LAISVĖ ARBA IDEOLOGIJOS MIRTIS

ARVYDAS JUOZAITIS

Lietuvoje leidžiama Komjaunimo tiesa savo 1989 gruodžio 19 dienos nr. 240 įsidėjo Arvydo Juozaičio straipsnį „Laisvė arba ideologijos mirtis", kurį čia perspausdiname. Arvydas Juozaitis praeitą rudenį lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Mums nepaprastai malonu, kad Lietuvoje kreipiamas dėmesys į 1958 metais prof. Juozo Brazaičio ir kitų Lietuvių Fronto ideologų paruoštą 78 psl. knygutę „Į pilnutinę demokratiją", kad pradedama svarstyti ir pasisavinti šio pilnutinės demokratijos projekto idėjas. Žinome, kad jos Lietuvoje buvo gyvos visą laiką, bet dabartinės naujos sąlygos jau leidžia jas pasvarstyti ir pritaikyti atsikuriančiai Lietuvai.

Tarp kitko, nuo 1990 sausio 1 dienos Komjaunimo tiesa savo vardą pakeitė į Lietuvos rytą.

Laisvė — gal ji jau atėjo? Kažkas lyg ir alsuoja krūtinėje. Bet ar iš tikrųjų tai laisvė?

Kadaise, pirmaisiais pokario metais, Vokietijoje atsidūrę Lietuvos šviesuoliai padarė žygdarbį. Jie ką tik buvo praradę valstybę, Tėvynėje virė partizaninis karas, nežinia buvo apgaubusi visą Europą. Bet „Lietuvių Fronto" bičiuliai išleidžia nedidelę knygutę, kuri išsaugos jų atminti amžiams. Tai straipsnių rinkinys „Į pilnutinę demokratiją" — ir šiandien stebinantis minties atvirumu, perspektyva, laisve. Iš tikrųjų: tik laisvi žmonės visuotinio nuovargio ir nihilizmo sūkuryje galėjo tarti į epochos veidą: „Nei barbariškas žmogus, nei barbariška tauta nėra demokratai... Demokratija reikalauja aukštos dvasinės kultūros". Tai buvo sakoma ne tik pasisukus į valstybės nebetekusią Lietuvą. Tai buvo sakoma žinant, kad demokratija sugrąžins mums valstybę. Galbūt todėl ir šiandien „Lietuvių Fronto" bičiuliai sudaro ideologinį išeivijos branduolį.

Ateitininkų suvažiavime Vilniuje, lapkričio 25-26 dienomis: iš kairės — Arvydas Juozaitis, šio straipsnio autorius, Povilas Šilas ir Jadvyga Bieliauskienė. Nuotr. P. Kaufmano.

Skaityti daugiau: LAISVĖ ARBA IDEOLOGIJOS MIRTIS

LIKOME IŠTIKIMI SAVO MISIJAI

KAJETONAS ČEGINSKAS

Žodis, tartas 36-tosios ELSS atidarymui Gotlande 1989

Sakoma: kas nori pažinti poetą, turi aplankyti šalį, kurioje jis gimė.

Panašiai ir su šiuo periodišku renginiu, kuris jau ne vieną dešimtmetį, be pertrūkio, kasmet kartojasi ir nešioja Europos lietuviškųjų studijų savaičių vardą.

Tik čia ne tiek svarbi šalis, kurioje šios savaitės gimė, kiek laikas, kuris jas pašaukė gyvenimui. Nuo jo mus skiria ištisi 35 metai, bet tą nuotolį reikia įveikti, jei norime geriau suprasti savaičių paskirtį ir prasme. Turiu galvoje ne tą vienkartine prasme, kurią turi kiekviena savaitė atskirai nuo kitų, būtent tai, ką iš jos padaro į ją susirinkusieji, bet tęsiamą kasmet pakartojamo renginio prasme, kurią viena savaitė perima iš pirmiau buvusių ir perduoda po jos einančioms.

Ėjo 1952-ji metai. Iš keliasdešimties tūkstančių lietuvių, kurių didžiulė dauguma telkėsi praūžusio pasaulinio karo išblokštųjų stovyklose Vakarų Vokietijoje ir buvo migracijos bangų plukdoma už vandenynų, beliko tik keli tūkstančiai. Jie save laikė ne paprastais pabėgėliais, išeiviais, bet tremtiniais, ne savo noru tėvyne palikusiais. Nors skiriami nuo tėvynės tos pačios „geležinės uždangos", kuri aklinai skyrė vieną Europos dalį nuo kitos, nebuvo nuo jos atsiskyrė, išgyveno bendro likimo smūgius ir išmėginimus.

Skaityti daugiau: LIKOME IŠTIKIMI SAVO MISIJAI

XXIV LITERATŪROS VAKARAS

Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai, 1966 m. gruodžio mėn. pirmąjį savaitgalį pradėję literatūros vakarų tradiciją, nė sapnuot nesapnavo, kad toje pačioje Šv. Kazimiero parapijos salėje kada nors iš okupuotos Lietuvos atvykęs rašytojas galės jaustis laisvas žmogus ir be represijų baimės skaityti savo kūrybą. Bet tai įvyko 1989 gruodžio 2 dvidešimt ketvirtajame literatūros vakare.

XXIV literatūros vakaras buvo skirtas poezijai. Savo kūrybą skaitė vietos poetai — Danutė Mitkienė, Elena Tumienė, Pranas Visvydas ir iš Lietuvos atvykęs, Illinois universitete Čikagoje literatūrą studijuojąs jaunas poetas Julius Keleras. Su svečiu auditoriją supažindino poetas Bernardas Brazdžionis.

Skaityti daugiau: XXIV LITERATŪROS VAKARAS

ATEITININKŲ SUVAŽIAVIMAS VILNIUJE

Penktasis ateitininkų kongresas, turėjęs įvykti 1940 metais Vilniuje, buvo sutrukdytas sovietų okupacijos. Reikėjo laukti beveik 50 metų, kol ateitininkai vėl galėjo laisvai susirinkti Vilniuje į atkuriamąjį Lietuvos ateitininkų suvažiavimą 1989 lapkričio 25-26 dienomis. Jame dalyvavo per 900 ateitininkų — moksleivių, studentų ir sendraugių — iš visos Lietuvos. Dalyvių tarpe buvo kardinolas Vincentas Sladkevičius, daug dvasiškių, svečių iš užsienio, jų tarpe ir Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis iš JAV.

Dvi dienas plenariniuose posėdžiuose ir pasiskirsčius įvairiose sekcijose ateitininkai posėdžiavo, klausė ideologinių ir programinių paskaitų, pranešimų, nagrinėjo veiklos klausimus. Giliai į ateitininkų širdis strigo kard. Sladkevičiaus žodžiai: „...Pavasarį atsinaujina kiekvienas medis, jei tik jis yra gyvas. Jūs esate gyvojo ateitininkijos medžio pumpurai, būkite ir toliau vienybėje su Kristumi ir vienas su kitu”.

Skaityti daugiau: ATEITININKŲ SUVAŽIAVIMAS VILNIUJE

„CARITAS" LIETUVOJE

Praeitų metų pavasarį Lietuvoje katalikių moterų sambūrio iniciatyva buvo įkurta „Caritas" organizacija. Metų eigoje ši organizacija išaugo ne tik savo narių skaičiumi, bet ir populiarumu. „Caritas" pirmininkė Albina Pajarskaitė metų pabaigoje lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir plačiai informavo apie „Caritas" planus, užsimojimus ir darbus.

Lietuvoje neužtenka rūpintis vien tautiniu bei politiniu atgimimu. Yra atsiradęs gyvas reikalas rūpintis ir tautos dvasiniu atgimimu. Krikščioniškas ir dorovinis auklėjimas šeimoje, mokykloje ir aplinkoje per visą komunistinio režimo laikotarpį buvo visiškai apleistas. Tai atsiliepė į dvasinių vertybių ugdymą, į žmonių santykius vienų su kitais. Išbujojo alkoholizmas, narkomanija, palaidumas, išaugo kriminalinių nusikaltimų skaičius. „Caritas" uždavinys kaip tik ir yra kovoti su šiomis blogybėmis, atnaujinti lietuvių tautos krikščioniškąsias vertybes. Šalia to reikalingas ir labdaros bei šalpos darbas, steigimas vaikų darželių ir senelių namų, bendrai, rūpestis įvairiomis socialinėmis problemomis.

„Caritas" moterys, pasiskirsčiusios į atskiras sekcijas, visomis priemonėmis dirba šį lietuvių tautai naudingą darbą ir prašo iš išeivijos bent finansinės paramos. Spaudoje apie tai turbūt bus plačiau rašoma, dabar tik norėtųsi priminti, kad Lietuvių katalikų religinė šalpa New Yorke priima specialiai „Caritas" skiriamas aukas.

Vardai ir įvykiai

•    Gintė Damušytė, Lietuvių katalikų religinės šalpos ir Lietuvių Informacijos centro įstaigų New Yorke reikalų vedėja, dar praeitą vasarą, nedaug kam žinant, buvo išrinkta kaip iškiliausia lietuvė moteris. Šį garbingą pripažinimą ir atžymėjimą jai suteikė Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjunga. Į Laisvę skaitytojai ir Lietuvių Fronto bičiuliai taip pat džiaugiasi, kad bičiulė Gintė buvo įvertinta už jos pasiaukojantį ir nenuilstamą darbą, informuojant apie Lietuvą svetimtaučius, žmogaus teisių organizacijas ir visur kitur, kur tik reikalinga, keliant ir propaguojant Lietuvos reikalus.

   Kun. Vytautas Pikturna, šiuo metu gyvenąs Floridoje, praeitų metų pabaigoje minėjo savo kunigystės 50 metų jubiliejų. Kun. V. Pikturna jau pirmaisiais okupacijų metais buvo įsijungęs į rezistencinį darbą tiek prieš bolševikus, tiek ir prieš nacius. Gestapas jį areštavo, kalino įvairiuose kalėjimuose ir 1945 balandžio mėn. išgabeno į Dachau koncentracijos stovyklą. Tik karo pabaiga išgelbėjo jį nuo mirties. Vokietijoje ir Amerikoje dirbo pastoracinį darbą, veikė su jaunimu, yra nuoširdus Lietuvių Fronto bičiulių narys. Sveikiname garbingo jubiliejaus proga!

Skaityti daugiau: Vardai ir įvykiai

AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS

Spalio 21 Los Angeles Sheraton-Town House viešbutyje įvyko XI Amerikos lietuvių kongresas, o kitą dieną, X.22, Šv. Kazimiero parapijos patalpose metinis Altos 49-sis suvažiavimas.

Organizatoriai reklamine dalimi pasirūpino pavyzdingai. Išleistas leidinys su šūkiu ,,Visi vieningai siekim Nepriklausomybės Lietuvai", į garbės komitetą įtraukti 72 nelietuviai (gubernatoriai, senatoriai, kongresmanai ir kt.) ir 56 lietuviai (vyskupai, konsulai, organizacijų pirmininkai ir t.t.); Vliko iškvietimu iš Lietuvos atvyko žymūs rezistentai — Viktoras Petkus ir Antanas Terleckas, o taip pat dalyvavo iškviesti ar pripuolamai atsiradę Antanas Buračas, Jonas Mugevičius, Kęstutis Mingaila ir Buračo sūnus Giedrius. Jie buvo pristatomi kaip ,,iš Lietuvos organizacijų atstovai" ir, kur galima, sodinami už garbės stalų.

Daug sveikinimų lietuvių ir anglų kalbomis. Jų skaitymas užėmė didelę programos dalį.

Praėjus šiems įvykiams, pasirūpinta, kad jie būtų aprašyti veik visuose lietuvių laikraščiuose. Niekur neteko pastebėti, kad kuris nors korespondentas būtų kongrese ir suvažiavime pastebėjęs kokį nors trūkumą: viskas tobula, pavyzdinga, svarbu Lietuvai ir išeivijai.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS

LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ CENTRAS

CENTER FOR LITHUANIAN STUDIES, INC

Gyvenamojo momento įvykiai reikalauja iš mūsų būti aktyviais ir padėti savo darbu, konkrečiais būdais ir lėšomis besilaisvinančiai tautai.

Lietuviškų studijų centras yra nepelno korporacija, jos nariai ir aukotojai pilnai atleidžiami nuo JAV valstybinių pajamų mokesčių. (Nario metinis mokestis — 25 dol., garbės nario — 100 dol. ir daugiau, didesnių sumų aukotojai mielai laukiami.)

Šalia savo pagrindinių uždavinių — finansuoti lietuviškų studijų ir veikalų paruošimo darbą JAV — Lietuviškų studijų centras yra pasiryžęs pradėti du konkrečius projektus:

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ CENTRAS

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

Prieš trisdešimt metų Čikagoje būrelis prie Į laisvę susispietusių bičiulių įsteigė „Į laisvę fondą lietuviškai kultūrai ugdyti". Fondas ryžosi organizuoti ir skatinti bei remti studijas lietuviškos kultūros ir rezistencijos klausimais ir leisti veikalus, kurie išeivijai ir Lietuvai labiausiai reikalingi. Savo darbą fondas pradėjo 1961 metais, kai išėjo pirmoji fondo išleista knyga — Vytauto Mačernio „Poezija". Jubiliejų žadame plačiau paminėti sekančiuose Į laisvę numeriuose.

Žemiau spausdiname sąrašą „Į laisvę fondo" išleistų leidinių, kurių dar galima gauti. Netrukus išeis ir nauja kun. dr. Antano Paškaus knyga „Asmenybė ir religija". Anglų kalba yra baigiama ruošti dr. Adolfo Damušio knyga „Milestones of Resistence in Lithuania". Taip pat susitarta finansuoti Lietuvoje leidžiamą Adolfo Ramanausko-Vanago, paskutinio Lietuvos partizanų vado, prisiminimų knygą.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

Į Laisvę 1990 108(145)

     T U R I N Y S

Privati iniciatyva nelaukia (vedamasis) ................................. 6
Politiniai komentarai:
Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? ..................... 7
Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva ............................ 9
Skaitytojų žodis ....................................................... 11
Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta ................................ 12
Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai ....................... 14
Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis ..... 32
Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu .......................... 36
Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius 40
Henrikas Nagys, Poezija ................................................ 48
Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis ... 50
Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro ..................... 60
XXII politinės studijos ................................................ 62
Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas,
      Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje ............................ 64

Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema .................. 65
Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių .................. 67
Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje .............................. 70
Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys,
      Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje ......... 71
Politinių studijų išvados .............................................. 77
Mūsų tarpe ............................................................. 78
Nauji leidiniai ........................................................ 78
 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1990 108(145)

Nepriklausomybės aktas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOS TARYBOS

AKTAS

DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOMOS VALSTYBĖS

A T S T A T Y M O

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip suvereninių galių reiškėją, šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą.

V.Landsbergis
Lietuvos Respublikos 
Aukščiausios Tarybos 
Pirmininkas

Skaityti daugiau: Nepriklausomybės aktas

Į VALSTYBINĮ SAVARANKIŠKUMĄ

1990 metų kovo 11 diena lietuvių istorijoje įsirašo aukso raidėmis — po 50 metų svetimųjų priespaudos Lietuva vėl pasiskelbė atkurianti nepriklausomybę. Vieningai ir drąsiai ji išsiveržė iš sovietinės komunistinės vergijos į laisvę, į pilnateisį jai priklausantį valstybinį savarankiškumą. Mūsų tautos siekiai, veiksmai ir sprendimai buvo taip tikslūs, kad jie stebino daugumą pasaulio valstybių. Lietuva iškėlė ir pajudino tikrą ir teisingą demokratijos supratimą daugelyje tautų, esančių po komunistinės sistemos skraiste.

Per visą Antrąjį pasaulinį karą ir pokario laikotarpį lietuvių tauta priešinosi imperialistinių diktatorių prievartai ir gynė tautos demokratines teises, kurios buvo įrašytos Atlanto Chartoje: „...Tautos turi atsisakyti savo santykiuose vartoti jėgą"... „Suvereninės teisės ir laisvas savarankiškas valdymasis tautų, kurios jėga buvo prijungtos, turi būti atstatytos".

Skaityti daugiau: Į VALSTYBINĮ SAVARANKIŠKUMĄ

PRIVATI INICIATYVA NELAUKIA

Vedamasis

Jau daug kartų esame rašę, kad didieji išeivijos lietuvių veiksniai labiau mėgsta posėdžiauti, negu imtis bendro ir koordinuoto darbo. Net ir šiuo metu, kai naujai atstatytai Lietuvos nepriklausomybei išlaikyti reikalinga konkreti parama nuo vaistų siuntimo iki lankstaus politinio įtaigavimo Vakarų valstybių vadovaujančiuose sluoksniuose, veiksnių veikla nedaug tepagerėjo, neskaitant kelių persitvarkymų (Lietuvių Bendruomenėje). Atrodo, kad ir prieš porą mėnesių įvykęs veiksnių vadovybių susitikimas, visų viltingai lauktas, baigėsi tik simbolišku rankų padavimu: spaudoje apie ji vos keletą eilučių tebuvo galima rasti. Turbūt atskirų veiksnių ambicijos buvo per didelė kliūtis bendram darbui?

Skaityti daugiau: PRIVATI INICIATYVA NELAUKIA

AR GALIMI KOMPROMISAI IR DERYBOS?

Politinės padėties komentarai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Stengdamasi priversti Lietuvą atsisakyti nepriklausomybės atkūrimo akto, Maskva griebėsi griežtų ūkinių priemonių — naftos nutraukimo, dujų ir kitų žaliavų tiekimo. Maskva nepaisė Vakarų šalių raginimų vengti ūkinės blokados, tuo pabrėždama, kad ji laiko Lietuvos klausimą vidaus reikalu, kuri jį išspręs savo nuožiura. Ūkio žinovų nuomone, šių priemonių taikymas turės neigiamų poveikių ir tarybiniam ūkiui. Tai neturėtų sukelti piktdžiugišką paguodos jausmą, nes ką žino Lietuvos ekspertai, žino ir tarybinė vadovybė. Kremliaus ryžtas taikyti šias priemones, neatsižvelgiant į ekonomines pasekmes, rodo, kaip rimtai jis reaguoja į Lietuvos reikalą. Gorbačiovas taip aiškiai sieja savo prestižą su Lietuvos valios palaužimu, kad sunku įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis jis teiktųsi pradėti pasitarimus.

Skaityti daugiau: AR GALIMI KOMPROMISAI IR DERYBOS?

ŽIURKĖS, SLIEKAI IR LIETUVA

EDITA NAZARAITĖ

Tarptautiniame politiniame turguje, kur pardavinėjami, mainomi, nuomojami, perpardavinėjami ištisų tautų likimai, kur politinė demagogija konvertuojama kaip tvirta valiuta, maža, tačiau narsi lietuvių tauta sukėlė savo nepriklausomybės deklaravimu okupacijoje tikrą politinį skandalą. Nors mums, lietuviams, dar vis dingojasi, kad mūsų politinė drąsa sukėlė per mažą rezonansą pasaulyje, betgi iš tiesų tai gal perdėtas jausmingumas. Lietuva, būdama okupuota, sugebėjo pati okupuoti tarptautinį dėmesį, ir jos likimas visais požiūriais aptarinėjamas tikrai pačiose aukščiausiose politinėse sferose. Tai faktas, kuris turi mus džiuginti ir teikti tvirtybės.

Apmaudu, žinoma, kai JAV prezidentas elgiasi taip, lyg jam Lietuva rūpėtų ne daugiau kaip brokoliai, kurių anas sakosi nemėgstąs. Dažnai atrodo, kad prez. Bush iš paskutiniųjų stengiasi elgtis tarytum išmintinga žiurkė, papuolusi į pelėkautus. Nieko nuostabaus, nes ir „dekados žmogus" Miša neretai panašėja į slieką, besiraitantį ant kabliuko. Orveliška šneka kalbant, gyvulių ūkyje dėl visokeriopų nepriteklių kiaulės smarkai sulyso ir virto ant kabliukų besirangančiais sliekais. Evoliucija, taip sakant.

Skaityti daugiau: ŽIURKĖS, SLIEKAI IR LIETUVA

NUO REDAKTORIAUS STALO

Kai kovo 11-tosios aktu buvo atstatyta Lietuvos nepriklausomybė, redaktorius pagalvojo, kad prieš tai išleistas Į laisvę numeris (107) gal bus jau paskutinis šio žurnalo numeris. Lietuva pasiskelbė vėl laisva! Laisvė pasiekta!.. Tačiau vėlesniųjų įvykių eigoje brutali sovietinio imperializmo jėga užtvėrė Lietuvai kelią į pilnutinę laisvę. Tad Į laisvę eina ir toliau.

Skaityti daugiau: NUO REDAKTORIAUS STALO

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Dėkinga už žurnalą

Nežinau geradario, kuriam turiu būti dėkinga už rezistencinės minties ir politikos žurnalą „Į laisvę", kurį gavau 1990 sausio 20. Žurnalas politiškas, daug informacijos.

Įdomu buvo skaityti Amerikoje gyvenančių lietuvių mintis apie Lietuvos praeiti ir nūdieną, išeivijos konkrečius darbus, susitikimus su žmonėmis iš Lietuvos. Dėkoju už tai „Į laisvę" žurnalui, o redakcijai linkiu kūrybinės sėkmės ir kuo daugiau skaitovų.

Vida Kavaliauskaitė, Šiauliai

Įdomus ir aktualus

Šis „Į laisvę" 107 nr. buvo išskirtinai aukšto lygio ir labai aktualus. Sėkmės.

Kun. V. Cukuras, Putnam, CT.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

DEMOKRATIJA NESENSTA

ARVYDAS JUOZAITIS

Kadaise G. Hegelis sukūrė loginę būties sistemą. Jo mokinys ir kritikas S. Kierkegaardas sąmojingai replikavo, pasakydamas, kad loginę sistemą sukurti galima, tačiau būties sistemos — ne. Ir, žinoma, danas buvo teisus. Ta teisumą šiandien mes galime jausti ne tik protu, bet ir visu savo europietiškuoju kūnu. Po egzistencialistinės ir fenomenologinės patirties jau nebedrįstame tarti, kad objektyvioji Pasaulinė Dvasia bent kiek tvirčiau įtakoja mūsų gyvenimus. Nors šie gyvenimai ir valdomi — bent jau Vakarų Europoje — racionalumo, tačiau kiek gilesnės logikos būties atžvilgiu jie nepripažįsta. Racionali sistema? — Taip. Būties sistema? — Ne.

Nes būtis kone tapusi ,,mano privačiu" reikalu.

Ir todėl visiškai teisus A. Camus šį privatumą nuvedęs iki loginės išvados: jeigu būtis priklauso tik man, vadinasi, galiu daryti su ja ką tinkamas. Taip savižudybės klausimas tampa pagrindiniu filosofijos klausimu.

Bet Europa — tai kartu ir demokratija, kuri reikalauja gyvybės, o ne mirties.

Priešrinkiminė demonstracija Vilniuje. Nuotr. L. Pučinsko.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA NESENSTA

BAISIEJI LIETUVOS ISTORIJOS METAI

BRONIS KASLAS

Nuotr. K. Čikoto

DR. BRONIS KASLAS, šio straipsnio autorius, baigęs VDU teisiu fakultetą Kaune, vėliau gavo teisiu daktaro laipsni Strasbourgo universitete, Prancūzijoje. Politiniu mokslu ir diplomatinės Europos istorijos profesorius bei istorijos katedros vedėjas Wilkes universitete, Wilkes-Barre, PA. Keturių veikalu, anglų ir prancūzu kalbomis, ir daugelio straipsniu Europoje ir Amerikoje autorius. Vokiečiu okupacijos metu aktyvus rezistencijos dalyvis ir vienas iš Vliko steigėjų.

Žvilgsnis į praeitį

Jau nuo 14-to šimtmečio Lietuva buvo didelė ir galinga valstybė, valdanti teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Ji savo jėgos nevartojo pavergti ir išnaudoti kitas tautas ar panaikinti jų socialinius ir religinius laimėjimus. Jos tikslas buvo sulaikyti mongolų invaziją į vakarus ir tuo pačiu užtikrinti savo valstybinį saugumą. Lietuvos armijos nužygiavo iki Ugros, Okos ir Donetso upių ir tuo sudarė Rusijai galimybę išsivaduoti iš mongolų nelaisvės.

Ilgainiui Maskvos kunigaikštystė kaimynines šalis jėga sujungė savo valdžion ir jau 15-tam šimtmečiui baigiantis tapo Lietuvos varžove Europos rytų Slavijoje. Brutalios jėgos būdas santykiuose su savo kaimynais nuo tada tapo pastovi Rusijos užsienio politikos tradicija. Vietoje koncentruotis į slavų genčių kultūros ugdymą, Rusijos valdovai sukaupė visą energiją absorbuoti kaimynines tautas ir plėsti savo teritorijas.

Didysis Maskvos kunigaikštis Jonas III (Ivan III, 1462-1505) davė oficialų istorinį toną Rusijos politikai. Jis atmetė Lietuvos kunigaikščio Aleksandro taikos pasiūlymus, sulaužė „Amžinosios Taikos" 1494 metų sutartį ir įsibrovė į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos teritoriją. Šiuo aktu Ivanas pradėjo Rusijos sutarčių laužymo ir ekspansijos tradiciją, kuri per šimtmečius tęsiasi iki šių dienų.

Skaityti daugiau: BAISIEJI LIETUVOS ISTORIJOS METAI

Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis

Neseniai iš Lietuvos jau antrą kartą Amerikoje lankėsi Jonas Antanaitis, mokslo darbuotojas, su kuriuo redaktoriui teko pasikalbėti aktualiais Lietuvos padėti liečiančiais klausimais. Jonas Antanaitis — rezistentas jau nuo 1941 metų, studentų ateitininkų korp! Grandis korporantas, 1944-45 universiteto dėstytojas Kaune, Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, suimtas 1945, sovietų lageriuose ir tremtyje išbuvęs iki 1956. Grįžęs iš tremties, buvo projektavimo instituto vyriausiuoju konstruktorium.

POKALBIS SU JONU ANTANAIČIU

Mūsų pokalbiuose daugiau kaip prieš dvejus metus kėlėte mintį, kad Lietuvos kelyje į laisvę svarbiausias uždavinys yra dvasinis tautos atgimimas. Kokios problemos, kokie uždaviniai yra aktualiausi šiuo metu, kai Lietuva jau pasiskelbė atstatanti savo nepriklausomybę?

Reikia pasakyti, kad dvasinis atgimimas ir dabar tebėra vienas iš aktualiausių uždavinių. Nežiūrint to, kad šiuo metu yra jaučiamas dvasinis pakilimas, ypač susidomėjimas religija (tikybos pamokas lanko ne tik mokiniai, bet ir nemažai jų tėvų), vis tik blogio šaknys dar tebėra išlikusios ne tik žmonių sąmonėje, bet ir pasąmonėje. Tiesa, Lietuvos žmonės norėtų sukurti tokią visuomenę, kurioje dominuotų socialinis teisingumas, svajoja apie tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas surastų savo vietą ir galėtų įprasminti savo gyvenimą, tik dažnai visiems tiems užmojams trūksta idėjų ir idealų.

Dvasinė stiprybė — tai pagrindinis ginklas mūsų kovoje dėl laisvės. Deja, šio ginklo dažnai pritrukdavome. Pirmąją bolševikinę okupaciją lietuvių tauta sutiko nepasiruošusi tokiems išbandymams: lietuvių tautoje atsirado „liberalų", kurie patikėjo pasakoms apie bolševikinį rojų. Vokiečių okupacija taip pat neprisidėjo prie dvasios stiprinimo. Todėl antrąją bolševikų okupaciją sutikome dar silpnesni. Neturėjome nei savo programos, nei vadų. Buvome priversti veikti pagal Stalino-Berijos scenarijų, kurio tikslas buvo lietuvių tautos sunaikinimas.

Skaityti daugiau: Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis

LIETUVOS MOKYKLOS KELIU

AURIMAS M. JUOZAITIS

Aurimas M. Juozaitis, šio straipsnio autorius, yra Lietuvos Mokytojų Sąjūdžio koordinacinio centro pirmininkas. Šią žiemą, vasario mėn., lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir dalyvavo tarptautinėje mokytojų konferencijoje.

Lietuva išgyvena audringą laikmetį. Didžiosios politikos verpetai įnešė ją į pasaulinių įvykių avansceną, jos vardas, ačiū Dievui, žinomas ne tik , aukštakakčiams'' (highbrow), bet ir kiekvienam atsitiktinai sustabdytam kur nors New Yorke ar Romoje, Sao Paulo ar Sydney. Be abejonės, tai milžiniškas pasiekimas, tačiau vien jo, vien ėjimo sunkių politinių kovų keliu link mūsų Tėvynės nepriklausomybės dabar jau nebepakanka. Žmogaus ir piliečio teises užtikrinantys įstatymai, gerai organizuotas valstybinio valdymo mechanizmas, efektyvi ir stabili ekonomika — visa tai karščiausių diskusijų objektai šios dienos Lietuvoje, ir tai suprantama, kadangi šios problemos gula tikro valstybingumo pamatan. Tačiau ne itin daug žmonių yra įsisąmoninę, kad šitų didelių klausimų sprendimai glūdi pačiuose giliausiuose kiekvieno žmogaus ėjimo pasaulin praduose, t.y. ugdyme. Kaip ir kokioje aplinkoje vaikas bus auklėjamas, lavinamas, mokomas, kur ir kada jis gaus vienokį ar kitokį išsilavinimą — tai tik keli iš pagrindinių žmogaus tapsmo klausimų, kuriuos ne itin noriai aptaria Lietuvos dienraščiai bei savaitraščiai. Vyrauja nuomonė, kad švietimo bei ugdymo problemos yra specifinės, spręstinos tik siaurame specialistų rate. Nesustosiu ties tokios padėties priežasčių nagrinėjimo, bet pabandysiu glaustai išdėstyti pagrindines švietimo sistemos pertvarkymo kryptis, kurios, manau, svarbios ne tik specialistams, bet ir visiems Lietuvos reikalais besirūpinantiems žmonėms.

Skaityti daugiau: LIETUVOS MOKYKLOS KELIU

partizanų palaikai.

Sekančiame puslapy: iš vienos sodybos šulinio išimti nukankintų partizanų kaulai ir palaikai. Gyvus patekusius į KGB rankas partizanus labai žiauriai kankindavo. Buvo sulaužomos kaukolės, išdaužyti dantys. Kad žmonės gatvėje negirdėtų kankinamųjų riksmo, burnos būdavo prigrūstos skudurų ir užrišamos melą. Tokie raiščiai matomi ir šioje nuotraukoje. Nuotraukos gautos V. Kluoniaus dėka.

1989 metais Lietuvoje buvo garbingai laidojami atkasti partizanų palaikai. Čia matomas perlaidojimas Ukmergės miesto kapinėse. 1944-1951 m. žuvusių partizanų kūnai būdavo išniekinami ir mėtomi miestelių gatvėse ir aikštėse. Paskui jų kūnus stribai ar enkavedistai užkasdavo kur nors šiukšlynuose ar žvyrduobėse.

KŪRYBINES MINTIES ATROFIJA -SOVIETIZACIJOS VAISIUS

SAULIUS GALADAUSKAS

Bet kokia ekonominė pažanga netrunka duoti vaisių. Kur kas ilgiau laukiame dvasios prasiskleidimo. Gal todėl žmonija ilgainiui ir sutapatino individo dvasinę brandą su jo amžiumi, nors istorija čia nestokoja išimčių. Tikėjimas, kad laikas teikia išmintį, dar ne pats didžiausias paklydimas. Bet tikrai neišmintinga, užuot pasikliovus mums skirtu laiku, sukrauti atsakomybę ateinančioms kartoms. Retai susimąstome, kiek teisingas tėra dažnai kartojamas šūkis „jaunimas — mūsų ateitis". O gal mes patys esame mūsų ateitis, o kas jaunimo — jaunimui. Kartais atrodo, kad šį šūkį pagimdė bendras žmonijos polinkis auklėti, mokyti, tobulinti ir gelbėti artimą, žmoniją, pasaulį ir ką tik nori, bet tik ne save.

Lietuvos Respublikos AT posėdis. Iš kairės: pirm. pavaduotojai Kazimieras Motieka ir Bronius Kuzmickas, pirm. Vytautas Landsbergis, pirm. pavaduotojas Česlovas Stankevičius, mandatų kom. pirm. prof. Aloyzas Sakalas ir AT sekretorius Liudvikas Sabutis. Nuotr. L. Pučinsko.

Skaityti daugiau: KŪRYBINES MINTIES ATROFIJA -SOVIETIZACIJOS VAISIUS

Henrikas Nagys, Poezija

VILNIAUS BALADĖ

Fragmentas iš ciklo: VILNIAUS PAVASARIS

Prieš pati vidurnaktį

geležiniai vilkai ėmė staugti...
Viršum kalno, pilies ir katedros
patekėjo raudonas mėnuo, 
kaip kraujo puta. Iš naujo 
pasigirdo kunigaikščių pulkų 
šūkavimai, kanopų kapojimas, plieno 
žvangėjimas...
                      Kovo Vienuoliktąją,
prieš pat vidurnaktį, 
merginų ir moterų rankos renka 
gėles ir žolynus Vilniaus verbai.
– – – – – – – – – – – – – – – –
Budapešto ruduo ir Prahos pavasaris
ir Vilniaus vidurnakčio verbos...
Už Europos, už amžino miesto vartų
stovi tankai ir Azijos hordos.
– – – – – – – – – – – – – – – – 

Skaityti daugiau: Henrikas Nagys, Poezija

HEROJIŠKAS IR TRAGIŠKAS MŪSŲ TAUTOS ISTORIJOS PUSLAPIS

LIUDAS TRUSKA

Antrojo pasaulinio karo pabaiga, padariusi galą nacių priespaudai Europoje ir pagreitinusi Azijos bei Afrikos išsivadavimą, neatnešė laisvės tik Baltijos tautoms. 1944 m. vasarą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vieną okupaciją — rudąją, pakeitė kita — raudonoji.

Jau pirmaisiais „laisvės" metais pasitvirtino pati blogiausia Lietuvos žmonių nuojauta. Kalėjimai buvo ne tik pripildyti, bet ir perpildyti. Anot J. Lukšos, Kauno kalėjimo kamerose (vienoje jų 1941 m. pabuvojo jis pats, o 1945 m. — jo brolis), kur A. Smetonos laikais sėdėdavo po kelis žmones, po karo būdavo nuo 50 iki 60 kalinių („Rytais pro atdarus ar išdaužytus langelius garuodavo iš kamerų tvaikas ir prakaitas, tarsi iš pirčių... Kamerose dėl vietos stokos nakties metu negalima buvo nė išsitiesti ant grindų"). Tuoj pat pradėta formuoti ir ešelonus į Rytus (kai kuriuos, pasak J. Lukšos, iš amerikoniškų, pagal lendlizą gautų, vagonų). Kiek buvo J. Stalino valdymo Lietuvoje metų, tiek kartų buvo tremiami žmonės: 1944, 1945, 1946, 1947, 1948, 1949 (net du kartus)...

Nors po karo duonos labiau trūko miestuose, tačiau sunkiausieji tie metai buvo kaimui. Tiesa, kolektyvizacija, kurios mūsų tėvai bijojo labiau negu paties velnio, prasidėjo Lietuvoje tiktai 1948, tačiau jos šešėlis tvyrojo ore nuo pat pirmųjų sovietinės santvarkos dienų. Visiems buvo aišku: jei ne šiandien, tai rytoj kolchozai bus ir Lietuvoje.

Skaityti daugiau: HEROJIŠKAS IR TRAGIŠKAS MŪSŲ TAUTOS ISTORIJOS PUSLAPIS

AUKA ANT NEPRIKLAUSOMYBĖS AUKURO

ANTANINA GARMUTĖ

Gyvendami tariamo socializmo sąlygomis, beviltiškoje tamsoje privalėjome įžiūrėti akinamą šviesą, o tai, kas balta — be atodairos trypti ir juodinti. Kurgi ne: vergija — tai palaima, o nepriklausomybės troškimas — ne kas kita, kaip liguistas kliedesys! Laisvės galėjo trokšti tik banditai arba psichiniai ligoniai. Sistema demaskavo pati save.

Mažutė mūsų tauta. Bet dideli jos sūnūs, iki paskutinio kraujo lašo kovoję su okupantais.

Atminties šviesoje regiu save valstietiškame vežime, kuris darda Pakuonio apylinkių keliais į mamos tėviškę. Sekmadienis. Išlauže atlaidai. Skambina varpais. Lyg pro miglas išplaukia ūsuotas senelio veidas. O gimnazistės pusseserės nesulaukia šokių: „Lukšai atvažiuos, visi keturi! Ot bus linksma! Mat teta Petrutė, našlė, neseniai ištekėjo už Antano Vilko, ir tie jo sesers sūnūs nuo Veiverių dabar čia dažni svečiai. Kieme klega jaunimas, tačiau šokių nėra. Vyrai politikuoja. Eina kalbos apie tai, kad rudąjį marą netrukus pakeis raudonas, ir vargu ar bus geriau. Tada aš nesupratau tų žodžių prasmės. Dar nežinojau, kad tas tvirtai suręstas, tiesaus ir atviro žvilgsnio jaunuolis, Juozas Lukša, jau turi kelerių metų pogrindžio veiklos patirtį, kad garbanotasis jo brolis Jurgis neseniai pabėgo iš vokiečių kalėjimo, kad jaunėlis nedrąsus Stasiukas puoselėja viltį tapti menininku (o taps partizanų kulkosvaidininku), kad rimtas ir santūrus mokytojas Antanas vėliau išliks iš jų vienintelis gyvas.

Skaityti daugiau: AUKA ANT NEPRIKLAUSOMYBĖS AUKURO

XXII POLITINĖS STUDIJOS

Prieš 22 metus Leonardo Valiuko pradėtą politinių studijų tradiciją Los Angeles Lietuvių Fronto sambūris ištvermingai tęsia. Šiais metais kelių organizacijų atstovų sudarytam ruošimo komitetui vadovavo dr. Zigmas Brinkis. Studijos vyko 1990 sausio 27-28 Šv. Kazimiero parapijos salėje. Bendrinė studijų tema buvo „Žingsniai į Lietuvos nepriklausomybę", ir turėjo paieškoti atsakymų į klausimą, kaip išeivijos uždavinius besilaisvinančiai Lietuvai supranta Lietuvos lietuviai ir mes patys.

Pirmąją dieną, sausio 27, buvo svarstomos trys lyg paruošiamosios temos: „Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje: susiderinimo galimybės" (stud. Teresytė Giedraitytė, stud. Auris Jarašūnas, inž. iš Lietuvos Gytis Gasperaitis ir doktorantas Andrius Kulikauskas; mod. Tadas Dabšys); „Aktualiausios problemos Lietuvoje" (Nijolė Sadūnaitė, Gintaras Laurinkus, Algis Ruškys, Danas Šafranavičius, Andrius Tučkus — visi iš Lietuvos; mod. dr. Vytautas Vardys); „Visuomenės diferenciacija Lietuvoje ir išeivijoje" (dr. Kazys Ambrazaitis, Danguolė Navickienė, Danas Šafranavičius, Andrius Tučkus, dr. Vytautas Vardys; mod. Algis Raulinaitis).

Skaityti daugiau: XXII POLITINĖS STUDIJOS

JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

AURIS JARAŠŪNAS

„...Praėjusią vasarą dalyvavau Vilniaus universiteto suruoštuose kursuose. Apie 80 studentų iš laisvojo pasaulio studijavome kartu lietuvių kalbą ir kultūrą. Daug kam iš mūsų buvo sunku bendrauti su Lietuvos jaunimu, pajutome, kad Lietuvos jaunimas yra labai skirtingas... Išeivijos jaunimas lengviau supranta vienas kitą, yra panašiai išauklėtas, dažnai savo pasaulėžiūrą susikūręs iš tėvų. Jo veikla ir siekiai turi tuos pačius tikslus... Lietuvos jaunimas, tiek daug metų pergyvenęs komunistinę realybę, kažkaip nesudaro tarpusavy tokią sociologinę bendrą grupę kaip mes... Vilniaus gatvėje sutiktus jaunuolius mes norėjome užkalbinti kaip brolius lietuvius, pasidžiaugti bendru jausmu, bet jie dažnai mumis susidomėdavo ne dėl to, kad mes lietuviai, bet todėl, kad mes iš Amerikos...

„...Reikia mums daugiau vienas kitą pažinti. Todėl norėčiau pasiūlyti, kad važiuojantieji iš čia į Lietuvą galėtų apsigyventi vietinių studentų bendrabutyje. Būtų daugiau bendravimo ir pažinčių. Nuvažiuojantieji turėtų labiau išsiskirstyti pas vietinius ir su jais bendrauti, nesilankyti vien užsieniečiams skirtame ,,Lietuvos" viešbutyje, o daugiau laiko praleisti su savo broliais ir sesėmis iš Lietuvos".

Skaityti daugiau: JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

KOMUNIZMAS - TOTALITARINĖ SISTEMA

GINTARAS LAURINKUS

Nuo seno žmonėse susiformavo tokia nuomonė: jeigu gyvenimo sąlygos yra blogos, — bloga valdžia, jei bloga valdžia, — reikia ją pakeisti. Tačiau ar vien valdžia kalta, kad šiandieną Lietuvoje turime tokią blogą ekonominę situaciją, vis didėjantį nusikalstamumą, infliaciją, korupciją, žemą dorovės lygį? Kodėl taip įvyko, kas sąlygojo, kad po 70 su viršum metų „pergalingo žygiavimo" į komunizmo laimėjimus visoje Sovietų Sąjungoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje po 1940 metų okupacijos, turime konstatuoti, jog esame lyderiai, tik iš kito galo, tarp labiausiai atsilikusių pasaulio šalių, kad šiandieną egzistuojanti sovietinė ekonominė sankloda yra ne kas kita kaip ikikapitalistinė formacija — feodalizmas. Juk sovietinio socializmo gamybos priemonių nuosavybės ekonominė esmė yra lygiai tokia pati, kaip buvo feodalinės santvarkos — nei valstiečiai, nei darbininkai, būdami tiesioginiai gamintojai, neturi pagrindinių gamybos priemonių, žemės darbo įrankių ir t.t. Feodalizme pelną, kurį pasisavindavo feodalas, padarydavo pono dvare, gi sovietinėje sistemoje tas pelnas padaromas kolūkyje, tarybiniame ūkyje arba bet kurioje valstybinėje įmonėje.

Skaityti daugiau: KOMUNIZMAS - TOTALITARINĖ SISTEMA

KANKINIŲ KRAUJAS DAVĖ GAUSIŲ VAISIŲ

NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Garbė Jėzui Kristui. Pirmiausia noriu padėkoti Dievui, kad esu pas jus. Prieš pusantrų metų aukšto rango KGB tarnautojas grasino man, kad baigsiu gyvenimą po mašinos ratais, kaip kunigas Laurinavičius. (Kun. Bronius Laurinavičius, Helsinkio grupės narys 1981.XI.24 žuvo, dviejų vyrų pastumtas, po sunkvežimiu, —red.). Bet kaip matote, KGB planai subiro. Galioja Dievo planai. Taip pat noriu padėkoti jums visiems už maldas ir parodytą solidarumą. Aš ir daugelis kitų sąžinės kalinių, net netikinčių, jautėme tą dvasinę paramą.

Lietuvių tauta pusę šimtmečio kentėjo dvasinį ir fizinį genocidą. Bet Gerajam Dievui laiminant ji nepalūžo. Kankinių kraujas davė gausių vaisių — tauta vieningai reikalauja grąžinti nepriklausomybę.

Nijolė Sadūnaitė, viešėdama Amerikoje, aplankė buv. prezidentą Ronald Reagana. Susitikimo metu padarytoje nuotraukoje prez. Reagan laiko rankose Nijolės prisiminimii knyga „A Radiance in the Gulag", o Angelė Nelsie-nė. Baltų laivės lygos vicepirmininkė, išrūpinusi ši Nijolės ir prezidento pasimatymą, aiškina apie gintarais papuoštą lietuvišką kryžių.

Nijolė padėkojo prezidentui Reaganui už jo teiktą parama sovietų lageriuose ir kalėjimuose politiniams kaliniams ir prašė panaudoti savo įtaką Vakaruose, kad paremtų lietuvių laisvės siekius. Prezidentas pažadėjo ir vėliau savo pokalby su prez. Bushu Lietuvos temą lietė. Nuotr. R. Nelso.

Sovietų totalitarinis režimas atsidūrė agonijoje, nes Sovietų Sąjunga priėjo prie pavojingos ekonominės, politinės, kultūrinės ir socialinės krizės ribos. Partija, įsitikinusi, kad žmonės nusenėjusiais vadais visai nebepasitiki, nutarė sistemą stiprinti jaunu Gorbačiovu. Jis ne pats atėjo į valdžią, bet jį pastatė komunistinė sistema, ir jis vykdo jos valią. Jei to nedarytų, jo lauktų Chruščiovo likimas. „Persitvarkymas" ir „viešumas" yra sugalvotas ne Gorbačiovo, bet kruvinosios sistemos, kad save išgelbėtų.

Skaityti daugiau: KANKINIŲ KRAUJAS DAVĖ GAUSIŲ VAISIŲ

DVI KLASĖS LIETUVOJE

DANAS ŠAFRANAVIČIUS

Atgimstančioje Lietuvoje viena po kitos atkuriamos senas tradicijas turinčios partijos, kuriamos naujos bei tebeveikia Lietuvos komunistų partija, neseniai formaliai pasitraukusi iš TSKP. Nemažą visuomenės dalį veikia Darbininkų sąjunga, Lietuvos Laisvės Lyga ir kitos organizacijos, tad atgimstančios tautos sąmonėjimo proceso fone nėra paprasta suskirstyti Lietuvos visuomenę į tam tikras grupes. Senas posakis „trys lietuviai — penkios partijos" — šiandien aktualus. Tačiau kol Lietuva neturi nepriklausomybės, kol respublikai vadovauja biurokratinis partijos aparatas, nesunku diferencijuoti visuomenę pagal socialinius požymius.

Netiesa, kad Lietuvoje yra darbininkų ir valstiečių-kolūkiečių bei inteligentijos klasės, kad nyksta ribos tarp jų, kaip teigia komunizmo ideologija. Egzistuoja dvi klasės: partijos biurokratijos — išnaudotojų, kurių rankose yra materialinės „liaudies" gėrybės, ir išnaudojamųjų, tas gėrybes gaminančių ir kuriančių. Vieni maitinasi iš specparduotuvių, gydomi specligoninėse, o kiti stovi eilėse prie trūkstamo maisto. Vieniems neegzistuoja įstatymai, kurie juos sudraustų. Juk negali iš atlyginimo pasistatyti partinis biurokratas ar direktorius triaukštę pilaitę, kurios vertė du-trys šimtai tūkstančių rublių, kai oficialus mėnesinis uždarbis tik 500 rublių. Kitiems įstatymas griežtas jau tada, kai reikia nubausti bėdžių, išnešusį iš gamyklos pokelį sviesto.

Skaityti daugiau: DVI KLASĖS LIETUVOJE

DISKUSINĖS PASTABOS APIE VISUOMENĖS DIFERENCIACIJOS KAITĄ LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

DANGUOLĖ NAVICKIENĖ

Nagrinėti Lietuvos ir jos išeivijos visuomenių diferenciaciją neįmanoma galvojant, kad ir viena, ir kita yra kažkoks homogeniškas, vienspalvis mišinys, sustingęs laike ir vakuume be jokių svetimų įtakų. Juk, pavyzdžiui, visi matome, kaip pasikeitimai Lietuvoje, pakeitė ir keičia ir išeivijos galvoseną. Sakysime, solisto Vaclovo Daunoro pirmasis koncertas prieš 19 metų Los Angeles buvo didžiausiu triukšmu boikotuotas ir piktai piketuotas, o solistas, rengėjai ir net dalyviai buvo pavadinti komunistais. O praeitą savaite čia pat vėl įvykusiame solisto Daunoro koncerte jo ranką paspausti grūdosi su entuziazmu tiek ir pirmojo koncerto rengėjai, tiek ir jo smerkėjai.

Kaip tai suprasti ir išaiškinti? Ar vien tik pasikeitimai Lietuvoje yra priežastis, kad mes jau kelinti metai nuoširdžiai ir be baimės priimame menininkus, mokslininkus iš Lietuvos. Kas pasikeitė, jie ar mes? Po II Pasaulinio karo didelė lietuvių dalis buvo išmėtyta po visus pasaulio kontinentus, o pasilikusieji užšaldyti uždarytame laiko ir vietos vakuume. Kaip bendrais žodžiais būtų galima apibūdinti skirtumus, kokie mes visi buvome prieš tą didįjį suskaldymą ir kokie mes esame dabar?

Skaityti daugiau: DISKUSINĖS PASTABOS APIE VISUOMENĖS DIFERENCIACIJOS KAITĄ LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Iš Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio suruoštų XXII-jo politinių studijų savaitgalio svarstybų, įvykusių 1990 sausio 27-28, išryškėjo šios išvados ir iš jų išplaukiančios pareigos:

Išeivija turėtų:

1)    Remti visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, kurių tikslas yra atkurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę;

2)    nesikišti į Lietuvoje veikiančią patriotinių organizacijų tarpusavio santykius ir vengti jas kritikuoti;

3)    teigiamai vertinti Lietuvos Komunistų partijos atsiskyrimą nuo Maskvos, linkint jai atsiriboti nuo marksizmo-leninizmo ideologijos ir kritiškai įvertinti Lietuvos Komunistų partijos nuskaltėlišką praeitį ir padaryti atitinkamas išvadas; neremti varžybose dėl politinės įtakos Lietuvoje sveikinimo telegramomis ar pareiškimais, kol partija savo ištikimybės Lietuvai neįrodys darbais;

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

MŪSŲ TARPE

Nuotr. V. Maželio.
Dr. Juozui Girniui 75 metai suėjo gegužės 23 dieną. Tokia proga neįmanoma ir netinka vos šiais keliais sakiniais prisiminti jubiliatą — filosofą, daugelio knygų autorių, visuomenės veikėją, žinomą tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje. Reikėtų tam net viso Į laisvę numerio. Tačiau dr. Juozas Girnius yra įsakmiai redaktoriui uždraudęs tokias ar panašias jo sukaktis šio žurnalo puslapiuose paminėti. Bet turbūt vistiek galima jubiliatą sveikinti ir palinkėti sveikatingų ir darbingų metų, pilnų Viešpaties malonės!

Skaityti daugiau: MŪSŲ TARPE

NAUJI LEIDINIAI, Aukos

ŠIAURĖS ATĖNAI,Laikraštis Lietuvai. Leidžia „Šiaurės Atėnų" bendrija ir „Vilties" spaustuvė. Redaktoriai: Arvydas Juozaitis, Saulius Stoma, Saulius Šaltenis ir platus redakcinės komisijos bei bendradarbių kolektyvas. Redakcijos adresas: 232600 Vilnius, Strazdelio 1.

Mus pasiekė penki pirmieji praeitą žiemą Lietuvoje pradėto leisti savaitraščio Šiaurės Atėnų numeriai. Kodėl Lietuvoje reikėjo dar vieno laikraščio ir kodėl jam pasirinktas toks vardas, paaiškinama pirmajame numeryje: „...Oskaras Milašius kadaise tikėjo, kad Lietuva, jo tolimoji tėvynė, taps Naujaisiais Atėnais. Šiandien mes tikime: kad Atėnai yra ne vien istorinės, bet ir šiuolaikinės Europos pradžia; ...kad Lietuva yra pasirengusi grįžti į Europą. Mes tikime ateitimi, nes laisvė atėjo į mūsų sielas... Mes pasirinkome savo dvasios Tėvynę". O redaktoriaus skiltyje toliau taip rašoma: „...Šiaurės Atėnai — Poeto vizija, pranašystė, begalinis troškimas matyti Lietuvą sugrįžusią į Europą ir akinančią pasaulį ryškia lietuviškos, nepakartojamos dvasios Šviesa... Mums verkiant reikia vitaminų, švirkštų... popieriaus, švaraus pieno, oro, vandens... bet labiausiai mums reikia tikėjimo — drungnoj, apatiškoj ir vis agresyvėjančioj realybėj... tikėjimo, kuris ir Sibiro tremty, kolektyvizacijos siaubuose padėjo išgyventi, išlikti savimi..."

Iš pirmųjų šio kuklios išvaizdos, vos 8 psl. didesnio formato savaitraščio numerių spinduliuoja drąsios idėjos, modemus kultūrinio gyvenimo temų perteikimas, ieškojimas kelio Lietuvą grąžinti į Vakarų kultūrą ir Vakarų kultūrą grąžinti į Lietuvą. Panašiai, kaip kadaise buvo pasiryžusi ir Juozo Keliuočio Naujoji Romuva.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI, Aukos

Į Laisvę 1990 109(146)

     T U R I N Y S

Vedamieji ................................................................. 2

      Ar ir vėl vienų vieni?

      Vardan Lietuvos

Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai ................. 4

Skaitytojų žodis .......................................................... 6

Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje ............................. 9

Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje 18

Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė ................. 24

Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi" ............... 33

Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins .................................... 34

Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija) ................................ 46

Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu ............. 48

Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? .......... 53

Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo-

      Ribbentropo slaptuosius dokumentus ................................. 60

Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas ................. 62

Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje ................................... 68

Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas

      ir ekonominis progresas ............................................ 70

Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės ................... 74

Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą ...................... 77

Apžvalgos ir nauji leidiniai ............................................. 79

 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1990 109(146)

AR IR VĖL VIENŲ VIENI?

VEDAMIEJI

Žavimės lietuvių tautos pabudimu ir Kovo 11-tosios rezultatais. Šiuo nuostabiu žygiu ir drąsa trumpai žavėjosi ir visas laisvas pasaulis. Aplinkybės leido tą gerą žinią paskleisti pasauliui. Daugelis pirmą kartą sužinojo, kur yra Lietuva. Dabar vėl tyla. Kas bus toliau?

Nors skirtingais metodais ir aplinkybėmis, lietuvių tauta stebėtinai panašiai pasipriešino pavergėjams ir 1941 metais ir paskelbė nepriklausomybę. Tada Vakarai paliko mus vienus, be pagalbos, be komplimentų ir net be užuojautos.

Ką šiuo kritišku momentu turėtume daryti? Yra pavojaus, kad tautos, subėgusios prie alyvos oazės, gali mus vėl palikti užmarštyje prie Baltijos. Nepriklausomybės paskelbimas kovo 11, dar tebesant pilnai okupacijai, buvo tik šauklys

į    darbą. Kokios gali būti derybos tarp pelės ir katės, jeigu Vakarai neras laiko to žaidimo stebėti? Iš čia kyla pareigos ne tik sukilusiems Lietuvoje, bet ir išeivijai. Ar Lietuva dar ilgai pasiliks tyloje, dalinai priklausys ir nuo išeivijos, priklausys nuo to, kaip garsiai ir atkakliai rėksime, prašydami dėmesio. Juk sunkiais pokariniais laikais išeivijai pavyko pralaužti tylą pasaulio opinijoje ir Lietuvą įtraukti į pavergtų tautų sąrašą. Ir dabar energingai raginkime tarptautinės politikos draugus, kad pasisakytų ui Lietuvą su tomis pačiomis teisėmis ir privilegijomis, kokias šiuo momentu gauna ir kitos Rytų Europos valstybės, tik ką atgavusios nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: AR IR VĖL VIENŲ VIENI?

VARDAN LIETUVOS

Nemažiau negu kantrybės mums šiuo kritišku momentu reikia dar ir broliškos meilės, vienybės, artimesnio ryšio tarp tos pačios tautos brolių ir seserų. Tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje.

Neseniai Lietuvą aplankiusi viena ponia pasakojo, kad jos viešnagės metu jai tekęs atlikti nepaprastai sunkus uždavinys: suvesti draugėn ir įkalbėti paduoti rankas per 30 metų nesusitikusius ir nesikalbėjusius gimines, nors ir gyvenančius gretimuose kaimuose. Visa tai dėl to, kad vieni buvę ,,komunistai", o kiti — šventakupriai”.

Arba — kiek pykčio ir vienų kitiems pagiežos žodžių skaitome iš Lietuvos ateinančioje spaudoje. Jais persunkti laikraščių straipsniai, redaktorių pasisakymai, skaitytojų laiškai. Atrodo, kad Lietuvoje taip ir nebėra nieko gero ar teigiamo, apie ką būtų galima rašyti.

Skaityti daugiau: VARDAN LIETUVOS

KULTUROS VIZIJOS NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI

Komentaras

EDITA NAZARAITĖ

Socialinių sukrėtimų ir politinių suiručių laikais paprastai iš naujo žvelgiama į praeitį. Lietuvos kultūra peržiūrima taip pat: skaičiuojami nuostoliai, pasiguodžiama tuo, kas išsaugota, mėginama nuspėti ateities kryptį. Lietuvos spaudoje ta tema yra gausybė įvairiausių išsisakymų. Krenta į akis didelis noras atsispirti į praeitį, į teigiamus jos momentus. Ką gi, tai logiškas žingsnis, nes projektuojant į tuštumą reikalinga konkreti atrama. Tačiau kaip tik čia kyla nemažas pavojus kurti surogatinę kultūrą, kuomet tie atsparos taškai neatsakingai mitologizuojami.

Dar ir po šitiek amžių žavimės Atėnų civilizacija, kuri davė pasauliui kultūros ir demokratijos užuomazgą. Bet tik užuomazgą, kuri istorijos eigoje kitų buvo slopinama arba vystoma toliau.

Tad kiek keistokai dabar atrodo tarp kai kurių Lietuvos intelektualų paplitęs mitas apie lietuvišką „šiaurės Atėnų" kūrimą. Vargu, bau, ar reikia taip giliai atgal bristi į istorijos ūkus naują kultūrą kurti pasiryžusiai Lietuvai. Kokia bebūtų patraukli atėniškoji vizija, šiais laikais nederėtų pamiršti, kad garbieji atėniečiai naudojo vergų darbą, o moters statusas toje demokratijos užuomazgoje, deja, prilygo vergo statusui, nes moteris neturėjo jokių pilietinių teisių. To nereikėtų primiršti, orientuojantis į demokratiškos kultūros kūrimą. 

Skaityti daugiau: KULTUROS VIZIJOS NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI

NUO REDAKTORIAUS STALO

Ne taip jau lengva sutelkti žurnalo numeriui straipsnius, kurie papildytų vienas kitą ir kurie liestų pačius aktualiausius klausimus. Ir redaktorius nepajėgia, ir bendradarbių trūkumas pradeda rimtai jaustis. Kažkaip šiame numeryje netikėtai susiklostė dvi vyraujančios temos. Viena labiau filosofinė, bet savo pritaikymu ir praktinė, būtent, tiesos ieškojimas ir jos skleidimas. Kita — grynai gyvenimiška: ekonominiai klausimai.

Skaityti daugiau: NUO REDAKTORIAUS STALO

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui