LAIŠKAI

— Į L. Nr. 7... vieną netiesą radau — Varpo recenzijoje, kur į Pajaujo pasakymą, kad “katalikų politine grupė... bus vieninga (maištininkus vyskupai sutvarkys)”, atsakoma, kad “į tokius reikalus nesikiša vyskupai”. Kamgi šitaip rašyti, kai redakcija puikiai žino, kad... kišasi ir dar kaip... Anas sakinys galėtų tikti nebent KD spaudoj...

RED. Varpo recenzijos autorius savo pastaboj turėjo minty bendrą K. Bažnyčios nusistatymą, kuris buvo paryškintas ir “Pax Romana” diskusijų politinės atsakomybės klausimu. Tose diskusijose kaip tik buvo įsakmiai iškeltas klausimas, “ar katalikas, kaip bažnyčios narys būdamas subordinuotas hierarchijai, nesąs suvaržytas ir savo politiniuose sprendimuose” ir atsakyta aiškiai ne. Kataliko politinė veikla atsiremia jo paties atsakomybe ir iniciatyva. (Žiūr. Į L. Nr. 7 p. 52). Jei praktikoj ir pasitaiko individualių nukrypimų, tai tas nepaneigia bendro nusistatymo.


Juozas Sirgedas, dipl. inž., mirė lapkričio 21 Detroite retu ir lig šiol nepagydomu limfinių liaukų vėžiu. Velionis buvo vienas iš LFB Detroito sambūrio organizatorių ir veikėjų bičiulių. Dėl savo nuoširdumo ir gyvos dvasios visų buvo mėgiamas. Su juo pasitraukė iš gyvųjų išsimokslinęs specialistas, taurus, šviesus lietuvis, jaunas, energingas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys.

LFB Detroito sambūrio bičiuliui ir organizatoriui a. a. inž. Juozui SIRGEDUI mirus, skausmingame našlaičių liūdesyje jo šeimą nuoširdžiai užjaučia LFB Valdyba


—    Nuoširdus ačiū už Nr. 7... Įdomus, turiningas ir rimtas.
P. Mickevičius,Milwaukee, Wis.

*

—    Pagaliau atėjo diena, kurioje pasirodė bešališkas, tiesus ir aiškus žodis. Kaikurias vietas skaičiau keletą kartų... Lietuvių Fronto Bičiuliai yra švyturys mūsų Lietuvai...
Rožė N. Mainelytė, Long Island City, N. Y.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

Turinys, metrika

Redakcija: Dvasia ir interesas ............................. 1
Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija (iš ciklo
     “Į pilnutinę demokratiją”) ............................... 5

Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo .... 11
Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai
     prisidėti prie Lietuvos atstatymo ....................... 16

Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas ...................... 22
Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis ....... 27
Darbai ir idėjos: ......................................... 32-64
Anapus: Rezistencijos dvasia koncentracijos stovyklose (J. Scholmer); 
     Reformos Sovietų koncentracijos lageriuose ("Obser-ver”); 
     Laisvojo ir sovietinio darbininko padėtis (Vt. Vt.); 
Tremtyje: Trejų metų perspektyvoje (J. Brazaitis); 
     Ties vieno lietuvio klaipėdiečio byla (J. B.); 
     Tarptautinis istorijos mokslų kongresas Romoje (Z. Ivinskis); 
Gyvoji mintis: Tarptautinių sambūrių (ekipų) kelias (Ed. Turauskas);        
     Akademinės diferenciacijos paraštėje (J. Gailėnas); 

     Pradžioje naujo amžiaus (A. Maceina); 
     Idėjos spaudoje; 
     Vardai įvykiuose; 
     Laiškai 

Skaityti daugiau: Turinys, metrika

Į Laisvę 1956 9(46)

Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse ............... 1
Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo
       (pradžia Nr. 8-45) .................................. 6

Antanas Kučas: Vilniaus seimas ............................ 14
Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio 23
Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo ....... 26
Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės ......... 28
DARBAI IR IDĖJOS:
Anapus: Gedvilas perdavė Lietuvą Šumauskui;
        Istorijos Tauragės maisto kombinate (L. Prapuolenis);
Pasauly: Kova dėl laisvės antrą pokario dešimtmetį praėjus (L. D.);
         Europiečio atsisveikinimas su Europa (J. Eretas);
         Kongresmanas Philip Philbin kalbėjo;
Tremtyje: Konsolidacijos reikalas sesijoje ir po sesijos (J. B.);
          L. F. Bičiuliai pasisakė;
          Lietuvių-Vokiečių Draugija slidžiame kelyje;
Gyvoji mintis: Pariotizmo pagrindai tremtyje;
               Jaunimo akis užkliudė visuomeninį lauką;
               Idėjos spaudoje;
               Vardai įvykiuose;
               Laiškai;
               Atsiųsti leidiniai


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


Skaityti daugiau: Į Laisvę 1956 9(46)

Rytai ir Vakarai mumyse

NR. 9 (46) 1956 M. KOVAS

JUOZAS BRAZAITIS

RYTAI ir VAKARAI — tie žodžiai dabar kasdien kartojami kalbant apie šaltąjį karą. Bet šiandien jie suprantami nebe taip, kaip juos anksčiau buvo pristatę filosofai Solovjovas, Berdiajevas, Šalkauskis.

VAKAR

Tai buvo du pasauliai, vienas antram priešybės. Rytai reiškė pasyvumą, Vakarai aktyvumą. Rytai buvo statika, sustingimas, Vakarai — dinamika, veržlumas. Rytai — nusigręžimas į save, Vakarai — ekspansija į aplinką. Rytai — mistika, Vakarai — empyrizmas, patirtinis pasaulis. Rytai — jausmas, Vakarai — valia. Rytai — individualistinis chaosas, Vakarai — bendruomenė, drausminga organizacija. Rytai — dvasia, Vakarai — technika. Rytai — tyvuliuojąs krantuose ežeras, Vakarai — veržli srovė...

Rytų pasaulio dvasia geografine plotme reiškėsi Azijos tautose, rytiniuose slavuose, Vakarų pasaulio dvasios lopšys buvo Europoje romanų, germanų, anglosaksų tautos.

Laikotarpyje tarp dviejų pasaulinių karų pasikeitė tie du pasauliai. Lyg Rytų stovintis ežeras būtų pralaužęs savo krantus, ir jo vandenų masė tapusi srove, laužiančia, triuškinančia, skandinančia. O Vakarai paskutines savo dinamines jėgas pademonstravo nelaimingais totalistiniais sąjūdžiais ir suglebo, kaip tas Čiurlionio Žaltys, nepasiekęs karūnos.

Skaityti daugiau: Rytai ir Vakarai mumyse

SVARSTYMAI DĖL SVEIKATOS REIKALŲ TVARKYMO

ZIGMAS BRINKIS,
Madridas

III. ESMINĖ TENDENCIJA ŠIŲ DIENŲ MEDICINOJE

Tęsiame, kas buvo pradėta Nr. 8 . ..

Gyvenimo praktika parodė, kad tiek liberalistinės, tiek socialistinės sistemos absoliutus pritaikymas neduoda gerų rezultatų. Jis yra net iš esmės priešingas pačios medicinos dvasiai. Teisė į medicinos pagalbą yra neatskiriama nuo socialinio klausimo pozityvaus sprendimo visame gyvenime. Todėl medicinos pažangos rezultatai turi būti prieinami ne vien ribotam turtingųjų skaičiui, bet kiekvienam piliečiui. Visiškai socializuota medicina, tiesa, bando išspręsti medžiaginį šio klausimo aspektą, tačiau ji yra nepriimtina, kiek ji liečia ligonio-gydytojo santykius ir neribotą valstybės įsikišimą.

Valstybės atsakomybė už tvarką visose gyvenimo srityse reikalauja, kad besiverčią medicinos profesija asmenys būtų kompetentingi šiam darbui. Todėl medicinos studijos ir specialistų paruošimas visados turės būti valstybės tvarkomi ar bent kontroliuojami. Net ir tuose kraštuose, kur yra privatūs universitetai, jų mokslui ir egzaminų lygiui nustatyti valstybė turi statyti savo reikalavimus ir prižiūrėti jų vykdymą. Taip pat gydytojų atlyginimo klausimas negali būti paliktas jų vienų nuožiūrai.

Skaityti daugiau: SVARSTYMAI DĖL SVEIKATOS REIKALŲ TVARKYMO

VILNIAUS SEIMAS

ANTANAS KUČAS,
Scranton, Pa.

Suėjo penkiasdešimt metų, kai iš visos Lietuvos į Vilniaus miesto valdybos salę Lietuvos reikalų spręsti susirinko apie 2000 atstovų. Jie atsiliepė į dr. Jono Basanavičiaus vadovaujamo organizacinio komiteto atsišaukimą, paskelbtą vos trejetą savaičių prieš patį seimą (1905 lapkričio 11 d.). Tasai rekordiškas savo skaičiumi seimas laimėjo ir kitą rekordą — per dvi dienas sugebėjo suformuluoti lietuvių tautos politinius siekimus ir surasti jiems vykdyti praktinių priemonių.

Toks spontaniškas susibūrimas ir greitas apsisprendimas gali būti paaiškinamas dviem aplinkybėm: tuo, kad lietuvių valstybinio savarankumo idėja nebuvo lietuvių tautoje mirusi ir kad šiuo metu ją gaivino, kurstė naujausi politiniai įvykiai ją pavergusioje Rusijoje.

1. Valstybinio savarankumo idėja nebuvo mirusi

Kai skaitai senesniųjų veikėjų prisiminimus, kad tas ar anas iš jų pirmasis iškėlęs Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą, turi pastebėti, jog nepriklausomybės siekimas buvo daug senesnis. Mūsų protėviai neprarado nepriklausomybės idėjos tada, kai maskolių stipresnė galybė ją paskiausiai išplėšė (1795). Nepriklausomybės idėjos gyvumo nepaneigia ir tas faktas, kad dėl jos anksčiau buvo kovojusi ne liaudis, o bajorija. Jie norėjo atgauti nepriklausomybę, tiesa, tokia forma, kokia ją buvo praradę (lygiai kaip ir mūsų laikų ne vienas veikėjas įsivaizduoja atsikuriant nepriklausomą Lietuvą tokią, kokią jis paliko). Jie dėjosi su lenkais į bendrą kovą, aktyviai dalyvaudami 1831 ir 1863 sukilimuose. Abudu sukilimai turėjo atgarsio ir valstiečiuose, kurie tikėjosi socialinių permainų — palengvinti ar visai numesti rusų uždėtą baudžiavos jungą.

Nepriklausomybės praradimas ir siekimas ją atgauti lietuvių santykius su okupantais rusais pavertė, šių laikų žodžiu tariant, pasipriešinimu, rezistencija prieš visa, kas susiję su rusu.

Skaityti daugiau: VILNIAUS SEIMAS

DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO NUTARIMAI

I.    DABARTINIS PADĖJIMAS RUSIJOJ IR LIETUVOJ

Pripažindami, jog dabartinė caro vyriausybė yra pikčiausiu mūsų priešu; jog dabar prieš vyriausybę pasikėlė visi rusų valstijos kraštai; jog geresgyvenimą galima įgyti tik laimėjus kovą su senąja tvarka, susirinkime dalyvavusieji lietuviai nutarė: šviestis, rištis ir stoti kovon drauge su sukilusia visų Rusijos tautų liaudimi.

II.    LIETUVOS AUTONOMIJA

Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos) ir kadangi norima, idant ir kitos Lietuvoje begyvenančios tautos galėtų pilna laisve naudotis, lietuvių suvažiavimas nusprendė;

Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškos Lietuvos kaipo branduolio ir tų pakraščių, kurie dėlei ekonomiškų, kultūriškų, . tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jų panorės.    

Skaityti daugiau: DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO NUTARIMAI

"Į LAISVĘ" PRADEDA RODYTIS IŠ POGRINDŽIO

KAZYS AMBROZAITIS,
Cleveland, Ohio

Po 1942 metų Kalėdų dar išėjo paskutinis viešojo “Į Laisvę” laikraščio numeris. Redakcija buvo perspėta, tad parašė kuklų atsisveikinimo straipsnelį ir dėjo vedamojo vietoj. Cenzūra jo nepraleido. Cenzūra norėjo, kad “Į Laisvę” laikraštis, kuris priminė sukilimo dienas, nutiltų be garso ir kad daugelis prenumeratorių nepajustų, jog “Į Laisvę” vietoj gauna naują vokiečiam pataikaujantį laikraštį dienraštį “Ateitį”.

*

Apsisprendimas leisti “Į Laisvę” pogrindyje buvo greitas ir tvirtas. Didžiausias rūpestis buvo pats laikraščio spausdinimas. Visos spausdinimo mašinos buvo suregistruotos. Visi raidynai buvo gestapui pažįstami. Reikėjo surasti visiškai nežinomą raidyną, surasti spausdinimo vietą, surasti patikimų spausdinimo žmonių, sudaryti apsaugą.

SEN. WM. A. PURTELL, RESP. CONN.

1956 Vasario 16 proga:

Nors Lietuva yra dabar pavergta, bet žinome, kad jos žmonių dvasia nėra palaužta ir pabūgusi. Tai rodo tokie drąsūs veiksmai kaip tas žygis šešių vyrų, kurie ryžosi atnešti lietuvių tautos atsišaukimą popiežiui Pijui XII. Iš tų šešių pavojingoje kelionėje per rytų Prūsiją, Lenkiją, rytų Vokietiją keturi neteko gyvybių, bet du išliko gyvi ir įvykdė misiją.

Tuo metu Lietuvių Aktyvistų Fronto žmonės po išsklaidymo buvo vėl atgavę pulsą, ir jų žymi dalis persiorganizavo į Lietuvių Frontą. Jo buvo du pagrindiniai skyriai: politinis ir karinis. Abiejų skyrių žmonių buvo sukviesta į gerai žinomą Žaliakalnyje namą, tada vadinamą “Raudonojo ubago kolchozą”. Čia paprastai susirinkdavo studentai, baigusieji, ir tik retkarčiais kas nors iš profesorių... Šiuo kartu reikėjo tokiame susirinkime aptarti spausdinimo minėtas priemones. Laimei, mūsų draugas, M. pasisakė, kad jo brolis dirbęs spaustuvėje ir žinąs kažkokias užmirštas dėžes su smulkiomis raidėmis viename Kauno senamiesčio sandėlyje. Reikėjo jas iš ten gauti.

Skaityti daugiau: "Į LAISVĘ" PRADEDA RODYTIS IŠ POGRINDŽIO

NUO POGRINDŽIO IKI ATLANTO PYLIMO

KAZYS BRAZAUSKAS,
Brooklyn, N. Y.

Kai 1941 birželio 23 Kauno radijas paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudėtį, lietuvių tautai blykstelėjo viltis būti laisvai ir nepriklausomai. Ji pažadino entuziazmą ir pasiryžimą griebtis ginklo, vyti raudonąją armiją ir pagelbėti Laikinajai Vyriausybei atstatyti tvarką viduje, kad atėję vokiečiai rastų pagrindines įstaigas jau lietuvių tvarkomas.

Naujas okupantas nepagerbė lietuvių kraujo aukų. Kai Laikinoji Vyriausybė buvo priversta savo veikimą sustabdyti, lietuviams, išskyrus keletą lietuviškų avantiūristų, beliko vėl burtis pogrindyje ir tęsti rezistenciją prieš naują okupantą. Susikūrė rezistencinės organizacijos su savo laikraščių tinklu.

Vienoje iš tų organizacijų, Laisvės Kovotojuose, teko ir man aktyviai dalyvauti, organizuojant spaustuvę ir tvarkant tos organizacijos slapto laikraščio “Laisvės Kovotojo” leidimą.

Laikraštis buvo leidžiamas kartą per mėnesį 4 puslapių. Nors ir menka buvo pogrindžio laikraščio išorė, bet savo turiniu ir rezistencine dvasia daug prisidėjo prie bendro Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pasisekimo. Kai vėliau buvau gestapo suimtas, per tardymus gestapo pareigūnai minėjo, jog laikraštis daug sutrukdęs okupacinių potvarkių vykdymą. Mažiausiai 60-70% tų visų potvarkių ir įsakymų jiems nepavykę įvykdyti. Suprantamas buvo gestapo noras organizaciją ir jos laikraštį likviduoti, o jos narius susemti.

Skaityti daugiau: NUO POGRINDŽIO IKI ATLANTO PYLIMO

TAUTINĖS VERTYBĖS ir JAUNI ŽMONĖS

VINCAS JONIKAS
Brooklynas, N. Y.

Dažnai tenka išgirsti mūsų jaunimą dejuojant, kad neturim savo tautinių vertybių, nes senoji karta, bepolemizuodama tarp savęs, nepateikia patrauklių lietuvybės pavyzdžių. Ar iš tikrųjų taip yra? Ar jaunimas, iš viso, turi teisę reikalauti iš savo tėvų bei senelių, kad jie atjaunėtų ir tęstų patarnavimą išlepusiems vaikams? Man rodosi, kad pats jaunimas, dar net nesulaukęs barzdų, paseno vien dėl savo kaltės, toli senatve pralenkdamas tuos, kuriems dabar prikaišioja. Jaunimas dabar bijo idealizmo ir aukos, — štai tikroji visos tragedijos šaknis!

Žvilgsnis į praeitį,jaunimo mestas, grąžintų jam būtinos aukos drąsą. Nežiūrint į senosios istorijos lakštus, Mindaugo-Vytauto gadynės heroizmą, užteks, jei jaunimas pamatys Mintaujos gimnazistus 1896 metais, drįstančius atsisakyti viešai rusiškos maldos ir su tuo protestu išeinančius prieš visą Rusijos imperiją. Tie lietuvių ūkininkų vaikai žinojo, kad už savo žygį bus išmesti iš gimnazijos, net areštuoti, kai kurie neteks savo tėvų globos ir atsidurs vieni su savo jėgomis prieš ateitį, spindinčią mokslo viltimis... Katras iš dabartinių studentų drįs prasižioti prieš lietuvių kalbos persekiojimą lietuviškos parapijos mokykloje, šiame laisves krašte, nors už tai jokios griežtos bausmės negresia?

Skaityti daugiau: TAUTINĖS VERTYBĖS ir JAUNI ŽMONĖS

Gedvilas perdavė Lietuvą Šumauskui

Ar su pasikeitimu palengvės?

Tokia žmonių prigimtis, kad jie laukia tirono galo ir tiki, jog po jo gyvenimas turės palengvėti. Gedvilą Lietuvoje pakeitus Šumausku, kai kas iš lietuvių tremtyje viešai ėmė aiškinti, kad Šumauskas esąs didesnis patrijotas už Gedvilą ir kad jo atėjimas galįs reikšti titoizmą ateinant į Lietuvą. Toks aiškinimas yra panašios rūšies kaip Malenkovą pakeitus Bulganinu ir Chruščiovu — vieno iš lietuvių buvo viešai aiškinama, kad dabar gyvenimas pasikeisiąs į gerąją pusę. Norim, kad taip būtų, ir taip tikim. Objektyvaus betgi pagrindo turim maža manyti ir apie Šumauską, kad su jo atėjimu Lietuvos gyventojai pajustų palengvėjimo.

Šumauskas atsirado kaip vaisius vykdant tą pačią liniją, kurią sustiprino Chruščiovas ir kitose respublikose. Jose viršūnes keitė ne tam, kad palengvintų žmonių būvį, o kad sustiprintų partinę drausmę, kuri reikalinga gamybai pakelti. Drausmė ir gamyba turi duoti daugiau ūkinių gėrybių. O tos gėrybės vėlgi numatomos ne tiek vietos gyventojui, kiek ištekliams, kurie įgalintų vykdyti ūkinę ofenzyvą prieš Vakarus.

Skaityti daugiau: Gedvilas perdavė Lietuvą Šumauskui

Istorijos Tauragės maisto kombinate

Vienos ministerijos biurokratija įkinkyta darbo žmogui išnaudoti.

Mėsos ir pieno pramonės ministerija. Jos buveinė — Vilniuje Komunarų gatvėje. Ministeris Kairys, lietuvis, du pavaduotojai rusai ir du lietuviai. Ministeris gauna iš ministerijos 2000 rublių algos mėnesiui, antra tiek iš ministerių tarybos, pavaduotojai po 1500 iš ministerijos.

Šios ministerijos žinioje yra tokios įmonės: 1. gyvulių paruošų kontoros (zagotskotai), kurios yra didesniame rajone, o kituose rajonuose bent gyvulių supirkimo punktai, priskirti prie tos ar kitos kontoros; 2. visi mėsos kombinatai (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės) ; 3. pieno pramonės įmonės (pieninės), kurios yra kiekviename rajone; rajono pieninė turi po kelis pieno priėmimo punktus; 4. šaldytuvų trestas (tų šaldytuvų yra keletas); 5. materialinio technikinio aprūpinimo kontora.

Tai ministerijos rankose įmonės, kurios yra tarpininkai tarp "žaliavos” gamintojo kolchozo ir valstybinių įmonių, užsakančių iš tos “žaliavos” pagamintą maistą. Gyvulių kontoros (zagotskoto) uždavinys, sakysim, priimti iš kolchozų ir valstiečių prievolinius gyvulius, juos atšerti ir pakelti į geresnę rūšį ir tada perduoti mėsos kombinatui, kai tik pastarasis pareikalaus. Nuo 1953 zagotskotai pradėjo supirkinėti ir ne prievolinius gyvulius bei paukščius. Laisvo supirkimo kainos yra mokamos beveik tokios pat kaip rinkoje. Sakysim, už vidutinio stambumo ir vidutinio riebumo karvę sumoka apie 2000-2500 rublių.

Skaityti daugiau: Istorijos Tauragės maisto kombinate

Kova dėl laisvės antrą pokario dešimtmetį pradėjus

1. LAISVŲ KRAŠTŲ VAIDMUO

Didžiosios Vakarų Europos valstybės, kaip Anglija, Prancūzija ar Italija, yra “realistės”. Skaitydamosios su realia padėtimi, jos nenori pyktis su didžiuoju Rytų kaimynu. Labiau vertindamos savo interesus, negu teisėtumo bei teisingumo principus, jos labai nedaug ką tegali padėti pavergtoms tautoms, o kartais net kenkia, tormozuodamos aktyvesnę Amerikos politiką. Reikšmingesnį galbūt vaidmenį suvaidins Vokietija. bet tai tik tolimesnėje ateityje. Dėl to suprantama, kad visų pavergtųjų akys šiandien nukreiptos ne į Europą, bet į galingiausią pasaulio šalį —  Jungtines Amerikos Valstybes.

Principinis Amerikos nusistatymas pavergtų tautų atžvilgiu yra toms tautoms palankus ir labai naudingas.

Tačiau visi principiniai pareiškimai tuo tarpu tėra žodžiai, kurie jokio agresoriaus dar nėra įveikę. Agresorių galima įveikti tik veiksmais. Tad amerikiečių kalbos apie pavergtųjų išlaisvinimą, tenka įvairiai vertinti. Galima į jas žiūrėti kaip į propagandą tiek vidaus reikalui (ypač prieš rinkimus), tiek ir užsienio politikos reikalui. Bet tenka taip pat pripažinti, kad kai kurie amerikiečiai ir nuoširdžiai taip galvoja, kaip jie kalba. Turing galvoj šiuos pastaruosius, įdomu pasekti, kaipgi jie vaizduojasi pavergtųjų išlaisvinimą be karo arba, kaip dabar įprasta sakyti, taikiomis priemonėmis.

(a) Išlaisvinimo taikiomis priemonėmis programa.Tipingas tokio laisvinimo supratimo pavyzdys buvo Christian Science Monitor straipsnis (pernai rugsėjo 2), pavadintas: “Kaip atstumti Sovietus?” Straipsnio autorius klausia: “Kokiomis priemonėmis, kokios rūšies sankcijomis vakariečiai mano priversti Sovietus padaryti nuolaidas, apie kurias kalba prez. Eisenhoweris ir valstybės sekretorius Dulles: Vokietijos suvienijimą vakarų sąlygomis, satelitinių kraštų išlaisvinimą ir tarptautinio komunizmo sąmokslo panaikinimą?” Autorius atsako, kad ekonominės sankcijos, kaip prekybos ryšių nutraukimas ar blokada, pasirodė esą neveiksmingos. Kokios tada belieka kitos? Autorius jų nurodė tris: moralines sankcijas, pasaulio opiniją ir derybas.

Skaityti daugiau: Kova dėl laisvės antrą pokario dešimtmetį pradėjus

Europiečio atsisveikinimas su Europa

Nuo to laiko, nuo 1918, kai Oswald Spengleris paskelbė savo pranašavimą apie ateinantį "Vakarų žlugimą”, juodi varnai vis dažniau sukranksi viršum Europos. Kontinentas, kuris davė civilizaciją ir žmogaus laisvių šūkius, rodo vis daugiau žymių, kad jis savo amžių atgyveno. Kai šiandien Azijos ir Afrikos kontinentuose eilė tautų įsigijo nepriklausomybes, Europoje jas prarado 10 tautų su 100 milijonų žmonių. Daromos pastangos atlaikyti Europos garbės vėliavą ar bent gyvybę įvairių reformų siūlymais, labiausiai — jungtinės, federuotos Europos. Paskutiniu laiku iškilo apsčiai kritikos tai idėjai. Savo duoklę Europos likimo klausimui atiduoda ir prof. J. Eretas savo brošiūroje “Abschied von Europa”, išleistoje 1955 pabaigoje. Ji taikyta daugiausia šveicarams, bet jos mintys dėmesio vertos ir kitiems, kurie seka žmonijos globalinę raidą.

*

Kur ir kas yra Europa

Pirmiausia atsako autorius į tai neigiamu būdu — kas Europa nėra: o ji nėra aiškiai ribotas geografinis vienetas; niekad nebuvo nė politinė sąvoka, niekad nebuvo Europos sąjungos, neturėjo bendros valdžios, nebuvo europinės bendros teisės. Ir dėl to nėra “Europos istorijos”. Pasak Julien Benda, tebuvo tik europinės valstybės, kurios viską darė, kad sukliudytų “Europos tapimą”.

O betgi Europa yra — ji yra dvasinė, moralinė idėja, kuri formuoja istoriją. Europos idėjos šaknys nusileidžia į graikų romėnų ir krikščioniškąją kultūras. Graikai perdavėpagarbą asmeniui ir grožiui, kuris remiasi harmonija daiktuose ir veikime — kaip priešybė asmens pavergimui ir chaosui. Iš Romos paveldėtas valstybinio gyvenimo pagrindas — teisė kaip priešybė barbariškai savivalei; ji pažino ir įgalino anttautinį gyvenimą. Krikščionybė asmens vertę pakėlė nemirštamosios sielos idėja ir tarpusavio santykius pagrindė artimo meile — tai priešybė smurtui, kerštui, neapykantai. Krikščionybės taurumas drauge su graikų gražiu žmoniškumu ir romėnų teisės mintimi virto didžiausiu pylimu prieš žmogaus nuvertinimą ir jo dvasios paneigimą. Taigi Europa yra ten, kur išpažįstama krikščionybė ir humanizmas, asmeninės ir politinės laisvės.

Skaityti daugiau: Europiečio atsisveikinimas su Europa

Kalbėjo konqresmanas Philip J. Philbin

Šių metų Vasario 16 proga ypatingai buvo gausios Kongreso narių kalbos. Jų surašyta “Congressional Record” daugiau kaip 70. Tai didelė moralinė parama lietuvių kovai dėl laisvės. Tegul ir sakoma, kad tikrąją politiką vykdo vyriausybė, o Kongreso nariai, ką darydami ar tardami, vis atsižiūri į busimuosius rinkimus. Tačau mes neabejojame, kad tos kalbos buvo nuoširdžios. Amerikos Kongresas yra veik vienintelė pasaulyje tribūna, iš kurios girdim pasisakymus už tiesą, teisę, laisvę, šios kalbos prisideda prie opinijos sudarymo. Tiesa, jų įtaką opinijai mažina šiuo kartu tas faktas, kad kalbos pasilieka “Congressional Record” ir neišeina plačiau į spaudą, nepasiekia visuomenės. Tačiau Kongreso narių gausus pasisakymas turi daryti įspūdį pačiai vyriausybei, o iuo labiau okupantui, kuris propagandos reikalui yra labai jautrus.

Šių metų pasisakymuose Kongrese sustiprėjo ypačiai viena gaida — buvo iškeltas lietuvių tautos pasipriešinimas okupantui, parodytas lietuvių atsparumas kovoje dėl laisvės amžių eigoje ir tebetrunkąs dabar. Kovojančioji Lietuva prašneko kongresmanų lūpomis stipriau nei ankstesnėse kalbose šalia kenčiančios, kankinamos Lietuvos.

Tai darės tuo metu, kada lietuviškos spaudos dalyje kaip tik randam priešingą tendenciją — nuvertinti lietuvių kovas, sumažinti pasipriešinimo reikšmę, pasipriešinimą vykdžiusius pristatyti kaip karjeristus, kovotojus dėl šiltų vietų, rodyti pačių kovų ir pasipriešinimo žalą... Ar ne ironija?

Skaityti daugiau: Kalbėjo konqresmanas Philip J. Philbin

Konsolidacijos reikalas sesijoje ir po sesijos

Po dvylikos savo gyvavimo metų Viikas atsidūrė Amerikoje. New Yorko sesijoje lapkričio 24-7 jis pasirodė jau gerokai kitoks nei prieš dvylika metų Kaune. Iš 9 grupių — jo steigėjų, belikę tik keturios. Nebebuvo jau Nacionalistų Partijos, Lietuvių Fronto, Laisvės Kovotojų ir Tautininkų Sąjungos. O ir Darbo Federacijos dabartinis atstovavimas Vlike tevirto nuolatiniu priminimu Vlikui, kad jis prisidėjo prie teisės laužymo ir jame lig šiol bendrininkauja. Už tat Vlike yra jau trys naujos grupės, priimtos tremtyje — Ūkininkų Partija, Ūkininkų Sąjunga ir Mažlietuvių Rezistencinis Sąjūdis.

Nebetas ir Vliko charakteris. Kaune Viikas jautėsi, kad sustabdžius Laikinosios Vyriausybės veikimą, jis, Viikas, pogrindyje perėmė valstybinio suverenumo funkcijas vykdyti. Taip jis prisistatė pirmu savo žygiu ir tremtyje Eisenhowerio štabui 1945. Nuo tada daug tuo reikalu buvo kalbų. New Yorko sesijoje šis klausimas įsakmiai nesvarstytas. Tik netiesioginiu būdu Viikas nuo tos funkcijos nusiėmė, nutardamas, kad Vliko nariais gali būti ir ne Lietuvos piliečiai. Ne Lietuvos piliečiai gali kovoti už Lietuvą tiek pat; gali kalbėti tose valstybėse esančių lietuvių vardu, bet jau nebe Lietuvos valstybės vardu — taip kaip ir Altas.

*

Nepasikeitė Vlike tik vienybės, konsolidacijos aktualumas. Nuo pat savo pirmosios dekliaracijos 1944 vasario 16 Vlikas pasižadėjo jungti ir derinti jėgas laisvinimo žygiui. Nuo tada konsolidacijos klausimas visą laiką buvo aktualus, ir jam išeidavo Vlike ir už Vliko begalės energijos ir laiko. Jis iškilo ir New Yorko sesijoje. J. Kaminskas, kalbėdamas apie laisvinimo organizaciją, ragino atsisakyti nuo “Reutlingeno dvasios”, kuri nuodijusi sugyvenimą ir stabdžiusi darbą.

Skaityti daugiau: Konsolidacijos reikalas sesijoje ir po sesijos

Vokiečių-Lietuvių draugija slidžiame kelyje

St. Lozoraičio įsikišimu sukliudytos Vliko pastangos atnaujinti oficialų Lietuvos atstovavimą. V. Vokietijoje buvo pakreiptos šių kraštų santykiams plėsti visuomeninėje plotmėje, pritraukiant draugėn estus bei latvius. Tam reikalui buvo sumanytas toks organizacinis pastatas: a. Vokiečių-lietuvių draugija, b. Vokiečių-latvių draugija ir c. Vokiečių-estų draugija, kurias visas apjungtų bendra baltiečių-vokiečių draugija. Šios draugijos uždavinys: ugdyti ir plėsti tarpusavinius kultūrinius ryšius bei draugiškumą: supažindinti vokiečius su Baltijos tautų kultūra, praeitimi ir dabartimi. Tokiam bendradarbiavimui pritarė ir Baltijos tautoms draugingi vokiečių politiniai sluogsniai.

Tačiau kaikurie vokiečiai tuojau pareiškė savotiškų balsų, reikalaujančių atsižvelgti į kai kurias sąlygas, kurios vokiečiams atrodančios svarbios. Tuos balsus garsiai išreiškė “Memeler Dampf boot”: “Dem Wunsch einiger baltischen Herren enen Verein zu gruenden, kann ohne weiteres entsprochen werden, wenn dabei beruecksichtigt wird die, den Deutschen als wichtige erscheinende, Voraussetzungen mit einzuschlies-sen” (1954/16).

Skaityti daugiau: Vokiečių-Lietuvių draugija slidžiame kelyje

L. F. BIČIULIAI PASISAKĖ

Lietuvių Fronto Bičiulių konferencija, įvykusi 1956. 1. 21-22. Waterburyje, priėmė šias rezoliucija:

1.    LIETUVYBĖS REIKALU.

Konferencija sveikina JV Lietuvių Bendruomenės valdybos pastangas palaikyti ir ugdyti tautinę dvasią ir tautinės kultūros vertybes ir pažada visokeriopą LF bičiulių paramą bendruomenės organams;

a) sąmoninti mūsų išeiviją, kad ji, būdama lojali gyvenamajam kraštui, visur ir visada išliktų ištikima Lietuvai ir būtų šauklys jos nepaneigiamos teisės j laisvę ir nepriklausomybę;

b)    veikti jaunimą, kad jis, pasisavindamas Amerikos laimėjimus, išlaikytų gimtąją kalbą, išsaugotų meilę Lietuvai bei tikėjimą jos ateitimi ir laikytų savo pareiga tęsti tautinės kultūros kūrybą;

c)    organizuoti bendruomenės lėšų telkimą.

2.    DĖL JAUNIMO RYŠIŲ SU REZISTENCIJA.

Konferencija su didžia meile ir pagarba minėdama visų rezistencijos kovotojų su Lietuvos pavergėjais sudėtas didvyriškas aukas, kviečia visą lietuvių tremties jaunimą išlaikyti savo dvasįą ir savo darbais rezistencijos karžygius gyvus, pasipriešinant visam tam, kas slopina jaunimo lietuvybę, didžios asmenybės dvasią ir tikėjimą laisva Lietuva.

Skaityti daugiau: L. F. BIČIULIAI PASISAKĖ

Tautinio susipratimo pagrindai tremtyje

Tautos gyvenimas auga organiškai. Gali jį suvaržyti, lankstyti, bet sustabdyti vietoj neįmanoma, kol yra gyvų tautos žmonių. Vienos šakos krenta, kitos išauga, nors medis tas pats. Tremties gyvenime galioja tas pats dėsnis: šalia vyresnės kartos ateina jaunesnės kartos žmonės, ir tautinis gyvenimas tęsiamas.

Jaunimo, akademinės kartos akivaizdesnis reiškimasis davėsi ypačiai pastebimas naujųjų metų slenkstyje. Kas stebėjo jaunimo suvažiavimus, studijų dienas, kursus, negalės nepasidaryti išvados, kad į gyvenimą jaunoji karta jau ateina.

Ne vieta čia klausimui, kaip ji santykiuoja su vyresniąja karta, bet tenka pastebėti, kad jai netrūksta nei patriotizmo nei visuomeniškumo — tokio, kaip turėjo ana karta savo amžiuje ir savo sąlygose. Tik naujos dabartinio gyvenimo sąlygos įtaigoja dabartinį jaunimą prieiti prie tų pačių klausimų skirtingu pergyvenimu ir galvojimu. Jį sekti yra ne tik įdomu, bet ir nepaprastai svarbu, norint, kad vieni antrus suprastų ir dvi ar kelios kartos natūraliai organiškai įsilietų viena į kitą be tariamos “revoliucijos”.

Teko konkrečiai pasekti, kaip prie tautinio susipratimo ir patriotizmo prieina jaunimas, kuriam tėvynė tėra tolimoji ir mažai patirtoji praeitis ir kuriam gyvoji dabartis yra naujas kraštas, pririšąs prie savęs jaunimą labiau nei vyresniuosius. Pasekam tuo klausimu gabalais vieną iš tokiuose suvažiavimuose skaitytų pranešimų — Antano Sužiedėlio.

*

Išanalizavęs žmogų kaip būtybę, kurioje jungiasi proto, valios ir jausmo elementai, autorius kėlė klausimą, kuria iš tų galių tenka atremti šiandien tautinį susipratimą. Tarp daugelio tautinio susipratimo žymių (stoja žmogus į bendruomenę, aukoja Baliui, remia Vliką, domisi Lietuvos istorija, veda lietuvę ar teka už lietuvio, moko vaikus lietuviškai ir t.t.) esminį betgi tautinio susipratimo kriterijų randa šį:“ar esu nusistatęs grįžti laisvon Lietuvon ar ne? Ar aš jaučiu tėvynei dirbti pareigą — ar jaučiu pareigą tokią, jog veikiai padaryčiau auką, atsisakydamas nuo savo asmeniškų patogumų, jei tėvynė to pareikalautų...Jei taip, tai tada maža tereikia kalbėti apie Balfus ir bendruomenes — tai tėra laikinės priemonės tautiniam susipratimui išlaikyti, ir jų reikalas aiškus kiekvienam, kuris yra pasiryžęs padaryti tą asmeninę auką, kai tėvynė bus laisva. Bet tos priemonės ir veikimai neturi jokios prasmės, jei netikim laisvos Lietuvos ateitim. Už tat ir tautinį susipratimą matuoti tėra prasminga pagrindiniu kriterijum — kiek tvirtas mūsų nusistatymas įnešti savo dalį, gal didelės asmeninės aukos pareikalausiančią laisvos Lietuvos atkūriman?”

Skaityti daugiau: Tautinio susipratimo pagrindai tremtyje

Visuomenes lauką užkliudė jaunimo akis

Stebint idėjas ir darbus, dėmesio verti paskutinio meto jaunimo akademiniai suvažiavimai. Juose tinkamo atgarsio rado du klausimai: lietuviškų vertybių pažinimas ir visuomeninis veikimas.

Pažinti praeities vedamąsias linijas — teisinės, valstybinės, politinės, kultūrinės sąmonės brendimą ir tradicijas yra natūralus noras to, kuris yra apsisprendęs būti lietuvis, ne tik savo profesijos busimasis specialistas (o kitokių tarp mūsų akademikų dar negarsėja). Lietuviško pažinimo klausimais kalbėdavo ir ankstesni jaunimo suvažiavimai, stovyklos, kursai. Naujesnis yra tas susidomėjimas visuomeniniu veikimu, susilaukęs specialių pranešimų.

Galima skirti teorinį visuomeninio veikimo pasiruošimą nuo praktinio veikimo (nors pirmasis natūraliai veda į antrąjį). Kai kur klausimas buvo keliamas teorinėje plotmėje (Brooklyne K. Keblio pranešimas). Buvo svarstoma, kokis turi būti žmogus, kuris leidžiasi į visuomeninio veikimo vandenis. Visuomeninio veikimo apskritai, ne specialiai politinio. Ten pareikštos pažiūros į visuomeninio darbo žmogų buvo dėmesio vertos.

Skaityti daugiau: Visuomenes lauką užkliudė jaunimo akis

Idėjos spaudoje

Kryžiaus karas dėl religinio meno parodos • Rezistencija literatūros lankuose • “Vilkimas iš marškinių” — naujasis politinės kovos metodas • Saugiausias metodas — tylėti • Partikuliarizmas — užkrečiamas dalykas • Potvynis dėl Vliko sugrįžo į vagas • Istorijos perdažymo naujas aktas • Sveikos diskusijos ir nesveikas chuliganizmas.

Šviesių spaudos sugestijų visuomeniniam gyvenimui per tris pirmuosius mėnesius nedaug teko pastebėti. Šviesiausios buvo tos, kurios kilo ryšium su bendruomenės organizuojamu kultūros kongresu, tos pačios bendruomenės suorganizuota religinio meno paroda, Kanados bendruomenės lietuvių diena, Kanados specialiomis mokytojų dienomis... Tai vis pozityvu. Bet ir į šį medų buvo įpiltas samtis deguto — organizuojant religinio meno parodą dailininkų tarpusavio polemika (Naujienose — A. Varnas — A. Valeška — V. K. Jonynas — A. Varnas), žadanti persikelti į garbės teismą.

Nesam teisėjai, kas teisus ir kas teistinas. Tačiau būtų buvęs sveikesnis atvirkščias procesas — ne išsivalkioti spaudoje ir paskui eiti į garbės teismą, o pirma nueiti į teismą ir po to paskelbti spaudoje teismo sprendimą... Ta polemika, atrodo, yra dailininkų antagonistinio perskilimo vaisius. Antagonizmas ima reikštis brutaliomis formomis kaip tyčia prieš parodas. Taip buvo Vokietijoje, rengiant lietuvių dailininkų parodą Freiburge, taip dabar Chicagoje. Freiburge buvo net anonimais intriguojamas muzėjaus direktorius, kad jis neduotų patalpų lietuvių parodai, rengiamai to paties A. Valeškos. Reikalas nuėjo iki vokiečių kriminalinės policijos, kuri išaiškino ir anonimo autorius. Dabar pasitenkinta sava spauda ir užkulisiniais ėjimais, reikalaujant nuimti parodos organizatorių ir pastatyti kitą, grasinant sabotažu ir tt.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

Vardai įvykiuose

Kun. J. J. Valantiejus,Waterbury lietuvių klebonas, yra pirmasis iš “šimto šimtininkų”. Surasti “šimtą šimtininkų”, kurie sudarytų materialinę atramą L. F. Bičiulių veiklai — pirmasis tą idėją iškėlė dr. Vincas ŠmulkštysLF Bičulių konferencijoje Waterbury.

Akt. Henrikas Kačinskas (Brooklynas), J. Gelumbauskas, J. Brazauskas, Žemaitaitis, V. Skladaitis (Waterbury), solistė A. Gaigalaitė (Philadelphia), pian. A. Kepalaitė (Brooklyn), E. Marijošiūtė(Putnam), kun. K. Balčys (Amsterdam) dalyvavo programoje Laisvės Kovotojų pagerbimo, surengto LF Bičiulių konferencijos metu Waterbury sausio 3.

Arvydui BarzdukuiClevelande kovo 3 LFB tarybos suvažiavimo metu įteikta stipendija. Komisijos pareiškimu, norėta simboliškai pagerbti tuos studentus, kurie savo veikimu parodė, jog galima suderinti savyje rūpestingas studijas ir dalyvavimą visuomeniniame veikime. Stipendiją įteikė dr. A. Smilgair Ir. Lozaitytė, atstovai Chicagos bičiulių apygardos, kuri yra šią stipendiją suorganizavusi. Teresei Ivaškaltei (Putnam) buvo skirta panašiu sumetimu New Yorko sambūrio bičiulių stipendija.

Kun. dr. Juozas Prunskisskyrė premiją jaunimo literatūros konkursui. Jury komisijos pirmininkas kun. dr. A. Baltinis, sekretorius Agnė Jesaitytė. Izabelės Matusevičiūtės pastangomis Toronte Kultūros Fondas suorganizavo pinigų trims premijoms — jaunimo dramos veikalui, jaunimo trumpam pasakojimui ir vaikų veikaliukui. Dr. Jono Bajerčiaus, Chicagos bendruomenės apygardos pirmininko, energijai labiausiai priskiriamas religinio meno parodos suorganizavimo pasisekimas.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose

LAIŠKAI

Kai skaitytojai dėkoja, giria, bara, smerkia — vis tai naudinga redakcijai. Dar naudingiau, kai pastebi konkrečiai, kas gera ir kas taisytina. Šiuo tarpu susilaukėme ir šiokių ir tokių atsiliepimų.

. . . Nuoširdžiai dėkodamas už prisiųstus susipažinimui “Į Laisvę” numerius, šiuo kartu siunčiu 10 šilingų, nes noriu, kad jūsų puikus ir tvirto nugarkaulio žurnalas ir toliau. .. skelbtų atvirą tiesą.
S. P. Pusdešris, Australija

Robert Liepinš,Latvijos buvęs ministeris Kaune ir dabar Latvijos atstovas prie Vokietijos vyriausybės, rašo, kad Į Laisvę laikraštyje jam ypatingai buvo įdomus prof. Zenono Ivinskio straipsnis apie Laikinosios Vyriausybės veikimą 1941. Tokio visapusiško to meto sąlygų atvaizdavimo — rašo min. Liepinš — lig šiol nebuvau matęs.

*

. . . Mums patinka, kad pristatote naujus autorius trumpomis biografijomis . ..
J. Gimbutas,Boston, Mass.

*

Kol Lietuvių Frontas bus išstojęs iš ... Vliko,... tol jų rašytas žodis man nereikalingas . . .
J. Damijonaitis, Omaha, Neb.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI

ATSIŲSTI LEIDINIAI

Literatūros Lankai, neperiodinis poezijos, prozos ir kritikos žodis. 1955 Nr. 6, leidžiamas Buenos Aires. Praleidžiant gausias svetimybes kreiptinas dėmesys į lietuvišką medžiagą: Antano Jasmanto — Patriotų sukilimas, arba poezijos kivirčas su tautybe, Juozo Girniaus — Dabarties beiliuzinė literatūra, Juliaus Kaupo — Meninės tikrovės ribos, Algirdo J. Greimaus — Jaunojo Kėkšto gyvenimas, Kazio Bradūno ir Eugenijaus Gruodžio eilėraščiai; recenzuojamos L. Andriekaus Plačios marios, P. Andriušio Tipelis, N. Mazalaitės Saulės takas ir Negestis, Alės Rūtos Trumpa diena, J. Kralikausko Urviniai žmonės, L. Žitkevičiaus Daiktai ir nuorūkos.

Casimiro Verax, Lituania y la URSS 1940-1955. Medellino Lietuvių Katalikų Komiteto išleista 1955, 64 pusl.

H. Sienkevičiaus, Kryžiuočiai, istorinis romanas, I tomas, vertė K. Jankūnas, išleido Karys New Yorke.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTI LEIDINIAI

Paskutinis lapas

Į LAISVĘ RĖMĖJAMS NUOŠIRDŽIAI AČIŪ

Į LAISVĘ reikalams aukojo: kun. K. Balčys $46.00, J. Stepanas $11.00, V. Ramonas $10.00, kun. St. $10.00, E. Alkevičius $7.00, Ig. Kazlauskas $7.00, S. Rudys $7.00, K. Augustis $5.00, K. Čeginskas $5.00, dr. J. Grinius $5.00, K. ir E. Pakuliai $5.00, dr. V. Šaulys $5.00, J. Tininis $5.00, V. Rygertas $4.00, A. Krikščiūnaitė $3.00, kun. L. Lumas $3.00, V. Šimkus $3.00, kun. P. Celiešius $2.00, K. Gasparėnas $2.00, kun. J. Grigonis $2.00, V. Gudaitis $2.00, V. Ignaitis $2.00, kun. P. Jucevičius $2.00, K. Kazlauskas $2.00 V. Kulbokas $2.00, S. Laniauskas $2,00, A. Masaitis $2.00, E. Masionis $2.00, J. Urbonas $2.00, A. Valiuškis $2.00, J. Vitėnas $2.00, dr. P. Žemaitis $2.00, M. Sirutytė $1.00.

Mieliesiems Į LAISVĘ rėmėjams jos leidėjai nuoširdžiai dėkoja.

“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:

Australijoje: A. Grigaitis, 86 Gheringhap St., Goelong, Vic. N. Butkū-nas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.

D. Britanijoje: V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Ave., Shepherds / Bush, London W. 12.

Italijoje: Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas

Į Laisvę 1956 10(47)


Redakcija: Ugniniai stulpai ................................ 1

Juozas Nemura: Pilietybės prasmė ........................... 6
Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai.
                 Palyginamoji įžvalga ..................... 11

Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje 10
Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos 
(žinomiems ir nežinomiems kovotojams prisiminti po 15 metų) 25

Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas ........................ 30
Darbai ir idėjos: ...................................... 36-64
Anapus: Prekyba pagal planą (Eli), 
        Visasąjunginė prekyba okupuotoje Lietuvoje (Eli), 
        Baltijos respublikas pavers satelitais?
Pasauly: Nuo Ženevos konferencijos iki Amerikos rinkimų (J. B.), 
         Pavergtieji kraštai, 
        Europa ir mes (pasikalbėjimas su V.Sidzikausku)
Tremtyje: Pakantos ir geros valios kelyje, 
          Naujas aktas Vliko-Lozoraičio dialoge, 
          Idėjos spaudoje, 
          Vardai įvykiuose;
Laiškai: V. Bridvaičio V. Jonikui, 
         Tėvo Bernatonio redakcijai, 
         Redakcijos atsakymas.


PDF   Fotografinė kopija   BOX 


 

Ugniniai stulpai

NR. 10 (47) 1956 M. LIEPA

DVEJOPA REZISTENCIJA

Prieš akis dvi manifestacijos, tarp kurių yra penkiolikos metų tarpas. Aname jo gale—1941 sukilimas Lietuvoje, šiame gale — 1956 Kultūros kongresas tremtyje.

Sukilimas manifestavo viešumai rezistenciją, ilgą, tebetrunkančią, prieš Lietuvos išorinį priešą, okupantą. Kultūros kongresas manifestuoja sukilusią tremtyje rezistenciją prieš naminį, vidaus priešą — kultūrinį abejingumą, vedantį į dvasinį susinaikinimą.

Nebaigtos rezistencijos istorijoje Lietuvoje prirašyta daug aukos ir herojizmo paveikslų tų asmenų, kurie krito kovoje. Tai auka, kuri primena Čiurlionio paveikslo šviesius aukos dūmus, pramušančius erdves ir pasiekiančius Viešpaties sostą. Tremties istorija turės užrašyti aukas su vidaus priešu. Deja, gėdingas aukas, kurios kaip Čiurlionio paveikslo tamsūs dūmai, sklaidąsi pažemėje ir graužią akis gyviesiems. Tai tie lietuviai, kurie narkotizavosi Vakarų gyvenimo patogumais, prarado domėjimąsi kultūrinėmis vertybėmis ir ima skęsti dvasinės nebūties letarge... Kultūros kongresas turi virsti Jerihono trimitais, nuo kurių garso trupėtų apkalkėjimas patogumais ir sutvirtintų valios likučius pasipriešinti ir atgyti, kaip tas Vaižganto Sviestavičius atgijo Napalio dainininkų koncerte.

Penkiolikos metų tarpas davė šiandien skirtingas sąlygas, kitą priešą, kitus kovos metodus. Bet rezistuojanti dvasia liko ta pati, nes ir ten ir čia reiškiasi pasipriešinimo kova, reikalaujanti eiti prieš srovę, įtempti tam valios jėgas ir nevengti asmeninės aukos, nors ir nepalyginamo masto.

Skaityti daugiau: Ugniniai stulpai

- PIRMIEJI PARTIZANO ŽINGSNIAI -

Susiveržėm diržus, prisitvirtindami prie jų granatas bei šovinines ir, suspaudę rankose plieninius ginklus, pasiruošėm atsisveikinti su namiškiais.

Motinos skruostais riedėjo ašaros. Priėję prie jos, abu priklaupėm, laukdami palaiminimo. Ištiesusi savo grubias rankas, bet švelniais kaip motinos, priglaudė prie savęs mudviejų palenktas galvas ir tyliai laimino mudviejų pasirinktą kelią...

“Viešpats tesaugo judviejų žingsnius,” buvo vieninteliai ir paskutiniai mamos žodžiai (Daumantas, Partizanai už geležinės uždangos).

PILIETYBĖS PRASMĖ

K. M. NEMURA, Australija

Praėjusį rudenį New Yorke posėdžiavęs, Vlikas nusitarė, kad grupių atstovais Vlike gali būti ir ne Lietuvos piliečiai. Ligi tolei Vliko statute buvo įsakmiai pabrėžta, kad Vlike atstovu būti tegali Lietuvos pilietis. Kodėl Vlikui prireikė tokio radikalaus posūkio Lietuvos valstybinio kontinuiteto atžvilgiu, oficialių pagrindų neteko girdėti. O šiam Vliko posūkiui neoficialiai advokataujančiųjų pasisakymuose aiškėja daugiau oportūnistinis paviršutiniškumas, kaip tikrovės pažinimas ir pačios pilietybės supratimas. Kadangi dabartinėje tarptautinėje Lietuvos padėtyje Lietuvos pilietybei tenka ypatingas vaidmuo kaip Lietuvos valstybinio kontinuiteto veiksniui, todėl tariuos pilietybės klausimą verta palukštenti grynai pačios Lietuvos reikalo prasme.

1. KAS GI YRA PILIETYBĖ?

Nėra valstybės, kurios visi gyventojai, neišskiriant nė atsitiktinių prašalaičių, būtų lygiateisiai jos šeimininkai. Kiekvienoje valstybėje šeimininkas yra tik tam tikra valstybinė bendruomenė (“Staatsvolk”, “populus”). Šiai valstybinei bendruomenei priklauso ir valstybės suverenumas. Tik ji kompetetinga nustatyti valstybės valdžios vykdymo sąrangą. Tik ši valstybinė bendruomenė yra lyg ir valstybės savininkė, o ne visi valstybės gyventojai. Kas iš valstybės gyventojų yra ir kas gali būti šios valstybinės bendruomenės (“Staatsvolko”) nariu — nustato valstybes konstitucija ir įstatymai.

Priklausymasšiai valstybinei bendruomenei ir yra pilietybė.

Skaityti daugiau: PILIETYBĖS PRASMĖ

EUROPOS IR AMERIKOS PEDAGOGINIAI IDEALAI

PALYGINAMOJI ĮŽVALGA

ANTANAS RAMŪNAS, Ottawa, Can.

Organizuojant Atlanto bendruomenę ir besirūpinant Vakarų ūkine, kultūrine, socialine, politine integracija, savaime iškilo Europos ir Amerikos (autorius čia turi galvoje visų pirma JAV ir Kanadą) pedagoginės integracijos reikalas. Mums, lietuviams, tatai turėtų labai rūpėti, nes gal ir netolimas laikas, kada, atgavę nepriklausomybę, turėsime iš pagrindų reorganizuoti Lietuvos švietimo sistemą, pasiimdami, kas yra geriausio Vakarų Europoje ir Amerikoje. Štai kodėl nuolat turime budėti, gyvendami augščiausių lietuvių tautos pedagoginių ir kultūrinių idealų vizija.

Kai kas pasakys: “Amerikoje nėra nieko, kas būtų verta mums pasisavinti ir prisitaikyti. Tad kreipkime savo akis į Vakarų Europą, vien į Vakarų Europą!” Kai 1946 m. “Tremtinių Mokykloj” ir 1948 m. “Tėvynės Sarge” ryškinau Naujojo Pasaulio globalinį vaidmenį ir kreipiau savo tautiečių dėmesį į Amerikos žymius pedagoginius laimėjimus, kai kieno buvau pavadintas neišmanėliu ir nenaudėliu.

Laikas atsipalaiduoti mums nuo visų iš anksto sudarytų, kartais visai nepagrįstų, nusistatymų! Laikas turėti kiekvienam iš mūsų kiek galint pilnesnį ir objektyvų Europos ir Amerikos pedagoginių idealų vaizdą.

Skaityti daugiau: EUROPOS IR AMERIKOS PEDAGOGINIAI IDEALAI

DEŠINEN IR KAIRĖN DEMOKRATINĖJ LIETUVOJ

ZENONAS IVINSKIS,
 Roma

Lietuvių visuomeninė diferenciacija, paprasčiau tariant, susiskaidymas grupėmis, yra tema, kurią ne visi sutinka su tuo pačiu jausmu. Vieniems ji įdomi ir nuolat aktuali. Vieni joje mato septynių dešimtmečių Lietuvos istoriją. Kitiems ji nuobodi. Kiti jaučiasi pavargę nuo nesibaigiančio srovinio eižėjimo, visuomeninės atomizacijos ir su ja einančių politinių ginčų.

Tačiau tiek vieniems, tiek kitiems reikia skaitytis su faktu, kad demokratinėje valstybėje visuomeninė diferenciacija reikalinga, kad joje savo funkcijas atlieka pozicija ir opozicija. Tai faktas, kurį tenka priimti be diskusijos. Kitas reikalas, kaip toji visuomenė yra susigrupavusi, kiek tarp jų reiškiasi pozityvus bendradarbiavimas. Tai jau priklauso ir nuo susigrupavimo pagrindų ir nuo susigrupavimuose besireiškiančių asmenų demokratinio susipratimo bei kultūros lygio.

1. APSISPRENDIMAS UŽ DEŠINĘ IR KAIRĘ

Lietuvoje buvo svetimas anglosaksų diferenciacijos pavyzdys, kuriame grupės skiriasi savo socialiniais, ūkiniais, politiniais siekimais. Angliškasis socializmas, kaip Attlee nekartą yra autoritetingai priminęs, remiasi ne pasaulėžiūrine socializmo doktrina, t. y. dialektiniu materializmu ar marksizmu bei ateizmu, bet socialine, ūkine praktine programa, pvz. ūkio planavimu, visuomeninio pobūdžio turtų suvalstybinimu ir t.t. Kai kontinentinės partijos tiek dažnai vartoja savo varduose socializmo žodį, anglai ir jo išvengė. Praktiškai darbo partijoje sutelpa ir anglikonas puritonas ir katalikas.

Skaityti daugiau: DEŠINEN IR KAIRĖN DEMOKRATINĖJ LIETUVOJ

ATOMAS IR PARTIZANAI

1945 rugpjūčio 20 sutartu laiku pasiekėm numatytą miške punktą, kur mūsų lauke partizanas Vėtra. Jis mus nuvedė į miško gilumą, kur tankių krūmų apsuptoj žavioj aikštelėj prie radijo aparato būriavosi Mykolas Jenas, Kardas, Žalgiris, Miškinis, Ąžuolas, Vilius, Plunksna ir dar keletas kovotojų. Ši diena partizanams buvo nepaprastai džiugi. Visi su dideliu įdomumu klausėsi BBC radijo komentatoriaus pranešimo apie atominės bombos jėgą, parodytą prieš keletą dienų Japonijoje. Buvo tikima, kad su šiais naujais (moksliniais išradimais prasidės naujas tempas ir pasaulio politiniame gyvenime. Visus džiugino Amerikos prezidento žodžiai, lietę vieną pasaulio valstybę ir vieną vyriausybę...

Čia pat ant kelmo pasidėjęs rašomąją mašinėlę, Ąžuolas kalė matricas, o Vėtra jau ruošė rotatorių. Už pusvalandžio Audronė vikriai ėmė iš rotatoriaus išspausdintą ekstra “Laisvės žvalgo” laidą, kurioje riebiomis raidėmis buvo skelbiama džiugi mūsų tautai žinia apie suskaldyto atomo panaudojimą ginklams prieš agresorius... Visi trynė rankas ir pakelta nuotaika dalinosi įspūdžiais, tikėdamiesi greitai baigti savo varganotą partizano gyvenimą...

Žalgiris užsuko iš Varšuvos muzikos. Trys poros partizanų susikibo ir polkutę sudėjo (Daumantas, Partizanai už geležinės uždangos).

AUKOS IR VILTIES DIENOS

KOVOJE DĖL LAISVĖS (5)

ŽINOMIEMS IR NEŽINOMIEMS KOVOTOJAMS PRISIMINTI PO 15 METŲ

KAZYS AMBROZAITIS,
Cleveland, Ohio

1940 rudenį rusų okupacija jau buvo įsitvirtinusi daugelyje gyvenimo sričių. Suėmimai dažnėjo, teroras augo, komunistinė propaganda vis labiau darėsi įkyri. Jaunimas pirmas viešai nepasitenkinimą pradėjo demonstruoti. Nei okupantų, nei vyresniųjų perspėjimai nuo to nesulaikė. Jaunimo tarpe susiorganizavo būreliai, kurie pradėjo platinti lapelius prieš okupantus. Būreliai neturėjo tarpusavio ryšio. Juos okupantams buvo lengva iššifruoti dėl jų neprityrimo. Tada “Laisvoji Lietuva” buvo vienas iš pirmųjų pogrindžio periodinių laikraštėlių Kaune, davusių informacijų ir instrukcijų to meto rezistentams. Jį spausdinome rūsyje po viena bažnyčia. Bespausdinant ketvirtąjį numerį daugumas to kolektyvo narių buvo suimti. Ketvirtajame numeryje turėjo tilpti ir vėlyvą rudenį per sieną iš Vokietijos pargabentas Laikinasis Lietuvių Aktyvistų Fronto Statutas.

Greitu laiku LAF pavyko susirišti su pavienėmis grupėmis, jas sujungti ir perorganizuoti. Sumažėjo areštai, o bendras pasipriešinimas buvo organizuotas ir stiprus.

Okupacijų metu būti rezistentu reikėjo išpildyti pirmą sąlygą: išsižadėti savęs. Jaunimas tada nesvyruodamas aukojosi ir buvo pilnas stebėtino entuziazmo. Todėl ir į LAF eiles jungėsi daugiausia jaunimas. Net pačią vadovybę sudarė jaunieji universiteto profesoriai, akademikai, studentai, buvę karininkai. Universitetai ir kitos augštosios mokyklos virto pasipriešinimo centrais. Vienas iš gerai organizuotų LAF vienetų buvo Kauno veterinarijos akademija.

Skaityti daugiau: AUKOS IR VILTIES DIENOS

SKAUTO ĮNAŠAS

A. V. DUNDZILA,
Los Angeles,

Skautiškoji ideologija pilnutinę asmenybę apsprendžia trijų vertybių — Dievo, tėvynes, artimo — darna. Šių vertybių įsisąmoninimo link skautybė veda vaiką vienu iš natūraliausiai mažamečiui pritaikomų būdų— žaidimu. Paūgėjusiajam žaismo metodą pakeičia sąmoningas vadovavimas, kuris betgi yra reiškiamas ne liepiamąja nuosaka: “eik, daryk”, bet demokratinio sutarimo dvasia: “eikime, darykime”. Amžius ir skautiškasis subrendimas išleidžia skautus vyčius, akademikus skautus ir aktyvių vadų — skautininkų kadrus. Jie studijuoja gyvenimo, skautybės, valstybės ir kitas bendrąsias laiko ir vietos keliamas problemas. Jie sudaro skautiškojo jaunimo auklėjimo bei vadovavimo aktyvųjį branduolį visuomenėje, mokykloje, pačiame skautų būkle, stovykloje, iškyloje. Šis skautiškojo brendimo ir veikimo ratas nuolat sukasi iš kartos į kartą. Keičiasi žmonės, bet skautiškoji mokykla visad ta pati.

Be abejojimo, ir skautybės mokyklą, kaip kad ir kiekvieną kitą mokyklą, eidamas ar išėjęs jaunuolis nėra garantuotas nuo klystkelių. Tačiau kiekvienas skautas gauna tris aiškias gyvenimo gaires — Dievo, tėvynės ir artimo gaires. Pagal šias gaires orientuodamasis, skautas kuria ne tik savo asmeninį gyvenimą, bet pagal savo išgalės veikia ir savo aplinką, atlieka savo pareigas savai tautai.

SKAUTAS PEREINA Į POGRINDĮ

1940 m. Lietuvą okupavus, lietuviškoji skautybė buvo tučtuojau užgniaužta. Skautų organizacija oficialiai likviduota. 1940 m. liepos 25 d. “Vyriausybės Žinių” nr. 720, eil. 5749 buvo paskelbtas “Lietuvos skautų sąjungos likvidavimo įstatymas”, kuriame skaitome:

1.    Lietuvos Skautų Sąjunga su visais jos daliniais nuo 1940 m. liepos 18 dienos likviduojama.

Skaityti daugiau: SKAUTO ĮNAŠAS

VIENA DIENA PARTIZANŲ ŠVENTĖJE

Po trumpos maldos prasidėjo vaišės, įvairinamos partizaninio gyvenimo humoro ir gilių sąmojų. Vaišes pertraukė, paėmęs žodį, apygardos vadas, nušviesdamas dabarties politinių įvykių raidą... Išryškinęs lietuvių tautos kovų prasmę, jis išreiškė padėką visiems partizanams už besąlyginį duotos priesaikos vykdymą...

— Mūsų tautos kančios ir toks gausus kovos brolių pralietas ir dar liejamas kraujas testiprina mūsų kovos dvasią, kad ir tragiškiausioj klaikumoj nesukniubtų mūsų vėliavos prieš pralaimėjimą, — buvo paskutiniai jo kalbos žodžiai.

Po kalbos atsiradusi susimąstymo tyla buvo pertraukta partizanų mėgstama daina:
              Toli už girių leidosi saulė.
              Dainavo broliai ardami,
              Dainavo tėviškės artojai,
              Arimą juodą versdami .. .

Suskambėjo stiprūs vyriški balsai:
              Stovėjai, mama, tu prie vartų,
              Kalbėjai — vakaras gražus ...
              Ir per naktis tu nemiegojai,
              Prie lopšio supdama vaikus ...

 

Skaityti daugiau: VIENA DIENA PARTIZANŲ ŠVENTĖJE

Prekyba pagal planą

ANAPUS

Iš Maskvos ir iš satelitų leidžiamas gandas, kad okupuotuose kraštuose būsią duota daugiau teisinės ir ūkinės laisvės. Tariame aktualu susipažinti su viena to ūkinio gyvenimo dalimi — prekyba, kaip ji dabar yra pririšta prie Maskvos.

*

Okupuotos Lietuvos prekyba, išskyrus labai nereikšmingą smulkią privačią prekybą ir vadinamą “juodąją rinką”, yra suvalstybinta. Prekybinės įstaigos priklauso arba tiesiai Sov. Sąjungai, tai vadinamos “visasąjunginės”, arba pačios okupuotos Lietuvos valdžiai, tai vadinamos “respublikinės”, arba dar Maskvos priklausomoms vadinamoms “kooperacijos” ar artelių sąjungoms.

Pagal prekiaujamus dalykus okupuotoje Lietuvoje yra trys rūšys prekybinių įstaigų: 1) maisto dalykų parduotuvės, 2) pramonės gaminių parduotuvės ir 3) vadinamos viešojo maitinimo įstaigos, t. y. valgyklos, restoranai, kavinės, užkandinės ir pn.

Skaityti daugiau: Prekyba pagal planą

"Visasąjunginė'' prekyba okupuotoje Lietuvoje

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kituose okupuotos Lietuvos didesniuose miestuose geriausiuose prekybos rajonuose, geriausiose patalpose yra įsitaisiusios rusiškosios, vadinamos ‘‘visasąjunginės’’ prekybos įstaigos, bet ne lietuviškos, kaip bolševikai vadina, “respublikinės”. “Osobgastronom”, “Osobunivermag”, ’’Glavta-bak”, “Glavvino”, “Glavelektrosbyt”, “Glavchimsbyt”, “Teze”, “Juvelir-torg”, “Vojentorg”, “ORS”, “Dina-mo”, “Sojuzpiečat” ir kitos Sov. Sąjungos prekybos įstaigos bei įmonės yra užplūdę Lietuvą su savo skyriais, parduotuvėmis, kioskais ir t.t. Pvz. “Osobgastronom” turi Vilniuje vien Gedimino g-vėje dvi didžiules maisto dalykų parduotuves, Kaune vien Laisvės alėjoje taip pat dvi didžiules parduotuves. O kiek dar tokių “Osobgastronomų” Vilniaus, Kauno kitose g-se, kiek dar Klaipėdoj#, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose.

Skaityti daugiau: "Visasąjunginė'' prekyba okupuotoje Lietuvoje

Baltijos respublikas pavers satelitais?

“Uusi Suomi” laikraštis balandžio mėn paleido žinią, kad Sovietai galį Baltijos valstybes paversti satelitais, žinia nuėjo per švedų, vokiečių ir net prancūzų spaudą. Lietuvių spauda pažiūrėjo į ją skeptiškai. Lietuvių politiniai kolektyvai susilaikė nuo aiškesnių komentarų. Tebuvo pasitenkinta spėjimu, kad žinia galėjo būti paleista iš sovietinių šaltinių, mėginant, kaip į tai reaguos Vakarai. Tačiau lietuviui pagrįstai parūpsta, kiek tas dalykas būtų galimas.

*

Ką tai reikštų formaliai ir gyvenimiškai?

Formaliai dalykas galimas, pasiremiant Sovietų konstitucijos 17 paragrafu. Lietuvos “augščiausioji taryba” turėtų nutarti, kad ji išsijungia iš Sovietų Sąjungos, taip kaip “ji” nutarė į Sovietų Sąjungą įsijungti. Tuomet ji veiktų šalia Sov. Sąjungos kaip Lenkija, Čekoslovakija ar kitas satelitas. Toliau Sovietų Sąjunga sudarytų su naujais satelitais sutartis, ir artimesni ar tolimesni santykiai tarp Baltijos satelitų ir Maskvos jau priklausytų formaliai nuo tų sutarčių.

Skaityti daugiau: Baltijos respublikas pavers satelitais?

Nuo Ženevos konferencijos iki Amerikos rinkimų

PASAULYJE

Ženevos konferencija (žr. Į Laisvę Nr. 7-44), kuri įvyko prieš metus, reiškia vieno politinio laikotarpio pabaigą ir kito pradžią. Iš sustingusios, įšalusios padėties Rytų-Vakarų santykiai gali pajudėti. Tad jie verti galimai rūpestingesnio žvilgsnio.

*

Ženevos konferencija užbaigia dešimtmetį, kuriame buvo pergyventas ištisas perversmas santykiuose tarp Rytų ir Vakarų: nuo broliavimosi svaigulio iki kito krašto — šaltojo karo. Net iki šaltojo karo viršūnės, iš kurios jau rodėsi ir ginklų karo pradžia (Korėjos karas, Indokinija). Pastarojo karo grėsmėje Amerika buvo sukūrusi visą Vakarų apsaugos sistemą — pati vėl apsiginkluodama ir draugingose valstybėse išplėsdama savo karines bazes, ginkluodama sąjungininkus, sukurdama sąjungininkų karinius blokus Europoje ir Azijoje (Nato ir Seato), siekdama dar apginkluoti Vakarų Vokietiją.

Sistema nebuvo baigta įvykdyti, kai jai smūgį sudavė Ženevos konferencija. Nuo Ženevos konferencijos prasidėjo laikotarpis, davęs naują prielaidą tolimesnei politikai, būtent, Vakaruose priimta aksioma, kad abiems pusėms apsiginklavus atominėmis bombomis karas daros nebegalimas, ir jo veiksnį tenka išjungti iš tarptautinių klausimų sprendimo Tokiu atveju ginčijamus klausimus lieka spręsti arba derybų keliu ar tolimesne kova, bet jau kitais ginklais. Ženevos nauja prielaida reikalavo jieškoti naujų politikos metodų.

Skaityti daugiau: Nuo Ženevos konferencijos iki Amerikos rinkimų

Pavergtieji kraštai, Europa ir mes

Pavergtosios Europos Seimo sesija Strasbourge buvo gausiai aprašyta, nurodant, kiek buvo padaryta opinijai laimėti. Tas pastangas vertinant, kyla betgi noras matyti tikrąją Europos opiniją pavergtųjų atžvilgiu. Kreipėmės tuo reikalu į V. Sidzikauską, lietuvių delegacijos pirmininką, paaiškinimų:

Kl. Strasbourgo sesijoje lenkų atstovas apgailestavo, kad tokis gražus susirinkimas negalėjo susirasti vietos pačiame Strasbourgo mieste. Ar tikrai Strasbourgo miestas nerado galimumo duoti jokios salės pačiame mieste? Ar buvo ženklų, kad Prancūzijos administracija nepageidauja sesijos platesnės reklamos? Ar šiuo kartu kaip ir pereitu Prancūzijos vyriausybė pageidavo, kad atstovų skaičius būtų sumažintas, palyginti su New Yorku?

A. Kad Pavergtųjų Europos Tautų Seimo pilnaties posėdžiai Europoje šį kartą vyko ne pačiame Srasbourge, o Pourtaleso pilyje arti Strasbourgo, nebuvo kaltas nei Strasbourgo miestas, nei Prancūzų administracija. Mat, PET sesijos Strasbourge derinamos su Europos Tarybos patariamojo parlamento sesijomis. Tad esame suvaržyti laiko požiūriu. Dėl nesantaikos Čekoslovakų delegacijoj, ilgai nebuvome tikri, ar iš viso PET sesija Strasbourge šiais metais galės įvykti. Kai reikalai susitvarkė, mes stengėmės gauti tą pačią salę, kurioje posėdžiavome pernai, bet, deja, ji jau buvo išnuomota kitiems. Kitų tokiam reikalui tinkamų salių Strasbourge nėra, išskyrus universiteto didžiąją salę, kurios universiteto vadovybė neleidžia naudoti politiniams susirinkimams. Negalėčiau taip pat pasakyti, kad Prancūzijos administracija nepageidautų platesnės PET sesijos reklamos, — greičiau priešingai. Jokių dėl delegacijų narių skaičiaus apribojimo Prancūzijos vyriausybė šį kartą nedarė. Todėl šiais metais delegacijos buvo gausesnės, būtent, po 6 vietoje 4, kaip kad buvo pereitais metais. Delegacijų narių skaičių apsprendžia mūsų turimos tam tikslui lėšos.

Skaityti daugiau: Pavergtieji kraštai, Europa ir mes

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui