SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tai — istorija

Leiskite pareikšti kupinus dėkingumo žodžius už prisiųstus Į laisvę numerius. Aš net nepagalvojau (nebuvau iki šiol matęs), kad jis toks puikus, didelis, labai įdomus leidinys. Labai patrauklus turinys, daug istorinės, faktinės medžiagos.

Didelį ir kilnų bei svarbų darbų atliekate. Tai — istorija. Gaila tik, kad mes litų dar neturime, o talonai menkaverčiai ir atsilyginti nepajėgūs.

Tegu jūsų darbus lydi Aukščiausiojo palaima!

Petras Žvirgždys,
Klaipėda

Medžiaga mokyklų vadovėliams

Jūsų žurnalas geras, prasmingas. Įdomu, kiek jo numerių dabar nueina į Lietuvą? 1992 m. nr. 113 išspausdintas Jonelienės straipsnis ,,Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti" turėtų būti mokyklų vadovėliuose. Reikėtų dabartiniam jaunimui papasakoti apie Tautos tragediją.

Tikiuosi, kad Juozo Lukšos-Daumanto laiškai greitu laiku bus išspausdinti ir pateks į Lietuvos mokyklų bibliotekas. Sėkmės?

Dr. Marija Arštikaitytė-Uleckienė
Toronto, Canada

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LAIŠKAI IŠ LIETUVOS - APIE LIETUVĄ

Viename laiške rašoma: „Padėtis Lietuvoje yra daug sudėtingesnė, negu galima perduoti laiške". Panašiai rašo ne vienas, bet beveik visi, norėdami išlieti susikaupusį rūpestį dėl Lietuvos ateities. Kadangi šie laiškai yra asmeniški, dedame po jais tik inicialus. Ir laukiame jų daugiau!

Tauta gyvens, ir ji gyvens Lietuvoje

...(Jaučiame, kad) išeivijos lietuviai yra gerokai nusivylę politinėmis permainomis pas mus. Skauda širdį mums visiems. O gal ne visiems Lietuvoje? Per pastaruosius dešimtmečius Maskva išsiauklėjo daug gabių ir sau palankių žmonių. Nemanykime, kad buvusis gyvenimo būdas, mokyklos, propaganda nepakeitė žmonių. Nemaža dalis jų kalba lietuviškai, bet lietuviškai nebejaučia. Ir pats prezidentas kalba lietuviškais žodžiais, tačiau jo sakinio konstrukcija yra rusiška.

Žinoma, kad krikščioniškai reikia atleisti. Žinome apie atsivertimo vertę. Tačiau — niekas neatgailauja. Ir svarbiausi čia yra ne materialūs dalykai, o dvasinių vertybių naikinimas arba supainiojimas. Kaip paaiškinti vaikui, kas dora ir kilnu, jei pokario partizanas ir KGB darbuotojas dedami į vieną eilę... Būtina ramiai, atsidėjus, be rėksmingumo dirbti, kad išsaugotume tautos Amžinąją ugnį. Toks ugnies gesinimas dabar vykdomas labai subtiliai. Tai pavojingiau už priešo ginklo smūgius ir okupaciją. Kai neteksime dvasios, Lietuvos liks tik vardas...

LDDP sugrįžimo į valdžią nereikėtų dramatizuoti. Valdžia ar partija — tai ne Lietuva ir ne lietuvių tauta. Turime suprasti, kad buvome ir esame Rusijos įtakoje. Pasaulis vėl dalijamas iš naujo. Rusija suinteresuota turėti kuo laisvesnį susisiekimą su Karaliaučiaus-Tvankstos sritimi. Tai jai svarbu ne tik ekonomiškai, bet ir kariškai: ten dabar sukaupiama išvedamoji iš Baltijos šalių kariuomenė. Rusija viską darė, kad nuverstų Landsbergio-Vagnoriaus vadovybę... Argi buvo galima normaliai valdyti šalį, jei vyriausybė nebuvo net įsileidžiama į Lietuvos Banką ir negalėjo tvarkyti pinigų išleidimo? O naftos terminalo Klaipėdoje statyba? Juk buvo trukdoma visais būdais. Tik naivuoliai galvoja, kad Landsbergis turėjo realią valdžią...

Skaityti daugiau: LAIŠKAI IŠ LIETUVOS - APIE LIETUVĄ

LAISVĖS IR PAGARBOS LAIKAI DAR NEATĖJO

Keli pagalvojimai apie dabarties Lietuvą

JULIUS KELERAS

Curzio Malaparte, garsus italų rašytojas, savo knygos ,,Kaputt" įžangoje rašė:Naujieji laikai tebūnie laisvės ir pagarbos laikai visiems, neišskyrus nė rašytojų. Tik laisvė ir pagarba kultūrai tegalės išgelbėti Italiją ir Europą nuo tų žiaurių dienų, apie kurias kalba Montesquieu savo ,įstatymų dvasioje': , Šitaip kadaise, pasakų laikais, po liūčių ir tvanų iš žemės gimė ginkluoti žmonės ir išnaikino vieni kitus' ".Taip baigiasi romano įžanga ir atsiveria knygos tekstas, kupinas žiauraus negailestingumo, kurį normaliam gyvenimui primeta karas, tekstas, be abejonės, parašytas „nedrausminga genijaus ranka", perfrazuojant garsųjį R. Aldington'o posakį apie J. Joyce romaną „Ulysses".

Tačiau šiuo atveju kalba ne apie literatūrą. Literatūra, kaip ir daugelis kultūros dėmenų dabarties Lietuvoje, lieka kelkraštyje, už borto — jos nesiekiama kaip paskutinės viltingos išsigelbėjimo priemonės, kaip universalaus vaisto, gebančio gydyti visokeriopos infliacijos pažeistą dvasią. Minėtą citatą pateikiau tik dėl to, kad nūdienė mūsų situacija yra labai artima tam pavojui, apie kurį minėjo garbusis prancūzų filosofas ir teisininkas. Šiais skurdo ir nepagarbos, nevilties laikais lietuvių kalba ir tautinė sąmonė yra išsaugota, tačiau mes, daug žinodami apie save, beveik nesistengiam nieko sužinoti apie pasaulį. Lietuvybės ašis, aplink kurią sukasi kasdieniškasis gyvenimas, neretai neperžengia provincializmo perspektyvos. Esame nuosmukio zonoje: trūksta sveiko kriticizmo, pragmatizmo, leidžiančio įžvelgti ir koreguoti valstybės politinę, ekonominę, kultūrinę, socialinę raidos kryptį. Trūksta atsakomybės, pasiaukojimo ir kantrybės. Ir savigarbos: kai kurie žmonės, dirbę Landsbergiui ir, atrodo, mąstę landsbergiškai, radikaliai pasikeitus valdžiai, pasiliko savo aukštose kėdėse, nors ir suvokdami savo situacijos beprasmiškumą.

Skaityti daugiau: LAISVĖS IR PAGARBOS LAIKAI DAR NEATĖJO

LIETUVOS POLITINĖ KULTŪRA IR LAIKO REIKALAVIMAI

VYTAUTAS VARDYS

DR. VYTAUTAS VARDYS, Oklaho-mos universiteto politinių mokslų profesorius, palyginamosios valstybinės santvarkos specialistas, sovietologas, 1983-88 vadovavęs ir administravęs to universiteto politinių mokslų departamentą. Vardys yra penkių knygų autorius ar redaktorius. Jo šeštąją knygą, pavadintą „Lithuania: The Rebel Nation” leidžia Westview leidykla. Yra išspausdinęs daugiau kaip 60 mokslinių studijų Vakarų Europos ir Amerikos žurnaluose ar knygose. Lietuviškoje veikloje: buvo JAV LB Tarybos nariu, redagavo Ateitį ir Į laisvę,šiuo metu yra Į laisvę fondo tarybos pirmininku.

Nuotr. Vytauto Maželio.

Paskaita, skaityta 1993.VI.20 LB politi-nėje-visuomeninėje konferencijoje, Southfield, Michigan.

Moderniojoje pokomunistinėje epochoje ekonominis tautinės bendruomenės ar valstybės progresas, kultūrinė pažanga bei tautos saugumas neįmanomas be demokratiškai organizuotos ir disciplinuotos politinės santvarkos. Toji tačiau negalima be ją išlaikančios ir ją maitinančios atitinkamos politinės kultūros. O kultūra surišta su politiniu žmogumi, jo vertybėmis ir jo politinio proceso dinamika. Čia keliame klausimą: ar naujoji Lietuva turi tokią ateitį žadančią ir dabartį palaikančią kultūrą? — kokia jinai? — kokios galimybės progresyvaus demokratinio proceso?

Mokslinėje politinės sistemos analizėje politinės kultūros sąvoka nėra sena, tačiau jos esmė ir svarba buvo suprasta jau seniausiais laikais. Toji esmė ir svarba glūdi socialinėje tiesoje, patyrime, — kad valstybinė santvarka ir politinė sistema glaudžiai rišasi su piliečių ir visuomenės charakteriu. Platonas, pirmasis žymus Vakarų mintytojas valstybės ir visuomenės santykių temomis, o po jo Aristotelis ir kiti valstybės idėjos filosofai, ypač pabrėžė politinės sistemos priklausomumą nuo žmonių elgesio ir įsitikinimų, nuo jų charakterio ir vertybių sistemos. Politinė kultūra — tiek seniau, tiek dabar — iš tikrųjų nurodo priežastinį ryšį tarp pilietinės visuomenės kokybės ir politinio elgesio bei valstybinės santvarkos pobūdžio. Ji tiek pat svarbi politinei veiklai suprasti, kiek „tautinio charakterio" sąvoka būtina tarptautinės politikos elgesiui iššifruoti.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POLITINĖ KULTŪRA IR LAIKO REIKALAVIMAI

Norėjau, KAD JIE GYVENTŲ ŽMONIŲ ATMINTY

Pasikalbėjimas su konkurso laureate
Birute Pečiokaite-Adomėniene

Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti rezistencinio romano premijos buvo iškilmingai įteiktos 1933 vasario 15 d. Rašytojų sąjungos klubo salėje, Vilniuje. Dvi didžiosios premijos po tūkstantį dolerių ir laureatų vardai atiteko Jonui Mikelinskui už romaną ,,Nors nešvietė laimėjimo viltis” ir Birutei Pečiokaitei-Adomėnienei už romaną „Penktas: nežudyk”. Buvo taip pat paskirtos ir dvi paskatinamosios premijos po 500 dolerių. Jonas Mikelinskas yra jau gerai žinomas rašytojas — tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje. Tačiau Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė konkurso laureatės vardą gavo už savo patį pirmąjį romaną, tad kaip rašytoja ji dar nėra pažįstama. Su laureate kalbėjosi mūsų žurnalo redakcijos narys Vidmantas Valiušaitis. Šį pasikalbėjimą skaitytojams čia ir pateikiame.

—    Pirmiausia prašyčiau papasakoti ką nors apie save.

   Esu suvalkietė, kapse nuo Skriaudžių. Mokiausi pradžios mokykloje, Veiverių progimnazijoje, vėliau — Kauno prekybos mokykloje. 1941 metais baigiau prekybos mokyklą ir tais pačiais metais ištekėjau už Vinco Adomėno. Išsikėlėm į Vilnių. Vilniuje įstojau į humanitarinį fakultetą. Pasirinkau germanistiką, bet universitetą netrukus uždarė.

Vilniuje gimė dukra. Užėjo frontas, turėjome bėgt iš Vilniaus į mano tėviškę. Frontui praūžus su visa šeima iš kaimo atsikėlėm gyventi į Kauną, kur aš studijavau anglų kalbą.

1947 metų vasarą saugumas susidomėjo mūsų šeima. Konkrečiai — vyru, nes dar Vilniuje buvo parašęs keletą pjesių, statytų „Vaidilos” teatre. Vieną iš jų pripažino „antitarybine”, ir saugumas pradėjo domėtis. Metėm viską ir vėl išsikėlėm į kaimą.

Gyvendami kaime susirišom su partizanais. Vyras rašė partizaninei spaudai. Vėliau už tai buvo apdovanotas „Laisvės kovų kryžiumi”. Keturis su puse metų truko tas bendradarbiavimas.

O paskui — areštavo ryšininkę ir pagal jos parodymus sudarė dešimties žmonių bylą. Vyras buvo nuteistas 25-eriems metams. Mane tuojau atleido iš mokyklos (tuo metu dirbau Skriaudžių septynmetėje mokykloje).

Prisikėlimo apygardos, Maironio rinktinės, Mindaugo tėvūnijos kovotojų už laisvęLietuvos partizanų būrys, veikęs Raseinių-Radviliškio ribose. Nuotrauka daryta 1949 m. spalio mėn., iš negatyvo išryškinta 1992 metais. Visi nuotraukoje matomi partizanai žuvę.

Skaityti daugiau: Norėjau, KAD JIE GYVENTŲ ŽMONIŲ ATMINTY

Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų

INGUARA

ATSKRENDI tu vėl, legendų Inguara,
Šiaurės mėnesienos nušviestom naktim,
O po slidėm šerkšnas sidabrinis šnera,
Daubos ir kalneliai bėga su tavim

Šermuonėliai purūs ant pečių plevena, —
Išdidi gražuole, ką dabar lankai? —
Ir staiga suki į mano sodą seną,

Ir nušvinta ledo pridengti langai.

Buvo man tarp knygų vieniša ir gera,
Žibalinė lempa degė naktimi...
Ir tada svajoji, miela Inguara,
Ir tada eiles naujas rašyt imi.

Kai tave pamatė mano senos knygos,
Kai tave išgirdo mano vienuma,
Ėmė ir pravirko gruodžio naktys nykios,
Žibalinė lempa smilko degdama — — —

Ilgesį man dovanojai, Inguara, —
pasidarė šiaurė artima, sava,
Ir keliaut ir veržtis pasidarė gera,
Kad per mus gyventų mūsų Lietuva!

Inguara miela, vėl skrendi pašliūžom,
Šermuonėlį baltą mato Lietuva!
Tu visiem kalbėki, — niekad nepalūžom,
Ir sena legenda visada gyva
---

1990.

Skaityti daugiau: Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų

1940 METŲ BIRŽELIS

PROFESORIAUS ZENONO IVINSKIO
DIENORAŠČIO IŠTRAUKOJE

Zenonas Ivinskis 1965 metais Vokietijoje.

Čia spausdiname trumpą, dar niekur neskelbtą ištrauką iš profesoriaus Zenono Ivinskio dienoraščio. Šioje ištraukoje užrašyti istoriniai įvykiai nuo 1940 birželio 10 iki 18 dienos, atsispindėję asmeniškuose profesoriaus įspūdžiuose. Dienoraščio originalas yra saugojamas M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Vilniuje, rankraščiu skyriuje F29-14/2.

Dienoraštis buvo rašytas ranka, juodu rašalu. Mašinėle iš originalo perrašė Valentinas Markevičius. Perrašymas buvo atliktas griežtai pagal originalą, paliekant stiliaus ir pasitaikiusias gramatines klaidas. Šalia teksto duodama dviguba puslapių numeracija — Z. Ivinskio ir bibliotekos.

Atrodo, kad Z. Ivinskio dienoraščiu kadaise buvo susidomėjęs sovietinis saugumas. Valentinas Markevičius, prisiųsdamas mums šią ištrauką, rašo: "1961 m. Švyturio žurnale Nr. 2 buvo skelbtos Z. Ivinskio dienoraščio (1938 m. kovo-balandžio mėn.) ištraukos tokiu pavadinimu — 'Jis dienoraščio nerašytų, jei žinotų, kad pateks į mūsų rankas'... Ištraukų sudarytojas, be abejo, nepasirašė. Svarbiausia saugumo organams rūpėjo supjudyti žmones".

Valentinui Markevičiui už prisiųstą ištrauką esame bičiuliškai dėkingi.

Red.

Birželio mėn. 10 d. (pirmadienis). Pasaulį vėl sudrebino nauja sensacija. Italija stojo karan. Šiandien 7 1/2 v.v. man tą žinią pranešė A. Salys. Daugeliui iš mūsų ji buvo nelaukta, nes manėme, kad Italija nestos kariauti. O buvo tokiu net, kurie galvojo, kad Italija greičiau stosianti sąjungininkų pusėje. Bet mes „politikai"... Prancūzai dabar turi atlaikyti milžinišką vokiečių spaudimą.

Jie kolkas dar laikosi, nors vokiečiai jau sakosi esą pasiekę Seinės upę. Daugelio mūsų simpatijos prancūzų pusėje, bet daugelis su pesimizmu žiūri į jų perspektyvas.

Skaityti daugiau: 1940 METŲ BIRŽELIS

PRISIMENANT AREŠTUS PRIEŠ 50 METŲ

Vaizdelis iš mirusiųjų,,laidotuvių” Stutthofo kacete.

Piktos vokiečių nacių užmačios prieš Lietuvą išryškėjo 1943 m. kovo 16-17 dienomis prasidėjusiais areštais. Per pirmąją suėmimų bangą „įkaitais” buvo paimti 46 Lietuvos inteligentai: profesoriai, visuomenininkai, rašytojai, spaudos darbuotojai, inžinieriai, kunigai, studentai ir kt. Tai buvo nacių smūgis Lietuvai už tautos atsisakymą jungtis į bandomus suformuoti lietuviškus SS dalinius ir apskritai už antinacinę rezistenciją. Visi suimtieji buvo išvežti į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Daugelis ten prarado sveikatą, kiti buvo iki mirties nukankinti. Prisimindami tuos žiaurius įvykius ir jų paleistus žmones, čia rašo du Stutthofo kaceto kaliniai: Pilypas Narutis, suimtas ir į Stutthofą išvežtas su pirmąja „įkaitų” grupe, ir Vladislovas Telksnys, ten patekęs su paskutine, taip vadinama spaudos darbuotojų grupe.

NACIŲ SMŪGIS LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIAI

PILYPAS NARUTIS

Į Stutthofą

Keistokas buvo šį kartą mano areštas. Po Lietuvių Aktyvistų Fronto uždarymo jau du kartu buvau Gestapo areštuotas. Gestapo buvo uždėjęs man naminį areštą: buvau, ištikrųjų, Gestapo „apsaugoje".

Šio straipsnio autorius inž. Pilypas Narutis, buvęs Stutthofo KZ kalinys, dabar Lietuvių politinių kalinių sąjungos pirmininkas. Nuotr. jono Kuprio.

Dabar, 1943 m. kovo 16 rytą, į mano butą Kaune, Valančiaus g. 3, vėl staiga įsiveržė Gestapo. Areštuotojas Šveicorius su griežta, oficialia laikysena paprašė: „Prašome atiduoti ginklą!" Prašau!" — atsakiau, ir parodžiau jam ant mano stalo gulėjusias knygas, ir dar pridėjau, kad lietuviai niekad nepakęs, kad Kaune yra steigiami vokiečiams kareiviams bordeliai ir naudojamos lietuvaitės, šveicorius nusišypsojo.

Ir paskutinį kartą areštuotojas buvo tas pats gestapininkas — Šveicorius. šveicorių pažinojau. Tai Lietuvos vokietis. Buvo baigės berods Šančių gimnaziją, lietuviškai gerai kalbėjo, lietuviškąjį gyvenimą ir veiklą gerai pažinojo. Kai man Kaune Gestapo uždėjo naminį areštą, šveicorius man aiškino, ką reiškia namų areštas: negalima iš Kauno išvažiuoti; turiu kas savaite registruotis Gestapo būstinėje; Gestapo daro malone, kad galiu lankyti paskaitas.

Kambaryje buvo studentas Bronius Stasiukaitis. Susigriebiau. Gestapo valdininkui šveicoriui tuojau pasakiau: „Čia — studentas, atėjės pas mane studijų reikalais, skuba į paskaitas. Ar galima jį išleisti?" Šveicoriui pasakius, „Taip!", Bronius išspruko. Džiaugiausi, kad Bronius praneš mano artimiesiems ir draugams apie mano areštą...

Skaityti daugiau: NACIŲ SMŪGIS LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIAI

GILTINĖS DUOBĖJE

VLADISLOVAS TELKSNYS

Palaukite, draugai, nebėkite       
Man sunkiasi iš kojų kraujas
—    
Į veidą smūgis, vienas antras,    
Po jo ir vėl
skaudesnis naujas.

Jonas Rimašauskas

VLADISLOVAS TELKSNYS - dviejų okupacijų rezistentas: pirmąjį bolševikmetį NKVD tardytas ir kalėjęs Kauno kalėjime, vėliau nacių Gestapo vėl suimtas ir išvežtas į Stutthofo koncentracijos lagerį. Iš lagerio laimingai grįžęs, antrojoje sovietinę okupacijoje turėjo gyventi slapstydamasis. 1990 metais V. Telksnys išleido savo gyvenimo Stutthofe atsiminimų knygą, pavadintą ,,Kamino šešėlyje". Šiemet Lietuvoje išėjo jo antroji knyga ,,33-eji metai svetima pavarde". Šios knygos įvade pats autorius rašo: „Joje pasakoju apie savo šeimos gyvenimą, kai pokario laikotarpiu gyvenau kita pavarde, vengdamas pakliūti į sovietų kalėjimą, kuriame teko kalėti pirmosios jų okupacijos metais ir kurį bei lagerius perėjo tūkstančiai tautiečių, o daugybė jų paliko kaulus svetimoje žemėje".

Čia spausdiname trumpa V. Telksnio apibraižą, specialiai jo mums prisiųstą 50 metų sukakties proga nuo 1943 m. kovo mėnesį nacių pradėtų Lietuvos inteligentijos suiminėjimų. Joje jis prisimena anas šiurpias dienas Stutthofe, kurios vėl iš naujo atgyja jo sąmonėje, 1990 metais aplankius šio ,,Kamino šešėlio" liekanas.

Penkiasdešimt metų praėjo nuo tų šiurpių dienų, kai Lietuvą, dar neatsigavusią nuo raudonosios okupacijos, patyrusią nekaltų žmonių trėmimą, kankinimus kalėjimuose ir žudymus, užgriuvo nacistinė okupacija.

Pirmomis karo dienomis pasirodžiusi vokiečių kariuomenė Lietuvos žmonėms atrodė ne tik išgelbėtoja nuo raudonojo teroro, bet buvo ir vilties kibirkštėlė, kad atgausime nepriklausomybę. Deja, greit suvokėme, kad rudieji okupantai tik pakeitė raudonuosius. Pašiurpome, pamatę ginkluotų esesininkų gatvėmis varomas ilgas Lietuvos piliečių — žydų kolonas, o netrukus išvydome ir fašistinio sadizmo viršūnę — žydų naikinimą. Diena iš dienos viešai ir slaptai hitlerinės kariaunos batai mindžiojo lietuvių tautos orumą, ir kai visos patriotinės organizacijos, spauda, net universitetas buvo uždaryta, o Laikinoji Lietuvos vyriausybė išvaikyta, rudojo okupanto siekiai pasirodė visiškai aiškūs, ir svajoti apie nepriklausomybę rodėsi beprasmiška.

Skaityti daugiau: GILTINĖS DUOBĖJE

MIŠKAS - MANO APSISPRENDIMAS

Skaitytojams čia pateikiame trumpį ištrauka iš 1992 metais Vilniuje išleisto romano ,,ŽALIOS SŪPUOKLĖS", kurio autorius yra istorikas ir rašytojas VYTAUTAS BUBNYS. Šiame romane rašytojas nepaprastai gražiu žodžiu ir sodriais vaizdais, jungdamas praeitį ir dabartį, meistriškai piešia vienos šeimos kryžiaus kelius Lietuvoje, — tuomet, kai ji buvo uždaryta lyg kokiam narve. Tai buvo 1948-tieji. Ūkininkas Baltramiejus Aglinskas priverstas jungtis į kolchozą; sūnus Adolis, septyniolikmetis gimnazistas, nori likti laisvu, pasirenka rezistencinį kelią ir išeina į mišką. Ištraukoje — tėvo ir sūnaus paskutinis pokalbis.

VYTAUTAS BUBNYS

Ištrauka iš romano „Žalios sūpuoklės”

Naktį kartais suinkšdavo šuva, subarbėdavo lango stiklas, ir Baltramiejus Aglinskas, paskubom užsitraukęs kelnes, vienmarškinis atidarydavo duris. Vyrai būdavo pavargę, alkani, pilni nerimo ir vilties. Iš kamarikės išlįsdavo Adolis, ir jie pasisveikindavo su juo lyg su sau lygiu, paskui pavalgę, paprašydavo, kad jis palydėtų. Grįždavo Adolis paryčiais, ir tėvas, ir motina juto sėlinančią nelaime. Ta baisi nelaimė slankiojo diena iš dienos, glaustėsi apie grinčios sąsparas, vėrė duris, stovėjo ant slenksčio ir jokios maldos ar padūsavimai negalėjo jos atstumti, nuginti šalin.

Antrądien po Žolinių — ta diena akyse stovi — tik papusryčiavęs Baltramiejus Aglinskas išsivarė ražienos versti. Nors orai dar laikėsi šilti, bet jau dvelkė rudeniu. Vos sumetė sąvartą, kai atėjo Adolis ir uždėjo ranką tėvui ant rankos, laikančios žagre.

„Brigadininkas paliepė art?” — keistai paklausė.

„Visai ne".

„Tai kodėl ariat?"

„Juk čia mano žemė".

„Kolchozo".

Skaityti daugiau: MIŠKAS - MANO APSISPRENDIMAS

DĖL NIEKO NEATGAILAUJU - sako generolas Eismuntas

Lietuvoje plataus atgarsio rado 1993 balandžio 9 d. Lietuvos ryte išspausdintas pokalbis su buvusiu LTSR saugumo komiteto pirmininku Eduardu Eismuntu. Dar prieš metus laikraščio korespondentės pradėtas kalbinti ir pagaliau sutikęs duoti interviu dimisijos generolas Eismuntas viliasi, kad jo atsakymai padėsią žmonėms suprasti, jog sovietinis saugumas anuomet nebuvęs visagalis. Bet kas gi tuomet totalistinėje imperijoje tą galią turėjo?

Šį pokalbį ir jame keliamas mintis komentavo Vidmantas Valiušaitis per „Laisvosios Europos" radiją, balandžio 13 d.

Interviu prasideda beveik tartiufišku vaizdeliu: KGB generolas — pensininkas, nepriklausomoje Lietuvoje patogiai leisdamas gyvenimo saulėlydžio dienas, skaito Maironį, Kudirką, sakosi mėgstąs istorinę literatūrą, bet sielojasi, kad nesama lietuviško istorinio romano... Svetimos valstybės represinio padalinio, dar taip neseniai kontroliavusio bibliotekų specfondus, kuriuose nuo visuomenės buvo slepiami tie patys Maironio, Kudirkos raštai, visa Lietuvos istorinė literatūra, vadovas šiandien kremtasi dėl lietuviško istorinio romano nesėkmių...

Skaityti daugiau: DĖL NIEKO NEATGAILAUJU - sako generolas Eismuntas

GINTĖ DAMUŠYTĖ -IŠKILIAUSIA METŲ MOTERIS

Nuotr. Vytauto Maželio

Gintė Damušytė — metų lietuvė moteris, labiausiai pasižymėjusi krikščioniškų idealų tarnyboje. Tokį žymenį ir kartu prelato Juozo Prunskio paskirtą 2,000 dolerių premiją 1993 kovo 21 dieną Lemonte Gintei DamuŠytei įteikė ateitininkių Korp! Giedra atstovės.

Gintė Damušytė, gimusi Clevelande, politikos ir istorijos mokslus baigusi Detroito Wayne universitete, daug savo gyvenimo energijos ir idealizmo paaukojo nenuilstamu darbu Lietuvių Religinės šalpos įstaigoje ir Lietuvių Informacijos Centre. Ji dalyvavo daugelyje tarptautinių konferencijų, visur atstovaudama Lietuvos ir žmogaus teisių reikalus, o šiuo metu dirba Lietuvos Misijoje Jungtinėse Tautose kaip tos misijos patarėja humanitariniams, socialiniams ir informaciniams klausimams. Šių metų birželio mėnesį Gintė Damušytė dalyvavo su Lietuvos delegacija Žmogaus teisių konferencijoje, Vienoje.

Nuo pat mažų dienų, kurias Gintė Damušytė dažnai praleisdavo lietuviškoje Dainavos stovyklavietės aplinkoje, ji įaugo labai giliai į lietuvišką veiklą. Dainava įvedė ją į ateitininkų organizaciją, o vėliau ji įsijungė ir į Lietuvių Fronto bičiulių sąjūdį, buvo išrinkta į LFB Tarybą.

Skaityti daugiau: GINTĖ DAMUŠYTĖ -IŠKILIAUSIA METŲ MOTERIS

JUBILIEJINIS POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai 1993 sausio 30-31 dienomis surengė jau 25-tąjį politinių studijų savaitgalį. Šeštadienio rytą jį atidarė LFB sambūrio pirmininkas Juozas Pupius, o pirmosioms svarstytoms vadovavo dr. Ričardas Kontrimas. Svarstybų tema: „Vyriausybės pasikeitimas ir tolimesnis politinio ir ekonominio gyvenimo vystymasis Lietuvoje". įžanginę paskaitą, kurioje buvo padaryta platesnė dabarties Lietuvos gyvenimo analizė, skaitė buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarytos pirmininko pavaduotojas ir valstybinės komisijos deryboms su Rusija delegacijos pirmininkas ambasadorius Česlovas Stankevičius. (Jo paskaita buvo išspaudinta praeitame Į laisvę numeryje). Kiti svarstybų dalyviai: Jadvyga Bieliauskienė, Milda Lenkauskienė, dr. Emanuelis Jarašūnas, Amandas Ragauskas ir Juozas Kojelis.

Antrojo tos dienos simpoziumo temą „Kritikuoti, ar padėti?" svarstė Violeta Gedgaudienė, Angelė Nelsienė, Zita Rahbar, dr. Zigmas Brinkis ir Edmundas Kulikauskas. Vadovavo Vytautas Vidugiris. Vakare LFB sambūrio valdyba suruošė priėmimą svečiams iš Lietuvos — Jadvygai Bieliauskienei ir Česlovui Stankevičiui — programos atlikėjams, svečiams ir sambūrio nariams.

Skaityti daugiau: JUBILIEJINIS POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

POZITYVI KRITIKA GALI IŠSPRĘSTI PROBLEMAS

ZIGMAS BRINKIS

Pirmiausiai reikėtų pažvelgti, koks yra santykis tarp kritikos ir pagalbos. Jos nebūtinai turi viena antrai prieštarauti. Tiesa, yra žmonių, kurie dažnai kitus kritikuoja, norėdami tik save pateisinti ir tuo pačiu atsipalaiduoti nuo moralinės pareigos kam nors pagelbėti, šitokios rūšies kritika smerktina. Tačiau kritiškas žvilgsnis yra būtinai reikalingas įvertinti problemoms, kad paskui būtų galima daryti logiškus sprendimus ir ieškoti pagalbos...

Los Angeles LFB sambūrio valdyba su svečiais iš Lietuvos. Iš d.Juozas Pupius, pirm., Jadvyga Bieliauskienė, Česlovas Stankevičius, Salomėja Šakienė, Zigmas Brinkis, Kazys Šakys, Trūksta valdybos nario Algio Raulinaičio. Nuotr. J. Kojelio.

Ir Lietuvių Fronto bičiulių politinių studijų savaitgaliuose per tuos 25-rius metus buvo pasakyta gana aštrios kritikos žodžių mūsų centrinėms laisvinimo organizacijoms. Bet tie žodžiai nebuvo vien tik dėl kritikos: paprastai po diskusijų padarytos išvados buvo siūlomos ne vien tik kitiems, bet jos įpareigodavo ir pačius LFB narius. Iš laiko perspektyvos jau galime matyti, kiek ši kritika buvo teisi, ir kiek iš jos išplaukusios išvadinės mintys rado atgarsio mūsų gyvenimo tikrovėje.

Skaityti daugiau: POZITYVI KRITIKA GALI IŠSPRĘSTI PROBLEMAS

IŠTIESKIME RANKĄ BENDRAM DARBUI

VIOLETA GEDGAUDIENĖ

...Esu nuomonės, kad pirmoj eilėj reikia padėti. Bet ir padėti galima dvejopai: teikiant pagalbą vien daiktais, siuntiniais, pinigais, arba dalintis savimi. Dalintis reiškia atverti, parodyti save ir pamatyti kitą. Tai ne fariziejiškas davimas, smaguriaujant savo taurumu, tai palietimas pavargusio tautiečio. Taip bendrauti — dalintis galėtume visi. Tam nereikia didelio talento ar išteklių. Duodu porą pavyzdžių:

Šiauliuose, Pedagoginio instituto bendrabuty antri metai gyvena Leoną ir Al Gustaff. Ji lietuvių kilmės, abu daugiau kaip 70 m. amžiaus. Abu buvę mokytojai JAV-bėse. Dar jauna angliakasio duktė Pennsylvanijoje ji buvo sušelpta lietuvio kunigo ir galėjo baigti muzikos studijas universitete. Kunigas nereikalavo grąžinti skolos, bet paprašė, kad ji bent porai metų kada nors nuvyktų į Lietuvą ir ten dirbtų su Lietuvos jaunimu. Tik dabar Leoną tą skolą galėjo atmokėti. Ji su vyru Lietuvoje dėsto anglų kalbą.

Skaityti daugiau: IŠTIESKIME RANKĄ BENDRAM DARBUI

RŪPESTIS IR MEILĖ PRIEŠ BIUROKRATIJĄ

ANGELĖ NELSIENĖ

...Vos tik atsiradus galimybei, daugelis išeivių skubėjo į Lietuvą aplankyti, susipažinti ir padėti. įvairių sričių specialistai, palikę čia savo karjeras ir šeimas, tikėjosi galėsią ten padėti atstatyti demokratinę Lietuvą. Didelį entuziazmą palaipsniui pakeitė nuomonė, jog ten neįmanoma ką nors padaryti dėl didelės biurokratijos ir vis dar tebeesančios sovietinės sistemos. Pamatėme, kad daugiau kaip 50 metų jėga brukamas marksizmas žymiai paveikė Lietuvos viduriniąją kartą ir paliko joje savo neigiamas žymes...

Tačiau kritikuodami prisiminkime, kad ne savo noru mūsų gimtasis kraštas toks tapo, o didelio smurto, jėgos ir klastos priverstas. Suprantame, kad dažni mūsų priekaištai juos giliai užgauna ir įskaudina... tad su kantrybe tik reikėtų juos įtaigoti, kad patys darytų reikiamus pakeitimus. Ne viskas gerai ir kas yra amerikietiška. Yra daug negerovių ir čia, tad nesiūlykim jų Lietuvai. Dažniau klausykimės, analizuokime, konkrečiau veikime ir nebijokime jiems būti atvirais, nes dažnai ir mes jiems sunkiai suprantami...

Skaityti daugiau: RŪPESTIS IR MEILĖ PRIEŠ BIUROKRATIJĄ

LAIKAS PRADĖTI VEIKTI KARTU

Juozo Kojelio žodis, uždarant politinių
studijų savaitgalį

Mūsų svečias iš Lietuvos, ambasadorius Česlovas Stankevičius vakar padarė nostalginį jausmą sukeliantį pareiškimą. Jis kalbėjo: „Išrinkus seimą ir dabartinę Lietuvos valdžią, baigėsi ir nugrimsta istorijon ištisas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis". Pasakęs, kad tam laikotarpiui „buvo būdingi tam tikri politikos principai, politinės kultūros ir raiškos būdai... ir visa tai nebepasikartos", jis taip charakterizavo tą laikotarpį: „Mano nuomone, būdingiausias ir reikšmingiausias praėjusio laikotarpio bruožas — tai idealistinė politinės veiklos ir pilietinio aktyvumo motyvacija".

Norėtųsi pasakyti, kad ir Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių veikloje, mažoje skalėje, pirmasis politinių studijų šimtmečio ketvirtis tarsi irgi yra tam tikro istorinio laikotarpio pabaiga. Prieš dvidešimt penkerius metus ir vėliau LF bičiulių ir apskritai išeivijos daugumos lietuvišką veiklą motyvavo drumzlių nepaliesta meilė paliktai Žemei ir troškimas padėti tos paliktos žemės žmonėms, kuriuos okupantas, jei dar nebuvo spėjęs atimti gyvybių, kančioms ir dvasinei bei fizinei mirčiai buvo išdrabstęs milžiniškuose plotuose nuo Baltijos iki Didžiojo vandenyno. Anksčiau ir mūsų veikloje buvo nemaža idealistinės motyvacijos. Vėliau, kad ir nesėkmingai, tam tikros jėgos tą idealistinę motyvaciją stengėsi slopinti, o šiais metais negausi bet agresyvi grupelė idealistinę politinę veiklą ir pilietinio aktyvumo motyvaciją bandė pakeisti nepagirtinu pragmatinės destrukcijos žaidimu.

Reagano bibliotekoje eksponatus apžiūri Česlovas Stankevičius ir Juozas Kojelis. Nuotr. E. Arbo.

Skaityti daugiau: LAIKAS PRADĖTI VEIKTI KARTU

Kronika, atsiųsta paminėti ir kt.

NAUJA LFB VADOVYBĖ

Lietuvių Fronto bičiuliai neseniai korespondenciniu balsavimu išsirinko naują Tarybą ir Kontrolės komisiją ateinantiems dvejiems metams. Rinkimų komisija, kurią sudarė Jonas Vasaris, pirm., ir nariai Ona Šilėnienė ir Vytautas Brizgys, praneša, kad į LFB Tarybą išrinkti šie bičiuliai: Petras Kisielius, Vytautas Volertas, Zigmas Brinkis, Algis Raulinaitis, Juozas Ardys, Vytautas Majauskas, Vytautas Petrulis, Vladas Sinkus ir Jonas Urbonas. Į naują LFB Kontrolės komisiją išrinkti: Vaclovas Šaulys, Jonas Kavaliūnas ir Pilypas Narutis.

Bičiulės ir bičiuliai kviečiami dalyvauti vasaros studijų savaitėje, kuri įvyks rugpjūčio 1-8 dienomis Dainavoje.

Skaityti daugiau: Kronika, atsiųsta paminėti ir kt.

Į Laisvę 1993 117(154)

     T U R I N Y S

Vedamieji ............................................................ 2

      Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė

      Ar yra Lietuvoje valdžia?

Studijų savaitės Dainavoje išvadinės mintys .......................... 4

Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys)  6

Skaitytojų žodis ..................................................... 8

Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija .................. 10

Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje ................. 14

Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes ............ 21

40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė .......................... 29

Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose 30

Vilija Aleknaitė kalba .............................................. 50

Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką ...... 58

E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias .................... 61

Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos .............. 64

Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje ..... 70

Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstysena ..................... 73

Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone .......... 79

Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos ...................... 83

Kuriuo keliu mes ir Lietuva einame? — klausia Gintė Damušytė. Ar Lietuvos ir jos išeivijos keliai išsiskiria? — Tai klausimai, į kuriuos atsakymus bando rasti beveik visi šiame numeryje rašantys. O jų atsakymai — vienodi: reikia nuoširdaus dialogo, bet dar svarbiau — be jokių kompromisų reikia sutarti dėl moralinės ir tautinės ištikimybės Lietuvai nuostatų. Iš socializmo liekanų turi pakilti naujas ir laisvas žmogus.


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1993 117(154)

POPIEŽIAUS APSILANKYMO LIETUVOJE PRASMĖ

VEDAMIEJI

Popiežiaus Jono Pauliaus II pirmas nuo krikščionybės pradžios apsilankymas Lietuvoje liks daugiau negu istoriniu įvykiu. įvykio svarba gali lygintis su nepriklausomybės paskelbimu ir jos atstatymu. įsidėmėtina, kad popiežius gerai apmąstytam žody pabrėžė kelias mintis, kurios ilgai bus svarstomos ir diskutuojamos ne vien Bažnyčios, bet ir Valstybės sferose. Žodžiai pasakyti su meile, mūsų tautos rūpesčių supratimu, reikia manyti, rado gerą dirvą, bus gydantis balzamas fiziškai ir dvasiškai sužalotai Lietuvai. Moralinės žaizdos — jas visi žinome — ims gyti sparčiau. Tai lyg į tamsų rūsį įsiskverbęs saulės spindulys, apšvietęs visus ten susirinkusius, ar kas to laukė, ar nuo jo užsidengė akis. Gal ne visi norėjo išgirsti Romos vyskupo žodžio, bet tas žodis net jiems patiems nežinant pasąmonėj išleis šaknis ir išaugins vaisingą derlių.

Lietuvių ir užsienio spaudoj bus daug komentarų. Mus ypač domina dvi popiežiaus pabertos mintys. Viena jų — Bažnyčios ir Valstybės santykiai. Prisimenam prieškarinius laikus, kai tie santykiai nepasižymėjo harmonija. Seimų rinkimų laikais nemaža kunigų buvo įsivėlę į partinę agitaciją, kuri kartais netilpdavo padorumo ribose. Tuo kėlė nepasitikėjimą ir neapykantą viskam, kas surišta su Bažnyčia. Buvo tautos skaldymas, kai oponentai savo keliu negailėjo piktesnio žodžio katalikams. O iš tikrųjų juk ir vieni, ir kiti krikštyti, tik vieni daugiau, kiti mažiau praktikuojantieji. Tą kartais pasitaikančią negerovę matė ir Vatikanas, todėl Jonas Paulius II savo žody Vilniaus arkikatedroje priminė II Vatikano dokumento vietą, kad „politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos" (žiūr. II Vatikano dokumentai I t., liet. vertimas 259 p.). Jis plačiau paryškino, kad „kaip Valstybė neturi brautis į religijos sritį, taip ir kunigai neturi kištis į partijų politiką, tiesioginius Valstybės tvarkymo reikalus".

Skaityti daugiau: POPIEŽIAUS APSILANKYMO LIETUVOJE PRASMĖ

AR YRA LIETUVOJE VALDŽIA?

Dviem šūviais į galvą:

Lietuvą vėl krėstelėjo baimės ir nevilties drugys — laisvai spaudai buvo suduotas parodomasis smūgis. Prie savo namų viename iš naujųjų Vilniaus rajonų šiandien (spalio 12 d.) ryte 8:50 dviem šūviais į galvą buvo nušautas Vitas Lingys, Respublikos laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Du kaukėti jaunuoliai, atlikę savo juodą darbą, dingo be pėdsakų. Vitas Lingys buvo vienas pagrindinių žurnalistų, rašiusių apie teisėsaugos pažeidimus Lietuvoje. Todėl susidorojimas su juo gali reikšti atviro karo prieš spaudos laisvę pradžią. Ne, ne valdančiųjų sluoksnių ir raštininkų varžybos gresia įvykti. Situacija gerokai grėsmingesnė — mafijai nepatinka, kai apie ją per daug rašoma, kai vis artėja teisingumo valanda, kai vietoj žaliųjų milijonų perspektyvoje atsiranda geto trajektorijos. Ir nors A. Brazauskas šįryt ir sušaukė neeilinį posėdį, bet kažin, ar tai sutrukdys tam tikriems elementams pradėti kontroliuoti situaciją? Juk valdžia beveik nieko nedaro, išskyrus rankų spaudinėjimus ir gintarines šypsenas, beje, skirtas daugiausia užsienio lietuviams ar užsieniečiams diplomatinio korpuso atstovams. Priešingu atveju gigantiško masto nusikaltimai (kuriuose neretai dalyvauja ir policija — nusikaltėlių pusėje), užlieję Lietuvėlę, ne dažnėtų, o trauktųsi nelyg šagrenės oda, nuo įstatymo ir vykdomosios valdžios rūstybės.

Skaityti daugiau: AR YRA LIETUVOJE VALDŽIA?

Lietuviškų studijų savaitės Dainavoje išvadinės mintys

Šios vasaros Lietuviškų studijų savaitės ir Lietuvių Fronto bičiulių konferencijos (1993 rugpjūčio 6, Dainavoje) pagrindinė tema buvo ,,Mūsų žvilgsnis į politinę tikrovę bei ateities perspektyvas Lietuvoje” ir iš šios temos išplaukiantis mūsų pačių apsisprendimas Lietuvos ateities atžvilgiu. Išvadų komisijon pakviesti asmenys (Juozas Baužys, dr. Zigmas Brinkis, Juozas Kojelis ir Vytautas Volertas) buvo įpareigoti kai kuriomis išvadinėmis mintimis, iškilusiomis savaitės paskaitose, simpoziumuose ar diskusijose, pasidalinti su visuomene.

1. Tikime žmogaus dvasioje glūdinčiais tiesos, teisingumo, tautinio solidarumo troškimais. Tad skirtumai tarp Lietuvos iš išeivijos, iššaukti laiko, atstumų ir gyvenamosios aplinkos, būtinai lygintini abipuse pakanta ir geranoriškų vieni kitų supratimu. Esame pasiryžę sutartinai spręsti atsiradusias lietuviškas problemas ir krikščioniškos moralės bei pilnutinės demokratijos dvasioje jungtis į mums artimas politines grupuotes. Tėvynės sąjungą ir Krikščionių demokratų partiją, sutarusias konsoliduoti demokratines jėgas Lietuvoje, laikome mums idėjiškai artimiausiomis.

2. Penkiasdešimt komunistinės okupacijos metų pažeidė lietuvių tautos mąstyseną, pasireiškiančią logikos dėsnių nepaisymu, istorinių faktų žalojimu, tikrovės iškraipymu. Tokia sovietinė mąstysena ryškiai prasimuša Aleksandro Slavino, Tomo Venclovos ir kai kurių kitų autorių straipsniuose daugiau ar mažiau rafinuotomis mintimis, skelbiamomis lietuvių ir net kitataučių spaudoje.

Skaityti daugiau: Lietuviškų studijų savaitės Dainavoje išvadinės mintys

TRYS STULPAI IŠVERSTI

Ši ankstyvą rudeni mirtis nutraukė gyvenimo siūlą trijų lietuviškoje veikloje ryškiai savo vagą įrėžusių žmonių. Buvo išversti trys stulpai. Visi trys savo jėgas ir sugebėjimus, nors skirtingais būdais ir skirtingomis sąlygomis, aukojo Lietuvai ir jos žmonėms.

POVILAS ŠILAS, rezistentas prieš sovietus ir nacius, iš profesijos teisininkas, mirė Vilniuje 1993 rugsėjo 3 d. Gimęs 1908 spalio 25 Lukoniuose, Panevėžio apskr., nuo moksleivių dienų įsijungė į ateitininkų organizaciją. Baigęs Panevėžio gimnaziją, studijavo teisę VDU Kaime ir gavo teisininko diplomą. Okupacijų pradžioje įsijungė į Lietuvių aktyvistų frontą, dalyvavo 1941 m. sukilime, Laikinojoje vyriausybėje buvo paskirtas teisingumo viceministru. Kaip Lietuvių fronto atstovas dalyvavo VLIK'e, o sovietams vėl užėmus Lietuvą, mažojo VLIK'o vardu išleido atsišaukimus, raginančius pradėti pogrindinę kovą. 1945 m. buvo NKVD suimtas. Iš Sibiro grįžo tik 1956 m., šiaip taip gavo darbą mašinų gamybos įmonėje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl jungėsi į visuomeninę veiklą atsikūrusiuose ateitininkuose ir į politinį darbą Krikščionių demokratų partijoje. Daug rašė spaudoje. Tai buvo šviesios dvasios ir stipraus charakterio žmogus, kurio pasiges Lietuva ir jo kovos draugai.

Skaityti daugiau: TRYS STULPAI IŠVERSTI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Nacių teroro pobūdis

Ačiū už mano prisiminimų apie Stutthofą išspausdinimą praeitame žurnalo numery. Tačiau noriu pataisyti netikslumą redakcijos įvade, kur buvau pristatytas kaip , suimtas ir į Stutthofą išvežtas su pirmąja „įkaitų" grupe'. Ypač, kad žodis „įkaitų" įdėtas į kabutes. Kyla klausimas, kodėl pavartotos kabutės? Jei nebuvom įkaitai, tai kam tą žodį vartoti, o jei buvom — tai kam kabutės?

Stutthofe buvo gautas iš Lietuvos laiškutis, rašytas kun. Alfonsui Lipniūnui, ir, berods, prof. Sruogai, kad jie ir jų draugai yra įkaitai, užstatai. Esą naciai — labai pikti, grasina sunaikinti visą inteligentiją. Sudaryta delegacija iš visuomenės, jon įeinąs vysk. Brizgys, bandoma padėti švelninti... Tad, priklausant nuo tų derybų eigos ir nuo nacių nuotaikų, ir tos suimtųjų grupės padėtis švelnėjo arba šiurkštėjo.

Vėliau toji grupė buvo vėl įmaišyta į visą kalinių masę. Žuvo Germantas ir Lipniūnas... bet tai jau atskira tema. Prie įkaitų grupės buvo priskirti ir vėliau atsiųsti Plechavičiaus armijos štabo karininkai: plk. Urbonas, plk. Andriušaitis, plk. Grudzinskas, ltn. Ptašinskas. Dar vėliau atsiuntė ir prijungė Latvijos įkaitus. Plk. Šiurna, kuris pradžioje buvo prijungtas prie įkaitų grupės, vėliau buvo atskirtas, nes jam buvo sudaryta asmeninė byla.

Negaliu užmiršti ir vėliau atsiųstų antinacinių rezistentų: A. Šapalo, Iz. Mališkos, J. Pajaujo, J. Bacevičiaus, Gumausko... dar vėliau R. Vokietaičio. Jiems kaip ir „žurnalistams" (tai mūsų sugalvotas pavadinimas) buvo sudarytos atskiros asmeninės bylos. Jie po tardymo buvo Čia atsiųsti sunaikinimui. Visi tie niuansai yra menkaverčiai palyginant su visa nacių, lygiai kaip ir bolševikų, uždėta teroro našta Lietuvai sunaikinti. Bet atskiri momentai yra įdomūs tuo, kad jie charakterizuoja teroro pobūdį.

Pati pirmiausia nacių areštuota kalinių grupė (jei taip galima vadinti) buvo adv. D. Monstavičiaus grupė. Tai tie, kurie 1933 m. iškėlė Klaipėdos nacių Neumano-Sasso bylą ir nuteisė Lietuvos nacius. Šis teismas buvo lyg ir „Mažasis Nuernbergas". Juos atėję naciai tuoj areštavo ir išgabeno į Sachsenhauseno kacetą.

Pilypas Narutis,
Oak Lawn, IL

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KELIAS Į ŽMONIŠKUMĄ IR DEMOKRATIJĄ

GINTĖ DAMUŠYTĖ

Nuotr. V. Maželio

Paskaita, skaityta š.m. rugpjūčio 7 d. Lietuviškų studijų savaitėje, Dainavoje.

Svarstant mūsų pareigas Lietuvai Lietuvos realybės kontekste, dera pirma paklausti

—    Kuriuo keliu mes ir Lietuva einame?

—    Kiek to kelio kryptį įtaigoja mūsų aplinka ir kultūra?

—    Koks yra mūsų lietuviškasis charakteris?

KOKIO gyvenimo siekiame, priklauso nuo to, kokie žmonės esame, būtent, nuo charakterio. Aiškesnį vaizdą galim susidaryti, atsižvelgdami į žmonių charakterio ir visuomenės sąryšį. Jau Platonas rašė apie žmonių moralinio charakterio ir jų politinės bendruomenės savitumų ryšį — kaip ta bendruomenė save organizuoja ir sau vadovauja. Amerikos kūrėjai revoliucijos laikais, jau žymiai vėliau, propagavo panašią teoriją. Jiems laisvė buvo viena iš svarbiausių vertybių ir juos labai domino, kokia charakteristika reikalinga steigiant laisvą respubliką.

Devynioliktame šimtmety prancūzų filosofas ir politikas Alexis de Tocqueville parašė vieną iš giliausių Amerikos charakterio ir visuomenės sąryšio analizių. Savo knygoje ,, Demokratija Amerikoje” jis apibūdino amerikiečių idealus, kuriuos autorius vadino ,,širdies įpročiais”, ir parodė kaip jie formuoja nacionalinį Amerikos charakterį. Jis išskyrė šeimyninį gyvenimą, religines tradicijas, dalyvavimą vietos politiniame gyvenime kaip faktorius, padedančius formuoti tokį žmogų, kuris tada gali lengviau pritapti prie platesnės politinės bendruomenės ir tuo stiprinti bei išlaikyti demokratines institucijas. Jis taip pat perspėjo, kad kai kurie Amerikos charakterio aspektai — kaip pvz., individualizmas — gali izoliuoti amerikiečius vieną nuo kito ir susilpninti demokratinius pagrindus.

Skaityti daugiau: KELIAS Į ŽMONIŠKUMĄ IR DEMOKRATIJĄ

KULTŪRA DEMOKRATINĖJE VALSTYBĖJE

VYTAUTAS KUBILIUS, literatūros istorikas ir kritikas, daugelio monografijų autorius, parengęs Baltrušaičio, Kiršos, Mačernio ir kitų poetų knygas. Dalyvaudamas 1993 m. Į laisvę fondo studijų savaitėje, Birštone skaitė šia paskaitą.

VYTAUTAS KUBILIUS

1.

,,Aš drąsiai teigiu, kad kapitalizmas Lietuvoje įsitvirtino negrįžtamai ir pusiaukelėje — nesustosime", — pareiškė neseniai „CransMontana" forume Šveicarijoje Lietuvos prezidentas A. Brazauskas.

Ar lietuvių kultūra, dar neseniai dresiruota kompartijos pareigūnų tarnauti tik socializmo įtvirtinimui Lietuvoje, dabar bus iškilmingai pašaukta į kapitalizmo statybą? Koks kultūros vaidmuo persilaužiant Lietuvai iš valstybinių monopolijų į privatų ūkį, iš totalitarizmo į demokratiją? O gal lietuvių kultūra, pakankamai nualinta utilitarinės tarnybos istorijos pervartoms, nebeprisiims jokių įpareigojimų ir galų gale pasiskelbs autonomine teritorija?

Nusipelnę meno veikėjai, patyliukais išvaromi iš valdžios namų, kur jie buvo pakenčiamai maitinami ir stropiai prižiūrimi, jaučiasi nuskriausti, pažeminti, nelaimingi. Trumpam buvo atgijusi viltis, kad jie vėl bus pašaukti į dvarą ir pamaloninti, kai Prezidentūros, Seimo, Ministrų Tarybos kabinetai pasipuošė buvusių LKP CK sekretorių, skyrių vedėjų, instruktorių pavardėmis. Šita paskutinė viltis neišsipildė: dvare įsitvirtino ne kultūros, o stambaus kapitalo balsas. Likęs be dangiškos manos „kultūros frontas” skardi šauksmais: gyvename kultūros griuvėsiuose, trejų metų nepriklausomos Lietuvos politika buvo kultūros žlugdymo politika...

Argi laisvė, kurią išbadėję rijome pastaraisiais metais, galėjo tapti mirtinu nuodu kultūrai? Ji iš tiesų užmušė fasadinę kultūrą, kuri buvo suręsta kaip dekoracija pridengti sovietinio režimo represinei prigimčiai. Kartu subliūško tokios kultūros valstybinės institucijos — sovietinės ideologijos ruporai, išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje kas dešimtas kilometras.

Skaityti daugiau: KULTŪRA DEMOKRATINĖJE VALSTYBĖJE

BANGOS, BANGELĖS Į KULTŪROS PAKRANTES

VYTAUTAS VOLERTAS

Kai kurie kultūriniai bruzdėjimai išeivijoje ir

Lietuvių Fronto bičiuliai


Paskaita, skaityta Lietuviškų studijų savaitėje, Dainavoje.

Be pranašų ir įsakymų

Baigiasi penkios dešimtys metų nuo didžio lietuvių veržimosi iš savo krašto 1944 metais. Veržėsi todėl, kad tam kraštui ir jo žmonėms šie besitrauktą asmenys buvo siekę gerovės. Už tai iš komunizmo susilaukė grėsmės laisvei ir gyvybei.

Grėsmė buvo kolosali, ką liudija nesuskaičiuojami, platūs kapinynai, išmėtyti po buvusią Sovietų Sąjungą

Po diskusijų ir vėl diskusijos. Dr. K. Ambrazaitis, Vytautas Volertas ir dr. Adolfas Damušis. Nuotr. V. Maželio.

Šis nelemtas jubiliejus, galimas dalykas, žymi ir artėjančią išeivijos gaivalingumo pabaigą, nes tą išeiviją yra užklupęs nepaprastai komplikuotas laikotarpis. Dar kelerius metus Lietuva ir išeivija klaidžios tarsi dykumoje. Mozės, jaučiančio kelią arba besitikinčio Apvaizdos nurodymų, turbūt neatsiras. Ir krūmas niekur nesuliepsnos. Ir nepasirodys lenta su įsakymais, kaip reikia lietuvių tautai gyventi. Esame sumaišyti ir patys susimaišę, šioje pasimetimo dykumoje kol kas ne pastebime jokių artimų oazių. Išei vijos atgimimui beveik neturime vilties. Nors viltyje visada randame daug džiaugsmo, bet tasai džiaugsmas dažnai uždengia tikrovę. Tautai ištikimų ir idealistų bėglių era baigiasi. Prasideda išeivijos periodas, kuriame blės entuziazmas, o darbštūs, energingi, kūrybingi ir garbingi žmonės palengva taps eiliniais svetimų kraštų gyventojais. Nei jie Lietuvai, nei Lietuva jiems daug žvilgsnių neskirs. Gal išliks tik labai maži būreliai krištolinių asmenybių, idealizmo ligonių, ieškančių lietuviškai gyvybei medikamentų. Tačiau abejotina, ar ką stebuklingo suras, ar jų atradimais Lietuva pasinaudos.

Skaityti daugiau: BANGOS, BANGELĖS Į KULTŪROS PAKRANTES

40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė

Alina Grinienė, studijų savaičių rengėja Europoje, apdovanota gėlių puokšte. Nuotr.A. Stepaičio.

,,STUDIJŲ SAVAITES iššaukė pats gyvenimas, būtent, reikalas susitikti, bičiuliška dvasia pabendrauti, bendrai pamąstyti, išsinerti iš prakaituota kasdienybės rūbo ir atsigaivinti lietuviškosios kūrybos vandenyse. Lygiai gyvenimiška yra ir pati savaitės programa. Su paskaitininkais mes čia gvilden sime įvairius klausimus, liečiančius mūsų tautos praeityje sukauptą patirtį, dabartine padėtį pavergtoje tėvynėje, tremtyje, neužmiršdami mesti žvilgsnį į tarptautinės politikos ir bendrai žmogiškosios dvasios akiračius... Kūryba pilna to žodžio prasme yra žmogiškosios būties žymė. Kol mes kuriame, mes esame. Tą patį reikia pasakyti apie visą tautą. Kol lietuviškoji kūryba nepaliaus, tol niekas neišbrauks lietuvių tautos iš gyvųjų tarpo..."

Taip 1956 m. kalbėjo dr. Kajetonas Čeginskas, atidarydamas 3-čiąją studijų savaitę Neckarsteinache. Jo žodžiai aiškiai nurodė savo tremties įprasminimo kryptį ir kelią, kuriuo ėjo ir dabar tebeeina lietuvių tautos diaspora pasaulyje.

Skaityti daugiau: 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė

SOCIALIZMO LIEKANOS LIETUVOS ŽMONIŲ SANTYKIUOSE

VINCAS BARTUSEVIČIUS

VINCAS BARTUSEVIČIUS, Šio straipsnio autorius, nuo 1944 metu gyvena Vokietijoje. 1959 baigęs Vasario 16 gimnazija, studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją Muencheno ir Tuebingeno universitetuose. Pastarajame įsigijo magistro laipsni. Aktyvus Vokietijos lietuvių visuomeninėje veikloje: ateitininkuose, Lietuvių Bendruomenėje, mokytojavo Vasario 16 gimnazijoje. Vadovauja Lietuvių kultūros institutui. Domisi ir rašo lietuvių išeivijos bei Lietuvos gyvenimo klausimais.

(Paskaita, skaityta 40-je Europos lietuviškųjų studijų savaitėje, 1993.08.02, Augsburge) 

ĮVADAS

Kada iš didesnės laiko perspektyvos istorikai ir sociologai nagrinės šių paskutiniųjų metų Lietuvos įvykius, jie ras ir turės paaiškinti gana sudėtingus ir prieštaringus vyksmus. Mes šiandieną galime pamatyti tik kai kuriuos jų kontūrus ir spėlioti, kur tie vyksmai Lietuvą nuves.

Tai, kas vyko Lietuvoje 1988-1991 metais, galima pavadinti revoliucija, taikia-dainuojančia revoliucija. Vienas iš pagrindinių jos tikslų — valstybės nepriklausomybė — buvo pasiektas. Imant šį vieną aspektą, galima teigti, jog šis politinio persilaužimo etapas yra užbaigtas, greičiausiai nepakeičiamai. Bet kalbant apie revoliuciją, reikia nepamiršti ir kitų ją sudarančių elementų: pakeitimą valdančiojo sluoksnio, sugriovimą senųjų ir įtvirtinimą naujųjų valdymo sąrangų ir pagaliau visą socialinės srities kaitą. Taigi permainas, kurios iš pagrindų keistų visą žmonių kasdieninį gyvenimą.

Taip žiūrint, lietuviškoji revoliucija nereiškė visiško lūžio su senąja tvarka: pradžioje pasikeitė tik dalis aukštesnėse pakopose esančio valdančiojo elito, o daugumoje valstybės įstaigų, ypač vietinėje bei regionalinėje administracijoje, visuotinėse bei didžiosiose įmonėse, švietimo įstaigose liko sėdėti tie, kurie ten sėdėjo ir sovietmečio laikais. Taigi buvę santvarkai lojalūs, su ja susitaikę ir prie jos prisitaikę biurokratinio valdymo atstovai liko ir toliau nustatantys įstaigų dvasią, darbo stilių ir jų darbingumą. Ta prasme revoliucija Lietuvoje buvo tik dalinė, arba įstrigusi, neatbaigta revoliucija. Nes asmeninis tęstinumas dažniausiai reiškia ir senų sąrangų bei senos tvarkos išlikimą, kadangi žmonės, priešingai programoms, sunkiai pasikeičia (Luhmann 1988). Po rinkimų atstatyta buvusi padėtis, nors dalis „naujų" žmonių buvo palikta savose vietose.

Skaityti daugiau: SOCIALIZMO LIEKANOS LIETUVOS ŽMONIŲ SANTYKIUOSE

Vilija Aleknaitė kalba

Šios vasaros Lietuviškų studijų savaitėje, specialiai LFB tarybos pakviesta, dalyvavo Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Tėvynės sąjungos atstovė, Lietuvos žurnalistų draugijos, o taip pat ir Į Laisvę fondo Lietuvos filialo narė, iš profesijos — muzikė, Lietuvos konservatorijos dėstytoja. Kalbėjo ji net trijuose studijų savaitės simpoziumuose ir dalyviams paliko geriausią įspūdį. Darbininko savaitraščio korespondentas V., aprašydamas šią studijų savaitę, apie Viliją Aleknaitę taip rašė: „...Tai nuostabi moteris! Visais klausimais gerai informuota, kiekvienoje srityje turi savo nuomonę, moka argumentuotai kalbėti ir rimtai mąstyti. Jei K. Prunskienė buvo gudri politikierė, tai V. Aleknaitė yra protinga politikė". Studijų savaitei pasibaigus, viešnia dar trumpai viešėjo Čikagoje, savo gyvu žodžiu dalyvaudama LFB susirinkime ir Ateitininkų namų gegužinėje. Prieš jai išvykstant atgal į Lietuvą, redaktorius pateikė keletą klausimų. Ir štai — Vilijos Aleknaitės atsakymai:

Nuotr. V. Maželio

VILIJA ALEKNAITĖ

Kalba apie politiką, kultūrą, moralę ir principus

 

Ponia Vilija, papasakokit pirmiausia apie save: kodėl ir kaip Jūs, iš profesijos menininkė-muzikologė, patekote į politiką, kurioje aukštesnės dvasinės vertybės neretai skandinamos šaltame praktiškojo gyvenimo pragmatizme?

Leiskite pastebėti, jog politinio gyvenimo pradžia Lietuvoje nebuvo nei labai šalta, nei pragmatiška. Pirmuosius Sąjūdžio mitingus viename savo straipsnyje esu pavadinusi „pavasarinėmis meilės ir brolybės orgijomis", kurias pergyvenome tarsi TAUTOS ATBUDIMO dionisijas. Nepaslaptis, jog nemaža žmonių dalis (ir Lietuvoje, ir išeivijoje) vis dar ilgisi dionisijų svaigulio, negalėdama priimti ir nešti neretai iš tiesų šaltos ir aukštesnių dvasinių kelrodžių stokojančios politinės kasdienybės kryžiaus.

Sąjūdžio dalyvė esu nuo 1988. VI.3 — t.y. nuo jo gimimo dienos. Galbūt ir anksčiau. Jūs paminėjote, jog esu iš profesijos menininkė, muzikė. Bet viena ryškesniųjų Sąjūdžio bei tautos atgimimo ištakų buvo būtent jaunųjų muzikų festivaliai, kuriuos su bendraminčiais rengėme Druskininkuose. Ten mažu tiražu pasirodė pirmieji neoficialūs mūsų leidiniai „Jauna muzika", ten 1988-tųjų gegužį busimieji Sąjūdžio lyderiai perskaitė revoliucingus pranešimus, pralauždami pirmuosius totalitarizmo TABU ledus, o po mėnesio pasaulis išgirdo apie politinius pokyčius Lietuvoje. Tai buvo mano jaunystė su nepamirštama niekad nepatirtos LAISVĖS nuojauta. Dalyvavau tame sujudime, ir man jo būtų užtekę. Būtų... Jeigu ne tikrovės grimasos, kurios blaškė svaigulius. Ne visi vienodai supratome ATBUDIMĄ. Kai kurie iškart pasiryžo TIKRAI LAISVEI, o kai kuriems Sąjūdis tebuvo vien gorbačiovinės perestroikos prijaukinimas Lietuvoje. Niekuomet nebūčiau išdrįsusi žengti nė žingsnio politinio Olimpo (taip man tada atrodė!) linkui, jei ne atgimimo dvasios erozija- bei aiškiai juntamas išdavystės kvapas, kurį taip aiškiai atskleidė Sąjūdžio II-sis suvažiavimas, paskelbęs Sąjūdį „amžinąja opozicija bet kuriai valdžiai", taigi, net savo remtiems ir išrinktiems parlamentarams... Mane tai pritrenkė... Pamenu, mano vyras suirzęs paliko suvažiavimo salę ir nebegrįžo. Aš likau. Esu iš tų žmonių, kurie negali nieko doro nuveikti džiaugsme ir šventėje, bet atgyja gresiant pavojui. Gal tai būdinga visoms moterims? Tame pačiame suvažiavime susidraugavome su rašytoju, AT deputatu, Nepriklausomybės akto signataru Sauliumi Šalteniu. įsijungiau į Šiaurės Atėnus, rašiau. Susipažinau su kitais jo kolegomis, pažinau jų rūpesčius, tiesiog fiziškai jutau tą beprotišką politinio lūžio įtampą, kurią jiems teko pakelti. Vis daugiau laiko praleisdavau Parlamente, vis mažiau — savo tikrojoje darbovietėje, konservatorijoje. Politika žmogų įsiurbia nejučiomis.

Skaityti daugiau: Vilija Aleknaitė kalba

Atsiminimų žiupsnelis apie JONĄ VIRBICKĄ

 (1911-1946?)

EDUARDAS PAŠAKINSKAS

Susipažinau su stud. Jonu Virbicku 1932 m. Kaune, ateitininkų rūmuose, Laisvės ai. Nr. 3b, kuriuose tada abu gyvenome. J. Virbickas priklausė stud. ateitininkų meno draugijai „Šatrija". Jis studijavo humanitarinius mokslus, o aš — teisių fakultete ekonomiką. Nors mokėmės skirtingų disciplinų, bet mus suartino visuomeniniai reikalai, ypač krašto vidaus politiniai, kuriais abu domėjomės ir svartydavom, kaip reaguoti į įvairius tos politikos pasireiškimo niuansus. Kaip tik tuo metu buvo paaštrėja santykiai tarp tautininkų valdžios ir ateitininkų. Jau buvau suspėjęs nuo valdžios nukentėti.

Gyvendamas Kaune su mažais pertrūkiais iki 1944 m. įvykių, su J. Virbicku dažnai susitikdavau ir visada miela buvo su juo diskutuoti įvairiais politiniais klausimais, nes jis buvo labai gerai informuotas. Buvo gabus spaudos darbuotojas. Drąsus ir veiklus pogrindininkas, aukojąs visas jėgas kovai su rudaisiais ir raudonaisiais okupantais. Prisimenu J. Virbicką kaip šimtaprocentinį idealistą.

Skaityti daugiau: Atsiminimų žiupsnelis apie JONĄ VIRBICKĄ

SUDĖTINGAS LIETUVOS ATSTATYMO KELIAS

E. ŠARŪNAS

Siaubingi 1940-1944 m. įvykiai Lietuvoje, suėmimai, žudymai ir trėmimai privertė tūkstančius lietuvių skaudančia širdimi laikinai palikti savo Tėvynę. Kitaip daugelio laukė Sibiras, kalėjimas, koncentracijos stovyklos, žiauri mirtis. Sunkiu, daug kam neįprastu, bet nežudančiu darbu svetimose šalyse skynėte savo gyvenimo kelią, daugelis kovojote išeivijoje dėl Lietuvos laisvės, aukojote savo santaupas Lietuvai. Sulaukėte savo Tėvynės atgimimo. Ir, rodos, kaip tie paukščiai pavasarį, buvote pasiryžę skristi į Tėvynę, į savo tėvų žemę ir namus, bet deja — tremtiniams ir jums kelyje atsirado užtvaros. Jūs sunerimę mąstote: gal jau mes nebe Lietuvos vaikai, gal mūsų net parama čia nebereikalinga? Gal Marius Katiliškis iš tiesų buvo žynys — prognozistas, sakydamas „Išėjusiems negrįžti"?

Jus žiauriajai sistemai ištrėmus ir mums Tėvynėje likus, okupuota Lietuva pusę amžiaus buvo Sovietų Sąjungos aneksuota. Tuo laiku ne Lietuva, bet SSRS tapo fiktyvia tėvyne. Įstatymdavystė, ekonomika, moralė, kultūra ir švietimas buvo įvilkti į sovietinį totalitarizmo mundurą. Komunistų partija buvo vienintelė vadovaujanti ir visų kas gyva ir negyva likimą lemianti jėga. Jos viešpatavimo laikotarpiu išaugo ir subrendo dvi kartos, kurių galvoje ir sieloje išliko abejingumo Lietuvos suverenitetui šešėliai.

Skaityti daugiau: SUDĖTINGAS LIETUVOS ATSTATYMO KELIAS

LIETUVA TARP RUSIJOS IR EUROPOS

ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Česlovas Stankevičius, šio straipsnio autorius. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Paskaita skaityta į Laisvę Fondo studijų savaitėje Birštone 1993 m. liepos 16 d.

Neseniai paminėjome Lietuvos valstybės 740 metų jubiliejų. Dar tada Mindaugo suvoktas tikslas — būti kartu su krikščioniškąja Europa — išliko toks pat aktualus iki šių dienų. Šimtmečiais būdami apsisprendę gyventi Europos draugėje, vis dar nesame saugūs, nesame patyrę tikro Europos solidarumo ir jos apsaugos pavojaus akivaizdoje.

Jau kelis šimtmečius tarp Europos ir Rusijos vyksta atkaklios grumtynės dėl Baltijos jūros geopolitinės padėties — ar ji taps Europos vidaus jūra, ar jūra, skiriančia Rusijos ir Vakarų Europos įtakos sferas. Rusija ne vieną šimtmetį siekia aprėpti visas žemes tarp visų jūrų Vakaruose, Rytuose, Pietuose ir Šiaurėje. Lietuva, Latvija ir Estija galės būti saugios tik tada, kai Europa suvoks ir tvirtai pasakys, kad jos rytinės sienos sutampa su mūsų šalių rytinėm sienom. Mūsų uždavinys — įtvirtinti Europai rytinę Baltijos pakrantę ir save Europoje.

Pusę amžiaus Rusija laikė jėga atplėšusi nuo Vakarų Europos visas Rytų Europos šalis. Viso regiono išsivadavimas iš Rusijos įtakos sferos dar nėra negrįžtamas. Manau, kad rytiniame Baltijos krante toli gražu dar nepakanka garantijų. Mes tebekybome tarp Europos ir Rusijos. Euroaziškosios Rusijos viešpatavimas bus priverstas pasislinkti link savo etninių žemių tik tada, kai Vakarų Europa mūsų kraštų likimą laikys neatskiriamu nuo savo likimo. Pirmiausia mes patys turime būti valingi ir aktyvūs, kad tai įvyktų.

Skaityti daugiau: LIETUVA TARP RUSIJOS IR EUROPOS

Sovietinės melodijos ir STAGNACIJA LIETUVOJE

JONAS PABEDINSKAS

1993 m. Lietuviškų studijų savaitėje rugpjūčio 7 d. Dainavoje, simpoziumo „Išeivijos pareigos Lietuvai" metu skaitytas pranešimas.

Dešimtmečiais lietuviškoji išeivija ne tik jautė pareigą aukotis dėl Lietuvos, bet nemaža jos dalis konkrečiai ir prisidėjo prie nepriklausomybės atgavimo, supažindindama Vakarų pasaulį su sovietine priespauda. Daugelis tai darė vien iš pareigos jausmo Lietuvai. Reikėjo atlikti pareigą savo tautai, savajam kraštui, apskritai saviesiems. Tiesa, buvo mūsų tarpe ir tokių, kurie tai darė labiau norėdami užsitarnauti kitų pagarbą, arba tokių, kuriems buvo įdomu dirbti visuomeninį darbą, nepasisekus iškilti savoje profesijoje.

Ir šiuo metu yra išeivių, kurie dar „visuomeninkauja" Lietuvoje ir užsieniuose. Jie sutaria su nieko konkretaus nenuveikiančiais Lietuvos biurokratais, — ar tai universitetuose, ar valdžioje, ar pramonėje, ar visokiose organizacijose. Jie randa bendrą kalbą studijų savaitėse, konferencijose, apsilankymuose ir pasikalbėjimuose. Visa tai vardan pagalbos Lietuvai. Tačiau iš tos skubios ir neapgalvotos veiklos konkrečių rezultatų nesimato. Asmenys, kurie savo tikru ir konkrečiu darbu nori ką nors Lietuvoje pradėti ir pasiekti, dažnai susiduria su nepaprastai didelėmis kliūtimis.

1993 Dainavoje. Iš k. — Stasys Dargis, Jūratė Pečiūrienė, Edmundas Lenkauskas, Kazys Ambrazaitis, Jonas Pabedinskas, Paulius Jurkus, Antanas Razma, Juozas Baužys, Zigmas Brinkis. Nuotr. V. Maželio.

Skaityti daugiau: Sovietinės melodijos ir STAGNACIJA LIETUVOJE

RUSIŠKAI SOVIETINĖ MĄSTYSENA

ANTANAS MUSTEIKIS

Paskaita, skaityta 1993 Lietuviškų studijų savaitėje, Dainavoje.

Blizgančios bendrybės

Pusšimtis sovietinės okupacijos metų paliko gilius pėdsakus įvairiose mūsų dabartinio gyvenimo srityse. Šioje studijoje susitelksim tik ties mūsų spaudos žmonių kalba bei stiliumi, kurie, deja, niekuo nesiskiria nuo nuožmiųjų, anos epochos blizgučių. Tai, rodo, kaip nužmogino mūsų mąstyseną komunizmo nešėjai, kelioms mūsų krašto žmonių kartoms plaudami smegenis. Matosi daugybė ženklų, jog dar ilgai mes kamuosimės, kol galutinai atsikratysime rusiškai sovietinės mąstysenos liekanų. Šiuose rėmuose panagrinėsiu tik keleto žurnalistų stilių, kuris patvirtins mano teiginius.

Kaip žinome, sovietmečio ideologai, apskritai apsistatę nemokšų būriais (nepriklausomi intelektualai buvo netoleruojami arba naikinami: jie nepritapo, jų smegenų negalėjai plauti), paruošė aibę programintų robotų — papūgų, kurių kalba bei stilius nepaisė logikos ar tikrovės duomenų. Tai matome ir dabartinėje vadinamosios kairės ir dešinės spaudoje.

Skaityti daugiau: RUSIŠKAI SOVIETINĖ MĄSTYSENA

Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ BIRŠTONE

LAIMANTAS JONUŠYS

Šių metų liepos 11-18 dienomis Birštone vyko Į Laisvę Fondo studijų savaitė. Tokia savaitė jau antrą kartą rengiama Lietuvoje. 1992 m. gegužės mėn. Į Laisvę Fondo nariai ir svečiai buvo susirinkę Nidoje.

Dėl įvairių priežasčių į Lietuvą iš Amerikos neatvyko kai kurie programoje numatyti pranešėjai: ambasadorius Stasys Lozoraitis, dr. Juozas Kazickas, dr. Vytautas Bieliauskas, advokatas Povilas Žumbakis. Apskritai išeivių dalyvavo kiek mažiau negu prieš metus. Truputį skyrėsi nuo pemykščios ir Lietuvoje gyvenančių dalyvių sudėtis, ypač politiniu požiūriu: vyravo dešiniosios, konservatyvios pakraipos žmonės. Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Vidmantas Valiušaitis per atidarymą pasakė, kad jau buvo paleistas ,,gandų kipšiukas": esą bus kuriamas naujas LAFas, sieksiantis nuversti Lietuvoje kairiųjų valdžią. Į Laisvę Fondo valdybos pirmininkas, dr. Kazys Ambrazaitis patikino, kad nebus siekiama priimti jokių politinių sprendimų, o dabartinei opozicijai linkėjo daugiau pakantos — ne tik kovoti, bet ir konstruktyviai dirbti.

Pirmosios dienos pranešimai ir diskusijos įtvirtino nuosaikų toną. South Carolina universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis aiškino pamatinius šiuolaikinio liberalizmo principus: racionalistinį pasaulėžiūrų pliuralizmą ir visuomenės daugumai priimtiną politinį teisingumą.

Buvęs politinis kalinys, šiuo metu vyriausybės patarėjas religijų klausimais Petras Plumpa kalbėjo apie įvairias žmonių nuostatų permainas, įsitvirtinant Lietuvos nepriklausomybei. Pasak jo, kai kurie lietuviai pažiūras pakeitė kaip drabužius ir neketina atgailauti dėl to, kad anksčiau dėvėjo drabužius, kurie dabar nebemadingi. Tokius žmones reikėtų laikyti aukomis, — teigė Plumpa. Jis taip pat kritikavo stabmeldišką pamaldumą politikai, politinių stabų garbinimą ir tokią praktiką, kai politiniai oponentai paverčiami šėtoniškais priešais. Jo nuomone, tai susiję su perdėtu dėmesiu išoriniam pasauliui. Juk „Kristaus mokslas keičia žmonių sielų švytėjimą, o ne šio trimačio pasaulio dėsnius".

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ BIRŠTONE

ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ IŠ DAINAVOS

Dainavoje š.m. rugpjūčio 1-8 d. LF bičiuliai surengė savo 37-tąją Lietuviškų studijų savaitę. Dalyvių skaičiumi ji nebuvo viena gausiausių, tačiau joje susidarė jauki ir darbinga nuotaika įvairiems pokalbiams Lietuvos bei išeivijos lietuvių gyvenimo klausimais.

Į šią savaitę iš Lietuvos atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, aktyviai dalyvaujanti ir Į laisvę fondo Lietuvos filialo veikloje. Kaip vienintelei viešniai iš Lietuvos jai teko ir daugiausiai kalbėti. Pirmojoje savo paskaitoje, antradienį, Vilija Aleknaitė plačiai išdėstė Lietuvos žemės ūkio reformų ir privatizacijos problemas. Valdžia, atrodo, pirmiausia nėra susirūpinusi krašto gerove. Ji bijo, kad visiška privatizacija, kurios pageidauja Lietuvos ūkininkai, galutinai nesugriautų socialistinės sistemos. Todėl bandoma kurti iliuziją kažkokios „moksliškai” (esą mokslininkų kabinetuose) parengtos reformos. Pasisakoma prieš individualius ūkius, ūkininkai raginami ir net verčiami jungtis į bendroves, nes tada būsią daugiau pelno. Kuriamas technologijos pirmumo mitas prieš agrarinę politiką, tuo norint diktuoti ūkininkams ir primesti valstybės „pagalbą”. Premjeras Šleževičius net siūlo, kad turtingesnieji supirktų žemę iš sunkiau besiverčiančių savo kaimynų. Tai rodo, kad socializmo tikslams pasiekti vyriausybė bando net kapitalistinio kelio metodus.

LFB konferencija Dainavoje 1993. Nuotr. J. Urbono.

V. Aleknaitės nuomone, tokia žemės privatizacijos sąvoka yra neteisinga. Į žemę, ir apskritai į nuosavybę, žmogus turi žiūrėti ne materialiniu žvilgsniu, bet kaip į savo žemiškojo gyvenimo būdą.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ IŠ DAINAVOS

DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS VENEZUELOJE DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ 137-TĄJĄ LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE DAINAVOJE SUSIRINKUSIEMS BIČIULIAMS IR BIČIULĖMS:

„Netrukus vėl džiaugsitės Dainavoje, apsupti idėjos draugų, gaivinami lietuviškos dainos, ilsėdamiesi gamtos prieglobstyje. Visus aukštaitiškai sveikinu!

Žinau, daug dalykų turėsite aptarti. Svarstybose būkite kritiški sau. Neužtenka pirštu badyti kitus; reikia žiūrėti, ko mes patys esame verti. Kokią atestaciją už atliktą darbą mums šiandien duotų Maceina, Brazaitis ar Ivinskis? Dėkotų ar priekaištautų Sibiro tremtiniai? Ką pasakytų mūsų miško broliai? Kaip jie vertintų, sakykime, paskutinį rezistencinės kovos dešimtmetį? Ar mes esame verti jų pergalės dalininkai? Ką bylotų tautos sąžinė?

Gerai atsiminkite įpareigojantį romėnų posakį: „Atiduok, ką privalai”. Nesiteisinkit aiškindamiesi, jog yra penkiasdešimt būdų kariauti. Ne, yra tiktai vienas kovos būdas: laimėti! Lietuvos karžygiai ir kankiniai, mūsų didingieji rezistencinės kovos žmonės tikėjo į tą vienintelį kovos būdą. Tik už tai jie atidavė savo gyvenimą ir gyvybę.

Skaityti daugiau: DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ

ATSIUSTA PAMINĖTI

Vytautas Vaitiekūnas, VIDURNAKČIO SARGYBOJE, Rinktiniai raštai, I tomas. Redagavo Antanas Sabalis. Šiame 371 psl. tome redaktorius pateikia vieno iŠ pačių taikliausių sovietologų mūsų spaudoje skelbtus ir neskelbtus raštus. V. Vaitiekūnas neatremiamai demaskuoja sovietinę okupaciją Lietuvoje, jos žudantį darbą visose gyvenimo srityse. Jis rašo apie teisės pažeidimus, prievartą ir „sovietinį teisingumą", liečia išeivijos veiklą Lietuvos laisvės byloje, parodo tarptautinės politikos klystkelius nuo Jaltos konferencijos iki Helsinkio, šis tomas, o taip pat ir planuojami sekantys du tomai, privalo rasti vietą kiekvieno lietuvio bibliotekoje. Knygą 1993 m. Čikagoje išleido Į Laisvę Fondas.

Antanas Paškus, DIEVAI, DVASIOS IR ŽMONĖS ,NAUJAJAME AMŽIUJE'. Autorius įvadiniame žodyje rašo, jog Lietuvoje bandoma „proletariato revoliucijos paliktą tuštumą" užpildyti įvairų kultų idėjomis. Tad „norint ar nenorint reikia su šiuo kviestu ar nekviestu svečiu susipažinti. Juk šis nepažįstamasis gali Vakarų krikščioniškos kultūros pastatą praturtinti arba sugriauti". Šioje 269 psl. knygoje autorius ir supažindina skaitytoją su hinduizmu, budizmu, Krišnos pasekėjais, reinkarnacija, okultizmu bei kitais kultais ir prieina prie ,naujojo amžiaus' filosofijos. Knygą išleido 1993 m. Caritas leidykla Kaune dr. Rožės Šomkaitės lėšomis.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui