NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA

ADOLFAS DAMUŠIS

Lietuvių tautai, atsidūrus dviejų nuožmių imperialistų replėse, šio antrojo pasaulinio karo audroje teko labai skaudžiai nukentėti. Abu okupantai, tarp savęs kovodami, pykti labai dažnai išliedavo ant nekaltų Lietuvos žmonių. Pirčiupio kaimo tragedija tai labai vaizdžiai liudija. Sovietų partizanams iš pasalų nukovus porą vokiečių karių, naciai kerštaudami apsupo tam įvykiui gretimą Pirčiupio kaimą, vyrus sušaudė, moteris su vaikais uždarė į daržinę ir ją padegė. Motinų metamus vaikus iš degančio pastato naciai sviedė atgal į ugnį. Tokių žiauraus keršto išpuolių prieš nekaltus Lietuvos gyventojus buvo labai daug. Dar daugiau nekalti Lietuvos gyventojai kentėjo nuo neteisingo keršto antrosios sovietinio okupacijos metu už Vokietijos nacių prasižengimus.

Tokių žiaurių okupantų priespaudoje atsidūrusi lietuvių tautos rezistencinė vadovybė buvo priversta naudotis savo sąmoningai pasirinkta taktika. Ji ryžtingai ir neatlaidžiai kovojo už pagrindinius lietuvių tautos siekius, bet kartu naudojo kovos būdus, padedančius apsaugoti Lietuvos žmones nuo žiauraus okupanto keršto veiksmų. Tokio keršto, kurį okupantas jau buvo pritaikęs Čekoslovakijai ir Lenkijai, jų aktyviuosius ir inteligentinius sluoksnius radikaliai išžudydamas. Tuo tikslu lietuvių antinacinė rezistencija plačiaipraktikavo viešosios ir slaptosios rezistencijos bendradarbiavimą. Viešieji rezistentai, laikydami glaudų ryšį su slaptuoju antinaciniu pogrindžiu ir jo spauda, keletą kartų yra atlikę žaibolaidžio vaidmenį okupanto keršto įlydžiui apmažinti. Tokiu bendradarbiavimu didžioji lietuvių tautos dauguma buvo įsijungusi į planingai ir sumaniai vykdomą antinacinę rezistenciją. Beveik visame okupuotos Lietuvos administraciniame aparate buvo pogrindžio atstovų. Visa eilė viešai eksponuotų lietuvių tautos visuomenėje veikliųjų asmenų buvo ryšy su slaptąja antinacinė rezistencija ir su ja sutartinai derino savo veiklą.

Bet žiūrint tų visų sumanių metodų lietuvių tautos kraujo auka buvo neišpasakytai didelė. Koks sunkiai įsivaizduojamas įvykis būtų buvęs, jeigu, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstybės būtų netekusios 60,000,000 savo gyventojų, t.y.

(Lentelė 1)

Genocido ir holokosto aukos Lietuvoje

                                                            Asmenų
                                                            skaičius

1. 1940 m. liepos 11-14 dd. Lietuvos vadovaujančio
   aktyvo areštavimas ir sunaikinimas                        2,000
2. Lietuvos karininkų ir karių areštai ir daugumos jų
   sunaikinimas, daugiausia Gulago Norilsko
   koncentracijos stovykloje                                 6,500
2. 1941 m. birželio 14-17 dd. masinė šeimų deportacija
    į Sibiro Gulago kone. stovyklų sistemą                   34,260
4. Lietuvių kalinių likvidavimas pirmos sovietinės
   okupacijos metais nuo 1940.VI.15 iki 1941.VI.22           9,500
5. Aktyviųjų lietuvių žudymas prieš karo pradžią 1941
    m. birželio mėn. 18-22 dd.                               3,460
6. Sukilėliai žuvę 1941 m. birželio 22-25 dd. Sukilimo
   metu                                                      2,000
7. Į Sovietų Rusiją pasitraukę žydų tautybės asmenys        15,000
8. Antrosios sovietinės okupacijos metais įvykdyta
   apie 13 deportacijų, į Sibiro Gulago koncentracijos
   stovyklas                                                640,000
9. Partizaninių kovų aukos, 1944-1954 metais                 30,000
10. Nacių okupacijos aukos:
     žydų sunaikinta 1941-1944 m.                           160,000
       lietuvių sunaikinta 1941-1945 m.                      40,000
11. Repatrijavo į Vokietiją 1940 m. ir Lenkiją, 1944-50m.   110,000
12. Pasitraukė į Vakarus, 1944 rudenį                        64,000
                               Lietuva neteko gyventojų    1,116,720

ketvirtadalio savo piliečių, kaip kad neteko Lietuva. Tuo tarpu Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių atžvilgiu laisvajame pasaulyje vyksta naivios tylos suokalbis.

Tikima žiauriam imperialistiniam karo laimėtojui; jo prasikaltimai prieš žmoniškumą dengiami. O tas okupantas, įvykdęs prievartos veiksmus, pavergęs tautas ekonomiškam išnaudojimui, genocidiniam naikinimui, skuba rašyti savo falsifikuotą nugalėtojo istoriją. Ir negana to, dar randa oficialių talkininkų ir laisvajame pasaulyje persekioti prieš pavergėjus kovojusius ir dar tebekovojančius pavergtųjų valstybių žmones.

Sovietinė propaganda kai kurių laisvojo pasaulio asmenų ausis apkurtino. Jie negirdi pavergtųjų pagalbos prašymo. O tuo tarpu iš Gulago koncentracijos stovyklų ir kalėjimų grotuotų langų kelis dešimtmečius sklido ir dar sklinda šauksmas: „Mes nesutinkame vergauti. Vergijos gadynė baigėsi. Gėda tiems laisviesiems, kurie užsikemša savo ausis, kad negirdėtų pavergtųjų ir išnaudojamųjų pagalbos šauksmo".

Skaityti daugiau: NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA

Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė

VYTAUTAS A. DAMBRAVA

NETRUKUS minėsime šešiasdešimt devintąsias Lietuvos nepriklausomybės atsteigimo metines. Ta proga pamąstykime, ką reiškė Vasario 16 po Pirmojo pasaulinio karo ir kokia yra šios šventės prasmė nusitęsusioje mūsų tremtyje? Vasario 16 aktas yra visos lietuvių tautos išraiška ir todėl neatšaukiamas, tebegaliojantis aktas, kuris tiek 1918 metais, tiek lygiai ir dabar įpareigoja kiekvieną lietuvį eiti už savo valstybę dirbusių, kovojusių bei kritusių pėdomis ir visomis išgalėmis siekti gimtojo krašto laisvės. Aukotis, dirbti, kovoti!

Vasario 16 išreiškia visas lietuvių laisvės ir nepriklausomybės atstatymo pastangas. Šiuo aktu Nepriklausomybės akto signatarai skelbė ne Lietuvos valstybės kūrimą, bet jos atstatymą, atsiremdami į lietuvių tautos sąmonėje niekad galutinai nepranykusias valstybingumo tradicijas, siekiančias iki pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo. Lietuviams būtinai reikėtų dar vienos valstybinės šventės , kuria iškilmingai paženklintume ir kasmet minėtume didžiąją amžių Lietuvą. Toji diena galėtų būti ir Lituanistikos instituto istorijos skyriaus siūloma

(1251 metų) liepos 17 diena, kaip oficiali Lietuvos karalijos įkūrimo diena. Ši mūsų valstybinės didybės šventė drauge su jos atsteigimu Vasario 16 žadintų mumyse didžiųjų Lietuvos kunigaikščių narsą ir didingumą, tautos partizanų ryžtą ir kovingumą, Sibiro kankinių tikėjimą ir dabartinių tautos rezistentų patvarumą.

Skaityti daugiau: Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė

KATALIKAI IR KOMISARAI

VYTAUTAS VARDYS

Religinės* bei tautinės laisvės ryšio niekas taip aiškiai nerodo, kaip Lietuvos nepriklausomybės žlugimas. Krašto sovietizacija ne tik radikaliai pakeitė politinę bei socialinę struktūrą, bet sukūrė esmiškai kitokius valstybės ir Bažnyčios santykius.

*Ištrauka iš knygos „Krikščionybė Lietuvoje, 1387-1987".

Yra svarbu pabrėžti dažnai iš akių išleidžiamą faktą, kad Kremliui Bažnyčios suvaržymas atrodė esąs beveik tiek pat svarbus, kaip ir valstybės aparato pagrobimas ar ginkluotų pajėgų kontrolė. Todėl naujieji valdovai ėmė veikti tuoj, dar nepraėjus nė dešimčiai dienų, liaudies vyriausybę suformavus. Naujos valdžios politikai Bažnyčios atžvilgiu nustatyti ką tik legalizuota komunistų partija jau pačiu pirmuoju viešu, birželio 25 pareiškimu pareikalvo Bažnyčios ir valstybės atskyrimo.

Prof. dr. Vytautas Vardys LFB studijų savaitėje skaito paskaitų. Nuotr. V. Maželio.

,,Mūsų tikslas įgyvendinti tikrąją sąžinės laisvę", — pareiškė Komunistų partijos centro komiteto vardu kalbėjusis. „Tikintieji tegu tiki, netikinčio niekas neturi teisės versti mokytis religijos, imti šliūbų, krikštytis ir mokėti bažnyčios išlaikymui". Tai neskambėjo kaip persekiojimas, bet labiau kaip sekuliarizacija, kuri buvo be reikalo vėlinama katalikiškoje Lietuvoje. Sekuliarizacijai buvo pritarimo ir nepriklausomoje Lietuvoje, ir dėl to partija galėjo tikėtis paramos savo politikai. Iš tikrųjų tuo metu sunku buvo kitaip suprasti komunistų nusistatymą katalikų Bažnyčios atžvilgiu.

Skaityti daugiau: KATALIKAI IR KOMISARAI

TARP TAUTOS IR VALSTYBĖS

BRONIUS NAINYS

Iš istorijos žinome, kad 1430 rugsėjo 8 Vytautas Didysis kartu su savo žmona Ona ir daugybe svečių iš visos Europos laukė dviejų karališkų vainikų: vieno sau, o vieno žmonai, kuriuos turėjo atgabenti Vokietijos imperatoriaus Sigismundo pasiuntiniai. Tačiau tų vainikų jie nesulaukė. Lenkų ponų taryba, vadovaujama vyskupo Zbignievo Olesnickio, iš pasalų užpuolė tuos pasiuntinius ir karūną atėmė. Taip fizine jėga jie atliko tai, ko negalėjo sulaikyti tuolaikiniu diplomatiniu būdu. Vytautas nebesulaukė, nes, jodamas į Trakus poilsio, 80-ties metų Lietuvos valdovas nukrito nuo arklio, susižeidė ir vėliau mirė. Lietuva niekada nebepasidarė savarankiška karalystė, liko tik didžioji kunigaikštystė, o vėliau, Liublino sutartimi susijungusi su Lenkija, prarado daug ir savo savarankiškumo.

Bronius Nainys, ,, Pasaulio Lietuvio" redaktorius Dainavoje. Nuotr. V. Midelio.

Taip rugsėjo aštuntoji ir nepasidarė ta visų lietuvių laukiama svarbi istorinė diena, kuri Lietuvos gyvenimą tikriausiai būtų pasukusi visiškai kita kryptimi, ir gal šiandien ne rusai, bet mes, lietuviai, būtume dominuojanti jėga Vidurio bei Rytų Europoje. Po maždaug penkių šimtų metų nuo tos kontraversiškos datos savarankiškos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovai kaž kodėl tą dieną laikė pakankamai svarbia paskelbti tautos švente.

Skaityti daugiau: TARP TAUTOS IR VALSTYBĖS

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka

Vysk. Paulius Baltakis po 1941 sukilimo minėjimo Čikagoje kalbasi su Jonu Kavaliūnu, kun. Viktoru Dabušiu ir dr. Vytautu Vardžiu. Nuotr. J. Tamulaičio.

VYSKUPAS PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M. savo 1986 gruodžio 8 laišku kreipėsi į visus išeivijos lietuvius. Štai keletas ištraukų iš Jo Ekscelencijos laiško:

1987 metais švęsime Lietuvos Krikščionybės jubiliejų. Jubiliejaus iškilmių aidai, ypač iš Romos, pasklis po visą pasaulį ir visiems plačiu mastu primins, jog Lietuva tebėra gyva ir ištikima Kristui. Tai ir mus pačius dvasiškai sustiprins ir nuteiks naujiems žygiams. To visa širdimi ir linkiu, sveikindamas Jus sulaukusius Kalėdų ir Naujųjų Metų.

Negaliu pamiršti savo ilgų bei tolimų kelionių, lankant pasaulio lietuvius... Džiugu, kad visuose kraštuose lietuviai yra gražiai įsikūrę, gerai susiorganizavę, turi gerą vardą ir yra aptarnaujami pasišventusių lietuvių kunigų... Kiekvieno krašto lietuviškos bendruomenės turi savitų pastoracinių problemų. Tačiau viena, visiems daugiausia rūpesčio sukelianti, yra stoka stojančių į dvasinį luomą. Visur girdėjau tą patį nuogastingą klausimą: kas pakeis mūsų prie pensijos amžiaus artėjantį kleboną?...

Skaityti daugiau: Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka

BUVAU SLAPTO KAGĖBISTO ŽMONA

Kol dega krūtinėj
Šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo
Ir duoda tiek vieko,

Jog menkas ir silpnas
Net milžinu stoji,
O dirbk, idant neitų
Ugnis ta į nieką.

ASĖ ZAKSIENĖ

Šie neužmirštami daktaro Vinco Kudirkos žodžiai įkvėpė mane, nors ir nebejauną, imtis plunksnos ir aprašyti savo stebėjimus, įvykius, pergyvenimus, kuriuos patyriau Lietuvoje, trisdešimt penkerius metus būdama aukštą postą užimančio komunisto ir aukšto rango slapto kagėbisto Irmijos Zakso žmona.

Mano buvęs vyras — ilgametis Vilniaus valstybinio universiteto dialektinio ir istorinio materializmo dėstytojas, po to ilgametis Kauno Medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas, dabar — Mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, nusipelnęs LTSR kultūros veikėjas, o prie viso to — slaptas KGB generolas. Profesoriaus Zakso įsitikinimu lietuviai gali būti laimingi tik po Maskvos skraiste, todėl ištikimai jai (Maskvai) tarnavo ir tebetarnauja.

Aš galvojau, kad lietuvių tauta turi teisę būti nepriklausoma. Mano vyras su kartėliu dažnai man pasakodavo, kad daugelis Lietuvos inteligentų labai pergyvena dėl rusų okupacijos ir nori, kad Lietuva vėl būtų nepriklausoma. Pritariau aš jiems, bet kai ta tema su vyru pradėdavau kalbėti, tuoj iš jo išgirsdavau:

,,Tu priešas!"

Tai buvo rimtas kaltinimas, gręsiantis nemalonumais, ir verčiau buvo tylėti.

Visada svajojau surasti bendraminčių, kovojančių už Lietuvos nepriklausomybę, prisidėti prie kovos, bet, deja, tai buvo neįmanoma: juk manimi, kaip žinomo komunistų veikėjo žmona, Lietuvoje niekas nepatikėtų ir palaikytų provokatore.

Skaityti daugiau: BUVAU SLAPTO KAGĖBISTO ŽMONA

Gyvąjį lietuvį — STASI BARZDUKĄ PRISIMENANT

Stasys Barzdukas, atvykęs Clevelandan iš Vokietijos.

VACYS ROCIŪNAS

1981 m. rugsėjo 13 Stasys Barzdukas iškeliavo amžinybėn. Visų sielų kapinynas, Chardon, Ohio, kur jau guli šimtai lietuvių, jį priglaudė amžinam poilsiui.

Prabėgo penkeri metai, kai lietuvių tauta, o ypatingai išeivija, neteko vieno savo sąžiningo darbuotojo, gero tėvo, idealisto pedagogo, knygų autoriaus, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, ateitininko, Lietuvių fronto bičiulio, vieno iš Lietuvių Bendruomenės kūrėjų, jos ugdytojo ir Garbės pirmininko. Dar ir daugiau galėtumėm jam prisegti užtarnautų pagarbos titulų, bet jo darbai iškilmingiau byloja apie jo giliai imintas pėdas Lietuvos, Vokietijos ir Amerikos lietuviškuose vieškeliuose.

Plačiuose darbo laukuose

Iš 48 savo pedagogo-mokytojo karjeros metų 27-rius metus atidavė Clevelando lituanistinei mokyklai, mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros. Vaikai, savo gan griežtą, bet dažnai nusišypsantj mokytoją gerbė, o gal ir mylėjo. (Mano visos trys dukros buvo jo mokinės). Buvo pedagogas ne tik tam darbui pasiruošęs, bet ir iš prigimties. Neužteko to. Jo paskaitų klausėsi Fordhamo universiteto lituanistinių kursų studentai, ateitininkų jaunimo stovyklautojai, mokytojų savaičių dalyviai, LF bičiulių studijų ir poilsio savaičių stovyklautojai. Dažnas didžiųjų minėjimų pagrindinis kalbėtojas įvairiomis progomis ir įvairiuose miestuose.

Skaityti daugiau: Gyvąjį lietuvį — STASI BARZDUKĄ PRISIMENANT

LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI

LFB Tarybos jau senokai planuota Lietuvių Fronto bičiulių konferencija įvyko 1986 rugsėjo 26 — 28 dienomis, Čikagoje. Ji turėjo prasidėti penktadienio vakarone su Linu Kojelių, prez. Reagano specialiu patarėju. Deja, dėl Washingtono apylinkėse siautusios audros Linas Kojelis nebegalėjo šiam savo pranešimui atvykti. Labai gausiai susirinkusius jo pasiklausyti aktualiais kitokiais pranešimais užėmė Juozas Kojelis, A. Raulinaitis ir kt.

Šeštadienį, rugsėjo 27, nuo pat ryto, konferencijon suvažiavę bičiuliai dalyvavo svarstybose — simpoziume su mūsų politinių veiksnių vadovais ar atstovais. Šio pusiau uždaro, ne platesnei visuomenei skirto, simpoziumo dalyviai buvo (pagal kalbėjimo eilę): Vytautas Kamantas, PLB CV pirmininkas; dr. Domas Krivickas, Vliko pirmininko pavaduotojas; Teodoras Blinstrubas, Alto pirmininkas; Algimantas Gečys, JAV LB CV pirmininkas, dr. Bronius Nemickas, LLK pirmininkas; Daina Kojelytė, LFB atstovė Vliko Taryboje. Svarstyboms moderavo dr. Vytautas Vardys. Svarstybų pasisakymai buvo aktualiais visuomeniniais ir politiniais klausimais.

Lietuvių visuomenės politinė konsolidacija

Šia tema kalbėti buvo pakviesti V. Kamantas ir dr. D. Krivickas.

Vytautas Kamantas: agal Lietuvių Chartos nuostatus PLB stengiasi jungti

visus išeivijoje gyvenančius lietuvius. Gyvenimas rodo, kad tai ne visada pavyksta. Skirtingumų derinimas nėra lengvas, tačiau nuoširdžiai ieškoma konsolidacijos. Šiuo metu lietuvių visuomenėje yra dvi grupės — vieni remia LB, o kiti Vliką. Tarp šių dviejų pagrindinių veiksnių vyksta pasitarimai. Yra jau prieitas susitarimas dėl bendros veiksnių konferencijos, bet ją sukviesti dar vis nesiseka. Atrodo, kad ji galės įvykti 1987 pavasarį.

Skaityti daugiau: LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI

LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS

konferencijos, įvykusios 1986 rugsėjo 26-28, Čikagoje,

LF bičiuliai reiškia padėką centrinių organizacijų vadovams: Teodorui Blinstrubui (Amerikos Lietuvių Taryba), Algimantui Gečiui (JAV Lietuvių Bendruomenė), Vytautui Kamantui (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė), Dr. Domui Krivickui ir adv. Dainai Kojelytei (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas) ir dr. Broniui Nemickui (Lietuvos Laisvės Komitetas), kurie dalyvavo temos „Lietuviškos problemos ir galimi jų sprendimai" nagrinėjime. Manome, kad jų pateiktos mintys ir samprotavimai padėjo pagrindus tolimesniam tarporganizaciniam bendravimui.

Visuomenės konsolidacija, kovojant už Lietuvos laisvę, galima tik pripažįstant ir sąžiningai praktikuojant visuomeniniuose santykiuose demokratijos principą. Todėl LF bičiuliai

Lietuviškos visuomenės konsolidacijos labui

1.    Vertina Lietuvių Bendruomenę, savo struktūrinių pagrindų sudaryme ir praktiškoje veikloje besivadovaujančią demokratiniais principais.

2.    Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas būtų reikalingas atitinkamų pataisų. Konferencija įpareigoja LFB Tarybos prezidiumą kviesti Laikinosios Lietuvos vyriausybės narius — dr. Adolfą Damušį, Mečį Mackevičių ir Balį Vitkų —, gyvuosius VLIKO kūrėjus nacių pogrindyje — Balį Gaidžiūną, dr. Adolfą Damušį, Bronių Bieliuką, Bronių Kazlauską, Karolį Drungą, dr. Juozą Vėbrą — ir Lietuvių Aktyvistų Fronto atstovą Pilypą Narutį paruošti VLIKO sąrangos pritaikymo pasikeitusioms aplinkybėms projektą, kurį LFB atstovas VLIKE įteiktų VLIKO tarybai.

Skaityti daugiau: LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS

1941 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO MINĖJIMAI

Tą pačią rugsėjo 28 dieną 45 metų sukilimo sukaktis buvo paminėta Čikagoje ir New Yorke.

ČIKAGOJE

Čikagoje sukilimo minėjimas praėjo LFB konferencijos rėmuose. Jis pradėtas pamaldomis didžiojoje Jaunimo Centro salėje, šv. Mišias aukojo vysk. P. Baltakis drauge su kunigais J. Borevičiumi, V. Dabušiu, P. Dauginčiu ir J. Prunskiu. Salė buvo pilna žmonių.

Savo pamoksle vysk. P. Baltakis tarp kitko taip kalbėjo: Sveikinu fronto bičiulius, pagrindinius 1941 metų lietuvių tautos sukilimo koordinatorius bei šio minėjimo rengėjus. Ypatingai džiugu, kad šia proga surengtoje konferencijoje dalyvauja visų didžiųjų organizacijų vadovai ir, pamiršę ideologinius ar politinius skirtumus, bendrai svarsto mūsų tautinę ir politinę veiklų. Ne draugų ar bendraminčių užgirimai, o priešo kritika teisingiausiai įvertina mūsų darbus. Joks ideologinis priešas nepuola savo asmeniu besirūpinančio žmogaus ar organizacijos, statančios vien savo parapijinius interesus virš bendro visuomenės ar tautos gerbūvio..."

Mišiose dalyvavęs vysk. V. Brizgys taip pat džiaugėsi gražiu ir bendru darbu.

Tuoj po pamaldų prasidėjo iškilmingas posėdis kartu su LAF štabo ir Laikinosios vyriausybės nariais. Posėdžiui vadovavo Antanas Sabalis. Garbės prezidiuman buvo pakviesti: vyskupai P. Baltakis ir V. Brizgys, prof. B. Vitkus, prof. M. Mackevičius, dr. D. Krivickas, T. Blinstrubas, P. Narutis, dr. K. Ambrazaitis, dr. J. Meškauskas, dr. B. Nemickas, dr. A. Marčiukaitis, A. Gečys, K. Ječius, V. Išganaitis, V. Ka-mantas.

Plojimais buvo sutikta prez. Reagano atsiųsta telegrama — sveikinimas. P. Narutis perskaitė LAF štabo ir Laik. Vyriausybės narių pareiškimą, kurio originalas pasiųstas prez. Reaganui. (Telegrama ir pareiškimas spausdinami atskirai)

Poetai Julija-Švabaitė-Gylienė ir Kazys Bradūnas paskaitė savo poezijos, skirtos laisvės kovotojų dvasiai išryškinti.

Ilgesnę paskaitą skaitė iš Venezuelos atvykęs dr. Vytautas Dambrava. Jo paskaitos tema buvo: „1941 m. sukilimo palikimas ir įpareigojimai". Dr. Dambrava plačiau palietė pačią sukilimo istoriją, Laikinosios vyriausybės darbus ir jos pasipriešinimą nacių užmačioms, kurių pasėkoje ji turėjo savo darbą sustabdyti. Palietė ir pokarines partizanų kovas su raudonuoju okupantu. Visa tai įpareigoja mus, išeivijoje patogiai begyvenančius, nepamiršti sudėtos kraujo aukos ir visas pastangas nukreipti į Lietuvos laisvinimo darbą.

Iškilmingo posėdžio Čikagoje prezidiumas: Krivickas, Narutis, Ambrozaitis, Vitkus, Mackevičius, Meškauskas, Nemickas, Blinstrubas, Sabalis, Ječius ir Išganaitis. Nuotr. ]. Tamulaičio.

Skaityti daugiau: 1941 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO MINĖJIMAI

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO SUKILIMO IR LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ

PAREIŠKIMAS

1.    Lietuvių Aktyvistų Fronto (L.A.F.) suplanuotas Lietuvių Tautos Sukilimas, išlaisvinti iš Sovietų okupacijos ir Stalino pradėto lietuvių tautos naikinimo, atstatyti laisvą Nepriklausomą Lietuvą, pirm negu Vokietijos kariuomenė į Lietuvą įžengs, pilnai pavyko.

2.    1941 m. birželio 22-25 d. lietuvių tauta sukilo, buvo atstatyta laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė su Lietuvos Laikinąja Vyriausybe (L.L.V.).

3.    Nacionalsocialistinė Vokietija pažeidė tarptautinę teisę Lietuvos Laikinąją vyriausybę nušalindama, Lietuvių Aktyvistų Frontą uždarydama, uždrausdama veikti visuomeninėm ir politinėm lietuvių organizacijom, administruodama Lietuvą kaip okupuotą teritoriją ir beatodairiškai bei neteisėtai eksploatuodama Lietuvos ūkinius resursus.

4.    Nacionalsocialistinė Vokietijos Vyriausybė ir jos vadas Hitleris padarė kriminalinį nusikaltimą ir užsitraukė sau istorinę gėdą internuodama L.L.V. Pirmininką pulk. K. Škirpą, areštuodama L.A.F. štabo ir kitus organizacijų vadus ir inteligentus, pasiųsdama juos į KZ-tus ir prievartaudama lietuvių tautą: a. skelbdama Lietuvos jaunimo mobilizaciją, o jai nepavykus, prievarta gaudydama Lietuvos karius ir jaunimą į priverčiamus darbus, b. Lietuvos gyventojus, ir ypač žydų tautybės asmenis, naikindama ir žudydama.

5.    Visa lietuvių tauta pasipriešino nacių tikslams ir okupacijai. Vysk. K. Paltarokas paskelbė ekskomuniką tiems, kurie prisidės prie žydų žudymo. Antinacinė lietuvių tautos rezistencija išsivystė tokia pat stipri kaip ir antisovietinė rezistencija. Smerkiame žmogaus teisių pažeidėjus nacių ir sovietų okupacijose. Už savo nusikaltimus jie turės atsakyti nepriklausomos Lietuvos teismams.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO SUKILIMO IR LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ

XXX STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Trisdešimtą kartą išeivijoje Lietuvių fronto bičiuliai praeitą vasarą vėl rinkosi į savo tradicinę studijų ir poilsio savaitę. Ji vyko Dainavos stovyklavietėje, 1986 rugpjūčio 3-10 dienomis. Dalyvavo virš 90 bičiulių. Ją surengė dabartinė LFB Centro valdyba.

Apie šią studijų ir poilsio savaitę labai plačiai buvo rašyta lietuviškoje spaudoje. Iš pačios savaitės į Draugo dienraštį žinias kruopščiai perdavė Apolinaras Bagdonas. Tėviškės Žiburiai savo rugsėjo 9 numeryje išspausdino platesnį Juozo Baužio straipsnį, o Darbininkas net per 10 atkarpų leido platų ir išsamų Vacio Rociūno parašytą aprašymą. Tad šiame Į Laisvę numeryje pasitenkinsime tik suglausta informacija, kas toje vasaros stovykloje dėjosi.

Studijinės dalies temos buvo įvairios: nuo lietuviško teatro ir senovės lietuvių dievų iki pat pranašavimų, kas bus 2010 metais.

Apie teatrą dabartinėse okupuotos Lietuvos sąlygose kalbėjo aktorė ir lietuviškojo teatro puoselėtoja Dalila Mackialienė. Jos paskaita supažindino klausytojus su Lietuvos teatralų entuziazmu kūrybai ir dideles kliūtis iš režimo pusės. Apie dievus ir deives senovės Lietuvoje prie Spyglio ežero kranto šnekėjo Apolinaras Bagdonas.

Su dideliu dėmesiu stovyklautojai sutiko dr. Augustino Idzelio paskaitą: „Išeivijos traktavimas sovietinės Lietuvos spaudoje", kurioje prelegentas pateikė temas ir įvykius, apie kuriuos rašo sovietinė spauda, liesdama išeivijos gyvenimą. Jo nuomone, Lietuvos komunistai labiausiai bijo jaunesniosios kartos lietuvių išeivių akademikų pasireiškimų. Kitas jaunas lietuvis, Mičigano valstijos respublikonų veikėjas, Andrius Anužis labai gyvai supažindino klausytojus apie jaunimo pasireiškimus JAV politiniame gyvenime. Paskaita buvo įdomi ir sukėlė gausias diskusijas.

Skaityti daugiau: XXX STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

VARDAI IR ĮVYKIAI

Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus minėjimo data Romoje yra pakeista. Pagrindinės iškilmės dabar bus 1987 birželio 28 dieną. Tą pačią dieną iškilmės vyks ir Vilniuje.

290 Amerikos vyskupų, susirinkę į savo suvažiavimą Washingtone, 1986 lapkričio 12, vienbalsiai priėmė vysk. Pauliaus Baltakio pasiūlytą rezoliuciją. Joje Amerikos vyskupai išreiškia solidarumą su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, prašo visus vyskupus Amerikoje ta proga paskelbti maldos dieną už persekiojamą Lietuvos Bažnyčią, kreipiasi į Sovietų Sąjungos vyriausybę laikytis tarptautinių susitarimų žmogaus teisių atžvilgiu, grąžinti Vilniaus Katedrą, Šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos bažnyčią. Be to, prašo duoti leidimą išleisti naują Šv. Rašto lietuvišką laidą.

Dr. Kazys Bobelis, Vliko pirmininkas, buvo vienintelis iš lietuvių atžymėtas Ellis Island garbės medaliu. Iškilmės jvyko New Yorke, 1986 spalio 27. Ellis Island medaliais buvo pagerbta 80 įvairių tautinių grupių atstovai.

Aloyzo Barono vardo novelės 1986 konkursą laimėjo Sonė Pipiraitė-Toma-rienė. Šių metų konkurso mecenatas buvo dr. Kazys Ambrozaitis.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

BALTŲ LAISVĖS LYGOS ŽYMUO VYSK. JULIJONUI STEPONAVIČIUI

JAV Baltų Laisvės Lyga buvo suorganizuota prieš keletą metų baltiečių darbuotojų (lietuvių, latvių ir estų) Los Angeles mieste. Šiuo metu šis dar labai jaunas veiksnys apjungia dinamiškesnius ir aktyvesnius baltiečius visose Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Pradžioje šiam vienetui talkino amerikiečių ekspertai. Tos amerikiečių profesionalų talkos tas vienetas turėjo atsisakyti, nes nesulaukė pakankamai piniginės paramos iš JAV lietuvių, latvių ir estų ir nebepajėgė amerikiečiams ekspertams už darbą atsilyginti. Stoka ekspertų talkos neigiamai atsiliepia į visą to jauno veiksnio judėjimą.

Šis veiksnys jau antrą kartą paskiria savo žymenį kovoje už laisvę labiausiai pasižymėjusiai institucijai ar asmeniui. 1985 metais tas žymuo buvo paskirtas Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronikai.Šiais metais buvo pagerbtas J. E. vyskupas Julijonas Steponavičius, kurį Lietuvos pavergėjai prieš 25 metus yra ištrėmę prie Latvijos sienos esantį miestuką Žagarę (buv. Šiaulių apskrityje). Jam yra atimta teisė vadovauti Vilniaus arkivyskupijai. Sovietai okupantai ir jų pakalikai yra suvaržę vysk. J. Steponavičiui net judėjimo laisvę. Vysk. J. Steponavičius nekreipia didesnio dėmesio visiems grasinimams ir direktyvoms. Jis važinėja ir juda po visą komunistų okupuotą Lietuvą, kiek jo sveikata ir jėgos jam dar leidžia.

Vyskupas Julijonas Steponavičius yra pilna to žodžio prasme lietuvių katalikų bažnyčios didvyris, nepalaužiamas kovotojas už katalikų teises komunistų pavergtoje Lietuvoje ir kartu už visų Pabaltijo kraštų laisvę ir nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: BALTŲ LAISVĖS LYGOS ŽYMUO VYSK. JULIJONUI STEPONAVIČIUI

NAUJI LEIDINIAI

Paulius Jurkus, KAI VILNIAUS LIEPOS ŽYDI. Knygoje 10 pasakojimų, legendų apie Vilnių. Pirmiausiai susipažįstame su Žibuntu, kuri karalius Steponas Batoras paskiria universiteto profesoriumi už sapno karaliui išaiškinimą. Seka sakmės apie metų laikus Vilniuje. Jose miesto peizažą išpuošia dailininkas Ruduo, šaldo baltoji valdovė Žiema, pučia pavasariniai vėjai ir derlių duoda Vasara. Žibuntas visus juos žino, kviečia ir tvarko.

Kitos 5 sakmės įvairiomis temomis, bet vis apie Vilniaus miestą ir jo žmones. Apie tris brolius, tėvo išsiųstus į pasaulį ieškoti turtų ir laimės, apie jūrininką Jeronimą, kuris suradęs paskendusį karaliaus žiedą, randa kadaise prarastą savo meilę, apie pasakišką bokštą, kalbantį ir vaikščiojantį žibintą ir apie Dangaus atsiųstą snaigę, beieškančią laimingiausio žmogaus.

Visose tose istorijose Jurkus priverčia kalbėti ne tik žmones, — ten kalba bokšto laikrodis, žibintas, šnekasi obelaitės, paukščiai, net vėjai, snaigės ar šalnos — ir tiems autorius yra suteikęs žmogiškąją gyvybę. Jurkaus pasakojimas yra išradingas, žaismingas, ir jei būtų galima jo pasakojimus palyginti su filmu, jie gyvai primena Walt Disney pieštus filmus su tokiu pat žaviu pasakų pasauliu. Tai knyga suaugusiems, bet niekad nepasenstantiems vaikams. Knyga 159 psl., išleista Varduvos knygų leidyklos, dailiai iliustruota paties autoriaus, jo paties ir viršelis bei aplankas. Sukrauta Pranciškonų spaustuvėje, Brooklyne. Knygos kainą nepažymėta, (j.b.).

Anatolijus Kairys, UGNIES DAINA, trijų veiksmų drama su prologu ir epilogu apie Romo Kalantos susideginimą Kauno teatro sodelyje 1972 metais. Drama sukrečiančiai įdomi skaityti ir verta dėmesio mūsų dar išlikusiems teatriniams sambūriams. Knyga 61 psl., išleido Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje 1986 metais, spaudė Morkūno spaustuvė. Kaina 4 dol.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

Į Laisvę 1987 99(136)

    T U R I N Y S

Vedamosios mintys .......................................... 2

Skaitytojų žodis ........................................... 4

A.†A. profesorius Antanas Maceina .......................... 6

A. Jasmantas — eilėraštis .................................. 7

J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino ................... 8

Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II) ........... 14

Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje 26

Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas ......... 33

Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba........... 36

Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba............. 40

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams............ 46

Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis................ 48

Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitarnavimas teisingumui

                        ar suplanuotas siaubingas žaidimas? 56

Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio

                   ir kultūrinio darbo ateitis? ........... 61

Literatūros vakarų tradicijos srovėje ..................... 64

Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.) . 65

J. Kj. ir Angelė Nelsienė — XIX politinės studijos ........ 69

Vardai ir įvykiai ......................................... 75

Nauji leidiniai ........................................... 78

Į Laisvę Fondo informacija ................................ 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1987 99(136)

VEDAMIEJI

IŠNAUDOKIME VISAS PROGAS

PRADĖJOME 600 metų Lietuvos krikščionybės jubiliejinius metus. Iškilmės bus Romoje, didesniuose ar mažesniuose lietuvių išeivijos centruose, o taip pat, kiek bus įmanoma, ir okupuotoje Lietuvoje, Vilniuje.

Lietuvos ir išeivijos vyskupai šiuos metus yra paskelbę GYVOS KRIKŠČIONIŠKOS DVASIOS METAIS. Tai reiškia, jog jubiliejaus proga turėtume savyje atnaujinti ar iš naujo uždegti gyvąją krikščionišką dvasią, nepasiliekant vien metrikiniais katalikais.

Štai kaip rašoma Lietuvos vyskupų laiške tikintiesiems (1987gavėniai):,,... Norime, kad katalikai nebūtų sustingę ir užsidarę, bet kūrybingi ir spinduliuojantys aplinkai", (todėl reikalinga)...,,užuojauta, padrąsinimas, naštų pasidalijimas, rūpinimasis, kad ne tik man būtų gera, dosni širdis, dosni ranka, drąsa stoti už tiesą bei nuskriaustuosius, už žmoniškumą, už taiką su visais geros valios žmonėmis, ,kad tarpusavio meilė būtų tvirtesnis gyvenimo dėsnis už bet kurį kitą dėsnį' (St. Šalkauskis)''.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Svarbūs atitaisymai

Į Laisvę žurnalas (Nr. 97, 8-11 psl., 1986 rugsėjis), paskelbdamas Lietuvos sukiliminę vyriausybę liečiančius dokumentus, padarė klaidų. Būčiau dėkingas, jei teiktumėtės atitaisyti šias paklaidas:

1.    Ne vietoje kabutėmis užskliaudus cituojamą Lietuvos sukiliminės vyriausybės ministerio pirmininko pavaduotojo Juozo Ambrazevičiaus-Bra-zaičio kalbą, į ją klaidingai įjungtas ir jai nepriklausantis sakinys. Iš tikrųjų cituojamosios kalbos paskutinis sakinys yra ne Brazaičio posėdyje tarto žodžio pabaiga, bet ministerių kabineto nutarimas. Ta pati paklaida padaryta ir Juozo Brazaičio Raštų VI tomo 427 psl.

2.    Redakcija pati, išleidusi Lietuvos ministerių kabineto 1941 rugpjūčio 5 paskutiniojo posėdžio protokolą pasirašiusiuosius, įterpė mano nusiųstųjų dokumentų tarpan netikrą 1941 birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtosios sukiliminės vyriausybės sudėtį. Redakcijos įtarpe nėra tada paskelbtųjų užsienio reikalų ministerio Rapolo Skipičio, vidaus reikalų ministerio Vlado Nasevičiaus ir prekybos ministerio Vytauto Statkaus, tuo tarpu ten suminėti vėliau kooptuoti ir pareigas ėjusieji ministerial.

Bronius Nemickas
New Yorkas

Įspėjimas visai žmonijai

Dr. Adolfo Damušio straipsnyje „Nepripažinta kraujo auka" (JL, Nr. 98) pateikta žiauri mūsų tautos naikinimo statistika, kuri ir vėl iškelia jau daug kartų keliamus klausimus: kuriam tikslui tautų likimo Lėmėjas skyrė Lietuvai tuos skausmingus bandymus, ir kokia yra prasmė šių mūsų tautos aukų ir kančių?

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

buvo palaidotas 1987 vasario 2 Brebersdorfe, Vokietijoje.

Laidotuvės velionio valia turėjo būti paprastos, todėl jose dalyvavo tik nedidelis artimųjų būrelis ir vietos kaimelio gyventojai.

Kapinaitėse prie karsto susirinkusieji sukalbėjo visą rožančių, nepaisydami žiemos šalčio. Sniego dengiami laukai akinančiai žėrėjo saulėje, kuri iš giedrios dangaus mėlynės negailėjo spindulių.

Vietos klebonas kun. A. Schaefer pravedė laidotuvių maldas ir apeigas.

Brebersdorfas — nedidelis žemutinių Frankų kaimelis, apie 14 km nuo Schweinfurto miesto, stambaus pramonės centro. Šiuo metu čia gyvena apie 380 žmonių, daugiausia pramonės darbininkai bei tarnautojai.

Apylinkė kalvota. Ant vienos kalvos pašlaitės stovi Brebersdorfo bažnytėlė, supama nedidelių namų. Joje trys dailūs senoviški baroko altoriai. Kiek atokiau nuo jos nedidelės, gražiai prižiūrimos, kapinaitės, kurių įėjimą saugo dvi apyamžės eglės. Viename kapinaičių kampe, kairėje pusėje, prie gyvatvorės, atsiveria platus apylinkės vaizdas. Čia dabar ilsisi tremtinio kelione baigęs mūsų bičiulis profesorius.

Skaityti daugiau: A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

A. Jasmantas — eilėraštis

A. JASMANTAS

O šiandien vėl Tu mus kvieti.
Pagruodžiu dunda žingsniai mūs kieti.
Jau tuoj, jau tuoj prinokusiom su dirsėm
Ir mes nusvirsim —
Visi mes paskutinio vėjo pakąsti
Nusvirsim prieš Tave, auksinis Tu Kviety!

Ak rytmečiai,
Ak rytmečiai tie tolimieji,
Kada plačiai
Lyg vandenys giesmė laukus užlieja
Ir bokšte prikelia ošimą ilgą ilgą,
Tada ir mes lyg pirmutinė smilga
Nedrąsiai stiebiamės pasižiūrėti,
Kaip mūs laukų grumsteliai žiburėti —
Ne, ne! kaip paauksuotos tavo rankos žvilga.

Iš rinkinio ,,Gruodas"

JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

Kelios mintys prie Antano Maceinos kapo

IR TU, ar jau ir tu
Su jais visais kartu;
Su nerimu, su seserim kančia,
Su rūpestingu ilgesiu
į čia,
Į mus tu kelią suradai,
Tu, mano pirmas peleninis gruode?

A. Jasmantas

Sausio 27, savo 79-jo gimtadienio angoje, Muensterio mieste, Vokietijoje, po ilgos ir sunkios ligos, mirė filosofas ir rašytojas Antanas Maceina. Dar per anksti ir per sunku įvertinti, kokio dvasios milžino netekome. Per daug arti jo stovėjome, todėl jo didybės nematėme. Jo asmenį ir darbus tinkamai įvertins tiek tie, kurie laikui bėgant galės jį pamatyti iš deramo nuotolio, kaip akiratyje išnirusį didingo kalno siluetą.

Velionis gimė 1908 sausio 27 Bagrėnų kaime, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Prienų Žiburio gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete. Filosofijos ir pedagogikos studijas gilino Liuvene, Friburge, Strasburge, Briuselyje. 1934 VDU apgynė disertaciją apie tautinį auklėjimą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį, 1935 parašė habilitacijos darbą apie ugdomąjį veikimą. 1935-40 buvo VDU Teologijos-Filosofijos fakulteto privatdocentas, 1942-43 Filosofijos fakulteto dekanas. Dėstė filosofiją Freiburgo universitete 1956-59 ir Muensterio universitete 1959-70, ligi išėjo pensijon.

Skaityti daugiau: JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

VOKIEČIAI APIE PROFESORIŲ MACEINĄ

Dr. Antanui Maceinai mirus, Muensterio universitetas Muenstericher Anzeiger laikraštyje, 1987 sausio 31 paskelbė gražų nekrologą:

,,Muensterio Westfalijos Wilhelmo universitetas gedi savo nario, buvusio filosofijos profesoriaus, filosofijos daktaro Antano Maceinos, kuris mirė sausio 27".

Toliau duodamos biografinės žinios apie velionį, o paskui rašoma, kad „Maceina savo sunkią lemtį įveikė stebėtinu didingumu ir iki paskutiniųjų savaičių išsilaikė moksliškai veiklus ir dvasiškai įsipareigojęs lietuvių išeivijai. Plataus ir viešo pripažinimo sulaukė jo knyga apie Dostojevskio ,Didįjį inkvizitorių'; buvo labai vertinamos jo studijos apie Solovjovo ,Pasakojimą apie Antikristą' ir apie Sovietinę etiką ir krikščionybę'. Jų autoriaus išliekantis nuopelnas, kad Muensterio universitete praskynė kelią iki tol vokiečių filosofijoje apleistai sričiai ir padėjo įkurti vienintelę tos rūšies tyrimų vietą Federalinėje Vokietijoje".

Nekrologą pasirašė universiteto rektorius Erichsen, Filosofijos fakulteto dekanas Kauffmann, ir profesoriai Inciarte ir Siep.

Velionio profesoriaus mokinių vardu atskirą nekrologą paskelbė filosofijos daktarė Gabrielė Bieling. Ji rašo: ,,Su dėkingumu prisimename savo mokytoją profesorių filosofijos daktarą Antaną Maceiną. Jo dvasios suverenumas ir jo kritiško mąstymo nepaperkamumas mus žavėjo. Drąsinimas savarankiškai mąstyti mums atvėrė filosofijos pasaulį".

NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA (II)

ADOLFAS DAMUŠIS

LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS SĄLYGOS

Washingtono National Archives rasti dokumentai labiau išryškina sąlygas, kuriose Lietuvos laikinajai vyriausybei, sukilėlių vardu Leono Prapuolenio 1941 birželio 23 dieną paskelbtai, teko veikti šešias savaites. Iš tų dokumentų galime taip pat susidaryti vaizdą kokia saviveika po to buvo išsivysčiusi tarp viešųjų ir pogrindžio rezistentų. Kaunas buvo pilnoje sukilėlių kontrolėje birželio 22, 23, 24 ir dalinai 25 dienomis. Pirmieji vokiečių daliniai pasirodė Kauno priemiesčiuose, kairiajame Nemuno krante, trečiadienį, birželio 25 vakare.

Dr. Adolfas Damušis, šio straipsnio autorius, savo augintame miške, Dainavos stovyklavietėje, 1985 metais. Nuotr. K. A.

Karo komendantas gen. Pohl, sutiktas vyriausybės atstovų, iš karto pranešė, kad jis turįs įsakymą iš Berlyno su Lietuvos laik. vyriausybe nesikalbėti, ją ignoruoti. Tada buvo patirta, kad ir Lietuvos pasiuntiniui Kaziui Škirpai, sukilimo paskelbtam ministeriui pirmininkui, neleidžiama vykti į Kauną eiti pareigų.

Vokietijos Užsienių reikalų ministerijos Rytų skyriaus vedėjas dr. Kleist, keliskart atvykęs specialiai į Kauną, įtikinėjo prof. Juozą Ambrazevičių-Brazaitį pakeisti Laikinosios vyriausybės narių titulus iš Lietuvos ministerių į civilinės vokiečių valdžios tarėjus, ir viskas bus tvarkoj. Atvykęs gi gestapo atstovas Greffe stačiai grasino ištrėmimu į koncentracijos stovyklą, jeigu Laik. vyriausybė nepaklausys dr. Kleisto pageidavimų. Laikinoji vyriausybė tų gestapo grasinimų nepabūgo ir griežtai atsisakė savo titulus keisti.

Dr. Peter Bruno Kleist savo memuaruose, išleistuose 1950, tą grasinimo pavojų Laik. vyriausybei aprašo kontekste su panašia Ukrainos vyriausybe, paskelbta Lemberge:

„Ukrainos tautinė vyriausybė Lemberge nebuvo pripažinta, neturėjo galimybės, ir jai buvo uždrausta veikti. Ji buvo internuota Sachsenhausene (Vokietijos koncentracijos stovykloje — aut. pastaba). Su dideliais sunkumais gen. von Roques, vyriausiam vokiečių kariuomenės vadui Lietuvos srityje, pavyko apsaugoti Lietuvos vyriausybę Kaune nuo panašaus likimo. Jis turėjo įspėti vyriausybės narius laikytis ramiai ir vengti bet kokių valstybės suverenumo ženklų... Lietuvos, Latvijos ir Estijos karininkams nebuvo leista turėti savą policiją... Kvietimą įsijungti į kovą dėl tautinio išsilaisvinimo pakeitė Hermano Goeringo kolonizacijos politika, raudonąjį komisarą pakeitė rudas komisaras, politinę išmintį pakeitė Ericho Koch kirvis". (Peter Bruno Kleist, Zwischen Hitler and Stalin, 1950, psi. 136-137).

Skaityti daugiau: NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA (II)

Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje

INGRIDA BUBLIENĖ

PAPRASTAI sakome, kad kultūra reiškiasi žmogaus kūrybine jėga. Tad kultūra yra tautos gyvybės apraiška, o kūrinys — tautos genijaus pasireiškimas. Nors kūrinys išeina iš vieno kūrėjo sielos, kaip vieno kūrėjo talentas, tačiau visuomet jame atsispindi tauta, jos dvasia, jos gyvastingumas, troškimas gyventi laisvai, gyventi ne tik dabartyje, bet ir ateinančioms kartoms. Tautinę kultūrą giliąja prasme sudaro mūsų tautinių tradicijų ir tautinių aspiracijų visuma. Todėl tautinės kultūros ir tautinių vertybių sąvokose randame daugiau, negu literatūrą, tautosaką, tautinius rūbus ir šokius.

Ingrida Bublienė, straipsnio autorė, su JAV LB pirm. Algimantu Gečiu ir prof. dr. Vytautu Vardžiu 1986 LFB studijų savaitėje, Dainavoje. Nuotr. V. Maželio.

Jau praėjo netoli 40 metų, kai po Antro pasaulinio karo Amerikoje kūrėsi nauja lietuvių išeivių banga, kurios visas turtas, palikus tėvynę, tilpo širdyje. Pagal poetą Bernardą Brazdžionį, — tai protėvių dvasia, laisvės siekis ir gyvos širdies kūryba. Visiems mums buvo šis turtas patikėtas. O kad būtume tinkami jo paveldėtojai, esame įpareigoti jį saugoti, puoselėti ir laisvąjį pasaulį su juo supažindinti, kartu primenant ir mūsų tautai daromas skriaudas.

Skaityti daugiau: Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje

LAISVĖ -AUKŠČIAUSIAS TAUTOS TIKSLAS

EDIS SABAS

Vyresnieji daug kalba, kad reikia išlaikyti lietuvybę. Jaunesnieji nuolat esame raginami jaustis lietuviais ir tokiais išsilaikyti. Ir kas galėtų kitaip sakyti? Mano tėvų ir jų tėvų kartos gerai suprato lietuvybės išlaikymo svarbą. Todėl namuose, mokyklose ir organizacijose vaikams buvo stengiamasi perduoti lietuvių kalbą, supažindinti su valstybės istorija, įvesti į tautos kultūrą.

Edis Sabas (kairėje), šio straipsno autorius, kalbėjęs Los Angeles politiniame savaitgalyje, šiuo metu kariuomenėje — aviacijos leitenantas. Šalia jo, dešinėje. Linas Kojelis, JAV karo laivyno rezervo karininko uniformoje.

Augau Čikagoje, o Čikaga yra Amerikos lietuvių kultūros centras. Kur kur, bet Čikagoje turbūt lengviausiai galima pažinti, suprasti ir išgyventi tautinę lietuvių kultūrą.

Jaunoji karta dažniausiai ir patenkina vyresniųjų norą „išlaikyti lietuvybę", šokdama tautinius šokius, priklausydama organizacijoms, stovyklaudama, dainuodama, iškylaudama. Ir jaunieji, ir vyresnieji retai kelia klausimą: kodėl reikia išlaikyti lietuvybę? Kodėl aš turiu mokėti lietuviškai, kuriam galui aš turiu prikimšti galvą Lietuvos istorijos faktais, kuo aš praturtinsiu savo asmenybę, žinodamas Lietuvos dabartį rusų okupacijoje? O jei kartais tėvai ar mokytojai ir nori pagrįsti lietuvybės išlaikymo reikalą, tai nurodo tokias priežastis, kaip tai „jūsų tėvai buvo lietuviai, — tai ir jūs turite būti", „lietuvių kalba yra sena ir graži", „be lietuvių kalbos negalėsite pažinti lietuvių kultūros" ir t.t. Bet visa ši motyvacija vargu giliau pasiekia jauno žmogaus dvasią.

Skaityti daugiau: LAISVĖ -AUKŠČIAUSIAS TAUTOS TIKSLAS

BRAZAITIS VĖL MUMS KALBA

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

PROFESORIAUS Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio raštų išleidimas, šeši tomai, yra didelis Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti ryžtas, ištęsėjimas ir laimėjimas.

Mūsų generacijoj iš mirusių autorių išeivija susilaukė pilnų šešių tomų tik Vinco Krėvės raštų. Jei išeivija maždaug prieš aštuoniasdešimt metų nebūtų išleidusi Vinco Kudirkos šešiatomio, tai apie tą didįjį žmogų būtumėm mažiau žinoję, negu šiandien žinom. Kad būtų žinomas ateinančioms kartoms ir mūsų laikų asmuo, kuris veikė, aukojosi ir norėjo būti nežinomas; kad jo raštai, mintys, idėjos nenueitų užmarštin; kad jis būtų amžiams gyvas, — ir buvo sumanyta išleisti jo raštus.

Nereikia daug aiškinti, kad Brazaitis buvo tikra Dangaus dovana gal pačiu sunkiausiu metu, kuris sugebėdavo rasti geriausią išeitį, išlaviruoti tarp pavojų su mažiausiais tautai ir valstybei nuostoliais. Pagaliau mus domino ir jo raštai iš anų ramių nepriklausomybės dienų, apie kuriuos laiške taip atsiliepė skaitytojas S.D. iš Kanados: „Jo minties sklaida, problemų lukštenimas ir temos gvildenimas mane ypatingai domino. Jo plunksna lyg chirurgo peilis, pjovęs kur ir kiek reikia, bet ne skaudžiai... turėjo ypatingą analitiko ir sintetiko dovaną dalykus pilnai išsvarstyti ir prieiti reikalingų išvadų... buvo vienas iš vadovaujančių literatūros ir kultūros kėlėjų į europinį lygį".

Skaityti daugiau: BRAZAITIS VĖL MUMS KALBA

LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA

VACLOVAS KLEIZA

Prieš susipažįstant su konsulatais ir jų darbais, bent trumpai verta aptarti diplomatinės bei konsularinės tarnybų paskirtis ir funkcijas. O skirtumai tarp jų yra, nors pas mus yra tendencija šias dvi sąvokas suplakti į vieną. Tiesa, jos abi turi vieną bendrą savybę — atstovauja savo valstybės interesams kitoje užsienio valstybėje. Mūsų atveju, Lietuvos diplomatinė ir konsularinė tarnybos atstovauja Nepriklausomos Lietuvos valstybei ir jos piliečių interesams. O tas yra įmanoma net po 46 okupacijos metų tik todėl, kad JAV ir daugelis kitų kraštų nepripažįsta Lietuvos okupacijos ir jos neteisėto įjungimo į Sovietų Sąjungą. JAV vyriausybė ir šiandien laikosi to pačio nusistatymo, kurį išreiškė 1940 metų liepos 23 dieną, nepripažindama Pabaltijo valstybių okupacijos ir tų kraštų diplomatines tarnybas bei konsulus laikydama teisėtais savo krašto atstovais.

Vaclovas Kleiza, Lietuvos gen. konsulas Čikagoje, šio straipsnio autorius, 1986 vasarį viešėjo LFB studijų ir poilsio savaitėje, Dainavoje, ir ta pačia tema skaitė informacinę paskaitą. Nuotr.V. Maželio.

Diplomatinė tarnyba tiesiogiai atstovauja savo krašto vyriausybei kitoje užsienio valstybėje. Dr. Bronius Nemickas savo straipsnyje ,,Diplomatija ir konsulai" Pasaulio Lietuvio 1979 vasario numeryje rašo:

,, Diplomatinis atstovas — ambasadorius ar nuncijus, įgaliotas ministeris, nepaprastas pasiuntinys ar charge d'affaires — yra savo valstybės vyriausybės diplomatinis atstovas reziduojamame krašte. Jis ne tik atstovauja savo vyriausybei įvairiomis iškilmingomis progomis, bet, kai reikia, įteikinėja jos vardu protestus bei užklausimus, prezentuoja jos politiką reziduojamos valstybės vyriausybei"...

Skaityti daugiau: LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams

Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę į savo metinį susirinkimą Čikagoje, 1987 sausio 18, pasiuntė J. E. vyskupui Pauliui Baltakiui sveikinimo laišką, kuriame tarp kitko išreiškė ir rūpestį dėl Krikščionybės jubiliejaus proga iškylančių aktualių klausimų. Iš vysk. Pauliaus Baltakio buvo gautas toks atsakymo laiškas:

PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M.
VYSKUPAS LIETUVIAMS KATALIKAMS IŠEIVIJOJE 
361 Highland Blvd. Brooklyn, N.Y. 11207

1987 m. vasario 25 d.

Mieli Lietuvių Fronto Bičiuliai,

Nuoširdus ačiū už malonų laišką, sveikinimus ir ypač už Jūsų aktyvų dalyvavimą Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus pasirengimo programoje.

Su Šv. Tėvu kalbėjau š.m. vasario 9 d. ir tarp kitų dalykų trumpai palietėm ir Vilniaus arkivyskupijos klausimą. Šv. Tėvo giliu įsitikinimu, dėl politinių ir pastoracinių problemų, šiuo metu to klausimo oficialiai nėra įmanoma sutvarkyti, nepakenkiant esminiams lietuvių tautos interesams.

Oficialus arkivyskupijos sutvarkymas, kaip žinia, suponuoja daugelį dalykų:

A. Teisėtą krašto vyriausybę, kuri 1. — oficialiu tarptautiniu saistančiu dokumentu, kaip tai padarė Vokietija ir Lenkija 1972 m., pripažintų Sovietų Sąjungos vienašališkai padarytą Vilniaus Krašto ir arkivyskupijos padalinimą, paliekant vieną dalį Lenkijai, kitą priskiriant Gudijai ir likusią „dovanojant" Lietuvai.

2. — su kuria Vatikanas galėtų tartis ne tik dėl Vilniaus arkivyskupijos oficialaus paskirstymo į atskiras vyskupijas (Lietuvai, Gudijai ir Lenkijai priskirtose srityse), bet ir dėl pertvarkymo Lietuvos Bažnytinės Provincijos. Vilnius yra Lietuvos sostinė ir turėtų tapti metropolija (dabar yra Kaunas). Su kuo Vatikanas šiuo metu turėtų dėl to tartis — su M. Gorbačiovu, VLIKu, P.L. Bendruomene?

Skaityti daugiau: Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams

Dabartinė Lietuva turisto akimis


Gretimame puslapy: Maironio paminklas Kaune. Skulptorius — Gediminas Jokubonis. 1986 nuotr.

Nieko nėra sunkiau, kaip rašyti apie dabartinę Lietuvą, kada negali patikėti sovietiniais duomenimis, dažnai nepilnais, iškreiptais ir naudojamais propagandos tikslu. Iš kitos pusės, nesiruošiu ką nors svarbaus įrodyti, kas nustebintų eilini išeivį, kartkartėmis lankiusi gimtąjį kraštą, slapta išsprukusi iš Vilniaus lankyti tėvų ir giminių kapus, žvilgterėti į buvusios sodybos pamatus ar pasikeitusi gamtovaizdi be buvusių vienkiemių, be nuosavybės ežių. Aš pats esu tik eilinis krašto lankytojas, turis nemažai giminių Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir kaimuose, net Sibire. Susitikimui jie paprastai suskrenda į dabartinę Lietuvos sostinę. Nebe pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, dažniausiai — su turistų grupe, tik praeitais metais su iškvietimu visam mėnesiui. Lankymosi tikslas: paremti gimines materialiai ir moraliai, kiek yra įmanoma vadinamoje policinėje valstybėje; atnaujinti giminystės ryšius, susipažinti su naujais žmonėmis, kartais giminių giminėmis, nuvežti vaistų. Jokio politinio įsipareigojimo.

Nenorėčiau rašyti apie visiems žinomus dalykus, ypač tiems, kurie patys dažniau už mane lankė Lietuvą, nei tiems, kurie, savanoriškai užsidarę išeivijos karantine, bijo apsikrėsti komunizmo baciloms. Tai ,,reorginio" tipo išeiviai, savo getuose nuolatos burnojantys prieš komunizmą, visiškai užmiršdami Lietuvą ir sąlygas, kuriose iš pokario griuvėsių beveik iš nieko skleidėsi kultūra (kartais suluošinta, bet esmėje lietuviška) ir ekonominio gyvenimo laužtinė linija, dažniausiai, paveikta gravitacinės jėgos, krypusi žemyn, ir tik protarpiais pakildama į aukštį.

Skaityti daugiau: Dabartinė Lietuva turisto akimis

OSI: PASITARNAVIMAS TEISINGUMUI AR SUPLANUOTAS SIAUBINGAS ŽAIDIMAS?

DR. R. S. TAUTKUS

„Kalbant apie sovietų įstatymų administravimą (justice), verta mums prisiminti, kad žudymas vyrų, moterų ir vaikų — žydų ir ne žydų — yra paprastas dalykas Sovietų Sąjungoje", rašė William F. Buckley, vienas iš žymiųjų amerikiečių laikraštininkų, savo 1986 metų gruodžio 10 dienos straipsnyje, kuriuos skelbia šimtai JAV dienraščių. Toliau jis tame pačiame straipsnyje tęsė:    jei kolaboravimas su nariais reikalauja asmens nužudymo, tai visi sovietų pareigūnai virš 62 metų amžiaus turėtų sulaukti to likimo. Niekas to Sovietų Sąjungoje nedarys. Asmuo (Molotovas), kuris 1939 metais pasirašė Hitlerio-Stalino paktą, neseniai ramiai mirė, sulaukęs 96 metų amžiaus..."

Ribbentropo-Molotovo paktas davė naciams ir sovietams laisvas rankas nusiaubti visą Europą, pradedant Antrąjį pasaulinį karą, pavergiant beveik visas to kontinento valstybes ir žiauriausiais būdais atimant gyvybes apie 100,000,000 laisvę ir taiką mylinčių žmonių (jų tarpe apie 6,000,000 žydų). Genocido (holocaust) aukos kartoja šūkį: ,,Never again!"

Nacizmui buvo padarytas galas 1945 metais: Hitleris nusižudė, jo armijos buvo sutriuškintos, jo artimieji ginklanešiai nuteisti ir pakarti, kiti atliko bausmę kalėjimuose. Vakariečiai nepasodino Sovietų Sąjungos diktatorių į kaltinamųjų kėdes, jų nenuteisė ir nepakorė. Stalinas, Molotovas ir kiti buvo tikrai to verti!

Nacių nebėra, bet jų genocidą vykdo nuo 1945 metų sovietai — komunistai. Nekaltų žmonių (krikščionių, žydų ir kitų) žudymas ir naikinimas vyko ir vyksta Sovietų Sąjungoje. Komunistai išžudė dešimtimis milijonų žmonių Kinijoje, keletą milijonų Vietname ir Kambodijoje. Komunistai vykdo žmonių žudymą ir naikinimą Etiopijoje, Afganistane, Angoloje, Mozambike, Kuboje ir pradeda savo „misiją" ir centrinėje Amerikoje.

Skaityti daugiau: OSI: PASITARNAVIMAS TEISINGUMUI AR SUPLANUOTAS SIAUBINGAS ŽAIDIMAS?

Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?

BRONIUS NEMICKAS

SVARSTYBŲ rėmuose man buvo duota tema kalbėti apie intelektualinio ir ekonominio potencialo panaudojimą išeivijoje. Ši tema nėra man gerai pažįstama. Tačiau guodžiuosi, kad gal ir pateisintinas iš dalies paviršutiniškas, padrikas ir net gal klaidingas temos užkabinimas. Viliuosi, kad jis gali sužadinti pačių svarstybų intrigą, o vėliau — ir mūsų visuomenės, organizuotos ir neorganizuotos, susidomėjimą, susirūpinimą šiais labai svarbiais, kol kas kaip ir užmirštais klausimais.

Prieš pradedant kalbėti kaip panaudoti mūsų intelektualinį ir ekonominį pajėgumą, reikia pirma žinoti, kokias tokio pajėgumo atsargas, kokius šaltinius mes dar turime. Žodžiu, kiek mumyse tokio pajėgumo yra ir iš kur jis kyla? Tai nelengvai atsakomi klausimai, nes teigimams paremti dažnai trūksta konkrečių duomenų. Tenka beveik visur remtis bendrybėmis ir spėjimais.

Skaityti daugiau: Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?

LITERATŪROS VAKARŲ TRADICIJOS SROVĖJE

1986 gruodžio 6 Los Angeles šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko 21-mas literatūros vakaras, kuriuos nuo 1966 metų organizuoja Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris. Tai vienintelė visoje Amerikoje (greičiausiai ir visame pasaulyje) taip ilgai išsilaikiusi literatūros vakarų tradicija. Los Angeles literatūros vakarai kasmet įvyksta gruodžio mėnesio pirmąjį šeštadienį. LFB Los Angeles sambūris pasiryžęs literatūros vakarų tradiciją tęsti.

Dvidešimt pirmajame vakare savo kūrybą skaitė iš Čikagos atvykęs poetas Kazys Bradūnas. To vakaro apimčiai ir eigai pavaizduoti spausdiname ištraukas iš LFB Los Angeles sambūrio pirmininko Vytauto Vidugirio ir LFB Tarybos prezidiumo pirmininko Algio Raulinaičio kalbų ir literatūros vakarų pradininko Juozo Kojelio reportažo, paskelbto Darbininke 1987 sausio 23.

Vingiuotu kūrybos keliu

Šiltai auditorijos sutiktas poetas Kazys Bradūnas, savo kūrybos skaitymą palydėjo kai kurių eilėraščių genezę, temą ir struktūrą liečiančiais komentarais. Iš tikro, tie komentarai gal buvo ne tiek skaitomų eilėraščių palydovu, kiek vadovu. Jis pasakojo apie atostogų metu ūkio darbus savo tėvų ūkyje ,,nuo saulėtekio iki sutemų". ,,Aš pats neatsiplėšiau nuo ūkio darbų", — ir tada jau jo eilėraščiai pradėjo darytis žemininkiški. Jis skaitė savo kūrybos pavyzdžius, pradedant pirmaisiais eilėraščių rinkiniais, išleistais dar Lietuvoje, ir toliau vedė klausytojus vingiuotu savo kūrybos keliu jau per svetimus kraštus, bet 64 visada jausdamas lietuvišką žemę po savo kojomis. Vietomis jo komentaruose buvo tiek literatūrinio polėkio, kad klausytojui pradingdavo riba tarp komentaro ir eilėraščio.

Skaityti daugiau: LITERATŪROS VAKARŲ TRADICIJOS SROVĖJE

Kazys Bradūnas atnešė savo žodį

Dešinėje — LFB Los Angeles sambūrio pirm. Vytautas Vidugiris atidaro XXI literatūros vakarą.

Gretimam puslapy, viršuj — literatūros vakaro organizatoriai ir atlikėjai: iš kairės — P. Visvydas, E. Arijas, V. Vidugiris, B. Varnienė, J. Kojelis, K. Bradūnas, L. Kulnienė, P. A. Raulinaitis, I. Medžiukas, A. Kulnys ir Z. Brinkis. Apačioje — publika klausosi poeto Kazio Bradūno poezijos.

Rašytojas skaitytojui ar klausytojui atneša literatūrinį žodį. Šiame krašte dažnai girdime, kad tas ar anas žmogus esąs vertas tiek ar tiek. Ir dažniausiai tas vertinimas daromas doleriais. Rašytojas-poetas atneša žodį, ir retai pagalvojame, kokią vertę turi žodis.

Žodis, balsu ar raštu pateiktas, yra pasaulio Tvėrėjo didžiausia dovana žmogui. Žodis gali džiuginti, pakelti dvasią, suteikti drąsos, pateikti išmintį, o taip pat sužeisti, įskaudinti. Žodis nemiršta. Per žodį mes šiandien žinome, ką kalbėjo Sokratas, kokią išmintį skelbė Platonas ir Šv. Augustinas, ką apdainavo Homeras, Dantė ir mūsų Maironis.

Skaityti daugiau: Kazys Bradūnas atnešė savo žodį

Žodis liko, kaip auksas lyrikos delne

Pasibaigė 21-asis literatūros vakaras. Dvidešimt vieneri metai — tarsi stulpas gyvenimo kelyje. Perėjimas iš dar nesubrendusių į pilnamečius ir pilnateisius. Nesuklysiu pasakydamas, kad Lietuvių Fronto bičiulių rengiami literatūros vakarai tikrai yra subrendę ir tuo pačiu užsitarnavę rimto dėmesio ne tik mūsų gyvenvietėj, bet ir visose lietuvių gyvenamose vietovėse. Ir šios dienos svečio žodžiais galime pasakyti:

     Aš numečiau poezijos šakelę
     Ant kieto kranto pakelės —
     O ji prigijo, sužaliavo.

Skaityti daugiau: Žodis liko, kaip auksas lyrikos delne

XIX POLITINĖS STUDIJOS

Simpoziumo,, Gorbačiovo glasnost (atvirumas): tikrovė ar fikcija?" dalyviai. Iš kairėsJuozas Kojelis, Leonardas Valiukas (mod.), Gintė Damušytė ir Saulius Tomas Kondrotas. Nuotr. R. Nelso.

Devynioliktasis politinis savaitgalis Los Angeles vyko 1987 sausio 31 -vasario 1 Šv. Kazimiero parapijos salėje. Šių metų studijas organizavo JAV LB Vakarų apygardos, JAV Jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus ir LFB Los Angeles sambūrio valdybos ir Baltų laisvės lygos lietuvių sekcija. Programos koordinatorius buvo Vytautas Vidugiris, LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas.

Šių metų studijų programoje buvo gilinamasi į lietuviškų darbų pažinimą ir su jų vykdymu susijusias problemas.

,,Informuoti ir informuotis" žodžiais gal geriausiai būtų galima aptarti šių metų politinių studijų vedamąją mintj.

„Lietuvių Bendruomenės keliai ir kryžkelės"simpoziume dalyvavo LB apylinkių pirmininkai — Edmundas Kulikauskas ir Vladas Velža, tarybos narys Tadas Dabšys, ir Danutė Mažeikienė; moderavo tarybos narys Algis Raulinaitis. Svarstymų baze buvo paimti JAV LB XI tarybos II sesijos nutarimai. Gausi auditorija arčiau pažino Lietuvių Bendruomenės sąrangą ir veiklos metodus. Jau pats faktas, kad Lietuvių Bendruomenės nutarimai gali būti kolektyvinio svarstymo objektu, daug ką pasako.

Skaityti daugiau: XIX POLITINĖS STUDIJOS

Problemų nėra tiems, kurie jų nenori matyti

ANGELĖ NELSIENĖ

Los Angeles lietuvių bendruomenėje ruošiamos politinės studijos yra didelis įnašas į Amerikos lietuvių visuomeninį ir politinį gyvenimą, šiandien į tokį politinių studijų savaitgalį susirenkame jau devynioliktą kartą. Reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad pas mus šie politiniai seminarai per devyniolika metų ne tik nesilpnėja, bet priešingai, jie savo apimtimi, tematika ir visuomenės jiems rodomu dėmesiu auga ir reaguoja į gyvybinius mūsų tautos reikalus.

Be abejo, Lietuvos okupantą tai erzina. Jis norėtų, kad mes užmirštume savo tėvų žemę, nekeltume okupacijos klausimo ir baisios politinių kalinių būklės. Jis laukia, kad mes pavargtume ir nutiltume. Bet mes, priešingai, stiprėjame, nes vienam pavargus, išsisėmus, ateina nauja jaunesnė jėga, dažnai su naujais metodais ir idėjomis. Taip yra ir su šiais politiniais seminarais.

Aštuoniasdešimt metų sulaukęs poetas Bernardas Brazdžionis su Ginte Damušyte, Ingrida Bubliene ir Angele Nelsiene. Nuotr. J. R.

Skaityti daugiau: Problemų nėra tiems, kurie jų nenori matyti

VARDAI IR ĮVYKIAI

Atlydys okupuotoje Lietuvoje? Lietuvių informacijos centro žiniomis iki 1987 kovo mėnesio keletas lietuvių kalinių buvo arba paleisti iš gulago koncentracijos stovyklų, arba perkelti į Vilniaus kalėjimą. Paleisti ir tuo tarpu sąlyginiai laisvi grįžę į Vilnių yra Vytautas Skuodis, Algirdas Statkevičius, Algirdas Patackas, Liudas Dambrauskas, Henrikas Jaškūnas. Iš KC perkelti į Vilniaus kalėjimą — kun. Sigitas Tamkevičius, ir kun. Alfonsas Svarinskas.

LKB Kronikai 1987 kovo 19 suėjo 15 metų. Iki šiandien Vakarus yra pasiekę 72 kronikos numeriai. Lietuvių katalikų religinė šalpa kovo 19 Washingtone šią sukaktį iškilmingai atžymėjo pamaldomis ir specialiu priėmimu Kapitoliuje, kuriame dalyvavo JAV kongreso nariai, spauda, žmogaus teisių organizacijos atstovai, dvasiškiai ir kt.

Nijolės Sadūnaitės prisiminimų antroji dalis pasiekė Vakarus. Juose aprašomi jos pačios ir jos šeimos pergyvenimai besislapstant nuo saugumo agentų. Netrukus ši antroji prisiminimų dalis bus išleista ir anglų kalba.

Dr. Kajetonas J. Čeginskas skaitė paskaitą Huettenfelde, Vokietijoje, 1987 kovo 14 surengtame prof. Antano Maceinos minėjime. Paskaitos tema buvo „Mirtis prof. Maceinos raštuose”.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

NAUJI LEIDINIAI

Kun. Petras, NAKTIS. Kunigas saugumo pinklėse, autobiografiniai pokalbiai. Knyga 319 psl. Išleido PLB, 1986. Iliustracijos ir viršelis dail. Zitos Sodeikienės. Šių giliai sukrečiančių autobiografinių pokalbių autorius yra kun. Leonas Šapoka. Jie buvo spausdinti pogrindiniame Dievas ir Tėvynė žurnale, 1979-1980 metais. Kun. Šapoka, grįžęs iš Sibiro, buvo priverstas bendradarbiauti su KGB, bet vėliau atsisakė ir dėl to 1980 spalio 10 buvo žiauriai nužudytas.

Knygos tekstas perrašytas mašinėle su visomis klaidomis, buvusiomis Dievo ir Tėvynės žurnale (ir gal dar atsiradusiomis jį perrašant). Visa tai skaitytoją erzina. Taip pat bereikalingai leidėjų žodyje, gal norint parodyti nesuinteresuotą objektyvumą, be jokių komentarų duodama ir sovietinės Tiesos versija apie kun. Šapokos mirtį.

Antanas Vaičiulaitis, VIDURNAKTIS PRIE ŠEIMENOS. Novelės ir apsakymai. Išleido Ateities literatūros fondas, 1986. Knyga 131 psl., kaina 7 dol. Viršelis Jono Kuprio. Antanui Vaičiulaičiui, lietuviškosios beletristikos meistrui, praeitais metais suėjo 80 metų. Šis atmintinosios „Valentinos" ir daugelio kitų knygų autorius skaitytoją ir šioje naujausioje knygoje pagauna savo istorijomis, plačiu žodynu ir puošniu stiliumi. Tai viena iš geriausių praeitų metų beletristikos knygų, pelnytai įvertinta ir didžiąja 1986 metų LRD premija.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

Fondas, aukos

Į LAISVĘ FONDAS

LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

AMERICAN FOUNDATION FOR UTHUANIAN RESEARCH, INC

5620 S. Claremont Avenue, Chicago, Illinois 60636

Į LAISVE FONDAS lietuviškai kultūrai ugdyti buvo įsteigtas 1960 metais. Tačiau tokio fondo idėja jau buvo kilusi pirmaisiais okupacijų metais, kai lietuvių tautai ir jos kultūrai iškilo mirtinas pavojus.

Fondą suorganizavo prie Į LAISVE žurnalo susispietusių Lietuvių fronto bičiulių būrelis. Buvo įsipareigota leisti veikalus ir remti studijas, kurių šiuo metu labiausiai stinga, nežiūrint, kad tokių veikalų išleidimas duotų ir nuostolį. Pirmoj eilėj fondas remia ir leidžia lietuviškas problemas liečiančius mokslo žmonių darbus. Remiamos ir kolektyvinės studijos.

Į LAISVE FONDAS nėra pelno organizacija. Jo lėšas sudaro narių ir ne narių aukos, palikimai, nuolatinių prenumeratorių pasižadėjimai ir kitokios pajamos. Fondas kviečia visus lietuvius prisidėti prie šio darbo savo aukomis ir leidinių prenumeravimu.

Šiomis dienomis jau išleistas gražus Juozo Keliuočio atsiminimų tomas „Dangus nusidažo raudonai". Jį ir kitus leidinius galima užsisakyti tiesiog iš leidyklos žemiau nurodytu adresu.

Skaityti daugiau: Fondas, aukos

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui