VALDŽIA IR OPOZICIJA Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse

EGIDIJUS VAREIKIS

DR. EGIDIJUS VAREIKIS, 1981 m. baigęs VU Chemijos fakultetą, o 1989 m. gavęs biologijos mokslų daktaro laipsnį, vėliau studijas gilinęs Saint Paul universitete Ottawoje, Kanadoje, Marquette universitete Milwaukee, JAV, ir Tarptautinių studijų institute Ženevoje, Šveicarija, dirba ne tik savo specialybės srityje, bet aktyviai dalyvauja žurnalistinėje bei politinėje veikloje. Nuo 1989 m. dalyvavo LKDP atkūrimo darbe, buvo renkamas jos valdybos ir tarybos nariu. Kurį laiką dirbo LR Aukščiausioje Taryboje ir Užsienio reikalų ministerijoje patarėju gynybos ir tarptautinio saugumo klausimais. Daug rašo į katalikišką ir Sąjūdžio krypties spaudą. Šis straipsnis yra dr. Egidijaus Vareikio paskaita, skaityta liepos 22 d. Mastaičiuose, Į laisvę fondo studijų savaitėje.

Nuotr. K. Ambrozaičio.

Šio pranešimo tikslas yra peržvelgti ir panagrinėti priežastis, kurios verčia politines partijas ir judėjimus sudarinėti grupuotes ir galiausiai pasiskirstyti į opoziciją ir vadinamąją poziciją — valdančiąją grupuotę, o taip pat palyginti, kaip valdantieji ir politinė opozicija sugyvena tarpusavyje tradicinėse demokratijose, vadinamose naujosiose demokratijose ir posovietinėse šalyse.

Skaityti daugiau: VALDŽIA IR OPOZICIJA Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse

LIETUVIŠKOSIOS OPOZICIJOS SPEKTRAS

VIRGIS VALENTINAVIČIUS

Lietuvos politinės vasaros dominantė neabejotinai yra referendumas dėl indėlių kompensavimo ir neteisėtos privatizacijos. Tam tikras valdančios daugumos nervingumas ir nenoras net svarstyti referendumo keliamus klausimus liudytų šiokią tokią valdžios krizę. Nujaučiama valdžios krizė jau sukėlė kalbų apie pirmalaikius rinkimus, tačiau yra ir antra medalio pusė — vis aktualesnis darosi klausimas, kas pakeis dabartinę daugumą, kitaip sakant, ar opozicija pasiruošusi perimti valdžios vairą? Todėl verta panagrinėti opozicijos reikalus pasiruošimo rinkimams ir valdžiai aspektu.

Lietuvoje esama tam tikrų nesutarimų, ką laikyti opozicija. Šiose pastabose opozicija laikysiu partijas, kurios vienaip ar kitaip nesutinka su valdančiosios Lietuvos Demokratinės Darbo Partijos politika ir nuostatomis. Tai reiškia, kad opozicija gali būti ne tik dešiniosios partijos, kaip kai kurioms iš jų atrodo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOSIOS OPOZICIJOS SPEKTRAS

NEPAVĖLUOKIME Į PASKUTINĮ TRAUKINĮ!

E. ŠARŪNAS

Visos imperijos per šimtmečius visada troško svetimų žemių, vergų ir kraujo. Tačiau iš jų raudonoji komunistų ir rudoji nacių imperijos pralenkė visas kitas. Kompartijos vadovaujama Sovietų Sąjunga, okupavusi ir aneksavusi Lietuvą, ne tik 1940 — 1953 m. iš Lietuvos ištrėmė, sušaudė, įkalino 400 — 550 tūkstančių jos gyventojų, daugiausia lietuvių (Kauno diena, 1994.V1.15, nr. 138), bet ir prievarta, klastos metodais sistemingai nuodijo Lietuvos žmones — jų dvasinį gyvenimą ir moralę. Okupantas įtvirtino dar ir šiandien tebeklestint} šūkį „nevogsi — negyvensi", suniekino Tėvynės meilės jausmus.

Susiklosčius SSSR imperijos irimo aplinkybėms, lietuvių tauta pasuko atgimimo keliu. Susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios gretose buvo apie 20 procentų komunistų. Sąjūdis ir į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą rekomendavo atsakingus ir vadovaujančius kompartijos darbuotojus. Tuo buvo sustiprintos pozicijos vėliau į LDDP persikrikštijusių buvusių partiečių, dar ir dabar savo rankose tebeturinčių visas valstybinio mechanizmo struktūras. Tauta patikėjo vienybės geranoriškumu, ji galvojo, kad visi laikysis Vinco Kudirkos minties „Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu..."

Skaityti daugiau: NEPAVĖLUOKIME Į PASKUTINĮ TRAUKINĮ!

ŠALTASIS KARAS DAR NEPASIBAIGĖ

Čia išspausdintos Liūdos Rugienienės, aktyvios J.A.V. Lietuvių Bendruomenės veikėjos, mintys yra paimtos iš jos paskaitos Dainavoje šią vasarą įvykusios 38-tosios Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitės metu.

LIŪDA RUGIENIENĖ

Mūsų lietuviškosios išeivijos visuomenė šiandien verda emocijomis kaip kaitinamas puode vanduo dėl įvairiausių negerovių Lietuvoje, o ir čia pat — išeivijoje. Kartais atrodo, kad tos emocijos yra dilginamos net sąmoningai, kad, užsiėmę savitarpio ginčais, nematytume, kas iš tiesų darosi, neskirtume didesnio dėmesio dabartiniam Rusijos elgesiui buvusių Sovietų Sąjungos kraštų atžvilgiu. Neretai ir Lietuvių Bendruomenei yra siūloma nebesirūpinti politiniais reikalais, o užsiimti vien švietimu bei labdara.

O vis dėlto rūpintis politiniais reikalais yra būtina. Rusija vėl nori atkurti savo buvusią imperiją. Apie tai jau pernai rudenį, Mokslo ir kūrybos simpoziumo Lemonte 0AV) metu, kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos vadas Vytautas Landsbergis. Išklausėme jo mintis su giliu dėmesiu, tačiau jos mūsų visuomenėje, atrodo, neįstrigo. Nesigirdi daugiau šia tema diskusijų, paskaitų, spaudoje nesimato straipsnių, vedamųjų, nors pirmuose laikraščių puslapiuose pasirodančios trumpos žinutės iš Lietuvos apie tai informuoja ir perspėja, kad budėti reikia.

Skaityti daugiau: ŠALTASIS KARAS DAR NEPASIBAIGĖ

Atsiminimų žiupsnelis: POVILAS MALINAUSKAS

(1910-1957)

Povilas Malinauskas.

1940 metais Lietuvai netekus Nepriklausomybės, lietuvių tauta pradėjo visokiais būdais priešintis okupantams. Į tą kovą pirmiausiai įsijungė jaunimas — idealistai, kurie buvo jau gimę ar užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje ir ją visa savo esybe brangino ir jos ateitimi rūpinosi. Vienas iš tokių daugelio idealistų, paaukojęs savo gyvenimą kovoje prieš sovietų ir nacių okupantus, buvo pasižymėjęs pogrindžio veikėjas Povilas Malinauskas. Jis prieš karą gyveno Kaune ir dirbo Eltoje: iš pradžių raštinėje prie informacinių biuletenių spausdinimo darbų, vėliau — ūkio vedėju. Mėgo visuomeninį darbą ir dalyvavo katalikiškų organizacijų veikloje — priklausė Katalikų jaunimo organizacijai „Pavasaris" ir Krikščionių darbininkų sąjungai, kuriai vadovavo prof. dr. Pr. Dovydaitis, Lietuvos Darbo Federaciją perorganizavęs į tą sąjungą. Su P. Malinausku, kun. K. Rankele ir adv. J. Katilium ir man ne kartą teko dalyvauti tos Krikščionių darbininkų organizacijos susirinkimuose Kaune.

Lietuvą okupavus rusams, P. Malinauskas tuojau įsijungė į pasipriešinimo jiems sąjūdį ir veikė Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF) eilėse. 1940 m. spalio mėn. suimtas ir pirmąją karo dieną išėjęs į laisvę, jis aktyviai dalyvavo 1941 m. birželio 22-25 d. lietuvių sukilime, išlaisvinant Kauną iš rusų okupantų ir skelbiant Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Vokiečiams 1941 m. rugpjūčio 5 d. sustabdžius Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veikimą ir 1941 m. rugsėjo 22 d. uždarius LAF, P. Malinauskas įsitraukė į dešiniosios krypties Lietuvių Fronto (LF) pogrindinės organizacijos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos priešus.

Skaityti daugiau: Atsiminimų žiupsnelis: POVILAS MALINAUSKAS

PRISIMINIMAI APIE POGRINDINĖS „Į LAISVĘ” LEIDIMĄ

 (1943.I-1944.VI)

JUOZAS GRAŽYS

Juozas Gražys, dabar 80 m. amžiaus, buvęs spaudos darbuotojas, veikęs su Krikščionių darbininkų sąjunga.

Vos kelioms dienoms praslinkus nuo 1941 m. birželio 22 d. Aktyvistų frontas pradėjo leisti dienraštį „Į laisve". Jis buvo labai vokiečių cenzūruojamas ir pagaliau 1942 m. gale uždarytas. Jo vietoje išleista vokiečiams patikima „Ateitis", kurios leidėju tapo Daunoras.

Vokiečiams 1942 m. pabaigoje pralaimėjus Stalingrado mūši, mažai kas tikėjo vokiečių pergale ir, žinoma, vargu kas tikėjo, kad bus toks pralaimėjimas. Mūsų tautą neramino jos likimas.

Tokiomis sąlygomis reikėjo tautą teisingai informuoti ir orientuoti. O tai padaryti buvo galima tik turint savo nelegalų leidinį, nepriklausanti nuo jokios cenzūros. Ir juo tapo „Į laisvę", ėjęs nuo 1943 m. pradžios iki 1944 m. vidurio, t.y., iki naujos Sovietų okupacijos.

Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI APIE POGRINDINĖS „Į LAISVĘ” LEIDIMĄ

KAZIMIERO PALČIAUSKO ATSIMINIMAI: VOKIEČIŲ OKUPACIJA

Spausdiname kelias ištraukas iš šiomis dienomis pasirodysiančios knygos „Kazimieras Palčiauskas 1941-1944 Kaune". Knyga spaudai paruošė Antanas Dundzila. Leidėjas — Vydūno fondas. Spausdinama M. Morkūno spaustuvėje, Čikagoje. Šias ištraukas pateikiame su p. V. Palčiauskienės sutikimu. Pastabos skliausteliuose yra knygos redaktoriaus Antano Dundzilos.

SAVIVALDYBĖJE

Antrą vokiečių-sovietų karo dieną, pirmadienį, 1941 m. birželio 23 d., Kaune sutikau iš bolševikų kalėjimo išėjusį plk. Juozą Naraką, kurį pažinau iš prieškarinių laikų, kai dirbome Prekybos ir Pramonės rūmuose. Plk. J. Narakas buvo Laikinosios Lietuvos vyriausybės vidaus reikalų viceministras, kuris pakvietė mane laikinai užimti Kauno miesto burmistro vietą.

Sukilimo vyriausybei skubiai komplektuojant miesto administraciją, turbūt niekas iš amžiumi vyresniųjų mūsų žmonių tos vietos nenorėjo. Pradėti eiti pareigas nuvažiavau į savivaldybe kartu su Vidaus reikalų ministru plk. Jonu Šlepečiu.

Pakviestas burmistro pareigoms, negavau jokių smulkesnių nurodymų. Buvo pasakyta, kad reikia vadovautis nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymu, kurį sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė grąžino. Bendroji kryptis buvo tęsti nepriklausomoje Lietuvoje įprastą, tradicinį savivaldybės darbą. Tas darbas buvo aiškus net ir karo sąlygose.

Skaityti daugiau: KAZIMIERO PALČIAUSKO ATSIMINIMAI: VOKIEČIŲ OKUPACIJA

TREČIOJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVOJE

Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialas surengė jau trečiąją studijų savaitę. Šiemet ji buvo nedidelėje vietovėje — Mastaičiuose, netoli Kauno ir Garliavos liepos 20-24 d. Arti šimto dalyvių buvo jaukiai įsikūrę Aukštesniosios Žemės ūkio mokyklos patalpose; netoliese yra Pabartupio kaimas ir Pažėrų miškas, kur 1951 metais išduotas žuvo Juozas Lukša-Daumantas, o už poros kilometrų — Garliavoje yra Daumanto vardu pavadinta gimnazija. Pagrindinė šių studijų dienų tema — Lietuvos politinė kultūra. Buvo atvirai žvelgiama į Lietuvos politinio gyvenimo, ekonomikos ir kitų sričių sunkumus, stoką moralinių nuostatų, opozicinių grupių vienybės problemas ir visuomenės apatiją. Buvo taip pat laiko skirta lietuvių tautos rezistencinės kovos prieš komunistus bei nacius klausimams, paminėta Į laisvę žurnalo 50 metų sukaktis. Visi prelegentai, kalbėtojai, diskusijų dalyviai į Šiuos klausimus žvelgė realiai ir objektyviai, nebijodami dažnai iškelti ir opozicijos ar apskritai savųjų daromas klaidas.

Ekskursijos į Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo vietą dalyviai. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Skaityti daugiau: TREČIOJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ LIETUVOJE

Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę

Įžangos žodis, pasakytas 1994 liepos 20 d. Mastaičiuose (Kauno rajone, prie Garliavos), atidarant Į laisvę fondo studijų savaitę Lietuvoje.

JONAS KAIREVIČIUS

Šiandien pradedame trečiąją studijų savaitę Lietuvoje. Pirmoji įvyko 1992 metais Vilniuje ir Nidoje, o antroji — praėjusiais metais Birštone. Kiekviena studijų savaitė tampa savita ne tik dėl skirtingų nagrinėjamųjų temų, bet ir dėl sparčiai besikeičiančių gyvenimo Lietuvoje kultūrinių, politinių bei ekonominių sąlygų.

Dr. Kazys Ambrozaitis 1993 metais JLF filialo tarybos posėdyje Birštono studijų savaitės metu šitaip kalbėjo: „Į laisvę fondas yra kultūrinis Lietuvių fronto bičiulių padalinys... Mes norime išlikti dirbą kultūrinėj, ne vien politinėj srity. Mes galim domėtis politikos kultūra ar kultūros politika. Politikoje gali atskiri žmonės dalyvauti. Tai yra jų laisvas reikalas, ką jie darys. Tačiau filialo tikslas tegu palieka tas pats, kokį turėjome ir mes. Prieš mus ėjusi generacija dėjo viltis į mus: tai Brazaitis, Ivinskis, Damušis, Maceina ir kiti. Mes visi buvome kaip ir jų mokiniai ir mėginome ką nors daryti pagal jų nurodymus. Pagrindas buvo rezistencija. Tik tokiu būdu galėjome rasti paskatinimą idealistiniam, tautiniam ir kultūriniam darbui. Lietuva buvo okupuota ir rezistencija mums buvo tikras paskatinimas. Ateidami dabar pas jus šio filialo pavidalu, turime mintį, kad visi darbai užsienyje jau nebetenka turėtos reikšmės. Tačiau Lietuvoje tam tikros rezistencijos prieš tautinį, kultūrinį nuosmukį dar reikia...”

Juozo Lukšos-Daumanto vardo gimnazijos Garliavoje dedikacijos iškilmių dalyviai prie naujai pašventinto paminklo 1994 birželio 25 d.

Skaityti daugiau: Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę

Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI STUDIJŲ SAVAITĖS - LIEPOS 20-24

A P I B E N D R I N I M A S

ĮLF Lietuvoje surengtoje trečiojoje studijų savaitėje dalyvavo 60-90 asmenų iš Lietums, JAV, Švedijos, Vokietijos. Dalyvių pranešimuose (7), diskusijose, apvalių stalų (2) ir kituose pokalbiuose mėginta bešališkai atskleisti Lietuvos politinį peizažų, jo stipriąsias ir silpnąsias vietas, vertinti užsienio lietuvių veiklą bei jų santykius su Tėvyne, taip pat prisiminti ar įvertinti JLF tiesioginės veiklos ar susidomėjimų sferos dalykus.

Žvilgtelėjus į Lietuvą jos vienerių 1993-4 metų fone ir artimiausioje perspektyvoje, pastebėtas tolydžiai gilėjantis politinių jėgų poliarizavimasis (ypač tarp vad. kairės ir vad. dešinės), kurį lemia santykiai su Rytais, smunkantis krašto ūkis ir kitos aplinkybės. Lietuvai, kaip ir kitoms pokomunistinėms valstybėms, būdingas ne politinių partijų ir grupių sutarimas, sveika konkurencija, o nuolatinis karas, kurį visuomenė (bent didžioji jos dalis) vis labiau ima vertinti kaip nuogą valdžios siekimą ar kuo ilgesni jos išlaikymą. Visuomenės pasirinkimą ypač rinkimų ar referendumų atvejais, atrodo, lems šiandieninės valdžios ekonomikos, kitų sričių politikos nuosmukis ir efektyvių opozicjos pasiūlymų sutapimas.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI STUDIJŲ SAVAITĖS - LIEPOS 20-24

LIETUVIŠKOSIOS PROBLEMOS — žvilgsnis iš studijų savaitės Dainavoje

Į gražiąją Michigano Dainavą š.m. rugpjūčio 21-27 d. vėl suvažiavo JAV ir Kanados Lietuvių Fronto bičiuliai ir draugai į savo 38-tąją lietuviškų studijų savaitę. Šiemet ji nebuvo labai gausi, gal dėlto, kad daugelis nuolatinių dalyvių šią vasarą vyko į Lietuvą, į Dainų ir šokių šventę, Ateitininkų kongresą, į Į laisvę fondo studijų dienas. Tačiau savaitės programa, kuria rūpinosi Vytautas Volertas, buvo įdomi, paskaitos aktualios, diskusijos ir posėdžiai gyvi.

Juozas Kojelis savo paskaitoje „Iš LFB praeities į ateitį” pažvelgė į pranašiškas dr. Antano Maceinos mintis, išsakytas viename laiške bičiuliams dar 1953 metais, ir palygino jas su dabartine tikrove. Beveik prieš 40 metų dr. Maceina sakė, kad ir laisvę Lietuvai atgavus, reikės iš naujo kurti valstybės idealą, jį skelbti, už jį kovoti. Savo paskaitoje Juozas Kojelis iškėlė ir dabarties grėsmę Lietuvai iš Rusijos pusės dėl karinio tranzito per Lietuvos teritoriją ir apskritai Karaliaučiaus srities klausimais.

Dr. Valdas Samonis, Toronto universiteto profesorius, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro bendradarbis, savo paskaitoje nagrinėjo Lietuvos nueitą kelią į rinkos ekonomiką, kur Lietuva juo nuėjo ir kur jis nuves ją ateity. Dar 1991 m. pradėtas valstybinio turto privatizavimas, LDDP valdžiai paėmus į savo rankas valstybės vairą, buvo pradėtas stabdyti. Atsirado piktnaudžiavimas, juo pasinaudojo buvę komunistai, kuriems suteikiamos ypatingos lengvatos. Tuo būdu atsirado nomenklatūrinė privatizacija, daranti valstybei didelę žalą, kai nesugebama naudotis vakarietiškais ekonomikos metodais, kai į valstybės iždą nebemokami mokesčiai. Ateitis neaiški. Neatrodo, kad senasis raugas sukurtų geresnį gyvenimo lygį. Sukama į korporacinį modelį, panašų į Lotynų Amerikos kraštus. Lietuvoje atsiranda maža, viską valdančių turtingųjų grupė ir didelė dauguma beturčių, o viduriniosios klasės kaip ir nebėra. Tad Lietuvos ekonominės ateities perspektyvos nėra geros.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOSIOS PROBLEMOS — žvilgsnis iš studijų savaitės Dainavoje

Laiškas iš Lietuvos

Lietuvoje šią vasarą susitikę 1941 metų sukilimo Kauno štabo nariai: iš k.dr. Kazys Ambrozaitis, Vytautas Stonis, Juozas Prapuolenis.

Mankurtų apsupty

... Esu labai susijaudinusi, tad tegu nors šie žodeliai išreiškia tai, ka jaučiu savo dūšioj, nors ji šiandien ir labai sujaukta. Supraskit, kad be galo sunku gyvent mankurtų apsupty: juk vakarykštis referendumas vėl parodė ant kiek žmonelių protas senom bacilom apnuodytas. Šaukia, rėkia, kad baisu melo ir apgaulės pasauly gyvent, kur tik gal 10% žmonių viskuo pertekę, o rezultatas —esam patenkinti ir laimingi. Dabar viskas iš anksto buvo daroma, kad tik pakenkti — ir laikas buvo parinktas, kad kuo mažiau būtų dalyvaujančių, ir „mirusių sielų" kad būt daugiau. Išsipildė jų žodžiai: „viską darysim, kad laukiamų rezultatų nebūtų" — taip ir įvyko. Matyt mūsų kaltė Dievui be galo didelė, kad taip baudžia. Neseniai perskaičiau Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškai mylimosioms", ir atmintin įstrigo Jo žodžiai laiške mylimajai Nijolei — „Kada gi patiks Viešpačiui užbaigti ant kryžiaus kalamas lietuvių tautos kančias?" Matyt kalta ir išskidusi mūsų tauta?! Baisu, siaubinga, bet ką tu, vargšas sraigteli, toj mankurtų minioj gali padaryt?!...

St. J. — Vilnius

Skaityti daugiau: Laiškas iš Lietuvos

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, PENKTAS: NEŽUDYK. Istorinis romanas, laimėjęs pirmąją premiją Į Laisvę fondo rezistencinio romano konkurse. Tai suliteratūrinta autentiška lietuviškosios rezistencijos istorijos iškarpa, prasidedanti dar 18-tame amžiuje ir užsibaigianti lemtingais partizanų žūties epizodais. Knyga 269 psl., viršelis ir iliustracijos Justo Tolvaišio. Išleido 1994 m. Į Laisvę fondas Kaune. Spausdinta Morkūno ir Ko. spaustuvėje 

Vytautas Vaitiekūnas, VIDURNAKČIO SARGYBOJE II. Rinktinių raštų antrasis tomas, redaguotas Antano Sabalio. šioje 375 psl. knygoje ir vėl daug įdomių Vytauto Vaitiekūno straipsnių: metinės politinio gyvenimo apžvalgos, mintys krikščioniškosios socialinės etikos klausimais, Lietuvos valstybinio gyvenimo vaizdai. Ištisas skyrius ryškina Lukšos, Stulginskio, Dovydaičio, Krupavičiaus ir Brazaičio asmenybes. Išleista Čikagoje 1994 m. Į Laisvę fondo 27-tuoju leidiniu.

Antanina Garmutė, RUGIAI PO LEDU. Eilėraščiai. Kišeninio formato 134 psl. knygelė, kurioje poezijos posmais atsiveria amžinojo įšalo žemės vaizdai, tėvynės nostalgija ir pelenais pražydusi Sausio 13-tosios dabartis. Išleista 1994 m. „Gabijos" spaustuvėje, Kaune.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Į Laisvę 1995 120(157)

    T U R I N Y S

Vedamieji ................................................................ 2

      Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?

Skaitytojų žodis ......................................................... 5

Laiškai iš Lietuvos apie Lietuvą ......................................... 6

Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui .................. 9

Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai ..... 18

Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų ...................... 30

Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas ................. 32

Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragika ......................... 38

Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas ........................... 43

Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant .............................. 52

Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo 59

Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas ..................... 62

Juozo Lukšos-Daumanto Fondas ............................................ 66

Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles ................ 68

Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę

      (Pilypo Naručio „Tautos sukilimas 1941" vertinimas) ............... 72

Atsiųsta paminėti ....................................................... 75


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1995 120(157)

IŠ APATIJOS Į ŠVIESIĄ VILTĮ

VEDAMIEJI

Atšventėme šių metų Vasario Šešioliktųjų ir Kovo Vienuoliktąjįlietuvių tautos laisvės ir valstybinės nepriklausomybės šventes. Tai šventės, kurios kiekvienam doram lietuviui, kur jis begyventų, simbolizuoja dvi didžiausias tautos ir valstybės gyvenime vertybes — laisvę ir nepriklausomybęiškovotas tautos pasiryžėlių krauju, aukomis ir vienybe.

Kiekviena šventė žmogaus gyvenime atneša džiaugsmo, vilties ir naujo ryžto. O mūsų tautos gyvenimear šis ryžtas, prasiveržęs 1918, 1941 ir pagaliau 1990 metais, neturėtų ir dabar atnešti vis naujo džiaugsmo, naujos vilties ir nenuilstančio ryžto ateičiai? Bet ar taip yra? Ar Lietuvos žmogus tą džiaugsmą, viltį ir ryžtą jaučia? Bent iš toliau stebint, atrodo, kad tautoje vyrauja kažkokia nepaprastai didelė apatija, kuri žmogaus gyvenimą daro dar sunkesniu, kuri užgesina net ir mažiausios vilties kibirkštėlę. Ir tai yra blogiausia, nes šia žmonių apatija naudojasi buvusieji komunistinės santvarkos ir sistemos darbuotojai, dabartiniai Lietuvos gyvenimo vairuotojai.

Skaityti daugiau: IŠ APATIJOS Į ŠVIESIĄ VILTĮ

AR ILGAI TVERS MŪSŲ NEPRIKLAUSOMYBĖ?

Pirmoji Lietums Respublikos nepriklausomybė išsilaikė 22 metus. O kiek išsilaikys antroji?

Šis klausimas nėra retorinis degančio Grozno pašvaistėse. Kas gali garantuoti, kad bombos, pervežtos per Lietuvą ir numestos į Čečėnijos sostine, rytoj nekris ant mūsų galvų?

Tomas Venclova, Yale universiteto profesorius, optimistiškai įtikinėja, kad ,,joks tikras pavojus iš užsienio mums jau negresia”. Tačiau Brzezinskis, JAV užsienio politikos ekspertas, apsilankęs Rygoje, buvo kur kas skeptiškesms: Baltijos šalys turėtų išlikti nepriklausomos dar maždaug 10 metų... Kol,,neužšąlančių Baltijos uostų" ilgesys vėl nevirs šliaužiančiomis tankų kolonomis, kaip ir 1940 m. birželyje...

Grįžau iš protesto mitingo Nepriklausomybės aikštėje: vėl žudoma du kartus tremta čečėnų tauta, išdrįsusi žengti paskui Lietuvą laisvės keliu. Mirtinai išblyškęs Aminot Saijevos veidas — jos gimtieji namai gal jau sudaužyti, o artimieji traukia begalinėse pabėgėlių virtinėse į apsnigtus kalnus... Prieš ketverius metus išvengėme panašaus likimo, o kas mūsų laukia po ketverių ar dešimties metų?

Skaityti daugiau: AR ILGAI TVERS MŪSŲ NEPRIKLAUSOMYBĖ?

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Linkėjimai

Gerbiama redakcija, sveikinu visą jūsų kolektyvą su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais Metais. Tegul Naujieji atneša jums daug kūrybinės sėkmės, o jūsų leidžiamam žurnalui linkiu ir toliau likti ne mažiau įdomiam ir laisvam. Su pagarba

Egidijus Klumbys,
Kaunas

Skirtingos nuomonės čia ir ten

Išsamiai perskaičiau jūsų žurnalo paskutinįjį numerį. Tikrai sveikintina, kad šio numerio turinį daugiausia užpildė bendradarbiai ir jūsų bendraminčiai iš tėvynės. dalyvavimas tikrai paspalvina visą žurnalo turinį. Ypatingai turiningas ir žavus yra N. Gaškaitės straipsnis.

Šiame numeryje išryškėja ir kai kurie nuomonių skirtingumai su jūsų bendraminčiais Lietuvoje. Savo vedamajame rašote: „Tik plati koalicija vyriausybėje ir plati konsolidacija ateinančiuose rinkimuose gali garantuoti demokratinės valstybės tęstinumą".

O jūsų bendramintis V. Valentinavičius iš Lietuvos teigia: „Didžiosios (partijos) turi apsispręsti, ar pratęsti joms (mažesnėms partijoms) gyvastį, priimant jas į kokią nors koaliciją ar ne" (psl. 46).

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LAIŠKAI IŠ LIETUVOS — APIE LIETUVĄ

Dangaus keršto besišaukiantis kraujas

...Labai džiaugiuosi jūsų žurnalo 119-tuoju numeriu ir jo viršeliu. Kaip reikia, kad kuo daugiau šitokių nuotraukų puoštų jūsų ir mūsų spaudą! Tai gyva, nors ir skaudi, mūsų istorija. Kaip reikia, kad ji nenueitų į pražūtį, kad iš jos kuo daugiau semtųsi tvirtybės ateinančios kartos! Bet, kai tik imi galvoti apie tas ateinančias kartas, taip ir sudiegia širdį, nes matai, kad pagrindai joms dedami labai ir labai abejotini. Vienas mano pažįstamas 3-čio kurso istorijos studentas kartą prasitarė, kad iš viso jo kurso vargu ar esą daugiau negu du ar trys kolegos, su kuriais būtų galima pasikalbėti apie dabartinės Lietuvos reikalus. Svarbiausia jiems — kavinės, restoranai ir šiaip įvairiausios pramogos. Jis net galvojąs, kad, ko gero, pasikartosią tai, kas buvo po 1940-tųjų. Tik tada į miškus vėliau išėjo šimtai tūkstančių jaunimo, o dabar teišeisiąs gal tik vienas kitas Krašto apsaugos kareivis.

Gaurės partizanų būrys. Trečias iš k.vadas Gavėnia — ,,Drąsutis‘

Puikus sumanymas perspausdinti Lietuvoje jūsų žurnalą. Tik nežinau, kiek jūs, vakariečiai, galėsit lenktyniauti su mūsų partijos išmuštrintais atstovais. Apskritai, matant, kaip Vakarai yra atsukę nugarą panorusiai išsikovoti laisvę čečėnų tautai, lyg ir norėtųsi, nors ir verkiant, kad tas ,,vyresnysis mūsų brolis" imtųsi žygiuoti ir į Europą, ar net Ameriką. Sakoma, kad neplaktas griekas nepaleidžia. Čečėnų kraujas šaukiasi dangaus keršto ir, reikia manyti, prisišauks. Ne ne, nė kiek negailėsim nei Europos, nei Amerikos, kai ją mindys ubagų gaujos. Dar ir patys su gerais maišais keliautume pasiduoneliauti...

J. — Vilnius
1995, vasaris

Skaityti daugiau: LAIŠKAI IŠ LIETUVOS — APIE LIETUVĄ

NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO PENKMEČIUI

VYTAUTAS VOLERTAS

Sąmonę atgavus

NEGALIMA IŠ MIRTIES PAKILTI. Bet nemirusieji, tik sunkiai sužalotieji, netekę sąmonės, po sukrėtimų atsigauna. Kai praeina tvirtėjimo metas, jie vėl grįžta į normalią gyvenimo eigą: rūpinasi, varžosi, lenktyniauja ir progresuoja. Tik mirtis nepalieka niekam ir jokių vilčių.

Prieš penkerius metus Lietuvos valstybė atgavo sąmonę. Šiuo laiku, po siaubingo košmaro, ji gydosi. Ateis diena, kai ji šoks į darbą, kai atsidurs Europos demokratijų būry lygi su kitomis. Tiesa, pavojai jai grasina ir šiandien. Blogio imperija, nors aptriušusi, sumišusi ir pakeitusi vardą, iš Lietuvos kaimynystės nepasitraukė. Bet gyvieji visada turėjo budėti. Visada ir visur. Didžiausias pavojus — tautos mirtis. Lietuviai kol kas jos išvengė.

Šiandien aktualiu išlikimo pavyzdžiu yra čečėnai. Neliečiant kokių nors jų savybių ar bruožų, prisimename tik nuostabų gyvastingumą. Savo valstybės niekada neturėję, nuo XVIII a. pabaigos be valstybinės organizacijos kietai priešinosi rusams. Juos 1920 m. galutinai nuveikė bolševikai, o 1944 m. pabaigoje Stalinas visus brutaliai išgabeno į tolimas Rusijos sritis. Grįžo tik dalis. Kiti žuvo. Šiandien, vėl netekę kraujo ir laikinai pralaimėję, visiškai negausūs, yra gyvi ir nesirengia išnykti. Daug vilčių rytdienai kol kas neturi. Bet iš jų ateitis neatimta. Gyvas vargdienis yra galingesnis už mirusį karalių.

Ne visi pavasariai yra patraukliai žali ir užlieti paukščių čiulbesių, bet visi veda prie vasaros derliaus. Tik po Lietuvos atsigavimo 1990 m. kovo mėn. 11 d., nors jau praėjo penkeri metai, pasiilgstame net kuklių žiedų. Įvairiuose tarptautiniuose vertinimuose išsitariama, kad Lietuva, pradėjusi Sovietų Sąjungos byrėjimą, dabar tolokai atsiliko nuo jai skirtų lūkesčių. Tačiau kantrybė yra geriausias ginklas prieš desperaciją: nebūtinai tie lūkesčiai ir šiandieniniai vertinimai yra pagrįsti. Jie neturi mūsų vesti į nusivylimą.

Skaityti daugiau: NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO PENKMEČIUI

DEMOKRATIJA LIETUVOJE: keliai ir klystkeliai

ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Paskaita, skaityta LFB Politinių studijų savaitgalyje, 1995 m. sausio 29, Los Angeles.

Praeities paveldas

Galvodamas apie prieštaringą ir kupiną negerovių Lietuvos tikrovę, pirmiausia prieinu prie išvados, kad daugeli dabartinių Lietuvos klystkelių sąlygoja sunkus praeities paveldas. Dalis žmonių tebemąsto ir tebeveikia pagal praeities patyrimą. Atgimimo metu į laisvą Lietuvą vieni atėjo savo tiesiu keliu, kiti — tarp jų miniu ir save — iš savo sovietmečio klystkelių. Pastariesiems reikėjo asmeniškai apsispręsti, nusibrėžti kitokio gyvenimo gaires. Reikėjo pripažinti bent moralinę asmeninę atsakomybę už praeities klystkelius, pripažinti atsakomybę, įpareigojančią dabarčiai ir ateičiai.

Perkainoti savo klaidingą gyvenimą turbūt niekam nėra lengva. Lengviau praeities blogi pateisinti tam tikromis to meto sąlygomis bei aplinkybėmis, arba nors ir tuo, kad greta blogų padaryta nemažai ir gerų darbų. Tada susipainioja sąvokos, ir kolaboravimas tampa jau tik tam tikra tyliosios rezistencijos forma.

Turbūt moralinės atsakomybės baimė, baimė prarasti savo buvusį reikšmingumą, politinę bei socialinę padėtį 1989 m. paskatino SSKP vadovybę ir dali jos narių išsaugoti šią struktūrą, ją išteisinti ir pritaikyti veikti naujomis sąlygomis. Dabar jau akivaizdu, kad tai buvo naujas savanaudiškas kolektyvinis žingsnis, pridaręs naujos žalos Lietuvai. Nepriklausomybės atkūrimas šiam politiniam sambūriui tebuvo tik nepriimtinas asmenų valdžioje pasikeitimas. Jie vadina tai „istorine klaida". Partija, kuri save laikė istorine politine jėga, turėjo šią „klaidą" kuo greičiau ištaisyti.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA LIETUVOJE: keliai ir klystkeliai

Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų

BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Iš naujų „Vaidilos Valiūno" posmų

PRO NAKTĮ PRAĖJUSIEMS

Tąnakt į žiojėjančią duobę,
Lyg lapą sudžiūvusį, trapų,
Gyvenimo viltį nudobę,
Palaidojo rankos satrapų.

Tą vasarą sunkią, it grėsmę,
Tą rudenį rūstų, tą gruodį,
Nutildė ir maldą ir giesmę,
Negyjančią žaizdą praskrodę.

Gyvenome ir negyvenom,
Lyg būtį ir buitį praradę,
Vien kraujas, tekėdamas venom
Dar kėlė katarsį bežadį.

Pavargusiam laikrodžiui tiksint,
Jo balsą kartojome kimų:
,,Išliksim
išliksim — išliksim,
Praėję metus pasmerkimų

,, Gyvensim
gyvensim — gyvensim",
Teisme ir po teismo kartojom,
Pro naktį praėję, pro tamsią,
Žingsnius pasišvietę rytojum.

Skaityti daugiau: Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų

BRAZAITIS kaip literatūros mokslininkas

Nuotr. Vytauto Maželio

Truputi daugiau negu prieš dvidešimt metų, 1974-tųjų lapkričio 28 dietų, mirė Juozas Brazaitis — mokslininkas, visuomenininkas, politikas, žumalistas. Apie Brazaitį kaip literatūros mokslininką ir kaip žmogų čia kalba dr. Juozas Girnius, kurio netekimą pergyvenome pernai, 1994 rugsėjo 13 d. Tad šiuo dr. Juozo Girniaus straipsniu turime progą prisiminti abu lietuviškajai kultūrai nepaprastai daug nusipelniusius asmenis. Dr. Girniaus mintys apie Brazaitį yra parinktos iš jo paskaitos, skaitytos X-tajame Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime, įvykusiame 1976 metais Detroite, kaip tik tuo laiku minint Brazaičio mirties antrąsias metines. Paskaita ištisai buvo išspausdinta LKMA ,,Suvažiavimo darbų" X tome.

DR. JUOZAS GIRNIUS

Mokslinio darbo dešimtmetis. Mokslinį darbą Juozas Brazaitis iš tiesų dirbo neilgą laiką — vos dešimti metų, vienaip ar antraip skaičiuojant. Universitete dirbo nuo 1933 m. iki 1944 m. (iš pradžių vyr. asistentu, vėliau neetatiniu lektoriumi, nuo 1941 m. rudens profesoriumi) su pertrauka pirmuoju bolševikmečiu. Tačiau galbūt tiksliau skaičiuoti ne universitete dėstymo metus, bet faktini mokslinio reiškimosi laiką. Ir šiuo matu susidaro taip pat dešimt metų: pirmą žurnalini straipsni paskelbė 1930 m. rudeni, paskutinį — 1940 m. pavasari (Faustas Kirša, žr. Židinys, 1940 m. 5-6 nr., 600-608 psl.). Okupacijų metais išspausdino tik vieną studijini straipsnį iš tuo metu rašytos Maironio monografijos. Egzilyje Brazaitis nebeturėjo sąlygų moksliniam darbui: „Vokietijoje buvo jsitraukęs į Vliko veiklą (1945-1951), o Amerikoje ligi pat mirties dirbo Darbininko redakcijoje (1952-1974). O koks žmogų alinantis darbas išeivinės spaudos redakcijose, iš šalies negalima nė įsivaizduoti.

2-joje Europos lietuviškų studijų savaitėje, Schondorf'e, 1955 m. Iš k.: Zenonas Ivinskis, Antanas Maceina, Juozas Brazaitis ir Jonas Grinius.

Skaityti daugiau: BRAZAITIS kaip literatūros mokslininkas

PARTIZANIŠKO LIKIMO TRAGIKA


Gretimame psl. — Kęstučio apygardos partizanai raporto metu.

HENRIKAS KUDREIKIS

Nors Lietuvos ar užsienio lietuvių spaudoje dokumentinės medžiagos apie Lietuvos partizanų kovas pokario metais labai maža, o oficialūs archyvai taip pat sunkiai prieinami, tačiau iš naujos partizaninėmis temomis parašytos literatūros ir iš užmegztų asmeninių ryšių su buvusiais partizanais galima susidaryti apytikrį jų kovos ir jų likimo tragikos vaizdą. Šis tragiškas lietuvių partizanų veiklos vaizdas dar labiau išryškėja lyginant jį su bolševikinių teroristų (save, žinoma, vadinusių raudonaisiais partizanais) veikla 1941-1944 metais, pasireiškusia labiausiai Vilniaus krašte.

Kovai su tais bolševikiniais teroristais iš Rytų fronto buvo atkeltas 2-rojo savisaugos Lietuvos kariuomenės bataliono kavalerijos eskadronas ir taip pat 253-čias savisaugos naujokų batalionas, sudarytas iš vokiečių sugaudytų jaunų vyrų. Tarnavusių šiuose batalionuose vyrų parodymais čia ir naudojuosi. Abu tie batalionai pradžioje turėjo didelių nuostolių, bet vėliau, įgudę antipartizaninėse kovose, sunaikino dideles bolševikų grupuotes. Pagal raudonųjų atsiminimus, jie 2-rojo Lietuvos kariuomenės bataliono bijoję kaip ugnies. Net ir Armija Krajova buvo atsiuntusi raštą, jog jie vengs kovos su smetoniniais kariais, ir savo žodį išlaikė.

Pažvelkime dabar į karo metų raudonųjų teroristų ir pokario lietuvių partizanų kovos tikslų, personalo, vadovybės ir veiklos skirtumus.

Skaityti daugiau: PARTIZANIŠKO LIKIMO TRAGIKA

NEPAVYKĘS POLITINIS DEBIUTAS

Tai prasidėjo prieš penkiasdešimt penkerius metus... Prasidėjo,,aklos ir svetimų durtuvų palaikomos jėgos gadynė, prieš kurią turėjo nutilti ir tiesa, ir bet kokia teisė". Apie tos gadynės pačias pirmąsias dienas1940-tųjų liepos mėnesįrašo Vincas Seliokas, inžinierius, laisvės kovotojas, rezistentas, Sibiro kalinys ir tremtinys.

VINCAS SELIOKAS

VINCAS SELIOKAS, gimęs 1904 m. Gudelių-Padvarių km., Vilkaviškio apskrityje, mokėsi Vilkaviškyje, Kauno aukšt. technikos mokykloje, vėliau VDU Kaune gavo inžinieriaus diplomą. Veikė šaulių, ateitininkų, pavasarininkų organizacijose, pogrindyje — Lietuvių fronte, Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdyje. Nuo 1944 m. keletą kartų bolševikų suimtas, tardytas, pagaliau 1947 m. nuteistas 25-riems metams ir ištremtas į Intos arktine stovyklą, iš kurios 1965 m. paleistas, bet be leidimo grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Daugpilyje. Šiuo metu gyvena Panevėžyje.

ŠIANDIEN, eidamas Marijampolės Vytauto gatve, prie Subockio batų parduotuvės sutikau paštininkę, kuris atidavė man tos dienos korespondenciją. Beeidamas tuoj pradėjau skaityti tuo laiku įdomiausią dienraštį „XX amžių". Mano dėmėsi patraukė dviejų pranešimų antraštės: pirmoji, kad rytoj (VII.9) pradedami siūlyti kandidatai į Liaudies seimą, ir antra, kad naujoji vyriausybė „XX amžiaus" redaktorium patvirtino prof. Steponą Kolupailą. Perskaitęs pastarąjį pranešimą, pradėjau samprotauti, kad gal dar ne viskas taip blogai, kaip pirmosiomis dienomis atrodė. Jei, nors ir su Maskvos pagalba ir palaiminimu, sudarytoji vyriausybė dar leidžia toki įtakingą dienrašti, ir, tuo labiau, jei tą dienrašti patiki redaguoti prof. Kolupailai, tai gal dar ne viskas prarasta? Gal dar turėsime bent kiek ir laisvės, ir demokratijos?

Kęstučio apygardos partizanai: pirmask.nežinomas, toliau ,,Sauleika" ir ,.Valstietis".

Tuoj kilo mintis — ar nepabandyti aktyviai dalyvauti rinkimuose ir per juos reikšti tautos valią? Žinoma, reikėtų pirma pasitarti su žmonėmis, turinčiais politinio darbo patirti. Bet jie arba jau „izoliuoti", arba tyli, bijodami būti sutriuškinti, netekę vilties bent kiek paveikti įvykių eigą.

O man, kaip „šimtaprocentiniam proletarui", gal ir neprimes klasinių interesų gynimo kaltinimo? O ir Komunistų partijai, kuri tada teturėjo tik apie 1500 narių, vienai užgrobti valdžią, nebojant tautos valios, gal bus nepatogu, nes tada ir aklam būtų aišku, kad ji ne tautos valia, o tik rusų tankais pasitiki.

Skaityti daugiau: NEPAVYKĘS POLITINIS DEBIUTAS

SEDOS KAUTYNES PRISIMENANT

PAULIUS JURKUS

Kartą viename pokalbyje buvo prisimintos Sedos kautynės. Vienas pokalbio dalyvių nustebo:

— Kaip tai? Kokios tos kautynės?

Svečias nebuvo girdėjęs, kad 1944 m. spalio 7 prie Sedos vyko svarbios kautynės. Ten su sovietine armija kovėsi Tėvynės apsaugos rinktinė ir patyrė didelių nuostolių. Sedos kapinių kalnelyje sugulė per šimtą narsiausių brolių sakalėlių, kurių nei tinkamai palaidoti, nei apraudoti nebuvo kada. Buvo rūsčios dienos tėvynei Lietuvai, kai svetimieji įnirtę trypė jos šventą žemę.

Kautynės buvo. Nebebuvo jau Lietuvos valstybės, jos kariuomenės, bet štai suėjo buvę Lietuvos kariuomenės karininkai ir kariai, savanoriai net iš nepriklausomybės kovų ir moksleiviai gimnazistai, palikę knygas kitoms laimingesnėms kartoms. Jie, susitelkę į batalionus, parodė pasauliui, kaip lietuvių tauta moka ginti savo laisvę, kaip dėl jos aukojasi.

Po Stalingrado pralaimėjimo vokiečių kariuomenė traukėsi iš Sovietų Sąjungos plotų. Jau 1944 m. pavasarį Lietuvoje girdėjosi tolimos artilerijos dundėjimas. Kasdien jis artėjo. Artėjo ir „išvadavimas". Pavergtoms, Sovietų Sąjungos prievarta įjungtoms tautoms, tai nešė naują okupaciją, kurią sovietų propaganda vadino išvadavimu. Banga po bangos Raudonoji armija griuvo į Lietuvą. Žmonės suprato, ką tai reiškia, žinojo, kaip reikės elgtis. Reikės nuslėpti bet kokį pasipriešinimą prieš sugrįžtančią okupaciją, nes kitaip NKVD suseks ir sunaikins.

Skaityti daugiau: SEDOS KAUTYNES PRISIMENANT

REZISTENCIJOS PRADŽIA, privedusi prie „Į laisvę" leidimo

VLADAS TELKSNYS

Kaip žinome, šiais metais švenčiame laikraščio „Į laisvę" 50-ties metų sukaktį. Jos pasirodymas yra labai susietas su kitais anų — okupacinių metų įvykiais Lietuvoje. Turime prisiminti pradinę resistencinę veiklą, iššaukusią laikraščio ,,Į laisvę” leidimą.

Nežinomi Kęstučio apygardos partizanai 1947 m.

Jau pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu reikėjo grumtis, sukilti prieš žiaurias represijas, melagingą propagandą, šmeižtą ir niekinimą Lietuvos nepriklausomybės ir jos iškilių asmenybių. Reikėjo stoti į nelygią kovą su pavergėjais, jų pagalbininkais — tais, kurie net nesusimąstę skundė, kišo lietuvius į kalėjimus ir net po velėna. Reikėjo visuomenę teisingai informuoti apie politinę padėtį Lietuvoje ir vandališkus Rytų atėjūno veiksmus prieš dorus žmones.

Tuomet neteko ilgai filosofuoti, gyventi kažkokiomis iliuzijomis, šviesia ateities perspektyva. Turėjome realų priešą prieš kurį turėjome veikti tokiu ginklu, kuris prieinamas visiems Lietuvos žmonėms. Tas pirmasis iššautas ginklas tai ir buvo spauda.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS PRADŽIA, privedusi prie „Į laisvę" leidimo

DIDŽIŲJŲ PASAULIO GALYBIŲ ŽLUGIMAS

ANTANAS SABALIS

Prieš pat prasidedant Sovietinės imperijos braškėjimui, 1987 metais New Yorke pasirodė studija — knyga apie didžiąsias pasaulio galybes — (Paul Kennedy, The Rise and Fall of the Great Powers, Random House,770 psl.). Pasaulinės politikos stebėtojams ji tapo įdomiu studijų ir diskusijų objektu. Dabar, dulkėms nusėdus, galima vėl į ją žvilgtelėti ir pagalvoti, ką visa tai reiškia. Knygos autorius yra anglų istorijos profesorius Paul Kennedy, svečio teisėmis dėstęs istoriją Yale universitete ir parašęs studiją apie pasaulio imperijas nuo 1500 metų iki dabar. Didžiausias jo dėmesys sutelktas į Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Anglijos galybių išaugimą ir sunykimą, o taip pat į Rusijos, Vokietijos, JAV ir Europos Bendruomenės augimą bei žvilgsnį į sekantį šimtmetį.

Pagrindinės šios jo studijos idėja yra ta, kad valstybėms tapti pasaulio galybėmis padeda jų ekonominė gerovė, kuri tuomet įgalina išvystyti jų karinį galingumą. Ekonominė gerovė reikalauja žaliavų tiekimo, dažniausiai iš kitos pasaulio dalies, tad šis žaliavų tiekimas turi būti apsaugotas. Taip pat turi būti apsaugoti ir žaliavų tiekimo keliai. Si apsauga ilgainiui reikalauja vis didėjančių karinių išlaidų, kurios pagaliau veda į imperijos bankrotą. Jeigu tuo pat metu didžioji galybė, turinti apsaugoti savo žaliavas ir rinkas, įsivelia dėl savo interesų į karą ar net kelis karus, — labai dažnai po to nebeatsigauna ir praranda savo pirmaujančią rolę.

Skaityti daugiau: DIDŽIŲJŲ PASAULIO GALYBIŲ ŽLUGIMAS

JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

Lietuvos partizanų prisiminimui 1994 metų pabaigoje buvo įsteigtas Juozo Lukšos-Daumanto vardo fondas, veikiantis Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti rėmuose. Jo specialūs tikslai yra: finansiškai remti Juozo Lukšos žuvimo vietoje pastatyto paminklinio kryžiaus priežiūrą bei išlaikymą, o taip pat ir eventualų kitų partizanų kapų tvarkymą: parūpinti stipendijas Juozo Lukšos vardo gimnazijos Garliavoje abiturientams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir dirbti Lietuvos naudai; skleisti rezistencine mintį Lietuvos mokyklose ir apskritai jaunimo tarpe.

N. Bražėnaitė-Lukšienė 1994 vasarą aplankė Lukšos-Daumanto vardo gimnaziją Garliavoje. Nuotraukoje gimnazijos mokytojai. Antra iš k. — Valė Urbelienė, iniciatorė pavadinti šią mokyklą Daumanto vardu, iriduryN. Bražėnaitė, Antanas Lukša su žmona. Užpakaly prie paminklo — gimnazijos dir. Vidmantas Vitkauskas.

Lietuvoje jau sudarytas trijų asmenų administracinis komitetas (Jonas Kairevičius, Antanas Lukša, Vidmantas Vitkauskas), kurio projektus bei sąmatas tvirtins Į laisvę fondas kartu su šios programos ir šio Juozo Lukšos-Daumanto fondo iniciatore dr. Nijole Bražėnaite.

Aukos šiam fondui gali būti individualios, grupinės (surinktos įvairiomis progomis), palikimai ir kt. Čekius išrašyti Center for Lithuanian Studies, Inc. vardu ir siųsti iždininko adresu: Kostas Dočkus, 1901 So. 49th Ct„ Cicero, IL 60650. Aukos gali būti nurašomos nuo JAV federalinių pajamų mokesčių. Siunčiant čekius prašome aiškiai nurodyti, kad auka skiriama Juozo Lukšos-Daumanto fondui.

Skaityti daugiau: JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDAS

27-SIOS POLITINĖS STUDIJOS LOS ANGELES

JUOZAS KOJELIS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Los Angeles LF bičiuliai politinių studijų savaitgalių tradicijos nenutraukė. Kaip anksčiau, taip ir dabar bičiulių rūpesčių kompaso plunksnelė teberodo į Lietuvą, nors vis gausėja balsų, kad pagrindinį dėmesį reikia iš Lietuvos perkelti į išeiviją. Skirtumas tik toks, kad anksčiau Lietuvos ir su ja susijusias išeivijos problemas svarstė patys išeiviai, dabar į svarstymus kviečiami ir politiniai veikėjai iš Lietuvos, šiais metais buvo pakviestas ambasadorius Česlovas Stankevičius, vienas iš pajėgiausių Lietuvos diplomatų, 1990-92 Landsbergio vyriausybėje buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas ir derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos vadovas su nepaprasto ambasadoriaus titulu. Jo diplomatinės strategijos dėka Jelcinas Rusijos vardu 1991.VII.29 pasirašė su Lietuva pagrindinę valstybinę sutartį, pripažindamas Raudonosios armijos neteisėtą Lietuvoje buvimą. Tuo būdu Lietuva išlaikė teisę į reparacijų reikalavimą. Gaila, Latvija ir Estija pasirašė politiškai nuostolingas sutartis.

27-tojo politinių studijų savaitgalio organizatoriai ir atlikėjai. Iš k. sėdi: V. Gedgaudienė, A. Nelsienė, S. Šakienė, Č. Stankevičius, G. Plukienė, D. Polikaitienė, Stovi: A. Pečiulis, A. Markevičius, J. Pupius, J. Kojelis, K. Šakys, Z. Viskanta, Z. Brinkis, V. Vidugiris, Ig. Medžiukas, A. Polikaitis, E. Arbas, A. Raulinaitis ir G. Leškys.

LDDP vyriausybė 1993 pradžioje Stankevičių atleido iš delegacijos pirmininko, palikdama ambasadoriaus titulą ir delegacijos patarėjo pareigas, o 1994.1.1 iš užsienio reikalų ministerijos tarnybos visai atleido. Netrukus Česlovas Stankevičius tapo Krikščionių demokratų frakcijos seime patarėjas.

Praėjusiais metais Č. Stankevičius laimėjo NATO paskelbtą konkursą parašyti studiją Baltijos valstybių saugumo klausimu. NATO šios studijos paruošimą finansuoja.

Politinių studijų programoje Č. Stankevičius dalyvavo su referatu ,,Krikščioniškoji demokratija Lietuvoje" ir pagrindine paskaita,.r Demokratija Lietuvoje: keliai ir kryžkeliai". (ši paskaita ištisai spausdinama šiame numeryje.)

Skaityti daugiau: 27-SIOS POLITINĖS STUDIJOS LOS ANGELES

STUDENTIŠKAS IDEALIZMAS ATNEŠĖ NEPRIKLAUSOMYBĘ

Knygos apie 1941 sukilimą vertinimas

Pilypas Narutis, TAUTOS SUKILIMAS 1941. Pirmoji dalis „Be šūvio". 404 psl. knyga, išleista 1994 m. paties autoriaus. Viršelis dail. Ados Sutkuvienės.

1944 m. rudenį pasirodė ilgai laukta knyga apie sukilimą: Pilypo Naručio „Tautos sukilimas 1941". Šio sukilimo tema yra išleista tik keletas veikalų. Iš jų paminėtini — Budreckio apžvalginė studija anglų kalba ir Škirpos prisiminimai su dokumentuotu žvilgsniu iš užsienio. Šiuo metu spaudai yra paruošta Damušio prisiminimų gerai dokumentuota studija anglų kalba. Periodinėje spaudoje buvo paskelbta ir daugiau sukilimo dalyvių trumpesnių prisiminimų.

Pilypo-Žukausko-Naručio knyga yra svarbus indėlis istorikams ir lietuvių visuomenei. Šį veikalą reiktų laikyti grynai autoriaus prisiminimų knyga. Jis vaizdžiai joje perduoda to meto nuotaikas ir situaciją organizuojant ir pačiam dalyvaujant sukilime, komentuojant ir dokumentuojant kai kuriomis nuotraukomis. Tai paties vieno autoriaus originalus darbas. Stebėtina, kad po ilgos metų naštos, po kacetų pergyvenimų, po pokarinio sveikatos sušlubavimo autorius pateikia daug anksčiau neskelbtų istorinių faktų.

Skaityti daugiau: STUDENTIŠKAS IDEALIZMAS ATNEŠĖ NEPRIKLAUSOMYBĘ

ATSIUSTA PAMINĖTI

Julija Švabaitė, ŽIEMOS ERŠKĖTIS, eilėraščiai. Tai septintoji autorės knyga. Joje lyg iš dienoraščio puslapių iškyla praeities prisiminimų posmai — švelnūs ir lyriški, nors liestų ir pačias liūdniausias poetės sielos gelmes. Tai poezija, kuri suramina ir duoda vilties. Išleido 1994 m. Lietuviškos knygos klubas Čikagoje. 86 psl. ¡vadas J. Kelero, viršelis ir nuotraukos A. ir M. Černiauskų.

JonasMikelinskas, NORS NEŠVIETĖ LAIMĖJIMO VILTIS, romanas, laimėjęs pirmąją JLF rezistencinio romano konkurso premiją. J. Mikelinskas, Lietuvoje plačiai žinomas daugelio romanų autorius, knygoje vaizduoja lietuviškosios studentijos ir partizanų gyvenimą sovietų okupacijos metu, išryškindamas poeto Broniaus Krivicko asmenį. Knyga 248 psl., išleido Į Laisvę fondas 1994, išspausdino Morkūno ir Ko. spaustuvė Kaune. Amerikoje knygą platina Į laisvę fondas.

Stanislovas Buchaveckas, ŠALČIOS ŽEME. Istorinis bei geografinis leidinys apie Šalčininkų rajoną, atspindintis apskritai Rytų Lietuvos praeitį ir dabartį. 288 psl. Išleido „Minties" leidykla Vilniuje 1992 m.

Pilypas Narutis, TAUTOS SUKILIMAS 1941, pirmoji dalis „Be šūvio". Šiame 404 psl. tome autorius pasakoja savo jaunystės dienų fragmentus studentiško gyvenimo fone VDU-tete, plačiai informuoja apie studentų korporacijas, jų įnašą besiruošiant rezistencijai ir sukilimui. Būdamas vienas iš 1941 sukilimo organizatorių, autorius smulkiai atskleidžia to sukilimo eigą. Knyga įdomi, skaitoma lengvai, daug iliustracijų. Vienas priekaištas — nepateisinamai daug gramatikos ir korektūros klaidų. Knyga paties autoriaus išleista 1994 m. Viršelis dail. A. Sutkuvienės.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

1994 METŲ „Į LAISVĘ" RĖMĖJAI

1994 METŲ „Į LAISVĘ" RĖMĖJAI

Dr. K. Ambrazaitis, B. Baleišytė, K. Bružas, dr. J. P. Kazickas, dr. P. Kisielius, J. Kojelis, prel. J. Kučingis, dr. V. Majauskas, V. Maželis, J. Mikonis, V. K. Naudžius, E. Pakulienė, B. Paulienė, A. Raulinaitis, V. Sinkus, A. K. Šmulkštienė, dr. R. Šomkaitė, V. Vidugiris, V. Volertas, dr. P. Žemaitis, LFB Čikagos skyrius.

GARBĖS PRENUMERATORIAI

V. Akelaitis, R. T. Alins kas, J. Ambrizas, E. Arbas, M. Bajorinienė, A. Balsys, dr. A. Baltrukėnas, K. Baltrukonis , Br. Barisas, V. Barisas, Br. Bernotas, J. Bežys, A. Bražėnas, dr. N. Bražėnaitė, dr. Z. Brinkis, K. Čepienė, dr. S. Čepas, dr. A. L. Čepulis, M. Čyvas, V. Čyvas, dr. A. Damušis, J. Damušis, K. F. Dočkus, A. V. Dundzila, St. Džiugas, I. Eitmanienė, J. Gelumbauskas, J. Girnius, dr. A. B. Gleveckas, F. Ignaitienė, P. Kaufmanas, R. Kaunienė, V. Kazlauskas, M. Kevalaitis, kun. M. Kirkilas, 

Skaityti daugiau: 1994 METŲ „Į LAISVĘ" RĖMĖJAI

Į Laisvę 1995 121(158)

     T U R I N Y S

Vedamieji ................................................... 2

         j.b. Sudiev, Lietuva!... Labas pasauli!

         Realybės šešėlyje

Laiškai iš Lietuvos apie Lietuvą ............................ 4

Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams .................. 6

Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje ............. 7

Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje  19

E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose ................ 24

Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys .......................... 27

Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose ........................ 33

Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas ......................... 41

Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams ............... 44

Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja ........................ 45

Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau .............. 49

Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje ................... 53

LFB konferencijos nutarimai .................................59

Lietuva: valstybė ir visuomenė 1990-1995 (Ketvirtoji Į laisvę

         fondo studijų savaitė Lietuvoje) .................. 61

Juozo Lukšos-Daumanto fondas ir jo įstatai ................. 66

Nebesulauksime sugrįžtant .................................. 70

Atsiųsta paminėti, pranešimai ir kt. ....................... 71


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1995 121(158)

SUDIEV, LIETUVA!...LABAS, PASAULI!

VEDAMIEJI

Nelengvi pirmieji penkeri nepriklausomybės metai. Tebematome sunkią ir nelengvėjančią krašto ir žmonių ekonominą padėti, buvusios nomenklatūros jėgų vis dar tebetrukdomą demokratinį procesą, žmonių apatiją prarandant gyvenimo prasmę, neturint paskatos dirbti ir kurti tautai, valstybei ir sau. Matome kaip auga nusikalstamumas, mažėja gimstamumas, didėja emigracija, mažėja valstybės gyventojų skaičius. Atsiranda ir vis didėja ekonominis plyšys tarp paprasto piliečio ir to, kuris yra valdžioje; tarp galą su galu nesuvedančio ūkininko, darbininko, mokytojo bei pensininko ir to, kuris įvairių suktybių ir kombinacijų pagalba perka ar statosi "pilis'’ ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Skaityti daugiau: SUDIEV, LIETUVA!...LABAS, PASAULI!

REALYBĖS ŠEŠĖLYJE

Be aukos ir darbo jokie nors ir gražiausi planai ar projektai nebūtų įgyvendinami, jokios idėjos nerastų atgarsio. Reikia tad pasidžiaugti tuo pasišventimu bei bendru darbu, kurį atlieka mūsų bendraminčiai Lietuvoje, ugdydami ir vis plačiau skleisdami pilnutinės demokratijos idėjas. Gražius rezultatus ta kryptimi duoda ir „Į laisvą" žurnalas, dabar jau perspausdinamas Lietuvoje, su kiekvienu numeriu pasiekiantis vis daugiau ir daugiau skaitytojų. Nėra abejonės, kad žurnalo populiarumui Lietuvoje augti padeda bendras ir sutartinis mūsų skaitytojų užsienyje ir Į laisvę fondo bendraminčių Lietuvoje rūpestis bei darbas.

Skaityti daugiau: REALYBĖS ŠEŠĖLYJE

LAIŠKAI IŠ LIETUVOS APIE LIETUVĄ

Reikia tikros lietuviškos meilės

...Laisvė — tai Dievo sukurtos gyvybės gyvybė. Ir tos laisvės, tos gyvybės mintimi gyvenome mes ir jūs penkiasdešimt metų. šiandien Lietuva jau laisva. Bet ar tokią Lietuvą tikrieji lietuviai, mirusieji ir gyvieji, norėtų matyti šiandien? Jums ir mums atsakymas aiškus. Dar reikia mums Lietuvoje teisingai suprasti, kas yra laisvė. Reikia nuveikti didelius darbus. Reikia tikros lietuviškos meilės, pasiaukojimo, kantrybės ir ištvermės...

O. B. — Kaunas
1995, balandis

„Amžinojo ekstremisto" mintys

...Pakliuvo po ranka „Valstiečių laikraštis", kuriame skaičiau straipsnį apie kun. Alfonsą Svarinską. Straipsnis pavadintas „Amžinas ekstremistas", ir kelias jo mintis noriu jums perduoti. Kun. Svarinskas sako: „Mūsų žmonės — politiniai analfabetai. Labai mažai inteligentų. Tikras inteligentas privalo turėti dvasinį išprusimą ir norą vadovauti tautai. Mūsų inteligentai mieliau pluša daržuose ir kolektyviniuose soduose... Aš ginu tiesą (dalyvaudamas politiniame darbe), tegu įrodo, kad klystu — atsiprašysiu... Dažnai mane klausia, kaip aš žiūriu į komunistus. Kaip į šūdvabalius! Reikia pašalinti mėšlą — neliks ir šūdvabalių... Greitai mirsiu. Išklibę visi organai. Juk gyvulio taip niekas nemuša, kaip mušė mane. Anais laikais kunigus skirstė į lojalius ir ekstremistus. Ačiū Dievui, visą amžių priklausiau prie pastarųjų..."

Skaityti daugiau: LAIŠKAI IŠ LIETUVOS APIE LIETUVĄ

LAURŲ VAINIKAS DIDVYRIAMS

...Laisvė negaunama ir neišlaikoma be kovos, be ryžto, be aukų. Nei Lietuvos valstybingumo 744 metų sukaktis, nei 77 metų sukaktis nuo Lietuvos Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės, atstatymo po I-jo Pasaulinio karo, nei prieš 5 metus paskelbtas Nepriklausomybės aktas neatsirado be kovos. Iš tikrųjų lietuvių tauta, kaip papildomą drąsos ir laisvės meilės įrodymą, turėtų švęsti dar vieną didvyrišką Nepriklausomybės paskelbimą —1941 m. birželio 23 d.

Pažymėtina ir tai, kad visi trys šio šimtmečio Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktai pareikalavo iš jų skelbėjų nepaprastos valstybinės ir asmeninės drąsos. Visi trys buvo padaryti svetimai kariuomenei tebesant Lietuvos teritorijoje: 1918 metais tebebuvo vokiečių kariuomenė; 1941 metais Sovietų Raudonoji armija, prieš kraštą užimant kitai svetimai kariuomenei — nacinės Vokietijos kariams; 1990 metais Lietuvos teritorijoje dar buvo Stalino okupacinės kariuomenės likučiai. Tą situaciją ypač gali suprasti Amerikos patriotai. Juk ir Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybė 1776 metais buvo paskelbta Amerikos kolonijose tebesant Anglijos karaliaus „raudonšvarkių" daliniams. Tad nereikia turėti daug vaizduotės, ypač žvelgiant į įvykius prieš penkerius metus ir į Čečeniją šiandien, norint suprasti, kiek daug tie patriotai — valstybininkai rizikavo tokiose nepastoviose situacijose pasiskelbdami nepriklausomais. Todėl visai tikslu pasakyti, jog šiandien mūsų švenčiami istoriniai momentai sudaro lyg laurų vainiką už laisvę kovojusiai ir milžiniškas aukas paklojusiai lietuvių tautai.

Skaityti daugiau: LAURŲ VAINIKAS DIDVYRIAMS

DVASINIS GENOCIDAS LIETUVOJE

BRONIUS KUZMICKAS

Prof. Bronius Kuzmickas. Nuotr. A. Kairio

Penkeri Nepriklausomybės metai žadina mums ne tik džiaugsmą dėl išsilaisvinimo bei mintis apie ateitį, bet ir primena tai, ką mūsų tauta išgyveno ir patyrė per paskutiniuosius penkiasdešimt metų. Tuo labiau, kad ta patirtis nėra vien praeitis. Žymiu laipsniu tai yra ir dabartis, nes pėdsakai, kuriuos mūsų žmonių sąmonėje paliko priespaudos dešimtmečiai, negali išnykti per penketą nepriklausomybės metų. Tie dvasiniai žmonių bruožai, kurie šiandien stabdo tolesnį lietuvių tautos atgimimą, yra atėję daugiausia iš netolimos praeities. Sovietinis režimas totališkai siekė paveikti žmonių sąmonę, formuoti sau visiškai lojalų ir lengvai valdomą individą ir, reikia pripažinti, nemažai pasiekė. Įvairiose gyvenimo srityse Lietuvoje šiandien skaudžiai juntame sovietizuoto žmogaus mąstysenos ir elgsenos liekanas. Norėdami nuo jų greičiau išsilaisvinti, turime jas aiškiai suvokti ir pažinti.

Prisikėlimo apygardos, Mindaugo tėvūnijos partizanai kautynių pamokos metu. Nuotrauka daryta 1948 rugsėjo mėn.

Šiame straipsnyje ketinama svarbesniais aspektais nušviesti sovietinės tikrovės poveikį žmonėms, kurį apibendrintai galima pavadinti dvasiniu tautos genocidu.

Skaityti daugiau: DVASINIS GENOCIDAS LIETUVOJE

PILNUTINĖS DEMOKRATIJOS GALIMYBĖS LIETUVOJE

GINTĖ DAMUŠYTĖ

Gintė Damušytė. Nuotr. K. Ambrozaičio

Kai 1989 metais Rytų Europos horizonte komunizmas pradėjo žlugti, kartu su ten atsiradusiu ekonominiu nuosmukiu iškilo spontaniški visuomeniniai judėjimai. Nors atskiruose kraštuose tokie judėjimai — revoliucijos ir skyrėsi savo kryptimi, juos visus tačiau vienijo bendras siekis — pilietinės demokratijos įvedimas. Galima džiaugtis, kad tada Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje intelektualinės jėgos iškėlė pilietinės visuomenės (civil society) idėją kaip idealą, o šis idealas sugriovė marksistinės-lenininės-komunistinės sistemos monolitą. Pilietinė visuomenė nugalėjo valstybę.

Norint realizuoti dabartinėje Lietuvoje pilnutinę demokratiją, turėtume vėl atgaivinti tą nuostabią idealistinę dvasią, kuri tuomet skatino tautą žengti į nepriklausomybės atgavimą. Tai buvo pirmosios politinės visuomenės apraiškos, kada žmonės pajuto savo galią, panaudodami laisvą spaudą ir demonstracijas. Vienas iš svarbiausių reiškinių valstybėje yra asmens santykis su visuomeniniu idealu, nuo kurio priklauso ir asmens vieta toje visuomenėje.

Kurdami teisinę valstybę, turime neišvengiamai kurti pilietinę visuomenę, kurios centras būtų pats žmogus, formuojąs savo gyvenimo tikslą. Deja, formuojant gyvenimo tikslą neužtenka vien idealistinės dvasios. Reikia dar ir aukštos dvasinės kultūros, politinio ryžto bei brandumo. Reikia istorinės atminties ir ateities vizijos. Reikia tam tikrų taisyklių, pagrįstų tikrinimo ir balanso (checks and balances) principais.

Skaityti daugiau: PILNUTINĖS DEMOKRATIJOS GALIMYBĖS LIETUVOJE

Sėkmingo žygio seimo rinkimuose!

E. Šarūnas

Šių metų kovo mėn. 25 d. Lietuvoje įvykusiuose savivaldybių rinkimuose buvo išrinktos 12 miestų ir 44 rajonų savivaldybių tarybos pagal proporcinę sistemą, balsuojant ne už atskirus asmenis, bet už partijas. Iš šalies esančių 19 partijų bei visuomeninių politinių organizacijų rinkimuose dalyvavo 17-ka. Varžytasi dėl 1488 narių vietų. Daugiausia balsų laimėjo Tėvynės sąjunga — Lietuvos konservatoriai (TSLK), gavę 426 vietas arba 29,1% balsų. Antrąją vietą užėmė buvusieji komunistai, pasivadinę dabar Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), užsitikrinę 297 vietas arba 19,9% balsų. Krikščionys demokratai (LKDP) liko tik trečioje vietoje su 247 nariais arba 16,9% balsų. Neseniai įsisteigusi Valstiečių partija, glaudžiai susijusi su LDDP, gavo 105 vietas arba 6,9%. Kitos partijos laimėjo po keliasdešimt arba net tik po keletą balsų. Dešiniosios opozicinės partijos surinko du trečdalius balsų.

Manoma, kad Tėvynės sąjunga rinkimuose pelnė laimėjimą dėl šių priežasčių: 1) ji, ruošdamasi rinkimams, parengė ir deklaravo ne tik atitinkamus konkrečius pasiūlymus — modelį, kaip gelbėti Lietuvą nuo nuosmukio, bet šiuo atveju neužmiršo pateikti ir dalykiškų minčių, kaip gerinti savivaldybių tarnybų struktūrą ir darbą; 2) rinkėjai parėmė šios partijos iš dešiniųjų opozicijos suburtą koaliciją.

Skaityti daugiau: Sėkmingo žygio seimo rinkimuose!

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui