidalinta. Iš karto akin krenta viršelio išvaizda: švelniai melsvas fonas, kurio viduryje Sąjūdžio laikų žmonių minios juoda-balta nuotrauka. Knygoje išspausdinti net trys su Lietuva susiję žemėlapiai: bendras posovietinių respublikų, Lietuvos geopolitinės padėties ir dabartinės Lietuvos respublikos. Tai ypatingai vertingas priedas, žinant kiek mažai užsieniečių susivokia apie Vidurio ir Rytų Europos geografinę padėtį. Toliau per visą knygą nusitęsia nuotraukų vaizdai. Tik gaila, kad jų ryškumas, bent toje knygoje, kurią man teko skaityti, nelabai geros kokybės.

Skaityti daugiau: KNYGŲ APŽVALGOS

ATSIUSTA PAMINĖTI

Alfonsas Tyruolis, PAŽINTIS SU RAŠYTOJAIS IR KNYGOMIS. Tai žinomo išeivijos poeto, vertėjo ir literatūlogo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio knyga, išleista 1995 metais Kaune. Knygos pirmojoje dalyje sudėti autoriaus atsiminimai ir asmeninių pažinčių pastabos apie keletą žymių rašytojų, su kuriais jam praeityje teko susitikti. Antrojoje, kiek ilgesnėje knygos dalyje, pavadintoje „Pažintis su knygomis", telpa nemaža apžvalginių literatūrinių straipsnių apie išeivijos poetų ir rašytojų išleistas knygas. Šios knygų apžvalgos bei recenzijos daugiausia jau buvo spausdintos išeivijos spaudos ar žurnalų puslapiuose ir apima laikotarpį maždaug nuo 1945 iki 1992 metų. šią 236 psl. kietais viršeliais knygą išleido ir spausdino „Spindulio" leidykla Kaune.

Vincas Gurskis, LIETUVIŲ LAISVĖS KOVOS 1940-1990 (Istorijos bruožai), šioje 100 psl. knygelėje trumpais bruožais apžvelgiama lietuvių tautos rezistencija:    pirmieji sovietinės okupacijos metai, nacių okupacija, Laisvės kovos 1944-1956, pogrindžio veikla, dainuojančios revoliucijos kelias į nepriklausomybės atkūrimą. Pateikiami tų periodų vertinimai. Knygelė išleista kaip „Varpo" priedas 1996 metais Vilniuje.

PRASMĖ IR PROGA, Mykolas Naujokaitis 1940-1941 m. rezistencijoje. Nedidelę 48 psl. knygutę apie Mykolą Naujokaitį redagavo Eugenijus Vilkas, joje rašo pats M. Naujokaitis, Antanas Dundzila ir Pilypas Narutis. Išleido Akademinis skautų sąjūdis Los Angeles mieste 1996 m.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

LOS ANGELES LITERATŪROS VAKARŲ 30 METŲ CIKLAS

1996 gruodžio 8 Los Angeles LF bičiuliai suorganizavo tradicinį literatūros vakarą ir užbaigė trisdešimties literatūros vakarų ciklą.

Nuo 1996 metų šios literatūros šventės vykdavo šeštadienio vakarais gražiai dekoruotoje Šv. Kazimiero parapijos salėje. Programą atlikdavo JAV-se ir Kanadoje gyveną lietuviai rašytojai, talkinant vietos aktoriams, vokalistams ir kitiems kultūrininkams. Atsivėrus geležinei uždangai, tų vakarų scenoje pasirodydavo rašytojai ir iš Lietuvos. Prieš kelerius metus literatūros šventės buvo perkeltos į sekmadienį po pamaldų.

30-tosios literatūros popietės programą atliko Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė ir rašytojas Eugenijus Ignatavičius iš Vilniaus.

Skaityti daugiau: LOS ANGELES LITERATŪROS VAKARŲ 30 METŲ CIKLAS

Į Laisvę 1997 126(163)

     T U R I N Y S

Redakcijos skiltis .................................................... 2

        Prezidento rinkimų belaukiant

        Sumaišytų vertybių metas

Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją ................... 5

Skaitytojų žodis ...................................................... 6

Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė .......................... 8

Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės .............. 15

Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje .......... 22

Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai .................... 28

Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose 32

Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje ...... 40

Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos ........ 43

Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje ............................. 50

Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją ................. 54

Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje ............ 58

Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas ............. 66

Los Angeles politinio savaitgalio vaizdai ............................ 72

Danutė Juknevičienė, Juozo Lukšos fondo stipendijos .................. 73

Paminklinė lenta Julijonui Būtėnui ................................... 75

Žmonės ir įvykiai .................................................... 77

Atsiųsta paminėti .................................................... 80


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1997 126(163)

PREZIDENTO RINKIMŲ BELAUKIANT

REDAKCIJOS SKILTIS

Artėjantys prezidento rinkimai suteiks progą įvairiai nupiešti kandidatų portretus ir jų charakterius. Reikia laukti, kad tuose gražuolių” rinkimuose šį kartą balsuotojas apsispręs ne už gražiai atrodantį kostiumą, bet pagalvos, kuriuo kandidatu galima pasitikėti.

Visi JAV prezidentai, nuo Woodrow Wilson iki dabartinio, naudojo ir tebenaudoja ekonominį spaudimą sprendžiant užsienio, o taip pat ir vidaus politikos problemas. Tačiau tokiomis sankcijomis paremta politika problemų neišsprendžia. Dažnai tie, kurie ekonomiškai buvo paspausti, lieka ilgalaikiai priešai, kiti, kurie gavo bilijonus, pasidaro laikini draugai, išaugdami kartais į pabaisas ir nesiskaitydami su šelpėjais.

Tiek užsienio, tiek ir vidaus politikos svyravimai valstybėje dalinai priklauso nuo pačių piliečių nuotaikų ir reikalavimų. Kokios tos nuotaikos dabar Lietuvoje, ko reikalaujama iš prezidentinių kandidatų, tuo pačiu iš tolimesnių valstybės politikos ėjimų? Gal į kandidato asmens moralę turėtų būti kreipiamas dėmesys?

Skaityti daugiau: PREZIDENTO RINKIMŲ BELAUKIANT

SUMAIŠYTŲ VERTYBIŲ METAS

Šiemet suėjo 25-eri metai nuo įvykio, kada 1972 m. gegužės mėnesį Kauno teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Jo paskutinis šauksmas „Laisvės Lietuvai!”, nuaidėjęs per visą pasaulį, Lietuvos žmonėms įžiebė laisvės viltį, jaunimą išvedė į gatves demonstracijoms prieš okupantą. Partizanų kovos pasipriešinimas jau buvo užsibaigęs, bet Kalantos aktas buvo naujas vilties blykstelėjimas, parodęs, kad idealistinė jaunimo dvasia dar nepalaužta. Vėliau tai įrodė ir Baltijos kelias, ir tragiškoji Sausio 13 naktis bei Medininkų įvykiai.

Laisvės sulaukėme... Žygiuojame dabar į Europą, veržiamės į pasaulį, visais būdais bandome jį prisivyti. Ir nebejaučiame, kaip užmarštin nugrimsta anksčiau buvę Tautos didvyriaitūkstančiai partizanų, LKB Kronikos kūrėjai, atskiri kovotojai. Štai BNS žinių agentūros pranešimu, Romo Kalantos 25-rių m. susideginimo sukakties minėjime Kaune „dalyvavo mažiau nei 100 žmonių... tik pagyvenę amžiaus žmonės ir nebuvo matyti nei moksleivių, nei jaunimo organizacijų atstovų”. Dažnai girdima taip pat, kad daugelyje mokyklų nebeprisimenama Vasario 16-toji ar net ir Kovo 11-toji. Esą vengiama politikos, o jaunimui juk arčiau prie širdies importuotos Valentino dienos „tradicijos”.

Skaityti daugiau: SUMAIŠYTŲ VERTYBIŲ METAS

Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją

Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui G. Vagnoriui
Lietuvos visuomenei ir iieivijai

Tauta 1941 m. atkūrė Lietuvos nepriklausomybę

“Į laisvę” fondo VI studijų savaitės dalyvių nutarimas

“Į laisvę” fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1997 metais Lietuvoje surengė 6-ąją studijų savaitę, kuri vyko Jurbarke birželio 26-29 dienomis; joje dalyvavo keli šimtai Lietuvos, JAV, Australuos, Kanados, Venesuelos ir kitų kraštų lietuvių.

“Į laisvę” fondo Lietuvos filialo taiybos ir valdybos atstovai savo posėdyje nutarė, o studijų savaitės dalyviai birželio 29 d. pritarė paremti LR Seimo nario Algio Kašėtos ir kitų iniciatyvą - valstybiniais aktais įteisinti Laikinąją Lietuvos vyriausybę, kurią 1941 m. birželio 23 iL, reikšdama lietuvių tautos valią, Lietuvai ir pasauliui pristatė sukilimo vadovybė.

Skaityti daugiau: Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Prisimenant partizaną Prabulį - Žaibą

Maloniai nustebino Teklės Kulvins-kienės straipsnis „Į laisvą" žurnale / Nr. 125/ apie partizanus Suvalkų krašte. Straipsnyje minimas partizanas Vitas Prabulis - Žaibas. Tai jauniausias Prabulių šeimos sūnus. Mes jį vadindavome Prabulių Vituku. Mano tėviškės laukai visu pločiu susidūrė su Prabulių laukais. Pro jų kiemo vartus ėjo geležinkelis iš Šeštokų į Suvalkus. Lenkams okupavus Vilnių, į Suvalkus traukinys daugiau nevažiuodavo ir bėgiai buvo nuimti.

Vituką pažinojau, kai jis dar buvo vystykluose. Jis galėjo būti gimęs 1921-22 metais. Jo tėtis jaunas mirė, tada mane mama, už rankutės paėmusi buvo nusivedusi į laidotuves. Vėliau su Vituku ganėme gyvulius, sueidavom pasikalbėti, rudenį, sukūrę ugnį, kepdavome bulves.

Prabulių šeimoje buvo keturi broliai, trys seserys ir našlė motina. Visi dideli patriotai. Deja, dabar Prabulių tėviškės nei pėdsakų nebėra. Viskas sunaikinta, plynas laukas. Tik traukiniai dabar jau eina į Punską, Suvalkus.

Geležinkelio pylimas ėjo iš Šeštokų pro Mockavos kaimą, mano tėviškę. Tuo be bėgių geležinkelio pylimu rusų okupacijos metais perėjo daug Lietuvos partizanų į Lenkijos pusę. Juo ėjo ir Juozas Lukša-Daumantas. Jų vedliai buvo Vitas ir Jonas Prabuliai. Bėgantieji traukiniu atvažiuodavo iki Šeštokų, o nuo ten geležinkelio pylimu pėsčiomis - į Lenkiją. Buvo maždaug 15 km kelio. Su Prabulių vyrais reikėdavo susitarti, kada ir kur pereiti sieną. Tai būdavo naktimis. Jonas Prabulis, Vito brolis, kiek žinau, buvo ištremtas į Sibirą.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

POLITIKA IR MORALĖ

VYTAUTAS A. DAMBRAVA

Dr. Vytautas Dambrava, Lietuvos Respublikos ambasadorius Vennezuelai ir Pietų Amerikai, skaitęs šią paskaitą ĮLF studijų dienose Jurbarke. (Nuotr. V. Maželio)

Savo teorines ir praktines pastabas apie politiką ir moralę pradėsiu klausdamas: Ar iš viso egzistuoja politinė moralė? Ar galima griežtai kategoriškai kalbėti apie etinę dimensiją realioje politikoje?

Ar politika, kuri yra ne tik teorija, technika, praktika, bet ir viena žmogaus būsenos ir elgsenos formų, tuo pačiu metu gali tilpti į moralės rėmus?

Jei į Šiuos preliminarius klausimus atsakytume teigiamai, iškils dar pora klausimų: Kokie moralės kriterijai įvedami į politikos procesą? Ir kaip tektų nuosekliai formuluoti ir derinti politikos teoriją su moralės teorija?

Ieškodami atsakymo į klausimus, pažvelkime į šiuos du problemos polius iš teorinės ir iš istorinės perspektyvos. Moralės ir politikos ryšio klausimą tenka svarstyti iš trijų pagrindinių požiūrių.

Pirmiausia - etinė integracija, pagal kurią politika ir etika yra dvi radikaliai priešingos realybės ir, renkantis vieną iš jų, aiškus pasirinkimas yra etikos, taigi moralės pusėje. Antrasis požiūris - tai politinis realizmas. Iškilus konfliktui tarp moralės ir politikos, šios pozicijos šalininkai griežtai renkasi politiką, paaukodami moralinius principus. Trečiasis požiūris - tai sintezės kelias, kone visuomet dramatiška, dažnai tarpinė išeitis, ieškant to „aukso vidurio" tarp nurodytųjų kraštutinumų. Sintezė ieško būdų politikai sudorinti, o moralėje neišjungti politinio elemento.

Skaityti daugiau: POLITIKA IR MORALĖ

LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS

JONAS KAIREVIČIUS

Adv. Jonas Kairevičius, ĮLF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas. Čia spausdinama jo paskaita, skaityta 1997 sausio 26 Los Angeles politinio savaitgalio metu.

Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei partijai, niekada neturėjau ir neturiu jokio posto valstybėje, nesu filosofas ar politologas. Todėl turiu savęs paklausti, kodėl drįstu šia tema kalbėti?

Atsakymas - Lietuvos Konstitucijoje, kurioje skaitome: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". (Konstitucijos 2 str.). „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką". (3 str.). „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus". (4 str.). „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės". (18 str.). „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti". (25 str.). „Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę". (34 str.).

Taigi čia kalbu kaip žmogus ir Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kaip rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose į Seimą. Tai, kad aš - eilinis rinkėjas - galėjau laisvai balsuoti ir tai, kad čia eilinio rinkėjo klausomasi, yra demokratijos vertybė.

Situacija prieš Seimo rinkimus

Ta situacija buvo niūri. Ūkis smuko, bedarbystė augo, bankai išvogti. Atimtasis turtas žmonėms negrąžinamas. Žemės reforma įstrigusi. O svarbiausia - bjauri dvasinė padėtis. Iš tribūnų ir iš visų pašalių tvirtinama, kad ūkį sugriovė Landsbergis su Vagnorium. LDDP valdžios piramidė, atseit, stengiasi taisyti, bet jiems sunkiai sekasi.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS

MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties

VIDMANTAS VITKAUSKAS

Vidmantas Vitkauskas, kurio paskaitą, skaitytą VI.29 ĮLF studijų savaitėje Jurbarke, čia spausdiname, yra Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos direktorius. (Nuotr. J. Baužio).

Šiemet Lietuvos mokykla pažymėjo iškilią savo istorijos datą - 600 metų jubiliejų. Lietuvos mokykla pirmą kartą paminėta 1397 m. gegužės 9 d. Vilniaus katedros inventorizacijos knygose. Ši data laikoma ne tik oficialiąja mokyklos įkūrimo Lietuvoje data, bet ir institucinės, formalaus europinio tipo švietimo sistemos kūrimosi Lietuvoje pradžia. Ši mokykla, įkurta praėjus vos 10 m. nuo oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje, visų pirma buvo skirta dvasininkams rengti, kurių Lietuvoje labai trūko. Todėl, tuoj po Vilniaus katedrinės mokyklos atsiradimo tokio pačio tipo mokykla įsikūrė Varniuose, o po jos ir kitose parapijose prie esamų bažnyčių.

Lietuvos didikų ir šviesesnių bajorų vaikai buvo ugdomi pačiuose dvaruose, kur gaudavo įprastų gyvenimiškų žinių, įgūdžių, gebėjimų, elgesio normų suvokimo ir kt. Yra žinoma, kad jau XV a. nemažai jaunuolių iš Lietuvos studijavo užsienio universitetuose (Prahoje, Krokuvoje ir kt.).

Sparčiau mokyklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėtos steigti XVI a., plintant reformacijos idėjoms. 1539 m. buvo įsteigta ir pirmoji žinoma Lietuvoje aukštesniojo tipo mokykla - Abraomo Kulviečio humanistinė kolegija Vilniuje (veikusi trejus metus). 1570 m. Vilniuje buvo įsteigta katalikiška Jėzuitų ordino kolegija. Ši kolegija netrukus peraugo į akademiją (1579 m.), davusią pradžią dabartiniam Vilniaus universitetui. Vientisą valstybinę švietimo sistemą Lietuvoje pradėjo kurti Edukacinė komisija (1773-1795) - pirmoji švietimo ministerija Europoje. Visoje Lietuvoje buvo plečiamas mokyklų tinklas, Vilniaus universitetas pertvarkytas į pasaulietinę aukštąją mokyklą.

Skaityti daugiau: MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties

LKB KRONIKAI 25 METAI

ARKIV. SIGITAS TAMKEVIČIUS

Komunistinis ateizmas ir LKB Kronika

Dvidešimt penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas, leidžiantis iš perspektyvos vertinti nueitą kelią. Kadangi jau esu pasakojęs Kronikos atsiradimo ir leidimo istoriją, šį kartą norėčiau pasidalyti viena kita mintimi apie Bažnyčią komunistinio ateizmo ir laukinio kapitalizmo laikotarpiais.

Šiandien kartais kalbama, kad anuomet, sovietiniais laikais, Bažnyčiai buvo beveik lengviau susiorientuoti, ką reikia veikti, nes priešas buvo gerai pažįstamas, reikėjo tik gintis, ir persekiojimo sąlygos tiesiog vertė būti idealistais. Taip gali kalbėti žmogus, neišgyvenęs komunistinio ateizmo siautėjimo. Bažnyčioje visada būna žmonių, kurie eina į sandėrius su sąžine, daro kompromisus, pasimeta ir nežino, ką daryti, bet visada būna ir tokių žmonių, kurie kiekvienoje situacijoje ieško išeities, kaip geriau pasitarnauti Bažnyčiai, ir kurie visada pasirengę labiau klausyti Dievo, negu žmonių. Sovietinės okupacijos metai Bažnyčiai buvo didelių išbandymų metai. Ir ne tik pirmieji pokario metai, kai buvo įkalinta šimtai kunigų, bet ir brežnevinės epochos metai, kai Bažnyčia buvo labai planingai guldoma į karstą. Tereikia prisiminti beveik visų dvasininkų verbavimą dirbti KGB agentais, grasinimus, šantažą, pasiūlymus, prisiminti fizinį Kunigų seminarijos naikinimą, religinio gyvenimo apribojimą vien kulto apeigų atlikimu, teismus ir baudas už vaikų katechizaciją ir t.t.

Skaityti daugiau: LKB KRONIKAI 25 METAI

REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE

ANTANAS DUNDZILA

„Į laisvę" Nr. 111(148) 1991 m. buvo paskelbti Mykolo Naujokaičio atsiminimai. M. Naujokaitis 1940 m. buvo Vilniuje veikusio pogrindžio vadovybės vienas iš vadų. 1941 sausio mėn. jis slaptai išvyko į Berlyną užmegzti ryšius su min. Kaziu Škirpa ir ten susikūrusiu rezistencijos centru užsienyje. Tų pat metų balandžio mėn. grįždamas į Lietuvą, M. Naujokaitis pasienyje susišaudė su sovietų sargyba, buvo sužeistas ir paimtas nelaisvėn.

* * * * *

Lietuvoje dabar surasta M. Naujokaičiui sovietinių organų sudarytos bylos dalis. Deja, išliko tik keli tardymo protokolai ir kai kurie administraciniai nutarimai, kurių turinys dažnai kartojasi. Išlikusi byla iš viso apima apie 130 puslapių. Iš jų Amerikoje gavome maždaug 80 puslapių į lietuvių kalbą išversto teksto. Kai M. Naujokaitis 1996 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, jis pats turėjo galimybę savo bylą pavartyti, kai ką iš jos nusifotografuoti. Byloje randasi apčiuopiamų netikslumų ar net prieštaravimų esminiams, pačių sovietų dokumentuotiems, M. Naujokaičio suėmimo duomenims. Suimtas M. Naujokaitis bandė sąmoningai tardytojus klaidinti, tad jo užprotokoluoti parodymai apie šnipinėjimą vokiečiams ar LAF veiklą mums yra beverčiai. Patys esminiai jo byloje dokumentuoti faktai, kurie vietomis paryškina ar konkretizuoja paties M. Naujokaičio atsiminimus, yra šie: areštuotas 1941 balandžio 11d. popietę šiek tiek po 2:00 valandos okupuotos Lietuvos pusėje, apie 50-200 m. atstume nuo Vokietijos sienos, Smalininkų apylinkėje, prie Žirniškių; balandžio 30 d. pristatytas į Kauno kalėjimą.

Sekančiose pastabose apie reikšmingesnius ar įdomesnius byloje išlikusius duomenis kokios nors polemikos su bylos medžiaga nevedame. Ribojamės pastabomis ir komentarais apie pačią medžiagą byloje.

Skaityti daugiau: REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE

BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE

Vidmantas Valiušaitis

Nuotr. V. Maželio

Vasario mėnesį išeivijoje ir Lietuvoje minėtas poeto Bernardo Brazdžionio 90-metis. Los Angeles, Kalifornijoje, šv. Kazimiero bažnyčioje, o vėliau - jaukiame pobūvyje, dalyvaujant išeivijos ir Lietuvos kultūrinės visuomenės atstovams, iškilusis rašytojas buvo iškilmingai pagerbtas. Iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, nuvežęs Kalifornijon ir neseniai Rašytojų sąjungos leidyklos dailiai išleistą naujausią B. Brazdžionio poezijos rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko".

Rašytojo sukaktis buvo minima ir Lietuvoje, ypač Pasvalio krašte, iš kur B. Brazdžionis yra kilęs. Kaip sakė Pasvalio rajono švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas R. Paškevičius, B. Brazdžionio 90-mečio minėjimus rengė visos Pasvalio rajono mokyklos, kiti kultūros židiniai. Pasirodė proginių straipsnių spaudoje.

Gražiai išleisti poeto knygą, nuvykti pas jį į svečius, pagerbti sukakties proga ar paskaityti eilių mokyklos minėjime - reikšmingi ir svarūs pagarbos bei pripažinimo paliudijimo ženklai. Visa tai gerai, gražu, reikalinga. Reikalinga gal ne tiek poetui Bernardui Brazdžioniui, kiek Lietuvai - jos kultūros integralumui, dvasiniam atsparumui, istorinės atminties išsaugojimui. Tačiau šiems pastariesiems mūsų poreikiams laiduoti negana vien tik minėti kad ir labai iškilaus XX amžiaus lietuvių poeto sukaktį. Daug svarbiau - lietuvių kultūron integruoti Bernardo Brazdžionio kūrybinę veiklą. Taip pat ir kitą išeivijoje sukurtą lietuvių kultūrą.

Skaityti daugiau: BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE

KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS

JANINA SEMAŠKAITĖ

Vasarą čia žydi senos galingos liepos ir mezga vaisius drevėtos obelys, tik jų niekas nenuskina. Buvusios sodybos vietoje stovi didžiulis akmuo su paminkline lenta: joje žuvusių šio kaimo vyrų ir sudegintų gyvų vaikų pavardės. Šalia, tarytum amžiams sustingęs kaimo skausmas, rymo medinis kryžius. Jį padirbo, meniškai išraižė ir pastatė Povilas Mateikis sušaudyto tėvo Juozo Mateikio ir penkių sudegintų sodybų atminimui. Prie kryžiaus veda vos pastebimas tankioje žolėje takelis, nes lanko šią vietą nedaugelis, tik tie, kas išliko gyvi po siaubingos 1945-ųjų liepos 14 dienos ir tremčių. Dažniausiai čia ateina Povilas Mateikis, regėjęs, kaip vietiniai stribai ir rusų kareiviai siautėjo kaime, degino sodybas ir šaudė žmones. Negailestingai ir Povilui kas pavasarį senose tėviškės liepose gegutė skaičiuoja metus ir kas žino, ar toli diena, kai niekas iš likusių gyvųjų jau nebegalės papasakoti apie Kurkliečių kaimo tragediją.

Iš kairės—Feliksas Mateikis, partizanavęs Rokiškio apylinkėse, Monika Rudzaitė-Mateikienė, buvusi partizanų ryšininkė, ir Povilas Mateikis. (Nuotr. A. Dručkaus)

Povilas Mateikis prie kryžiaus ir paminklinio akmens Kurkliečių km. vietovėje, kur stovėjo jo tėvų namai ir žuvo tėvas Juozas. (Nuotr. A. Dručkaus)

Tad išgirskime senų liepų raudą ir santūrius Povilo Mateikio žodžius.

Skaityti daugiau: KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS

PRAEITIES AIDAI DABARTYJE

ZENONAS JAŠKA

Zenonas Jaška, šio straipsnio autorius, yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyriaus Atminties grupės pirmininkas. Nuotraukoje: Z. Jaška kalba 1996 m. ĮLF studijų savaitėje Telšiuose.

1996 lapkričio 24 netoli Alsėdžių iškilmingai pašventintas kuklus atminimo kryžius. Čia, Skirpsčių kaimo bunkeryje, 1944-45 metais dirbo kapitono A. Kubiliaus-Balio įkurtas LLA Žemaičių Legiono Štabas, apjungęs organizuotai kovai Plungės, Telšių ir Mažeikių apskričių partizanus. Vėliau ŽLŠ pavadintas Žemaičių Apygarda. Ši 1948-siais tapo Vakarų Lietuvos srities dalimi. Jai vadovavo ketvirtasis Lietuvos prezidentas, partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas.

Kryžius primins ir šiose apylinkėse kovojusius ir nelygioje kovoje žuvusius „Alkos" rinktinės partizanus. Iškilmėse dalyvavo išlikę gyvi St. Grybauskas, O. Pociutė-Každailienė, St. Stanienė-Danilevičienė, A. S. Norkai, A. Čijunskis, Z. Daulenskis, R. Preibytė-Valiūnienė, M. Alūzaitė-Kuličauskienė, I. Bičkus ir kiti kovotojai.

Kryžių statė ir svečius kvietė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyrius. Projektą parengė ir talkino žinomas menininkas Alfredas Jonušas, kuris su broliu Romualdu lanko partizanų kovų ir žūties vietas, renka prisiminimus. Atmintinose vietose Alfredas stato savo darbo kryžius, kurie saugo nuo užmaršties netolimą praeitį.

Skaityti daugiau: PRAEITIES AIDAI DABARTYJE

LAISVĖS KOVŲ PĖDSAKAIS PER SUVALKIJĄ

EDMUNDAS ARBAS-ARBAČIAUSKAS

Besilankydamas 1996 m. rudenį Lietuvoje, turėjau laimės susitikti su daugeliu naujų ir įdomių žmonių. Buvo įdomu pajusti dabartinį žmonių mentalitetą - po sovietinės okupacijos, Sibiro gulagų, deportacijų ir žiauraus krašto išniekinimo. Nuo pat į Lietuvą atvykimo dienos ne tik buvau stebėtojas, bet ir pats įsijungiau į lietuvišką gyvenimą ir politinę akciją; buvo įdomu pajusti daugelio tautiečių siekius ir jų rūpesčius.

Lietuvoje atsiradau Seimo rinkimų karštligėje. Mane labai nustebino, kad Lietuvoje, besiruošiant naujiems Seimo rinkimams, kaip grybų po lietaus pridygo partijų, partijėlių ir net, tariamai nepriklausomų, kandidatų, nespėjusių ar nepajėgusių nieko sukurti. Jie elgėsi, lyg būtų tautos gelbėtojai, nepritapę nei prie vienos politinių srovių, veržėsi į Seimą. Ir prisiminė tautos pavergėjo posakis: „Nori pavergtą tautą valdyti, tai skaldyk ją į daugelį partijų ir kiršink vieną prieš kitus". Tokia tauta be didelio vargo pati savo sunaikins.

Prie Juozo Lukšos—Daumanto paminklo Veiveriuose. Iš k.— Albinas Valentinavičius, Edmundas Arbas, Nijolė Bražėnaitė ir Antanas Lukša

Teko pastebėti ir šviesesnių prošvaisčių - didesnėje tautos dalyje vyrauja gili patriotinė dvasia. Bendraujant tokių kilnių žmonių aplinkoj, lyg ir praeities mitologinėje erdvėje, pasijunti dvasiškai stipresnis ir mąstai, kaip gera būti lietuviu.

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ PĖDSAKAIS PER SUVALKIJĄ

41-JI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE

Šiemetinė Lietuvių Fronto bičiulių surengta studijų savaitė vyko 1997 birželio 9-15 d. dar pavasario žaluma tebealsuojančioje Dainavoje. Tai buvo jau 41-ji iš eilės Lietuviškųjų studijų savaitė. Kaip paprastai, pranešimai, pokalbiai ir svarstybos lietė šiuo metu aktualiuosius Lietuvos bei išeivijos gyvenimo klausimus. Savaitėje dalyvavo ir svečias iš Lietuvos - švietimo ministras prof. Zigmas Zinkevičius. Dalyvių skaičius įvairavo diena iš dienos, oras pasitaikė nepaprastai gražus, tad skųstis reikėjo nebent tik perkrauta programa.

Lietuva ir išeivija

Pirmosios dienos pranešimai ir pokalbiai daugiausia lietė buvusius ir dar ateinančius rinkimus Lietuvoje. Algis Raulinaitis, LFB politinės komisijos narys, supažindino su tos komisijos veikla ir atliktais darbais, ypač besiruošiant praėjusio rudens rinkimų kampanijoje į Seimą. LFB įnašas buvo teigiamas, rezultatai gana geri. Algirdas Stepaitis atkreipė dėmesį į šio pavasario savivaldybių rinkimus. Neseniai įsisteigę Tėvynės Sąjungos rėmėjų skyriai buvo aktyvūs. Nariai talkininkavo spaudoje, asmeniškai ir finansiškai rėmė kandidatus. Jo nuomone, išeivija savo uždavinį atliko teigiamai. Į pokalbius jungėsi visi dalyviai, o taip pat ir kiek vėliau Dainavon atvykęs ministras V. Zinkevičius. Jo nuomone, Lietuvos kai kuriuose laikraščiuose teikiama informacija yra tendencinga, o dažnai skelbiami įvairūs apklausos duomenys yra klaidinantys ir netikslūs. Besiruošiant prezidentiniams rinkimams būtų labai svarbu tarp TS ir KD pasiekti ir sudaryti glaudžią koaliciją. Gaila, kad tam tikros jėgos, atrodo, stengiasi tokiai koalicijai trukdyti.

Sekančią dieną, antradienį, pokalbiai sukosi apie išeiviją, jos veiklą ir santykius su Lietuva. Dr. Jonas Račkauskas, ALT'os pirmininkas, supažindino su jos istorija ir dabartine veikla bei projektais. Jis pabrėžė, kad būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp ALT'os ir Lietuvių Bendruomenės, ir apgailestavo, jog tarpusavio sutarimo vis dar nematyti. JAV LB veikėjas Vytas Maciūnas savo labai kruopščiai ir įdomiai paruoštame pranešime apžvelgė ir vertino lietuviškosios išeivijos veiklą apskritai. Jo nuomone, išeivijos politinė jėga šiuo metu Amerikoje vertintina vos dvejetu; kultūrinė veikla ir lituanistinis auklėjimas pasireiškia žymiai geriau - galima duoti ketvertuką; visuomeninei veiklai gal galima duoti tris su pliusu; asmeniško ir intelektualinio kapitalo ugdymui - net keturis su pliusu. Reiškia, blogiausiai reiškiamės politinėje srityje. Norint pasiekti geresnių rezultatų, būtina organizuoti kontaktines grupes, asmenines pažintis su įtakingais politikais, plėsti balsuotojų masę ir finansinę paramą. Būtina taip pat pradėti naudoti tarpusavio ryšiams pačią naujausią technologiją. Prelegento mintis parėmė taip pat ir kita LB veikėja Liūda Rugienienė. Ji akcentavo, kad kontaktuojant savo kongresmenus svarbu žinoti aiškiai, ko norime, ir ko nori ir siekia Lietuva. Todėl ir bendros politinės konferencijos su Lietuva yra būtinai reikalingos. Apie tokią neseniai įvykusią LB ir Lietuvos Seimo narių konferenciją gana plačiai pasakojo Juozas Ardys.

41-joje studijų savaitėje Dainavoje. Viršuje, iš k.—Pilypas Narutis, Jonas Kavaliūnas, Juozas Ardys, Kęstutis Skrupskelis. ApačiojeJonas Vasaris, Petras Kisielius, Ona Baužienė, Zigmas Zinkevičius, Justinas Pikūnas, Vytautas Volertas.

Skaityti daugiau: 41-JI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE

LIETUVA XXI AMŽIAUS IŠVAKARĖSE

Svarstymai ant Nemuno kranto Jurbarke

Juozas Baužys

„Lietuva XXI amžiaus išvakarėse: tarp Europos ir Eurazijos" - buvo pagrindinė Į laisvę fondo šeštosios studijų savaitės Lietuvoje tema. šiemet studijos vyko birželio 26-29 d. Jurbarke, į kur ketvirtadienio rytą iš Kauno pajudėjo pilnas autobusas dalyvių ir svečių, kurie keliaudami gražiomis Nemuno pakrantėmis, sustodami keliose istorinėse vietovėse, pavakare atvyko į Jurbarką. Aikštėje prie Jurbarko kultūros rūmų jau laukė didžiulis būrys jurbarkiečių. Buvo pakelta trispalvė ir sugiedotas himnas, o salėje studijų dienas maldos žodžiais atidarė arkiv. Sigitas Tamkevičius ir evangelikų vysk. Jonas Kalvanas. Kalbėjo Jurbarko meras Aloyzas Zairys, amb. dr. Vytautas Dambrava, dr. Adolfas Damušis, Jonas Kairevičius, Juozas Baužys. Buvo išklausyti dr. A. Maceinos prieš 50 m. Vokietijoje pasakytos kalbos įrašo žodžiai. Meninę programą atliko jurbarkiečių „Mituvos" ansamblis.

Politika, moralė, valstybingumas

Penktadienio (VI.27) rytą, pirmojoje studijų sesijoje kalbėjo Lietuvos tarptautinių santykių instituto vicedir. Raimondas Lopata. Savo paskaitoje „Lietuvos geopolitinis kodas" jis apžvelgė geopolitinę valstybės padėtį, su ja istorijoje ir dabarty susijusias problemas, dažnai veikiančias ir politinę Lietuvos valstybės kryptį. Iškėlė svarbą ir reikšmę glaudžių santykių su kitomis Baltijos valstybėmis, su Lenkija ir šiaurės šalimis. Tokie santykiai padėtų stiprinti geopolitinį Lietuvos pajėgumą ir išvengti Rusijos spaudimo. Prelegento mintys susilaukė plačių diskusijų.

Amb. Vytautas Dambrava savo paskaitoje „Politika ir moralė" nagrinėjo labai opią temą, apžvelgdamas įvairius požiūrius į moralės ir politikos santykius, (šiek tiek sutrumpintas paskaitos tekstas spausdinamas šiame numeryje. Red.)

Skaityti daugiau: LIETUVA XXI AMŽIAUS IŠVAKARĖSE

30-tojo POLITINIO SAVAITGALIO VAIZDAI LOS ANGELES, 1997.1.25-26

Nesulaukus platesnio šio savaitgalio aprašymo, spausdiname tik kelias gautas nuotraukas. Viršuje studijų savaitgalio organizatoriai ir programos atlikėjai. Iš k.sėdiJ. Kojelis, V. Gedgaudienė, Z. Brinkis, V. Kairevičienė, B. Brazdžionis. StoviV. Vidugiris, A. Kanauka, I. Medžiukas, G. Leškys, A. Raulinaitis, V. Bieliauskas, E. Arbas ir J. Kairevičius. Apačioje—Lietuvos teisėtvarkos reformas svarsto: Ž. Brinkienė, A. Raulinaitis ir J. Kairevičius.

Skaityti daugiau: 30-tojo POLITINIO SAVAITGALIO VAIZDAI LOS ANGELES, 1997.1.25-26

JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDO STIPENDIJŲ ĮTEIKIMAS GARLIAVOJE

 „Tautos, kaip ir medžio, tvirtybė jos šaknyse, jos praeityje. Šakotas Lietuvos istorijos medis, tvirtai po savo plačiomis šakomis saugantis atmintį, kurią amžių amžiais bandė kalaviju ir ugnimi ištrinti svetimi užkariautojai", - tokiais žodžiais Garliavos J. Lukšos vidurinės mokyklos-gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas pradėjo renginį, skirtą Vasario 16-ajai ir J. Lukšos-Daumanto fondo 1997 metų stipendijų įteikimui.

„Šiandien, minėdami Vasario 16-ąją, - kalbėjo mokyklos direktorius, - mes prisimename ne tik garbingą Lietuvos praeitį, bet ir viltingai galvojame apie jos ateitį. Mes prisimename visus ir visų laikų Lietuvos didvyrius ir kovotojus, žuvusius ir mirusius, nukankintus ir nužudytus, ištremtus ir išniekintus. Šias aukas atmindami, mes tęsiame jos pradėtus žygius ir darbus. Mūsų laisvė per brangia kaina iškovota, kad galėtume jos nevertinti ir dėl jos nekovoti, šiandien mums jau nereikia kovoti su ginklu rankose. Šiandien mes turime kovoti už savo žinias, už savo ir Lietuvos ateitį kruopščiu ir pasiaukojančiu darbu."

V. Vitkauskas susirinkusiems priminė, kad 1994 m. pabaigoje JAV, dr. N. Bražėnaitės iniciatyva buvo įkurtas Juozo Lukšos-Daumanto fondas, kurio pagrindiniai tikslai - įamžinti J. Lukšos atminimą, puoselėti rezistencinės kovos įamžinimą, remti Garliavos J. Lukšos gimnazijos mokinius, pasiryžusius studijuoti ir dirbti Lietuvos gerovei.

Skaityti daugiau: JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDO STIPENDIJŲ ĮTEIKIMAS GARLIAVOJE

PAMINKLINĖ LENTA JULIJONUI BŪTĖNUI

Linkuvos vidurinėje mokykloje (Prakruojo raj.) 1997 gegužės 24 d. buvo atidengta paminklinė atminimo lenta Julijonui Būtėnui, tos mokyklos 9-tosios laidos (1933) abiturientui, teisininkui, žurnalistui ir tautos rezistencijos dalyviui. Lentą atidengė 18-tosios laidos (1942) abiturientas prel. Anicetas Tamošaitis, dabartinis Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios rektorius, ir iš Amerikos atvykusi dr. Rožė Šomkaitė, J. Būtėno mokinė. Lentą pašventino ir žodį tarė Linkuvos parapijos klebonas kan. Bronius Antanaitis. Kalbėjo mokyklos direktorius Algis Dičpetris, Ignas Kvedaras, dr. Rožė Šomkaitė ir kt. Iškilmių programoje su dainomis dalyvavo taip pat mokytojos S. Lovčikaitės vadovaujamas folklorinis ansamblis „Linkava" ir šių metų laidos keli abiturientai, pateikę literatūrinį montažą iš Julijono Būtėno gyvenimo.

Skaityti daugiau: PAMINKLINĖ LENTA JULIJONUI BŪTĖNUI

ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

Prof. Zigmas Zinkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras, š. m. birželio pradžioje lankėse Amerikoje, susitiko su Čikagos ir Lemonto lietuviais, dalyvavo LFB studijų savaitėje Dainavoje.

Dr. Adolfas ir Jadvyga Damušiai šią vasarą iš Čikagos persikėlė gyventi į Lietuvą. Išleistuvių proga dr. Adolfui gegužės 25 d. Lemonto Ateitininkų namuose buvo įteikta Lietuvio kataliko visuomenininko premija, kasmet skiriama Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos. Išleistuvės buvo taip pat surengtos ir Clevelande. Lietuvoje Damušiai apsigyveno Vilniuje.

Prel. dr. Juozas Prunskis, šiemet atšventęs savo 90 m. amžiaus sukaktį, dabar gyvenąs Ateitininkų namuose Lemonte, yra dosnus lietuviškos spaudos rėmėjas. Neseniai jis ir vėl laisvę" žurnalui atsiuntė 100 dol. auką, už kurią 20-čiai Vilnijos krašto mokyklų bus užsakytas žurnalas. Mielam prelatui nuoširdžiai dėkojame.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Jonas Šalna. NURIMUS BANGA. Epitafijų ir lyrikos rinkinys. Autorius - Amerikoje gyvenantis gydytojas, skulptorius ir poetas dr. Jonas šalna. Jo poezijoje išsakytos mintys apie gyvenimą, jame sutiktus bei matytus įvairiausių profesijų žmones, apie pasaulį, kuriame jie nuo amžių gyveno -viskas alsuoja autoriaus filosofine dvasia ir priverčia skaitytoją galvoti. Tai ne menas menui, bet menas minties penui poezija. Poeto stilius moderniškas: be taškų ir kablelių, be rimo ar ritmo. Tačiau skaityti lengva ir įdomu. Gražiai išleistoje 302 psl. knygoje sudėta gal pora šimtų eilėraščių. Knygą iliustravo dail. Nijolė Šaltenytė, išleido „švyturys" Vilniuje 1996 m.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1998 127(164)

     T U R I N Y S

Redakcijos skiltis .................................................. 2

       Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi

       Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti

Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime ............... 5

Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja ......................... 8

Skaitytojų žodis .................................................... 9

Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse ........... 12

Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos ............. 15

Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje ........... 21

Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti ..................... 25

Antanina Garmutė, Angelo sparnai ................................... 32

Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas .................. 36

Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė .............................. 40

Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas ................................. 43

Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus)51

Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius ...................... 55

Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai .................. 61

Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą ........................ 64

Žmonės ir įvykiai .................................................. 66

Nebesulauksime sugrįžtant .......................................... 70

Atsiųsta paminėti .................................................. 71


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1998 127(164)

ISTORIJA JAU NESIKARTOJA, TIK KEIČIASI

REDAKCIJOS SKILTIS

Šiemet sukanka dešimt metų nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir to Sąjūdžio sukviesto viešo susirinkimo Vingio parke, į kurį suvažiavo iš visos Lietuvos tiek daug žmonių, kad ir suskaičiuoti tiksliai nebuvo galima. Daugelį metų trukusi okupacija darė milžiniškas pastangas išrauti iš žmonių atminties 1941 metų Tautos sukilimą ir suniekinti partizano vardą masiniu žmonių naikinimu, savo agentų infiltravimu ir supriešinimu brolio prieš brolį. Tie Sąjūdžio masiniai susirinkimai įrodė, kad partizanų ir kitų laisvės kovotojų gyvyvės auka tebėra gyva žmonių atmintyje.

Trečiajame to suvažiavimo posėdyje, kuriam pirmininkavo R. Ozolas, buvo daug kalbėtojų. Vienas iš kalbėjusių buvo J. Oksas, jau tais 1988-siais metais pabrėžęs, kad "Kertinė šiandieninės Lietuvos politikos problema yra valstybinio suvereniteto klausimas. Po ilgų smurto, priespaudos ir tamsos dešimtmečių pabudusi tauta ryžtingai siekia laisvės, ir jos siekius gali apvainikuoti tik visiškas valstybinis suverenitetas, nesuvaržytas jokiais dviprasmiškais priklausomybės ryšiais ir įsipareigojimais". O ten pat kalbėjęs A. Terleckas LL Lygos vardu išdrįso pareikalauti Sovietų Sąjungos vyriausybę:"l.- Paskelbti Moloto-vo-Ribbentropo paktą neturintį juridinės galios; 2 - Išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę, palikti lietuvių tautai teisę pačiai spręsti savo likimą".

Skaityti daugiau: ISTORIJA JAU NESIKARTOJA, TIK KEIČIASI

DARBAS, KURĮ BŪTINA TĘSTI

Lietuvoje nusivylusių nepriklausomybe žmonių dar gana daug. Gal dėl to, kad tokie žmonės yra per dideli savanaudžiai, neturį bendruomeninės dvasios, arba net, prisimindami anuos “gerus laikus", tebelaukia, kad valstybė jiems nuolat pieno ir medaus ąsočius pripildytų, jiems vis dar trūksta tikros demokratinės dvasios ir piliečio pareigų savo tautai, valstybei ir visuomenei pilno supratimo.

Optimistai mano, kad su į visuomeninį gyvenimą ateinančia jaunąja karta už kelių ar bent keliolikos metų dalykai pasikeis ir pasitaisys. Juk, kaip skelbia Vyriausybės spaudos tarnyba, "Lietuvos šeimų materialinė padėtis gerėja ir pirmą kartą per pastaruosius metus patenkintų savo šeimos materialine padėtimi yra daugiau negu nepatenkintųjų. Materialinę padėtį teigiamai įvertino 40.3% apklaustųjų, o neigiamai - 39.2%". Tai vis materialinės gerovės viltys, kurios iš tiesų gal ir pradeda pamažu gyvenime rodytis.

Skaityti daugiau: DARBAS, KURĮ BŪTINA TĘSTI

MES GYVI, MES ESAME, MES BŪSIME!

VIDMANTAS VITKAUSKAS

Tautos, kaip ir medžio tvirtybė - jos šaknyse, praeityje.

Šakotas Lietuvos istorijos medis, tvirtai po savo plačiomis šakomis saugantis atmintį, kurią amžių amžiais bandė kalaviju ir ugnimi ištrinti Lietuvos priešai, svetimi užkariautojai.

Lietuva... Lietuviai... Tas vardas prieš tūkstantį metų romėno istoriko įrašytas į knygas, ištisus šimtmečius priminė pasauliui apie tautą ir žemę prie Baltijos jūros. Didžiai vertingų džiaugsmo ir laimėjimo dienų bei metų yra šventusi mūsų tauta. Bet tuo pačiu ir skaudžiai tragiškų laikotarpių teko išgyventi Lietuvai ir jos gyventojams.

Nepriklausomybės reikalaujant. Gorbačiovo vizito Vilniuje metu, 1990 m.

Gyvenome ir tebegyvename kryžkelėje tarp didžiųjų kaimynų. Pasaulyje, kaip ir gyvenime, didieji dažnai nepaiso mažųjų interesų. Tai patyrėme ir mes patys. Bet tuo pačiu, patyrėme ir kai ką kitką -suvokimą, kad kai norime apginti savo teises bei laisvę, esame tokie galingi, jog galime ne tik susitelkti ir kovoti, bet ir nugalėti.

Skaityti daugiau: MES GYVI, MES ESAME, MES BŪSIME!

Jų siekiai mus įpareigoja

Prof. dr. Adolfo Damušio žodis, pasakytas prie žuvusių už laisvę paminklo Jaunimo Centre, Čikagoje, laike Mokslo ir kūrybos simpoziumo 1997-XI-30

Šis dvidešimtasis amžius mūsų tautai buvo skaudus, bet savo rezistencine dvasia ir heroiškas. Dažnai atsilankome prie žuvusiųjų paminklo juos prisiminti ir pagerbti. Praradome 600,000 Lietuvos piliečių, jų tarpe 75% lietuvių ir 25% žydų. Gamta, kuri paprastai yra skirta žmonių gerovės tarnybai, šiame praeinančiame šimtmetyje sovietinio okupanto buvo panaudota naikinti žmones nepakeliamu vergijos darbu ir genocidu Sibiro taigose.

Tokį šviesų krikščioniško gyvenimo principą kaip artimo meilę naciai pakeitė žiauriu holokostu, masiškai naikindami žydų tautą. 30,000 miško brolių partizanų, kurie žuvo gindami Lietuvos laisvę ir valstybinį savarankiškumą, kovodami miškuose ir pelkėse, savo aukos idealizmu paliko karžygišką ir šviesų atminimą niūrioje šio dvidešimtojo amžiaus tamsoje.

Skaityti daugiau: Jų siekiai mus įpareigoja

SKAITYTOJU ŽODIS

Jaunimo belaukiant

Didžiai dėkoju už "Į laisvę". Skaitau žurnalo straipsnius atidžiai, jie verčia susimąstyti ir duoda gaivaus peno sielai. Labai patiko Jūsų mintis straipsnyje "Sumaišytų vertybių metas" (126    nr.), jog tik tinkamai išauklėtas jaunimas atves Lietuvą į šviesią ateitį. O tuo tarpu manau, kad vis dėlto geriau vyresnis V. Adamkus, nei jaunas, bet A.Paulauskas.

Naujųjų 1998 metų proga siunčiu geriausius linkėjimus redaktoriui bei visam kolektyvui. Teatneša naujieji metai daug laimės ir gražiausių vilčių!

Vincentas Kuprys,
Vilnius

Šilti žodžiai iš Argentinos

Labai įdomu buvo skaityti Jūsų redaguojamą "Į laisvę" 126 numerį, kuriame perduotos pagrindinės mintys iš 41-sios LFB studijų savaitės Dainavoje, iš 6-sios savaitės Lietuvoje - Jurbarke, bei kitos svarbios lietuviškos kultūros mintys. Sveikinu už jūsų žurnalo nenuilstamą įnašą mūsų tautos kultūros puoselėjime ir mūsų išeivijos kultūrininkų subūrimą per ilgų metų eilę studijų savaitėse. Linkiu, kad visas šias Jūsų pastangas lydėtų nuolatinė Viešpaties palaima ir mūsų tautiečių parama.

Kun. Augustinas Steigvilas,
" Laiko " redaktorius Rosario, Argentina

Skaityti daugiau: SKAITYTOJU ŽODIS

JAUNIMAS VISADA BUVO PIRMOSE KOVŲ EILĖSE

Į laisvę" žurnalas nuoširdžiai sveikina

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ

VALDĄ ADAMKŲ

ir linki, kad Jis su Viešpaties pagalba ir visų mūsų vieningo darbo

parama išvestų laisvą ir klestinčią Lietuvą į XXI-jį amžių!

Prieš beveik 41-rius metus, 1957 metų gruodžio mėn. „Į laisvę” nr. 14, buvo išspausdintas Valdo V. Adamkavičiaus straipsnis „Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse". Taip, šis autorius - tai dabartinis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, tuo metu bebaigiantis studijas Illinois universitete ir aktyviai besireiškiąs užsienio lietuvių studentų veikloje. O šis straipsnis - tai jo paskaita, skaityta 1957 m. birželio 29-30 d. Čikagoje ¡vykusiame Jaunimo kongrese.

Didesnė tada išspausdinto jo straipsnio dalis, savaime aišku, buvo skirta tuometiniam lietuvių išeivijos jaunimui. Tačiau daugelis ano straipsnio minčių bei sugestijų yra nepaprastai aktualios, taiklios ir reikalingos ir šių dienų Lietuvos jaunimui. Todėl norėdami, kad Lietuvos jaunimas patirtų, kaip prezidentas Valdas Adamkus, būdamas jų amžiaus, galvojo kai kuriais ir dabar aktualiais klausimais, čia perspausdiname ano straipsnio teksto ištraukas.(Red.)

VALDAS V. ADAMKAVIČIUS

Ramintis iliuzija apie mūsų nepajudinamą tautinį atsparumą ir užmerkti akis prieš realybę neleidžia mums nei gyvenimas, nei laikas. Tad ir keliame klausimą: ant kurio kertinio lietuvybės akmens atsistosime ir kas mumyse išlaikys ilgos kovos dvasią? (...)

Savoji kultūra yra mūsų tautinės egzistencijos laidas. Tad tautinei kultūrai formuotis ir skleistis turime sudaryti tinkamas sąlygas (...)

Skaityti daugiau: JAUNIMAS VISADA BUVO PIRMOSE KOVŲ EILĖSE

OLIMPINIŲ ĮTAMPŲ POLITINĖS VARŽYBOS

1997 metų prezidentiniai rinkimai Lietuvoje

VYTAUTAS VOLERTAS

Troškulys gyvenimo tvarkos

Šis įvykis, 1997 m. prezidentiniai rinkimai Lietuvoje, pasižymėjo kietu rungtyniavimu ir atkreipė dėmesį užsienyje, lyg tos rungtynės būtų vykę tarptautinėje arenoje.

Atrodytų, kad grįžimas į Lietuvos nuotaikas prieš rinkimus turėtų papildyti tą margą vaizdą, kurio raibuliavimas ir šiandien vargina ne vieną iš mūsų. Todėl paskaitykime kelias ištraukas iš laiškų, rašytų įvairaus spektro autorių.

Štai iš Palangos guodžiasi buvęs svarbus komunistų partijos narys, nerepresiniai vadovavęs rimtai įstaigai: „Niekada negalvojome, kad Lietuvoje gali būti tiek vagių, plėšikų, žmogžudžių. Tiesiog baisu, ir jų nemažėja, o daugėja, bet gal tai pamažu ir praeis. Dabar pas mus didelis sujudimas, ruošiamės rinkti prezidentą, 7 kandidatai ruošiasi būti prezidentu. Per radiją, televiziją tik kalba, tik žada, tik aiškina, kokie jie geri, puikūs, beveik šventieji. Pažiūrėsime, ką žmonės pasirinks."

Štai kalba bibliotekininkė: „šiuo metu esame labai didelėje įtampoje prieš prezidento rinkimus. Gal jau žinote, kad pretendentai yra net 7, tarp jų du Amerikos lietuviai, tai Bobelis ir Adamkus. Kas link Bobelio, tai labai aišku, kokiu oru jis kvėpuoja, o Adamkus taip pat abejotino kvėpavimo, neaiškus jo tikslas, nes šokinėja nuo vienų prie kitų. Nors dauguma kaimo ir dalis miestiečių jį remia. įpusėjus rinkiminei kampanijai, labai aktyviai reiškiasi ir į paviršių išplaukė bolševikinės drumzlės, kurios kaip įmanydamos šmeižia, niekina ir visas pamazgas pila ant vieno ištikimiausių Lietuvos patriotų. Su įtampa laukiam gruodžio 21 d., kas bus išrinktas Lietuvos prezidentu."

Skaityti daugiau: OLIMPINIŲ ĮTAMPŲ POLITINĖS VARŽYBOS

VERTYBĖS šiuolaikinėje lietuvių kultūroje

LILIANA ASTRA

Dr. Liliana Astra-Astrauskaitė dirba Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute kaip vyr. mokslinė bendradarbė. Šiuo metu ji tyrinėja kultūrinės sąmonės ypatybes. Su jos leidimu perspausdiname šiek tiek sutrumpintą jos straipsnį, neseniai spausdintą „Lietuvos mokslo" žurnale.

Tradicinių lietuvių vertybių tęstinumas ir perimamumas, perteikiant naujoms kartoms unikalią tautinę pasaulėjautą, žmogiškumo patirtį ir kartu galimybę patiems praturtinti tradiciją, yra svarbiausios šiuolaikinės lietuvių kultūros gyvybingumo žymės.

Tačiau verta pabrėžti, kad istorinis dvasinio paveldo išsaugojimas ir perteikimas yra labai lengvai pažeidžiamas procesas. Negailestingi karai, okupacijos, nepalankūs ir net priešiški įvairių geopolitinių jėgų poveikiai dažnai įsiskverbia ir ardo, naikina tūkstantmečiais kauptų vertybių klodus, iškreipia žmonių sąmonę.

Sovietmetis būtų ideali iliustracija globalaus epochos masto užmojo, kuriuo buvo skleidžiamas specifinis, politinis ir socialinis, susvetimėjimas, sustingdęs kultūros vyksmą, vertęs jį susmulkėti, nusilpti, prisitaikyti prie agresyvios prievartinės sistemos reikalavimų. (...)

Skaityti daugiau: VERTYBĖS šiuolaikinėje lietuvių kultūroje

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui