GLUOSNIŲ ŠAKOS LINKO

Šiemet, 1992 liepos 5 d. Ariogalos miestas iškilmingai šventė 200 metų sukaktį nuo reikšmingos datos 1792 metais, kai karalius Stanislovas Augustas suteikė Ariogalai Magdeburgo miesto teises, antspaudą ir herbą. Viena šios šventės programos detalė buvo miesto bibliotekoje surengta knygų ir nuotraukų paroda Partizanai, kovoję ir žuvę Ariogalos apylinkėse. Įspūdžius iš šios partizanų parodos čia apmąsto Melanija Stankaitienė, šventės scenarijaus autorė ir režisierė, Ariogalos miesto bibliotekos vyr. bibliotekininkė.

MELANIJA STANKAITIENĖ

O jūs, Lenčių pušys, oškit ir šlamėkit,
Gedulą jūs neškit kraštui paslapčia...

Šalia tvarkingai lentynose sudėtų knygų, pasakojančių apie Lietuvos partizanų žygdarbius, išdėstytos nuotraukos, iš kurių žvelgia jauni veidai, kiti dar visai vaikiški. Jų jau nėra gyvųjų tarpe. Ariogaliečiai šventai saugo jų atminimą — tai kovotojai už mūsų laisvę.

Prie paminklo Lietuvos kankiniams Ariogalos kapinėse 1990 m. politinių kalinių ir tremtinių susitikimo metu.

Skaityti daugiau: GLUOSNIŲ ŠAKOS LINKO

KELIO Į SOCIALINĘ DEMOKRATIJĄ PAGRINDINĖS GAIRĖS

JONAS ALGIRDAS ANTANAITIS

Vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių — užtikrinti piliečiams socialinį teisingumą. Atkuriant Lietuvos valstybę, sovietinės okupacijos pažeisto socialinio teisingumo atstatymas buvo sprendžiamas restitucijos keliu, t.y., grąžinant piliečiams išlikusį turtą, visų pirma — žemę. Toks kelias pasirodė neproduktyvus: per trumpą laiką smarkiai smuko gyvenimo kokybė ir toliau tebesmunka. Tai gali privesti prie nekontroliuojamų socialinių pasekmių. Socialinį teisingumą gali sukurti tik stipri ekonomika. Todėl prioritetą reikia suteikti ne restitucijai, bet tikrai reformai, kurios tikslas — efektyvus gamybos didinimas. Jį galima pasiekti, geriau išnaudojant esamus pajėgumus ir naujų investicijų pagalba.

Nidoje, studijų savaitės metu. Iš k.Jonas Antanaitis, šio straipsnio autorius, Vytautas Volertas, Kazys Ambrozaitis, Liudas Dambrauskas ir Mindaugas Bloznelis. Nuotr. K. Ambrozaičio,

Visų pripažinta nuostata, kad gamybiniai pajėgumai geriau išnaudojami, kai jie yra privatizuojami. Privatizuojant nebūtina išardyti gamybines struktūras — užtenka pakeisti nuosavybės formą. Perdavus kolūkius ir valstybinius ūkius žemdirbių nuosavybėn, patys žemdirbiai būtų sprendę, kaip geriau ūkininkauti: ar išskirstyti į individualius ūkius, ar steigti akcinę bendrovę, ar suskaldyti į smulkesnius gamybinius vienetus ir t.t. Valstybės pareiga būtų kontroliuoti, kad tie sprendimai nepažeistų įstatymų ir būtų priimami demokratiniu keliu, t.y., kad nebūtų diktuojami nei ūkių vadovų, nei valdžios atstovų. Deja, reformos autoriai nepasitikėjo kaimo žmonių racionaliu galvojimu ir primetė sprendimus „iš viršaus". Tų sprendimų svarbiausias tikslas — ūkio išardymas. Prisidengiant teisingumo atstatymu, buvo nutarta žemę grąžinti buvusiems savininkams. Nors formaliai buvo statoma sąlyga, kad žemę atsiėmęs pradėtų ūkininkauti, faktiškai nebuvo sukurta mechanizmo, kaip tą sąlygą kontroliuoti. Daugelis atsiėmusių žemę neturi galimybės ūkininkauti dėl investicijų trūkumo.

Skaityti daugiau: KELIO Į SOCIALINĘ DEMOKRATIJĄ PAGRINDINĖS GAIRĖS

ŠIS IR ANAS KRANTAS

VYTAUTAS VOLERTAS

Idealizmo ir tikrovės dūžis

Kai vaikystėje karštomis vasaros dienomis pargindavau gyvulius perpietėms, su kaimynų berniukais basi, suskilusiomis kojomis šuoliuodavome į Nemuną maudytis. Kitame srovės krante taip pat pasirodydavo būrelis mūsų amžiaus nepribrendėlių. Mėtydavome per upę piemeniškas frazes vieni kitus pajuokdami, bet sunkiai girdėdami, kokie kūrybingi epitetai ateina iš kitos pusės, nes upė tada atrodė labai plati ir skirianti du pasaulius. Mat čia nebuvo nei tilto, nei kelto. Mažai buvo valčių, nes ūkininkai žvejybą laikė nedoru laiko išniekinimu.

Taip, kitoje Nemuno pusėje buvo svetimas, beveik laukinis pasaulis ir ten gyveno keistuoliai žmonės. Juos vadindavome gudais ir pasišaipydavome iš jų ypač dėl lankų, kuriuos pritvirtindavo virš arklio menčių, jei vienkinkiu važiuodavo. Tik vėliau, kai Alytaus gimnazijoje susirinkome dviejų Nemuno pusių vaikai, patyrėme, kad vieni ir kiti, tie nuo Ryliškių ir Nemunaičio, tie nuo Krikštonių ir Miroslavo, esame lietuviai, kartais net visai draugiški ir malonūs.

Geležinė uždanga neturėjo per Atlantą nei tiltų, nei keltų, nei valčių. Beveik penkių dešimtmečių laiko srovė yra platesnė už Nemuną prie mano tėviškės. Du skirtingi pasauliai. Ir dar blogiau, — dvi skirtingos epochos.

Jonas Mikelinskas, Lietuvos rašytojas ir mokytojas, pasakė: „...mums sunku dar įsivaizduoti, kokią didžiulę žalą visose visuomeninio gyvenimo srityse padarė stalinizmas ir jo atmaina — brežneviškasis ,brandus socializmas'. Jie, abu šie pragaištingi ,izmai', ne tik įstūmė mus į ekonominį, moralinį, kultūrinį, ekologinį, politinį bankrotą, bet ir išprievartavo pačią tautą, atėmė iš mūsų tėvynę, sudarkė tautinę savimonę, o į jų vietą įbruko tarybinio žmogaus modelį, primetė homo sovieticus statusą". (Pergalė, 1990 m. nr. 6.) Autorius pažinojo nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, gimęs 1922 m. Okupaciniu laiku dirbo Lietuvos šiaurės ir pietų mokyklose, tad juo reikia tikėti.

Skaityti daugiau: ŠIS IR ANAS KRANTAS

Apie svetimas armijas ir Karaliaučių

PILYPAS NARUTIS

Džiaugiamės, kad paskelbtuose į Lietuvos seimą rinkimuose 1992. X.25, pirmą sykį bus renkami laisvos, nepriklausomos Lietuvos atstovai. Tikimės, jog Lietuva bus atstovaujama demokratiškai išrinktų laisvos Lietuvos atstovų.

Dabartiniai, esamieji deputatai buvo rinkti pagal Maskvos įstatymus, pagal 50 metų nuo Lietuvos okupacijos įsiamžinusią tvarką. „Ar tai apgaulė, ar neapgaulė?" — buvo spėliojama anuo metu, kai Gorbačiovas, paskelbęs „glasnost", leido Sovietų Sąjungos rinkimuose išstatyti, ir rinkti, ir nekomunistinius kandidatus. Nekomunistiniai kandidatai? Tai skambėjo keistokai — tai buvo to meto sensacija. Lietuvos disidentų dalis, kurie, pasinaudodami „glasnost" nuotaikomis, jau kalbėjo viešiau ir drąsiau, rinkimus vadino apgaulingais, neteisėtais ir jų rezultatus — niekiniais. Tai buvusių Lietuvos partizanų nusistatymas, kai už nėjimą balsuoti, žmonės buvo tremiami į Sibirą. Terleckas neleido savęs kandidatu rinkimuose išstatyti (nors vėliau gailėjosi), nebalsavo ir siūlė kitiems nebalsuoti. Iškilo Sąjūdis. Balsavimo priešininkai, nepasitikėdami rinkimais, nepasitikėjo ir Sąjūdžiu, argumentavo, kad Sovietų armija stovi Lietuvoje, kad KGB dar veikia, kad Maskva tik nori pademonstruoti Vakarams apgaulingą demokratėjimą Sovietų Sąjungoje.

Gretimame puslapyje: užsienio spaudoje rastas žemėlapis, kuriame rodomas Rusijos kariuomenės paskirstymas Lietuvoje.

Bet — su Maskvos palaiminimu ir Maskvai rinkti atstovai — pasirodė esą atstovai Lietuvos ir atsiskyrė nuo Maskvos. Tai buvo to meto pasaulinis stebuklas. Wall Street Journal įsidėjo net Fatimos Marijos pranašystes, kaip vienintelį žmogaus protu prieinamą tų įvykių paaiškinimą.

Skaityti daugiau: Apie svetimas armijas ir Karaliaučių

MOKSLININKAS SVETIMOJE APLINKOJE

ANTANAS MUSTEIKIS

Dr. A. Musteikio paskaita, skaityta
1992.VII.26 LFB studijų savaitėje, Dainavoje.

Įvadas

Kartais sakoma, jog Amerikos gatvės auksu grįstos, bet naujasis ateivis atranda, kad jos visai negrįstos, ir jam pačiam, ko gero teks jas grįsti. Tai, žinoma, nudailinta tikrovė, tačiau ir mūsų išvietintųjų bangai (pokario ateiviams), nors ji išsilavinimu bei išsimokslinimu pralenkė vidurkio amerikietį, teko pradėti pragyvenimą nuo paprastų darbų. Išimtį sudarė tik dvi profesijos — medicina ir inžinerija, kurių atstovai gana greit susilygino su savo kolegomis naujai adoptuotame krašte. O mokytojams teko pradėti nuo mažiausios pakopos, kol įsigijo amerikiečių aukštosios mokyklos laipsnį, bet ir po to Jungtinėse Amerikos valstybėse vis tekdavo atrasti „naują Ameriką".

Profesinio prisitaikymo tema svetimoje aplinkoje vargiai įspraudžiama į mokslinius rėmus. Yra pavojus savo patirtį laikyti visuotine, kai iš tikrųjų ji gali būti ypatinga, išimtinė, subjektyvi. Yra patogu, ieškant paguodos bei katarsio, savo sandūrą su profesijos kolegomis apspręsti vienašališkai, galimą kaltę suverčiant kitiems, kai neutralus sankirčio stebėtojas priežasčių ieškotų abiejose pusėse. Yra pagunda profesinio prisitaikymo dėmesį paversti skundų puodeliu. Yra paprasta ir įprasta daiktus vertinti iš savos kultūros perspektyvos, bet kultūrų sankryžoj tai ir yra bene didžiausia šališkumo kūlgrinda, mokslinį vežimėlį verčianti nuo tiesaus kelio į klampynę.

Skaityti daugiau: MOKSLININKAS SVETIMOJE APLINKOJE

ŽVILGSNIS Į POLITINĘ IR EKONOMINĘ LIETUVOS TRANSFORMACIJA

1992 m. LFB studijų savaitėje, Dainavoje,
skaitytos paskaitos mintys.

JONAS PABEDINSKAS

Kalbant apie dabar Lietuvoje vykstančią politine transformaciją reikia pastebėti, kad ji kažkaip nesisuka į kultūringos politikos puse, o ideologiškai darosi vis miglotesnė. Pripažįstant, kad nemažas skaičius Lietuvos politinių veikėjų, ypač dešiniojo sparno, parodė didelį pasiaukojimą ir užsiangažavimą ginti tautinius interesus, vis dėlto iškyla gilus rūpestis, kad tuo kartais perdėtu užsiangažavimu buvo prieita iki tokio taško, jog nebeliko užtektinai energijos, iniciatyvos ar dėmesio kitiems, labai svarbiems krašto reikalams. Ir tai sulėtino reikiamą transformaciją tiek politiniame, tiek kultūriniame ir ekonominiame gyvenime. Demokratėjimas, tiesa, vyko ir vyksta nuo pat išsilaisvinimo. Tačiau dažnai dar neišnaudojami pagrindiniai demokratijos aspektai. Pvz., neseniai kai kurie parlamentarai prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų buvo gerokai apstumdyti, bet specialiai sargybai, kurios uždavinys yra ginti rūmus, atrodo, tas pastato saugojimas ir terūpėjo. Simboliškai galėtume pasakyti: tautiškai nusiteikus, buvo ginamas parlamento pastatas, bet nebuvo užtektinai kreipta dėmesio, kad tame pastate vyktų demokratiškas procesas, kuriam galutinai tas pastatas juk ir turėjo tarnauti, kad jame netrukdomai galėtų vystytis tautos demokratiška veikla.

Praeitų metų rudenį, tuoj po nepasisekusio Kremliaus pučo, kažkaip buvo prarasta puiki proga tautai susikonsoliduoti ir, prof. V. Landsbergiui vadovaujant, suglausti gretas. Tuo metu, kai buvę komunistai viešai gėdinosi savo praeities, buvo galimybė pozityvioms frakcijoms ir dešiniesiems tarp savęs susikalbėti. Deja, taip neįvyko. Prof. Landsbergis, gerai vadovavęs užsienio politikai, gal neturėjo laiko rūpintis ir vidaus politikos reikalais.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į POLITINĘ IR EKONOMINĘ LIETUVOS TRANSFORMACIJA

Bronius Krivickas, Du sonetai

BRONIUS KRIVICKAS

DU SONETAI

* * *

O audra, kuri, užpuolus girią,
Ąžuolus rambius kvapu sutraiškai,
Ir viršūnėm išdidžiom miškai
Šlauko purvą prieš tave nusvirę,

Šaukdamas tave kovon mirtinėn,
Melsvame žėrėjime žaibų 
Geležiniais pirštais įkimbu 
Tau mirtim alsuojančion krūtinėn:

Žerk į veidą savo žaibo lietų,
Smok kamienais ąžuolų gruoblėtų,
Sviedžiamų ant žemės nusiaubtos, —

Neatleisiu rankų atkakliųjų,
Kol krūtinėj, plakęs griausmo kūju,
Tavo pulsas mušti nenustos.

1951

Skaityti daugiau: Bronius Krivickas, Du sonetai

40 METŲ NUO BRONIAUS KRIVICKO ŽUVIMO

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

Prisimenant anuos sunkius, kruvinus metus, kai po Antrojo pasaulinio karo už Lietuvos laisvę į miškus kovoti išėjo drąsiausieji mūsų vyrai, paskutiniais laikais buvo minimas ir jaunas intelektualas, rašytojas, mokytojas Bronius Krivickas. Ir jis žuvo. Lietuvių enciklopedija spėjamai jo mirties datą pažymėjo 1945 metus. Žuvimo aplinkybės ilgai nebuvo žinomos. Dabar, kada pasidarė prieinami ir kai kurie bolševikinio saugumo archyvai, daugiau sužinome ir apie Bronių Krivicką.

Bičiuliški,,Šatrijos" literatai 1942m. Vilniuje, viršuj, iš k. — Eugenijus Matuzevičius, Bronius Krivickas; apačiojPaulius Jurkus, Kazys Bradūnas, Mamertas Indriliūnas ir Vytautas Mačernis.

Poetas literatas Eugenijus Matuzevičius mus informuoja, kad jo draugas Virginijus Gasiliūnas, literatas ir literatūros tyrinėtojas, vienas iš literatūros žurnalo Sietyno leidėjų, buvusiame sovietinio saugumo archyve atrastoje partizanų likvidavimo ir sunaikinimo byloje užtiko svarbios medžiagos ir apie Bronių Krivicką, jo žuvimo aplinkybes. Jis žuvo 1952 metų rugsėjo 21 dieną. Vadinasi šį rudenį sueina 40 metų. Žuvo Raguvos, Panevėžio apskrities 17-tam miško kvartale, slėptuvėje-bunkery kartu su kovos draugu literatu Blinkevičium. Žuvo susisprogdindami, kai nebuvo vilties išsivaduoti, o gyvi nenorėjo pasiduoti. Saugumo buvo įsakyta juos gyvus paimti.

Skaityti daugiau: 40 METŲ NUO BRONIAUS KRIVICKO ŽUVIMO

PRAEITIES ŠAUKSMAS

Mūsų tauta nuėjo ilgų ir nuožmių kovų už savo laisvę kelią. Nesykį istorijos vingiuose iškildavo dilema — būti ar žūti. Laisvos ir lygiateisės Europos tautos statusą pelnėme ne gyventojų gausumu, ne karine galia, ne kitų malone, o tik dvasios stiprybe, kuri atsiskleidė per kalbą, kultūros tradicijas, tikybą ir per sunkiausių gyvenimo sąlygų išugdytą tautinio išlikimo instinktą.

Pakilę iš priespaudos į dvasini ir tautinį atgimimą, atkurdami savo valstybę, jaučiame kiekvienoje Lietuvos kertelėje ilgaamžio gniuždymo pėdsakus, girdime netolimos praeities šauksmą, primenantį, kas mes esame ir kuo privalome būti. Išsigimtume dvasiškai ir išduotume tautą, jeigu neprisimintume partizanų kapų, Gestapo ir KGB rūsių, neįsiklausytume į kalėjimų bei kondagerių aukų balsus, neišgirstume jų arba nuslopintume juos lozungine euforija, pasiduotume asmeninio valdžios troškimo ir karjerizmo aistroms.

Skaityti daugiau: PRAEITIES ŠAUKSMAS

IŠ PRAEITIES ŠAUKSMO IŠKYLA PILNUTINĖ DEMOKRATIJA

Pirmoji Į laisvę fondo lietuviškų studijų savaitė Lietuvoje

JUOZAS BAUŽYS

Mėlyni plakatai mieste ir priemiesčiuose kvietė vilniečius dalyvauti Į laisvę fondo studijų savaitės atidaryme Vilniuje ir tolimesnėje programoje Nidoje. Tai buvo šį pavasarį, kai Į laisvę fondo Lietuvos filialo rūpesčiu buvo surengta pirmoji studijų savaitė, skirta temai: Pilnutinė demokratija: idėjos, realijos ir perspektyvos.

Bendra ILF studijų savaitės dalyvių nuotrauka Nidoje 1992. V. 14. Nuotr. A. Sutkaus.

Atidaromasis pilnaties posėdis įvyko gegužės 11, pirmadienio rytą, Vilniaus Menininkų rūmuose. Rinkosi vilniečiai, kauniečiai, o taip-pat į šią savaitę atvykęs nemažas būrys bičiulių ir svečių iš JAV ir kitų kraštų, susitiko seni draugai pobeveik pusės amžiaus nesimatymo. Buvo gražu ir prasminga, kad ten pat buvo paruošta ir speciali paroda „Praeities šauksmas". Tai buvo kruopščiai ir rūpestingai surinkti, išdėstyti bei iškabinti įvairūs partizanų dokumentai, spaudiniai, piešiniai, pogrindžio kūryba, politinių kalinių bei tremtinių atsiminimai ir kt. Ši paroda — tai didelis nuopelnas ir darbas Į laisvę fondoLietuvoje Rezistencinio paveldo komisijos, vadovaujamos Liudo Dambrausko ir Mindaugo Bloznelio.

Baltojoje Menininkų rūmų salėje, dalyvaujant Aukščiausios Tarybos pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui ir arti 300 dalyvių, taip pat spaudos, radijo ir TV reporterių, įžangine kalba savaitės studijas pradėjo ILF Lietuvos filialo tarybos pirm. Vidmantas Valiušaitis.

Skaityti daugiau: IŠ PRAEITIES ŠAUKSMO IŠKYLA PILNUTINĖ DEMOKRATIJA

ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas

ADOLFAS DAMUŠIS

Į laisvę fondo studijų savaitėje svarstytų minčių

APIE PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ 

SUSUMAVIMAS

Dr. Adolfas Damušis diskutuoja pilnutinę demokratijąsu švietimo ministru Darium Kuoliu. ĮLF savaitė Nidoje. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Vien tik politinėje srityje besireiškianti demokratija yra nepilna. Pilnutinės demokratijos veikla gyvenime turi būti plečiama vertikaliai ir horizontaliai.

Vertikaliai jos plėtotė yra tokia:

a.    Bendrojo gėrio siekimas, kuris skatina visus piliečius sąžiningai dirbti ir lygiai darbo vaisiais naudotis.

b.    Atsiribojimas nuo prievartos primesti kitiems pasaulėžiūrinius įsitikinimus, siekimas tolerancijos bei pagarbos artimui.

c.    Solidarus ir lygus teisingumas visiems, jungiantis visus valstybės piliečius, atremtas į krikščioniškas vertybes ir grindžiamas teisingais bendrosios gerovės principais. Šv. Augustinas sako: „Valstybė be teisingumo yra plėšikų ir vagių gauja”.

Horizontaliai pilnutinė demokratija veikia ne tik politinėje srityje, bet ypatingą dėmesį kreipia į socialinę-ekonominę politiką, į kultūrinių vertybių ugdymą ir į tarptautinės veiklos galimybes.

Skaityti daugiau: ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas

Mūsų gyvenime, knygos ir leidiniai

SAULEI TERESEI BRAZDŽIONYTEI-LAZORE
mirus,

Bernardą ir Aldoną Brazdžionius, jų visą šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi

Lietuvių fronto bičiulių taryba


PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ

1992.VII.1-4 dienomis Lemonte, JAV, įvykusiame aštuntajame PLB seime dalyvavo atstovai iš 19-kos kraštų. Pirmą kartą tokiame PLB seime dalyvavo atstovai ir iš buv. Sovietų Sąjungos pavergtų respublikų. Buvo išrinkta nauja PLB valdyba, kuriai dabar vadovaus Bronius Nainys. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, apjungianti už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, atidarė savo įstaigą ir pačioje Lietuvoje, įsikurdama Parlamento rūmuose, Vilniuje.

LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖS EUROPOJE IR AMERIKOJE

39-toji Europos lietuviškųjų studijų savaitė šiemet įvyko rugpjūčio 16-23 dienomis Austrijoje, gražioje gamtos aplinkoje. Dalyvių buvo apie 80. Programa įvairi: paskaitos, simpoziumai, Tėvynės vakaras, religinės muzikos koncertas, išvykos į kalnus. Pagrindiniai paskaitininkai: Darius Kuolys, Vincas Natkevičius, Alfredas Bammesberger, Vytautas Ališauskas, Juozas Tumelis, Kazimieras Motieka, dr. Kęstutis Girnius, Ričardas Kabelis. Temų skalė labai plati — nuo aktualiausių Lietuvos politinių bei socialinių aspektų iki literatūros, muzikos ir net archeologijos.

Skaityti daugiau: Mūsų gyvenime, knygos ir leidiniai

Į Laisvę 1993 115(152)

     T U R I N Y S

Vedamieji ........................................................... 2

      Nerimastis vietoj džiaugsmo

      Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį

Skaitytojų žodis .................................................... 5

Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą .................................. 6

Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę ........................... 10

Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė .......................... 12

Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija) ................... 14

ILF konkurso juri protokolas ....................................... 16

Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė ............. 17

Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės ........................ 20

Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji ...................... 26

Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė

      ateities perspektyvoje ....................................... 36

Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos

      politinės raidos perspektyvos ................................ 44

Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium ... 54

Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi . 56

Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje ...... 61

Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje 67

Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje ............................ 71

J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas ............................... 78

Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės ................... 80


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Su rūpesčiu sutikome deimantinę Vasario 16-tosios sukaktį: Lietuvoje vis dar sunkus kelias į laisvę. Išeivijoje — mažėjantis entuziazmas Lietuvai, susirūpinimas taupyti jėgas jos pačios egzistencijai pratęsti. Laukiame kažkokio stebuklo, nes jaučiame, kad, poeto žodžiais, gyvenimas darosi be antraščių. O gal iš tiesų turės ateiti nauja kartą, kol galutinai išdrįsime išeiti pro atvertus vartus į pilnutinę laisvę? Tokios mintys atsispindi šio numerio puslapiuose.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1993 115(152)

NERIMASTIS VIETOJ DŽIAUGSMO

VEDAMIEJI

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJItai mūsų tautos valstybingumo atstatymo šventė, tai diena, prieš 75-rius metus pradėjusi naują Nepriklausomos Lietuvos istoriją, įjungusi Lietuvą į laisvųjų valstybių bendruomene. Tiesa, tos dienos idėjai įgyvendinti reikėjo ir Lietuvos savanorių, savo pasiryžimu ir savo kraujo auka išvedusių tautą į laisvę. Deja, trumpai tegyvenome laisvi. Atėjo naujos ir dar žiauresnės priespaudos metai. Tauta verkė, žudoma šaltoje Sibiro šiaurėje, kankinama kalėjimuose, iš žmonių širdžių buvo negailestingai raunamas tikėjimas ir pats žmoniškumas. Tik Viešpaties valia nežinoma: po žiaurių tautos kančių pamažu atėjo naujas Atgimimas, atvedęs tautą prie Kovo 11-tosios, iš naujo prikėlusios Lietuvą naujam Nepriklausomybės tarpsniui. Tad šią žiemą minime dviejų reikšmingų datų sukaktis. Abi josVasario 16 ir Kovo 11 — išreiškė nepaprastai didelį tautos pasiryžimą ir valią gyventi laisvėje, nežiūrint pavojų ir rizikos. Tai buvo drąsūs žingsniai, padaryti be jokių abejonių, pilni pasitikėjimo lietuvių tauta ir Apvaizda. Bet tai buvo 1918 ir 1990 metai.

Skaityti daugiau: NERIMASTIS VIETOJ DŽIAUGSMO

SULAIKYKIME ATSIRANDANTĮ TAUTOS PLYŠĮ

Šiuo metu kas ketvirtas lietuvis gyvena už Lietuvos valstybės ribų. Žinome, kad tautos įvairiai vertina savo emigrantus. Didesnės tautos dėl savo išeivių nesijaudina. Net ir tokia maža tauta, kaip Airija nerodo susirūpinimo dėl gausios emigracijos. Priešingai, jų vadovai yra pareiškę, kad pasiliekantiems liks daugiau duonos, o išeiviai paremsiu pasilikusius moraliai. Tačiau Lietuvos padėtis yra kitokia. Lietuvos valstybė atsikūrė tarp didelių ir agresyvių kaimynų, kurie laikas nuo laiko trypė Lietuvos žemę savo batais. Lietuvos gyventojų nėra per daug, kad neužtektų jiems vietos ir duonos. Karas ir okupacijos sunaikino apie 27% etninės Lietuvos gyventojų, daugiausia inteligentijos. Per paskutinę okupacijų buvo mėginta pagaminti naujos inteligentijos pagal sovietinį kurpalį. Tik maža jų dalis paveldėjo tautinį idealizmą iš savo tėvų. Geležinė uždanga neleido jiems susipažinti su Vakarų pasaulio laisvės samprata, laisvosios rinkos ekonomika ir krikščioniškos moralės principais.

Labai gaila, kad tiek mažai beliko gyvų partizanų — mūsų tautos gražiausio žiedo. Jie ir šiuo metu liudytų lietuvių tautos idealizmą ir besąlyginį pasiaukojimą.

Skaityti daugiau: SULAIKYKIME ATSIRANDANTĮ TAUTOS PLYŠĮ

RAŠO POGRINDŽIO Į LAISVĘ DARBUOTOJAS:

 (...) Gavau nepilnus Brazaičio raštus, 7 atskirus „Į laisvę” numerius ir dar kelias kitas knygas. Už tai dėkoju jums.

Žiūrėdamas į Jūsų  ,,Į laisvę” išorinę išvaizdą, prisimenu aną pogrindinę, kuri buvo tokia menkutė, skurdi. Taigi iš išvaizdos labai negiminiškos. O idėjiškai, manau, abi jos yra artimesnės. Prie anos pogrindinės ir aš esu nagus prikišęs, nes nuo nr. 2 1943 m. pradžioje iki 1944 m. birželio mėn. buvau vienas iš pagrindinių juodadarbių jos gamintojų (rinkimas, spausdinimas). Kitas toks buvo a.a. Povilas Malinauskas, dalyvavęs juodame darbe ir dar išgabenęs produkciją pagrindiniam paskirstymui ir palaikęs ryšį su redakcija. Buvo ir trečias žmogus, kuris išmokė rinkti ir kitų dalykų, o pradžioj ir pats rinkęs, aprūpinęs dažais ir kt. Tai labai svarbus žmogus, bet be jo atsiklausimo jo pavardės nesakau. Iš viso tą „lizdą" žinojo 6 žmonės, 3 jų jau mirė.

Skaityti daugiau: RAŠO POGRINDŽIO Į LAISVĘ DARBUOTOJAS:

LAIŠKAI IŠ LIETUVOS—APIE LIETUVĄ

Laiškai iš Lietuvos. Visi jie buvo rašyti po praeito rudens Seimo rinkimų Lietuvoje. Rašo giminės, draugai, pažįstami, išlieja savo širdį, neviltį... Beveik visuose jaučiamas kažkoks liūdesys, kad žmonės tėvynėje pasidarę nebegalvojančiais, kad materija nugalinti idealizmą, kad tauta esanti dvasiškai palaužta. Kituos laiškuose skaitome nuoseklią įvykių analizę, juose rašoma apie žmones, kurie nebeturi tikro lietuvybės jausmo, kuriems rūpi tik skaldyti ir valdyti, kurie jau nuo seno išmokę klastingai išprievartauti tautos valią.

Kadangi tie laiškai rašyti ne žurnalui, o privatiems asmenims, laiškų siuntėjų pavardės nespausdinamos.

Užhipnotizuotas apakimas

Rinkimai įvyko... Dešinieji viską padarė, kad pralaimėtų. Apakimas buvo fantastiškas, niekas adekvačiai realybės nesuvokė, o kurie suvokė, buvo apšaukti priešais. Didelė bėda, kad nebuvo sukurta jokios normalios dešiniosios partijos. Visus dešiniuosius hipnotizavo charizmatinė Landsbergio figūra, lyg ir savaime galinti garantuoti ir darbo ir rinkimų sėkmę...

Padėtis, be abejo, tapo gerokai komplikuota. Šiaip ar taip, tame LDDP sąraše yra daug abejotinų žmonių, neduok Dieve, jeigu jie sieks revanšo... Beje, mano nuomone, jeigu LDDP sustiprins savo pozicijas, jinai turėtų greitai skilti į ortodoksus ir pragmatikus...

V. D. - Vilnius,
1992, lapkritis

Skaityti daugiau: LAIŠKAI IŠ LIETUVOS—APIE LIETUVĄ

KELIAS Į LAISVĘ

Šio straipsnelio autorius Arkadijus Beloborodovas yra maskvietis inžinierius, dabar jau pensininkas, gyvenąs Lietuvoje, tapęs nuoširdžiu lietuvių tautos bičiuliu. Jis tobulai išmokęs lietuvių kalbą, atmintinai deklamuoja Maironį ir kitus Lietuvos poetus, rašo į lietuvišką spaudą, dalijasi mintimis, analizuoja padėtį. Šitas jo straipsnelis, kurio mintims galima šimtu procentu pritarti, buvo išspausdintas Anykščiuose leidžiamam laikrašty „Žiburys", Nr. 11 (25), 1992 gruodžio mėn. (Red.)

ARKADIJUS BELOBORODOVAS

...Iškovoti laisvę sunku. Tai įnirtinga kova. Pakilimas — visų aiškiai matomas heroizmas. Kur kas sunkiau įveikti kasdienius sunkumus. Tačiau tai būtina, norint laisvę išlaikyti. Be to kasdienio pasiaukojimo laisvė išbėgs, nelyginant vanduo iš kiauro indo. Reikia kasdien nugalėti ir save. Vergas gi pasilieka vergu savyje ir laisvoje šalyje, jeigu vergauja pykčiui ir kerštui, turto troškimui. Tai apakina žmogų. Šitaip jis tampa ne tik kitiems, bet ir pats sau priešu. Tokiais atvejais išnyksta tiesos ieškojimo troškimas, artimo meilė, santarvė ir vienybė. Tai principai, kurie taip buvo branginami „senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių". Argi tik tada turime jausti vienas kitą, stovėti greta, kai gresia mirties pavojus?

„O, Dievuliau, duok mums proto ir daugiau sveikos doros, argi jau ant mūsų ploto vien tik usnys bekeros" (Maironis). Dešimtmečiais ugdomas blogis padarė savo. Nenuostabu, kad nemažai tokių, kurie neatskiria tiesos nuo klastos ir melo. Nemato skirtumo tarp tų, kurie kovojo už laisvę, kentėjo, ir tų, kurie juos persekiojo, siekė karjeros, o dabar visomis išgalėmis siekia kad ir toliau klestėtų.

Skaityti daugiau: KELIAS Į LAISVĘ

LIETUVOS ANTIGONĖ

Nuotr. A. Barzdžiaus

VALENTINAS MARKEVIČIUS

Esu ne rasistas ir ne nacistas. Ne prokuroras ir ne teisėjas. Nes ne mūsų teisė teisti šioje žemėje...

Tačiau klaikiai nejauku, kai Lietuvos miestuose ir kaimuose kartu gyvena aršios praeities budeliai ir kankiniai. Vienoje laiptinėje, viename name...

Gerai ir blogai, kad esame ne aiškiaregiai. Kaip pasijustum, tarkim autobuse, sėdįs su sadistu ar lietuvybės, žmogiškumo naikintoju?

Viename pakaunės kaime gyvena daugelio nekaltų žmonių žudikas stribas, o gretimai — pasmerktųjų sielų gelbėtoja. Apie nusikaltėlį, nežinantį bausmės skonio, šį kartą nekalbėsiu. Per daug didelė jėga saugo jo ramybę. Verčiau apie gerumą. Neeilinį, nekasdienišką, klasišką. Galima sakyti, apie lietuvišką Antigonę.

Marcelė Mačiukienė jau į aštuntą dešimtį pradedanti kopti moteris. Klausiu, kiek pensijos gaunanti?

— Trylika rublių.

Skaityti daugiau: LIETUVOS ANTIGONĖ

Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių

KAZYS BRADŪNAS

 

Poetas Kazys Bradūnas, kuriam Vilniuje paskirta 1992 metų Lietuvos valstybinė literatūros premija už dvi pastarąsias, jau Lietuvoje išleistas jo poezijos knygas: „Prie vieno stalo" (1990) ir „Duona ir druska" (1992). Nuotrauka Vytauto Maželio.

 

GYVENIMAS BE ANTRAŠČIŲ

Gyvenimas be antraščių praėjo —
Nei pavienių eilėraščių, nei skyrių,
Tik vieno gausmo žodžiai,
Tarti visatos tyloje
Ir skambtelėję giminės grandy 
Su ta pačia žeme, debesimis,
Su darbo prakaitu ir poilsio palaima,
Burtažodžiu, malda,
Su pūstery apgobta žarija,
Su peržegnotu pamatu.

Skaityti daugiau: Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių

ILF konkurso juri protokolas

Į LAISVĘ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti romano konkurso Lietuvoje esančios komisijos dalies posėdžio, įvykusio 1993 sausio 19, Vilniuje,

PROTOKOLAS

Į LAISVĘ fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, minėdamas savo 30-ties metų sukaktį, 1990 lapkričio 28 d. Vilniuje, Čikagoje ir Niujorke paskelbė rezistencinio romano konkursą Lietuvos ir išeivijos rašytojams. Buvo sudaryta bendra vertinimo komisija: Česlovas Grincevičius, Paulius Jurkus, Vytautas Volertas, Leonardas Žitkevičius (JAV) ir Vytautas Kubilius, Vidmantas Valiušaitis, Vanda Zaborskaitė (Lietuvoje). Iki vėliausios rankraščių įteikimo datos, t.y. 1992 gegužės 1, komisija susilaukė 31 romano rankraščio. Konkursui pateikti ir įvertinti rankraščiai yra šie:

Skaityti daugiau: ILF konkurso juri protokolas

ROMANO KONKURSAS LABAI PASISEKĖ

Į Laisvę fondo romano konkursas, paskelbtas 1990 metais, pasibaigė sėkmingai. Dalyvavo net 31 autorius. Konkurso tikslas buvo sukurti kūrinį, kur atsispindėtų lietuvių tautos rezistencija okupacijų ir priespaudos metais. Per paskutiniuosius 50 metų tauta patyrė tiek daug kančių, kad visa tai turėtų išlikti ne vien istorijos knygose, bet ir dailiojoj literatūroj, ypač romane. Buvo kviečiami dalyvauti visi rašytojai ir Lietuvoje, iš už jos ribų.

Rašytojų atsiliepimas buvo didesnis nei tikėtasi. Vargiai yra buvę, kad tokiam stambiam kūriniui, kaip romanas, atsirastų tiek daug rankraščių. Rengėjų buvo numatyta data 1992 pradžioje paskelbti laimėtoją ir įteikti premiją, bet praktiškai to nebuvo galima padaryti, ir įteikimas nusitęsė iki šių metų pradžios. Jokiu būdu nebuvo įmanoma per trumpą laiką perskaityti tiek rankraščių, juos įvertinti, pasidalinti nuomonėmis ir prieiti išvados, ypač, kad komisijos nariai gyvena vieni Vilniuje, kiti Kaune, o Amerikoj irgi — vieni rytiniam pakrašty ir net Čikagoje. Tikrai nelengva buvo susisiekti komisijos nariams, visai neįmanoma sueiti į krūvą, padiskutuoti. 

Skaityti daugiau: ROMANO KONKURSAS LABAI PASISEKĖ

NUO PRAMANŲ IKI TIKROVĖS

VYTAUTAS VOLERTAS

Romano konkursas

Literatūra kūrybiniame pasaulyje užima didoką kampą, tačiau jos, kaip ir kiekvieno žmogaus kūrinio, vertinimai nesutinka. Čia skirtumai skonyje yra baisesni už prozaiškiausio skonio, būtent maisto skonio, skirtumus — vieni giria žalias austres, kiti apie jas negali ir kalbėti, tačiau žmonės nėra verčiami valgyti tuos patiekalus ar patiekalais vadinamus organinės aplinkos objektus, kurių nepriima jų virškinimo instumentacija. O kūrybos vertimuose labai dažnai egzistuoja moralinė prievarta ir psichologinis egzekucionizmas — jei nepagirsi darbo, kuris man patinka, būsi neišmanėlis ir mano intelektualinėje plotmėje neegzistuosi. Todėl vienų buhalterijoje turime herojus autorius, o kitų vedamose ataskaitose tie patys autoriai yra paversti šapeliais.

Šio straipsnio autorius rašytojas Vytautas Volertas ir poetė Julija Gylienė literatuos vakare, Dainavoje, buvo pagerbti gėlių puokšte. Nuotr. J. B.

Nors yra ir tokių pilių, apie kurias einama griežiant dantimis, tačiau dėl minios nuotaikų bijoma jas užpulti. Geriausiu tokių atvejų pavyzdžiu yra Bernardas Brazdžionis, skonio, o gal ir meninės ideologijos šantažo objektas.

Prieš kalbant apie Į LAISVĘ FONDO romano konkursą, pakartosiu daugumai žinomus faktus — kas vertina ką, kas siūlo premijas, kas jas gauna, kas norėtų gauti.

Skaityti daugiau: NUO PRAMANŲ IKI TIKROVĖS

TRYS VASARIO 16

Taip pavadino savo ilgesnę apybraižą ilgametis rezistentas prieš vokiečių ir sovietų okupantus, tuo laiku jau buvęs jiems žinomas Zigmo Slibino vardu. Daugelis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje studijavusių Kauno VD universitete, jų tarpe ir šio žurnalo redaktorius, gerai pažinojo autorių kaip veiklų studentą ateitininką.

Čia spausdiname tik ištraukas iš antrosios jo apybraižos dalies, pavadintos ,,Antroji Vasario šešioliktoji". (Pirmoji apybraižos dalis apie Ateitininkų sąjungos bylą 1944 m. rudenį buvo išspausdinta,,Ateities" žurnalo Nr. 2, 1992, kovas-balandis.) Savo įžangoje autorius paaiškina, kodėl jo visa apybraiža pavadinta Trijų Vasario 16 vardu. Jis taip rašo:

Reikalinga iš karto padėti išsiaiškinti, kodėl jos trys. Pirmoji Vasario 16 ir yra pagrindinė priežastis, kodėl atsirado ir visos kitos. Nepriklausomybės aktas uždegė kiekvieno doro lietuvio širdyje tą ugnį, kuri palaiko tautos dvasią iki šiolei. Prie pirmosios tektų priskirti ir Ateitininkų sąjungos bylą, nes jau keturiasdešimt penktųjų vasario 16 už grotų enkavedistų buvo pasodinti du šios bylos dalyviai: tėvas A. Bieliūnas ir Bronelė Karaliūnaitė. Prie pirmosios norėčiau priskirti ir dar vienos bylos dalyvius, kurie buvo suimti keturiasdešimt aštuntaisiais taip pat vasario pradžioje. Tai Jonas Boruta, Vincas Bazilevičius, vėliau Antanas Miškinis ir kiti. Kaip paaiškėjo, iš viso šioje byloje buvo surinkti 33 asmenys, šiose abiejose ir dar keletoj kitų bylų teko dalyvauti neakivaizdiniu būdu ir man.

Skaityti daugiau: TRYS VASARIO 16

ANTROJI VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

ZIGMAS SLIBINAS

Vėlyvą 1944-jų metų rudenį palikau Kauną, nes čia jau pradėjo siautėti enkavedistai ir prasidėjo suiminėjimai. Dirbau vyriausio inžinieriaus pareigose fabrike pafrontėje, kur nepasiekė Berijos-Suslovo komanda, o viešpatavo raudonarmiečiai su kontrarazvetka. Čia iš griuvėsių kėlėme nuniokotą karų Klaipėdos kraštą. Teko eiti įvairias pareigas: ir direktoriaus ir mašinisto, o kartais ir kroviko, nes buvome likę keli sveiki vyrai tarp pulko darbininkių.

Neramus 1945-jų metų ruduo vėl atvedė mane į Kauną, kur Raudonojo Kryžiaus ligoninės palatoje, prie NKVD-isto peršauto mano brolio Vytauto lovos aš vėl susitikau Onytę Etmanavičiūtę, jau paleistą iš kalėjimo po ateitininkų bylos.

Kalėjimas, tardymai ir vėl kalėjimas taip ir surišo mudviejų gyvenimą visam laikui.

Pasipildė šeimos archyvas tik kalinių dirbiniais iš Kauno kalėjimo kameros: draugės Alės padovanotu duoniniu rožančiumi, pynele iš čiužinio siūlų, nosinėle iš skiautelių. Juos vėliau papildė Lukiškių kalėjimo relikvijos ir pluoštas prisiminimų. O tų prisiminimų pynė vėl vedė per Lietuvos žemę nuo vieno krašto iki kito. Nuo Kauno iki Rokiškio, nuo Velniakalnio iki Kupiškio, Kuršėnų, Daugelių ir vėl iki Vilniaus saugumo rūsių. (...)

Penkiasdešimt pirmųjų vasario mėnesį jau augo keturios dukros: istorija kartojosi — aš aštuntas šeimoje ir pirmasis sūnus. Daugelių plytinėje tuo metu buvo susitelkę daugiausia iš tėviškių išvaikyti, ar vežimų išsklaidyti valstiečiai. Dabartiniais terminais vadintume: labai darnus ir susiklausęs kolektyvas. Kas be ko, ir iš ten vieną kitą išsivesdavo tiesiai iš darbo. Atėjo ir mano eilė.

Skaityti daugiau: ANTROJI VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

MŪSŲ IŠEIVIJA IR LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ ATEITIES PERSPEKTYVOJE

JUOZAS RYGELIS

Dar praeitą pavasarį redaktorius kreipėsi su klausimais, liečiančiais lietuvių išeivijos ir Lietuvių Bendruomenės ateitį. Atsakyti į šiuos klausimus nelengva, nes tai reikalautų spėliojimų. Tačiau, pasiremiant tam tikra statistika apie lietuvių išeiviją ir palyginant ją su Amerikos visuomene, galima padaryti kai kurias prielaidas ir iš jų ieškoti sprendimų.

* * *

Kiekvienas žmonių susibūrimas, kuris turi užsibrėžęs specialius tikslus ir jų siekia, sudaro savo bendruomenę. Kai kalbame apie lietuvius Amerikoje ar kituose pasaulio kraštuose, mūsų mintys pirmoj eilėj krypsta į organizacijas, bažnyčias, susirinkimus, kultūrinius pasireiškimus. Visa ši veikla priklauso nuo aktyviai prie jos prisidedančių skaičiaus, jų rodomo entuziazmo. Tik yra dar ir kitas faktorius — laikas. Lietuviai išeiviai, dideliais skaičiais atvykę į Ameriką 19-tojo amžiaus antroje pusėje, daug padėjo Lietuvai, jos vardą iškeldami pasaulyje ir apskritai padėdami lietuviams įvairiais būdais. Išeiviai, atvykę prieš 19-tąjį šimtmetį, dingo kitų išeivių masėje, nepalikę žymesnių savo veiklos ženklų. Daugelio nė pavardės nežinomos. Didele dalimi tas pats darosi ir su čia gimusia karta, o dar blogiau bus su tolimesnėmis kartomis. Todėl pravartu pažvelgti į praeitį ir žmones, kad būtų galima daryti kokius nors sprendimus dėl ateities veiklos.

Skaityti daugiau: MŪSŲ IŠEIVIJA IR LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ ATEITIES PERSPEKTYVOJE

VYRIAUSYBĖS PASIKEITIMAS IR LIETUVOS POLITINĖS RAIDOS PERSPEKTYVOS

ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Česlovas Stankevičius, šio straipsnio autorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas, šiuo metu yra delegacijos deryboms su Rusija dėl kariuomenės iš Lietuvos išvedimo vadovas, o taip pat specialus ypatingų misijų ambasadorius. Š.m. sausio 27-28 dienomis dalyvavo Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių surengtame politinių studijų savaitgalyje ir skaitė šią ir dar kitą paskaitą.

Šiuo savo pasisakymu nepretenduoju į išsamią ir objektyvią Lietuvos gyvenimo apžvalgą ir Lietuvos politinės raidos prognozę. Prašau vertinti mano teiginius kritiškai, tik kaip mano asmeninį požiūrį, mano susirūpinimą dėl galimos Lietuvos politinės raidos.

POLITINIŲ LAIKOTARPIŲ KAITA

Išrinkus Seimą ir dabartinę Lietuvos valdžią, baigėsi ir nugrimsta istorijon ištisas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis. Šiam laikotarpiui ir tik jam buvo ryškiai būdingi tam tikri politikos principai, politinės kultūros ir visuomeninės raiškos bruožai, kurie dabar jau nebepasikartos. Mano nuomone, būdingiausias ir reikšmingiausias praėjusio laikotarpio bruožas — idealistinė politinės veiklos ir pilietinio aktyvumo motyvacija. Moralios ir principingos politikos nuostatas Lietuva paskleidė net ir tarptautinėje bendrijoje.

Dabartinėje Lietuvos politinio ir visuomenės gyvenimo arenoje reikšis ne tik kiti žmonės, ne tik bus veikiama kitokiu būdu, bet ir vyraus visiškai kitos vertybinės nuostatos.

Skaityti daugiau: VYRIAUSYBĖS PASIKEITIMAS IR LIETUVOS POLITINĖS RAIDOS PERSPEKTYVOS

TURĖS ATEITI NAUJA KARTA

Kauno senamiestis su Rotuše ir Jėzuitų bažnyčia. Nuotr. R. Rakausko.

Su vyskupu Sigitu Tamkevičium kalbasi,,Laisvosios Europos" radijo korespondentas Kaune Vidmantas Valiušaitis

V. V.: Rinkimų kampanijos išvakarėse Lietuvos Vyskupų konferencija išplatino ganytojinį laišką, pavadinta „Kuriant brolišką ir laisvą Lietuvą". Tame laiške, greta sielovadinio žvilgsnio į Lietuvos tikrovę, krikščioniškos žmogaus ir pasaulio vizijos, pateikiama pastabų ir dėl naujo visuomeninio klimato Lietuvoje sukūrimo. Laiške, be kita ko, buvo pasakyta, jog valdžios struktūrose lig šiol dalyvauja ne tik tikri Lietuvos patriotai, bet ir buvusieji sovietinės santvarkos aktyvistai. Nors daugelio politinė laikysena pasikeitė, bet kai kuriuos slegia kolaboravimo su okupantais našta. Remiantis evangeliniu sūnaus palaidūno palyginimu, neužtenka vien grįžti į Tėvo namus ir sėstis prie vaišių stalo, šventė ateina į namus, kai sugrįžusysis savo širdyje ir prieš visą šeimyną gailisi už kaltes. Elementari išmintis, politinis įžvalgumas turėtų skatinti buvusius sovietinės santvarkos aktyvistus ne slapukauti slogioje tyloje, bet drąsiai ir viešai pasmerkti visus nusikaltimus ir atitaisyti skriaudas nukentėjusiems. Esame įsitikinę, kad jie dar turi galimybę atlikti nuoširdžia atgailą ir pakeisti gyvenimo būdą". Jūsų Ekselencija, kaip matote besiklostančią Lietuvos vidaus gyvenimo padėtį savo Ganytojiškuoju žvilgsniu rinkimų į Seimą rezultatų šviesoje?

S. T. Ruošdami ganytojinj laiškų, mes, vyskupai, atkreipėme dėmėsi i sūnų palaidūnų, nes per 50 okupacijos metų tokių sūnų buvo gana daug. Žinojome, kad daugelis jų norės sugrįžti atgal ir norėjome priminti, kad sugrįžimas atgal galimas tik per atgailų. Labai gaila, kad daugelis nenori suprasti elementarių atgailos dėsnių: klaidų pasmerkimo, atsiprašymo ir blogio pataisymo.

O rinkimų rezultatai nustebino ir giliai įskaudino, nes daugelio žmonių apsisprendimų nulėmė,,Egipto mėsa ir svogūnai", o ne ištikimybė Lietuvai. Kągi, esame tokie, kokie esame. Tikiu, kad iš savo klaidų mes mokysimės, nors pamokos kartais labai skaudžiai kainuoja.

Skaityti daugiau: TURĖS ATEITI NAUJA KARTA

KRAŠTAS, KURIAME MAŽAI TAUTAI PAVOJINGA GYVENTI

Užsienio valstybių įtaka Lietuvos politikai

VALDEMARAS KATKUS

Šis pranešimas apie užsienio valstybių politikos įtaką Lietuvos politikai buvo skaitytas 1992 m. gegužės 11 dieną Vilniaus Menininkų rūmuose, Į Laisvę Fondo studijinės savaitės atidaromojo posėdžio metu. Jo autorius — Valdemaras Katkus, buvęs Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministru ir nepaprastu įgaliotuoju ambasadoriumi. Valdemaras Katkus yra taip pat Į laisvę Fondo Lietuvos filialo tarybos narys, o nuo šio numerio dalyvauja ir Į Laisvę žurnalo redakcinėje kolegijoje.

Šios mano mintys keliais bruožais palies kai kuriuos Lietuvos užsienio politikos aspektus tarpukaryje ir dabar, o taip pat ir mūsų kaimyninių arba apskritai užsienio valstybių įtaką Lietuvos vidaus politikai. 1940-taisiais metais Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Molotovas brutaliai pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Urbšiui: „Jūs turite būti pakankamai realistas, kad suprastumėte, kad mažųjų tautų laikas yra praėjęs”. Tuo pačiu metu, kai Raudonoji armija judėjo link Baltijos valstybių, Winston Churchill, nujausdamas Vokietijos puolimą, ragino Britų kabinetą imtis visų priemonių to išvengti, pabrėždamas, kad nebūtų leidžiama mažosioms tautoms surišti sąjungininkų rankas. Reiškia, mažosios valstybės turėjo išnykti. Demokratija Europoje buvo tuo metu mirusi. Lietuva ir daugelis kitų mažųjų valstybių buvo okupuotos. Ši demokratijos problema tad nėra išimtinai palietusi tik Lietuvą ir tik su Lietuvos valstybe susijusi.

Skaityti daugiau: KRAŠTAS, KURIAME MAŽAI TAUTAI PAVOJINGA GYVENTI

IMPERIALIZMO TENDENCIJOS DABARTINĖJE RUSIJOJE

ZENONAS PRŪSAS

Paprastai, kai imperijos sugriūva, jas sukūrusios tautos dažniausiai nebenori būti imperialistinėmis. Pavyzdžiui, vargu ar būtų galima surasti daug anglų, kurie norėtų atstatyti Britų imperiją. Ir vokiečiai, atrodo, gerokai pasikeitė, pralaimėję Antrąjį pasaulinį karą. įdomus yra ir rusų tautos nuotaikų keitimasis. Kai prieš trejetą metų buvo iškelta mintis, kad gal ir pati Rusija turėtų pasitraukti iš Sovietų Sąjungos, tada tokia mintis daugumai rusų atrodė absurdiška. Bet tai įvyko net dvejiems metams nepraėjus. Gal tokia yra natūrali imperijų žlugimo eiga? Pradžioje, kai kuriasi imperija, didžioji tautos dalis pritaria, bet kai pamato, kiek daug pastangų ir pasiaukojimo reikia tokiai imperijai išlaikyti, daugelis atvėsta. Grįžtama į natūralias savo tautos ribas. Taip buvo su romėnais, anglais, vokiečiais. Juk prisimename vokiečius 1935-45 metų laikotarpyje. Jei jie ir nenorėjo užvaldyti viso pasaulio kaip rusai komunistai, vis dėlto bandė pasiglemžti didelę Europos dalį ir išplėsti vokiečių tautos ribas. O šiandien vokiečiai ne tik pasitenkina natūraliomis savo tautos ribomis, bet dar net leidžia lenkams pasilaikyti Sileziją ir dalį Rytprūsių — anksčiau daugiausia vokiečiais apgyventas sritis.

Skaityti daugiau: IMPERIALIZMO TENDENCIJOS DABARTINĖJE RUSIJOJE

KAIRIOSIOS MINTIES VYRAVIMAS LIETUVOS EKONOMIKOJE

JONAS PABEDINSKAS

Lietuvos dešinė — ją sudarančios grupės, frakcijos ar partijos — buvo taip vadinama daugiausia dėl jos pasisakymo bei nusistatymo prieš komunistus ir buvusių komunistų grupes, o ne dėl jos politinių pažiūrų ekonomikos srityje. Ir taip pasiliko iki šių dienų. Tik pradėjus diskutuoti ekonomines krašto problemas, dešinieji, jau nebe kaip vyriausybės rėmėjai, sprendžiant specifinius klausimus, pasirodys, kas ir kiek iš jų pasisakys už kolektyvizmą, o kas daugiau už individualią sistemą. Pasirodys, kurios grupės norės didesnės valdžios įtakos viešajame valstybės gyvenime, o kurios leis piliečiams patiems apsispręsti dėl savos buities. Iki šiol patys pagrindiniai krašto valdymosi nusistatymai pasirodžiusiose politinėse deklaracijose arba priešrinkiminėse programose buvo išreiškiami tik bendrybėmis. Kairiesiems dabar iškėlus specifinius pasiūlymus, turės į juos konkrečiai reaguoti ir kitos grupės. Tokiu būdu, galima tikėtis, kad pradės išryškėti ir tų susigrupavimų ekonominė pasaulėžiūra.

Jonas Pabedinskas, šio straipsnio autorius, praeitos vasaros studijų savaitėje, Dainavoje. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Sąjūdžio rėmėjai ir jam prijaučiantys iki šiol mažai toleruodavo kitokią nuomonę net ir ekonominiais klausimais, laikydami bet kokią vyriausybės veiklos kritiką nepatriotiniu pasireiškimu. Arba kiekvienu atveju eini su vyriausybe, arba savo skirtingu nusistatymu palaikai buvusius komunistus, vadinamąją kairę. Tik „nuosaikiesiems" taip aiškiai pralaimėjus per paskutiniuosius Seimo rinkimus, ne vienas dešinysis po rinkimų apie juos gražiai atsiliepė ir prisiminė jų gerą įtaką buvusiai Aukščiausiajai Tarybai. Yra pasisakymų, kad ekonominiu galvojimu sucentrėjusi Krikščionių demokratų partija galėtų užimti centro vietą, jeigu tik ji parodytų ir savo dešinesni nusistatymą ekonominiais klausimais, duodama kitokias išeities galimybes nei Darbo partija.

Skaityti daugiau: KAIRIOSIOS MINTIES VYRAVIMAS LIETUVOS EKONOMIKOJE

IR VĖL SAVAITĖ DAINAVOJE

1992 studijų savaitės dalyviai Dainavoje renkasi nuleisti vėliavas. Nuotr. K. Ambrazaičio.

JUOZAS BAUŽYS

Kai praeitais 1992 metais didžiulį mūsų išeivijos dėmesį buvo pasisavinusi Lietuva, kai į ten jau nuo pat ankstyvo pavasario vyko būriai ekskursantų ir pavienių keliautojų, buvo nelengva įprastoje Dainavoje sušaukti bičiulius į tradicinę studijų ir poilsio savaitę. O ji vis dėlto įvyko — nors ir greitosiomis suruošta, nors savo dalyvių skaičiumi gal ir mažiausia, bet pakankamai gera, jauki ir, svarbiausia, darbinga. Darbinga ta prasme, kad buvo pašvęsta daugiau laiko saviems organizaciniams LFB reikalams ir įvairiems pokalbiams. Be abejo, šį kartą atsirado daugiau laiko ir maloniam poilsiui prie Spyglio.

Lietuviškomis temomis

Tai buvo iš eilės jau 36-toji JAV ir Kanados lietuviškų studijų savaitė, rugpjūčio 23-29 dienomis. Pirmąją savaitės paskaitą skaitė kun. Algirdas Paliokas, S.J., vos prieš keletą dienų atskridęs į Čikagą iš Kauno ir mielai sutikęs būti šios savaitės kapelionu. Jis buvo prašytas kalbėti apie religiją ir dvasingumą Lietuvoje okupacijos metu ir laisvėje, duoti palyginamąją-apžvalgą, nušviesti dabartinę situaciją. Štai kelios jo paskaitos mintys:

Tikėjimas Lietuvoje okupacijos metais buvo palaikomas vyresniosios kartos. Ypatingai didelis religijos persekiojimas vyko mokyklose. Nureliginimas paprastai ėjo kartu su nutautinimu. Bažnyčių lankomumas buvo sumažėjęs iki minimumo. Kunigų dalis buvo užverbuojami, kiti nepajėgūs. Tačiau pasipriešinimas buvo gajus: LKB Kronika, perrašomos knygos, neakivaizdinė pogrindžio seminarija išlaikė tikėjimą gyvą.

Skaityti daugiau: IR VĖL SAVAITĖ DAINAVOJE

NUOSTABUS DOMO AKSTINO DARBAS

Kauno viešojoje bibliotekoje nuo 1992 gruodžio 7 iki 22 d. buvo suruošta neeilinė paroda, pavadinta KOVOSE UŽ LIETUVOS LAISVĘ. Jos eksponatai — kopijos įvairių originalių dokumentų, laiškų, leidinių, archyvinės medžiagos, pogrindinės poezijos, atsiminimų — į parodos lankytojus prakalba apie tautos praeitį ir rezistenciją. Parodą surengė Į laisvę fondo Lietuvos filialo Rezistencinio paveldo komisija, o jos pagrindinis autorius ir organizatorius yra Domas Akstinas. Dar komunistinės priespaudos metais jis jau perrašinėdavo ir kitaip multiplikuodavo vertingas, tačiau draudžiamas knygas bei retus rankraščius: Šapoką, Maceiną, Kuraitį, Šalkauskį, Ivinskį ir kt. Rinko ir partizanų bei tremtinių dainas, prisiminimus, įvairius partizanų veiklos dokumentus.

Apie šį jau 30 metų besitęsiantį Domo Akstino darbą ir jo suruoštą parodą š.m. sausio 8 d. XXI amžiaus numeryje rašo J.R.: „...Tai savotiška paroda. Jos eksponatus galima ne tik apžiūrėti, bet imti į rankas, vartyti, skaityti jų tekstus... tada jie prakalba istorijos kalba, lankytoją sudomina, sujaudina, ir jis, užmiršęs laiką, paskęsta toje netolimoje praeityje... Rezistencinio paveldo komisija, gavusi dauginimo aparatūrą iš užsienyje (JAV) esančio Fondo centro, turi paprastą ir konkretų tikslą: medžiagą, kurios tėra vienas egzempliorius, padauginti ir tuo būdu užtikrinti, kad ji nežūtų. Iki šiol padaryta daugiau kaip 60,000 kopijų! Sunku įsivaizduoti, koks tai milžiniškas darbas, bet lengva suvokti, kad tai galima padaryti tik fanatiško pasiaukojimo, didelio entuziazmo dėka..."

Skaityti daugiau: NUOSTABUS DOMO AKSTINO DARBAS

1993 STUDIJŲ SAVAITĖS, ATSIŲSTA PAMINĖTI

1993 STUDIJŲ SAVAITĖS

•    2-roji Į laisvę fondo lietuviškų studijų savaitė Lietuvoje rengiama 1993 liepos 11-18 dienomis Birštone. Šios savaitė tema — „Lietuvos Nepriklausomybei 75-ri". Rengia JLF Lietuvos filialas. Laukiama svečių iš Amerikos ir kitų kraštų. Tuo tarpu platesnių informacijų dėl kainų, registracijos dar neturime.

•    40-ji Europos lietuviškų studijų savaitė bus rugpjūčio 1-8 dienomis Augsburge, Vokietijoje. Savaitę organizuoja Alina Grinienė ir R. Hermanas. Moderatoriai: dr. K. Čeginskas, dr. S. Girnius ir V. Natkevičius. Jau galima registruotis šiuo adresu: A. Girnius, Diamantstr, 8000 Muenchen 50. Nakvynė ir maistas — 490 DM. Registracijos mokestis — 100 DM.

Skaityti daugiau: 1993 STUDIJŲ SAVAITĖS, ATSIŲSTA PAMINĖTI

DEMOKRATIJA NEUŽTIKRINA LAISVĖS

1992  m. Į laisvę rudens laidoje tilpo Juozo Baužio trumpas, tačiau ten nebuvusiam daug pasakąs, reportažas apie Lietuvoje vykusias ilgokas diskusijas tema — „Pilnutinė demokratija”. Į Laisvę fondo surengtų studijų minčių susumavimą pateikė Adolfas Damušis.

Abu straipsnius perskaičius, susidarė įspūdis, jog gera dalis pranešimų būta ne į temą. Taip pat atrodo, jog ir pati tema neatitiko studijų savaitės pagrindiniam siekiui, kurį, manytumei, tiksliai nusakė AT pirmininkas Vytautas Landsbergis: „kokia turėtų būti mūsų valstybė”. (Visi pabr. V.B.) Tad atrodytų, kad tai neturėjo nieko bendro su „pilnutine demokratija”.

„Demokratija” nėra nei ideologija, nei politinė programa, nei pasaulėžvalga, o tik, kaip Lietuvių Enciklopedija teisingai nurodo, „valstybės forma”. Tai tik viena iš valstybės formų, kaip antai monarchija, respublika, diktatūra, oligarchija bei anarchija. Skaitant reportažą ir pareikštų minčių santrauką peršasi išvada, kad svarstybose buvo siekiama Lietuvos, kuri būtų nepriklausoma valstybė, laisvame pasaulyje, valdoma laisvų žmonių, kur visi piliečiai turėtų lygias teises, kurias užtikrintų pagrindinis valstybės įstatymas — konstitucija, atremta „į krikščioniškas vertybes”.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA NEUŽTIKRINA LAISVĖS

Į LAISVĘ 1992 metų aukos

GARBĖS RĖMĖJAI: dr. K. Ambrozaitis, J. Ardys, dr. M. Arštikaitytė-Uleckienė, V. Baleišytė, K. Bružas, A. Dundzila, St. Džiugas, S. Girnius, prel. J. Kučingis, dr. V. Majauskas, V. Maželis, J. Mikonis, E. Pakulienė, dr. A. Šležas, A. Šmulkštienė, V. Volertas, dr. P. Žemaitis, LFB Čikagos ir Los Angeles sambūriai.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ 1992 metų aukos

Į Laisvę 1993 116(153)

     T U R I N Y S
Vedamieji ........................................................................... 2
      Kelias į šviesesnę ateitį
      Atviras dialogas pradėtas
Skaitytojų žodis .................................................................... 4
Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą .................................................. 6
Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo ............................. 10
Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai ................... 12
Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių
      atminty (Vidmanto Valiušaičio paruoštas interviu) ............................ 24

Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai) ........................... 30
Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka ............................... 32
Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai .......................... 39
Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje ............................................. 51
Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas (ištrauka iš romano „Žalios sūpuoklės")57
Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas (Komentaras)60
J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris ................................... 63
Jubiliejinio politinių studijų savaitgalio Los Angeles apžvalga (Zigmo Brinkio,
      Violetos Gedgaudienės, Angelės Nelsienės ir Juozo Kojelio pasisakymai) ....... 64
Kronika, atsiųsta paminėti ir kt. .................................................. 72
,,Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty”, — sako romano konkurso laureatė Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, pasakodama apie partizanus. Šio numerio puslapiuose iš tolimos praeities kaip tik ir iškyla tragiški įvykiai ir heroiški žmonės — nuo pat pirmųjų sovietinės okupacijos dienų, perėję Stutthofo „giltinės duobe” ir apsiprende išeiti į mišką. Jie pasirinko laisvę sau ir tautai. Jie ją ir atnešė. Po daugelio metų vėl „tauta išėjo iš lagerio. Ji tik turi atsigauti, o tam reikia laiko”, — rašo J. K. savo laiške iš Lietuvos.

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1993 116(153)

KELIAS Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

VEDAMIEJI

Liepos 6-toji Lietuvoje pradėta švęsti kaip Valstybės diena, prisimenant karaliaus Mindaugo karūnaciją, ir jos pasekmėje kaip Lietuvos valstybės pradžią. Tai reikšminga ir reikalinga šventė. Sugestijos tokią šventę švęsti jau senokai buvo keliamos ir išeivijos lietuvių tarpe.

Valstybę ir nepriklausomybę atstatėme, tačiau kiek jos abi bus stiprios, — priklausys nuo mūsų pačių, nuo visos tautos nusiteikimo, nuo pasiryžimo gyventi laisvėje, vadovautis idealizmo, rezistencijos, lygybės ir broliškumo principais. Šie principai sudaro pilnutinės demokratijos pagrindą, sutvirtintą tarpusavio tolerancija bei sugyvenimu. Tokioje valstybėje, kurios pagrindinė valdymosi forma yra demokratija, patys piliečiai atsakingai rūpinasi valstybės gerove.

Tikra demokratija nelengvai pasiekiama. Juk net Jungtinės Amerikos Valstybės po 217 metų negali pasigirti, kad to krašto valdžia, institucijos ar žmonės visada elgiasi demokratiškai. Tad ką bekalbėti apie Lietuvą, kur 50-ties metų komunistinis režimas įspaudė savo destruktyvius ženklus į žmonių galvojimą, suniekino vertybių sistemą, krikščioniškosios moralės principus. Visa tai reikia iš naujo atgaivinti, reikia prieiti prie žmogaus širdies ir proto ir iš naujo parodyti krikščioniškos minties, demokratinės krypties kelią, kuriuo į šviesesnę ateitį eitų visa Lietuva — nuo eilinio žmogaus iki prezidento.

Skaityti daugiau: KELIAS Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

ATVIRAS DIALOGAS PRADĖTAS

JAV Lietuvių Bendruomenė, bandydama ieškoti būdų, kaip pristabdyti tarp dabartinės Lietuvos valdžios ir mūsų išeivijos atsiradusį plyšį, birželio 19-20 d. Detroite surengė įdomią politinę-visuomeninę konferenciją. Joje buvo nagrinėjama abipusių santykių padėtis ir jų pagerinimo galimybės. Gausi konferencija (apie 200 dalyvių) buvo savotiškai įdomus bandymas kalbėtis tarp oficialumo plotmėje nevienodų partnerių: Lietuvai atstovavo pats min. pirm. Adolfas Šleževičius ir 3 Seimo nariai, o išeivijai eiliniai, nors ir iškilūs, LB nariai. Konferencija praėjo atviroje, beveik nuoširdžioje ir korektiškoje nuotaikoje, nors kai kurios pokalbių temos buvo gana aštrios. Kritika iš išeivijos pusės Lietuvos valdžiai ir jos veiksmams buvo gerai apgalvota ir taikli. Trys Seimo nariai (R. Ozolas, A. Sakalas, S.Šaltenis) daugiau ar mažiau sutiko su iškeltais klausimais, kalbėjo ir diskutavo nuoširdžiai, šiltai ir atvirai. Kiek kitokį įspūdį padarė premjeras Šleževičiusvietomis perdėm oficialus, vietomis lankstus, lyg pataikaujantis išeivijai, žinąs visus atsakymus. Tai turbūt išeitos partinės mokyklos žymė.

Kas gero iš tos konferencijos, ir iš dar ateity numatytų kitų, išeissunku spręsti. Ar virs tikrove ir bent kai kurie premjero padaryti pažadai? Ar padės tokie pokalbiai sukurti tikrai nuoširdžią atmosferą tarp Lietuvos ir išeivijos? Tai vis klausimai, į kuriuos atsakymų kaip tik ir reikia ieškoti per nuolatinį dialogą.

J. B.

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui