SKAITYTOJŲ ŽODIS

Į laisvę Lietuvoje

Gavome nepaprastai brangią dovaną — atsiųstą žurnalo Į laisvę 107 numerį. Išreikšdami dėkingumą už šią siuntą, pranešame Jums, kad Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos fonduose iki šiol neturėjome nė vieno šio periodinio leidinio numerio.

Didžiausias mūsų rūpestis dabar surinkti pilną išeivijos lietuvių knygų ir periodinių leidinių komplektą. Tai yra nepaprastai svarbu todėl, kad šios knygos ir žurnalai yra visai nežinomi skaitytojams, kurie nepaprastai domisi ankstesniais metais nuo jų slėpta ir visokiausiais būdais drausta literatūra.

Silvija Vėlavičienė,
M. Mažvydo bibliotekos Vilniuje 
Lituanistikos skyriaus vedėja

... ir Suvalkų trikampyje

Dėkojame Jums už įdomų Į laisvę. Labai nudžiugome, kad suradote vietos ir mūsų reikalams ir maloniai užtarėte,

o mūsų padėtis tikrai sunki. Labai svarbu mums išeiti į pasaulį, informuoti tautiečius apie mūsų padėtį. Iš keliolikos skaitytojų vistiek vienas kitas atsiliepia... Pamažu įsigyjame kompiuterinę techniką, kuri pilnai sukomplektuota palengvins Aušros leidimą. Kol kas Aušrą ruošiame trijose vietose. Tas užima labai daug laiko ir reikalauja daug lėšų.

Alicija Sitarskienė, Aušros redaktorė, Punskas

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

TIESOS ANGELO GLOBOJE

Mintys apie lietuvių literatūrą ir tautinį atgimimą

MARCELIJUS MARTINAITIS

37-joje Europos lietuvių studijų savaitėje, įvykusioje 1990.VIII.5-12 dienomis Einsiedeln vietovėje, Šveicarijoje, su paskaitomis ir pranešimais dalyvavo Lietuvos ir išeivijos atstovai. Spausdiname ten skaitytą rašytojo Marcelijaus Martinaičio paskaitą, specialiai jo papildytą ir pritaikintą Į laisvę žurnalui. Esame už tai labai dėkingi.

MARCELIJUS MARTINAITIS (g. 1936) — poetas, literatūros kritikas, dramaturgas, pedagogas, išleidęs daug savo poezijos knygų, vienas žinomiausių Lietuvos poetų, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas.

ČESLOVAS MILOŠAS vienoj savo paskaitoje kalbėjo, kad jo gimtojoje Lietuvoje literatūra skaitoma kiek kitaip nei jam žinomuose Vakarų kraštuose. Ir iš tiesų, neatitikimas tarp to, kas populiaru Vakaruose ir Lietuvoje, kartais gana didelis. Tai nėra mūsų išskirtinumas ar sau patiems suteikta privilegija, bet ir ne ribotumas. Visų pirma, literatūra čia kuriama ir skaitoma kiek kitaip dėl istorinių bei vidinių aplinkybių, vis pasikartojančios politinės bei tautinės priespaudos, technologinio krašto atsilikimo, kas neleidžia jai atitrūkti nuo tradicijų bei etninės kultūros, kuri sunkiais laikais, suvaržius politines institucijas ir mokslo raštiją, lieka vieninteliu legaliu žmogaus reiškimosi būdu, — iš esmės tuo, kas Vakarų žmogui yra parlamentas, laikraščiai, draugijos, partijos, teisės, auklėjimas, bažnyčia. Todėl literatūra būna tampriai susijusi su etnine kultūra, kuri kaip tik turi jau išplėtojusi tam tikras bendruomeninio elgesio taisykles. Tokiais laikotarpiais tradicinė kultūra stiprinama rašytojų, menininkų kūryba, kuri kartais yra ne vien literatūra ir menas, bet ir laikysena, orientuota į kolektyvinę sąmonę. Žmogus įsitvirtindamas archetipinėje sąmonėje, atkuria diachroninę komunikaciją kaip tam tikrą neužrašytą genties patirtį. Kada nors, kai imsime ramiai vertinti šį tautos atgimimo laikotarpį, grįšime ir prie lietuviškos raštijos, vieną kartą jau suvaidinusios savo vaidmenį XIX a. antroje pusėje.

Skaityti daugiau: TIESOS ANGELO GLOBOJE

POLITINĖ DIFERENCIACIJA IR POLITINĖ KULTŪRA LIETUVOJE

VIKTORAS MAKOVECKAS

VIKTORAS MAKOVECKAS (g. 1959) — baigęs filosofijos mokslus, vienas iš jauniausių Lietuvos filosofų, Lietuvos Respublikos parlamento užsienio reikalų komisijos narys, Žaltvykslės — politinio, kultūrinio žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Šią paskaitą V. Makoveckas skaitė Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje. (Nuotr. V. Maželio)

Istorikams, tyrinėjantiems ir tyrinėsiantiems Lietuvos naujausiąją istoriją, neturėtų iškilti didesnių problemų dėl periodizacijos: 1918.02.16-1940.07.21 - Lietuvos Respublika, 1940.07.21-1990.03.11 — Sovietų Sąjungos kolonija, nuo 1990.03.11 — Lietuvos Respublika. Bet kas gi slypi ir slypės už šių datų? Kuo užpildomi šie laiko intervalai? Erdvė kaip buvo, taip lyg ir liko ta pati — švietė ir šviečia ta pati saulė (tiesa, švietė ir „radioaktyvioji" — Stalino), gyvenome ir gyvename ant tos pačios žemės. Tačiau gimė ir mirė žmonės, nuveikdami didelius ir mažus darbus, tie žmonės turėjo savo troškimus ir siekius, tikslus, vieni — juos pasiekdami, kiti — palūždami pusiaukelėje.

Daugiausia nepasiektų tikslų, neįgyvendintų svajonių — Sovietų okupacijos metais. Žymi dalis visam pasauliui savaime suprantamų veiklos sričių mums, lietuviams, buvo neprieinamos. O jei, kurios ir buvo prieinamos, tai jose galima buvo reikštis labai deformuotai, iškreiptai. Nebuvo laisvės nei rinktis, nei galimybių realizuoti save pasirinkus.

Viena iš labiausiai nualintų žmonių raiškos sferų Lietuvoje — politika (graikų k. politike — valstybės valdymo menas). Kaip teigia tarptautinių žodžių žodynai, politika — 1. valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika, 2. visuomeninė veikla, išreiškianti tam tikrų visuomenės sluoksnių interesus.

Skaityti daugiau: POLITINĖ DIFERENCIACIJA IR POLITINĖ KULTŪRA LIETUVOJE

ALOYZAS BARONAS: rašto gausa ir sėkmė

VYTAUTAS VOLERTAS

Aloyzas Baronas ne vieną kartą LFB studijų savaitėse skaitė savo kūrybos. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Iš tarpo, iš minties

Slapukiškai praėjo ištisas dešimtmetis, kai tarp gyvųjų nėra Aloyzo Barono (1917.12.12 - 1980.09.7), vieno iš gabiųjų ir produktyviųjų rašytojų. Nėra apie jį kalbų, neskaitant smulkių pranešimėlių apie novelės konkursą, skelbiamą jo vardu.

Jei nepaliečia žvilgsniai, nemini lūpos. Tie mūsų žvilgsniai mėgsta žmogų, bet aplenkia knygą. Skaitančioje visuomenėje rašytojo vardas greitai nedingsta, nes lieka darbai, paimami, pavartomi. Ar esame skaitanti visuomenė? Keli šimtai išeivijos vyresniųjų naujus leidinius įsigyja, perskaito, susidaro savo nuomonę ir sprendžia problemą: kur dabar juos dėti? Namų bibliotekėlėje nei vaikai žvalgysis, nei vaikaičiai ko nors ieškos. Profesionalai grožinės literatūros negraibsto — nesą laiko, o kai jo atsiranda, su pinigais galima triukšmingesnę pramogą rasti.

Šiai aplinkai susikurti — šalia amerikietiškų įpročių — gelbėjo paskatos išnykimas. Recenzijų ir diskusijų periodikoje apie naujus leidinius beveik nėra; Draugas baigė konkursus, neprivertintus, bet grožinei literatūrai turėjusius daug teigiamos reikšmės; žinios apie literatūrą įsipilietina tik smulkioje kronikoje, nors anksčiau galėjo iškilti iki pirmųjų puslapių; autoriai ignoruojami. Yra pasiaiškinama: neverta stengtis, nes ir skaitytojai nesidomi. Tada nevertėtų ir agnostikus pakalbinti, krikščionybę minėti, misijomis rūpintis...

(Čia pasivaidena „skrajūnas" prel. J. Prunskis. Draugui kaupdamas medžiagą, savo laiškais jis apskraidydavo visas vietoves, net Europą pasiekdamas. Buvo sėkmingas redaktoriaus ir bendradarbių ryšys. Sėkmingesnis už laukimą ir viltį, kad nenuoramos vistiek ką nors atsiųs. Jis net pasiūlydavo temas.)

Tyla a.a. Baronui netinka, nes jis pats buvo kalbus. Daugelį prajuokino humoru. Straipsniais vienus pykino, kitus skatino mąstyti. Beletristikoje atidengė gausą dilemų, ne asmenų, bet gyvenimo sukurtų. Pora jo knygelių kalbėjo vaikams. Privačiuose susitikimuose mokėjo atsiverti, kitų neužslopindamas.

Skaityti daugiau: ALOYZAS BARONAS: rašto gausa ir sėkmė

IŠTRAUKA IŠ ALOYZO BARONO ROMANO „MIRTI VISADA SUSPĖSI"

Ir tada, kai tave nustoja tardyti, kai užgyja žaizdos ir pradeda mažėti sudaužytų šonkaulių skausmai, tada užkąsdamas tetos atnešto maisto pajunti, kad mintis — mirti dar paspėsi — gali būti prasminga. Viena tik Vytui pasidarė dar aiškiau, kad niekada netikėk komunistu, nes jo pagrindinis tikslas bausti kaltus ar nekaltus. Nieko Vytui nepadėjo jo tegu ir palikto bunkerio išdavimas, pokalbis su Alksniniu. Niekas, niekas. Suimtasis turi būti nubaustas, ir nieko švelninančio, jokio atleidimo. Vytas puikiai atsimena tą minutę, kada teismo salėje teisėjas pasakė:

—    Dvidešimt penkeri metai.

Užgirdus tuos žodžius, Vyto krūtine perbėgo džiaugsmo banga, ir vos sulaikė šyptelėjimą. Dvidešimt penkeri metai tai gana ilgas laikas, bet jis turi pabaigą. O galėjo sušaudyti. Ir dabar kameroje besikalbėdamas su kiitais devyniais nuteistaisiais po dvidešimt penkerius metus, Vytas pareikšdavo:

—    Dvidešimt penkeri metai, joks diktatorius tiek ilgai neišsilaikys. Naujas karas kils, mes išliksime.

Skaityti daugiau: IŠTRAUKA IŠ ALOYZO BARONO ROMANO „MIRTI VISADA SUSPĖSI"

TIESA TAVE IŠLAISVINS

VIKTORAS NAKAS

VIKTORAS NAKAS, baigės istorijos ir politinius mokslus, visu nuoširdumu įsijungė į labiausiai šiuo metu Lietuvos reikalams naudingų informacijos darbų. Vadovauja Lietuvių Informacijos Centro Washingtono skyriui. Čia spausdinama Viktoro Nako paskaita buvo skaityta Lietuviškųjų studijų savaitėje, Dainavoje. Nuotr. V. Maželio.

Devyniolikto šimtmečio britų politikas bei autorius Benjamin Disraeli kartą šitaip prasitarė: „Kuo daugiau žmogus žino, kas buvo padaryta, tuo didesnis bus jo pajėgumas žinoti kas darytina". Amerikoje populiarus aforizmas išreiškia maždaug tą pačią mintį: „Knowledge is power". Mokslas arba žinojimas tolygus galiai. Viena prasme, lietuvių pokario išeivija šią sąvoką yra puikiai įsisavinusi: tremtiniai, atvykę i šį kraštą, buvo pasiruošę begalo daug pasiaukoti. Ir kai kuriems teko tikrai daug atsižadėti, kad jų vaikai baigtų aukštuosius mokslus.

Tačiau informacija nėra vien tik priemonė pasiekti specifinius asmeninius, profesinius, bendruomeninius ar valstybinius tikslus. Jinai nėra tik ginklas įrodyti savo pranašumą ar nugalėti savo oponentus. Informacija pati savaime yra tikslas, nes jinai yra dalis tos Tiesos, su didžiąja raide „T", be kurios protaujančiam žmogui sunku gyventi. „Tiesa tave išlaisvins", — teigia kitas aforizmas. Tačiau Tiesa nevisada yra tik priemonė fizinei laisvei ar gerovei pasiekti, jinai gali būti tolygi dvasinei laisvei. Kuo daugiau jos turime, kuo geriau ją pažįstame, tuo esame arčiau dvasinės laisvės ir tobulybės. Todėl mūsų tikėjime Kristus sutapatinamas su Tiesa.

Skaityti daugiau: TIESA TAVE IŠLAISVINS

LIETUVIŲ KATALIKŲ RELIGINĖ ŠALPA

Lietuvių katalikų religinės šalpos darbuotojai. Pirmoj eilėj, iš k. — Gintė Damušytė, LIC vedėja; vysk. Paulius Baltakis, tarybos pirm.; Rasa Razgaitienė, specialūs projektai. Antroj eilėj — kun. Kazimieras Pugevičius, reikalų vedėjas; Marijona Skabeikienė, iždininkė; Viktoras Nakas, Washingtono LIC vedėjas.

LIETUVIŲ KATALIKŲ RELIGINĖ ŠALPA, vadovaujama kun. Kazimiero Pugevičiaus, atlieka stebėtinai didelius darbus: • Padeda statyti ir atstatyti Lietuvos bažnyčias; • Remia Lietuvos Caritas labdaringą veiklą; • Organizuoja amerikiečių tarpe finansinę ir moralinę pagalbą Lietuvai; • Siunčia didelėmis siuntomis į Lietuvą knygas, vaistus ir rūbus; • Per Lietuvių Informacijos Centrą ir jo skyrių Washingtone atlieka politinės informacijos ir ryšių sudarymo darbą.

Individualios aukos LKR Šalpai siunčiamos šiuo adresu: Lithuanian Catholic Religious Aid, 351 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207.

Lietuvių Fronto bičiuliai yra specialiai įsipareigoję remti ir išlaikyti LIC Wa-shingtono skyriaus darbą. Tam reikalui skiriamas aukas ir čekius prašoma siųsti per Lietuviškų studijų centrą šiuo adresu: Center for Lithuanian Studies, Inc., Mr. K. Dočkus, 1901 South 49th Ct., Cicero, IL 60650.

SIBIRO KŪDIKIS

Du eilėraščiai iš poetės Julijos Švabaitės dar teberuošiamo penktojo poezijos rinkinio, iš jo sibirinio ciklo. Tuo tarpu ketvirtoji jos poezijos knyga „Užuojautos namai" jau paruošta spaudai. Poetės nuotr. V. Maželio.

1.

Bėga bėga maža širdelė
 paskui motinos mirštantį
 angelą,
džiovintos duonos riekelę
nešdama Vėlinių 
stalui
– – –

Bėga bėga maža širdelė
į niekada neregėtą 
šalį,
sapnuodama kvepiantį obuolį
šiltoje senelio 
trobelėje
– – –

Ilgas ilgas tremtinio
kelias,
tirpsta angelo kojų
vaškas,
tirpsta duona,

Dievuliau, Dievuliau,
tirpsta mėlyna Vėlinių 
žvakė
– – – – – –

Skaityti daugiau: SIBIRO KŪDIKIS

LIETUVOS VALSTYBINGUMAS TEISĖS ATŽVILGIU

ARŪNAS E. GUDAITIS

ARŪNAS GUDAITIS, New Yorko universitete baigiąs studijuoti teisę, gilinasi tarptautinės teisės skrityje, yra NYU tarptautinės teisės žurnalo vyr. redaktorius, aktyvus ir lietuviškoje veikloje.

I

Lietuvos Aukščiausioji Taryba kovo 11 paskelbtu Nepriklausomybės atstatymo aktu, kurį tarptautinė teisė pavadintų „vienpusiška nepriklausomybės deklaracija", pranešė pasauliui apie teisinės pozicijos Lietuvoje pasikeitimą ir apie revoliucijos pradžią. Ne ginkluotos, bet teisinės revoliucijos. AT prezidentas Vytautas Landsbergis, kovo 24 rašydamas Sovietų Sąjungos prezidentui Gorbačiovui, aiškiai pasakė: „Kaip jūs žinote, mūsų vienintelis ir svarbiausias ginklas yra tikėjimas į mūsų teisėtumą, į laisvės vertybę ir demokratiją"1. Žodžiu, Lietuvos revoliucija yra pilnai ir išimtinai pagrįsta teise.

Liet. studijų savaitėje — diskusijos tebesitęsia. Iš k.V. Naudžius, dr. K. Ambrozaitis, dr. P. Kisielius. Nuotr. V. Maželio.

Todėl mums darosi nejauku, matant, kad Lietuva gana aiškiai pralaimi ir praranda Vakarų viešosios nuomonės palankumą — ir kaip tik teisės klausimu; kad amerikiečiai nesupranta ir nepripažįsta to, kas mums savaime aišku: kad nelegaliai okupuota ir aneksuota valstybė, patyrusi pusę šimtmečio įvairiausių tautinių ir žmogaus teisių skriaudų, turi pilną teisę atstatyti nepriklausomybę ir yra užsipelniusi viso laisvojo pasaulio paramos. Daugeliui nesuprantama, kodėl lietuviai, kalbėdami apie teisėtumą ir teisinę valstybę, primena 1940 birželio įvykius. Jie labiau supranta Gorbačiovo kovo 31 dienos kreipimąsi į lietuvių tautą, kuriame jis ją kaltina, kad Lietuvos vyriausybė perdedanti vadinamas „tamsiąsias mūsų bendro gyvenimo puses" ir teigia, jog dabartinė perestroikos politika nediskriminuojanti paskirų tautų2.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VALSTYBINGUMAS TEISĖS ATŽVILGIU

MŪSŲ KAIMYNAI GUDAI - sąjungininkai ar priešai

ZENONAS PRŪSAS

Per daugelį šimtmečių gudai (dabar juos Lietuvoje vadina baltarusiais) yra buvę mūsų artimiausi kaimynai. Daugiau negu kaimynai. Beveik 600 metų dalinomės bendrais namais: Didžiąja Lietuvos Kunigaikštija. Tik po paskutinio Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo 1795 metais likimas mus išskyrė. Yra natūralu skyrybose ar dalybose, kad kiekvienas buvęs partneris skirtingai prisimena praeitį. Ne kitaip yra ir mums su gudais. Pavyzdžiui, daugelis gudų istorikų ir intelektualų tvirtina, kad Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos oficialioji kalba yra buvusi gudų kalba. Šią nuomonę jiems pavyko įpiršti daugeliui Vakarų pasaulio enciklopedijų ir į pagrindinę literatūrą apie Gudiją. Tai tvirtinama ir naujausioje knygoje apie Sovietų Sąjungos tautybes, išleistoje šiais metais 5, kurią gal daug kas naudos kaip vadovėlį universitetuose. O Encyclopedia Americana apie Gudiją rašoma, kad Didžioji Lietuvos Kunigaikštija yra buvusi „Russian-Lithuanian state". Prie ko čia rusai? Kai kurie gudai eina dar toliau. Pavyzdžiui, po karo man gyvenant Muenchene vienas gudų istorikas studijiniam susirinkime aiškino, kad ir Lietuvos didieji kunigaikščiai (Gediminas, Algirdas ir kiti) buvę ne lietuviai, bet gudai, nes naudoję ne lietuvių, bet gudų kalbą kanceliarijoj, įstatymuose ir kitur, gal net namuose. Todėl ir pati valstybė buvusi tikrumoje ne lietuvių, o gudų. Mes aiškiname, kad kanceliarinė DLK kalba buvo ne gudų, bet senoji bažnytinė slavoninė kalba, kuri yra ir gudų, ir rusų, ir ukrainiečių kalbų prokalbė ir kurią viduramžiais naudojo Rytų Europos kanceliarijose, panašiai kaip Vakarų Europoje naudojo lotynų kalbą.

Skaityti daugiau: MŪSŲ KAIMYNAI GUDAI - sąjungininkai ar priešai

DAR KARTĄ APIE LIETUVOS POGRINDĮ IR MOLOTOVO-RIBBENTROPO SLAPTUOSIUS PROTOKOLUS

VYTAUTAS SKUODIS

Žurnalo Į laisvę 1989 spalio mėn. 106(143) numeryje buvo skelbta mano istorinė apžvalga „Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji protokolai". Autorius rašė: „Lietuvoje iki 1975 metų tuos protokolus tikriausiai niekas nežinojo". Ši 1975 metų data buvo nurodyta tuo pagrindu, kad Lietuvos pogrindžio spaudoje pirmoji žinia apie tuos protokolus pasirodė pirmajame atgaivintame J. Basanavičiaus Aušros numeryje, kuris pasirodė 1975 metų rudenį.

Gautieji nauji duomenys rodo, kad tuos protokolus Lietuvos kraštotyrininkai jau buvo „atradę" 1972 metais.

1990 rugpjūčio mėnesį Čikagoje įvyko viena vakaronė, dalyvaujant reto talento Lietuvos etnografinio teatro Rumšiškėse aktorei, autentiško lietuvių liaudies dainų dainavimo atlikėjai Veronikai Povilionienei. Ji dainavo bei komentavo ir lietuvių savanorių, partizanų bei tremtinių dainas. Tarp kitko, V. Povilionienė užsiminė, kad už slaptų Ribbentropo-Molotovo protokolų teksto perrašymą ir išplatinimą Vidmantas Povilionis buvo nuteistas. Tuos tekstus jis ir jo draugai buvo paėmę iš Bostone išleistos „Lietuvių enciklopedijos".

Skaityti daugiau: DAR KARTĄ APIE LIETUVOS POGRINDĮ IR MOLOTOVO-RIBBENTROPO SLAPTUOSIUS PROTOKOLUS

LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

JUOZAS ŠALTINIS

I DALIS: KAPITALO FORMAVIMAS

Įžangos vietoje

Nors ir su įvairiais trukdymais, Lietuva yra pakelyje į valstybinę nepriklausomybę. Nebetoli toji diena, kai reikės visų mūsų pastangų Lietuvos valstybės ekonomijai atkurti. Šis darbas nebus lengvas, nes jis negali būti atliktas per vieną dieną, bet turės būti vykdomas laipsniškai ir planingai. Šitame planavime bene visi esame truputėlį atsilikę, nes politiniai ir sociologiniai įvykiai mus visus užklupo gana greitai ir neturėjome laiko nei ,,kvapui atgauti". Gi ekonominio plano mums reikia, nes turime visi, ir šiapus ir anapus Atlanto, gerai išsikalbėti, kad kuo efektingiau prikeltume Lietuvos valstybę, padarydami kuo mažiausiai klaidų. Klaidos čia yra neleistinos, nes ir Lietuvos ir išeivijos resursai yra riboti. Tiesa, turime keletą fondų, paskirtų Lietuvos valstybei atstatyti; esame surinkę ir dar renkame aukas kaipo dovaną Lietuvai, bet to neužteks. Aukos, reikia atsiminti, yra vienkartinis reikalas: įteikus auką, procesas pasibaigia. Po to reikia papildomų aukų, kurios taip pat yra užbaigtinės, t.y., atlikus aukų rinkimą, reikia arba nusiraminti, arba rinkti naujas aukas.

Norint valstybę ekonomiškai pakelti į reikiamą lygį, yra būtinas kiek kitoniškas priėjimas. Valstybės ekonominė jėga prasideda investavimu, o ne vien tik aukų rinkimu. Investavimas gi tik tuomet yra efektingas ir pelningas, kuomet sutelkiamas didesnis kapitalas. Vakarų valstybėse kapitalo formavimas yra pats gerbūvio pagrindas. Eilinis pilietis tokio kapitalo neturi. Tačiau, kai daugybė piliečių po truputį sudeda didelius resursus, tuomet statomi fabrikai, modernizuojama technika ir visas kraštas naudojasi naujais vaisiais. Lietuvos valstybės kapitalo formavimas turės būti dvejopas: 1) už Lietuvos ribų ir 2) Lietuvos respublikos rėmuose.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE


Rugpjūčio 12-19 dienomis Dainavoje ¿vyko Lietuviškųjų studijų savaitė, rengiama jau 34-tą kartą Lietuvių Fronto bičiulių. šių metų pagrindinė studijų savaitės tema buvo „Lietuvos valstybingumo formos ir turinys". Buvo svarstomos ir mūsų išeivijos problemos. Iš viso — 9 paskaitos ir 5 simpoziumai.

V. Volertas, šiltais žodžiais prisiminęs A. Barono 10 metų mirties sukaktį, kalbėjo bendrai apie Lietuvos ir išeivijos problemas. A. Gudaitis savo paskaitoje lietė teisinius Lietuvos nepriklausomybės aspektus (paskaitos tekstas spausdinamas šiame numeryje). Lietuvos teisinės koncepcijos klausimais kalbėjo ir teisininkas iš Lietuvos A. Bartusevičius. P. Žumbakis, kalbėdamas apie privačią iniciatyvą, palietė ir kelias opias išeivijos žaizdas. Dr. V. Vardys savo paskaitoje apmąstė Kovo 11 aktą ir iškėlė atsirandančias problemas Lietuvoje ir išeivijoje. Kun. K. Ramanauskas nušvietė Bažnyčios padėtį ateistinėje valstybėje. V. Makovecko paskaita lietė politinę diferenciaciją ir politinę kultūrą Lietuvoje (paskaita šiame nr.).

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE

PILNUTINĖ DEMOKRATIJA, SOCIALINIS TEISINGUMAS IR EKONOMINIS PROGRESAS

JONAS PABEDINSKAS

Jonas Pabedinskas, ekonomistas, dirbąs importo-exporto srityje. Nuotr. V. Maželio.

Savo laiku LF bičiulių politinė idėja skyrėsi nuo Nepriklausomos Lietuvos kitų politinių partijų ar susigrupavimų savo nepasaulėžiūriškumu, sprendžiant įvairius krašto gyvenimo klausimus. LFB pirmtakai 1936 paskelbė Organiškos valstybės konceptą, pagal kurį bendruomenės narys gyvena visumai, o visuma dirba kiekvienam nariui. Tais laikais, po didžiosios ekonominės depresijos buvo madoje kolektyvistinis galvojimas: komunizmas, fašizmas, nacizmas ir panašios politinės sistemos. Tokios kolektyvistinės idėjos patiko tiek laicistams, tiek katalikams ekonominėje srityje. 1958 LFB savo politinę programą pavadino Pilnutine Demokratija, drąsiai pasisakydami už amerikietiško tipo sistemą, nors vėliau 1979 metais pasirodžiusios jų idėjos, Credo pavadinimu, dažnai kalba apie socialinę demokratiją. Credo nemažai pasisako už bendro gėrio siekimą, kaip pvz., krašto ūkio planavimą ir viešosios piliečių veiklos koordinavimą, kad laisvė ir atsakomybė sutartų ir viena antrą papildytų. Iš Credo ir kitų pasisakymų atrodo, kad LFB perša kolektyvizmą, kuris viešąjį gyvenimą apsaugotų nuo kai kurių negerovių. Ypač nedviprasmiškai pasisakoma už tai, kad krašto ūkis būtų valdžios planuojamas. LFB labai griežti pasisakymai prieš kapitalizmą, kartais sulyginant jį su komunizmu kaip negerove, atrodo, angažuoja juos savo idėjomis prieš Vakarų stiliaus ekonomiką.

Skaityti daugiau: PILNUTINĖ DEMOKRATIJA, SOCIALINIS TEISINGUMAS IR EKONOMINIS PROGRESAS

LIETUVOS PRAMONĖS IŠVYSTYMO GALIMYBĖS

INDRĖ BAUŽAITĖ-ŠEMOGIENĖ

Šiomis keliomis eilutėmis noriu pasidalinti mintimis apie Lietuvos ekonominio klimato ateiti ir galimybes suformuoti ir išvystyti naujas industrijas, šios mano mintys bus daugiau teoretinės, paremtos asmeniniu patyrimu įmonių vadovavimo (management), kapitalo telkimo ir finansų srityse, bei pastebėtais kitų Rytų Europos valstybių pirmųjų žingsnių ir klaidų pavyzdžiais.

Indrė Šemogienė, dirbanti biznio administracijos ir kapitalo tvarkymo srityje. Nuotr. V. Maželio.

Neseniai viename ,,Chicago Tribune" dienraščio straipsnyje buvo rašoma apie Rytų Europos ekonominę padėti ir galimybes. Žvelgdamas į ateitį, straipsnio autorius tarp kitko taip pastebėjo: ,,...o dabar ateina pati sunkiausia dalis... Revoliuciją Rytų Europoje sukelti buvo lengviau, negu pagerinti ekonomiją". Tai galima pritaikinti ir Lietuvos atveju. Nelengva būtų pasiekti ekonominės transformacijos net ir normaliomis sąlygomis, net jei ir politinis pasaulio klimatas būtų ramus, ir turtingieji kraštai ištiestų pagalbos ranką. Bet tokių normalių sąlygų artimoje ateity negalime tikėtis. Ekonominės, politinės ir militarinės krizės pasaulyje didėja ir, nors tai nėra teisinga, Lietuva šiuo metu negali tikėtis didesnio dėmesio ar pagalbos iš Vakarų kraštų, tarptautinių prekybos organizacijų bei firmų. Priežastys yra įvairios, bet verta čia paminėti bent tris:

Skaityti daugiau: LIETUVOS PRAMONĖS IŠVYSTYMO GALIMYBĖS

ŽINGSNIAI Į TARPTAUTINĘ PREKYBA

OFELIJA BARŠKETYTĖ

Per paskutiniuosius metus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai Rytų Europoje ir Tarybų Sąjungoje yra ne tik užpildę daugelio laikraščių pirmuosius puslapius, bet kartu pravėrę ir mūsų visų akis. Istorijos kryptis yra taip greitai ir smarkiai pasukusi iš įprasto kelio, kad kiekvienas iš mūsų, nežiūrint kokių būtume politinių požiūrių, profesinių specialybių arba kraštų gyventojai, esame ir ateity būsime labai paliesti ir paveikti. Ne tiek tie visi įvykiai labai greitai vyko ir vyksta, bet jų pasekmes ir iš jų kylančias progas net greičiau pajusime. Bet iš tikrųjų šie įvykiai, žiūrint Vakarų pasaulio gyventojo akimis, prasidėjo labai „negeru" laiku.

Ofelija Baršketytė, tarptautinės prekybos specialistė, dirba investavinmo firmoje. Nuotr. V. Maželio.

Tradicinė Vakarų pasaulio reakcija į panašius įvykius paprastai būdavo finansinė šalpa. Daugumas turbūt prisimename Marshall planą. Kiek jau kartų Vakarai yra užpylę įvairius pasaulio kraštus doleriais, markėmis ar frankais, galvodami, kad taip jie gali visas ugnis užgesinti? Na, jeigu ne doleriai, tai bent patrankos ar šautuvai problemas „išspręsdavo". Bet šį kartą Vakarai mažai beturi atliekamų pinigų tiesioginei šalpai. Vakarų Vokietijai teks greitas ir brangus darbas atstatyti Rytų Vokietiją. Italijos, Ispanijos ir kitų Vakarų Europos valstybių laukia ekonominis įsijungimas 1992 metais į Europos bendriją. Amerikos ekonominė padėtis pradeda silpnėti ir dėl vadinamosios „Savings and Loan" krizės. Mūsų valstybinis iždas nebegalės lengvai pinigus bedalinti. Tačiau jeigu Čekoslovakijos prezidentas Havel, kalbėdamas Amerikos Kongreso nariams, išreiškė teisingą Rytų Europos gyventojų nuomonę, tai jo pasakymas, kad mes (Rytų Europa) ieškome prekybos, ne pašalpos (we seek trade not aid), nulems naują pagalbos kryptį.

Skaityti daugiau: ŽINGSNIAI Į TARPTAUTINĘ PREKYBA

Apžvalgos ir nauji leidiniai

Nuotr. J. Tamulaičio

MIRĖ BRONIUS KVIKLYS

1990 rugpjūčio 28 Čikagoje mirė žmogus, kurio atlikti darbai yra milžiniškos vertės lietuvių kultūrai. Bronius Kviklys — žurnalistas, publicistas, „Mūsų Lietuvos" ir „Lietuvos Bažnyčių" tomų autorius ir redaktorius, ilgametis Draugo dienraščio redaktorius ir vedamųjų autorius, bibliografas, privataus lietuviškų leidinių archyvo kūrėjas ir įvairių parodų organizatorius. Nebus įmanoma lietuviškame gyvenime rasti jo vietoje-pakaitalą.

Velionis buvo gimęs 1913 lapkričio 10 Aukštaitijoje. Buvo baigęs ekonomikos mokslus diplomuoto ekonomisto laipsniu. Nuo jaunystės priklausė skautų organizacijai, buvo rūpestingas šeimos tėvas ir ne taip seniai popiežiaus apdovanotas „Pro Ecclesia et Pontífice" medaliu. Jo atlikti darbai, darbštumas ir atsidavimas lietuviškos kultūros reikalams, jo šilta asmenybė nebus užmiršta.

Skaityti daugiau: Apžvalgos ir nauji leidiniai

Į Laisvę 1990 110(147)

     T U R I N Y S

Į Laisvę Fondo Lietuvos filialo kreipimasis ................... 2

Vedamieji ..................................................... 3

       Naujam pavojui Lietuvą ištikus

       Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas

Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų ............ 7

Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį .............. 9

Skaitytojų žodis ............................................. 10

Nuo redaktoriaus stalo ....................................... 12

Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija ................... 13

Į laisvę Fondo romano konkursas .............................. 20

Leona Korkutienė, eilėraščiai ................................ 22

Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu ............................. 25

Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius) .. 31

Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas ... 37

Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo

       integralizmo pradininkas .............................. 43

Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo ... 47

Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II ..52

Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis

       apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją ............... 62

Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles .... 66

Mirė kun. Viktoras Dabušis ................................... 70

Apžvalgos ir nauji leidiniai ................................. 71


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1990 110(147)

Į Laisvę Fondo Lietuvos filialo kreipimasis

Šis kreipimasisį lietuviškąją visuomenę, pasirašytas ĮLF Lietuvoje tarybos narių, 1991 sausio 13 dieną, tuoj po kruvinųjų įvykių, buvo paskelbtas per radiją ir per Kauno TV lietuvių ir anglų kalbomis, o kitą dieną išspausdintas Kauno spaudoje, nes Vilniaus laikraščiai tuo metu negalėjo išeiti. (Prašome toliau skaityti redaktoriaus skiltį 12 psl.)

NAUJAM PAVOJUI LIETUVA IŠTIKUS

VEDAMIEJI

I

Ir vėl lenkiame galvas žuvusiems už Lietuvos laisvę, kartu reikšdami pagarbą ir padėką demokratiškai išrinktam Lietuvos parlamentui už ištvermę ir drąsą.

Dar kartą įsitikinome, kad laisvės veltui niekas neduoda. Laisvė perkama krauju. Lietuvos žemė jau permirkusi kovotojų ir nekaltų žmonių krauju, bet ji vis dar reikalauja naujų ir naujų aukų. Iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės virto tautos švente ir įrodymu, kad tai yra tikrasis plebiscitas, išreiškęs nepalaužiamą tautos valią ir demonstraciją už Lietuvos nepriklausomybę.

Laisvės šauksmas jau nebegali būti pasaulio neišgirstas ir ignoruojamas. Tiesa, dar neseniai laisvasis pasaulis tikėjo, kad ir Sovietų Sąjungoje gimsta demokratija, kad Gorbačiovui vertai buvo paskirta Nobelio Taikos premija. Tačiau beginklių patriotų žudynės Vilniuje sugriovė Vakarų iliuzijas. JAV ir Vakarų Europos spaudoje pasigirsta aiškūs balsai, kad įvykiai Lietuvoje, Latvijoje ir apskritai visoje Rytų Europoje yra lygiai svarbūs kaip ir įvykiai prie Persų įlankos. Atsiranda vilčių, kad Vakarai ir JAV nustos tikėję sovietų melu ir sustabdys jiems teikiamą materialinę paramą.

Skaityti daugiau: NAUJAM PAVOJUI LIETUVA IŠTIKUS

BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS BENDRADARBIAVIMAS

Atgimstančios Lietuvos vadovų vienu iš didžiausių rūpesčių yra greičiau išgydyti tautos dvasines žaizdas, o religijai, kuri per 50 okupacijos metų buvo ui įstatymo ribų, užtikrinti visišką laisvę. Valstybės pareiga bendradarbiauti su visomis religinėmis bendruomenėmis. Buvusi LTSR Aukščiausioji Taryba vieną nusikaltimą, bažnytinių pastatų nacionalizavimą, panaikino 1990 vasario 14 nutarimu. Tai pirmas geras žingsnis. Dabartinė A.T., vadovaujama Vytauto Landsbergio, sąžinės laisvės principą paskelbė Lietuvos Respublikos Laikinajam pagrindiniam įstatyme, o 1990 birželio 14 Bažnyčios padėties restitucijos akte pabrėžė norą su Bažnyčia artimai bendradarbiauti kultūros, švietimo ir labdaros srityse. Kiek vėliau A. T. buvo sumanymas svarstyti ir atskirą įstatymą, detaliau aptarti sąžinės laisvės punktus.

Bažnyčios ir valstybės santykių klausimu atsiliepė Lietuvos Episkopatas, jo vardu kardinolas Vincentas Sladkevičius spaudoj paskelbė, kad naujo įstatymo, pakartojančio tikėjimo laisvę, nereikia; pakanka to, kas jau buvo paskelbta. Tik reikia papildyti, kad Katalikų Bažnyčios padėties restitucijos aktas būtų taikomas visoms Lietuvoje veikiančioms konfesijoms. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje nereikalauja sau išskirtinų teisių ar privilegijų, o tenori, kad ji nebūtų diskriminuojama.

Skaityti daugiau: BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS BENDRADARBIAVIMAS

REIKIA NAUJŲ SĄJUNGININKŲ IR NAUJŲ JĖGŲ

EDITA NAZARAITĖ

Vytauto Landsbergio privataus vizito Kanadoje komentaras

Privatus Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio vizitas Kanadoje truko nuo 1990 m. gruodžio 6-os iki 9-os dienos. Pirmininkas Landsbergis lankėsi Otavoje ir Toronte, kur susitiko su Kanados valdžios atstovais, lietuvių išeivijos visuomene.

Kalbėdamas Otavoje su Premjeru ministru B. Mulroney ir užsienio reikalų ministru J. Clark'u, Landsbergis aiškino apie sunkią ekonominę ir politinę Lietuvos padėtį, apie atvirą spaudimą iš Kremliaus, apie bekylančią grėsmę Lietuvos išsilaisvinimo eigai ir prašė Kanados vyriausybės, kad teikiama ekonominė pagalba TSRS nevirstų jos ginklu prieš Lietuvą. Pirmininkas Landsbergis teiravosi, ar, galimos blokados metu, Kanada galėtų grūdus Lietuvai teikti tiesioginiu būdu, be Kremliaus tarpininkavimo. Ministras Clark pasakė, kad tiesioginiai kontaktai su Lietuva yra sunkūs ir todėl patarė dėl kanadiškų grūdų tiekimo kreiptis į Maskvą, Ševarnadzės asmeniško tarpininkavimo prašant.


Antanas Maceina. Apie jį kalbėdamas Juozas Brazaitis, išsireiškė, kad ,,Maceina dešimtmečiais pralenkė savo laikus". Kai kurie konservatyvesni katalikų veikėjai nenorėjo su tuo sutikti ir Maceiną skundė net Vatikanui. Deja, II Vatikano Susirinkimas tas mūsų filosofo mintis patvirtino. Jeigu iš tikrųjų bus nuoširdžiai vykdomi dabartinių valstybės atstatytojų ir Bažnyčios hierarchų susitarimai, dėl ateities Lietuvos moralinio veido neturėtumėm nuogąstauti. Bus ir antra nauda: mažiau užgauliojančių replikų katalikams dėl tariamo klerikalizmo tais atvejais, kada tam nebus jokio pagrindo.    č. g.


 

Skaityti daugiau: REIKIA NAUJŲ SĄJUNGININKŲ IR NAUJŲ JĖGŲ

Sovietų žurnalistai — APIE SOVIETŲ SĄJUNGOS ATEITĮ

1990 lapkričio mėnesį Amsterdame įvykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo svarstomos ekonominės reformos Sovietų Sąjungoje, dalyvavo ir keturi sovietų ekonomistai bei žurnalistai. Tuo metu Gorbačiovo tolimesnieji ėjimai dar nebuvo galutinai išryškėję, jis dar nebuvo atsukęs antrąją savo veido pusę, pasitenkindamas tik grasinimais neklusnioms respublikoms. Tad įdomu pažvelgti, kaip apie Sovietų Sąjungos ateitį dar lapkričio mėnesį galvojo ir pranašavo toje Amsterdamo konferencijoje dalyvavę sovietų intelektualai.

Vienas iš jų — Genadij Lisičkin, ekonomistas ir rašytojas, optimistiškai reiškė pasitikėjimą Gorbačiovu ir perestroika. Jo įsitikinimu, politinėmis ir ekonominėmis reformomis, kurios dabar ten vykstančios, visos esamos problemos bus išspręstos taikiai, ir Sovietų Sąjunga išliksianti nesubyrėjusi.

Skaityti daugiau: Sovietų žurnalistai — APIE SOVIETŲ SĄJUNGOS ATEITĮ

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tiltas tarp išeivijos ir Lietuvos

Kadangi paskutiniajame (109) numeryje esate įdėję apklausos anketą, jaučiu pareigą pasisakyti šio numerio adresu šiek tiek plačiau.

Visų pirma, galima konstatuoti, kad Į laisvę leidinys tampa tikru tiltu tarp išeivijos ir Lietuvos. Ir ne šiaip sau tiltu pasivaikščiojimams, o rimtiems susimąstymams. Taip leidžia kalbėti būtent staipsnių, ateinančių ir Tėvynės, rimtumas. Jūs žinote neblogiau už mus, kad Lietuvoje dabar galima rasti visko, ko tik širdis geidžia ir negeidžia; rašliava tiesiog užplūdo spausdinamojo popieriaus plotus, ne taip lengva aptikti skaidrių minčių ir racionalių svarstymų. Jūs, pasirinkdami autorius, išvengiate pigumo ir tai didelis džiaugsmas. 109 numeryje paskelbta M. Martinaičio kalba ar V. Makovecko pranešimas — puikūs.

Antra, šiame numeryje ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos ekonomikos reikalams, kas iš tikrųjų svarbu. J. Šaltinio, J. Pabedinsko ir I. Baužaitės-Šemogienės straipsniai nauju, ar primirštu kampu praveria ekonomikos problemas. Manau, kad J. Šaltinio straipsnis nusipelno rimtos diskusijos pačioje Lietuvoje. Tuo tarpu J. Pabedinsko mintys apie pilnutinės demokratijos ribas reikalauja dėmesio iš LFB. Mano asmenine nuomone, jis labai aiškiai iškelia liberalios visuomenės, liberalios ekonomikos galią ir būtinybę kuo adekvačiau tai įvertinti iš „frontininkų" nepasaulėžiūrinės politikos pozicijų.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

NUO REDAKTORIAUS STALO

Jau užbaigus paruošti spaudai šį numerį buvo gautas iš Lietuvos reikšmingas Į Laisve Fondo Lietuvos filialo tarybos narių kreipimasis į Lietuvos ir jos išeivijos visuomenes (žr.2 psl.) ir pluoštas sausio kruvinojo savaitgalio nuotraukų. Tad kai kuriuos numerio puslapius teko greitosiomis pertvarkyti.

Naktis iš sausio 12-sios i 13-ją bus atsimenama kaip vienas iš lietuvių tautos heroiškų, tragiškų ir kartu labai taurių momentų kovoje dėl laisvės. Neįmanoma raidėmis ant popieriaus išlieti to istorinio momento nuotaikas ir žmonių ryžtą, o tačiau Į Laisve Fondo kreipimesi visa tai ryškiai pajuntame. Ir kartu stebimės jų drąsa...

Skaityti daugiau: NUO REDAKTORIAUS STALO

ISTORINĖ LIETUVOS MISIJA

ALFREDAS SMAILYS

LIETUVOS IR KITŲ MAŽŲ EUROPINIŲ
VALSTYBIŲ REIKŠMĖ IR PASKIRTIS 
SENAJAME KONTINENTE

Vertindami mažų valstybių reikšmę Europoje, matome, kad čia, tarp Vokietijos ir Prancūzijos prisiglaudę prie jūros, sėkmingai egzistuoja Nyderlandai, Beniliuksas, Monakas, o žemyno viduryje — Andora, San Marinas, neseniai priimtas į SNO Lichtenšteinas. Dėl susiformavusio palankaus didžiųjų valstybių požiūrio į jas, jos gali egzistuoti, čiuoti sausumos sienų perimetro santykį (km), dalindami jį iš jūros sienos atkarpos (km). Gautas koeficientas buvo panašus į jūrinį indeksą. Europos indeksas, vertinant kultūriniais, industriniais ir politiniais pasiekimais, matyt, yra pats idealiausias. Ten, kur žemė ir kontinentas įgauna persvarą, stebima stagnacija ir konservatyvizmas. Arti plėtoti savo kultūrą, daryti įtaką Europos politikai.

Vienas iš svarbiausių faktorių valstybių egzistencijoje yra priėjimas prie jūros arba tam tikra proporcija tarp jūros ir kontinento. Kai kas mėgina išskaičiuoti vadinamąjį ,,jūrinį indeksą". Jis paremtas tuo, kad nurodoma, kiek vienam jūros kranto km tenka km2 sausumos. Azijoje šis indeksas yra 772 km2, SSRS — 560 km2, Europoje — 270 km2, Lietuvoje — 658 km2, Estijoje — 36 km2 (indeksai sudaryti, naudojantis LSSR enciklopedijos duomenimis). 

Skaityti daugiau: ISTORINĖ LIETUVOS MISIJA

Į laisvę Fondo romano konkursas

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI

KULTŪRAI UGDYTI 

savo 30 metų veiklai atžymėti paskelbė 

ROMANO KONKURSĄ

Konkurso tikslas — sukurti kūrinį, kuris pavaizduotų lietuvių tautos rezistenciją įvairių priespaudų metuose. Tauta pergyveno kelias sunkias okupacijas, kalėjimus, tardymus, vežimus, trėmimus, pasitraukimus. Visa tai vienokiu ar kitokiu būdu giliai palietė kiekvieną lietuvį. Tegu tai būna įamžinta romane.

Romano konkurso premija — 3000 dolerių.

Skaityti daugiau: Į laisvę Fondo romano konkursas

žuvusiųjų karstai

Gretinant puslapy: Sausio kruvinojo savaitgalio žuvusiųjų karstai Vilniaus aikštėje. Nuotr. iš Lietuvos. Sausio 16 lietuvių demonstracijų metu Čikagos miesto centre demonstrantai su 14 žuvusiųjų paminkliniais įrašais. Nuotr. paimta iš Chicago Tribūne, foto reporteris — Ovie Carter.

Leona Korkutienė, eilėraščiai

Poetė Leoną Korkutienė, gydytoja, baigusi Vilniaus Medicinos fakultetą, rašo poeziją ir prozą, yra taip pat ir foto menininkė. Lietuvoje 1988 išleido eilėraščių rinkinį „Etiudai", o 1989 kelionių apybraižų knygą „Sveika, jūra". Šiuo metu laikinai gyvena Čikagoje ir lanko anglų kalbos kursus Daley kolegijoje.

ATGIMIMO RAIDĖ

Lietuviai garbino nuo seno kiekvieną Dievo kūrinį
Ir kunigaikščio Gedimino sapną 
Apie Geležinio vilko gausmą,
Sapną, dovanotą iš aukštybių
Kaipo pavyzdį dvasinės tvirtybės,
Nes Lietuva
pasaulio žemėlapio taškas,
O ne pavergėjų rankose vaškas.

Pavergėjai, užgesinę šviesą Maldos namuose.
Stiprino patamsių galybę:
Dviprasmybei privalumas,
Maitinimui pirmenybė...
                                          Ar tai mes,
Kalėjimuose praleidę tautai skirtas dienas,
Ar tai mes,
Ant tremties aukurų sudėję maldas!?

Dieve Tėve, Sūnau, Šventoji Dvasia,
Kodėl, už ką atgimimo raidė
Tapo keturiolikos kraujo dėme 
Ant geltonos, žalios ir raudonos,
Ant visų vaivorykštės spalvų,

Ar dėl to, kad kiekvieno gyvastyje pulsuotų:
Niekas, niekados neprivers išsižadėti Lietuvos!

Čikaga, 1991

Skaityti daugiau: Leona Korkutienė, eilėraščiai

palydi žuvusiuosius

Šimtatūkstantinė minia sausio 16 Vilniaus gatvėse palydi žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Apačioj — vaizdas iš Antakalnio kapinių sausio 17. Nuotraukos parvežtos iš Lietuvos.

POKALBIS SU VIDMANTU VALIUŠAIČIU

1990 metų pabaigoje Čikagoje lankėsi Vidmantas Valiušaitis iš Kauno. Jo kelionės tikslas buvo susitikti su Į Laisvę Fondo vadovybe ir pasitarti naujai įsteigto Į Laisvę Fondo Lietuvos filialo reikalais. Posėdžiai ir pasitarimai užėmė beveik visą jo kelių dienų viešnagę. Tačiau sugrįžęs į Lietuvą ir suradęs valandėlę laiko, Vidmantas Valiušaitis teikėsi laišku atsakyti į keletą klausimų, kurie redaktoriaus nuomone, tuo laiku galėjo būti įdomūs Į laisvę skaitytojams.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama nepaprastai daug laikraščių bei žurnalų. Ir vis dar atsiranda naujų. Ką visa tai reiškia? Kodėl jų tiek daug reikia? Ar todėl, kad metų metais žmonės negalėjo laisvai kalbėti, ir dabar, pajutę laisvę, nori turėti savo tribūną laisvai ir nevaržomai išsireikšti? Ar gal tik nereikalingas skaidymasis?

Spaudos kontrolės valdyboje prie Vidaus reikalų ministerijos įregistruota apie 700 įvairių periodinių spaudos leidinių. Tai, žinoma, nereiškia, kad šitiek laikraščių ir žurnalų Lietuvoje šiuo metu išeina. Iš to skaičiaus vieni dar tik „galandasi" ginklus, kiti gal jau spėjo ir užsidaryti, treti — nežinia ar bepasirodys apskritai. Leidiniui įregistruoti užtenka sumokėti 500 rublių ir leidimas išduodamas vieneriems metams.

Ir vis dėlto keli šimtai periodinių leidinių Lietuvoje eina. Nors į tą skaičių įeina ir provincijoje leidžiami vietinės reikšmės leidiniai, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad laikraščių Lietuvoje yra gerokai per daug. Tai ypač krenta į akis dabar, kai jaučiamas ne tik didelis materialinių išteklių stygius, bet ir beveik kiekvieną leidinį paliečiąs kūrybingesnių pajėgų nepriteklius. Dominuoja labai vidutiniško mentaliteto, politiniais skandaliukais, ekonominėmis aferomis, erotiniais kibirkščiavimais apetitą tenkinanti žurnalistika. Net ir svarbesnieji Lietuvos laikraščiai nemaža dalimi tėra privačių nuomonių bei labai fragmentiškų informacijų rinkiniai, kuriuose gana keblu įžvelgti laikraščio poziciją. Stokojama mąslumo, analizės, duomenimis paremtų apibendrinimų, prognozių. Užtat dažnai nuogai kyšo arba ironija ir sarkazmu persmelkta destruktyvi kritika, arba akla apologetika. Charakteringa, kad retas Lietuvos laikraštis turi vedamąjį. Kai kas sako, kad pozicijos neturėjimas irgi yra pozicija...

Skaityti daugiau: POKALBIS SU VIDMANTU VALIUŠAIČIU

AUKA IR KANČIA LIETUVAI

VLADAS NASEVIČIUS 1909-1986

Prisiminimų nuotrupos

JUOZAS KOJELIS

1986 m. birželio 16 d. rytą „Lietuvos" viešbutyje Vilniuje iš savo kambario nusileidau į apačią sutikti jaunystės draugą Vladą Nasevičių, kurį paskutinį kartą prieš karą buvau matęs 1941 m. birželio 16 d. taip pat Vilniuje. Aš jį tada telegrama buvau pakvietęs atvykti pasimatymui.

Neramia širdimi dairiausi žmonių minioje. Juk buvo praėję lygiai 45 metai nuo paskutinio susitikimo. Per tuos metus Lietuvos istorija praturtėjo didvyriškų kovų, kilnių aukų ir dangaus keršto šaukiančių Lietuvai padarytų skriaudų lapais, o mudu, tos pačios versmės priešingom kryptim tekančių srovių išskirti, rašėme skirtingo gyvenimo apybraižas.

Ar pažinsiu? Turėčiau!

Vladas Nasevičius koncentracijos lageryje, Sibire 1956 (prieš paleidžiant).

Prisiminiau Vlado 1982 rašyto laiško žodžius: „Kuo didžiuojamės, dėl ko stūgavo jaunos širdys, doros, pareigingos, jaunystės metais, tuos sieja ir nūdien, riša ir riš — įpareigoja iki paskutinio atodūsio".

Vienoje salės pusėje nepastebėjau nieko, kas būtų panašu į Nasevičių. Perėjau į kitą šoną, kur buvo mažiau žmonių. Netoli lango stovėjo ilga, žila barzda žmogus ir ramiai stebėjo minią. Nespėjus man net pagalvoti, kad tai Nasevičius, mudviejų akys susitiko. Pradėjome artėti vienas prie antro. Tada jis iškėlė rankas į viršų ir pasakė: „Juozai, man Dievas buvo geras, kad dar gyvam leido tave pamatyti". Tokie buvo jo pirmieji žodžiai ir toks mudviejų susitikimas po 45 išsiskyrimo metų.

Nesakysiu, kad VD universitete Kaune mudviejų draugystė su Vladu buvo itin artima. Jis buvo 7 metais vyresnis už mane, studijavo Teisių fakultete, rodos, ekonomiją, aš — Humanitarinių mokslų f-te klasikinę filologiją. Priklausėme ir skirtingom studentų draugijom: jis, kiek prisimenu, buvo „Jūros" korporantas, aš ateitininkas. Kai 1936-38 gyvenau Žaliakalnyje, Utenos gatvėje (bolševikai buvo pavadinę Kalinino, dabar senasis vardas grąžintas), sekmadieniais su Vladu susitikdavome Šv. Antano bažnyčioje.

Skaityti daugiau: AUKA IR KANČIA LIETUVAI

Žmonijos tikslas: KULTŪROS KŪRIMAS

ALGIRDAS STATKEVIČIUS

Ieškojimas kultūros esmės

Pasaulyje turbūt nėra labiau apleisto dalyko kaip žmonių ir tautų kultūra, kaip rūpinimasis kultūringumu. Blogiausia, kad vietoje augimo, jis nuolatos mažėja. Neseniai Havanoje vykusiame tarptautiniame pasitarime nusikalstamumo klausimu buvo konstatuota, kad pasaulyje kas metai nusikalstamumas padidėja penkiais procentais (1990.VIII.27 Vilniaus radijo laida).

Juk ir viso Vakarų pasaulio abejingumas Pabaltijo tautų laisvės atgavimo reikale rodo nusistebėjimą keliantį Vakarų pasaulio nuosmukį netgi paties elementariausio kultūringumo srityje. Kaip hitlerinė Vokietija, „išlaisvinusi" lietuvių tautą iš rusiškosios okupacijos, nepripažino Lietuvos nepriklausomybės, lygiai taip dabar jos nenori pripažinti Nobelio premijos laureatas Gorbačiovas, o taip pat ir visas Vakarų pasaulis.

Skaityti daugiau: Žmonijos tikslas: KULTŪROS KŪRIMAS

PENKIŲ MILIJONŲ PETICIJA UZ LIETUVĄ

Redaktorius gavo laišką iš p. Algirdo Kalvaičio, gyvenančio Kanadoje, su prašymu ištisai atspausdinti jo prisiųstą straipsnį „Penki milijonai žmonių remia Lietuvos nepriklausomybę". Be abejo, kiekviena akcija, kuri padeda Lietuvai, nežiūrint kas ją organizuotų, yra sveikintina ir remtina. Tačiau dėl vietos stokos ir žurnalo nusistatytų taisyklių nespausdinti jau kitoje spaudoje pasirodžiusių straipsnių, čia pateikiame tik kelias to straipsnio mintis.

Gorbačiovui pradėjus spausti Lietuvą ir vakariečių spaudai pasirinkus sunkiai suprantamą tylos laikyseną, gana daug aktyvių katalikų įvairiose pasaulio šalyse nutarė pakelti protesto balsą. Pirmoj eilėj tai buvo katalikai, susiorganizavę į „Tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo sambūrį" (TFP). Šį sambūrį dar 1960 Brazilijoje įsteigė rašytojas Plinio Correa de Oliveira, kongreso atstovas ir istorijos profesorius. TFP plėtėsi ir organizavosi Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Europoje, Afrikoje ir Australijoje, užsibrėžusi kovoti prieš socializmą ir komunizmą.

Skaityti daugiau: PENKIŲ MILIJONŲ PETICIJA UZ LIETUVĄ

JONAS GRINIUS - Lietuviškojo integralizmo pradininkas

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

1990 m. lapkričio 10 d. suėjo 10 metų nuo išeivijos lietuvių rašytojo Jono Griniaus (1902-1980) mirties. Stambus ir įvairus literatūrinis jo palikimas yra įdomus, turtingas bei vertingas šaltinis, papildantis XX amžiaus lietuvių literatūros raidos, jos dramatizmo, idėjinės akistatos, estetinių koncepcijų įvairovės perspektyvą. J. Griniaus literatūrinė kūryba, apimdama maždaug 60-ties metų laikotarpį, yra susijusi su svarbiausiais lūžiais, idėjinėmis sankirtomis, atspindi mūsų literatūrinio proceso margaspalviškumą.

Dr. Jonas Grinius 1962 lankėsi Amerikoje ir Kanadoje. Nuotraukoje matome jį su grupele LF bičiulių Čikagoje. Iš k. — dr. K. Ambrazaitis, V. Būtėnas, S. Kungys, dr. Z. Brinkis, dr. J. Grinius, J. Baužys, A. Pargauskas, S. Daunys.

Skaityti daugiau: JONAS GRINIUS - Lietuviškojo integralizmo pradininkas

UŽ RASEINIŲ ANT DUBYSOS SAULĖ NETEKĖJO

HENRIKAS KUDREIKIS

1944 metų pavasaris. Stoviu ant aukšto Dubysos kranto prie tyliai ošiančių pušų. Žvelgiu į iki Nemuno besitęsiantį melsvą miškų masyvą, šiandie, kaip ankstyvoje jaunystėje, pradedu jaudintis. Juk tai mano gimtasis Žemaičių žemės kampas. Iš miškų į dangų stiebiasi geras tuzinas bažnyčių bokštų: Vilkija, Čekiškė, Seredžius, kur tryliktame ir keturioliktame šimtmety didvyriškai su įsiveržėliais kryžiuočiais kovėsi lietuviai kovotojai; Veliuona, Didžiojo kunigaikščio Gedimino žuvimo vieta; Ariogala — kunigaikščio Liutavero sostinė ir Gedimino gimtinė; Ugioniai — senovės lietuvių amžinosios ugnies vieta, su stebuklingais šaltiniais ir Lietuvos didikų Dubysos krante įmūrytais kapais; Betygala — mūsų dainiaus Maironio tėviškė, Šiluvos balta kaip gulbė stebuklinga koplyčia ir bažnyčia; Raseiniai — senoji Žemaičių sostinė; Tytuvėnai — su meniškais vienuolynų pastatais, na, ir eilė mažesnių bažnytėlių: Girkalnis, Kalnujai, Milašaičiai, Juodaičiai, Butkiškė. Tai ramus ūkininkų kraštas, šimtmečiais kovojęs už savo žemę ir laisvę su besiveržiančiais atėjūnais.

Stoviu ilgai ir stebiu ūkininkus, su gražiais žirgais ariančius žemę, sėjančius vasarinius javus. Niekas čia ir šiandie nesijaudina dėl ateities. Juk anglosaksai pažadėjo visoms tautoms laisvę ir nepriklausomybę. Mokėdamas svetimas kalbas ir klausydamas amerikiečių ir anglų radijo laidų, žinojau, jog anglosaksai, ypač amerikiečiai kasdien tiesiog garbino Staliną ir Raudonąją armiją.

Jaučiu, kad kažkoks siaubingas viesulas atslenka iš Rytų mūsų žemėn. Senelis ir senelė dažnai pasakodavo apie kažkokias pabaisas — juodašimčius. Bet juodašimčiai atimdavo pinigus ir kartais gyvybę. Tie, kurie dabar atslenka, tuo nepasitenkins, jie atims ir žemę, ir žmogaus sielą. Bet tuomet aš dar nesupratau gerai to baisumo, kurį mūsų tėvynėn atneš raudonasis košmaras.

Tik už kelių mėnesių jie atriedėjo su tankais ir patrankomis. Ir prasidėjo: vietinių, po pirmos okupacijos gyvų išlikusių, komunistų ar komjaunuolių vedami, enkavedistai ėjo per kaimus ir nurodytuosius čia pat šeimos akivaizdoje nušaudavo. Naktimis siautė kitos NKVD grupės. Suimtieji dingdavo be žinios. Tik partizanai surado prie Dubysos masinį kapą su virš 200 lavonų. Daugumas atpažino savo dingusius šeimos narius.

Skaityti daugiau: UŽ RASEINIŲ ANT DUBYSOS SAULĖ NETEKĖJO

LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

JUOZAS ŠALTINIS

II DALIS:

KAPITALO INVESTAVIMAS

Pirmoje dalyje kalbėjome apie kapitalo telkimą kaip pirmąjį žingsnį į ekonominę gerovę. Sutelkus kapitalą, jis tuojau pat turi būti investuotas, kad uždirbtų dar daugiau pinigų. Investavimas iš tiesų yra pinigų paleidimas į apyvartą, kad būtų naudingas kapitalo savininkams tiesiogiai, ir visai bendruomenei, tautai ar kraštui — netiesiogiai.

Ši antroji ekonominio atkūrimo fazė yra kur kas sunkesnė negu pirmoji, nes kapitalas gali būti sutelkiamas naudojantis bendrais šūkiais ir formulėmis („pakelti krašto ekonomiją!) ir niekas tam iš esmės neprieštaraus. Tačiau investavimas jau yra specifinis dalykas, ir kiekvienas kapitalo teikėjas ar savininkas turi padaryti realų sprendimą: kur investuoti? šis sprendimas nėra lengvas, nes su kiekvienu investavimu yra susijusi tam tikra rizika. Vienoj srity tos rizikos yra daugiau, kitur — mažiau, bet ji visada yra, ir tai reikia iš anksto žinoti. Kapitalas juk investuojamas ilgesniam laikui, o ateities niekas negali pramatyti.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VALSTYBĖS EKONOMINIS ATKŪRIMAS

PILNUTINĖ DEMOKRATIJA LIETUVOJE

MINTYS IR PROJEKTAI

Lietuvoje 1990 metų pabaigoje įsteigtas Į Laisvę Fondo lietuviškai kultūrai ugdyti filialas vienu iš savo tikslų užsibrėžė supažindinti Lietuvos visuomenę su PILNUTINĖS DEMOKRATIJOS idėjomis. Lietuvos atgimimas pakreipęs gyvenimą teigiama kryptimi, įpareigoja visus ieškoti jam kuo tvirtesnio pagrindo. Fondo steigėjai yra įsitikinę, kad Pilnutinės demokratijos idėjos kaip tik ir galėtų būti tokiu laisvosios Lietuvos gyvenimo pagrindu.

Mūsų mintys ir veiksmai turėtų atsiremti šiais principais: nelygstamos asmens vertės, savarankiškos lietuvių tautos kultūros ir krikščioniškosios moralės. Šie trys principai turėtų stovėti aukščiau bet kokios srovinės politikos.

1. Politiniame gyvenime:

—    Lietuvai reikia konstitucinės tvarkos, visų pripažintos, kuri užkirstų kelią tiek diktatūrai, tiek anarchiniams prasiveržimams.

—    Reikia konstitucinės tvarkos, kuri kiekvienam užtikrintų visas žmogaus teises ir valstybę įpareigotų savo gyventojus ginti nuo tokių teisių pažeidėjų, ar tai būtų valstybiniai organai, ar organizacijos, ar pavieniai asmenys.

—    Reikia politinės kultūros, tarpusavio santykiuose tolerancijos ir pagarbos.

Skaityti daugiau: PILNUTINĖ DEMOKRATIJA LIETUVOJE

PILIETINĖS DEMOKRATIJOS VALSTYBĖ

Atsikuriantis savarankiškos Lietuvos gyvenimas yra didelis lemties išbandymas, tenkantis mūsų visuomenei.

Per pastaruosius pusę šimto metų mes nežengėme koja kojon su pasaulio pažanga; priešingai — mes ėjome į šalį ar net atgal, nors darėme tai ir be savo valios. Tačiau istorinis laikas negailestingas: prarasti metai taip pat yra mūsų gyvenimo rezultatas, suformavęs šios dienos visuomenę. Ta visuomenė — tai mes.

Kaip ir prieš pusę šimto metų Lietuva vėl stovi prieš galimybę pasirinkti demokratinio vystymosi kelią. Tuokart, bundanti iš autoritarizmo snaudulio, inteligentija pradėjo formuoti pirmuosius demokratinio atsinaujinimo principus, suprasdama juos kaip „organiškos valstybės" pamatą. Bet tuokart nepakako laiko — mes praradome pačią valstybę. Šiandien yra pagrindo galvoti, kad tas praradimas sietinas ne tik su didžiųjų kaimynų okupaciniais veiksmais, bet ir su Lietuvos vidiniu gyvenimu, kuris nebuvo pasiekęs pažangios civilinės visuomenės lygmens.

Skaityti daugiau: PILIETINĖS DEMOKRATIJOS VALSTYBĖ

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui