_files/I-Laisve-1997-125(162)-9.jpg)
„Į laisvę" Nr. 124 išspausdintame reportaže apie Julijoną Būtėną „Kryžiai prie bunkerio" autorė Vitalija Kazilionytė jautriai aprašė tamsų ir drėgną bunkerį, kuriame Julijonas Būtėnas ir kiti partizanai gyveno. Autorės rūpesčiu neseniai gavome ir to bunkerio vidaus nuotraukas.
Skaityti daugiau: Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas
Henrikas Kudreikis
Apie tragišką Lietuvos partizanų kovą prieš okupantus taip rašė 1991 metais buvęs kovotojas S. Radvila „Metų" žurnale: „Pasaulio jėgų žaidimo mastuose regimai pradingusi, negirdėtos visuotinio vyksmo dinamikos užtrenkta, tyli, bet kruvina mūsų tautos kova dar neseniai atrodė neturinti vietos nė istorijos paraštėj. Nežinojime ir iliuzijose paskendę laisvojo pasaulio humanistai nenorėjo apie ją girdėti. Be principų ir be širdies politikos realistai ją smerkė kaip neatsakingą saujelės fantastų bei desperatų aviantiūrą, kuri drumstė jų užbrėžtą pokarinės taikos stabilizavimą".
Vos tik bolševikams sugrįžus, 1944 metais okupantų valdžia pradėjo triuškinti savo politinius, ideologinius, religinius, ūkinius priešus ir tautinės sąmonės kibirkštį besinešiojančius lietuvius. Paskelbus mobilizaciją iš kaimų ir miestų buvo iššluoti visi vyrai. Be jokio karinio apmokymo juos metė į pirmąsias linijas. Pasilikusioms šeimoms tik iš senių, vaikų ir moterų raudonarmiečių sauvaliavimui nebuvo ribų: plėšė, žudė, naikino, kas pakliuvo po ranka. Tad nenuostabu, kad lietuvių tautoje pritvinko didžiulė neapykanta visam, kas buvo sietina su bolševizmu. Beliko viena išeitis — imti ginklą į rankas.
Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE
Zenonas Prūsas
Tuomet aš buvau 20 metų Vilniaus Universiteto Miškų mokslų fakulteto antro kurso studentas. Gyvenau studentų bendrabutyje senamiestyje, Bokšto gatvėje, netoli Didžiosios gatvės, o dauguma paskaitų ir laboratorinių pratybų vyko Čiurlionio g. Nr. 1 esančiame keturių aukštų pastate. 1941 m. birželio 20 d. antrasis kursas grįžome iš pratybų Trakų apskrities miškuose, o birželio 21 prasidėjo karas. Bendrabučio pastatą miškininkai dalinomės su Meno akademijos studentais, kurių tik nedaugelį artimiau pažinau, o kitiems tik labas pasakydavau, susitikęs prausykloje. Iš jų geriausiai pažinau, rodos, Stanulį, kuris rimčiau draugavo su mano nuomone, labai gabia Meno akademijos studente Katiliūte. Gėrėdavausi jos tapyba. Berods birželio 22 dieną Stanulis su dviem kitais savo draugais mane susistabdė koridoriuje ir painformavo, kad mes keturiese turėsime užimti Vilniaus II milicijos nuovadą. Tarp keturių turėjome tik vieną mažą revolverį su keletu šovinių. Antroji milicijos nuovada buvo kitoje miesto pusėje, Pylimo gatvės papėdėje, prie Tauro kalno, priešais didelį NKVD pastatą. Drebėdami nuėjome į tą nuovadą, kur radome keletą lietuvių milicininkų. Atkišę tą vieną revolverį, pareikalavome, kad jie pasiduotų. Vietoj kad pasipriešinę, jie labai apsidžiaugė. Sako, — gerai, vyrai, bus mūsų daugiau. Gerai, kad atėjote. Sandėlyje jie turėjo nemažai šautuvų ir šaudmenų, taigi dabar visiems jų užteko. Be tų 4 milicininkų ir mūsų keturių, iš kažkur dar atėjo 4 ar 5 jauni vyrai, jų tarpe ir Meno akademijos vyresnio kurso studentas Kazimieras Žoromskis, kurį pažinau tik iš matymo. Kodėl jis atėjo ne kartu su mumis, taip ir nepaaiškėjo. Atrodo, kad kairioji ranka nežinojo, ką daro dešinioji. Kai sužinojome, kad Žoromskis yra atsargos jaunesnysis leitenantas, jį ir išsirinkome vadu.
Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ
Kęstutį Genį (1928-1996) Amžinybėn palydint
VIDMANTAS VALIUŠAITIS
Tretįjį Advento sekmadienį (gruodžio 15-ąją), tuojau po Sumos, Amžinybėn iškeliavo daugeliu talentų apdovanota asmenybė — plačiai žinomas aktorius ir poetas, valingas, atkaklus laisvės šauklys, o kartu paprastas, šiltas ir jautrus žmogus Kęstutis Genys.
Jo ryškų ir dramatišką gyvenimą ženklina trumpos artisto šlovės akimirkos, ilgai trukęs okupacinio režimo tylos sąmokslas prieš nepripažintą poetą, jautriai meninei prigimčiai būdingos silpnumo valandėlės, pagaliau — Atgimimo bangos iškelto tribūno ir piliečio stichija, leidusi išsiskleisti ne tik jo gaivalingai prigimčiai, bet raiškiai paliudyti tą tikėjimą ir vertybes, kuriems jis atidavė savo gyvenimą:
Greičiau į Tėviškę, į savo Meilės kraštą.
Ten mano Kryžių kalnas, Vyturio dangus.
Ten mano žodis, kaip giesmė, kaip šventas Raštas...
Į Nepriklausomą ir laisvą Lietuvą grįžtu.
Kęstutis Genys gimė 1928 spalio 10 Kaune šviesių ir susipratusių lietuvių Juozo ir Eleonoros (Skalandžiūnaitės) Genių šeimoje, išauginusių ir išmokslinusių tris sūnus. Tokie žmonės buvo pirmasis sovietinio okupanto taikinys. Okupacijų negandose šeima tapo išdraskyta ir išblaškyta. Jaunėlis Kęstutis paliko Lietuvoje su tėvais, vyresnieji broliai atsidūrė Australijoje.
Skaityti daugiau: Pažadėtosios žemės piligrimas
_files/I-Laisve-1997-125(162)-10.jpg)
Lukšos paminklo Veiveriuose atidengimo iškilmėse kalba Edmundas Arbas iš JAV. Jo dešinėje—minėjimo organizatorė Raslauskienė.
Praėjusį rudenį suėjo 45-ri metai nuo Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo Pabartupio kaimo pamiškėje, netoli Pažėrų kaimo. Tai buvo atmintina 1951 metų rugsėjo 4 diena, kada Juozas Lukša, išduotas savo bendražygio Jono Kukausko, krito nelygioje kovoje su KGB daliniais.
Šią sukaktį ir žuvusį legendarinį didvyrį prisimenant, 1996 m. spalio 5 dieną Veiveriuose buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas jam skirtas paminklas. Po šv. Mišių Veiverių bažnyčioje, kurias aukojo kun. K. Skučas, giedojo Kauno šaulių choras „Perkūnas", gausus būrys žmonių patraukė į A. Kučingio meno mokyklos sodelį, kur stovėjo skulptoriaus Vido
Cikanos sukurtas paminklas. Jame iškaltas Juozo Lukšos-Daumanto bareljefas su jo žodžiais „Ne taikiam ramumui, bet kovingai kančiai esame žmonėmis"ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio emblema.
Skaityti daugiau: Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę
_files/I-Laisve-1997-125(162)-12.jpg)
Rezistencija prieš melo dvasią
Kaunas
Žinomo išeivijos publicisto Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymas įvyko Kauno savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje 1996 spalio 26 d. Į knygos pristatymą ir autoriaus pagerbimą (gruodžio 2 d. jam suėjo 80 metų) susirinko arti šimto dalyvių. Tarp jų — Seimo nariai, Kauno savivaldybės atstovai, žurnalistai, rašytojai, kultūrininkai, autoriaus bičiuliai ir artimieji.
_files/I-Laisve-1997-125(162)-13.jpg)
Juozas Kojelis ir Bernardas Brazdžionis knygos pristatymo iškilmėse
Skaityti daugiau: Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai
_files/I-Laisve-1997-125(162)-15.jpg)
Lietuva dabarties sūkuriuose
Lithuania: The Rebel Nation V. Stanley Vardys and Judith B. Sedaitis. Boulder, CO: Westview Press, 1997, 242 p.
Pastaruoju metu bibliotekų naujų knygų lentynose vis dažniau pasitaiko veikalų apie posovietinės Vidurio bei Rytų Europos kraštus. Džiugu, kad šių veikalų tarpe dabar rikiuojasi ir nauja knyga apie Lietuvą: tai V. Stanley Vardžio ir Judith B. Sedaitis — Lithuania: The Rebel Nation, išleista Westview Series on the Post-Soviet Republics apimtyje, bendradarbiaujant su The Harriman Institute, Columbia University. Ši knyga yra Vytauto Vardžio ir Judith Sedaitis darbo vaisius, tačiau V. Vardžiui nelauktai mirus, knygą spaudai baigė ruošti J. Sedaitis, suteikdama jai jos galutinį turinį. J. Sedaitis šią knygą skiria p. Onai Vardienei, Geri Rowden ir a.a. Vytauto Kavolio atminimui.
Knyga yra labai patraukliai apipavidalinta. Iš karto akin krenta viršelio išvaizda: švelniai melsvas fonas, kurio viduryje Sąjūdžio laikų žmonių minios juoda-balta nuotrauka. Knygoje išspausdinti net trys su Lietuva susiję žemėlapiai: bendras posovietinių respublikų, Lietuvos geopolitinės padėties ir dabartinės Lietuvos respublikos. Tai ypatingai vertingas priedas, žinant kiek mažai užsieniečių susivokia apie Vidurio ir Rytų Europos geografinę padėtį. Toliau per visą knygą nusitęsia nuotraukų vaizdai. Tik gaila, kad jų ryškumas, bent toje knygoje, kurią man teko skaityti, nelabai geros kokybės.
Skaityti daugiau: KNYGŲ APŽVALGOS
Alfonsas Tyruolis, PAŽINTIS SU RAŠYTOJAIS IR KNYGOMIS. Tai žinomo išeivijos poeto, vertėjo ir literatūlogo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio knyga, išleista 1995 metais Kaune. Knygos pirmojoje dalyje sudėti autoriaus atsiminimai ir asmeninių pažinčių pastabos apie keletą žymių rašytojų, su kuriais jam praeityje teko susitikti. Antrojoje, kiek ilgesnėje knygos dalyje, pavadintoje „Pažintis su knygomis", telpa nemaža apžvalginių literatūrinių straipsnių apie išeivijos poetų ir rašytojų išleistas knygas. Šios knygų apžvalgos bei recenzijos daugiausia jau buvo spausdintos išeivijos spaudos ar žurnalų puslapiuose ir apima laikotarpį maždaug nuo 1945 iki 1992 metų. šią 236 psl. kietais viršeliais knygą išleido ir spausdino „Spindulio" leidykla Kaune.
Vincas Gurskis, LIETUVIŲ LAISVĖS KOVOS 1940-1990 (Istorijos bruožai), šioje 100 psl. knygelėje trumpais bruožais apžvelgiama lietuvių tautos rezistencija: pirmieji sovietinės okupacijos metai, nacių okupacija, Laisvės kovos 1944-1956, pogrindžio veikla, dainuojančios revoliucijos kelias į nepriklausomybės atkūrimą. Pateikiami tų periodų vertinimai. Knygelė išleista kaip „Varpo" priedas 1996 metais Vilniuje.
PRASMĖ IR PROGA, Mykolas Naujokaitis 1940-1941 m. rezistencijoje. Nedidelę 48 psl. knygutę apie Mykolą Naujokaitį redagavo Eugenijus Vilkas, joje rašo pats M. Naujokaitis, Antanas Dundzila ir Pilypas Narutis. Išleido Akademinis skautų sąjūdis Los Angeles mieste 1996 m.
Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI
1996 gruodžio 8 Los Angeles LF bičiuliai suorganizavo tradicinį literatūros vakarą ir užbaigė trisdešimties literatūros vakarų ciklą.
Nuo 1996 metų šios literatūros šventės vykdavo šeštadienio vakarais gražiai dekoruotoje Šv. Kazimiero parapijos salėje. Programą atlikdavo JAV-se ir Kanadoje gyveną lietuviai rašytojai, talkinant vietos aktoriams, vokalistams ir kitiems kultūrininkams. Atsivėrus geležinei uždangai, tų vakarų scenoje pasirodydavo rašytojai ir iš Lietuvos. Prieš kelerius metus literatūros šventės buvo perkeltos į sekmadienį po pamaldų.
30-tosios literatūros popietės programą atliko Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė ir rašytojas Eugenijus Ignatavičius iš Vilniaus.
Skaityti daugiau: LOS ANGELES LITERATŪROS VAKARŲ 30 METŲ CIKLAS
Nuoširdžiai dėkojame lietuviškos spaudos rėmėjui
LIETUVIŲ FONDUI
už 1996 metais Į laisvę
žurnalui paskirtą 1,000 dol. paramą
Garbės rėmėjai:
Dr. K. Ambrazaitis, V. Baleišytė, dr. J. Kazickas, D. Kojelytė, V. Maželis, J. Mikonis, E. Pakulienė, B. Paulius, A. Raulinaitis, L. Reivydas, A. E. Sutkuvienė, K. Šakys, V. Volertas.
Skaityti daugiau: „Į LAISVĘ" 1996 METŲ AUKOTOJAI
_files/I-Laisve-1997-126(163)-1.jpg)
T U R I N Y S
Redakcijos skiltis .................................................... 2
Prezidento rinkimų belaukiant
Sumaišytų vertybių metas
Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją ................... 5
Skaitytojų žodis ...................................................... 6
Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė .......................... 8
Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės .............. 15
Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje .......... 22
Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai .................... 28
Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose 32
Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje ...... 40
Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos ........ 43
Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje ............................. 50
Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją ................. 54
Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje ............ 58
Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas ............. 66
Los Angeles politinio savaitgalio vaizdai ............................ 72
Danutė Juknevičienė, Juozo Lukšos fondo stipendijos .................. 73
Paminklinė lenta Julijonui Būtėnui ................................... 75
Žmonės ir įvykiai .................................................... 77
Atsiųsta paminėti .................................................... 80
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1997 126(163)
REDAKCIJOS SKILTIS
Artėjantys prezidento rinkimai suteiks progą įvairiai nupiešti kandidatų portretus ir jų charakterius. Reikia laukti, kad tuose gražuolių” rinkimuose šį kartą balsuotojas apsispręs ne už gražiai atrodantį kostiumą, bet pagalvos, kuriuo kandidatu galima pasitikėti.
Visi JAV prezidentai, nuo Woodrow Wilson iki dabartinio, naudojo ir tebenaudoja ekonominį spaudimą sprendžiant užsienio, o taip pat ir vidaus politikos problemas. Tačiau tokiomis sankcijomis paremta politika problemų neišsprendžia. Dažnai tie, kurie ekonomiškai buvo paspausti, lieka ilgalaikiai priešai, kiti, kurie gavo bilijonus, pasidaro laikini draugai, išaugdami kartais į pabaisas ir nesiskaitydami su šelpėjais.
Tiek užsienio, tiek ir vidaus politikos svyravimai valstybėje dalinai priklauso nuo pačių piliečių nuotaikų ir reikalavimų. Kokios tos nuotaikos dabar Lietuvoje, ko reikalaujama iš prezidentinių kandidatų, tuo pačiu iš tolimesnių valstybės politikos ėjimų? Gal į kandidato asmens moralę turėtų būti kreipiamas dėmesys?
Skaityti daugiau: PREZIDENTO RINKIMŲ BELAUKIANT
Šiemet suėjo 25-eri metai nuo įvykio, kada 1972 m. gegužės mėnesį Kauno teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Jo paskutinis šauksmas „Laisvės Lietuvai!”, nuaidėjęs per visą pasaulį, Lietuvos žmonėms įžiebė laisvės viltį, jaunimą išvedė į gatves demonstracijoms prieš okupantą. Partizanų kovos pasipriešinimas jau buvo užsibaigęs, bet Kalantos aktas buvo naujas vilties blykstelėjimas, parodęs, kad idealistinė jaunimo dvasia dar nepalaužta. Vėliau tai įrodė ir Baltijos kelias, ir tragiškoji Sausio 13 naktis bei Medininkų įvykiai.
Laisvės sulaukėme... Žygiuojame dabar į Europą, veržiamės į pasaulį, visais būdais bandome jį prisivyti. Ir nebejaučiame, kaip užmarštin nugrimsta anksčiau buvę Tautos didvyriai— tūkstančiai partizanų, LKB Kronikos kūrėjai, atskiri kovotojai. Štai BNS žinių agentūros pranešimu, Romo Kalantos 25-rių m. susideginimo sukakties minėjime Kaune „dalyvavo mažiau nei 100 žmonių... tik pagyvenę amžiaus žmonės ir nebuvo matyti nei moksleivių, nei jaunimo organizacijų atstovų”. Dažnai girdima taip pat, kad daugelyje mokyklų nebeprisimenama Vasario 16-toji ar net ir Kovo 11-toji. Esą vengiama politikos, o jaunimui juk arčiau prie širdies importuotos Valentino dienos „tradicijos”.
Skaityti daugiau: SUMAIŠYTŲ VERTYBIŲ METAS
Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui G. Vagnoriui
Lietuvos visuomenei ir iieivijai
Tauta 1941 m. atkūrė Lietuvos nepriklausomybę
“Į laisvę” fondo VI studijų savaitės dalyvių nutarimas
“Į laisvę” fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1997 metais Lietuvoje surengė 6-ąją studijų savaitę, kuri vyko Jurbarke birželio 26-29 dienomis; joje dalyvavo keli šimtai Lietuvos, JAV, Australuos, Kanados, Venesuelos ir kitų kraštų lietuvių.
“Į laisvę” fondo Lietuvos filialo taiybos ir valdybos atstovai savo posėdyje nutarė, o studijų savaitės dalyviai birželio 29 d. pritarė paremti LR Seimo nario Algio Kašėtos ir kitų iniciatyvą - valstybiniais aktais įteisinti Laikinąją Lietuvos vyriausybę, kurią 1941 m. birželio 23 iL, reikšdama lietuvių tautos valią, Lietuvai ir pasauliui pristatė sukilimo vadovybė.
Skaityti daugiau: Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją
Prisimenant partizaną Prabulį - Žaibą
Maloniai nustebino Teklės Kulvins-kienės straipsnis „Į laisvą" žurnale / Nr. 125/ apie partizanus Suvalkų krašte. Straipsnyje minimas partizanas Vitas Prabulis - Žaibas. Tai jauniausias Prabulių šeimos sūnus. Mes jį vadindavome Prabulių Vituku. Mano tėviškės laukai visu pločiu susidūrė su Prabulių laukais. Pro jų kiemo vartus ėjo geležinkelis iš Šeštokų į Suvalkus. Lenkams okupavus Vilnių, į Suvalkus traukinys daugiau nevažiuodavo ir bėgiai buvo nuimti.
Vituką pažinojau, kai jis dar buvo vystykluose. Jis galėjo būti gimęs 1921-22 metais. Jo tėtis jaunas mirė, tada mane mama, už rankutės paėmusi buvo nusivedusi į laidotuves. Vėliau su Vituku ganėme gyvulius, sueidavom pasikalbėti, rudenį, sukūrę ugnį, kepdavome bulves.
Prabulių šeimoje buvo keturi broliai, trys seserys ir našlė motina. Visi dideli patriotai. Deja, dabar Prabulių tėviškės nei pėdsakų nebėra. Viskas sunaikinta, plynas laukas. Tik traukiniai dabar jau eina į Punską, Suvalkus.
Geležinkelio pylimas ėjo iš Šeštokų pro Mockavos kaimą, mano tėviškę. Tuo be bėgių geležinkelio pylimu rusų okupacijos metais perėjo daug Lietuvos partizanų į Lenkijos pusę. Juo ėjo ir Juozas Lukša-Daumantas. Jų vedliai buvo Vitas ir Jonas Prabuliai. Bėgantieji traukiniu atvažiuodavo iki Šeštokų, o nuo ten geležinkelio pylimu pėsčiomis - į Lenkiją. Buvo maždaug 15 km kelio. Su Prabulių vyrais reikėdavo susitarti, kada ir kur pereiti sieną. Tai būdavo naktimis. Jonas Prabulis, Vito brolis, kiek žinau, buvo ištremtas į Sibirą.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
VYTAUTAS A. DAMBRAVA
Dr. Vytautas Dambrava, Lietuvos Respublikos ambasadorius Vennezuelai ir Pietų Amerikai, skaitęs šią paskaitą ĮLF studijų dienose Jurbarke. (Nuotr. V. Maželio)
Savo teorines ir praktines pastabas apie politiką ir moralę pradėsiu klausdamas: Ar iš viso egzistuoja politinė moralė? Ar galima griežtai kategoriškai kalbėti apie etinę dimensiją realioje politikoje?
Ar politika, kuri yra ne tik teorija, technika, praktika, bet ir viena žmogaus būsenos ir elgsenos formų, tuo pačiu metu gali tilpti į moralės rėmus?
Jei į Šiuos preliminarius klausimus atsakytume teigiamai, iškils dar pora klausimų: Kokie moralės kriterijai įvedami į politikos procesą? Ir kaip tektų nuosekliai formuluoti ir derinti politikos teoriją su moralės teorija?
Ieškodami atsakymo į klausimus, pažvelkime į šiuos du problemos polius iš teorinės ir iš istorinės perspektyvos. Moralės ir politikos ryšio klausimą tenka svarstyti iš trijų pagrindinių požiūrių.
Pirmiausia - etinė integracija, pagal kurią politika ir etika yra dvi radikaliai priešingos realybės ir, renkantis vieną iš jų, aiškus pasirinkimas yra etikos, taigi moralės pusėje. Antrasis požiūris - tai politinis realizmas. Iškilus konfliktui tarp moralės ir politikos, šios pozicijos šalininkai griežtai renkasi politiką, paaukodami moralinius principus. Trečiasis požiūris - tai sintezės kelias, kone visuomet dramatiška, dažnai tarpinė išeitis, ieškant to „aukso vidurio" tarp nurodytųjų kraštutinumų. Sintezė ieško būdų politikai sudorinti, o moralėje neišjungti politinio elemento.
Skaityti daugiau: POLITIKA IR MORALĖ
JONAS KAIREVIČIUS
Adv. Jonas Kairevičius, ĮLF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas. Čia spausdinama jo paskaita, skaityta 1997 sausio 26 Los Angeles politinio savaitgalio metu.
Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei partijai, niekada neturėjau ir neturiu jokio posto valstybėje, nesu filosofas ar politologas. Todėl turiu savęs paklausti, kodėl drįstu šia tema kalbėti?
Atsakymas - Lietuvos Konstitucijoje, kurioje skaitome: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". (Konstitucijos 2 str.). „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką". (3 str.). „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus". (4 str.). „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės". (18 str.). „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti". (25 str.). „Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę". (34 str.).
Taigi čia kalbu kaip žmogus ir Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kaip rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose į Seimą. Tai, kad aš - eilinis rinkėjas - galėjau laisvai balsuoti ir tai, kad čia eilinio rinkėjo klausomasi, yra demokratijos vertybė.
Situacija prieš Seimo rinkimus
Ta situacija buvo niūri. Ūkis smuko, bedarbystė augo, bankai išvogti. Atimtasis turtas žmonėms negrąžinamas. Žemės reforma įstrigusi. O svarbiausia - bjauri dvasinė padėtis. Iš tribūnų ir iš visų pašalių tvirtinama, kad ūkį sugriovė Landsbergis su Vagnorium. LDDP valdžios piramidė, atseit, stengiasi taisyti, bet jiems sunkiai sekasi.
Skaityti daugiau: LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS
VIDMANTAS VITKAUSKAS
Vidmantas Vitkauskas, kurio paskaitą, skaitytą VI.29 ĮLF studijų savaitėje Jurbarke, čia spausdiname, yra Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos direktorius. (Nuotr. J. Baužio).
Šiemet Lietuvos mokykla pažymėjo iškilią savo istorijos datą - 600 metų jubiliejų. Lietuvos mokykla pirmą kartą paminėta 1397 m. gegužės 9 d. Vilniaus katedros inventorizacijos knygose. Ši data laikoma ne tik oficialiąja mokyklos įkūrimo Lietuvoje data, bet ir institucinės, formalaus europinio tipo švietimo sistemos kūrimosi Lietuvoje pradžia. Ši mokykla, įkurta praėjus vos 10 m. nuo oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje, visų pirma buvo skirta dvasininkams rengti, kurių Lietuvoje labai trūko. Todėl, tuoj po Vilniaus katedrinės mokyklos atsiradimo tokio pačio tipo mokykla įsikūrė Varniuose, o po jos ir kitose parapijose prie esamų bažnyčių.
Lietuvos didikų ir šviesesnių bajorų vaikai buvo ugdomi pačiuose dvaruose, kur gaudavo įprastų gyvenimiškų žinių, įgūdžių, gebėjimų, elgesio normų suvokimo ir kt. Yra žinoma, kad jau XV a. nemažai jaunuolių iš Lietuvos studijavo užsienio universitetuose (Prahoje, Krokuvoje ir kt.).
Sparčiau mokyklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėtos steigti XVI a., plintant reformacijos idėjoms. 1539 m. buvo įsteigta ir pirmoji žinoma Lietuvoje aukštesniojo tipo mokykla - Abraomo Kulviečio humanistinė kolegija Vilniuje (veikusi trejus metus). 1570 m. Vilniuje buvo įsteigta katalikiška Jėzuitų ordino kolegija. Ši kolegija netrukus peraugo į akademiją (1579 m.), davusią pradžią dabartiniam Vilniaus universitetui. Vientisą valstybinę švietimo sistemą Lietuvoje pradėjo kurti Edukacinė komisija (1773-1795) - pirmoji švietimo ministerija Europoje. Visoje Lietuvoje buvo plečiamas mokyklų tinklas, Vilniaus universitetas pertvarkytas į pasaulietinę aukštąją mokyklą.
Skaityti daugiau: MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties
ARKIV. SIGITAS TAMKEVIČIUS
Komunistinis ateizmas ir LKB Kronika
Dvidešimt penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas, leidžiantis iš perspektyvos vertinti nueitą kelią. Kadangi jau esu pasakojęs Kronikos atsiradimo ir leidimo istoriją, šį kartą norėčiau pasidalyti viena kita mintimi apie Bažnyčią komunistinio ateizmo ir laukinio kapitalizmo laikotarpiais.
Šiandien kartais kalbama, kad anuomet, sovietiniais laikais, Bažnyčiai buvo beveik lengviau susiorientuoti, ką reikia veikti, nes priešas buvo gerai pažįstamas, reikėjo tik gintis, ir persekiojimo sąlygos tiesiog vertė būti idealistais. Taip gali kalbėti žmogus, neišgyvenęs komunistinio ateizmo siautėjimo. Bažnyčioje visada būna žmonių, kurie eina į sandėrius su sąžine, daro kompromisus, pasimeta ir nežino, ką daryti, bet visada būna ir tokių žmonių, kurie kiekvienoje situacijoje ieško išeities, kaip geriau pasitarnauti Bažnyčiai, ir kurie visada pasirengę labiau klausyti Dievo, negu žmonių. Sovietinės okupacijos metai Bažnyčiai buvo didelių išbandymų metai. Ir ne tik pirmieji pokario metai, kai buvo įkalinta šimtai kunigų, bet ir brežnevinės epochos metai, kai Bažnyčia buvo labai planingai guldoma į karstą. Tereikia prisiminti beveik visų dvasininkų verbavimą dirbti KGB agentais, grasinimus, šantažą, pasiūlymus, prisiminti fizinį Kunigų seminarijos naikinimą, religinio gyvenimo apribojimą vien kulto apeigų atlikimu, teismus ir baudas už vaikų katechizaciją ir t.t.
Skaityti daugiau: LKB KRONIKAI 25 METAI
ANTANAS DUNDZILA
„Į laisvę" Nr. 111(148) 1991 m. buvo paskelbti Mykolo Naujokaičio atsiminimai. M. Naujokaitis 1940 m. buvo Vilniuje veikusio pogrindžio vadovybės vienas iš vadų. 1941 sausio mėn. jis slaptai išvyko į Berlyną užmegzti ryšius su min. Kaziu Škirpa ir ten susikūrusiu rezistencijos centru užsienyje. Tų pat metų balandžio mėn. grįždamas į Lietuvą, M. Naujokaitis pasienyje susišaudė su sovietų sargyba, buvo sužeistas ir paimtas nelaisvėn.
* * * * *
Lietuvoje dabar surasta M. Naujokaičiui sovietinių organų sudarytos bylos dalis. Deja, išliko tik keli tardymo protokolai ir kai kurie administraciniai nutarimai, kurių turinys dažnai kartojasi. Išlikusi byla iš viso apima apie 130 puslapių. Iš jų Amerikoje gavome maždaug 80 puslapių į lietuvių kalbą išversto teksto. Kai M. Naujokaitis 1996 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, jis pats turėjo galimybę savo bylą pavartyti, kai ką iš jos nusifotografuoti. Byloje randasi apčiuopiamų netikslumų ar net prieštaravimų esminiams, pačių sovietų dokumentuotiems, M. Naujokaičio suėmimo duomenims. Suimtas M. Naujokaitis bandė sąmoningai tardytojus klaidinti, tad jo užprotokoluoti parodymai apie šnipinėjimą vokiečiams ar LAF veiklą mums yra beverčiai. Patys esminiai jo byloje dokumentuoti faktai, kurie vietomis paryškina ar konkretizuoja paties M. Naujokaičio atsiminimus, yra šie: areštuotas 1941 balandžio 11d. popietę šiek tiek po 2:00 valandos okupuotos Lietuvos pusėje, apie 50-200 m. atstume nuo Vokietijos sienos, Smalininkų apylinkėje, prie Žirniškių; balandžio 30 d. pristatytas į Kauno kalėjimą.
Sekančiose pastabose apie reikšmingesnius ar įdomesnius byloje išlikusius duomenis kokios nors polemikos su bylos medžiaga nevedame. Ribojamės pastabomis ir komentarais apie pačią medžiagą byloje.
Skaityti daugiau: REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE
Vidmantas Valiušaitis
Nuotr. V. Maželio
Vasario mėnesį išeivijoje ir Lietuvoje minėtas poeto Bernardo Brazdžionio 90-metis. Los Angeles, Kalifornijoje, šv. Kazimiero bažnyčioje, o vėliau - jaukiame pobūvyje, dalyvaujant išeivijos ir Lietuvos kultūrinės visuomenės atstovams, iškilusis rašytojas buvo iškilmingai pagerbtas. Iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, nuvežęs Kalifornijon ir neseniai Rašytojų sąjungos leidyklos dailiai išleistą naujausią B. Brazdžionio poezijos rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko".
Rašytojo sukaktis buvo minima ir Lietuvoje, ypač Pasvalio krašte, iš kur B. Brazdžionis yra kilęs. Kaip sakė Pasvalio rajono švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas R. Paškevičius, B. Brazdžionio 90-mečio minėjimus rengė visos Pasvalio rajono mokyklos, kiti kultūros židiniai. Pasirodė proginių straipsnių spaudoje.
Gražiai išleisti poeto knygą, nuvykti pas jį į svečius, pagerbti sukakties proga ar paskaityti eilių mokyklos minėjime - reikšmingi ir svarūs pagarbos bei pripažinimo paliudijimo ženklai. Visa tai gerai, gražu, reikalinga. Reikalinga gal ne tiek poetui Bernardui Brazdžioniui, kiek Lietuvai - jos kultūros integralumui, dvasiniam atsparumui, istorinės atminties išsaugojimui. Tačiau šiems pastariesiems mūsų poreikiams laiduoti negana vien tik minėti kad ir labai iškilaus XX amžiaus lietuvių poeto sukaktį. Daug svarbiau - lietuvių kultūron integruoti Bernardo Brazdžionio kūrybinę veiklą. Taip pat ir kitą išeivijoje sukurtą lietuvių kultūrą.
Skaityti daugiau: BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE
JANINA SEMAŠKAITĖ
Vasarą čia žydi senos galingos liepos ir mezga vaisius drevėtos obelys, tik jų niekas nenuskina. Buvusios sodybos vietoje stovi didžiulis akmuo su paminkline lenta: joje žuvusių šio kaimo vyrų ir sudegintų gyvų vaikų pavardės. Šalia, tarytum amžiams sustingęs kaimo skausmas, rymo medinis kryžius. Jį padirbo, meniškai išraižė ir pastatė Povilas Mateikis sušaudyto tėvo Juozo Mateikio ir penkių sudegintų sodybų atminimui. Prie kryžiaus veda vos pastebimas tankioje žolėje takelis, nes lanko šią vietą nedaugelis, tik tie, kas išliko gyvi po siaubingos 1945-ųjų liepos 14 dienos ir tremčių. Dažniausiai čia ateina Povilas Mateikis, regėjęs, kaip vietiniai stribai ir rusų kareiviai siautėjo kaime, degino sodybas ir šaudė žmones. Negailestingai ir Povilui kas pavasarį senose tėviškės liepose gegutė skaičiuoja metus ir kas žino, ar toli diena, kai niekas iš likusių gyvųjų jau nebegalės papasakoti apie Kurkliečių kaimo tragediją.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-13.jpg)
Iš kairės—Feliksas Mateikis, partizanavęs Rokiškio apylinkėse, Monika Rudzaitė-Mateikienė, buvusi partizanų ryšininkė, ir Povilas Mateikis. (Nuotr. A. Dručkaus)
_files/I-Laisve-1997-126(163)-14.jpg)
Povilas Mateikis prie kryžiaus ir paminklinio akmens Kurkliečių km. vietovėje, kur stovėjo jo tėvų namai ir žuvo tėvas Juozas. (Nuotr. A. Dručkaus)
Tad išgirskime senų liepų raudą ir santūrius Povilo Mateikio žodžius.
Skaityti daugiau: KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS
ZENONAS JAŠKA
Zenonas Jaška, šio straipsnio autorius, yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyriaus Atminties grupės pirmininkas. Nuotraukoje: Z. Jaška kalba 1996 m. ĮLF studijų savaitėje Telšiuose.
1996 lapkričio 24 netoli Alsėdžių iškilmingai pašventintas kuklus atminimo kryžius. Čia, Skirpsčių kaimo bunkeryje, 1944-45 metais dirbo kapitono A. Kubiliaus-Balio įkurtas LLA Žemaičių Legiono Štabas, apjungęs organizuotai kovai Plungės, Telšių ir Mažeikių apskričių partizanus. Vėliau ŽLŠ pavadintas Žemaičių Apygarda. Ši 1948-siais tapo Vakarų Lietuvos srities dalimi. Jai vadovavo ketvirtasis Lietuvos prezidentas, partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas.
Kryžius primins ir šiose apylinkėse kovojusius ir nelygioje kovoje žuvusius „Alkos" rinktinės partizanus. Iškilmėse dalyvavo išlikę gyvi St. Grybauskas, O. Pociutė-Každailienė, St. Stanienė-Danilevičienė, A. S. Norkai, A. Čijunskis, Z. Daulenskis, R. Preibytė-Valiūnienė, M. Alūzaitė-Kuličauskienė, I. Bičkus ir kiti kovotojai.
Kryžių statė ir svečius kvietė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyrius. Projektą parengė ir talkino žinomas menininkas Alfredas Jonušas, kuris su broliu Romualdu lanko partizanų kovų ir žūties vietas, renka prisiminimus. Atmintinose vietose Alfredas stato savo darbo kryžius, kurie saugo nuo užmaršties netolimą praeitį.
Skaityti daugiau: PRAEITIES AIDAI DABARTYJE
EDMUNDAS ARBAS-ARBAČIAUSKAS
Besilankydamas 1996 m. rudenį Lietuvoje, turėjau laimės susitikti su daugeliu naujų ir įdomių žmonių. Buvo įdomu pajusti dabartinį žmonių mentalitetą - po sovietinės okupacijos, Sibiro gulagų, deportacijų ir žiauraus krašto išniekinimo. Nuo pat į Lietuvą atvykimo dienos ne tik buvau stebėtojas, bet ir pats įsijungiau į lietuvišką gyvenimą ir politinę akciją; buvo įdomu pajusti daugelio tautiečių siekius ir jų rūpesčius.
Lietuvoje atsiradau Seimo rinkimų karštligėje. Mane labai nustebino, kad Lietuvoje, besiruošiant naujiems Seimo rinkimams, kaip grybų po lietaus pridygo partijų, partijėlių ir net, tariamai nepriklausomų, kandidatų, nespėjusių ar nepajėgusių nieko sukurti. Jie elgėsi, lyg būtų tautos gelbėtojai, nepritapę nei prie vienos politinių srovių, veržėsi į Seimą. Ir prisiminė tautos pavergėjo posakis: „Nori pavergtą tautą valdyti, tai skaldyk ją į daugelį partijų ir kiršink vieną prieš kitus". Tokia tauta be didelio vargo pati savo sunaikins.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-17.jpg)
Prie Juozo Lukšos—Daumanto paminklo Veiveriuose. Iš k.— Albinas Valentinavičius, Edmundas Arbas, Nijolė Bražėnaitė ir Antanas Lukša
Teko pastebėti ir šviesesnių prošvaisčių - didesnėje tautos dalyje vyrauja gili patriotinė dvasia. Bendraujant tokių kilnių žmonių aplinkoj, lyg ir praeities mitologinėje erdvėje, pasijunti dvasiškai stipresnis ir mąstai, kaip gera būti lietuviu.
Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ PĖDSAKAIS PER SUVALKIJĄ
Šiemetinė Lietuvių Fronto bičiulių surengta studijų savaitė vyko 1997 birželio 9-15 d. dar pavasario žaluma tebealsuojančioje Dainavoje. Tai buvo jau 41-ji iš eilės Lietuviškųjų studijų savaitė. Kaip paprastai, pranešimai, pokalbiai ir svarstybos lietė šiuo metu aktualiuosius Lietuvos bei išeivijos gyvenimo klausimus. Savaitėje dalyvavo ir svečias iš Lietuvos - švietimo ministras prof. Zigmas Zinkevičius. Dalyvių skaičius įvairavo diena iš dienos, oras pasitaikė nepaprastai gražus, tad skųstis reikėjo nebent tik perkrauta programa.
Lietuva ir išeivija
Pirmosios dienos pranešimai ir pokalbiai daugiausia lietė buvusius ir dar ateinančius rinkimus Lietuvoje. Algis Raulinaitis, LFB politinės komisijos narys, supažindino su tos komisijos veikla ir atliktais darbais, ypač besiruošiant praėjusio rudens rinkimų kampanijoje į Seimą. LFB įnašas buvo teigiamas, rezultatai gana geri. Algirdas Stepaitis atkreipė dėmesį į šio pavasario savivaldybių rinkimus. Neseniai įsisteigę Tėvynės Sąjungos rėmėjų skyriai buvo aktyvūs. Nariai talkininkavo spaudoje, asmeniškai ir finansiškai rėmė kandidatus. Jo nuomone, išeivija savo uždavinį atliko teigiamai. Į pokalbius jungėsi visi dalyviai, o taip pat ir kiek vėliau Dainavon atvykęs ministras V. Zinkevičius. Jo nuomone, Lietuvos kai kuriuose laikraščiuose teikiama informacija yra tendencinga, o dažnai skelbiami įvairūs apklausos duomenys yra klaidinantys ir netikslūs. Besiruošiant prezidentiniams rinkimams būtų labai svarbu tarp TS ir KD pasiekti ir sudaryti glaudžią koaliciją. Gaila, kad tam tikros jėgos, atrodo, stengiasi tokiai koalicijai trukdyti.
Sekančią dieną, antradienį, pokalbiai sukosi apie išeiviją, jos veiklą ir santykius su Lietuva. Dr. Jonas Račkauskas, ALT'os pirmininkas, supažindino su jos istorija ir dabartine veikla bei projektais. Jis pabrėžė, kad būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp ALT'os ir Lietuvių Bendruomenės, ir apgailestavo, jog tarpusavio sutarimo vis dar nematyti. JAV LB veikėjas Vytas Maciūnas savo labai kruopščiai ir įdomiai paruoštame pranešime apžvelgė ir vertino lietuviškosios išeivijos veiklą apskritai. Jo nuomone, išeivijos politinė jėga šiuo metu Amerikoje vertintina vos dvejetu; kultūrinė veikla ir lituanistinis auklėjimas pasireiškia žymiai geriau - galima duoti ketvertuką; visuomeninei veiklai gal galima duoti tris su pliusu; asmeniško ir intelektualinio kapitalo ugdymui - net keturis su pliusu. Reiškia, blogiausiai reiškiamės politinėje srityje. Norint pasiekti geresnių rezultatų, būtina organizuoti kontaktines grupes, asmenines pažintis su įtakingais politikais, plėsti balsuotojų masę ir finansinę paramą. Būtina taip pat pradėti naudoti tarpusavio ryšiams pačią naujausią technologiją. Prelegento mintis parėmė taip pat ir kita LB veikėja Liūda Rugienienė. Ji akcentavo, kad kontaktuojant savo kongresmenus svarbu žinoti aiškiai, ko norime, ir ko nori ir siekia Lietuva. Todėl ir bendros politinės konferencijos su Lietuva yra būtinai reikalingos. Apie tokią neseniai įvykusią LB ir Lietuvos Seimo narių konferenciją gana plačiai pasakojo Juozas Ardys.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-18.jpg)
41-joje studijų savaitėje Dainavoje. Viršuje, iš k.—Pilypas Narutis, Jonas Kavaliūnas, Juozas Ardys, Kęstutis Skrupskelis. Apačioje— Jonas Vasaris, Petras Kisielius, Ona Baužienė, Zigmas Zinkevičius, Justinas Pikūnas, Vytautas Volertas.
Skaityti daugiau: 41-JI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE