Pakantos ir geros valios kelyje

TREMTYJE

Lietuvių visuomenės santykiuose vis dažniau pasirodo tokio tono, kuris sunku būtų pavadinti kultūringu. Iš kitos pusės vis stipriau imama pasigesti visuomenės santykiuose pakantos, padorumo, kultūros. Antros rūšies balsai pozityvūs ir verti, kad jie būtų pasekti ir paryškinti.

*

1. Sveikintini pasiryžimai

Amerikos LF Bičiulių konferencija 1956 sausio 21-22 Waterbury išreiškė savo nusistatymą dėl visuomeninių santykių tokiais rezoliucijos žodžiais:

.. konferencija apgailestauja sąlygas, dėl kurių didelė gyvųjų visuomenės jėgų dalis nebėra Vliko atstovaujama, su domesiu konstatuoja jo paties pripažintą sanacijos būtinybę ir laiko šio momento lietuviškuoju reikalu visiems jieškoti kelio ir būdų visoms lietuviškosioms jėgoms sutelkti vieningai vadovaujamai Lietuvos laisvinimo kovai.

“Kol tai bus pasiekta, konferencija pabrėžia, kad ir kol kas dirbdami kas sau, visi laisvinimo veiksniai ir veikėjai tarpusavio santykiuose privalo laikytis moralės, geros valios, vieni kitų pakantos bei pagarbos, politinės išminties bei apdairumo, kad organizacinė nedarna nevirstų kad ir netiesiogine tarnyba Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės priešui (JL Nr. 9-46, p. 51).

Tai pirmas viešas kolektyvinis skatinimas grąžinti j tarpusavio santykius moralės ir padorumo principus.

To pasiilgsta vis daugiau tremties platesnioji visuomenė.

Skaityti daugiau: Pakantos ir geros valios kelyje

Naujas aktas Vliko-Lozoraičio dialoge

Su naujais Vlik-o ir VT pirmininkais atėjo naujas aktas Vliko-Lozo-raičio dialoge. Jis ¡vyko š. m. Kovo 11.-13. Vieta — vėl Roma. Sueiti į sceną iniciatyvos ėmėsi Vliko ir VT pirmininkai. Scenoje iniciatyvą paėmė Lozoraitis, pateikdamas svarstymui bazę — 8 punktus. Vliko atstovai jų svarstyti nesiėmė ir iš dialogo pasitraukė, veiksmą perkeldami į Vliką ir į spaudą.

Kas naujo Lozoraičio punktuose?

Iš esmės nieko naujo, ko nebūtų buvę irgi aštuoniuose punktuose, kuriuos Lozoraitis buvo įteikęs Vliko atstovams 1951 birželio 25 (žr. Į Laisvę Nr. 3-40, 38-39 psl.). Tiek anuos, tiek šių metų punktuose liečiamos Vliko ir diplomatinės tarnybos ar šefo kompetencijos. Abiejuose pabrėžiamas labiau neigiamasis atžvilgis — kas į Vliko kompetenciją neįeina:

1.    1951 buvo pasakyta: “Vlikas nėra seimas ir neturi jo funkcijų. Vykdomoji Taryba nėra vyriausybė ir neturi jos funkcijų”. Dabar pasakyta ta pati mintis kitais žodžiais: "Vlikas turi atsisakyti nuo pretenzijų Lietuvai atstovauti tarpvalstybiniuose santykiuose”.

2.    1951: "Vykdomosios Tarybos užsienio reikalų tarnyba panaikinama”. Dabar: “Vlikas panaikina savo užsienio reikalų tarnybą”.

3.    Diplomatinė tarnyba laikoma nieko nepriklausoma, ir ji viena atstovauja Lietuvai. 1951 tai buvo sakoma: "Lietuvos diplomatinė tarnyba ir Lietuvos diplomatijos šefas nė ra subordinuotas jokiam veiksniui... Santykiai bei susisiekimas su svetimomis vyriausybėmis yra diplomatinės tarnybos ir diplomatijos šefo kompetencijoje”. Dabar be to, kas augščiau minėta, dar sakoma: Vlikas nesikiša į Lietuvos diplomatinės tarnybos kompetenciją”.

Skaityti daugiau: Naujas aktas Vliko-Lozoraičio dialoge

Idėjos spaudoje

Politinės diskusijos sugrįžo į 1920-22 kultūros lygį * Kriterijus politiniams faktams vertinti — pagal tai ar jie mano, ar ne mano * Perdėta propaganda neina į naudą * Politikų ir kultūrininkų brandinamas konfliktas * Pasenęs galvojimas — kliūtis susiprasti.

Idėjų, naujų, patrauklių, spaudai lyg pritrūko. Maigomos senosios temos, tik su padidintu įniršimu. Labiausiai Vliko-Lozoraičio santykiai. Juose naujo švystelėjimo nepraregėta. Tik dėmesio verta aistra, kuri nuvedė į toną, vargiai vadinamą kultūringu. Pora pavyzdžių... Apie Lozoraitį susispietė “mūsų vadistai”,“politinių stabų garbintojai”;“siekdama savo tikslų, šitoji klikakovoja prieš demokratiškumą”; pats Lozoraitis “sauvaliautojas”, “antžmogis”, “savo rūšies Kremlius, kuriam savo ‘aš’ yra viskas”; “Ponas Lozoraitis nebuvo ir nėra vertas partneris Vlikui tiek iš teisinės pusės, tiek ir iš faktinės”... Taip rašė Draugas. Panaši terminologija ir Naujienų.

Iš kitos pusės irgi apie asmenis: “J. Augustaitis jau seniai yra žinomas kaip maniakas, kurio tikslas yravisomis įmanomomis ir neįmanomomis priemonėmis dergtiLietuvos diplomatijos šefą ... Matyt, norėdamas paglemžtibendruomenę į savo rankas, kad galėtų išnaudoti ją savo manijoms plėsti, pasitelkęs į talką dar porą naivių kuopų vadų ir kunigą-kapelioną, J. Augustaitis bando griauti bendruomenę, siekdamas primesti jai fašistines praktikas”... Taip rašo “Nepriklausomybės Talkos fondo rėmėjų biuletenis” Nr. 6.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

Vardai įvykiuose

Didžiausias šių metų kultūrinio gyvenimo įvykis — Kultūros Kongresas ir Dainų Šventė. Įdomu stebėti, kurie vardai iškilo šios šventės ir kongreso organizavimo darbe. Dainų šventės vykdomojo komiteto pirmininkas buvo Alice Stephens, kiti nariai — V. Radžius, J. Kudirka, J. Daužvardienė, J. Kreivėnas, A. Jesaitytė, E. Blandytė, A. Dzirvonas, spaudos kom. pirmininkas VI. Butėnas. Dainų šventėje bendram chorui dirigavo VI. Baltrušaitis, B. Budriūnas, Al. Mikulskis, St. Sodeika, A. Stephens, K. Steponavičius, J. Žilevičius.

Kongresą techniškai rengė Chicagos apygardos bendruomenė, kuriai vadovauja dr. J. Bajerčius. Sekcijų darbus organizavo: mokslo M. Krikščiūnas, švietimo J. Ignatonis,muzikos J. Kreivėnas, literatūros B. Babrauskas,istorijos V. Liulevičius, lietuvių kalbos A. Dundulis, akademinio jaunimo B. Jodelis, teatro St. Pilka, dailės J. Pilipauskas. Pranešimus sekcijose skaitė prof. S. Kolupaila,K. Mockus, Ig. Malėnas, dr. J. Grinius, L. Dambriūnas, St. Pilka, dr. A. Kučas, L. Sabaliūnas, A. Barzdukas, G. Prialgauskaitė, K. Žoromskis, VI. Jakūbėnas. Bendruose posėdžiuose dr. J. Girniusir Iz. Matusevičiūtė. Patį kongresą atidarė bendruomenės valdybos pirmininkas St. Barzdukas. Tai tremties kultūrinio gyvenimo organizacijos avangardas.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

ATVIRAS LAIŠKAS V. JONIKUI

LAIŠKAI

Rašydamas straipsnį “Tautinės vertybės ir jauni žmonės”, Tamsta turėjai tikėtis šiokio tokio atgarsio ir iš “beidėjinio” jaunimo. Kadangi esu tame amžiuje, kad Lietuvą palikau iš pradžios mokyklos suolo, manau būsiu toje grupėje, ant kurios galvų tamsta išliejai tiek graudžių ašarų.

Jeigu surankiosime iš visos lietuviškos spaudos visus graudenimus bei kaltinimus, tikriausiai rasime, kad 80% yra baramasi ant jaunimo ir tik gal 20% jaunimo priekaištai vyresnei kartai. O turėtų būti atvirkščiai! Kaip, mielas tautieti, gali reikalauti iš mūsų to savo tautos praeities garbinimo, jei ta praeitis turi ir nemažai tamsių dėmių. Taip, mes mokyklų vadovėliuose ir jaunimui skirtose knygose stengiamės apie tai neužsiminti, arba taip nudailinti, kad, rodos, mes lietuviai tokie nekalti ir geri, kad mums visiems in corpore paruošta danguje pati garbingiausia vieta.

Skaityti daugiau: ATVIRAS LAIŠKAS V. JONIKUI

LAIŠKAS REDAKCIJAI

Didžiai gerbiamas pone redaktoriau,

Šiuo norėčiau Jūsų paklausti, ar p. Vinco Joniko straipsnis — Tautinės vertybės ir jauni žmonės, — patalpintas “Į Laisvę” 1956 metų 9 numeryje, buvo Jūsų perskaitytas prieš jojo atspausdinimą Jūsų redaguojamame žurnale? Jeigu buvote skaitę, kodėl patalpinote minėto straipsnio mintis, kur išskaičiuojama eilė profesijų ir prie jųjų prijungiama teologija, kaip sritis, išplaukainti iš — pilvinio idealizmo — ir žadanti lepų ir sotų gyvenimą?

Prašyčiau nurodyti bent vieną pavyzdį iš paskutinio dešimtmečio, kur jaunuolis būtų pasirinkęs studijuoti teologiją arba vienuolišką gyvenimą, vadovaudamasis pilviniu idealizmu.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS REDAKCIJAI

REDAKCIJOS ATSAKYMAS

Didžiai mielas Tėve Direktoriau,

Ačiū už Jūsų laišką. Galėčiau sakyti, kad tokis seniai buvo laukiamas. Girdėti pagyrimus yra malonu, bet jie migdo. Redakcija prašydavo kritiškų pastabų, nes jos verčia galvoti ir mintis koreguoti.

Malonu buvo reagavimo susilaukti iš dviejų pusių — iš Jūsų, kaip Europos kunigų atstovo, iš V. Bridvaišio, kuris yra Kanadoje meno studentas, taigi tam tikra prasme jaunimo atstovas. Dvejopas atsiliepimas mano akyse yra dalis ženklų, kad šių kategorijų žmonės visuamenėje tebėra gyvi organizmai, nes jie tebejaučia ir tebereaguoja.

Gaila betgi, kad norint reagavimo susilaukti reikia idėjos turinį patempti iki jo kraštų, duoti jai rėkiančią formą, aprašyti, kaip pereitam nr. buvo pastebėta, patirštintais dažais. Tiesa, ir kitur tas pats su didesniais dalykais. Vokietijoje Tėvo Leppioho pamokslai prašneka tokiais rėžiančių kontrastų žodžiais, drastiškais pareiškimias, kurie plėšia skraistę nuo tikrovės, kad vieni jį skundžia esamosios tvarkos priešu ir kurstytoju prieš ją, kiti gi miniomis suplūsta jo klausyti. Tokios plakatinės formos reikalinga šiomis dienomis idėja, kad ją pastebėtų.

Ir Jūs ir V. Bridvaišis esate jautrūs tam pačiam dalykui kaip ir autorius — jaunystės idealizmui. Visi jo norite ir norime. Bet skirtumas tas, kad autorius to idealizmo rado per maža jaunime, palyginti su vyresniąja ar senų senovės karta. Bridvaišis jo randa kaip tik mažiau pačioje vyresnioje kartoje. Pastaroji net neigiamai veikianti jaunimo idealizmą, kurį ji reiškia naujomis formomis, pažadintomis naujo gyvenimo. O Jūsų laiškas reiškia susirūpinimą, kad paties autoriaus straipsnis pakerta jaunimo idealizmą ir kad tai sustiprina įtarimus prieš frontininkus.

Skaityti daugiau: REDAKCIJOS ATSAKYMAS

Prof. kan. Fabijoną Kemešį pagerbiant

GYVOJI MINTIS

Pranešta, kad Sibire mirė kan. Fabijonas Kemėšis, buvęs Dotnuvos žemės ūkio akademijos profesorius ir ilgai veikęs tarp Amerikos lietuvių. Politiniame gyvenime jis nedalyvavo, bet visuomenės reikalais nuolatos sirgo ir vis jieškojo idėjos, kuri padarytų visuomenės gyvenimą sveikesnį ir palankesnį kultūrinei kūrybai. Pagerbdami jo atminimą, sustojam prie dalelės jo minčių, aktualių anuo metu, nepraradusių aktualumo ir šiandien.

Ano meto demokratinės Lietuvos aktualią opą šiaip buvo išreiškęs oficioze “Lietuvoje” 1926. 4. 17 vienas iš veteranų:

“Mūsų partijos riejasi, koliojasi, piaunasi... Nejauku, nesmagu šiandien Lietuvoje. Mes, seniai, kai mes dirbome sunkiausiomis aplinkybėmis, nuolatinių pavojų apsupti, žandarų persekiojami, lenkų niekinami, argi mes manėme, kad kovojame už tokią Lietuvą, kokią mes ją šiandien matome — susidraskiusią, suplyšusią, kovojančią pačią prieš save, niekinančią save viso pasaulio akyse ? Jeigu mes būtume šitai žinoję, tai nevienam būtų rankos nusvirusios...

Skaityti daugiau: Prof. kan. Fabijoną Kemešį pagerbiant

Rėmėjai, metrika

Į LAISVĘ RĖMĖJAI

Į Laisvę reikalams aukojo:

K. Bružas §10.00, V. Šmulkštys $10.00, S. Rudys $7.00, J. Pažemėnas $5.00, J. Baronas $2.00, K. Dabulevičius $2.00, A. Pargauskas $2.00, Kun. J. Petrėnas $2.00, A. Raulinaitis $2.00. D. Sabalis $2.00, A. Girnius $2.00, V. Šilėnas $1.00.

Mieliesiems Į Laisvę rėmėjams jos leidėjai nuoširdžiai dėkoja.

“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje:A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic. N. Butkū-nas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.

D. Britanijoje:V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Avė., Shepherds / Bush, London W. 12.

Italijoje:Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.

Skaityti daugiau: Rėmėjai, metrika

Į Laisvę 1956 11(48)


Turinys

Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius ............... 1
Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį ..... 13
Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje  14
Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone .......... 22
Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva .. 31
Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis ..... 35
DARBAI IR IDĖJOS: ................... 38-64
Anapus: Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); 
Pasaulyje: Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); 
           Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys); 
Tremtyje: Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame “bestselleryje”, 
           Katalikų Federacijos sukaktis (J. M.); 
           Idėjos spaudoje; 
           Vardai įvykiuose; 
Gyvoji mintis: Apie antrąją, dvidešimtojo šimtmečio pusę (Charles Malik); 
Laiškai


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Šis nr. skirtas Amerikos ir Kanados LF Bičiulių konferencijos Windsore idėjoms.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1956 11(48)

A. A. VIKTORAS GAILIUS


NR. 11 (48) 1956 LAPKRITIS

MARTYNAS ANYSAS

A. a. Viktorą Gailių gerai pažinojau; daug teko su juo kartu dirbti. Apie jo veiklą kalbėdamas, apsiribosiu veikimu Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, Klaipėdos krašto direktorijoj ir plačiau aprašysiu jo veikimą kaip paskutinio Lietuvos gubernatoriaus Klaipėdoje.

*

Viktoras yra gimęs 1893 rugpjūčio 27 Berštininkuose, Plaškių parapijos, Pagėgių apskrities. Jo tėvai turėjo apie 200 margų ūkį, daugumą gerų Nemuno pievų. Tas juos ir įgalino leisti savo tris sūnus į Tilžės gimnaziją, kurią Viktoras baigė 1914. Jis turėjo brolį Valterį, vėliau žinomą Klaipėdos krašto bažnyčių komisarą, ir brolį Albiną, tarnavusį po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos armijoje ir iš čia vėliau išėjusį kapitono laipsniu. Abu broliai jau anksčiau mirė: Valteris trumpai prieš antrą pasaulinį karą, o Albinas mirė 1942 nacionalsocialistinėje koncentracijos stovykloje.

Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, Viktoras Gailius buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pėstininku. 1915 prie Kauno tvirtovės buvo sunkiai sužeistas ir ilgai gulėjo karo ligoninėse. Jis niekuomet visai nepasveiko ir visą amžių kentėjo. Ligoninėse jis susipažino su iš Karaliaučiaus kilusia gailestinga sesute, kurią jis vėliau vedė ir kuri jį dabar palydėjo į paskutinę poilsio vietą.

Kiek išgijęs, Viktoras Gailius pradėjo studijuoti teisę. Dėl savo silpnos sveikatos ir ankstyvo stojimo į Lietuvos valstybės tarnybą, jos nebaigė. Busimasis užsienių reikalų ministeris dr. Purickis, steigdamas Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, paėmė jį tarnybon pasiuntinybės sekretorium. Ten pat pateko ir jo gimnazijos draugas Pranas Gižas iš Gastų (Heinrichswalde), Lankininkų apskrities, ir vėlesnis dr. rer. pol. Karolis Augustas Ozelys iš Pagėgių apskrities. Pranas Gižas apie 1925 mirė Romoje nuo gerklės džiovos, o Karolis Augustas Ozelys mirė prieš keleris metus Berlyne, paleistas iš rusų koncentracijos stovyklos.

Skaityti daugiau: A. A. VIKTORAS GAILIUS

VALIŪNAS LANKO MILŽINKAPĮ

Kiekvieną kaimo namą siautė
Enkavedistai ir šnipai,
O ten, kur jųjų viešpatauta,
Tebuvo skirta vargšei tautai
Mirtis, kalėjimas, kapai.

Augštam milžinkapy tik kranklio
Rauda aidėjo, ties žalia
Velėna niekas nesilankė,
Vaidilos tik Valiūno kanklės
Skambėjo plienu ir valia:

— Mirtis ateina neprašyta,
Naktis mus siaučia nelaukta,
Bet tu sulauksi laisvės ryto,
Kaip rudens lapai išblaškyta,
Tu, mano kenčianti tauta.

Skaityti daugiau: VALIŪNAS LANKO MILŽINKAPĮ

SAVĘS IR APLINKOS PAŽINIMO PASTANGOS AMERIKOS IR KANADOS LFB KONFERENCIJOJE

Amerikos ir Kanados LFB konferencijoje Windsore, Ont., rugsėjo 1-2 svarstyti klausimai yra verti Į Laisvę skaitytojų dėmesio.

Juose nesitenkinta netolimos praeities ar aktualiosios dabarties analize. Iš analizės, kuri padėtį nušvietė ir paryškino, natūraliai plaukė konstruktyvios išvados artimesnei ir tolimesnei ateičiaikovai už valstybės laisvę, už lietuvio gyvenimo palengvinimą, už lietuviško žmogaus išlikimą.

Skaityti daugiau: SAVĘS IR APLINKOS PAŽINIMO PASTANGOS AMERIKOS IR KANADOS LFB KONFERENCIJOJE

KARTŲ BENDRAVIMO PROBLEMA TREMTYJE

VYTAUTAS VYGANTAS,
New Yorkas

Problemą referentas ėmė svarstyti, išeidamas iš to, kad kiekvienas žmogus turi savo psichologinį-socialinį pasireiškimo būdą. Jo pasireiškimo pagrindiniai bruožai priklauso nuo to, kad žmogus (a) siekia pažiūrų ir veiksmų pilnutinio balanso, (b) vengia tokių reiškinių, kurie asmenį išmuša iš įprastinių formų ir kurie tuo pačiu reikalauja daug psichinių pastangų naujai padėčiai suvokti ir jai kontroliuoti, (c) turi savyje tam tikrą vertybių gradacijai mastą, pagal kurį veikia, pagal kurį jungiasi į sambūrius, (d) asmuo ir sambūris tam tikras mintis ir siekimus linkęs taip suintensyvinti, kad jos neproporcingai nustelbia kitas vertybes. Iš to gali kilti idėjų kontinuiteto nedavertinimas, pažangos varžymas, laikinę vertę teturinčios idėjos pervertinimas, socialinės realybės klaidingas suvokimas ir t.t.

Tais psichologiniais atžvilgiais referentas pažiūri į mūsų dabarties visuomenėje ryškėjančias keturias kartas, kurias pavadina—vyriausioji karta, vyresnioji, dabartiniai studentai, arba akademinis jaunimas, ir jauniausioji karta.

I. KETURIOS KARTOS

Vyriausioji karta

Ryškios rytietinės tendencijos joje ta prasme, kad galvojimo forma, psichologinė dinamika ir psichologinė asmenybės gynyba paženklinta į mus iš rytų atėjusiomis tendencijomis. Jos yra gavusios savitą pasireiškimo formą mūsuose, bet rytietiško pagrindo paslėpti negalima. Vakarų įtakos yra, bet ji maža ir negali. Politinėj srity joje labai ryški ideologinė diferenciacija — tiek sąmoningai tiek nesąmoningai. Politinio pasireiškimo atžvilgiu — norėčiau juos pavadinti parlamentine grupe, kurioje parlamentinė procedūra turi daug įtakos ir kurioje dažnai ryškios šio šimtmečio trečios dekados įvykių tendencijos. Jomis dar ir dabar bandoma vadovautis. Bandoma dabartinį gyvenimą struktūrinti pagal jiems įprastas formas. Kadangi gyvenimo diktuojamos formos nesutampa su šiais siekimais, trūksta tada jų veiklai konkretaus realumo. Visas dėmesys nukrypsta į egzistencinę kovą siauroj plotmėj užmirštant pagrindinius mūsų gyvybės (politine prasme) klausimus ir problemas.

Skaityti daugiau: KARTŲ BENDRAVIMO PROBLEMA TREMTYJE

REZISTENCIJA 14 METŲ FONE

JUOZAS BRAZAITIS,
New Yorkas

1. Ko rezistencija siekia, 2. Ar rezistencijai lietuviai buvo pasiruošę, 3. Ar rezistencijos aukos buvo beprasmes, 4. Ar laisvėje esą lietuviai patalkino krašto rezistencijai, 5. Ar laisvieji lietuviai panaudojo kovai krašto rezistencijos laimėjimus, 6. Kuriuo keliu toliau.

1.

1941 metų birželio 23 sukilimasbuvo pirmas lietuvių rezistencijos prieš sovietus prasiveržimas viešumon. Nuo to laiko keitėsi žmonės, keitėsi organizacijos ar jų vardai, keitėsi Lietuvos priešai, keitėsi ir rezistencijos uždaviniai bei metodai, bet išliko gyva dvasia, kuri įvykdo rezistenciją. Gyva Lietuvoje, gyva Sibire, daugiau ar mažiau gyva ir tremtyje.

Rezistencija yra tautos nepaprastos padėties padaras. Lietuviškas žodis “pasipriešinimas” gan tiksliai jos pobūdi išreiškia. Tai pirmiausia, pasipriešinimas išorinio priešo pastangoms sunaikinti tautą ir valstybę. Tautos gyventojų pastangos tuo nepaprastu metu labiau nukreiptos priešintis. Paprastuoju metu, valstybės normalaus gyvenimo eigoje, tos pačios pastangos labiau skirtos kurti — valstybinio gyvenimo rūmui kurti bei puošti.

Nenormalios padėties padaras yra ir rezistencinės organizacijos, kaip normalių laikų padaras yra politinės partijos. Normaliais laikais susikuria eilė skirtingų partijų, skirtingų pagal savo programą, kurią nori vykdyti valstybinio gyvenimo rūme. Nenormaliais laikais susikuria taip pat ne viena rezistencinė organizacija. Jos labiausiai skiriasi viena nuo kitos savo narių vienas kitu pasitikėjimu, kuris yra būtinas konspiracijos sumetimais.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJA 14 METŲ FONE

APIE PARTIZANŲ VADĄ MIŠKINĮ

Kersteno komitete buv. MVD pulkininko liudijimas 1954. 6. 28 apie Lietuvos partizanų vadą Miškinį yra taip užrašytas:

Mr. McTigue (komiteto tardytojas) : Koks lietuvis buvo, pulkininke, garsiausias ir daugiausia rūpesčių pridaręs jūsų patyrime su partizanais?

Pulk. leit. Burlickis: Daugiausia rūpesčių pridaręs ir visuotinai pripažintas vadinamo lietuvių banditų judėjimo vadas buvo lietuvis, vardu Miškinis. Lietuvių tauta laikė šitą Miškinį tautiniu didvyriu, ir jis turėjo milžinišką autoritetą tarp lietuvių.

Mr. McTigue: Kas su juo nutiko, pulkininke, ar jūs žinot?

Pulk. leit. Burlickis: Kiek tai liečia kovą su Miškinio grupe, aš šiek tiek žinau įvykius 1946-50 metais. Nuo 1948 iki 1949 ir 1950 — tuo laiku, pagal informacijas, pateiktas vietinių NKVD organų, Miškinis baigė dvejų metų žvalgybos kursus amerikiečių mokykloje ir 1950 grįžo į Lietuvą, buvo į Lietuvą infiltruotas, ir tuo metu buvo miškelyje netoli Prienų šilų. Pagal įsakymą likviduoti jo grupę ir jį patį buvo sukoncentruota, sutraukta į vieną vietą daug kariuomenės. Operacijoms Miškiniui suimti ir likviduoti vadovavo pats Kruglovas. Jam buvo pavestos visos operacijos. Apsuptas ir pasijutęs absoliučiai beviltiškoje padėtyje, pagal vietinių NKVD organų informacijas, Miškinis nusižudė.

PASAULIO POLITIKA IR LIETUVA

VACLOVAS SIDZIKAUSKAS,

New Yorkas

Aš dėkingas esu jūsų vadovybei, kad pakvietė mane padaryti jums pranešimą. Su jumis, Lietuvių Frontu, su jo veikėjais ir su jo siekimais — nesakyčiau gal ir su jo ideologija — mane jungia daugelis saitų, ir todėl, jeigu aš ir nesu LF bičiulis, tai prašyčiau bent laikyti mane bičiulių bičiuliu . ..

Tarptautinio veiksnio svoris

Vakar dienos vienas iš pranešimų, prof. Brazaičio, lietė lietuvių rezistencijos problemą. Aš tikiuosi, jūs sutiksite su manim, kad rezistencija mums nėra abstrakcija, nėra rezistencija dėl rezistencijos, bet ji turi aiškų konkretų tikslą— Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir laisvės atstatymą. Šitame dideliame uždavinyje pati mūsų tauta, ir tai visa — tiek kamienas, palikęs tėvynėje, tiek ir tie, kurie išblaškyti po Sibiro taigas, tiek ir mes čia laisvame pasaulyje, padarysime savo įnašą tiek, kiek mes sugebėsime atspėti įvykių raidą, kiek turėsime valios, ryžto, sumanumo įsijungti į tą pasaulinę raidą; kiek mes parodysime pasauliui, kad ir mums laisvė, nepriklausomybė nėra svajonė, nėra abstrakcija, kad mes esam politiškai subrendę būti laisvi ir kad dėl laisvės mokėsime aukotis, o jeigu reikės — ir mirti, nes laisvės tautoms niekas dovanai neduoda.

Visa tai turi didelės reikšmės valstybės laisvinime. Todėl man džiugu, kad jūs šią problemą nuodugniai svarstei. Bet vien mūsų rezistencijos, mūsų pastangų neužteks šiose aplinkybėse tam dideliam tikslui pasiekti. Tarptautinė įvykių raida, kilęs pasaulinis konfliktas buvo mūsų laisvės praradimo priežastis. Ši tarptautinė padėtis lems taip pat žymia dalim ir mūsų laisvės atstatymą bei to atstatymo laiką.

Skaityti daugiau: PASAULIO POLITIKA IR LIETUVA

AMERIKOS IR KANADOS LFB KOFERENCIJOJ MALDA UŽ LAISVĖS KOVŲ AUKAS

Gerasis Tėve! Iš amžių glūdumos Tu pašaukei mus būti Rūpintojėlio žemės ir Gintaro kranto karžygiais. Vis tobulėti ir kurti, vis nerimti ir siekti — tai Tavoji valia mūsų širdyse. Tad lietuviai vien maldauja dvasiai užsimojimo, o širdžiai drąsos.

Šią lemiamą tautos egzistencijos valandą mes klajūnai prisimename visus žuvusius šventoje laisvės kovoje. Išlieto kraujo klanai, sudarkytų lavonų krūvos, išniekintų asmenybių tvaikas mūsų akių netemdo. Ne! Prieš mus iškyla garbingi Sibiro taigų kankiniai, herojiški Žaliojo Miško didvyriai ir visi Tėviškės žemės sūnūs ir dukterys, kurie verčiau žuvo, negu sutiko vergauti.

Laimink jų auką, Viešpatie! Skaidrink jų dvasią, Viešpatie! Tegu ji spindi prie Tavo sosto laimės šviesa. Tebūna ji mums, kovūnams, ir pasididžiavimu, ir pavyzdžiu, ir paraginimu. Tavyje, Viešpatie, mūsų viltis, nes Tu vienas esi Šventas, Galingas ir Amžinas. Amen.

Kun. K. Balčys

EUROPOS LFB PIRMININKO PROF. ZENONO IVINSKIO ŽODIS

— Windsoro konferencijon susirinkusiems JAV ir Kanados LF bičiuliams prašome perduoti mūsų gražiausius sveikinimus iš Europos. Mes didžiuojamės jų veikla, o ypač ta, kurią jie beveik vieni neša ant savo pečių, kaip Į Laisvę ir LFB organizacijos medžiaginių pagrindų stiprinimas. Linkime jiems ir toliau būti nepailstančiais lietuviškojo pasipriešinimo Šaukliais ir kovotojais tame žemyne, nuo kurio stiprybes ar silpnumo nūdien žymia dalimi priklauso ne tik lietuviškosios, bet ir visos Vakarų civilizacijos ateitis. Linkime ir toliau kantriai bei ištvermingai eiti užsibrėžtu keliu suglaustomis gretomis apie Lietuvių Fronto Įgaliotinį Tremtyje. Tegu mūsų bičiuliai anapus Atlanto žino, kad šiapus mes sekame jų darbus su didele simpatija ir savo ruožtu darome viską, kad pasipriešinimo dvasios darna persunktų lietuviškąjį gyvenimą tremtyje iki kaulo smegenų.—

Z. Ivinskis

KOVON SU VAKARIEČIO ILIUZIJOMIS

Prof. ANTANO MACEINOS žodis

Brangūs Bičiuliai, susirinkę svetingos Kanados padangėje ir svarstydami naujus Lietuvių Fronto uždavinius tremtyje, priimkite nuoširdžius sveikinimus vieno iš jūsiškių, gyvenančio toli nuo jūsų erdviškai, tačiau esančio visados tarp jūsų savo siela ir savo rūpesčiais. Tebūna šis susilėkimas viena iš LFB kelio gairių, prie kurios valandėlę sustojama — ne pasilsėti, bet apsidairyti bei susivokti. Lietuvių Fronto sąjūdis juk yra būdingas kaip tik tuo, kad jis akylai stebi kiekvieną tautos grėsmę, šaukia visuomenę į kovą su šia grėsme ir pats uoliai kojoje dalyvauja. Budėti tautos sargyboje yra pati svarbioji LF paskirtis. Šią pareigą L F ėjo Lietuvoje, ją eina LFB tremtyje.

Europos bičiuliai savo konferencijoje Tuebingene 1953 metais kėlė mintį, kad yra atėjęs laikas stoti kovon prieš žlugdančią tremties dvasią. Tuo metu buvo pastebėta, kad pastovaus įsikūrimo nuotaika vis labiau įsigali lietuviškojoje visuomenėje; kad tremtiniai vis labiau susitaiko su savo likimu ir tuo būdu patys sau rengia neišvengiamą žlugimą, nes tremtinius išlaiko tik keleivio bei svetimšalio sąmonė. Todėl konferencija skatino bičiulius vykdyti rezistenciją ne tik prieš tiesioginį mūsų tautos priešą — bolševizmą, bet sykiu ir prieš tremties pavojus. Tada buvo skelbta, kad atėjęs laikas naujai rezistencijos formai.

Skaityti daugiau: KOVON SU VAKARIEČIO ILIUZIJOMIS

REZOLIUCIJOS

1.    ŽODIS TĖVYNEI

JV ir Kanados LFB konferencija reiškia solidarumą bei ištikimybę Lietuvoje ir Sibiro tremtyje kenčiančiam bei kovojančiam lietuviui.

Konferencija siunčia pavergtajam kraštui išsilaisvinimo vilties žodį, giliai tikėdama, kad visos lietuvių tautos — pavergtųjų ir laisvųjų lietuvių — nepalaužiama valia bei ryžtas atgauti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę pagaliau vainikuosis laimėjimu.

2.    NUTARIMAI

Išklausiusi LFB valdybos ir kitus pranešimus ir juos išdiskutavusi, solidarizuodama Europos LFB 1956 m. rugpjūčio 9/11 dd. konferencijos nutarimams, JV ir Kanados LFB konferencija, įvykusi 1956 m. rugsėjo 1-2 dd. Kanadoje, Windsore —

N U T A R Ė :

1)    Pareikšti padėką LFB valdybai ir visiems bičiuliams, kurie per sambūrius bei asmenine iniciatyva veikia įvairiose visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo srityse, ypač lietuvių bendruomenėje.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOS

Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva

ANAPUS

Sovietų kompartijos XX kongresas pradėjo naują sovietinę politikos liniją., vykdomą ir vadovaujamą Nikitos Chruščiovo. Nuo to momento partijos propagandoje nutraukti ryšiai su bolševizmo praeities ilgamečiu kūrėju Stalinu. Tačiau partijos pasisakymas prieš Staliną kaip ‘‘asmenybės kulto” atstovą, pasisakymas už “kolektyvinę vadovybę”, pasisakymas prieš Staliną už Leniną praktiškai nieko konkretaus nepasako. Tai tik propagandiniai šūkiai.

Iškalbingesnis yra tame pat kongrese atsisakymas nuo kaikurių bolševizmo “tikėjimo tiesų”: atmestas senasis “tikėjimo” ramstis, kad karas tarp kapitalizmo ir socializmo neišvengiamas — “karas, kuris yra neišvengiamas, bet kuris gali būti nudelstas” (Lenino žodžiai). Partijos suvažiavime pripažinta, kad karas gali būti išvengiamas, nes Sovietai su neutraliaisiais (Indija)...) galį neleisti kapitalizmui karo pradėti... Atmestas taip pat tikėjimas komunizmo “pasauline revoliucija”, kuri turi vesti į komunizmo laimėjimą. Dabar skelbiama, kad komunizmas gali būti įvestas ir “ramiu” būdu, parlamentiniu, komunistams laimėjus parlamente daugumą ar sudarius “liaudies frontus” su kitomis juos remiančiomis partijomis.

Šitas “tikėjimo” tiesų pakeitimas padeda suprasti Chruščiovo naujos taktikos konkrečius žygius santykiuose su Vakarais. Kad Vakaruose įsigalėtų parlamentiniu keliu, komunistų partijos skelbiamos dabar “tautinėmis”, lojaliomis savai valstybei, tariamai nepriklausomomis nuo Maskvos;  tų komunistinių partijų būsiąs naujas tarpusavio ryšys, jas telkiant gal apie Tito; propaguojamas “liaudies frontas” su socialistais ir kitais; propaguojamas kultūrinis bendravimas su Vakarais.

Skaityti daugiau: Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva

Katalikai ir politika JAV

PASAULYJE

Rinkimai Amerikoje pagyvino katalikų politinį klausimą. Abidvi partijos darė pastangų patraukti į save katalikus balsuotojus. Katalikų politinėms pažiūroms nušviesti paprašėme vieną iš geriausiai informuotų tuo reikalu mūsų žmonių.

Katalikų dalyvavimo politikoje pobūdį įvairiuose kraštuose paprastai diktuoja specifinės krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo sąlygos. Ši taisyklė galioja ir JAV atžvilgiu. Gyvendami krašte, kuriame Bažnyčia dažnai buvo įtariama nelojalumu, Amerikos katalikai stengėsi kiekviena proga pademonstruoti amerikietiškąjį nacionalizmą, tuo išugdydami didelį Bažnyčios amerikietiškumą. Kaltinami, jog katalikybė skiepijanti diktatūrines pažiūras, Amerikos katalikai ypač pabrėžė savo prisirišimą demokratinei santvarkai, laisvės bei tolerancijos principams ir specifinei amerikietinės demokratijos santvarkai, išreikštai JAV konstitucijoje. Iš pat pradžių todėl jie priėmė ir bažnyčios nuo valstybės atskyrimo principą kaip tinkamą ir naudingą bažnyčiai. Prancūzas Alexis de Tocqueville savo garsiam veikale De la Démocratie en Amériquerašo, jog apie 1830 m. vizituodamas JAV jis buvo nustebintas radęs vienbalsį Amerikos kunigų pasitenkinimą vadinamu pilnuoju bažnyčios nuo valstybės atskyrimu. Pagaliau, būdami mažumoje ir išsisklaidę visame krašte, Amerikos katalikai suprato, jog atskira jų politinė veikla sistemoje, kuri favorizuoja dviejų partijų egzistenciją, nebūtų naudinga. Todėl JAV iki pat šių dienų nerandame atskiros katalikų partijos, kaip Olandijoje ar Veimaro Vokietijoje, kur katalikai taip pat buvo mažuma. Moderniaisiais laikais Bažnyčios hierarchija skelbia, jog JAV nesą net katalikų rinkikų bloko ir jog politiniu požvilgiu katalikai yra visai laisvi rinktis pagal savo išmanymą partiją. Šios nuomonės yra ne tik tikintieji, bet ir hierarchija. Tai yra sena JAV katalikų tradicija. Kai 1827 m, vienas presbiterijonų kunigas bandė organizuoti “krikščionių partiją politikoje”, jokia grupė tokiai partijai taip stipriai nesipriešino, kaip katalikai.

Skaityti daugiau: Katalikai ir politika JAV

Baltijos valstybių suverenumas gyvas

Dėmesio verta knyga

Akis veikiau užgriebia dalykų regimą faktinį pasikeitimą ir jo išorinį vaizdą, nekaip pasikeitimo vidinę sąsają su buvusiąja padėtimi. Ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių sovietinė okupacija betkieno dėmesį pirmiausia patraukia savo išorinėmis apraiškomis, — Lietuvos vyriausybės pašalinimu, Lietuvos įstatymų panaikinimu, sovietinės santvarkos įvedimu, lietuvių areštais bei deportacijomis, švietimo ir kultūros bolševikinimu bei rusinimu, religijos ir bažnyčių persekiojimu, pramonės, prekybos, namų, vertybinių popierių, pinigų nusavinimu ir t.t., — bet ne savo padariniais tarptautinės teisės atžvilgiu, ne savo vidiniais ryšiais su tarptautinę bendruomenę tvarkančiais ir Baltijos valstybių nepriklausomybę saugojančiais nuostatais. Išorinis vaizdas kiekvienam aiškiai kalba, ogi vidinių sąsajų prasmė bei reikšmė atsiskleidžia tik dalyko specialistui. Pirmasis atžvilgis svarbus opinijai formuoti, antrasis — būtinas politiniam, diplomatiniam ir teisiniam Baltijos valstybių bylos svarstymui.

Pastaruoju atžvilgiu Baltijos valstybių padėtis lig šiol nedaug dėmesio tesulaukė. Be labai konspektyvaus “Juridical Aspect of Soviet Aggression against Lithuania” Vliko didžiajame memorandume (žr. "Mémorandum on the Restoration of Lithuania’s Independence”, 1950 m.), išsamesnio tuo atžvilgiu svarstymo viešumoje, kaip ir neturėjome. Tai buvo didelė spraga Baltijos valstybių byloje.

Skaityti daugiau: Baltijos valstybių suverenumas gyvas

Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame "bestselleryje"

TREMTYJE

Šiemet rugsėjo 13 gen. St. Raštikis susilaukė 60 metų. Tuo pačiu laiku pasirodė jo atsiminimų knyga “Kovose dėl Lietuvos”.

Gen. Stasio Raštikio knyga “Kovose dėl Lietuvos” priklauso prie lietuviškų “bestsellerių” — pirmo tomo pirmas leidimas esąs jau išpirktas. Panašiai kaip V. Ramono “Kryžiai”, priklauso taip pat prie labiausiai kontraversiškų knygų įvertinimo atžvilgiu. Kas į Raštikio knygą žiūrėjo politinėmis akimis, vieniemspatiko, kitiems nepatiko joje praskleisti tautininkų režimo užkulisiai, vieniems patiko, kitiems nepatiko paties kariuomenės vado reiškimasis nepriklausomoje Lietuvoje; vieniems patiko, kitiems ne knygoje autobiografinio elemento persvara. Kas žiūrėjo patrauklumo skaityti, be išimties visi rado lengvą, o dar labiau nuoširdų pasakojimą.

Šioje vietoje norim sustoti ties vienu knygos atžvilgiu, ties autoriaus santykiais su A. Smetona — kiek jie išeina iš asmeninio santykiavimo ir virsta simboliniu dvejopų žmonių, totalistinio (autoritetinio) ir demokratinio, santykiavimo vaizdu. O tai jau įdomu visuomeninės raidos stebėtojui.

Skaityti daugiau: Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame "bestselleryje"

Katalikų Federacijos sukaktis

Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija atšventė 50 metų sukaktį.

Taip jau susiklostė mūsų tautos gyvenimas, kad tautinės diasporos Anglijoje ar juoba Amerikoje tam tikrais laikotarpiais turi palankesnes sąlygas, nei pati tauta savame krašte. Taip yra ne tik šiais sovietų okupacijos metais. Taip buvo ir carinės okupacijos laikais.

1906 Lietuvoje organizacijų viešas veikimas dar buvo labai silpnutis. Dar tik kur nekur pro rusų okupacinės žiemos ledus kalėsi lietuvių katalikiškosios akcijos pirmieji daigeliai krikščionių darbininkų sąjungos, šv. Juozapo darbininkų draugijos ir kitais pavidalais. Ogi JV tuo pat metu lietuvių katalikų organizacijų veikimas jau buvo taip išplitęs, kad subrendo reikalas paskirai veikiančias draugijas, sąjungas ir susivienijimus apjungti bendroje jų visų federacijoje.

1906 balandžio mėnesį Wilkes-Barre, Pa., tada lietuvių tirščiausiai gyvenamam Amerikos kampely, įvyko pirmasis ALRK Federacijos seimas, dalyvaujant iš 32 lietuvių kolonijų 120 atstovų. Federacijai pagrindą sudarė vadinamos centrinės lietuvių katalikų organizacijos, tariant tos, kurių veikimas apima ne vieną, bet daugelį lietuvių parapijų, kaip lietuvių katalikių moterų sąjunga, vyčiai, darbininkų sąjungą, vargonininkų sąjunga, savišalpinio apsidraudimo susivienijimas, kunigų sąjunga.

Skaityti daugiau: Katalikų Federacijos sukaktis

Idėjos spaudoje

Nauji ženklai kultūrinėje veikloje * Moralinės kovos šaknys politinėje srityje, arba nevienybės šaltiniai * Aliarmas dėl “chroniško slogučio” * Nusirezistencinimo pagundos.

Dėmesys sustoja prie Aidų paskutinio nr., skirto kultūros kongresui. Jame surinkti kongrese skaityti pranešimai ir nutarimai. Aidai tuo nr. pasitarnavo ne tik archyvinei dokumentacijai. Tai yra medžiaga, kurioje yra gyvų minčių ir kultūrinei dabarčiai organizuoti. Jas reiktų skyrium skaityti, analizuoti, populiarinti visuomenėje ir, kas naudinga šiam momentui, vykdyti. Tarp jų yra, tiesa, ir nereikšmingų arba labai bendrų idėjų, tačiau pro jas matyti ir grynasis grūdas — gyva kultūrinė dvasia, kuri įkvėpė patį kongresą suorganizuoti, tas mintis jame paberti, kuri ir įvykdyti jų bent dalį pajėgs.

Būdinga ir sveika, kad kongrese buvo suvokta kultūrinio darbo ypatinga svarba tremtyje, svarbesnė nei pačioje nepriklausomoje Lietuvoje; suvokta tremties sąlygų diktuojamas kitokis priėjimas prie lituanistinio reikalo — kitokia medžiagos atranka, kitokis jos pergyvenimas, kitokis perdavimas ir net pats kūrybinis reiškimasis. Tai savaime suprantama čia augantiems. Bet tai labai sunku tiems, kurie išaugo Lietuvoje ir savo santykiavimą su lietuviška kultūra norėtų perduoti jaunajai kartai tokį pat, kokį jie susidarė anų laikų sąlygose.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

Vardai įvykiuose

Susilaukė 60 metų sukakties gen. Stasys Raštikis (Monterey, Calif.), profesorius Juozas Eretas (Baselis, Šveicarija), min. Eduardas Turauskas (Paryžius). Susilaukė 50 metų rašytojas Antanas Vaičiulaitis (Washingtonas), Amerikos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas (Clevelandas).

Iš gyvųjų pasitraukė gyd. Motiejus Colney-Augštikalnis (Waterbu-ry), susilaukęs 70 metų, buvęs Amerikos lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas ir daug rėmęs tremtinius.

Amerikos ir Kanados LFB konferenciją rengiant daugiausia darbo įdėjo J. Urbonas ir Vyt. Barisas (Windsoras, Ont.), talkinami detroitiškių. Konferencijai pirmininkavo St. Daunys (Chicaga), J. Urbonas (Windsoras) ir dr. Vincas Šmulkštys (Waterbury); sekretoriavo Rožė Šomkaitė (New Yorkas) ir V. Aušrotas (Toronto); solistas Vaclovas Verikaitis, dalyvavęs konferencijos metu laisvės kovotojų minėjime, buvo sutiktas labai šiltai; maldą už žuvusius parašė kun. Kęstutis Balčys (Amsterdamas). Vytautas Vygantas, kurio pranešimą skelbiam šiame nr., yra gimęs 1930, studijuoti pradėjo Pinnebergo ir baigė Illinois universitete psichologijos mokslus daktaro laipsniu šį rudenį. Dabar dirba New Yorke American Air Lines savo specialybėje. Kęstutis Kudžma baigė karinę tarnybą Japonijoje ir Korejoje ir grįžo į New Yorką studijų baigti. Kitame nr. skelbsime jo pastebėjimus Tol. Rytuose. Dr. Martynas Anysas yra Mažosios Lietuvos Rezistencijos sąjūdžio pirmininkas. Jo straipsnis, šiame nr., spausdinamas apie a. a. Viktorą Gailių, yra Į Laisvę parūpintas Martyno Brako. Ričardas Bačkis (Paryžius) yra Centro ir Rytų Europos laisvojo jaunimo tarybos vykdomojo komiteto vicepirmininkas. Jis laisvosios Europos kolegijoje Strasbourge darė pranešimą apie laisvąjį pasaulį “taikingos koegzistencijos” metu ir egzilų uždavinius; pranešimo santrauką įdėsime kitame nr.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

Apie antrąją dvidešimtojo šimtmečio pusę

GYVOJI MINTIS

Nuo šios dienos deginančių ir į desperaciją varančių įvykių, nuo fanfaromis skelbiamų laisvės ir išlaisvinimo šūkių, o iš kitos pusės nuo tautų plugdymo vergijoje ir kraujuose — filosofų mintis žvelgia į artimą ateitį, suvokia pasaulinės padėties nepastovumą, su katastrofomis vykstančią pasaulio dinamiką ir mėgina įžvelgti tos dinamikos kelius.

Tokių pastangų yra padaręs dr. Charles Malik, kurio minčių sutrauką redakcijai yra atsiuntęs L. D. Malik buvo Lebanono atstovas J. T., dabar profesorius.

Valstybė pasiliks pagrindinė politinė sąvoka, bet suverenumo supratimas jau dabar keičiasi iš esmės, šiame pasikeitime nepriklausoma ir suvereni valstybė pasiliks, aišku, laisva daryti tokius nutarimus, kokie jai patinka, bet kaskart didėjantis pasaulio tarpusavio priklausomumas pagimdys daugiau valstybinį suverenumą ribojančių veiksnių, negu tai buvo praeityje.Išmintingi vadai turės su šiais veiksniais skaitytis, nes priešingu atveju turėtume chroniškai nepastovią padėtį.

Skaityti daugiau: Apie antrąją dvidešimtojo šimtmečio pusę

LAIŠKAI

Pone redaktoriau,

Ar pastebėjote New Yorke išeinantį mėnesinį žurnalą “Liberation”? žurnalas skelbiasi sieksiąs paskatinti savo skaitytojus ne tik į naują galvojimą, bet ir į veiklą — atsisakymą nuo ėjimo pasroviui, nuo prisitaikymo, į konkrečią rezistenciją bendruomenėse, kuriose mes gyvename, visose srityse, kuriose žmogus yra suuniformintas ir sužalotas, nužmo-nintas ir praradęs savo laisvę...

Skaitant tokį pranešimą, tenka nustebti, kad tarp amerikiečių esama rezistentų, o lietuvių partiečiai sako, kad tik okupuotoje Lietuvoje rezistencija teįmanoma.

J. M., Chicaga

*

Redakcijos pastaba:

Bruges Europos kolegijos rektorius M. H. Brugmans, 1952 paruošdamas planą tarptautiniam jaunimo pasikalbėjimui apie Europos uniją, rezistencijos terminą gausiai vartojo. Vartojo jį kitokia prasme — kaip visumą kliūčių, kurios sunkina prisiimti vieningos Europos koncepciją. Jis kalbėjo apie ideologinę rezistenciją, psichologinę rezistenciją ir pan. Tai pasipriešinimo būdai pozityviai idėjai (žr. Bulletin du Centre European de la Culture, Aout—Septembre 1952).

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Rėmėjai, metrika

Į LAISVĘ RĖMĖJAI

Į Laisvę reikalams aukojo:

S.D. $20.00, dr. Slavinskas $20.00, K. Bružas $10.00, S. Daunys, A. Pladys, V. Skladaitis, K. Račiūnas po $7.00, V. Rastonis $4.00, dr. V. Čekas, kn. M. Čyvas po $2.00.

Mieliesiems Į Laisvę rėmėjams jos leidėjai nuoširdžiai dėkoja.


“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje:A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic. N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.

D. Britanijoje:V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Ave., Shepherds / Bush, London W. 12.

Italijoje:Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.

Skaityti daugiau: Rėmėjai, metrika

Į Laisvę 1957 12(49)


T u r i n y s

šis nr. skirtas Europos LFB studijų savaitės idėjoms.


Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje ... 1
Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime 13
Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje ....................... 20
Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje ............ 27
Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva ........................... 32
Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos”
       perijode ir egzilų jaunimas ................................ 31

Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika ......................... 41
Nuo Neckaro iki Nemuno (studijų savaitės sveikinimai Lietuvai) .... 45
DARBAI IR IDĖJOS:  .... 46-96
Anapus: Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis),
        Ko nepasakojo Lietuvą, matę Uragvajaus komunistai (ELI),
        Poezija iš Sibiro;
Pasauly: Politinės raidos metinis balansas (J. B.),
        Amerika ir išlaisvinimas,
        Politika, kuri vadinasi šis tas mažiau kaip išlaisvinimas,
        Dokumentai apie Lenkijos ultimatumą Lietuvai 1938 (ELI),
        Kurlink žengia Tolimieji Rytai (Kęstutis Kudžma);
Tremtyje: Lietuviško gyvenimo nutekėję metai (P. J. ir A. M.),
        Trečioji Europos LFB studijų savaitė (ELI),
        Lituanistika Amerikos bibliotekose,
        Idėjos spaudoje,
        Vardai įvykiuose;
Gyvoji mintis: Istoriko žvilgsnis į Rytų-Vakarų ateitį;
        Laiškai


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


 

TRYS EUROPIEČIO ILIUZIJOS KOMUNIZMO AKIVAIZDOJE


NR. 12 (49) 1957 KOVAS

ANTANAS MACEINA, Vokietija

Pranešimas Europos LFB surengtoje studijų savaitėje 1956 rugpjūčio 5-12

Jau 1923 N. Berdiajevas įspėjo Europą nelaikyti bolševizmo tiktai "plėšikų gauja’’, kurią būtų galima "iš pasaulio pašalinti gerai organizuotos kavalerijos divizijomis”, o regėti jame ‘‘gilesnę, baisesnę ir grėsmingesnę apraišką”, negu tik senojo rusiškojo režimo nuvertimas.1) Tačiau vakarietis žmogus buvo toks išdidus, jog šis įspėjimas nedarė jam jokio įspūdžio. Ano meto Europa patikėjo ne bolševikų ištremtam Berdiajevui, bet bolševikų neregėjusiam José Ortega y Gasset, ispanų sociologui ir filosofui, kuris 1926 bolševizmą pavadino “nuobodžiu visų revoliucijų pamėgdžiojimu’’ ir “atbaigta revoliucine banalybe”.!!) Berdiajevas Rusijos revoliucijoje įžiūrėjo “pasaulio revoliuciją ir krizę, savo reikšme nenusileidžiančią senovės žlugimui” (p. 93). Tuo tarpu Ortega neteikė jai jokios reikšmės. “New Yorkas ir Maskva neduoda nieko naujo, palyginus su Europa. Jie yra tiktai Europos viešpatavimo pakraščiai, atitrūkę nuo kamieno ir todėl netekę prasmės. Kalbėti apie New Yorką ir Maskvą iš tikro yra net nepatogu” (p. 90). Ir dar kitoje vietoje; “Aš esu įsitikinęs, kad rusiškai nudažyto komunistinio Credo turinys ir šiandien, ir anksčiau europiečio nedomina, netraukia ir jokios mielesnės jam ateities nerodo” (p. 123). “Rusijai reikės dar šimtmečių, kol ji galės mėginti reikšti noro viešpatauti” (p. 91).

Bet net prieš keletą metų garsusis anglų kultūros istorikas Arnold Toynbee rašė: “Mano pažiūra, komunizmas yra lapas iš Krikščionybės knygos, kurį išplėšė ir kurio nesuprato”,3) elgdamiesi su juo taip, "tarsi jis būtų visa Evangelija” (p. 229). Toynbee atrodo, kad marksizmas esąs tik vienašališkai išvystytas krikščioniškasis socialinis mokslas, kitaip tariant krikščioniškoji erezija. ‘‘Rusai pasiėmė šią Vakarų ereziją, ją prisitaikė ir dabar šauna su ja į mus atgal. Tai yra pirmas šūvis jų atakoje prieš Vakarus” (t.p.). Bet Toynbee netiki, kad šis šūvis būtų pavojingas. Jam atrodo, kad orientalinės tautos, Indija ir Kinija gali aiškiai ilgam laikui daryti vakarietiškajam mūsų paveldėjimui žymiai pastovesnės įtakos, negu Rusija su komunizmu gali kada nors to tikėtis” (p. 229-30).

Šitos garsių Europos vyrų mintys apie bolševizmo reikšmę rodo, kaip nerealiai sovietinė Rusija buvo ir tebėra suprantama. Įvykiai Rusijoje revoliucijos metais virto pasaulinio pasaulinio svorio perversmu, kuris nepasibaigė taip banaliai, kaip visos kitos revoliucijos, bet padėjo pamatus iš tikro naujam, tegul ir demoniškam, gyvenimui.

Skaityti daugiau: TRYS EUROPIEČIO ILIUZIJOS KOMUNIZMO AKIVAIZDOJE

LIETUVOS IR KITŲ BALTŲ PRAEITIS SOVIETŲ AIŠKINIME

ZENONAS IVINSKIS, Roma

Sovietiniai okupantai nesitenkina išnaudodami okupuoto krašto ūkį. Jie siekia pagrobti gyventojų dvasines vertybes ir perkeisti jų pačių dvasią.

Viena iš žymiausių tautos dvasinių vertybių, šalia kalbos, folkloro, tautinio meno, yra jos istorija. Baltijos tautoms jų praeitis buvo turėjusi ypatingos reikšmės. Įsisąmonindamos savo praeitį, savo atskirą tautinį paskyrimą, estų, latvių ir lietuvių tautos atgimė, išaugo į sąmoningas Baltijos tautas-nacijas ir išsikovojo didelėmis aukomis valstybinę nepriklausomybę. Tame vyksme jų istorija buvo virtusi jų sąmoningumo šaltiniu. Tad ją sovietai užsimojo pakeisti, ir jau antras dešimtmetis eina trijų tautų istorijos klastojimas.

1. Klastojimo keliai, arba sovietiniai istorijos metodai

Su savo pažiūromis į istoriją ir metodus jai rašyti sovietai neseniai supažindino laisvąjį pasaulį tarptautiniame istorikų kongrese Romoje 1955 rugsėjo pradžioje. Sovietų delegacija pirmu kartu dalyvavo tokiame kongrese, vadovaujama istorikės Pankratovos. Delegacijos narys A. L. Sidorovas keturiomis kalbomis paskelbtame referate “Sovietinio istorijos mokslo svarbiausios problemos ir laimėjimai” kalbėjo: “Sovietiniai istorikai savo tyrinėjimuose remiasi istorinio materializmo metodu. Galima tikrai pasakyti, kad mūsų krašte materialistinė istorijos samprata laimėjo visišką pergalę ir yra pripažįstama bendrai tiek jaunesniosios, tiek ir senesniosios istorikų kartos”.

Tas istorinis materializmas temato du istorijos veiksnius, kurie suka įvykių ratą — gamybinius santykius ir klasių kovą. Nuo naujų gamybinių įrankių atsiradimo ar naujų gamybinių metodų įvedimo komunistams prasideda vis naujos istorijos epochos. O visa žmonijos praeitis suniveliuojama į įvairiomis formomis vykstančią klasių kovą, kovą tarp faraono ir vergų, tarp aristokratų ir demos, tarp patricijų ir plebėjų, tarp feodalų ir valstiečių, tarp “buržuazijos” ir “liaudies”. Žmogus tame vyksme tėra tik anonimiškas klasių kovos įrankis.

Skaityti daugiau: LIETUVOS IR KITŲ BALTŲ PRAEITIS SOVIETŲ AIŠKINIME

KOMUNISTINIS MENAS LIETUVOJE

JONAS GRINIUS, Vokietija

1. Reikalavimai menui

Dialektinio materializmo supratimu, kiekvienas menininkas yra vertinamas pagal jo priklausomybę klasei, o jo menas — kaip tos klasės visuomeninės pozicijos ir jos aspiracijų išraiška. Visi menininkai, supratę klasių kovos prasmę, turi dalyvauti dirbančiųjų klasės kovoje tiek savo gyvenimu, tiek savo kūryba. Menininkai turi vaizdžiai, gyvai atskleisti šitos klasių kovos prasmę, rodyti tos kovos atskirus lemiamuosius momentus ir jais uždegti eilinius kovotojus tolimesnei kovai.

Šitokio supratimo menas komunistų yra pavadintas socialistiniu realizmu. Jis yra oficiali doktrina, privaloma sovietuose visų sričių kūrėjams. Vienintelė doktrina, šalia kurios neleidžiama būti kitokiam meno supratimui kaip ir šalia komunistų partijos negali būti tokia pat lygiateisė kita partija.

Socialistinis realizmas pastatytas ir prieš estetinį, individualistinį, simbolinį, dekadentinį meną, kuris esąs kapitalistinio buržuazinio pasaulio produktas.

Socialistinis realizmas pastatytas ir prieš natūralizmą, kuris komunistams tesąs “šliaužiojimas tikrovės paviršiumi”. Jis atmeta natūralizmą, viena, dėl jo dažnai pasitaikančio pesimizmo. Pesimizmą smerkia, nes jis galįs silpninti proletariato kovingumą. Kita vertus, pesimizmas nėra suderinamas su marksistinės teorijos prielaidomis: pesimizmas galįs apnikti paskirus asmenis, bet ne kolektyvą, ne kovojančią ir žengiančią į laimėjimus klasę, kuriai vadovauja kompartija. Kūrėjų pesimizmas būtų tik kenksmingas subjektyvizmas, bet ne objektyvus istorijos dėsnis, kurio prasmingiems etapams vaizduoti komunistų partija kviečia rašytojus ir menininkus. “Socialistinio realizmo metodas reikalauja vadovautis meno kūryboje gyvos tikrovės faktais ir reiškiniais, o ne subjektyviais sumetimais ir tikslais”. Tuos “Komunist” žodžius kartoja ir Lietuvoje “Literatūra ir menas” (1956 Nr. 3). 

Skaityti daugiau: KOMUNISTINIS MENAS LIETUVOJE

NUOPUOLIS IR PASIPRIEŠINIMAS TREMTYJE

MEČYS MUSTEIKIS, Vokietija

TREMTIS

Tremtiniu vadiname žmogų, kuris dėl tam tikrų aplinkybių yra priverstas gyventi už savo tėvynės ribų — daugiausia dėl politinių aplinkybių, kurios jo grįžimą į tėvynę padaro neįmanomą.

Tačiau skirtinga yra padėtis lietuvio, ištremto į Sibirą, ir atsidūrusio Vakaruose. Pastarąjį dažnai vadiname ir pabėgėliu. Ypačiai paskutiniu metu kai kas nori išvyti tremtinio vardą iš tarpo lietuvių, esančių Vakaruose. Atsisakymas nuo tremtinio vardo motyvuojamas tuo, kad žmonės čia bėgę sava valia. Šio motyvo nevertinant, tenka betgi pastebėti, kad noras atsisakyti nuo tremtinio vardo gali reikšti ir ką kita—norą atsisakyti nuo įsipareigojimų, kuriuos uždeda tremtinio vardas. O jis uždeda pareigą būti kitokiam nei gyvenamos aplinkos žmonės, būti liudininku protesto prieš bolševizmo smurtą, liudijimu fakto, kad smurtas tebeviešpatauja. Tariant prof. A. Maceinos žodžiais, tremtis yra tapusi mūsų pašaukimu — išlikti tvirtos dvasios ir liudyti pasauliui apie didžiąją skriaudą mūsų tėvynei.

Tremtinio pašaukimą vykdyti nėra lengva, ir ne vienam kyla noro atsisakyti nuo jo, atsisakyti pirmiausia nuo tremtinio vardo, įsilieti į esamo gyvenimo tėkmę ir būti tokiu, kaip tie visi kiti gyvenamos aplinkos žmonės. Vienur gyvenimo sąlygos yra palankios įsilieti į aplinką, kitur aplinka neprisiima tremtinio, ir jis, netekdamas savo pašaukimo, praranda dvasios tvirtybę ir degraduojasi į menkesnį žmogiško gyvenimo lygį. Du tų skirtingų sąlygų kraštai yra Amerika ir Vokietija. Tačiau ir vienose ir kitose sąlygose yra žmonių, kurie išlieka ištikimi tremties pašaukimui.

Skaityti daugiau: NUOPUOLIS IR PASIPRIEŠINIMAS TREMTYJE

TĖVYNĖ LIETUVA

KUN. A. KENSTAVIČIUS


Lietuva, kai aš tave tariu
Prieš akis sumirga raštų raštai,
Ir pilna padangė vyturių,
Ir linų žydėjimas be krašto . . . (Brazdžionis)

Nusikeikime mintimis į paliktą tėvynę Lietuvąkas ji yra?

TĖVYNE yra mūsų tėvelių ir senelių gimtasis kraštas; ten ir mes išvydome pasaulį.

TĖVYNĖ yra ir kalneliai su įvairiais padavimais, ir mirguliuojantys kloniai, ir upeliai, ir Baltijos jūros šniokštimas, ir vingiuoti vieškeliaikeleliai, ir laukų madonos, kryžiai, rūpintojėliai.

TĖVYNĖ yra ir tos bręstančios auksinės kviečių, rugių varpos, kurios maitina tėvynės žmones, kur kiekvienas žemės kampelis išvaikščiotas.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖ LIETUVA

LAISVASIS PASAULIS "TAIKIOSIOS KOEGZISTENCIJOS'' PERIJODE IR EGZILŲ JAUNIMAS

RIČARDAS BAČKIS, Paryžius

Daug kalbėta apie tai, ką laisvasis pasaulis turėtų daryti “taikiosios koegzistencijos” perijode. Tą patį klausimą susiaurinsime: ką mes, kaip studentai egziliečiai, turėtume daryti? Atsakyme tebus tik dalinis atspalvis nuomonių, kurios vyrauja jaunoje egziliečių kartoje, t. y. to jaunimo, kuris atsirado svetimame krašte ne sava valia, svetur turėjo mokslą eiti ir svetimą auklėjimą prisiimti, o apie tėvynę težino tik iš knygų ir pasakojimų.

GRAŽIEJI PRINCIPAI IR TIKROVĖ

Pasikalbėjimuose, spaudoje kasdieną girdime apie LAISVĘ, TEISĘ k:ekvienai tautai, kiekvienam žmogui tvarkytis pagal savo norus ir pažiūras... Atlanto charta, J. T. O. charta, Žmogaus Teisių deklaracija, įvairių kraštų (kaip JAV, Prancūzijos ir net Sov. Sąjungos...) konstitucijų principai ir dėsniai atrodo gražūs. Praktikoje, kiekviena valstybė, kaip lygiai kiekvienas žmogus, pirmiausia galvoja apie save, o jei parodo intereso kitiems — tai dažniausiai tik juos panaudojant saviems tikslams. Tai vadinama “apskaičiuotos rizikos” laikysena, arba pragmatine politika. Šis reiškinys prilygsta būsenai žmogaus, kuris turi pakankamai oro ir neįsivaizduoja, ką reiškia jo pritrūkti... Tik prisiminkime Belgijos kasyklų Marcinelle katastrofą... Po įvykusios nelaimės visi rodė solidarumą, gailėjo, aukojo, o kuo jie buvo prieš tai susirūpinę, ar nematė, kad kasyklų darbo saugumo reikalai blogi?... Tas pats ir su laisvės principu bei jo spinduliavimu. Už laisvę kovoja tik tie, kurie jos netekę arba kurie jaučia pavojų jos netekti. Kada laisvasis pasaulis pradėjo jungtis? Kada atsirado Atlanto sutartis? — Tai įvyko po to, kai Čekoslovakija laisvę prarado, kai Korėjos karas kilo etc. Bet vos tik grėsmė praėjo, vėl viskas ėmė atsileisti; tautinės ambicijos, tautiniai interesai susikryžiavo ir nusvėrė. Tai ypač buvo ryšku turint prieš akis Eur. Bendr-nės Gynybos sutarties atmetimą Prancūzijos parlamente.

Skaityti daugiau: LAISVASIS PASAULIS "TAIKIOSIOS KOEGZISTENCIJOS'' PERIJODE IR EGZILŲ JAUNIMAS

VIENO POGRINDŽIO KRONIKA

KOVOSE DĖL LAISVĖS (6)

BRONIUS SAKALAS, Chicago

Vokiečių okupacijoje 1941 Lietuvos laikinajai vyriausybei savo veikimą sustabdžius, pasipriešinimui perėjus į pogrindį, ir provincijos sąjūdžiai tuo pasekė...

Tauragės priemiesty p. Mo. namuose 1941 spalio pirmą sekmadienį įvyko pirmas posėdis. Vieningai buvo sutarta organizuoti pogrindžio veikėjus, spaudos platintojus, o netikėtumams išvengti būtinai turėti nuolatinius savo slaptus ryšininkus apskrities viršininko įstaigoje ir policijoje. Tai pasiekti nebuvo sunku, nes pačiame posėdyje iš apskrities viršininko įstaigos dalyvavo R., o iš policijos J. Ir B. Jiems ir buvo patikėti ryšininkų uždaviniai.

Ryšininkai savo tinklą išplėtė visoje apskrityje. Jų energinga veikla išgelbėjo visą eilę asmenų nuo suėmimo. Tarp kitų, ryšininko B. įspėtas suspėjo nakties metu pasišalinti ir suėmimo išvengti paties viršininko sekretorius leit. G. Tas pats ryšininkas išgelbėjo nuo panašaus likimo ir lietuvių saugumo viršininką Ge.

Pogrindžio veikėjų posėdžiai buvo daromi kas dvi savaitės, vis kitoje vietoje, kad nekiltų įtarimo. Vieną sykį tokis posėdis buvo net paties viršininko įstaigoje, nors buvo žinoma, kad viršininkas tokiam veikimui nebuvo palankus. Tos įstaigos valgyklos vedėjas G. M. sugebėjo suorganizuoti pačioje viršininko įstaigos valgykloje dar ir vaišes, kad niekas nieko neįtartų. Tame posėdyje buvo sutarta paruošti karinį kovos dalinį, kuriame pirmiausia būtų paruošti jaunieji kovotojai partizaninei veiklai. Nutarimą vykdyti buvo pavesta šių eilučių autoriui.

Skaityti daugiau: VIENO POGRINDŽIO KRONIKA

NUO NECKARO — IKI NEMUNO

Europos LFB studijų savaitės dalyviai iš įvairių Europos kraštų trumpai prabilo į pavergtuosius lietuvius 1956 rugpjūčio 20 Amerikos Balso bangomis. Jų nuotaiką broliams anapus iliustruoja keletas sakinių iš jų kalbų:

KUN. DĄUKNYS. ...Iš Anglijos atvažiavęs į Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitę, jums perduodu nuoširdžius sveikinimus nuo Anglijos ir Škotijos lietuvių. Tarp visų Didžiosios Britanijos lietuvių — senųjų išeivių ir naujųjų tremtinių — vyksta broliškas bendradarbiavimas ... Prie gražaus solidarumo kovoje už Lietuvos vardą anglų tarpe daug prisideda ir rezistencinio sąjūdžio Lietuvių Fronto bičiulių židiniai Londone, Bradforde, Birminghame ir paskiri bičiuliai Škotijoje, Stroude, Gloucesteryje, Corby, Coventry, Nottinghame, Northamptone, Derby, Wolverhamptone ir Stokeon-Trente. Mes taip pat dalyvaujame ir anglų antibolševikinio fronto sąjūdžiuose. Kįovojame ir meldžiamės, kad Galybių Dievas mūsų tautą laimintų, stiprintų ir išvestų į laisvės ir nepriklausomybės kelią.

Skaityti daugiau: NUO NECKARO — IKI NEMUNO

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui