25 METAI LIETUVIŲ LITERATŪRAI

Los Angeles literatūrinių vakarų grandinė

JUOZAS KOJELIS

1990 gruodžio 2 Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko XXV literatūros vakaras nepertraukiamoje literatūros vakarų grandinėje. Nuo 1966 tuos vakarus organizuoja Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių sambūris. Sukaktuvinio vakaro proga verta žvilgterti į jų istoriją.

Los Angeles apsigyvenau 1952. Dar tais pačiais metais kilo mintis suorganizuoti literatūros vakarą, pakvietus iš Čikagos svečią rašytoją Aloyzą Baroną. Tuo laiku Baronas, galima sakyti, buvo pradedantis rašytojas, bet į lietuviškos raštijos Panteoną įžygiavęs drąsiai, atsinešęs stiliaus originalumą, graudulį, humorą, keistas istorijas ir paprastų žmonių sprendžiamas filosofines problemas. Jo 1951 atspausdintą knygą „Debesys plaukia pažemiu" kritikai sutiko palankiai. Taip pat populiarus jis buvo tapęs savo straipsniais Drauge. Be to, gyvendamas Čikagoje, su Aloyzu buvau suartėjęs. Tai ir buvo priežastys, kodėl buvau numatęs kviesti Baroną. Tačiau nuo tos minties organizuoti literatūros vakarą teko tada atsisakyti. Los Angeles mieste tuo laiku dar nebuvo lietuvių rašytojų, kurie svečiui būtų galėję patalkinti. Trūko ir visuomeninės atramos: Lietuvių Bendruomenė buvo tik organizacinėje stadijoje, Los Angeles ateitininkai buvo gerokai apirę, frontininkai — negausūs. Naujųjų ateivių iš viso tuo laiku čia buvo nedaug, o senieji emigrantai, kaip buvau patyręs Čikagoje, literatūros vakarų nebuvo linkę lankyti. Tad kviesti rašytoją ir apmokėti jam kelionę buvo net ir finansiškai rizikinga. Todėl turėjo praeiti dar net 14 metų, kol literatūros vakarams susidarė palankios sąlygos.

Skaityti daugiau: 25 METAI LIETUVIŲ LITERATŪRAI

MIRE KUN. VIKTORAS DABUŠIS

Kun. Viktoras Dabušis po ilgos ligos mirė 1990 lapkričio 9 dieną. Paskutiniu laiku gyveno Seminole, FL, bet laidoti buvo parvežtas į savo buvusiąją šv. Kazimiero parapiją, Paterson, N.J., kurioje 18 metų dirbo pastoracinį darbą.

Velionis gimė 1910 gruodžio 8, Gražų km., Girkalnio vls., Raseinių apskr. 1935 įšventintas kunigu vikariavo trumpai ir jau 1938 buvo paskirtas Kauno arkiv. katalikų akcijos direktorium. Po karo iš Anglų zonos kun. Dabušis atvyko į JAV. Buvo vikaru Brooklyno Angelų Karalienės par., o vėliau perkeltas į Patersoną. Pastoracinis darbas netrukdė kun. Dabušiui dirbti ir visuomeninėje veikloje.

Buvo Ateitininkų Federacijos generalinis sekretorius, Ateities žurnalo administratorius, „Ateities" knygų leidyklos vedėjas, ilgą laiką dirbo Darbininko redakcijoje, buvo Lietuvių Bendruomenės tarybos narys, Kunigų Vienybės iždininkas, ALRK Federacijos gen. sekretorius, vienas iš pagrindinių Dainavos stovyklos organizatorių, Lietuvių Religinės šalpos pradininkas, 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus vajaus ir kitų panašių vajų organizatorius... ir prie viso to — nuoširdus Lietuvių Fronto bičiulis ir LFB tarybos narys. Neįmanoma trumpai visą jo veiklą ir suminėti. 

Skaityti daugiau: MIRE KUN. VIKTORAS DABUŠIS

Apžvalgos ir nauji leidiniai

LFB sambūrio veikla Čikagoje

Praeitų metų Čikagos LFB sambūrio valdybos kadencijai besibaigiant, 1990. XI. 14 buvo sukviestas bičiulių ir svečių susirinkimas. Jame dalyvavo ir iš Lietuvos šiuo metu JAV besilanką dr. Vincas Korkutis ir jo žmona Leoną. Dr. Korkutis geologas ir naftos eksploatavimo specialistas, skaitė įdomią paskaitą apie Lietuvos žemės turtus, cementą, plytų, čerpių, koklių ir kitų statybinių medžiagų panaudojimą. Prelegentas šiomis dienomis dalyvavo Houston, TX įvykusiame naftos specialistų pasitarime, kur tarėsi dėl modernios giluminių siurblių aparatūros Lietuvai. Jo nuomone, jau dabar Lietuvos poreikiams gaunamos naftos užtektų 10-čiai metų.

Lietuvos žemėje yra ir kitokių turtų: randamas nepaprastai geros kokybės molis, taip pat ir smėlis, iš kurio galima pagaminti pasaulinio masto krištolas. Yra tam tikri kiekiai ir vario, cinko, švino, net sidabro ir titano, o taip pat ir geros kokybės marmuro. Paskaita sulaukė didelio dėmesio ir daugybės klausimų.

Skaityti daugiau: Apžvalgos ir nauji leidiniai

Į Laisvę 1991 111(148)

     T U R I N Y S

Vedamieji ...................................................... 2

         Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį?

         Prezidentas Landsbergis Amerikoje 

         Reikšmingos sukaktys

Skaitytojų žodis ............................................... 4

Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas  7

Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant .............. 11

Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune ....... 23

Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir

         socialinės taikos sąlyga ............................. 27

Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla ....................... 31

Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų" ........ 32

Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos" ......... 34

Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų

         imperijos kūne ....................................... 36

Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai ....... 40

Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva .......... 43

Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė . 48

Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III .. 54

Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta,

         Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja

         Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas ...................... 60

Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant ....................... 69


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1991 111(148)

KAIP PASUKTI SUSTOJUSĮ LAISVĖS LAIKRODĮ?

VEDAMIEJI

Daug vilčių dėjome, kad žaibiniam karui arabų kraštuose pasibaigus, visas dėmesys bus atkreiptas į Baltijos kraštus. Tačiau visų nusivylimui pergalės varpų garsai jaudino tik tuos, kurie buvo tiesiogiai įtraukti į karo operacijas. Po trumpos euforijos paaiškėjo, kad laimėjimas buvo tik fiktyvus, taika yra dar toli. Tai buvo pirmas atmintinoj istorijoj karus, kuris davė pelno. Paaiškėjo ir tai, kad šio amžiaus pabaigoje karas gali būti vedamas toli peršokant per valstybines sienas, jų nepažeidžiant. Vis labiau aiškėja, kad šis fantastiškas laimėjimas gali būti tik preliudu naujam karui. Milijonų laisvės trokštančių kurdų likimą sprendžia kiti, bet ne patys kurdai. Arabai, šaudydami vienas kitą, pajuto, kad šis karas jų labiau neišskiria, bet gali net sujungti. Arabai šimtmečiais buvo pabėgėliai savo namuose. Jie atsibunda ir pradeda ieškoti savo šaknų. Atsikratę kolonistų, atsitverė valstybinėmis tvoromis, o anksčiau galėjo keliauti nuo Kairo iki Bagdado be jokio paso. Religija pasidarė arabų tautų privataus ir valstybinio gyvenimo pagrindu. Šiuo metu jaučiamas arabų tautų atbudimas: ar verta kovoti dėl tų tvorų, kai arabų tautinės šaknys suveda visus į vieną, ar ieškoti išeities religijų tolerancijoje?

Skaityti daugiau: KAIP PASUKTI SUSTOJUSĮ LAISVĖS LAIKRODĮ?

PREZIDENTAS LANDSBERGIS AMERIKOJE

Retai tesurasime idealistą politiką ar valstybės vyrą, kuris moralės principus labiau vertintų negu pragmatiškos naudos ieškojimą. Nebent į politinės veiklos priekį jis būtų išstumtas ne savo paties noru, bet susiklosčiusių įvykių ir jam būtų patikėtas pačios tautos mandatas. Toks žmogus prieš 50 metų buvo prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, toks žmogus šiandien yra prof. Vytautas Landsbergis.

Nėra lengva tokiam idealistui profesoriui kalbėtis su pragmatizmu persunktais didžiųjų valstybių vyrais. Nėra lengva atsakinėti į kartais stačiokiškus reporterių klausimus ar dalyvauti vakarietiško tipo televizijos ,,talk show" programose. Juolab, kad ir nepakankamas svetimos kalbos mokėjimas trukdo tinkamai išsireikšti ar šmaikščiai sudominti mases žiūrovų. Tad nenuostabu, kad Amerikos televizijos plačiosiose žiūrovų masėse prez. Landsbergio vizitas gal ir nepadarė didesnio atgarsio. Tačiau labiau galvojantiems ir labiau įvertinantiems tiesos ir moralės principus šis kuklus, kiek susikūprinęs televizoriaus ekrane profesorius, atstovaująs į laisvę besiveržiančią tautą ir drąsiai konfrontuojąs išskaičiavimuose ir politinėse machinacijose paskendusius valstybių vyrus ar jų idėjas, padarė didelį įspūdį. Nes jis nebijojo pasakyti tiesos, kad Lietuva yra tikrasis demokratijos modelis Sovietų Sąjungos reformų vyksme, tik Vakarų demokratijos kažkodėl to nenorinčios suprasti: jos vis dar žvelgia tolyn į Rytus per mūsų galvas, lyg vengtų pažvelgti tiesiai į akis.

Skaityti daugiau: PREZIDENTAS LANDSBERGIS AMERIKOJE

REIKŠMINGOS SUKAKTYS

Liūdną 50-ties metų sukaktį nuo pirmųjų masinių tautos deportacijų į Gulago kalėjimus (1941 birželio 14-15) prašviesina už savaitės prasidėjęs ryžtingas tautos sukilimas ir Laikinosios vyriausybės darbai Lietuvos suverenumui atstatyti. 1941 sukilimas nepaskendo istorijos tėkmėje, jo dvasia išliko gyva ir daugelį metų okupanto pavergtoje, ir šiuo metu drąsiai į laisvę bežengiančioje tautoje, ir po pasaulį išblaškytoje tautos dalyje. Tai buvo tautos proveržis į laisvę, nuplovęs aną gėdingą neryžtingumą, sutrukdžiusi pasipriešinti dar 1940 metais, kai sovietų tankai užgniaužė nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Profesorius Stasys Šalkauskis dar 192S metais rašė: ,,Heroiška kova už išorinę tautos nepriklausomybę ir vidaus laisvę yra būtina tautos gyvavimo sąlyga ". 1941 metų sukilimas buvo heroiškas, subrandinęs tolimesnį tautos pasipriešinimą tiek partizanų heroinėse kovose, tiek ir tyliosios rezistencijos metais ir atvedęs tautą iki 1990 metų Kovo Vienuoliktosios.

Skaityti daugiau: REIKŠMINGOS SUKAKTYS

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Gvildenkime ir toliau vidinės rezistencijos tema

š.m. sausio paskutinėmis dienomis paštu gavau Į laisvę 1990 m. rudeninį numerį, kurį su įdomumu perskaičiau. Dabar mums svarbu, kad nė viena siela, galinti kuo nors prisidėti prie Lietuvos laisvės žygio, nebūtų atstumta, apspjaudyta, „nurašyta į nuostolius”.

šiuo atžvilgiu Į laisvę rudens numeris nuteikia gerai, patraukia mąsliu, atsakingu, tolerantišku žodžiu. Atskirai norėčiau pažymėti M. Martinaičio straipsnyje pateiktą lietuvių literatūros rezistencinių motyvų gilią analizę, kuri, man regis, plėtoja kiekvieno doro lietuvio, ypač augusio okupacijos sąlygomis, savižiną. Šią aktualią vidinės rezistencijos temą reikėtų toliau gvildenti žurnalo puslapiuose ir atskleisti dramatiškas bei tragiškas peripetijas kūrėjo ir suvokėjo, besikankinusių įvairiuose totalitarinės sistemos užkaboriuose. Paviršutinišku optimizmu nudažytas vandenėlis negali nuplauti sielos ir stimuliuoti konstruktyvios dinamikos.

Česlovas Kalenda, Vilnius

KOVO VIENUOLIKTOSIOS METINĖS VILNIUJE

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

REZISTENCIJOS SIEKIS -VALSTYBINIS SUVERENUMAS

ADOLFAS DAMUŠIS

Nepriklausomos Lietuvos savarankiškas tvarkymasis, trukęs vos 22 metus (1918-40), tautoje išugdė laisvės meilę, ypatingai jos jaunojoje kartoje. Toji meilė buvo patirta tiesioginiu asmeniniu pergyvenimu ir užgrūdinta sąmoningu pasipriešinimu prievartai.

Antrojo pasaulinio karo metais pasireiškęs sovietų ir nacių brutalus smurtas buvo nukreiptas ne tik prieš asmeninį pavergtųjų nusiteikimą, bet ypač prieš tautos troškimą gyventi savo laisvoje valstybėje. Okupantų nuostabai, jų imperialistiniai siekiai susidūrė su pavergtųjų valstybių rezistentais, jau gerai pasiruošusiais priešintis okupantų prievartai. Rezistentai turėjo drąsos, nebijodami teroro, pareikšti savo atstovaujamos tautos valią: „Siekiame pilnutinės valstybinės Lietuvos nepriklausomybės".

Toks troškimas išreiškė visos tautos valią. Drąsūs pasipriešinimo veiksmai prieš okupantus lyg raudonu siūlu lydėjo lietuviškąją rezistenciją per visas tris okupacijas. Nebūtų įmanoma čia suminėti tų visų rezistencinių veiksmų, tad pasitenkinsime tik pačių svarbiausių rezistencijos momentų ir faktų trumpu atžymėjimu.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS SIEKIS -VALSTYBINIS SUVERENUMAS

1941 SUKILIMUI BESIRUOŠIANT

MYKOLAS NAUJOKAITIS

Mykolas Naujokaitis, buvęs Lietuvos pogrindžio vadovybės įgaliotinis ryšiams su LAF Berlyne, šio straipsnio autorius. Nuotrauka iš anų laikų, paimta iš Kazio Škirpos knygos ,, Sukilimas“.

Pirmosios rusų okupacijos laikotarpiu, 1940-1941 metais, Lietuvos pogrindžio judėjime buvo susidarę du veiklos centrai: Vilniaus ir Kauno. Vilniaus centre vadovais buvo maj. Vytautas Bulvičius (karinių dalinių) ir Mykolas Naujokaits (civilių vienetų). Kauno centro vienas iš vadovų — Leonas Prapuolenis veikė taip pat kaip ryšininkas su Vilniaus centru. Pogrindžio organizacija išsivystė iš mažų vienetų, susijungusių bendram tikslui — nusikratyti rusų jungo. Buvo galvojama, kad vokiečių — rusų karas yra neišvengiamas ir kad mums, lietuviams, reikia pasiruošti tokiam eventualumui. Tikėjom, kad karui prasidėjus, mes turime pasinaudoti suirute ir pradėti sukilimą. Iškovojus iš rusų Kauną ir Vilnių, iš ten paskelbti sukilimo pradžią, paskelbti Lietuvą atstatant nepriklausomybę ir pranešti apie suorganizuotą Laikinąją Lietuvos vyriausybę.

Galvojome, kad vokiečiai, pastatyti prieš faktą, jog Lietuva jau funkcionuoja kaip valstybė, sutiks pripažinti valstybės atkūrimą.

Buvo mėginta susirišti su Berlyne esančiais lietuvių veikėjais ir iš jų gauti žinių, kas dedasi anapus sienos ir toliau pasaulyje, ko mes galime tikėtis, paskelbę Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, kokios galimos pagalbos iš vokiečių mums verta laukti. Tik tokio susižinojimo mums tuo metu nepasisekė išvystyti ir atsakymų į šiuos klausimus neturėjome.

Skaityti daugiau: 1941 SUKILIMUI BESIRUOŠIANT

KARAS!.. PIRMOSIOS SIRENOS KAUNE . . .

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

Šiais metais minime dar vieną 50 metų sukaktį — Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžią. Tokių nelaimių, kaip karas, niekas nelaukia, bažnyčiose net giedama „Nuo maro, bado, ugnies ir karo saugok mus, Viešpatie”. Tačiau to karo gal pirmą kartą mūsų istorijoj Lietuva laukė. Anų metų, bolševikinės okupacijos metų, baisumo ir beviltiškos klaikumos išsakyti, paaiškinti kitam, kuris nėra to pergyvenęs, neįmanoma. „Kad ir pats velnias ateitų, nebūtų baisiau negu dabar”, sakydavo kiekvienas, kuris išdrįsdavo pasakyti, ką širdy nešiojo.

Kad karas neišvengiamas, nujautėme. Klausydami slaptus Londono radijo pranešimus vokiečių ir lenkų kalbomis, žinojome apie kariuomenės traukimą į Rytprūsius, girdėdavome anglų komentarus apie keistą Hitlerio ir Stalino draugystę, kuri turėtų baigtis greitai, nes vokiečiai ir karą pradėjo, siekdami erdvės rytuose — „Drang nach Osten”. Tačiau oficialūs bolševikų sluoksniai tebekartojo apie „nesugriaunamą draugystę” su naciais. Kiek nelauktai 1941 pavasarį pradėjo lyg ir ruoštis civilių gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus. Dažnėjo sirenų kaukimas, spaudoje pasirodydavo patarimai, kaip saugotis nuo priešo lėktuvų puolimų, bet kas tas priešas galėjo būti, vardo neminėjo.

Skaityti daugiau: KARAS!.. PIRMOSIOS SIRENOS KAUNE . . .

DEMOKRATIJA KAIP TEISINGUMO IR SOCIALINĖS TAIKOS SĄLYGA

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

Vidmantas Valiušaitis, Į Laisvę Fondo Lietuvos filialo valdybos pirmininkas savo viešnagės Čikagoje metu 1990 rudenį daro pranešimą apie padėtį Lietuvoje. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Paskaita, skaityta JLF studijų savaitgalyje Vilniuje 1991.2.23.

Šiandienos politikos verpetuose mums visiems šventas laisvos ir nepriklausomos Lietuvos imperatyvas pastebimai stelbia kitą, nė kiek ne mažiau svarbų rūpesti — demokratijos sieki ir jos įtvirtinimą, šitokią visuomeninių nuomonių kryptį iš dalies galima suprasti, ypač atsižvelgiant į pavojų, kuris tebegresia nepriklausomai Lietuvai. Kita vertus nepriklausomą valstybę jau esame turėję ir suvokiame josios vertę, tuo tarpu demokratinė santvarka Lietuvoje neilgai tvėrė ir išsiugdyti gilesnes demokratinio gyvenimo tradicijas mums nebuvo lemta. Iš pradžių prezidento Antano Smetonos autoritetiniam režimui pakirtus jaunos demokratijos šaknis, vėliau užgriuvo sovietinio totalizmo nelemtis, nepalikusi nė prielaidų tautos demokratinei sąmonei brandinti ir ugdyti. Tad ir demokratijos prasmė bei vertė ne vienu atveju tebelieka gana miglota. Galimas daiktas, jog tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien nepriklausomos valstybės siekis beveik visų tapatinamas su nekvestionuojama vertybe, kuri pati savaime turėsianti garantuoti mūsų gerovę ir teisingumą. Tai iš tiesų būtina, tačiau vis dėlto nepakankama sąlyga, nes reikia įvykdyti dar vieną sąlygą — demokratiją. Turime realizuoti konstitucinį teiginį „ Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika" visu jo turiniu ir prasme.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA KAIP TEISINGUMO IR SOCIALINĖS TAIKOS SĄLYGA

Į LAISVĘ FONDO FILIALO LIETUVOJE VEIKLA

Į Laisvę Fondo ex libris, naudojamas Lietuvos filialo, sukurtas dail. Gražinos Didelytės.

Šių metų vasario 23 Vilniuje, Rašytojų sąjungos salėje, Į Laisvę Fondo Lietuvos filialas surengė akademinio pobūdžio studijinę dieną tema „Kultūra kaip argumentas Lietuvos nepriklausomybei". Dalyvavo per 100 žymių Lietuvos intelektualų, buvo 12 paskaitų ar pranešimų.

Renginį atidarė JLF Lietuvos filialo tarybos pirm. Liudas Dambrauskas. Prelegentai ir jų temos: Mindaugas Bloznelis — Kultūra ir rezistencija, Kornelijus Platelis — Kultūrinis veiksmas teigia laisvę, Vytautas Kubilius — Kultūra ir XX amžiaus doktrinos, Kęstutis Rastenis — Kultūra ir politika, Krescendjus Stoškus — Nuo tautos kitiems iki tautos sau, Vidmantas Valiušaitis — Pilnutinė demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga (Jo paskaita spausdinama šiame JL numeryje), Arvydas Šliogeris — Krikščionybė ir laisvė, Vytautas Rubavičius — Rytai ar Vakarai: mūsų kultūros kryptis?, Romualdas Ozolas — Lietuvos valstybės dvasinė perspektyva, Arvydas Juozaitis — Humanizmas ir civilizacija. Uždaromąjį žodį tarė Vaidotas Daunys, pagrindinis šio renginio organizatorius.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDO FILIALO LIETUVOJE VEIKLA

EPILOGAS

Iš knygos „gyvenimo akimirkos'

LIUDAS DAMBRAUSKAS

Eidamas gyvenimo keliu, nuo karvių bandos iki senatvės, buvau ne tik įvykių stebėtojas, bet ir veiklus jų dalyvis, užtat į praeitį stengiaus žvelgti to laiko akimis. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tautos istorijos dalelytė. Kasdienybė mūsų nelepino. Didelė tragedija, kai žmogų vis dažniau ir dažniau apima nusivylimas. O taip neretai būna silpnam, gyvenimo sunkumų išvargintam, nelaimių iškankintam ir apspjaudytam paprastam žmogui. Taip būna ir pavergtai, okupantų nukamuotai tautai, kai ji užsikrečia nevilties, panikos, baimės liga. Baili tauta tegali merdėti, o ne viltis laisvo gyvenimo.

Toks likimas ištiko ir mus. Vieni pasirinko tiesų kelią be kompromisų, kiti — pasyvaus priešinimosi, treti — prisitaikymo. O kiek mūsiškių leido sutrypti tautinę savigarbą! Plaukė jie pasroviui, pasirašydami sau ir savo vaikams vergystės nuosprendį. Didelė tautos tragedija buvo okupacijos padariniai — žudymai, trėmimai, bet tai neįstengė palaužti gyvų išlikusių tremtinių ir kalinių dvasios. Represuotieji krito kaip musės nuo bado, žiaurių klimato, darbo ir buities sąlygų. Tiems, kurie sugrįžo į tėvynę, padėjo išlikti tikėjimas Apvaizdos globa ir savo tautos nemirtingumu. Man regis, ne lengvesnę dvasinę priespaudą turėjo iškęsti ir tie, kurie išvengė represijų. Ant jų pačių gulė atsakomybė už savo tautos likimą, būsimųjų kartų ateitį. Tuo tarpu prievarta primesta kasdienybė su jos ydomis — pataikavimu, savanaudiškumu, išdavikišku prisitaikymu, girtuokliavimu, narkomanija — stūmė mūsų visuomenę į bedugnę. Katalikų Bažnyčia, kurios misija buvo gelbėti nuo tų negerovių, tapo priverstinai sukaustyta ir izoliuota nuo visuomenės gyvenimo. Regis, iš savo senolių žinojome, kad Bažnyčia yra ne žmonių pastangų, o paties Dievo kūrinys — Meilės, Gėrio ir Laisvės šaltinis. Bet va, patekę į pavojų, išsigandę pamiršome. Ėmėme niekinti gėrį, rauti iš savo širdžių meilę artimui ir ten sėti neapykantos, nepasitikėjimo sėklą, o laisvės išvis atsisakėme dėl pilvo. Taip iš homo sapiens virtome homo sovieticus. Todėl tenekaltina manęs skaitytojas už tam tikrų gyvenimo laikotarpių vertinimą, persunktą skepticizmu, abejonėmis ir netikėjimu: ką širdis ir protas tuo metu diktavo, tą ir rašiau, juk aš ne pranašas, o paprastas žmogus.

Skaityti daugiau: EPILOGAS

LIUDO DAMBRAUSKO „GYVENIMO AKIMIRKOS"

JULIUS KELERAS

Atsiminimų knygos, rodos, negali dejuoti dėl skaitytojų dėmesio. Lietuvoje jos išgraibstomos podraug su romanais, o išeivių padangėje irgi yra vertinamos ne tiek dėl vaizduojamų įvykių istorinės vertės, meninės išraiškos ar savito interpretavimo, kiek dėl pačių įvykių, kurie skaitytojams dažnai yra gerai žinomi, pažįstami, pergyventi (tam tikras Nepriklausomos Lietuvos ar išeivijos gyvenimo laikotarpis — M. Vaitkaus „Nepriklausomybės saulėje", M. Biržiškos „Dėl mūsų sostinės", I. Šeiniaus „Raudonasis tvanas", J. Kapačinsko „Spaudos baruose" ir kt.) arba atstovauja daugeliui baugiai nepažįstamą realybę (Lietuvos partizanų, tremtinių, kalinių ar tiesiog aneksuotų lietuvių atsiminimai — Daumanto „Partizanai", N. Sadūnaitės „KGB akiratyje", A. Griškėno „Iš laiko tėkmės sūkurių" ir kt.).

Yra ir dar viena atsiminimų rūšis — partinių veikėjų, vienaip ar kitaip kolaboravusių su pozdniakovais ir iš to valgiusiais bolševikinio raugo duoną: M. Gedvilo „Lemiamas posūkis", A. Sniečkaus, J. Paleckio, etc., atsiminimai. Jais tegalėjo tikėti tik naivieji, kuriems ideologinis voratinklis buvo uždengęs sąmonę, gebančių identifikuoti tikrus įvykius tikrame istorijos fone, arba tie, kuriems Lietuva buvo tolima egzotika, panašiai kaip mums Australija ar Mongolija.

Skaityti daugiau: LIUDO DAMBRAUSKO „GYVENIMO AKIMIRKOS"

BALTIJOS KRAŠTAI - NEGYJANTI ŽAIZDA SOVIETŲ IMPERIJOS KŪNE

Smurto naudojimas Baltijos valtybėse stato pavojun visas Sovietų Sąjungos politikos ir ūkio reformas. Vienintelis protingas sprendimas — grąžinti jų savarankumą. Kol jos okupuotos, tol neužgis žaizda imperijos kūne — taip skelbia estų poetas Jaan'as Kaplinski's straipsnyje, kurį paskelbė Stockholmo dienraštis Dagens Nyheter (28.01.91). Straipsnį sulietuvino ir sudėjo A. Lembergas.

JAAN KAPLINSKI

Pabaltijo įvykiai ir Maskvos siekiai

Nelengva rašyti apie tai, kas vyksta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Padėtis nepaprastai gležna ir gali per kelias valandas pasikeisti. Ar kariuomenė ir jėgos už jos apsisprendė kartą visiškai sutriuškinti nepriklausomybės sąjūdžius Baltijos respublikose? Ar jos siekia pašalinti vietos vyriausybes ir demokratiškai rinktus parlamentus, kaip reikalauja kai kurie nepriklausomybės priešininkai, ar galėtų pasitenkinti kokiu nors kompromisu su vietos valdžia? Kas nusprendė naudoti smurtą Baltijos valstybėse? Koks Gorbačiovo vaidmuo? Ar jis planavo užpuolimą, ar kariškiai, kurie dabar perėmė iniciatyvą ir gal net valdžią, laikydami ji marionete? Ar bus griebiamasi smurto prieš nacionalistus ir demokratiškai rinktus organus kitose srityse?

Kol kas įvykiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo daugiau panašūs į tai, kas atsitiko Budapešte 1956 ir Prahoje 1968, negu Gruzijos Tbilisy ar Azerbaidžano Baku. 

Skaityti daugiau: BALTIJOS KRAŠTAI - NEGYJANTI ŽAIZDA SOVIETŲ IMPERIJOS KŪNE

KELI LIETUVIŠKOJO ŠVIETIMO KLAUSIMAI

Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje:

AUDRYS ANTANAITIS

Audrys Antanaitis, mokytojas-lituanistas, šiuo metu yra Lietuvos Kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su tautiečiais sektoriaus vadovas.

Pasaulio lietuvių tautinio švietimo klausimai tampa vis labiau aktualūs. Iškyla reikalas galvoti apie vieningą lietuviškojo švietimo sistemą visame pasaulyje. Jei Vakaruose veikiančios lituanistinės mokyklos turi dešimtmečių tradiciją, gyvuoja laiko patikrintos darbo formos, vadovėlių leidybos sistema, tai besivaduojančiose iš komunistinės priespaudos šalyse šis darbas iš esmės tiktai pradedamas.

Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje) bei Sovietų Sąjungoje gyvena nė vienas tūkstantis lietuvių. Iki Antrojo pasaulinio karo tenai veikė dešimtys lietuviškų mokyklų, kultūros centrai, ėjo laikraščiai, knygos. Dabar viso to nebėra. Lietuviškoji veikla buvo užgniaužta, šviesuoliai represuoti. Tik pastaraisiais metais vėl prasidėjo aktyvus lietuvių konsolidacijos procesas. Susikūrė draugijos Ukrainoje, Moldovoje, Mažojoje Lietuvoje, Maskvoje, netgi Sibire — Tomske, Barnaule, Novosibirske, suaktyvino veiklą Latvijos, Estijos, Leningrado lietuvių bendruomenės. Buvo įkurta Vidurio Europos ir SSSR Lietuvių bendrijų Sanryša, kurios tikslas — kurti lietuvius, gyvenančius šiuose kraštuose, padėti palaikyti jų tarpusavio ryšius ir nuolatinį kontaktą su Lietuva. Sanryšai vadovauja Gervėčių krašto atstovas Alfonsas Augulis.

Skaityti daugiau: KELI LIETUVIŠKOJO ŠVIETIMO KLAUSIMAI

„Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva

ZENONAS PRŪSAS

Jau nuo praėjusių metų rudens JAV prezidentas Bush kalbose ir įvairiomis progomis vis primena savo „Naujosios pasaulio tvarkos” viziją (,,New World Order"). Bet iki šiol jis dar nėra jos pilnai suformulavęs, daugiausia pasitenkindamas tik užuominomis. Lyg ir bandė ją susumuoti savo specialioje kalboje kongresui šių metų vasario 6 dieną, vos pasibaigus Irako karui. Štai jo žodžiai:

„Dabar mes jau pradedame matyti horizonte naujosios pasaulio tvarkos viziją. Aiškiai matome galimybes išsivystyti naujajai pasaulio tvarkai. Cituojant Winston Churchill'į, tai yra tokia tvarka, kur teisės ir teisingumo principai apsaugo silpnąjį nuo stipresniojo. Matome pasaulį, kuriame Jungtinės Tautos, atpalaiduotos nuo šaltojo karo problemų, yra pasirengusios atlikti savo įkūrėjų istorinę viziją. Pasaulį, kuriame laisvė ir respektavimas žmogiškųjų teisių bus praktikuojamos visų tautų. Gulfo karas buvo pirmasis šios naujosios pasaulio tvarkos egzaminas. Mes išlaikėm šį egzaminą. Kadangi pasaulis neužmerkė akių agresijai, Kuwaitas šiandien yra laisvas. Nors mūsų kariai jau pradeda grįžti namo, mes turime suprasti, kad laisvės įgyvendinimas mus įpareigoja ir toliau darbuotis ta linkme. Netgi naujoji pasaulio tvarka negali garantuoti, kad atėjo ilgalaikės taikos era. Bet pastovi taika yra mūsų misija".

Gražūs žodžiai. Taip kaip ir pažadai, suformuluoti jau beveik užmirštoje Atlanto Chartoje. Tikėjimas jais kainavo Lietuvai tiek daug aukų ir skausmo. Ką gi šie žodžiai reiškia praktiškai? Ar jie turi ką nors bendro su darbais? Ar mes turime jiems skirti didesnį dėmesį? Dalinius atsakymus duoda pats Gulfo karas. Kodėl gi prezidentas Bush į jį įsivėlė? Tik jau ne dėl noro apginti silpnąjį nuo stipresniojo. Pagal visuomenės apklausinėjimo davinius, padarytus 1990 metų rugsėjo mėnesį, tuo metu tik 49% Amerikos gyventojų galvojo, kad Bush yra neblogas prezidentas. Jei jis nieko nebūtų daręs Irakui okupavus Ku-waitą, tas procentas galėjo kristi dar žemiau. Tuo laiku daugelis galvojo, kad Bush yra neapsisprendžiantis ir neefektingas prezidentas. Kuwaito išvadavimas atrodė kaip gera proga parodyti, kad jis tokiu nėra. Išlaisvinimas silpnesnio Kuwaito buvo duota kaip pagrindinė priežastis. Bet vėliau buvo parodytas dvigubas standartas, kai Bush griežtai atsisakė padėti sukilusiems kurdams. Atseit ne kiekvieną silpnesnįjį reikia apginti nuo stipresniojo. Mat, padėti kurdams ,,neįeina į Amerikos interesų sferą". Antra priežastis pradėti karą prieš Iraką galėjo būti spaudimas ir iš Izraelio pusės.

Skaityti daugiau: „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva

LIETUVOS JAUNIMO LŪKESČIAI IR TIKROVĖ

MEILUTĖ TALIJŪNAITĖ-BARTUSEVIČIENĖ

Žmogui yra duotas tik vienas gyvenimas ir kiekvienas nori jį pragyventi kaip galima geriau. Žmogaus gyvenimas yra apibrėžtas laiko ir daugelio svarbių gyvenimo įvykių. Tačiau kiekvienas planuoja savo gyvenimą ir kažko tikisi iš jo. Ar iš tikrųjų kiekvienas? Tik 35% sociologinio tyrimo metu apklaustų Lietuvos jaunuolių mano, kad yra būtina planuoti savo gyvenimą. Pusė jaunimo nėra tikri, ar tą reikia daryti, o 15% įsitikinę, kad numatyti savo gyvenimo įvykius nebūtina ir to daryti nereikia.

Lietuvos Mokslų Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto sociologai 1983 metų pavasarį apklausė Respublikos moksleivius, pavasarį baigiančius savo mokslus įvairaus tipo (bendrojo lavinimo, specialaus vidurinio ar profesinio-techninio) mokyklose. 1990 metais pakartojome jų apklausą. Daugumai jų buvo 22-24 metai, pusė — jau sukūrę savas šeimas, 78% turėjo vieną, 20% — du, o 2% — net tris vaikus, trys ketvirtadaliai dirbo, o vienas ketvirtadalis studijavo aukštojoje mokykloje. Tačiau didesnė dalis jaunų žmonių negalėjo pasakyti, ar sėkmingai klostosi jų gyvenimas. Trečdalis tikėjo savo sėkme, 8% jautėsi esą laimingi, tik 6% pergyveno savo nesėkmes.

Skaityti daugiau: LIETUVOS JAUNIMO LŪKESČIAI IR TIKROVĖ

LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

JUOZAS ŠALTINIS

III DALIS

ŽIŪRINT Į ATEITĮ

Atstačius ekonominę struktūrą ir pradėjus eksportuoti gaminius į užsienį, teks pagalvoti ir apie tolimos distancijos planavimą. Ekonomistai yra pastebėję, kad tie kraštai, kurie turi ne tik trumpalaikius planus, bet ypač tie, kurie turi ilgos distancijos planą, kaip taisyklė pasidaro patys turtingiausieji pasaulyje. Tokiu planavimu pokario metais pasižymėjo V. Vokietija ir Japonija. JAV kaip tik tenkinosi trumpalaikiais planais ir jos rezultatai yra liūdni. Taigi ekonomiškas lietuvių žvilgsnis į ateitį darosi reikalingas ir svarbus.

Pirmiausia tektų sugriauti tą pasaulinio garso mitą (turbūt pačios Maskvos surežisuotą), kad Sovietų Sąjunga būsianti didžioji pasaulio turgavietė ir ten visas pasaulis darys biznį, pristatydami jai visokių reikmenų, kurių ten taip trūksta. Vaizduojamasi, kad visi, nuvežę į Maskvą savo prekes, taps turtingi, nes paklausa esanti beveik be konkurencijos, ir prisotinti tokį kraštą gėrybėmis būsiąs neišpasakytas biznis. Deja, tenka pripažinti, kad tai legendinis mitas. Taip nebus, nes tokios svajonės prasilenkia su visais ekonomijos dėsniais bei sąlygomis. Naudingos turgavietės sąlygos yra šios: turgavietė turi būti turtinga, stabili-pastovi ir patikima. Nei viena iš šių sąlygų netinka Sovietų Sąjungai, kuri neturi kietos valiutos, bus politiškai nepastovi dar 50 metų, taip pat nepatikima kaip prekybos partneris. 

Skaityti daugiau: LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

Los Angeles mieste 1991 sausio 26-27 buvo surengtas iš eilės jau 23-čias Lietuviškųjų politinių studijų savaitgalis. Pagrindinė savaitgalio mintis buvo pažvelgti į išeivijos ir Lietuvos tarpusavio santykius kultūrinėje, politinėje bei ekonominėje plotmėje ir tragiškųjų sausio įvykių šviesoje. Rengėjai buvo Los Angeles LFB sambūris, tad ir savaitgalį atidarė LFB pirmininkas Mečys Šilkaitis.

Šeštadienį buvo net trys simpoziumai. Pirmojo simpoziumo tema: ,,Išeivijos talka, sprendžiant Lietuvos kultūrines problemas". Kalbėjo: rašytoja Alė Rūta, poetas Bernardas Brazdžionis ir rašytojas Stasys Kašauskas, svečias iš Lietuvos, AT atstovas.

Simpoziume ,, Išeivijos misija, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę" dalyvavo: dr. Ričardas Kontrimas, dr. Jonas Žmuidzinas ir Zigmas Viskanta.

Trečiasis simpoziumas buvo skirtas temai „ Baltų bendravimo problemos Lietuvoje ir išeivijoje". Pranešėjai: dr. Vytautas Dambrava, Linas Kojelis, Angelė Nelsienė ir Stasys Kašauskas.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALIS

IŠEIVIJOS TALKA,

Studijinio savaitgalio organizatoriai ir programos atlikėjai. Sėdi iš k. : Bernardas Brazdžionis, Stasys Kašauskas, dr. Vytautas Dambrava, Linas Kojelis. Stovi: Mečys Šilkaitis, Žibutė N. Brinkienė-Alex, Algis Raulinaitis, Angelė Nelsienė, dr. Birutė Vileišytė, dr. Jonas Žmuidzinas, Alė Rūta ir dr. Zigmas Brinkis. Nuotr. E. Arbo.

Sprendžiant Lietuvos kultūrines problemas

STASYS KAŠAUSKAS

Džiugu ir reikšminga, jog garbingą istoriją turinčio politinių studijų savaitgalio pirmoji tema yra „Išeivijos talka, sprendžiant Lietuvos kultūros problemas". Iš tikrųjų, tai yra viena svarbiausių išeivijos ir atkūrusios nepriklauso

mybę Lietuvos santykio problemų. 50 okupacijos metų mus padarė alkanais, piktais, mus vertė kontroliuoti, persekioti ir neapkęsti vieniems kitus. Pasikeitė generacijos, pasikeitė žmonių mentalitetas. Ir tik stebuklo dėka mes pakilome iš dvasinio sąstingio, įsigijome ištvermės ir drąsos, atkūrėme Nepriklausomybę. Bet tai nereiškia, kad visos problemos jau išspręstos...

Aš, kaip rašytojas, į mūsų ateitį žiūriu iš kitokios perspektyvos nei ekonomistas, statybininkas ar medikas, todėl drįstu tvirtinti, kad dvasinė problema mūsų tėvynėje yra svarbiausia. Nekalbėsiu čia apie fizinę ir dvasinę komunizmo agoniją, tik pasakysiu, kad, atsidarius sienoms į Vakarus, atsiras pakankamai prekių ir žaidimų, o mūsų žmonės pradės laigyti po pasaulį kaip zuikiai poravimosi metu. Mums reikėtų pagalvoti, ką tas smagus pasilakstymas duos tautos kultūrai ir dvasiai. Aš bijau pranašauti: galime pasiklysti, jei mūsų galvelės bus tuštokos ir neatsparios blizgučiams...

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS TALKA,

IŠEIVIJOS JAUNIMO ĮNAŠAS LIETUVAI

Dalia Navickaitė ir Andrėja Giedraitytė, abi priėmusios Lietuvos pilietybę, kalba apie jaunimo įnašą kovoje dėl Lietuvos laisvės. Nuotr. M. Šilkaičio.

DALIA NAVICKAITĖ ir ANDRĖJA GIEDRAITYTĖ

Praeitus mokslo metus praleidau Lietuvoj, lankydama Vilniaus Universitetą. Dar ir dabar Vilniaus bokštai ir Sąjūdžio būstinės trispalvė tebėra prieš mano akis. Katedros varpai ir melodiška lietuvių kalba skamba ausyse. Prisimenu Kovo Vienuoliktąją. Prisiklijavę prie bendrabučio televizoriaus, visą dieną atidžiai sekėme Aukščiausiosios Tarybos pasisakymus, diskusijas.

Pagaliau, kai vienuoliktą valandą nakties paskelbė Lietuvos naujai atkurtą nepriklausomybę, pašokom, apsikabinom, verkėme iš džiaugsmo, ir tuoj pat nuvažiavome į Katedros aikštę. Ten susitikom universiteto studentus, nešančius trispalves. Prie jų prisijungėme, susikabinome rankomis ir per tirštą miglą žengėme Gedimino kalno link. Tą šaltą, nuostabią naktį aš tiesiog jaučiau, kad pats Kunigaikštis Gediminas šypsodamas džiaugiasi savo Vilniaus krašto gyventojais. Gedimino kalne iššovėme šampano bonkas, dainavome iki ryto.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS JAUNIMO ĮNAŠAS LIETUVAI

IŠEIVIJOS MISIJA,

Simpoziumo,,Išeivijos misija" kalbėtojai: iš k. — Algis Raulinaitis (moderatorius), Zigmas Viskanta ir dr. Jonas Žmuidzinas. Nesimato kalbančio dr. Ričardo Kontrimo. Nuotr. M. Šilkaičio.

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atstatymą

JONAS STASYS ŽMUIDZINAS

Nors paėjusių dvejų metų laikotarpyje išeivija nepriklausomybės atstatymo paskelbimo laukė ir net spėliojo jo busimąją datą, tačiau ji nebuvo jam pasiruošusi. Per 50 metų išeivija nebuvo sudariusi  konkretesnių planų ir sukaupusi didesnių resursų Lietuvai padėti pilnai įgyvendinti nepriklausomybę. Mano manymu, tokia Lietuvai pagalba pilnai įgyvendinti nepriklausomybę kaip tik ir yra pagrindinė išeivijos misija šiuo metu.

Kyla klausimas, kuo pasižymi pilnai įgyvendinta nepriklausomybė? Šioje epochoje, kada beveik be išimties visos valstybės yra tampriai surištos įvairiais tarpusavio santykiais, ypatingai ekonominiais, turėtų būti aišku, kad absoliuti nepriklausomybė yra utopinė ir neįmanoma. Net ir tokios didelės valstybės kaip JAV ekonomija yra stipriai paveikiama kitų kraštų, pvz., Japonijos. Manau nesuklysiu teigdamas, kad Lietuvos nepriklausomybė bus praktiškai pilnai įgyvendinta, kai Lietuvos valstybė nebebus okupuota, kontroliuos savo sienas, tvarkys savo ekonomiją, užsienio politiką ir t.t.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS MISIJA,

LAIMĖJIMAS BESITRAUKIANT

Žvelgiant į Los Angeles politinių studijų praeitį

JUOZAS KOJELIS

Los Angeles politinių studijų savaitgalių ištakų reikia ieškoti tolimesnėje praeityje, kai 1956-57 metais tokios studijos buvo pradėtos organizuoti. Jos iš pradžių nebuvo periodiškos ir buvo organizuojamos privačių asmenų iniciatyva. Kiek laiko ratas nuo anų dienų pasisuko ir kaip dramatiškai pakito Lietuvos politinė situacija, gali pavaizduoti ir toks faktas, kad anais laikais tose politinėse diskusijose dalyvavo iš tėvynės į Vakarų tremtį iškeliavęs pirmasis atgauto Vilniaus universiteto rektorius prof. Mykolas Biržiška, o 1991-jų metų studijose dalyvauja iš Vakarų tremties į tėvynę nuvykęs pirmasis atkurto Vytauto Didžiojo universiteto Kaune rektorius prof. dr. Algirdas Avižienis.

Juozas Kojelis demonstracijoje dėl Baltijos valstybių laisvės X Žmogaus teisių konferencijos metu sausio 26 prie Doubletree viešbučio Pasadena, CA. Nuotr. E. Arbo.

Nuo 1968 metų politinių studijų savaitgaliai pasidarė reguliarūs ir pilnai dokumentuoti. Daugumas paskaitų ir simpoziumų dalyvių pasisakymai atspausdinti ir daugeliu atveju pasiektas ,,consensus" išreikštas studijų išvadose.

Skaityti daugiau: LAIMĖJIMAS BESITRAUKIANT

Skelbimai, aukos

IŠRINKTA NAUJA LFB TARYBA

LFB Rinkimų komisija, kurią sudarė Povilas Vaičekauskas, Aldona Šmulkštienė, Valerija ir Jonas Žadeikiai ir Jonas Vaznelis, paskelbė 1991 metų LFB Tarybos rinkimų rezultatus.

Į LFB Tarybą balsų dauguma išrinkti: Gintė Damušytė, Vytautas Vardys, Kazys Ambrazaitis, Virgus Volertas, Algis Raulinaitis, Kęstutis Girnius, Zigmas Brinkis, Vytautas Aušrotas, Vytautas Majauskas. Kandidatais liko: Adolfas Šležas, Kęstutis Skrupskelis, Antanas Sabalis, Juozas Kojelis, Jonas Urbonas, Česlovas Kuras.

Į LFB Kontrolės komisiją išrinkti: Jonas Kavaliūnas, Pilypas Narutis, Vacys Šaulys.

Prieš pat atiduodant šį numerį spaudai buvo sužinota, kad jau sudarytas naujai išrinktos LFB Tarybos prezidiumas: Algis Raulinaitis — pirm., dr. Zigmas Brinkis ir dr. Vytautas Vardys — nariai, Juozas Kojelis — vykd. sekretorius.

Pirmuoju LFB Tarybos nutarimu, šios vasaros Lietuviškųjų studijų savaitės Dainavoje metu, pirmadienį, antradienį ir trečiadienį (VIII.5,6,7 dieną) kviečiama LFB konferencija organizaciniams reikalams aptarti. Visi bičiuliai prašomi dalyvauti.

Skaityti daugiau: Skelbimai, aukos

Į Laisvę 1991 112(149)

     T U R I N Y S

Vedamieji .................................................................. 2

       Pirmenybė kovojusiai tautai

       Dar kartą: atiduok ką privalai

Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje .................................. 4

Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? (komentaras) ...................... 6

Skaitytojų žodis ........................................................... 7

Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje 10

Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją ...................... 16

Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė .................................. 20

Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija ........................... 32

Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas ............................ 47

Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka) 54

Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai? .............. 55

Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite) ....... 62

Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje (reportažas) .................. 69

Iš partizanų poezijos ..................................................... 75

Mintys iš svarstybų Dainavoje ............................................. 76

Nauji leidiniai, informacija, mirusieji ................................... 78


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Šiame numeryje prisimenami istoriniai įvykiai, kada prieš 50 metų lietuvių tauta sukilo prieš sovietus ir pradėjo pusę šimtmečio trukusią rezistenciją. Visa tai suteikia tam tikrą foną ir dabarties įvykiams, vėl nepriklausomą gyvenimą pradėjusiai Lietuvai. Tauta, įskaitant ir išeiviją, pradeda rūpintis klausimais, liečiančiais valstybės ateitį. Iškyla naujos konstitucijos projektai, mintys apie demokratiją, toleranciją, pakantą, Lietuvos reikšmę ,,globaliniame pasaulio kaime”.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1991 112(149)

PIRMENYBĖ KOVOJUSIAI TAUTAI

VEDAMIEJI

STEBUKLAS įvyko. Žodis, ištartas 1990 Kovo 11-tąją, įsikūnijo laisvės ir nepriklausomybės realybe. Tauta išsivertė į laisvę savo ryžto, savo aukų ir kraujo dėka. Dar 1941 metais, kai Kaune buvo laidojami žuvę sukilėliai, min. pirm. Juozas Ambrazevičius kalbėjo: ,,Šių gilių kapų akivaizdoje pajaučiame visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį". Ir tas pasiryžimas gyventi, išlaikytas per 50 žiaurios priespaudos ir kovos metų, laimėjo. Tas ryžtas, atrodo, buvo įvertintas ir pačios Dievo Apvaizdos rankos, staiga ir netikėtai pasukusios komunizmo istorijos vyksmą visai kita linkme.

Priimant Lietuvį į Jungtinių Tautų organizacijų, prez. Vytautas Landsbergis New Yorke 1991 rugsėjo 17 pasakė:,, Lietuva, savo amžiaus aštuntąjį šimtmetį bebaigianti Europos valstybė... kaip mitų paukštis feniksas... atgimė iš savo žmonių kančios ir kovos, iš jų darbo ir tikėjimo". Tad du patys didžiausieji faktoriai, nulėmę šį tautos atgimimą, buvo Dievo Apvaizdos stebuklas ir lietuvių tautos rezistencija, jos ryžtas ir tikėjimas gyventi per kančias, per kovą ir mirtį. Garbė tebūna už tai Viešpačiui ir pagarba kovojusiai tautai!

Skaityti daugiau: PIRMENYBĖ KOVOJUSIAI TAUTAI

DAR KARTĄ: ATIDUOK KĄ PRIVALAI

PRADEDAME naują laikotarpį lietuvių tautos ir valstybės istorijoje. Iki šiol dar negirdėtu būdu — ,,dainuojančia revoliucija" Lietuva išsikovojo nepriklausomybę. Antrasis pasaulinis karas seniai pasibaigė, taikos konferencija dar neįvyko, du likę gladiatoriai demonstravo muskulus, grėsė nauji konfliktai. Tokiame chaose maža ir pavergta Lietuva buvo pašaukta parodyti pasauliui vertybes, kurios yra stipresnės už bombas, nužmoginimą ir plieną. Tos vertybės ir buvo begalinis laisvės troškimas ir jos siekimas kantrybe ir kultūros bei tiesos žodžiu, o tuo pačiu metu civilizuotai pakenčiant smūgius, terorą ir užpuolimus. Toks lietuvių metodas pasaulio buvo pastebėtas, juo užsikrėtė ir kaimynai rusai ir rezultate vienas iš gladiatorių pargriuvo. Taikingas ir su daina kovojęs lietuvis, atsistojęs prieš masinį geležinį tanką lieka ne legenda, bet gyvu pavyzdžiu kovoje už laisvę.

Paskutinioji kovojančios Lietuvos karta rezistencijos paskatą ir metodus, kovoje prieš okupanto prievartą, paveldėjo iš 1941 metų tautos sukilimo. Sukiliminė Laikinoji vyriausybė savo veiklos pavyzdžiu paliko rezistencijai gaires, nors ir suspendavo savo veiklą. Vėliau, pradėjus tautą masiškai naikinti ir terorizuoti, rezistentams kito neliko, kaip desperatiškai priešintis ginklu. Tik tokiu būdu Lietuvą apsaugojo nuo svetimųjų kolonizacijos ir todėl šiandien Lietuvos teritorijoj dar priskaitome 80% lietuvių. Latvių pasipriešinimas vyko žymiai mažesnėje skalėje. Rezistencija tapo lietuvio gyvenimo dalimi net iki tokio laipsnio, kad kančios ir mirties auka savyje pašalino okupanto teroro baimę ir, iškilus pavojui, masės stojo prieš tankus su daina ir uždegta vilties ir tiesos žvakute. Ne kas kitas, bet tik pati tauta išvedė save į Nepriklausomybės paskelbimą.

Skaityti daugiau: DAR KARTĄ: ATIDUOK KĄ PRIVALAI

NUO REDAKTORIAUS STALO

Į LAISVĘ LAISVĖJE

Paskutiniuoju laiku teko išgirsti nuomonių, laiškais ir žodžiu,ar nevertėtų jau pagalvoti apie Į laisvę žurnalo sustabdymą (juk tikslas jau pasiektas, Lietuva laisva, žurnalo vardas lyg ir nebetinka), arba reikėtų pakeisti jo vardą (gal geriau dabar tiktų ,.Laisvė", ,,Laisvi!", ,,Laisvėje"...?), o gal net nedelsiant perkelti žurnalą į Lietuvą, atiduodant jį, pvz., jau susiorganizavusiam Į Laisvę Fondo branduoliui (Karys jau persikėlė, Aidai nuo Naujų Metų irgi išvyksta). Žodžiu, atėjo laikas ir Į laisvę žurnalui užbaigti savo darbus, panašiai kaip ir vyriausiems laisvinimo veiksniams.

Rugsėjo 19 Kultūros Židinyje, New Yorke, įvyko priėmimas Lietuvos vyriausybės atstovams, vykstantiems namo po Lietuvos Respublikos priėmimo į Jungtines Tautas. Ta proga Antanas Sabalis įteikė prez. Vytautui Landsbergiui tris paskutinius,,Į Laisvę" žurnalo numerius. Iš k. — A. Sabalis, Rasa Razgaitienė, prez. Landsbergis ir Gintė Damušytė. Nuotr. A. Žumbakienės.

Ne nuo vieno redaktoriaus priklauso žurnalo ar laikraščio likimas. Žodį turi jo leidėjai, o taip pat ir jo skaitytojos, skaitytojai bei rėmėjai, tad iš jų būtų įdomu išgirsti ir daugiau nuomonių. Lauksime parašant.

Skaityti daugiau: NUO REDAKTORIAUS STALO

AR VOX POPULI - VOX DEI?

Komentaras

Postkomunistinei Lietuvai bene labiausiai šiuo metu reikalinga prekė ar tik nebūtų tolerancija, leidžianti ramiai reaguoti į begalines konfliktines situacijas tiek aukščiausiose valdymo struktūrose, tiek kitoje lietuviškoje kasdienybėje. Tik visa bėda, kad pakanta, jeigu vartosime seną ir gražų lietuvišką žodį, dažnai esti painiojama su nekanta arba, jei naudotume madingą lietuviškoje realybėje žodį — siejama su opozicija. Sutikdamas artimą giminę Greyhound autobusų stotyje Čikagos centre, turėjau progą įsitikinti amerikietiška tolerancija. Gerklingas rusas, porai savaičių atvykus į Čikagą vieno North Western universiteto profesoriaus kvietimu, juodukui vairuotojui dėstė savo galvojimus gryniausiu maskvietišku akcentu, nesidrovėdamas net užduoti klausimus, kurlink jis turėjo eiti, norėdamas patekti į priemiesčio autobusą. Aišku, jis kalbėjo tik rusų kalba, kurią, jo manymu, neišvengiamai privalėjo išmanyti visi planetos sutvėrimai. Tačiau juodukas, su šypsena sutinkantis kiekvieną repliką ar pasažą, tik linkčiojo mandagiai, visai nesistengdamas duoti užuominų, jog ne visai suprantąs. Galėjo žavėti vairuotojo tolerancija, tuo tarpu slapta ruso panieka visam, kas nėra rusiška, galėjo kelti pažįstamą virpulį: panašias situacijas dauguma lietuvių ne sykį yra išgyvenę Rygoje, Odesoje, Maskvoje ar Vilniuje. Ir ne tik lietuviai-aibė tautų, suvarytų į ankštą narvą.

Skaityti daugiau: AR VOX POPULI - VOX DEI?

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tragiški puslapiai

110 (147) Į Laisvę numerį pagal turinį pavadinčiau tragiškuoju. Čia ir 1991 sausio 13-osios įvykių vaizdai, ir nuoširdus bei jaudinantis Juozo Kojelio pasakojimas apie 1941 m. Lietuvos sukiliminės vyriausybės narį, vėliau Sibiro kankinį Vladą Nasevičių, ir Henriko Kudreikio istorinis etiudas apie rezistenciją Raseinių krašte. Kadangi aš esu gimęs ir užaugės to krašto apylinkėse, Girkalnyje, tai vaiko akimis mačiau pokario įvykius.

Pasipriešinimo pradžioje aplinkinių kaimų valstiečiai buvo verčiami stoti į stribukus. Tėvas tyčia susižalojo koją, dar išsitepė ratų tepalu, kad baisiau atrodytų, ir prašėsi atleidžiamas nuo tos pareigos. Pasisekė. Tačiau ši gudrybė nepraėjo be pėdsakų: žaizda ilgai negijo, komplikavosi, koja vis sunkiau lankstėsi, ir tėvas visam gyvenimui liko šlubas. Jo keista, raiša eisena tapo paauglių pajuokos objektu. Kai jie norėdavo mums įgelti, imdavo pamėgdžioti tą mūsų tėvelio negalią. Mes, vaikai, prikandę lūpą, tylėjome.

Tėvas toliau dirbo žemę, bet stribukai nepaliko jo ramybėje. Dažnai ateidavo ir versdavo, kad tėvas savo arkliais juos nuvežtų į tolimesnius kaimus. Kadangi mes gyvenome prie pat miestelio, tai partizanai pas mus neužeidavo, bet netolimose vietovėse kartais girdėdavom šaudant. Po to žmonės kalbėdavo apie žaliukų gaudynes. Iš Raseinių atvažiuodavo mašinos, pilnos kariškių, apsivilkusių dengiamos spalvos rūbais, ir nurūkdavo vieškeliu Pramedžiuvos link. Nukautus partizanus išmesdavo miestelio aikštėje, prie karo metu sudegusios bažnyčios šventoriaus. Dažniausiai gulėdavo vienas ar du, o kartą — net keturi. Ant vieno milinės atlapo mačiau trispalviais siūlais išsiuvinėtus Gedimino stulpus; ant kito krūtinės buvo padėtas rožančius ir maldaknygė.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LIETUVA dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje

FELIKSAS JUCEVIČIUS

Paskaita, skaityta 1991 m. vasarą Lietuviškųjų studijų savaitėje, Dainavoje.

Kun. dr. Feliksas Jucevičius, šio straipsnio autorius, gimnaziją baigė Lietuvoje — Šilalėje, teologiją studijavo Eichstaetto Kunigų seminarijoje. Italijoje, Gregorianumo universitete gavo teologijos daktaro laipsnį. Vėliau Prancūzijoje, Sorbonos universitete studijavo sociologiją ir filosofiją. Išvykęs į Kanadą, Montrealio McGill un-te gavo filosofijos magistro laipsnį. Gyvena Kanadoje.

Nuotr. V. Maželio

I

Prieš paliesdamas dalykiškiau lietuviškojo gyvenimo klausimus daugiau ar mažiau aktualius šio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, norėčiau padaryti keletą istoriosofinių pastabų, turinčių ryšio su nūdiene istorine situacija apskritai. Kiekvieną kartą, kai susiduriame su tauta, pastebime, kad jos egzistenciją saisto individualybės principas ir universalybės principas, t.y. susiduriame su jos uždarumu savosios egzistencijos ribose ir su jos atvirumu už jos esančiam pasauliui. Šio amžiaus pabaigoje imperijos, valstybės ir tautos turi gyventi pasaulyje, kurį Arnold Toynbis pavadino globaline civilizacija, o Marshall McLuhanas davė jam „globalinio kaimo" vardą. Tačiau individualybės principas ir universalybės principas, kuriuos sieja sudėtingi tarpusavio ryšiai ir tarp kurių lyg dviejų poliu svyruoja kiekvienos tautos egzistencija, turi savo šaknis istorijoje, ir štai kodėl be jos pažinimo negali būti ir tautos egzistencijos suvokimo. Nenusakydamas pilnai istorinio pažinimo prigimties, priminsiu tik prabėgomis tai, kas yra paprastai implikuota tautos tikrovės istoriniame supratime.

Skaityti daugiau: LIETUVA dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje

LIETUVOS AMBASADA AMERIKOJE

Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Washingtone, Jungtinėse Amerikos Valstybėse, neseniai paskirtas iki šiol buvęs Lietuvos pasiuntinys Stasys Lozoraitis, o Lietuvos atstovybė tapo Lietuvos ambasada. Paaugo jos prestižas, bet tuo pačiu atsirado žymiai daugiau ir darbo, reikalinga naujų tarnautojų, patalpų remonto, įstaigos patobulinimo. Juk Lietuvos ambasada turi tinkamai reprezentuoti Lietuvos Respubliką.

Kviečiame visus Į laisvę skaitytojus ir skaitytojas finansiškai paremti Lietuvos ambasados veiklą. Čekius išrašyti Lithuanian Embassy vardu ir siųsti adresu: Embassy of Lithuania, 2622 16th St., NW, Washington, DC 20009.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Amerikoje Stasys Lozoraitis

GINTI VALSTYBĘ IR DEMOKRATIJĄ

1941 birželio sukilimo 50-mečiui

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

Minime penkiasdešimties metų sukakti svarbaus Lietuvos istorijos momento, kuris tačiau, didžiajai mūsų visuomenės daliai, o ypač jaunesnės kartos žmonėms, dėl visiems suprantamų priežasčių, iki šiol skendi arba nežinojimo tamsoje, arba legendų ir padavimų ūkuose. Lietuvių tautos istorija srūva sudėtinga ir dažnai paslaptinga istorijos vaga. Jos atlikti darbai ir žygiai neretai būdavo vykdomi sunkesnėmis sąlygomis bei aplinkybėmis, negu kitų tautų, tuo tarpu nedidelėmis jėgomis, bet nepaprastų aukų kaina, pasiekti laimėjimai, neretai lieka apgaubti tylos, o sudėtos aukos — nepakankamai suprastos ir įvertintos. Daugelis jos reikšmingų arba net ir lemtingų istorijos akimirkų palieka deramai neišryškintos, kad naujosios kartos galėtų jas tinkamai pažinti, apmąstyti, o kartu suvokti ir savo pareigas, istorijos joms pavedamas.

Lietuvos atstovas Vašingtone ir prie Šv. Sosto Lozoraitis, jr., prieš dvidešimt metų, minint 1941 m. sukilimo 30-ąsias metines, šia prasme taip rašė: „Kas šiandien atsimena, kad Lietuva atsisakė sudaryti sąjungą su galinga nacių Vokietija ir pulti Lenkiją (1939-aisiais)? Kuriame Europos rezistencijos istorijos puslapyje yra paminėta, kad lietuvių tauta, atsispirdama didžiuliam vokiečių spaudimui, niekad nesudarė SS dalinių? Ir pagaliau kas šiandien mena, kad lietuviai yra vienintelė tauta Europoje, kuri net aštuonerius metus ginklu priešinosi Rytų okupantui? (...) Štai kodėl šiandien mes turime prisiminti ir kitiems priminti, kad 1941 metais lietuvių tauta sukilo prieš savo krašto pavergėją, tuo būdu išreikšdama valią būt laisva ir nepriklausoma".

Skaityti daugiau: GINTI VALSTYBĘ IR DEMOKRATIJĄ

Prieš penkiasdešimt metų — LAISVĖS PROŠVAISTĖ

VYTAUTAS A. DAMBRAVA

Lietuvos partizanui Jonui Merkiui atminti

Daugelis atsimename 1941 metų birželio mėnesio dvidešimt antrosios sekmadienį. Priešaušry vokiečių kariuomenės daliniai išgirdo slaptažodį „Dortmund". Tai buvo ženklas pradėti „Barbarosos operaciją”, didele jėga ir greičiu stumiant į Rytus tris milijonus nacinės Vokietijos karių, pusketvirto tūkstančio tankų, du tūkstančiu lėktuvų, septynis tūkstančius artilerijos pabūklų ir pusę milijono įvairių transporto priemonių triuškinti Stalino imperijai. Stalinas, vakarykštis Hitlerio sąjungininkas ir suokalbininkas, išgirdęs apie masinį puolimą, pabalęs ir drebėdamas negalėjęs žodžio pratarti. Už pusvalandžio nacių ambasadorius Von Schulenberg Maskvoje įteikė komisarui Molotovui karo deklaraciją. Perskaitęs ją, tasai bejausmis, diplomatų „akmeniniu dugnu" pravardžiuojamas bolševikas, pasakė: „Vokietija užpuolė kraštą, su kuriuo buvo pasirašiusi nepuolimo ir draugiškumo sutartį. Nieko panašaus nėra buvę istorijoje".

Molotovo atmintis buvo trumpa. Jis užmiršo savo paties su Ribbentropu pasirašytus slaptuosius pakto protokolus Lenkijai pulti, Baltijos valstybėms okupuoti ir Rytų Europai „pertvarkyti". 1939 ir 1940 metais Sovietų Sąjunga laužė sutartis vieną po kitos, įskaitant ir „amžinąją" taikos sutartį su Lietuva. Tačiau, naciams panašiai pasielgus, Molotovas nepaprastai jaudinosi ir niršo.

Tasai atmintinas sekmadienis buvo jau penkta diena, kai lietuvių tremtinių ešalonai riedėjo Sibiro link. Juose buvo ir mūsų šeima: tėvelis (ir šiandien težinome 500 km. tikslumų, kur Sibire galėtų būti jo kapas), mamytė, sesutė ir trys jauni broliukai — visi tremti iš Utenos. Aš studijavau teisės mokslus Vilniuje ir taip trėmimo išvengiau. Dievas man buvo maloningas, nes, sužinojęs apie jų trėmimą ir nutaręs jų ieškoti, pats nežinodamas kur, traukiniui vos sujudėjus, buvau staiga perone pasirodžiusio buto draugo paragintas sustoti Naujojoje Vilnioje: jis ten matęs mano tėvelį.

Skaityti daugiau: Prieš penkiasdešimt metų — LAISVĖS PROŠVAISTĖ

LIETUVIŲ ANTINACINĖ REZISTENCIJA

1941-1944 m.

ARŪNAS BUBNYS

Arūnas Bubnys yra jaunosios kartos Lietuvos istorikas. Mokslų Akademijos Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, šiuo metu rašąs veikalą apie tautos rezistenciją okupacijų metais.

Prasidėjęs Vokietijos-Tarybų Sąjungos karas ir lietuvių tautos 1941 m. birželio sukilimas prieš bolševikų okupaciją neatnešė Lietuvai laisvės ir valstybinės nepriklausomybės. Hitlerinė Vokietija, „išvadavusi iš bolševizmo” lietuvių tautą, įvedė „naująją tvarką” — fašistinę okupaciją. Naujieji okupantai Lietuvoje paliko bolševikų sukurtą ekonominę sistemą — nacionalizuotą pramonę, žemę, prekybą, valstybinius ūkius ir suvalstybintus namus. Vos ne visa Lietuvos ekonomika buvo paskelbta reicho karo grobiu. Lietuvos Laikinosios vyriausybės išleistų reprivatizacijos įstatymų nacių valdžia nepripažino. Taip pat buvo uždraustos Lietuvos partijos ir visuomeninės organizacijos (laikinai buvo leista veikti tik pronacinei Lietuvių nacionalistų partijai — LNP). Lietuvos Laikinosios vyriausybės Vokietija nepripažino ir 1941 m. liepos pabaigoje įvedė okupacinę civilinę vokiečių valdžią — civilfervaltungą. Netrukus civilfervaltungas privertė išsisklaidyti Lietuvos Laikinąją vyriausybę (1941 m. rugpjūčio 5 d.), o 1941 m. rugsėjo 22 uždraudė sukilimo prieš bolševikus organizatorių — Lietuvių Aktyvistų Frontą (LAF-ą). 1941 m. gruodžio mėn. buvo paleista ir vokiečiams draugiška Lietuvių nacionalistų partija (LNP). Nacistai nepageidavo jokio organizuoto lietuvių tautos valios pasireiškimo. Lietuvoje buvo įvesta okupacinė vokiečių valdžia. Nacistinė okupacija daugeliu aspektų buvo identiška pirmajai bolševikų okupacijai: ji neigė bet kokias lietuvių teises į valstybinę nepriklausomybę ir savarankišką veiklą savo tėvynėje. Specifinės nacistų ideologijos ir politikos bruožas — planingas ir visiškas žydų sunaikinimas. Vokiečiams vykdant šiurkščią ir tiesmukišką priespaudos politiką, aktyviausi lietuvių politikos veikėjai ir buvę Birželio sukilėliai, suprato, kad „išvadavimas iš bolševizmo jungo" tėra naujos okupacijos priedanga ir teisingiausia lietuvių politika — tai nacistų reikalavimų nevykdymas ir okupacinės valdžios priemonių boikotas.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ ANTINACINĖ REZISTENCIJA

UŽSLĖPTO DIEVO LIBERALIZMAS

VYTAUTAS VOLERTAS

Vytautas Volertas. Nuotr. V. Maželio.

Paskaita, skaityta 1991 metų Lietuviškųjų studijų savaitėje, įvykusioje Dainavos stovyklavietėje, Michigano valstijoje.

Intelektualinio užsiangažavimo apyskaita

Atkreipkime dėmesį į mūsų išeivijos liberalų politinę apyskaitą, duotą Akiračiuose (1991 m. gegužės mėn.). Rašo Algirdas J. Greimas, Lietuvos Mokslų Akademijos narys, straipsnyje „Liberalinės mintys”:

„...tuo tarpu, kai Aktyvistų Frontas Lietuvos nepriklausomybę „atstatė” Berlyne, 1941 m. gale susikūrusi Lietuvos kovotojų sąjunga nuo pat pradžių buvo antinacinis judėjimas, tučtuojau užmezgęs ryšius su Stockholmu ir Londonu, griežtai pasisakęs prieš SS legiono formavimą, už gen. Plechavičiaus Rinktinę ir jos paleidimą. VLEKą 1942 m. įsteigė „liberalinis sparnas", nuo tautininkų iki socialdemokratų, o „krikščioniškasis sparnas” prie jo prisidėjo tik 1943 m. — šios datos irgi reikšmingos. Rusams artėjant, VLIKas suiro, liko tik Laisvės kovotojai, o Vokietijoje 1945 m. susikūrė nauja „krupavičinė” VLIKo versija. Pirmuosius ryšius su priešsovietine rezistencija Lietuvoje atstatė irgi Laisvės kovotojai (Drunga ir Deksnys), ir tik po to jau istorija susikomplikavo. Tai, žinoma, smulkmenos, bet jos dažnai primirštamos nuopelnų priskirstymo aukcione”.

Skaityti daugiau: UŽSLĖPTO DIEVO LIBERALIZMAS

DĖL LIETUVOS KONSTITUCIJOS PROJEKTŲ

POVILAS ŽUMBAKIS

Šios vasaros Lietuviškųjų studijų savaitėje, Dainavoje, adv. Povilas Žumbakis skaitė paskaitą apie konstitucijos paruošiamuosius darbus ir jau paskelbtus projektus. Čia yra prelegento paskaitos minčių santrauka.

Valstybės konstitucija yra tam tikra sutartis tarp valdžios ir tautos, apribojanti valdžios galią, nustatanti jai teisines ribas ir apsaugojanti žmonių teises. Valdžia neturi teisės tautai nustatyti valdymosi sistemos, tauta pati turi teisę parašyta konstituciją priimti ir patvirtinti.

Šiuo metu Lietuvoje buvo paskelbti 4 naujos konstitucijos projektai: Landsbergio sudarytos komisijos AT projektas, kairiųjų frakcijos projektas, Advokatų sąjungos-filosofų projektas ir projektas, paruoštas amerikiečių teisininkų Wyman-Johnson.

Wyman-Johnson projektas daugiau ar mažiau propaguoja Amerikos valdymosi sistemą su daugeliu liberalinių programų, kurios ne visos Lietuvai būtų priimtinos. Šis projektas turėtų būti studijuojamas, bet tai nereiškia, kad jis būtų pritaikomas Lietuvai. Lietuva pati turi ilgų šimtmečių valdymosi tradicijas, ji pati turi pareikšti pasauliui, kaip ji galvoja tvarkytis.

Advokatų-filosofų projekte iškeltas vienas teigiamas principas. Ten ypač pabrėžta teisinė jury (prisiekusiųjų) sistemos galia ir reikšmė.

Skaityti daugiau: DĖL LIETUVOS KONSTITUCIJOS PROJEKTŲ

KOKIOS KONSTITUCIJOS REIKIA LIETUVAI?

ALGIRDAS STATKEVIČIUS

Šiuo metu Lietuvoje vyksta naujos konstitucijos suformulavimo procesas. Kaip rašė Draugas (1991.V.11), patarėju Lietuvoje dirbo net ir JAV konstitucinės teisės advokatas Barnabas Johnson, kuris Bostone 1991.IU.24 d. lietuviams sakė: „Mes esame Lietuvai pristatę išsamų konstitucijos projektą. Pabrėžiu, jog tai labai išsamus konstitucijos planas — konstitucijos kurią mes rekomenduotumėme Lietuvai ir bet kokiai tautai..."

Pasakyta buvo gražiai. Tačiau gyvenimo supratimas ir konstitucijos, kaip pagrindinio įstatymo, tikslas yra vienoks JAV-bėse, kitoks Europoje, o dar kitoks — Lietuvoje.

Šiandieninėje Lietuvoje — V. Landsbergio vadovaujamame parlamente — į gyvenimą bei į ateitį žvelgiama beveik pilnai bendražmogiškai, kai tuo tarpu Vakaruose yra labai gausu siauražiūriškumo, nors gal ir skirtingo, negu Rytuose. Todėl taip pat Lietuvoje pabuvojusi Lowry Wyman ne be nusivylimo sakė, kad tenai dirbant jai tekę dalyvauti diskusijose, kur buvo griežtai pasisakyta, kad Amerikos modelis visai netinkamas. (Draugas, 1991. V. 11).

Tas pat Barnabas Johnson savo nuomonę toliau dėstė tokiais žodžiais: „Lietuva nori nepriklausomybės, kad galėtų gyvuoti kaip kultūra, bet ji turi daugiau negu tai pasakyti. Ji turi pasakyti, kad nori būti moderni konstitucinė demokratija..." (Ten pat).

Kaip jis supranta žodi „moderni” — gal pilnai yra aišku vien tiktai jam pačiam. Tačiau konstitucijų kūrimo mene modemiškumas nėra svarbiausias faktorius.

Skaityti daugiau: KOKIOS KONSTITUCIJOS REIKIA LIETUVAI?

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui