RUSIFIKACIJOS TEMPAS SPARTĖJA

Iš Rusijos atsiųsti varovai, Lietuvoje įsikūrę kolonistai ir prisiplakėliai iš pačių lietuvių tarpo spartėjančiu tempu vykdo okupuotoje Lietuvoje “socializmo statybą”: smurtu ir prievarta verčia Lietuvos žmones vilkti komunizmo ir ateizmo sienojus, kad kuo veikiau išaugtų rusicizmo pastatas, kurin būtų suvaryta visa lietuvių tauta.

Komunistinė kultūra

Ateizmas, komunizmas ir rusifikacija — visa tai okupantai skiria į kultūrinio darbo sritį. Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos centro komitetas per Lietuvos KP centro komitetą spaudžia miestų ir rajonų komitetus ir “pirmines partines organizacijas” “ . . . imtis visų priemonių, kad būtų įgyvendinti TSKP XXIV ir Lietuvos KP XVI suvažiavimų nutarimuose keliami tolesnio kultūros vystymosi uždaviniai, kad būtų šalinami kultūros įstaigų darbo trūkumai. Visa kultūrinė veikla rajonuose turi būti geriau ir sumaniau panaudota partijos XXIV suvažiavimo nutarimų propagavimui, komunistiniam, internacionaliniam ir ateistiniam darbo žmonių auklėjimui”.

Toliau tame pačiame Lietuvos KP centro komiteto nutarime dar smulkiau detalizuojami komunistinės kultūros tikslai:    “Ir toliau reikia siekti, kad kultūros - švietimo įstaigos dar aktyviau padėtų skiepyti žmonėms tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionalizmo jausmus, plačiau propaguotų lenininės nacionalinės politikos, tautų draugystės ir jų bendradarbiavimo idėjas. Ieškoti naujų kultūrinio darbo formų internacionalinio auklėjimo turiniui gerinti”.

Skaityti daugiau: RUSIFIKACIJOS TEMPAS SPARTĖJA

STIPENDIJAS SKIRTI SIBIRO LIETUVIAMS

Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius vis dar kviečia mus studijuoti į Vilnių. “Gimtojo krašto” 1971 metų 52-me numeryje jis siūlo po 150 rublių stipendijas mėnesiui, kad tik atvažiuotume, ir pažada apmokėti kelionę atgal, jei Vilniaus universitete gerai išmoksime marksizmą ir ateizmą.

Tame pačiame “G. k.” numeryje ir Antanas Pavilonis, čikagiškės komunistinės “Vilnies” bendradarbis, atsilankęs okupuotoje Lietuvoje, pasakoja savo įspūdžius, kurie apskritai yra labai palankūs “tarybinei Lietuvai”. Bet kitko iš jo ir negalima laukti. Juk nusipelnęs “vilnietis” buvo Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto svečias, vaišinamas ir vežiojamas komiteto pinigais ir saugojamas komiteto palydovų. Nežiūrint to, vis tik, pasirodo, ne viskas sklandžiai toje viešnagėje ėjosi. Kur tai girdėta, ir tikriausia pačiam Kubiliui nebuvo smagu skaityti, kad Pavilonis savo globėjams darytų priekaištus ir duotų patarimus:

“Štai jūsų krautuvių pardavėjus ir restoranų padavėjus reikėtų pasiųsti praktikai pas kapitalistus; tie juos išmokytų, kaip reikia dirbti”.

Skaityti daugiau: STIPENDIJAS SKIRTI SIBIRO LIETUVIAMS

IŠ LIETUVOS Į JUNGTINES TAUTAS

Šiaurės ir Pietų Amerikos ir Europos didžioji spauda kovo mėnesį paskelbė žinią iš Maskvos, kad Lietuvos katalikai slapta pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kurt Waldheimui memorandumą, prarydami jį įteikti Sovietų Sąjungos kompartijos generaliniam sekretoriui L. Brežnevui. Šis okupuotos Lietuvos lietuvių skundas, kurį pasiraSė 17.054 žmonės, kaltina Sovietų Sąjungą religijos Lietuvoje persekiojimu, tikinčiųjų diskriminavimu, žmogaus teisių slopinimu, sovietų konstitucijos ir tarptautinės teisės nevykdymu.

Šitame dokumente pažymima, kad 1971 metų rudenį Brežnevui buvę pasiųsta 3 peticijos su 5000 parašų, bet milicija, “vartodama grasinimus, areštus, surakindama rankas, kliudė masinį parašų rinkimą. Tokia valdžios akcija sutvirtino įsitikinimą, kad dabartinis memorandumas nepasieks tikslo, jei jis bus siunčiamas tuo pačiu keliu kaip ankstesni pareiškimai”.

Skaityti daugiau: IŠ LIETUVOS Į JUNGTINES TAUTAS

VYRIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas 1971 metų seimo sesijai buvo sukviestas į Detroitą gruodžio 4-5 d.d. Iš 15 Vliko grupių sesijoje dalyvavo 13 grupių su 39 atstovais. Kai kurių grupių atstovais pripuolamai pakviesti detroitiečiai; kai kurios jų nesumokėję 100 dol. nario mokesčio, o buvo ir tokių, kurios niekad tokio mokesčio nėra mokėjusios.

Daugelis sveikinimų vienodi, tik PLB valdybos pirm. St. Barzduko ir pulk. K. Škirpos ryškiau išsiskyrė iš kitų savo konkrečiais pasiūlymais. Barzdukas iškėlė bendros reprezentacijos, bendros informacijos ir bendro fondo politinei veiklai finansuoti suorganizavimo mintį, o Škirpa kvietė seimą pasisakyti Lietuvos Laikinosios vyriausybės atveiksminimo ir tos vyriausybės narių į Vliką įjungimo klausimais.

Iš padarytų ataskaitinių pranešimų ryškėjo, kad Lietuvos laisvinimo lauke išskirtinai judriai reiškėsi Vliko pirmininkas dr. Kęstutis Valiūnas. Vliko, kaip kolektyvo, veikla, blankesnė. Daugiausia koncentruotasi į Bražinskų bylą, tačiau Simo Kudirkos šuolis į laisvę nepakankamai buvo išnaudotas Lietuvos laisvės propagavimui. Pranešimų metu nemaloniai išryškėjo, kad net Vliko valdybos narių tarpe įvyksta pasimetimų dėl tarpusavio susižinojimo stokos. Iš Tautos Fondo pirm. prel. J. Balkūno pranešimo paaiškėjo, kad Vliko veiklą stipriausiai remia Kanados lietuviai per prie LB suorganizuotą Tautos Fondą.

Skaityti daugiau: VYRIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS

NAUJŲ KELIŲ IEŠKOJIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Mintys apie JAV-bių LB centro valdybos suruoštą politinių studijų savaitgalį Philadelphijoje

Laisvojo pasaulio lietuviuose netrūksta nei pastangų, nei judrumo, nei energijos. Jie suorganizuoja bei suruošia didžiulius tautinių šokių festivalius, dainų šventes, vieną ar kitą kraštą (Kanadą, Australiją) apimančias lietuvių dienas ir eilę kitų didesnių ar mažesnių parengimų. Visa tai pareikalauja daug laiko, pastangų, darbo ir pinigo. Pagrindinei mūsų tremties misijai — Lietuvos laisvinimo darbui — belieka tik trupiniai nuo visų tų gausių parengimų stalo. Tam tikra lietuvių dalis galvoja, kad Lietuvos laisvinimo žygyje tegali dalyvauti tik “išrinktieji” bei “pateptieji”. Tie mūsų “išrinktieji” bei “pateptieji” eilę metų labai menkai tejudėjo: didesnių darbų nesimatė, tuo pačiu nebuvo ir apčiuopiamesnių rezultatų. Visą Lietuvos laisvinimo darbą pajudino iš mirties taško prieš maždaug dešimtį metų taip vadinamieji partizaniniai judėjimai (Rezoliucijoms Remti Komitetas, Lapkričio 13-sios žygininkai, BATUN-as ir kit.). Paskutinių kelerių metų laikotarpyje šioje srityje reiškiasi JAV-bių LB centro valdyba.

JAV-bių LB centro valdyba, suruošdama politinių studijų savaitgalį 1971 metų gruodžio mėnesio 11 ir 12 dienomis Philadelphijoje, siekė poros tikslų: bandė paieškoti naujų kelių Lietuvos laisvinimo darbe ir mėgino išjudinti krašto lietuvius pilnesniam įsijungimui į Lietuvos laisvinimo žygį. Šio pobūdžio politinių studijų savaitgaliams pradžią padarė Kalifornijos lietuvių aktyvesnieji darbuotojai. Jie yra jau suorganizavę ir pravedę porą politinių studijų savaitgalių. Pagirtina JAV-bių LB centro valdyba už parodytą iniciatyvą šioje srityje. Reikia manyti, kad ji nenuleis rankų po šio pirmojo savo bandymo ir suruoš panašius politinių studijų savaitgalius didesnėse lietuvių bendruomenėse: Cicagoje, New Yorke, Clevelande, Detroite, Bostone ir kitose vietovėse.

Skaityti daugiau: NAUJŲ KELIŲ IEŠKOJIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

1971 m. lapkričio 13-14 d.d. Čikagoje vyko Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas. Dienraštis “Draugas” savaitę prieš suvažiavimą vedamajame (pasirašytame Pr. Gr.) kėlė tokius viltingus pageidavimus:

“Mums šiandien reikia persvarstyti savo politiką, tai yra savo veiklos linkmę, keliant ar bent išlaikant gyvą laisvės bylą. Veiklos linkmę šiame krašte turi nustatyti ne kas kitas, kaip tik Amerikos Lietuvių Tarybos susirinkimas, kuris atstovauja bent daliai patriotinio nusiteikimo tautiečių išeivijoje. Persvarstyti vertybes politiniam lauke nėra nei nusikaltimas, nei gėda, nes politika yra dienos reikalas, o ne pastovus kelias viena kryptimi. Pastovus mūsų veikloje turi būti tik tikslas. Priemonės turi keistis pagal reikalą ir viešosios politikos apraiškas. Ir tai reikia apsvarstyti, nusismaigstyti aiškesnes gaires ir numatyti veiklos apimtį. Čia nereikia nei garsių šūkių, nei tuščių žodžių, bet yra būtinas planas ir tikrovės pažinimas. Kada kalbama apie kovą, ji turi būti nukreipta j vieną priešą — okupantą. Kada kalbama apie priemones, jos turi derintis visoje mūsų veikloje su vienu tikslu — laisvės troškimo palaikymu. Puolimai ar gynimaisi, nukreipti į save, rašo mirties sprendimą organizacijoms ir pačiam tikslui, nes netenka prasmės tolimesnė jų egzistencija”.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

JAUNIEJI KOVOJE PRIEŠ OKUPANTUS

“Kultūrinio pasikeitimo” programos rėmuose Sovietų Sąjunga 1972 m. pradžioje į Ameriką atvežė liaudies ir pritaikomojo meno parodą, praturtintą stipria rusų propaganda, kad Baltijos valstybės “savanoriškai įsijungusios į socialistinę valstybę”.

Kelionę su paroda rusai pradėjo nuo Washingtono, o kovo pradžioje perkėlė ją į Los Angeles. JAV LB centro valdyba kreipėsi į abi LB Los Angeles apylinkes, prašydama paieškoti būdų atremti sovietų propagandą. “Reikia parodos klausimu straipsnių spaudoje, protesto demonstracijų, kultūringo patriukšmavimo”, savo kovo 2 laiške apylinkių pirmininkams rašė c. v. vicepirmininkas A. Gečys.

Skaityti daugiau: JAUNIEJI KOVOJE PRIEŠ OKUPANTUS

SU LIETUVOS BYLA Į SVETIMUOSIUS

JAV-bių LB centro valdybos pastangos ir laimėjimai, informuojant svetimuosius Lietuvos bylos reikalu.

Paskutinių kelių mėnesių laikotarpyje (1971 metų pabaigoje ir 1972 metų pradžioje) JAV-bių LB vadovybė vėl parodė gražios iniciatyvos svetimųjų informavimo Lietuvos bylos reikalu srityje ir kartu sulaukė pasigėrėtinų rezultatų. Kokios gi buvo JAV-bių LB vadovybės pastangos šiame užsimojime ir kokie tų pastangų rezultatai?

Medžiaga ir sugestijos krašto darbuotojams

JAV-bių LB centro informacijos komisija paruošė ir aprūpino viso krašto LB ir kitų organizacijų darbuotojus gausia ir įvairia medžiaga: laiškų pavyzdžiais krašto pareigūnams bei legislatoriams, laiškų pavyzdžiais amerikiečių savaitraščių bei dienraščių redaktoriams Lietuvos bylos klausimu ir pranešimų spaudai pavyzdžiais. Visa eilė LB ir kitų organizacijų darbuotojų tą medžiagą panaudojo. Tai patvirtina amerikiečių savaitraščių bei dienraščių paskelbti lietuvių laiškai, trumpesni bei ilgesni pranešimai bei išgauti vedamieji.

Skaityti daugiau: SU LIETUVOS BYLA Į SVETIMUOSIUS

PROF. DR. ZENONAS IVINSKIS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Lietuvos laisvės kovotojas, Lietuvos istorijos tyrinėtojas, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos viceprezidentas, Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Tarybos narys ir Europos LFB pirmininkas, Bonnos (Vokietijoje) universiteto profesorius, mokslininkas ir visuomenininkas mirė Bonnoje 1971 m. gruodžio 24. Palaidotas Nordfriedhof kapinėse.

Pirmoje “Į Laisvę” šio žurnalo dalyje apie a. a. Zenonų Ivinskį rašo jo artimas bičiulis, idėjinis vienmintis ir rezistencinės kovos bendrininkas dr. Adolfas Damušis. Profesoriaus mokslinių darbų bibliografiją paruošė V. Prižgintas. Taip pat spausdinamas paties prof. Z. Ivinskio pasisakymas apie savo pasaulėžiūros susiformavimą. Šioje vietoje, pasinaudojant “Europos LF Bičiulio” 1971 m. nr. 2 (70) paskelbta medžiaga, paryškinami velionio — šviesaus Lietuvio ir ištikimo Bičiulio — asmenybės bruožai, kuriais reiškėsi kasdieninėje aplinkoje.

Z. Ivinskis 1971 m. vasarą

LIŪDNOS KŪČIOS

Prieš metus (t. y. 1970 m.), Kūčių vakarą skambino, kaip kasmet įprasta, draugai į Bonną pasveikinti bičiulius Ivinskius. Nelauktas atsakymas: “Zenonas jaučiasi blogai. Beveik nevalgė Kūčių vakarienės”. Per Kalėdas išvežamas ir į ligoninę . . . Stiprus smūgis ir rūpestis draugams. Tiesiog sunku patikėti, kad sugriuvo Žemaičių ąžuolas. Po poros mėnesių sekė sunki operacija. Bet po jos jis pradėjo skaityti paskaitas universitete.

Nors niekam nebuvo žinoma tikroji liga, bet Lietuviškųjų studijų savaitėje (žiūr. “Į Laisvę” 1971 m. 53/90 nr.) kai kurie susirinkusieji spėjo, kad Zenonas jau nebepasveiks .. . Taip blogai jis atrodė . . . Baiminomės, kaip jis “išveš” savo, kaip paprastai, ilgą paskaitą apie žydelius Lietuvoje. O jis “išvežė” gerai ir dar energingai pravedė ilgai užsitęsusias diskusijas.

Skaityti daugiau: PROF. DR. ZENONAS IVINSKIS

IŠ LFB VYR. TARYBOS 1972.I.16 NUTARIMŲ

Vlikas pačiu savo buvimo faktu yra Lietuvai naudingas. Bet kad ir savo veikla Vlikas kiek galima paveikiau galėtų tarnauti Lietuvai, privalo sušiandieninti savo struktūrą, priemones ir metodus, įjungdamas išeivijos gyvąsias jėgas. LFB remia Vliką, teikia jo veiklai konkrečių siūlymų ir rūpinasi, kad Vlike galėtų reikštis išeivijos jaunesnioji karta.

LFB remia Rezoliucijoms Remti Komiteto pastangas Baltijos valstybių bylą iškelti Jungtinėse Tautose.

Veiksnių informacijos centralizavimą LFB laiko neatidėliotinu reikalu.

Kol JAV Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos susipratimui forma nesurasta, LFB pritaria formulei, kad laisvinimo reikalam renkamos iš visuomenės aukos būtų paliktos aukotojo nuožiūrai skirti tai ar kitai institucijai.

AMŽINOJI LAISVĖS GIESMĖ

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

Rašytojos Alės Rūtos įvadinis žodis, pasakytas Laisvės Kovotojų tema literatūros vakare Los Angelese 1971 metų gruodžio 4

“Rašykit apie baisų, deginantį skausmą, kuris sukausto mūsų ateitį, rašykite apie mūsų miškų širdį draskančias raudas, apie verkiantį, išlietą ir užmirštą mūsų kraują. . .

Mūsų širdys neišlaikys, jeigu ir jūs nutilsite . . ’’

(Iš Mykolo Vilties “Neparašytų laiškų’’ poezijos, kur pogrindinio autoriaus atdūsius tartum išsako pati Tauta)

Po karo atėjo mokytojo našlės, keturių mažamečių motinos laiškas, kurio gale atsargiai pridėta: “Kazimieras mirė, devynias žiemas išbuvęs po eglėm . . . Taip pat, Antanas, Liudas ..

Daugelis mūsų tokių laiškų sulaukėm, kur “brolis dingo miškuos”, “vyras atgulė po žvaigždėtu dangum”, “keli kaimynai sukniubo pamiškėj”, “mylimas paguldė galvelę tarp vystančių lapų .. .”

Ir tai nebuvo poezija, o aiškiausia realybė, artimųjų drebančiom rankom parašyta, kad čia artimieji drebančiom širdim sužinotų ... Ir kas benuspręs tikslų žuvusių laisvės karžygių skaičių, kas išvardins visas vietoves ir vieteles, visas aplinkybes, kas besurinks išsunktą palaukėse prakaitą ir kraują, ašaras ir keiksmus, maldas ir viltis, žmogišką baimę ir antžmogišką drąsą, pasiaukojimą ir vienintelį tikslą tame svetimųjų sukurtame baisiam gyvenime ir perankstyvoj mirty: laisvės troškimą. Tiesos, teisės, laisvės ir žmoniškumo sau, artimiesiems, ateinančioms kartoms. Partizanai laisvės, kurios ir Simas Kudirka troško pasiekti, daina, maldom, ilgesiu, visa siela ir krūtine, ir nagais, ir dantimis įsikabinę į savo žemę, su įniršiu ir žmogiška neapykanta atėjūnų neteisybėms ir žiaurumams, ir su šventųjų pasiaukojimu, su legendarinių milžinų jėga, baisiuose skausmuos, pasaulio apleidime, net savų, brolių, išdavinėjimuose ir užmiršime, ekstazėj, begalinėj svajonėj ištirpo jie, išlašėjo, įsisunkė gimtinės moly ir lapuose . . . Begalinėj svajonėj — pasiekti laisvę. Laisvę ir žmogaus orumą: apsispręsti pačiam, dirbti ir kurti laisvai, be svetimųjų purvino bato priespaudos. Tokios laisvės svajonės paskatinti, pavojingiausiose aplinkybėse iš vergijos bandė išsiveržti ir Simas, ir Bražinskai, ir daugelis kitų žinomų ir nežinomų bėglių.

Skaityti daugiau: AMŽINOJI LAISVĖS GIESMĖ

RAGANŲ MEDŽIOKLĖ TEBEVYKSTA

Lituanistas L. Dambriūnas, pasipiktinęs mano skiltimi “Kalbos tyrinėjimas politruko ir mokslininko akimis”1, Akiračiuose išpylė straipsnį “Dėl Korsako puolimų. Raganų medžioklė tebevyksta”, kuriuo išėjo ginti Kostą Korsaką, nes, girdi, aukščiau duota skiltimi parodyti .. Korsako visi darbai — vien nuodėmės, o dorybės nė vienos. Šitaip paprastai daro raganų medžiotojai, kurie turi malonumo ką nors sudeginti ant laužo. Jie ieško tik nuodėmių”.2

Nebuvau ir nesu raganų medžiotojas. Niekad ir nieko neieškojau savo malonumui sudeginti ant laužo! Kitų nuodėmės man mažiausiai rūpi. Tik viena rusų komunistų partija verčiasi žmonių medžiokle ir sunaikinimu,. Atverskite ir paskaitykite “Mažąją lietuviškąją tarybinę enciklopediją”, visus tris storus tomus. Kiek ten žudynių, kiek ten kraujo! Prof. Pr. Čepėnas savo metu, pasitikdamas šią enciklopediją, rašė: “Neabejotinai, Sovietų Sąjunga yra toji valstybė, kurioje yra daugiausia nužudyta lietuvių ir iš Lietuvos kilimo komunistų.”3

1970 lapkričio 23 d. — Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinėse — Amerikos vandenyse pakrančių sargybos laive “Vigilant” rusų komunistai turėjo siaubingą raganų puotą savo pačių malonumui. Amerikiečiai buvo tik liudininkai ir stebėtojai. Joks geriausias rašytojas neaprašys to, ką turėjo iškentėti neviltyje mūsų tautietis Simas Kudirka, būdamas tos raganų puotos auka!

Korsako dorybės

Kostas Korsakas gerai žinomas kaip rusofilas, slavofilas ir ateistas. Tai tvirtina šie faktai, būtent:

Jis ... “mokėsi Šiaulių gimnazijoje, kurioje išėjęs 7 klases, ir už rašinėjimą priešvalstybinėje komunistų spaudoje nuteisiamas 4 metus sunkiųjų darbų kalėjimo”.4

“Už antifaš. veiklą 1928-30 kalintas. Aktyviai bendradarbiavo žurnale “Trečias frontas” (1930 - 1931), dalyvavo pažangių antifaš. rašytojų sąjūdy”.5

“Trečią frontą” išleido 1930 m. kairiųjų literatų sambūris, pasivadinęs Rašytojų Aktyvistų Kolektyvu. Jų leidžiamos literatūros gazietos, “Trečio Fronto”, branduolį sudarė marksistinės pasaulėžiūros literatai”.6

Skaityti daugiau: RAGANŲ MEDŽIOKLĖ TEBEVYKSTA

PROF. DR. ZENONO IVINSKIO DARBŲ BIBLIOGRAFIJA

Prof. dr. Zenonas Ivinskis 1925 m. baigė Telšių gimnaziją aukso medaliu. Kauno universitete išklausė istorijos kursą ir išvyko j Vokietiją. Studijavo Muenchene ir Berlyne, kur 1932 gruodžio 1 d. disertacija “Lietuvos valstiečių luomo išsivystymas” apvainikavo savo istorijos studijas daktaro laipsniu.

Kauno ir Vilniaus universitetų profesorius ir Filosofijos fakulteto dekanas. Vatikano ir kitų archyvų tyrinėtojas. Nuo 1964 m. iki mirties — Bonnos universiteto profesorius.

1955 “Aidai” paskyrė jam mokslinę premiją (500 dol.) už veikalą “Vysk. Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva”. Veikalui gausiai panaudojo Vatikano ir kt. archyvų šaltinius; rankraštis 750 psl.

1963 “Aidų” mokslinė premija (500 dol.) už veikalą Lietuvos istorija, I tomas; rankraštis apie 1000 psl.

1971 Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos kultūros premija (1000 dol.) už didelius mokslinius darbus Lietuvos istorijos srityje.

Prof. dr. Z. Ivinskis parašė daug studijų ir straipsnių. Visi jie išbarstyti žurnaluose ir laikraščiuose. Buvo nuolatinis Lietuvių Enciklopedijos bendradarbis, Lietuvos istorijos iki 1600 m. redaktorius, rašė studijas vokiečių ir kt. kalbomis.

Šiuo rašiniu bandoma duoti prof. dr. Z. Ivinskio darbų bibliografiją. Ji nėra pilna, nes į ją neįeina Lietuvių Enciklopedijoje paskelbti straipsniai (išskyrus 3 paminėtas studijas) ir kitų kraštų žurnaluose spausdinti darbai.

1927

1.    J. Basanavičius (jo darbai senovės lietuvių religijos klausimais), Soter, IV, 157.

1930

2.    Vytautas Didysis istorinėje literatūroje (ir jo periodo bibliografija), Athenaeum, 1:2. 190-212 ir 2:2, 89-146.

3.    Vytauto jaunystė ir jo veikimas iki 1392 m. Monografija “Vytautas Didysis 1350-1430”, red. P. Šležas.

4.    Vytauto Didžiojo darbai Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, 28 psl.

5.    Barbora Radvilaitė, XX Amžius, 82-85.

6.    Vytauto Didžiojo darbų bibliografija, Athenaeum, 1

Skaityti daugiau: PROF. DR. ZENONO IVINSKIO DARBŲ BIBLIOGRAFIJA

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Jurgis Gliauda, SIMAS; iš lietuvių į anglų kalbą vertė Kęstutis Čižiūnas ir J. Žemkalnis, 120 pusi.; išleido Many-land Books, Ine., 84-39 90th Street, Woodhaven, N. Y. 11421.

Juozas Kralikauskas, VAIŠVILKAS, romanas, išleido Lietuviškos Knygos Klubas 1971; aplankas Zitos Sodeikie-nės, spausdino Draugo spaustuvė Čikagoje; 234 psl., kaina 4.50 dol.

Aloizs Barons, CELI UN PĖDAS, Aloyzo Barono novelių rinkinys latviškai. Į latvių kalbą vertė Janis Zarinš, įvadą į Barono kūrybą parašė Antanas Klimas, Rochesterio u-to profesorius, aplanką piešė Kazys Veselka. Išleido “Treji Varti” 1971 m., 124 p.

Jurgis Gliauda, BRĖKŠMĖS NAŠTA, romanas, išleido Lietuviškos Knygos Klubas 1972; aplankas Giedrės Vaitie-nės. Spausdino Draugo spaustuvė Čikagoje; 384 pusi., kaina 6 dol.

Stasys Yla,A PRIEST IN STUTT-HOF; iš lietuvių į anglų kalbą vertė M. Zobarskas, įvadą parašė Charles An-goff, 294 pusl., kaina 7.95 dol. Išleido Manyland Books, Ine., 84-39 90th St., Woodhaven, N. Y. 11421.

Bronius Budriūnas, MIŠIŲ GIESMĖS (žodžiai kun. Stasio Ylos), LIETUVIO GIESMĖ (mišriam chorui), NEMUNAS LAUŽIA LEDUS PAVASARĮ (iš sonatos “Mano tėvynė”), MŪSŲ ŽEMĖ LIETUVA ir VALIO! ILGIAUSIŲ METŲ (bendram dainavimui); leidiniai gaunami pas autorių.

SKELBTI PALIAUBAS

VEDAMIEJI

Prieš Antrąjį pasaulinį karą, japonams užpuolus Kiniją, savo tarpe bekovoją kinai nacionalistai ir komunistai paskelbė paliaubas ir ginklą atsuko prieš bendrą priešą. Lietuva ne užpulta, bet priešo pavergta. Rodos, to fakto turėtų pakakti, kad laisvėje operuojančios lietuviškos jėgos galėtų be didesnių sunkumų išvystyti vieningą akciją, kiek įmanoma, pavergtam kraštui pagelbėti.

Esame pluralistinės visuomenės dalis, tad pasiskirstymas ideololgijomis, grupėmis, srovėmis yra neišvengiamas, kad ir kaip kas tam nepritartų ar jį pagrįstai smerktų. Tačiau ne pagrindinė blogybė yra pats pasiskirstymas. Daug blogiau, kad tos grupės, srovės, generacijos nesiekia vieningos veiklos kovoje už Lietuvos išlaisvinimą. Gal pagrindinė klaida buvo tai, kad per pastaruosius 15 metų lietuviškieji veiksniai daugybę kartų rinkosi į pasitarimus ir konferencijas savo kompetencijos riboms nubrėžti, o ne laisvės kovos strategijai išdirbti, planams priimti ir pareigoms atlikti. Vietoje kovos prieš okupantą, prasidėjo nesibaigią beatodairiški kivirčai savo tarpe už “valdžios” teritorijos išlaikymą ar kompetencijos ribų praplėtimą. Veikėjų vertingumo mastu imta laikyti priklausymas ar nepriklausymas kokiai organizacijai, o ne jų pajėgumas, patirtis, atlikti darbai praeityje ar pasiruošimas ir veikla dabartyje. Ir taip buvo prarasta daug brangaus laiko, sugadinta kraujo, išeikvota kovai už Lietuvos laisvę suaukoto pinigo.

Skaityti daugiau: SKELBTI PALIAUBAS

BENDRUOMENĖ TURI...

Bendruomenė turi suorganizuoti stiprias apylinkes ir rinkti lietuvių enciklopedijos anglų kalba prenumeratas. . .Bendruomenė turi platinti lietuviškas knygas, laikraščius. . . Bendruomenė turi paruošti lituanistinėms mokykloms geresnius vadovėlius . . . Bendruomenė turi nesikišti į politiką .. . Bendruomenė turi jaunimą išlaikyti lietuvišką.. . Bendruomenė turi ... — tai su patarimais Lietuvių Bendruomenei atskubėjusių žmonių balsai. Tačiau tie garsiai sakomi balsai dažniausia ateina iš tų, kurie jaučiasi stovį šalia Lietuvių Bendruomenės ir savo patarimais siekia ne Bendruomenei padėti, bet ją sukompromituoti.

Patarimas “Bendruomenė turi” implikuoja ir patį patarėją: jis turi stiprinti apylinkes, platinti enciklopediją, knygas ir laikraščius, lietuviškai auklėti jaunimą, remti lituanistines mokyklas . . . Jeigu viso to patarėjas nedaro, tai jo patarimai yra tik tušti ir nenuoširdūs žodžiai. Bendruomenė yra visiems pilnai atvira ir jos veiklon jungtis nėra jokių apribojimų. Gi patarimas “nesikišti į politiką” pats savyje jau yra politikavimas, siekiąs savo tariamus priešininkus išstumti iš tam tikro lietuviškos veiklos lauko.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ TURI...

Į Laisvę 1972 55(92)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis .................................................... 2

Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais ........................ 4

Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas ............................... 16

Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje 25

J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis ................................ 40

Solidarumas su tauta ............................................... 50

Veiksniuose ir veikloje ............................................ 53

Lietuvių Fronto Bičiulių gretose ................................... 65

Spauda, radijas, knygos ............................................ 72

“Į Laisvę” vedamieji ............................................... 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1972 55(92)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

LFB kovos veidrodis

Džiaugiuosi žurnalo "Į Laisvę” linija. Puslapiuose jaučiamas tvirtas žinojimas, ko siekiama ir kuriuo keliu einama . . .

"Į Laisvę" yra veidrodis LFB kovos ir ryžto dėl Lietuvos laisvės ir lietuvybės išlaikymo tremtyje.

B. Radzivanas, M. D.
New York, N. Y.

Veržlus ir kovingas

Spaudoje skaitome, kad “Į Laisvę" kai kam įvaro ir baimės. Bet tegu ir toliau žurnalo veržlumas bei kovingumas judina apsnūdusius ir pasimetusius, ypač siekiant pagrindinio tiksloTėvynės išlaisvinimo.

Aktyvistų būrelio vardu ačiū, ačiū.

Dr. Eliziejus Draugelis
S. Paulo, Brazilija

Subrendusi linija

“Į Laisvę" nr. 54 (91) geras, laužymas puikus, medžiaga įdomi. Jaučiama subrendusi žurnalo linija.

Kazys Ambrazaitis, M. D.
Chesterton, Ind.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LIETUVA KAUNO ĮVYKIŲ METAIS

VYTAUTAS VARDYS

Apibrėžiant politinį okupuotos Lietuvos profilį Kauno įvykių metais, nemanau, kad skaitytojui reikia priminti, jog Lietuvos gyvenimo rėmas ir ją liečiantys sprendimai yra nusakomi ir padaromi Maskvoje. Tai tačiau reikia iškelti, norint suprasti, jog Lietuvos gyvenimui nusakyti būtina žinoti bendroji Maskvos politinė linija, apspręsta valdančiosios komunistinės partijos Kremliuje. Čia pateikiama analizė todėl pradedama Sovietų Sąjungos vidaus politikos apibūdinimu. Pats politinis profilis, žinoma, gali būti daugiau ar mažiau detalus ir pasilikti tik profiliu. Jam pamatyti buvo pasirinkta tik pora bruožų: partijos vystymasis, ekonomijos kaita ir tautiškumo klausimas. Tie bruožai yra labai svarbūs. Tad nors čia Lietuvos gyvenimas tėra apžvelgiamas enciklopediškai, svarbiųjų bruožų išryškinimas, tikiuosi, leis pakankamai ryškiai pamatyti patį profilį.

Bendroji politinė kryptis Brežnevui ir jo kolegoms perėmus vadovybę 1964, keitėsi sovietų vidaus politika. Tas keitimasis negalėjo nepaliesti Lietuvos. Pagrindinė Brežnevo, Kosygino ir Podgornio politikos linkmė buvo sudrausminti įvairius visuomenės sluoksnius, pav., rašytojus ir kitus menininkus, ir atgal sucentralizuoti svarbias gyvenimo sritis, ypač ekonominę, o taip pat administracinę, kad tuo būdu būtų užtikrintas partijos pirmumas ir jos absoliuti valdžia besikeičiančioj visuomenėj. Brežnevas ir kolegos todėl gana efektingai pradėjo stabdyti Chruščiovo laikais gerokai įsibangavusią liberalizaciją rašytojų ir iš vis intelektualų taipe. Buvo suorganizuotas garsusis Danieliaus ir Siniavskio teismas; teisman patraukti jaunasis Litvinovas ir kiti, viešai protestavę prieš Čekoslovakijos okupaciją 1968. Sekančiais metais Solženicynas net išmestas iš rašytojų sąjungos. Ekonominėje srityje darydama reformas, Brežnevo kolektyvinė vadovybė panaikino respublikines ir apygardines (regijonines) ūkio tarybas, kurios davė atskirų pajamų ir šiokios tokios diskrecijos tas pajamas sunaudoti vietiniams reikalams. Ekonominio gyvenimo valdymas vėl buvo perkeltas į centrą — į Maskvos ministeriją. Administracinėje srity naujieji vadai centralizavo Maskvon kai kurias iki šiol tik respublikų atliekamas funkcijas, iš jų, svarbiausia, pradinio ir vidurinio švietimo administravimą ir teisingumo ministerijų kontrolę.

Skaityti daugiau: LIETUVA KAUNO ĮVYKIŲ METAIS

VĖLIAVNEŠIO GELBĖJIMAS

Kazys Škirpa

Vienas iš kilniųjų įsipareigojimų, kuriuos užsidėdavo kiekvienas įsirikiuojąs į LAF kovotojų eiles, buvo pasižadėjimas “branginti vienminčio garbę ir reikalui esant teikti jam reikalingą pagalbą”. Šis įsipareigojimas juo labiau saistė LAF vadus, taigi, ir mane patį. Todėl kai mane pasiekė žinia iš Tėvynės apie Leono Prapuolenio areštą ir deportavimą į Vokietiją nežinia kokiam likimui, prieš mane atsistojo nelengvas klausimas, būtent — kaip galėčiau padėti šiam mūsų tautos laisvės kovotojui išsigelbėti iš jį ištikusios nelaimės. Juk tai buvo mūsų sukilimo vėliavnešys!

Deja, tuojau pat dar negalėjau imtis jokių konkrečių Leono gelbėjimo žygių. Pirma, man nebuvo žinoma, kur jį gestapas buvo nugrūdęs: į kalėjimą ar vieną iš nacių kacetų. Antra, mano paties padėtis po pasipriešinimo kovos, siekiant apginti Laikinosios vyriausybės išsilaikymą, ir ryšium su ta kova išsivysčiusia užsienyje antinaciška spaudos ir radijo propaganda, buvo pasidariusi labai nebetikra. Kad įtampa ir nacių įkaitimas prieš mane atslūgtų, pasijutau priverstas kuriam laikui pasitraukti iš Berlyno į Bavarijos kalnus lyg poilsio. Kaip mano padėtis buvo pasidariusi nebesaugi, pasako šis atsitikimas: kai prieš išvykdamas buvau užėjęs į vokiečių saugumo policijos įstaigą pasitikrinti, ar jos išleistas patvarkymas Baltijos kraštų pabėgėliams iš Berlyno niekur be leidimo neišvykti kartais nesaisto ir manęs, kalbėjęs su manimi svetimšalių skyriaus viršininkas dr. Geissler prasitarė: “Sie handeln klug” (Jūs elgiatės išmintingai).

Skaityti daugiau: VĖLIAVNEŠIO GELBĖJIMAS

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA OKUPACIJOJE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

I

Partijos pirmumas mokykloje

Kaip žinome, valstybės santykius su mokykla apsprendžia arba asmens, arba kolektyvo pirmumas. Pirmuoju atveju pripažįstama, kad valstybės santykiuose su mokykla sprendžiamas žodis priklauso mokinių tėvams, kad, anot Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, “tėvai turi pirmumo teisę parinkti švietimo-auklėjimo rūšį savo vaikams” (26 str.) ir kad todėl, kaip 1960 Tarptautinė konvencija prieš diskriminaciją švietimo srityse nustato, “yra esminga respektuoti tėvų laisvę . . .pasirinkti savo vaikams ir kitas švietimo institucijas šalia viešosios valdžios išlaikomųjų” (5 str.). Antruoju — kolektyvo pirmumo atveju pripažįstama, kad valstybės santykiuose su mokykla sprendžiamas žodis priklauso ne tėvams, o valstybei.

Sovietinėje sistemoje valstybės santykius su mokykla apsprendžia ne tėvų pirmumo teisė, o sovietinės visuomenės pirmumas, faktiškai komunistų partijos pirmumas. Partijos programa nustato, kad “komunistinė liaudies švietimo sistema remiasi visuomeniniu vaikų auklėjimu” ir kad “auklėjamoji šeimos įtaka vaikams turi vis labiau organiškai derintis su jų visuomeniniu auklėjimu.”1

Nuosekliai vykdydama partijos pirmumo principą valstvbės-mokyklos santykiuose, Sovietų Sąjunga nustato savo, taip pat ir okupuotos Lietuvos mokyklai atitinkamus uždavinius. “Svarbiausias tarybinės mokyklos uždavinys yra, — sako 1958.XII.26. mokyklų įstatymas, — auklėti jaunimą didžios pagarbos socialistinės visuomenės principams dvasia, komunizmo idėjų dvasia. 2 Tatai dar labiau sukonkretina Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos statutas, kuris (2 str.) tarp svarbiausių bendrojo lavinimo mokyklos uždavinių įterpia uždavinį “formuoti jaunosios kartos marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, ugdyti kilnų sovietinio patriotizmo jausmą — meilę Tėvynei*, savo liaudžiai, Tarybų Sąjungos Komunistų partijai, pasiryžimą ginti socialistinę Tėvynę. 3

* Okupuotos Lietuvos raštuose “Tėvynė” didžiąja “T” viduryje sakino visada reiškia tik Sovietų Sąjungą. Okupuotą Lietuvą vadinti tėvyne iš viso dar tik nesenai leista ir, žinoma, rašte mažąja “t”. Prieš tai Lietuva tebuvo arba gimtinė, arba kraštas, arba tėviškė.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA OKUPACIJOJE

PO BOLŠEVIKŲ KAUKĖMIS

Juozas Kondratas Lietuvoje išleistoje prisiminimų knygoje “Tolimos pabarės” atidengia šiurpią rusų komunistų Lietuvoje sukurtos sistemos tikrovę

J. VINGRELIS

Po 1970 metais suruošto partijos teismo J. Mikelinskui už apysaką “Tris dienas tris naktis” ir po tais pat metais E. Mieželaičio išpuolių rašytojų suvažiavime prieš rašytojų nukrypimus nuo partijos linijos, Lietuvoj įvyko kūrybinė stagnacija. 1971 metais jos literatūrai buvo įsidėmėtinai nederlingi. Aiškiai buvo pastebimas rašytojų supasavimas. Tik tokiu būdu terorizuojamas rašytojas ir tegalėjo išreikšti savo protestą ir nepasitenkinimą. Daugiausia buvo spausdinama vertimai, pakartojimai, propagandiniai leidiniai ir menkos vertės raštai. (Atrodo tik norėta užpildyti planą ar sunaudoti partijos skirtą popieriaus kontingentą. . .). Literatūrinės krizės ir kūrybinio paralyžiaus ženkle 1971 m. gale “Vaga” išleido Juozo Kondrato atsiminimų knygą “Tolimos pabarės”.

Knygos autorius bemokslis, bet trejus metus lankė partinę mokyklą. Partietis, “liaudies gynėjas” arba stribininkas. Atsiminimuose daugiausia kalba pats apie save: piemenavimą, tarnavimą Lietuvos kariuomenėj, raudonojoj armijoj, kovas su vokiečiais nuo Oriolo iki Kuršių, tarnybą bolševikinei Lietuvai ir užbaigia įspūdžiais Montrealio parodoje.

Neriboto melo srautas

Daugiausia kalba šioj didelio formato, 283 puslapių knygoj apie partizanų veiklą ir kolūkių organizavimą, nes pats toj akcijoj labai aktyviai dalyvavo. Šia tema Lietuvoj, net ir išeivijoj, išleista labai daug knygų. Yra ir gana meniskai ir talentingai parašytų, pav. J. Avyžiaus (“Kaimas kryžkelėj”, “Sodybų tuštėjimo metas”), J. Paukštelio (“Čia mūsų namai”), V. Bubnio (“Alkana žemė”) ir t.t. J. Kondratas mums atidengia daug faktų ir iki kaulo nunuogintų smulkmenų, kurios mums dažnai daugiau pasako, negu laiko dulkių apnešti faktai ar banali statistika. Mums, toliau buvusiems nuo tos kruvinosios epochos, yra įdomus kiekvienas mažmožis. “Tolimos pabarės” mums plačiau praveria langą į mūsų tautos kruvinąją epochą, nuplėšia kaukes jos tikriesiems kaltininkams, nors jų veidai iš baimės dar dangstomi vualiu.

Skaityti daugiau: PO BOLŠEVIKŲ KAUKĖMIS

ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ

SOLIDARUMAS SU TAUTA

►    Laisvės ilgesio prasiveržimai

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

►    Lietuvos klausimas nešamas į amerikiečių mases

►    JAV LR VI Taryba po trijų sesijų

►    Veikloje ir rutinoje

►    Jaunimo informacijos centras

►    Peticijos, peticijos

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

►    Mirė Leonas Prapuolenis

►    Ivinskio rūpesčiai laiškuose

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

►    Jurgio Gliaudos “Simas” angliškai

►    Stasio Ylos “A Priest in Stutthof’

►    Nepakanta ir meilė, ignorancija ir baimė

►    Ateitininkai tremtyje 

“Į LAISVĘ” VEDAMIEJI

►    Padėti Lietuvai atgauti laisvę

►    Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo laukiant

LAISVĖS ILGESIO PRASIVERŽIMAI

SOLIDARUMAS SU TAUTA

ROMAS KALANTA, 20 m., gindamas Lietuvos laisvę, žuvo Kaune 1972 gegužės 14. (Plačiau skaityk šiame puslapyje “Laisvės ilgesio prasiveržimai”).

Daugiau negu ketvirtis šimtmečio, kai okupanto batas mindo Lietuvos žemę ir prievartauja lietuvių širdis, tačiau nei žemės, nei širdžių jam laimėti nesiseka. Rusas Lietuvoje laikomas atėjūnu, o jo brukamas komunizmas — apgavyste. Panaši padėtis yra ir kitose nerusiškose, prievarta rusų imperijon įjungtose respublikose ir satelitiniuose kraštuose. Komunizmu nebetiki nė patys rusai, išskyrus privilegijuotų raudonųjų buržuazijų, visomis jėgomis siekiančių valdžių ir galių išlaikyti savo rankose.

Prievartine indoktrinacija okupantui nepasisekė laimėti nė jaunosios kartos, išaugusios hermetiškoje izoliacijoje nuo Vakarų kultūros. Nenužudžius žmoguje žmogiškumo, laisvės ilgesio sunaikinti negalima. Jis apsireiškia pačiose nepalankiausiose sąlygose, šiurpia grėsme atsiliepdamas laisvės uzurpatorių širdyse.

Pastarųjų poros metų laikotarpyje okupuotoje Lietuvoje tokių laisvės ilgesio prasiveržimų, pasiekusių ir pakutenusių pasaulio sąžinę, buvo keli. Tačiau stipriausių reakcijų susilaukė Romo Kalantos 1972 gegužės 14 (sekmadienį) susideginimas Kaune ir po to kelias dienas vykusios prieš okupaciją nukreiptos demonstracijos.

Skaityti daugiau: LAISVĖS ILGESIO PRASIVERŽIMAI

LIETUVOS KLAUSIMAS NEŠAMAS Į AMERIKIEČIŲ MASES

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Pašnekesys su Leonardu Valiuku, JAV LB centro Informacijos tarnybos vedėju

Amerikiečių informavimas Lietuvos reikalu vis stipriau ir stipriau įsisiūbuoja. Pastarieji įvykiai Lietuvoje, aišku, tam įsisiūbavimui sudarė palankią atmosferą. Tačiau daugelis didžiųjų laikraščių vedamųjų, žymiųjų laikraštininkų straipsnių bei nesuskaitomas skaičius trumpesnių rašinių Lietuvos klausimu amerikiečių spaudoje pasirodė kaip tiesioginis JAV LB centro Informacijos tarnybos pastangų rezultatas. Dalis lietuvių spaudos šį faktą sąmoningai nutyli. “Į Laisvę” skaitytojus informuoja iš pirmųjų šaltinių.

Redakcija

Kuriuos Informacijos tarnybos atsiekimus pastaruoju kelių mėnesių laikotarpyje laikote pagrindiniais laimėjimais?

— Iš eilės didžiųjų krašto dienraščių pavyko išgauti įžanginius, iš eilės laikraštininkų — straipsnius, kurie buvo perleisti per šimtus amerikiečių dienraščių ar savaitraščių. Tai nėra tušti žodžiai. Štai, didieji ir žymieji dienraščiai, davę įžanginius: The New York Times (liepos 6), Los Angeles Times (birželio 18), The Christian Science Monitor (birželio 17), New York Daily News (birželio 15). Štai, žinomesni laikraštininkai, parašę Lietuvos bylos klausimu straipsnius, kurie buvo įdėti šimtuose krašto dienraščių ar savaitraščių: dr. Russell Kirk (gegužės 9), Thomas A. Lane (liepos 15), Paul Wohl (liepos 1), Paul Scott (birželio 23). Tai tik didieji laimėjimai. Ir įžanginių, ir straipsnių buvo išgauta žymiai daugiau. Apie straipsnelius ar pravestus laiškus dienraščiuose ar savaitraščiuose nė nekalbu. Jų buvo beveik kiekvienos vietovės, kur tik yra LB darbuotojų, spaudoje. Vien tik vietos nupirkimas tuose dienraščiuose ar savaitraščiuose būtų kainavęs virš vieno milijono dolerių. Surinkti milijoną dolerių lietuvių tarpe nėra jau taip lengva. Tai gali paliudyti Lietuvių Fondo darbuotojai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KLAUSIMAS NEŠAMAS Į AMERIKIEČIŲ MASES

JAV LB VI TARYBA PO TRIJŲ SESIJŲ

JAV LB VI taryba antrojoje sesijoje Philadelphijoje 1971 sausio 16-17 istoriškai reikšmingais nutarimais neatšaukiamai pajudėjo ta linkme, kurią 1969 m. vasarą nurodė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba: užimti laisvojo pasaulio lietuvių gyvenime tą vietą, kuri jai iš esmės ir paskirties priklauso. Pačiu svarbiausiu nutarimu toje sesijoje tada buvo užakcentuota teisė Lietuvių Bendruomenei aktyviai dalyvauti kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės, nors tokiai veiklai atkakliai prieSinosi Amerikos Lietuvių Taryba.

Savo istorinę misiją ir likiminę paskirtį Lietuvių Bendruomenė aštriai jau buvo pajutusi prieš daugiau negu 9-rius metus, kai Toronte, Kanadoje, PLB valdyba, JAV ir Kanados LB-nių vadovai buvo sutarę “suintensyvinti laisvės kovos pastangas ir lėšų telkimą”. Bet anų dienų teisingiems nutarimams paversti tikrove pritrūkta drąsos. Tur būt, buvo pabūgta kieto pasipriešinimo ar vėl pasikliauta prielaida, kad bendri Lietuvos laisvės rūpesčiai evoliucijos keliu visus suglaudins į bendrą veiklą. Tačiau susiglaudinimo viltys nepasitvirtino. Autoritetinis Altos režimas susilaukė sosto paveldėtojų iš naujųjų ateivių, kurie patys prieš kelerius metus siekė į šią organizaciją įvesti daugiau demokratinės dvasios.

Skaityti daugiau: JAV LB VI TARYBA PO TRIJŲ SESIJŲ

VEIKLOJE IR RUTINOJE

“Aidų” žurnalo 1972 metų sausio -vasario numeris buvo skirtas JAV-bių LB dvidešimtmečiui paminėti. Be kitų, tame numeryje rašė Vincas Trumpa. Jo straipsnio tema: Bendruomenės tikslus ir veiklą perkratant. Tame straipsnyje jis teigia: “. . . Politikuoti gali ir ALTa, ir L. Valiukas. Pagrindinis klausimas nėra, kas politikuoja, bet ką politikuoja. Iš tikrųjų tarp ALTos ir Valiuko politikos nėra esminio skirtumo, nors jie tarpais karštai pešėsi . . Gyvendamas Čikagoje ir sekdamas ALT-bos vykdomojo komiteto veiklą bei turėdamas ryšių su Rezoliucijoms Remti Komitetu (L. Valiuko “politika”), noriu pažiūrėti iš visų pusių j V. Trumpos minėtą teigimą.

ALT-bos “politika”

Nemanyčiau, kad iš viso yra toks dalykas kaip ALT-bos politika ar L. Valiuko politika. Tad, ir vienu ir kitu atveju žodį politika rašau kabutėse.

Skaityti daugiau: VEIKLOJE IR RUTINOJE

JAUNIMO INFORMACIJOS CENTRAS

“Jaunimo darbas ir širdis — lietuvių tautos ateitis!” Tai PLJ kongreso šūkis, naudojamas ir taip vadinamo Lietuvių jaunimo informacijos centro. Visi geros valios lietuviai deda daug vilčių į savąjį jaunimą ir laukia jo darbų. Ar šis vienetas, pradėjęs savo pirmuosius žingsnius prieš maždaug porą metų Bostone, duos ką nors apčiuopiamo ir naudingo lietuvių visuomenei, sunku būtų šiuo metu pasakyti. Turime palaukti metus ar kitus. Ar šis vienetas iš viso reikalingas? Kokie yra šio vieneto siekiai dabar? Kokia yra šio vieneto dabartinė veikla?

Informacija saviesiems

Pasirodžius mūsų spaudoje žinutėms apie šio vieneto “užgimimą”, maniau, kad Bostono ir apylinkės jaunųjų grupelė bandys informuoti svetimuosius Lietuvos bylos ir lietuvių klausimais. Bent šiuo metu ši grupė apie svetimųjų informavimą mums rūpimais klausimais beveik nė nekalba. Ji pasišovusi apjungti laisvojo pasaulio lietuvių jaunimą. Lietuvių apjungimui (jaunų ir senų!) turime Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Tas naujasis vienetas LB nesikrato, o skelbia, kad jai talkinsiąs.

Skaityti daugiau: JAUNIMO INFORMACIJOS CENTRAS

PETICIJOS, PETICIJOS

Pirmoje 1972 metų pusėje bent kelios lietuvių grupės rinko parašus po savo peticijomis. Amerikos Lietuvių Tarybos vykdomojo komiteto peticija buvo nukreipta į Baltuosius rūmus. Jaunimo kongreso rengėjai bandys su savo peticija siekti Jungtinių Tautų generalinį sekretorių dr. Kurt Waldheim. Romas Kezys ir jo talkininkai rinko parašus po savo peticija Simo Kudirkos išlaisvinimo reikalu. Apie savo peticiją rašė ir kalbėjo Gintaras Karosas, taip vadinamo Lietuvių jaunimo informacijos centro vadovas. Atrodo, kad ši peticija liko tik planuose. Spaudoje skelbtomis žiniomis, pirmosios trys grupės surinko po savo peticijomis po keliasdešimt tūkstančių parašų. Tai, žinoma, pareikalavo nemaža pastangų, darbo, laiko ir pinigo. Peticijų iniciatoriai ir vykdytojai siekė padėti komunistų vergijoje kenčiančiai Lietuvai ar lietuviams.

ALT-bos peticija

ALT-bos vykdomasis komitetas pajudėjo su parašų rinkimu 1971 metų pabaigoje. Peticijos tikslas buvo painformuoti prezidentą Richard Nixon, prieš jam išvykstant į Maskvą deryboms su Kremliaus diktatoriais, apie padėtį pavergtoje Lietuvoje ir kartu prašyti, kad jis nepadarytų jokių nuolaidų komunistams Lietuvos bylos klausimu. Štai tos peticijos tekstas, po kuria pavyko ALT-bos vadovybei surinkti apie 75,000 parašų:

“We protest the forcible Soviet occupation and the illegal annexation of Lithuania, the denial of religious freedom, self-determination and human rights to the nation as exemplified by the brutal imprisonment of Simas Kudirka”.

Skaityti daugiau: PETICIJOS, PETICIJOS

MIRĖ LEONAS PRAPUOLENIS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LEONAS PRAPUOLENIS, 1941 birželio 23 sukilimo vadas, mirė Čikagoje 1972 liepos 25.

Buvo gimęs 1913 birželio 9 Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio apskr. Kybartų Žiburio gimnaziją baigė 1933, karo mokyklą — 1936, prekybos institutą Klaipėdoje 1939. Pogrindžio veiklon prieš rusų okupaciją perėjo 1940 metų rudenį ir tapo aktyvus Lietuvių Aktyvistų Fronto branduolio narys. Vadovavo 1941.VI.23 sukilimui Kaune ir per Kauno radiją paskelbė nepriklausomos Lietuvos atstatymą.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, perėjo pogrindinėn antinacinėn rezistencijom 1941.IX.27 gestapo areštuotas ir išsiųstas Dachau konc. stovyklon. Lietuvos pasiuntinio Berlyne K. Škirpos pastangomis 1942.IV.2 išlaisvintas ir priverstinai apgyvendintas Vokietijoje specialioje gestapo priežiūroje. 1945 pabėjo į Šveicariją.

Po karo gyveno Vokietijoje, o nuo 1955 Čikagoje ir aktyviai dalyvavo LFB veikloje: Europos LFB c. v. vicepirmininkas, LFB Vyr. Tarybos narys, LFB Čikagos apygardos pirm. Iki pat savo mirties išlaikė gyvą rezistencinę dvasią: skaitė paskaitas, bendradarbiavo spaudoje, organizavo Lietuvos laisvės klausimais diskusijas, talkindamas kitoms organizacijoms, rengė demonstracijas, viešas eisenas ir kt. 1971 buvo pakviestas Amerikos Lietuvių Tarybos centro reikalų vedėju, bet kaip frontininkas netrukus buvo iš tų pareigų atleistas.

Apie Prapuolenio iš nacių kaceto gelbėjimą šiame “Į Laisvę” numeryje rašo buv. Lietuvos pasiuntinys Berlyne pulk. K. Škirpa. (Žiūr. “Vėliavnešio gelbėjimas”, pusl. 16).

IVINSKIO RŪPESČIAI LAIŠKUOSE

Kiekvienas laikraštis ar žurnalas gali didžiuotis bendradarbių sąrašuose turėdamas prof. Zenono Ivinskio masto žmogų. Tad sunkia ranka ir dar sunkesne širdimi redaktoriui tenka iš bendradarbių kartotekos išimti prof. dr. Zenono Ivinskio kortelę. Jau jam laiškas niekad nebebus rašomas ir atsakymo nebelaukiama. Kaip 54 (91) “Į Laisvę” numeryje skelbiamos bibliografijos matyti, tokių redaktorių bus ne vienas . ..

Ivinskio bendradarbiavimas “Į Laisvę” žurnalui nesibaigė vien straipsnių prisiuntimu. Jis, Lietuvių Fronto sąjūdžio užgrūdintas veteranas, iki paskutinės gyvenimo valandos gyveno rezistenciniais rūpesčiais, kuriais dalijosi su redakcija.

Pradėdamas 1970 redaguoti “Į Laisvę”, kviečiau visus Bičiulius “savo žurnalo atžvilgiu tam tikra prasme būti ir redaktoriais, ir kritikais, ir bendradarbiais”. Atsiliepimų buvo įvairių, bet Zenonas buvo vienas iš tų, kurie atsiliepė pilnai ir entuziastiškai. Su giliu dėkingumu prisimenu jo padrąsinimus, kurie ypač redagavimo pradžioje buvo naudingi, jo įspėjimus, kuriais pasinaudojau, jo siūlymus, planus ir idėjas, kurios buvo stengtasi perkelti į “Į Laisvę” puslapius. Galimybės ribotos, ir ne viskas pasisekė, tačiau jo mintys tapo ryškiais orientyrais, kurių prisilaikant, buvo vairuojama idėjinė žurnalo kryptis.

Prof. Z. Ivinskio lietuviškas idealizmas stipriai atsispindi jo laiškuose, kurių reikia manyti, yra daug kam parašęs. Būtų prasminga visus jo laiškus surinkti į vieną vietą, kad ateityje būtų prieinami lietuvių išeivijos gyvenimo, veiklos ir kūrybos tyrinėtojams. Šioje vietoje skelbiamos kai kurių Ivinskio laiškų “Į Laisvę” redakcijai, ištraukos.

Skaityti daugiau: IVINSKIO RŪPESČIAI LAIŠKUOSE

ŽURNALISTIKOS PREMIJA JUOZUI BRAZAIČIUI

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

Pirmoji Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos kun. Juozo Prunskio žurnalistikos premija buvo paskirta Juozui Brazaičiui “už brandų bei svarų įnašą į lietuvių periodinę spaudą per 50 metų”.

Juozas Brazaitis bendradarbiauti spaudoje pradėjo 1921 metais. Buvo vienas iš “XX Amžiaus” dienraščio steigėjų ir redaktorių. 1942-44 dirbo pogrindinėje “Į Laisvę” redakcijoje Lietuvoje, 1954-58 redagavo “Į Laisvę” Amerikoje.

Gautą 500 dol. premiją prof. J. Brazaitis paskyrė knygai apie prof. Juozą Eretą išleisti

PROF. JUOZAS BRAZAITIS, “Darbininko” redaktorius

Nuotrauka V. Maželio

 

 

JURGIO GLIAUDOS “SIMAS” ANGLIŠKAI

“November the twenty-third, 1970, downed with a forecast of heavy gales. Leaden-hued clouds crept low against the blackish sky towards New Bedford, and the metallic stillness of its bay waters was beginning to blossom out with creamy crests of waves” — vaizdžiais, poetiškais žodžiais prasideda rašytojo Jurgio Gliaudos knyga “Simas” anglų kalba. Glaudžiai, bet pilnai pristatyti įvykiai, kuriais prasideda lemtingoji diena ir kuri baigiasi Simo Kudirkos grąžinimu sovietams.

Lietuviškoji šios knygos laida lietuvių spaudoje buvo labai plačiai komentuota ir, kas reta išeivijos knygos istorijoje, per trumpą laiką buvo išleistos ir išpirktos dvi knygos laidos. Į anglų kalbą Simą išvertė Kęstutis Cižiūnas ir J. Žemkalnis. Gražiai išleido Manyland Books, Inc. (84-39 90th St., Woodhaven, N. Y. 11421). Nežinant, sunku pasakyti, kaip leidyklai sekasi su knygos pardavimu, tačiau knyga jau surado kelius į viešosios opinijos informavimo centrus. 

Skaityti daugiau: JURGIO GLIAUDOS “SIMAS” ANGLIŠKAI

STASIO YLOS “A PRIEST IN STUTTHOF”

Kas atsitiko prieis du su puse dešimtmečio, yra jau istorija. Ji išmokstama iš knygų. Knyginės žinios yra abstrakčios, lyg formulės: mokiniai ir žino, ir vėl pamiršta; gyvenime naudojamos tik reikalui esant. Kas gi formulėmis gyvena? Kas gaivina sielų tik faktuose ir datose?

Tautinės gyvybės šaltiniu gali būt vien knygos, rašytos “krauju, širdim ir kančiomis”. Tokių knygų nereikia išmokti, bet jų impulsais gali gyventi ilgų laikų arba net ir visada.

Viena tokių knygų yra kun. prof. Stasio Ylos gilių išgyvenimų istorija iš Stutthofo kalinio dienų — “Žmonės ir žvėrys dievų miške”. Skaitant šių knygų prieš du dešimtmečiu, mums, karo baisumų, okupacinių baimių irgi patyrusiems, apie vokiečių žiaurumus iškilo naujų žinių, šiurpių mūsų brolių ir kitų tautų įkalintųjų pergyvenimų ir ankstyvos, bet ne beprasmiškos mirties paveikslų (Kun. A. Lipniūno ir kitų).

Tai knyga, kurių St. Yla buvo parašęs ne paprastu rašalu, o “prakaitu, vargo dulkėmis, baimės virpėjimais”, ir kuri mus veikė drauge sukrečiančiai, ir gaivinančiai ir orientuojančiai į ateitį. Iš tų pačių laikų ir to paties koncentracijos lagerio baisumų išleista ir prof. Balio Sruogos knyga “Dievų miškas”.

Skaityti daugiau: STASIO YLOS “A PRIEST IN STUTTHOF”

NEPAKANTA IR MEILĖ, IGNORANCIJA IR BAIMĖ

Totalinė skirtingos nuomonės nepakanta

Atsiliepdamas į prof. A. Maceinos straipsnį “Nuo ko mes bėgome”, rašytojas Jurgis Gliaudą 1971.VIII.18 “Dirvoje” pareiškė nuomonę, kad “mes apleidome Lietuvą dėl okupacinio režimo teroro baimės. Gi režimo komponentai buvo režimo rėmėjai . . .Jų tarpe buvo nemaža lietuvių tautos narių, kurie savo teroro praktika nesiskyrė nuo importo”. Šias J. Gliaudos pastabas persispausdino 'Į Laisvę” nr. 53(90).

“Akiračiai”(nr. 1-35), redakcijos vardu komentuodami tas pastabas, rašo:

“Šiame pastarajameĮ Laisvę numeryje skelbiama dar vieno “specialisto” tuo klausimu nuomonė, kad žiauriausi ir Lietuvai pragaištingiausi komunistai yra ne rusai, o lietuviai”. Ir savo komentarui “Akiračiai” davė įsidėmėtiną antraštę: “Pasiilgo carinės okupacijos”.

Lietuviai, apsikrėtę rusiškom idėjom

Mykolas Krupavičius nesenai pasirodžiusioje “Prisiminimų” knygoje, kalbėdamas apie bolševikų revoliucijos metą Voroneže, rašo:

“Aušrininkai tarpusavy skyrėsi tuo, kad vieni jų leido be kovos naujoms rusiškoms idėjoms apsėsti širdis ir protus, norėdami jas įgyvendinti Lietuvoje, o kiti ir apie Lietuvą nustojo galvoję. Jiems matuška Rossija atstojo močiutę Lietuvą . . . Nėra nė vieno bolševikų daryto žygio prieš lietuvių visuomenę, kur nebūtų dalyvavę ir aušrininkai. Taip, pvz., kratą pas prof. J. Jablonskį darė aušrininkai. Mano bute darė kratą ir pasisavino daug raštų ir knygų taip pat aušrininkai. Aušrininkai suiminėjo bolševikams pavojingus žmones, jų tarpe ir Lietuvių Tautos tarybos narius. Aušrininkai mane teisė mirtimi. Aušrininkai kliudė ir išvaikė nepageidaujamų krypčių susirinkimus. Žodžiu, nebuvo nė vieno bolševikų žygio lietuvių persekiojimo metu, kuris būtų apsėjęs be aušrininkų pagalbos.”(274-5 pusl.).

Skaityti daugiau: NEPAKANTA IR MEILĖ, IGNORANCIJA IR BAIMĖ

ATEITININKAI TREMTYJE

 (Ištrauka iš Mykolo Krupavičiaus “Prisiminimų”)

Ateitininkai rusiškoje tremtyje išmoko artimai draugiškai vienoje giminingoje šeimoje gyventi su savo nelaimingąja ištremtąja liaudim. Kai Lietuvoje pradėjo šiuodu svarbiausi gyventojų sluoksniai — kaimiečiai ir inteligentai — tarpusavy nesutikti, kai tarp jų atsirado kenksminga tautai ir valstybei tvora, buvę Rusijoj ateitininkai tam neigiamam reiškiniui nepasidavė. Gyvenimo vargai ir nelaimės juos išmokė vienybės ir artimo ryšio su tais, iš kurių jie patys yra išėję. Keli jaunystės metai Rusijoje drąsioje kovoje su visa, kas ateitininko sielai yra svetima, neigiama, juos išugdė drąsius, kovingus, nenusimenančius kovotojus už savo idealus ir tikslus. Toks ateitininkas iš Rusijos sugrįžo atgal į savo tėvynę. Kaip veržlus, kovingas, branginąs savo patirimus ir idealus jis spaudė savo antspaudą į besikuriantį naują lietuvišką gyvenimą. Keleri metai, rodos, nedidelis laikotarpis, o tačiau jie, praleisti skirtingose gyvenimo sąlygose, palieka skirtingų žymių žmogaus galvosenoje ir veiksmuose. Mūsų jaunimas, pasilikęs Lietuvoj ir iškentęs nepaprastai žiaurų okupantų režimą, kuris neleido žmogui pareikšti savo laisvą mintį, jaunimas, kuris visą savo veiklą sutelkė į susirūpinimą duonos kąsniu, skyrėsi nuo jaunimo, išaugusio Rusijos revoliucijos dvasioje. Pasilikusiam jaunimui buvo sukliudyta subręsti tomis pačiomis ateitininkų savybėmis, kuriomis subrendo praleidęs revoliucijų audrą jaunimas. Tie skirtumai, sugrįžus iš Rusijos ir vėl susijungus vienoje ateitininkiškoje šeimoje, išsilygino ta prasme, kad veržlesnis ir kovingesnis tremtinis ateitininkas patraukė prie savęs rastuosius tėvų žemėje idėjos draugus. Jeigu Nepriklausomoji Lietuva be kovų iš karto buvo įstatyta į aiškiai sveiką ir gilų demokratinės santvarkos kelią, tai yra tos ateitininkijos nuopelnas, nes ji ir Lietuvoje užėmė vadovaujamą (vadovaujančią) vietą. Galime pasidžiaugti ir pasigėrėti, kad tos ateitininkijos kūrybiniais darbais džiaugėsi ne tiktai visa be pažiūrų skirtumo Lietuva, bet ir aplankę ją įvairių kraštų svetimšaliai. Tremties ateitininkai nepavėlavo “ant nepriklausomybės įkurtuvių”. Jie grįžo pačiu svarbiausiu ir reikalingiausiu momentu — į kruviną Laisvinimo puotą. Jie grįžo tuo metu, kai Vasario 16 Aktu paskelbtą Nepriklausomą Lietuvą reikėjo ginti su ginklu rankose ir ant Laisvės Aukuro ne tik savo kraują, bet ir gyvybę dėti.

Skaityti daugiau: ATEITININKAI TREMTYJE

PADĖTI LIETUVAI ATGAUTI LAISVĘ

VEDAMIEJI

Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese vienose diskusijose dalyvavęs trečios kartos lietuvis dėstė, kad protingiau esą stengtis Lietuvai padėti, bet ne kovoti dėl jos laisvės. Kadangi šio kalbėtojo pavardė bent iki šiol nesutinkama nei padėjėjų, nei kovotojų sąrašuose, reikia manyti, kad jam ta mintis buvo įpiršta iš šalies. Ir iš tikro, tą mintį lietuviškai išeivijai ne nuo vakar siūlo tam tikra dalis vidurinės ir vyresniosios kartos intelektualų.

Norint minėtą siūlymą konkretizuoti ir jį įgyvendinti, išeities tašku tektų pasirinkti vieną iš trijų “padėti Lietuvai” sampratą: pačių siūlytojų, okupanto ar okupuotos tautos.

Ar “padėti Lietuvai” frazė yra rimtas siūlymas, ar tik nenorimas aptarti šūkis, sunku pasakyti, nes patys siūlytojai iki šiol nėra atskleidę jo tikrojo turinio. Tačiau apytikriai galima spėti, kad ta pagalba turėtų ribotis didesnių laisvių Lietuvos žmonėms iš Maskvos išrūpinimu, tuo pačiu metu pripažįstant susidariusio status quo teisėtumą. Kiekvienu palengvėjimu ir pagerėjimu krašte reikia džiaugtis, tačiau kiek pernaivu galvoti, kad Maskva iš geros širdies pavergtam lietuviui duotų tokių teisių, kuriu neduoda savajam rusui. Tokia nepilna ir nereali pagelba Lietuvai laisvojo lietuvio patenkinti negali.

Skaityti daugiau: PADĖTI LIETUVAI ATGAUTI LAISVĘ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO LAUKIANT

Veikliai ir kūrybingai Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio ir tam sąjūdžiui artimi žmonės reiškiasi lietuviškos išeivijos gyvenime. Tai vienintelė iš kadaise gausių Lietuvos rezistenciniame pogrindyje veikusių organizacijų, kuri išlaikė organizacinį tęstinumą, palikdama ištikima savo rezistenciniams įsipareigojimams. Pastarieji įvykiai okupuotoje Lietuvoje liudija, kad po 30 nelaisvės metų ta pati valstybinės nepriklausomybės idėja tebėra gyva visoje lietuvių tautoje.Ypač viltingai nuteikia sovietų sistemoje išaugusio Lietuvos jaunimo pasiaukojantis patriotizmas, į kurį ištvermingai atsiliepia idėjiniai frontininkų siekiai.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO LAUKIANT

Į Laisvę 1972 56(93)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................... 2

Kęstutis Kazimieras Girnius:

     Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje 4

Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai ..... 13

Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113 .......... 22

Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių

     Jaunimo kongresas — didysis bandymas . 26

Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje ..... 29

Solidarumas su tauta ...................... 37

Veiksniuose ir veikloje ................... 44

Lietuvių Fronto Bičiulių gretose .......... 60

Spauda, radijas, knygos ................... 69

“Į Laisvę” vedamieji ...................... 78


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1972 56(93)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Straipsniai geri, literatūra pamiršta

Šiame numeryje (“Į Laisvę” nr. 55-92) vertingiausi straipsniai Vytauto Vaitiekūno“Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje” ir J. Vingrelio “Po bolševikų kaukėmis”; abu atskleidžia šiurpių tikrovę Lietuvoje.

Gerai, kad pagerbtas rašytojas - žurnalistas prof. J. Brazaitis; gerai, kad recenzuojat knygas, bet grožinę literatūrų jau vėl užmirštate! O kad kokį eilėraštį, kokį mažų gabalėlį grožinės prozos.

Alė Rūta
Santa Monica,
Calif.

Maža pagalba geriau už žodinę kovą

Dėl vedamojo (“Padėti Lietuvai atgauti laisvę”, “Į Laisvę”, nr. 55-92red.) man rodos, kad tėra tik semantiškas skirtumas tarp “kovoti už Lietuvos laisvę” ir “padėti Lietuvai”. Jeigu ta kova, kaip kad dažnai būva, tik žodinė, tai manau, kad kokia nors maža konkreti pagalba Lietuvai yra naudingesnė už dideles kovingas kalbas.

Genius Procuta
Kanada

Neįvertintas Krupavičius?

Nežinau, kaip traktuoti ištraukos iš Mykolo Krupavičiaus prisiminimų (“Ateitininkai tremtyje”) talpinimų priešpaskutiniame žurnalo lape. Sakyčiau, kad minint vieno didžiausių mūsų tautos vyrų,. kurio vardas išliks gyvas ir už šimtmečių, mirties metines, jo raštas (ir nuotrauka) vienų iš pirmųjų žurnalo puslapių turėjo puošti.

Alfonsas Nakas
“Naujienos”,
1972.X.26

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Subkategorijos

  • Į Laisvę 1953 1(38)

    J. Būtėnas: Atsišaukimas į politinę sąžinę. Žilvinas: Partizanei. J. Brazaitis: Srovė ir uola. L. Prapuolenis: Atviromis akimis. R. Šomkaitė: Studentas — rezistentas. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje. Naujų žmonių fabrikas. Tikėdami Dievą — reiškiate nepasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Europos LF bičiulių konferencija. Konferencijos žodis tėvynei. Pasikalbėjimas apie LF ir konferenciją. Iš Vliko veiklos. Kiti apie Vliką. Palyginus “T. Sargą” ir “Varpą”. “Varpas”. Veidrodžio šukelėje.

  • Į Laisvę 1954 2(39)

    A. Maceina: Rezistencija prieš tremties dvasią. Kariūnas: Partizano dalia (iš partizanų poezijos). V. Vaitiekūnas: Pasipriešinimo sąjūdis. A. Musteikis: Tirpinimo katile. LFB Vis. Studijų Biuras: Į pilnutinę demokratiją. Dokumentų šviesoje: Demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova laisvinimo organizacijoje.

  • Į Laisvę 1954 3(40)

    Juozas Brazaitis: Rezistencijos diena. Adolfas Damušis: Pasiruošta ir įvykdyta. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. Kariūnas: Partizano kapas (iš partizanų poezijos). Vytautas Žvirzdys: Socializmas pradžioje. Pasaulyje: Europos Homo economicus (Dr. J. Kazickas). Tremtyje: Lietuvos Lenkijos Lenkijos santykiai. 

  • Į Laisvę 1954 4(41)

    Juozas Brazaitis: Pavargimo grėsmė. Studijų Biuras: Žmogus ir ūkis. J. Daumantas: Kalniškių mūšis. Vilnis: Pavergtai Tėvynei (iš partizanų poezijos). Kęstutis Kudžma: Jaunimas Lietuvos laisvės kovoj. Kolchozai (L. Prapuolenis). Artėjame prie Rubikono (V. Grigas). Naujoji stabmeldybė (A. Maceinos pranešimo studijų savaitėje santrauka). Europos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos.

  • Į Laisvę 1955 5(42)

    Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis. Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje.Studijų Biuras: Tauta tarp tautų. Antanas Sabaliauskas: Elektrifikacijos perspektyva. Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje (Kęstutis Balčys). Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos. Iš partizanų poezijos. Praėjusieji metai laisvinimo baruose (P. Juodvalkis) 

  • Į Laisvę 1955 6(43)

    VYTAUTAS VAITIEKŪNAS: Kodėl į 1300 laiškų bendruomenes reikalu atsiliepė tik 5? JULIUS VIDZGIRIS: Į valdžią ateina technikas. SIMAS SUŽIEDĖLIS: Steigiamasis Seimas kūrė valstybę trejus metus. ZENONAS IVINSKIS: Kaip laikinoji vyriausybė išsilaikė šešias savaites. ALGIMANTAS ŠALČIUS: Kaip į tautines bendruomenes žiūri patys amerikiečiai

  • Į Laisvę 1955 7(44)

    Juozas Brazaitis: Laiškas į Europą. Studijų Biuras: Valstybė ir šeima. Simas Sužiedėlis: Steigiamasis seimas. Adolfas Damušis: Svečiuose pas Kurmį. Pilypas Narutis: Neeilinis kovotojas. Antanas Musteikis: Jaunimas studijose. Europos Bičiulių studijų savaitė.

  • Į Laisvę 1955 8(45)

    Redakcija: Dvasia ir interesas. Vis. Studijų Biuras: Valstybė ir demokratija. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Rožė Šomkaitė: Kaip aš savo profesijoje galiu geriausiai prisidėti prie Lietuvos atstatymo. Antanas Mažiulis: Į Laisvę pirmas lapas. Antanas Pocius: Kapitonas Pranas Gužaitis ir pogrindis. A. Maceina:Pradžioje naujo amžiaus. J. Brazaitis: Trejų metų perspektyvoje.

  • Į Laisvę 1956 9(46)

    Juozas Brazaitis: Rytai ir Vakarai mumyse. Zigmas Brinkis: Svarstymai dėl sveikatos reikalų tvarkymo. Antanas Kučas: Vilniaus seimas. Kazys Ambrozaitis: “Į Laisvę” pradeda rodytis iš pogrindžio. Kazys Brazauskas: Nuo pogrindžio iki Atlanto pylimo. Vincas Jonikas: Tautinės vertybės ir jauni žmonės. J. Eretas: Europiečio atsisveikinimas su Europa.

  • Į Laisvę 1956 10(47)

    Redakcija: Ugniniai stulpai. Juozas Nemura: Pilietybės prasmė. Antanas Ramūnas: Europos ir Amerikos pedagoginiai idealai. Zenonas Ivinskis: Dešinėn ir Kairėn demokratinėje Lietuvoje. Kazys Ambrozaitis: Kovos ir vilties dienos. Antanas V. Dundzila: Skauto įnašas.

  • Į Laisvę 1956 11(48)

    Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius. Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį. Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje. Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone. Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva. Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis. Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.); Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas); Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);

  • Į Laisvę 1957 12(49)

    Antanas Maceina: Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje. Zenonas Ivinskis: Lietuvos ir kitų baltų praeitis sovietų aiškinime. Jonas Grinius: Komunistinis menas Lietuvoje. Mečys Musteikis: Nuopuolis ir pasipriešinimas tremtyje. Domininkas Kenstavičius: Tėvynė Lietuva. Ričardas Bačkis: Laisvasis pasaulis "taikiosios koegzistencijos” perijode ir egzilų jaunimas. Bronius Sakalas: Vieno pogrindžio kronika. Sovietinamas lietuvių literatūros mokslas (J. Brazaitis)

  • Į Laisvę 1957 13(50)

    Vytautas Vardys: Lietuviškosios politikos perspektyvos. Juozas Brazaitis: Vienybė, iliuzija, utopija. Dokumentų šviesoje: Pasitarimai dėl vieningos egzilinės politinės vadovybės. Antanas Musteikis: Intelektualai ir kasdienybė. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos nepriklausomybė revoliucijos paunksmėje. Rusijos lietuvių seimo 40 m. sukaktį minint. A. V. D.: Ryšys, jaunosios rezistencijos vaizdai. Žilvinas: Karalaitė prie girnų (iš partizanų poezijos). Dar viena sovietinio režimo aukų rūšis (Pranas Jančauskas);

  • Į Laisvę 1957 14(51)

    Andrius Baltinis: Jaunimas dviejų kultūrų kryžkelėje. Kęstutis Skrupskelis: Mano generacijos problemos. Bronius Vaškelis: Mūsų jaunimo perspektyvos yra mūsų pačių rankose. Aldona Krikščiūnaitė: Jaunimas ir šeima: mano šeima —lietuvybės pilis. Valdas V. Aamkavičius: Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Kaune. Atsiminimai iš 1955-57. Pasauly: Nuo Ženevos iki sputniko (J. B.). Aliarmas Jungtinėse Valstybėse (Price). Dirbtiniai mėnuliai (A. Sabalis). Lietuva Sovietų statistikoje (A. Musteikis). Kultūriniai įvykiai per vieneris melus (M. Musteikis),

  • Į Laisvę 1958 15(52)

    Antanas Maceina: 40 metų sukakties temomis. Juozas Brazaitis: Antanas Maceina — 50 metų sukaktis. Jonas Grinius: Išeivių veikla lietuviškos kultūros šviesoje. Simas Sužiedėlis: Rusijos bolševizmas atėjo kaip revoliucija prieš revoliuciją. XXX: KAUNE. Atsiminimai iš 1955—57.

  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)

    Liudijimo žodžiai iš Sibiro.Adolfas Damušis:Technikiniai mokslai laipsniškai vedė į Lietuvos pažangią ateitį.Zenonas Ivinskis: Mokslai, iš kurių tavo sūnūs te stiprybę semia.Stasys Yla: Dėl dorinės religinės padėties Lietuvoje.Juozas Brazaitis: Trys liudytojai apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir kūrybą.Antanas Maceina: Baltų emigracijos europinis uždavinys.Iš Sibiro poezijos.Ar pasisekė sunaikinti nepriklausomybės idėją nūdienėje Lietuvoje (Julius Vidzgiris).Žvilgterėjus į dabartinės Lietuvos archeologijos darbus (Jonas Puzinas).Lietuvos fizinė geografija (Kazys Pakštas).Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje (Mečys Musteikis).

  • Į Laisvę 1959 18(55)

    Andrius Baltinis: Lietuvos laisvės kovos prasmė. Adolfas Damušis: Prof. J. Brazaičiui Į Laisvę Paliekant. Vytautas Vardys: Kersteno komitetas. J. Brazaitis, M, Mackevičius, V. Rastenis, V. Sidzikauuskas, A. Trimakas: Lietuvos laisvinimo problemos. A. Gečiauskas, V. Kavolis, T. Remeikas: Jaunosios kartos atstovai jaunimo ir politikos klausimu. Julius Vidzgiris: Okupacijos padariniai lietuvių visuomeninei raidai. Antanas Musteikis: Lietuvių kultūros pavidalai.

  • Į Laisvę 1959 19(56)

    Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija. A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas. A. A. Julijonas Būtėnas. Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje. Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje. Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija. Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje.

  • Į Laisvę 1960 20(57)

    Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime. Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla 15-kos metų perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje. Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą. Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane. Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams. J. Diržys: Lietuvos miškai dabar.

  • Į Laisvę 1960 21(58)

    Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija. Idėjinė kova už Lietuvą. Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas. Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje. Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum. Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija. Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė. Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas.

  • Į Laisvę 1960 22(59)
     
    Julius Vidzgiris: Lietuvių pasipriešinimas okupantams. Juozas Brazaitis: Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje. Leonardas Žitkevičius: Artojo kraujas. Tremtinio daina. Vincas Natkus: Partizanas herojinėj ir realistinėj buity. Kazys Jurgaitis: Sveikinimas iš Tėvynės. Antanas Juška: Lietuviškų parapijų problema. Pranas Zunde: Antirelignė propaganda Lietuvoje.
  • Į Laisvę 1960 23(60)

    Antano Maceinos laiškas Lietuvių Fronto Bičiuliams. Zenonas Ivinskis: Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoj. Tomas Remeikis: Lietuviai ir Demokratų partija. Ignas Malėnas: Tautiškumo pergalė prieš kvislingą. Jaunos Amerikos jaunas Prezidentas. Bažnyčia ir Valstybė Amerikos žemyne.

  • Į Laisvę 1961 24(61)

    Atsiminkime 1941 Birželio 23! Juozas Brazaitis: Partizanai antrosios Sovietų okupacijos metu. A. Tyruolis: Laisvės Elegija. A. Baronas: Vienas Vakaras. Andrius Baltinis: Knyga apie žymų mąstytoją. Kazys Jurgaitis: Ginkluotos rezistencijos žygiai laisvę ginant. Ar daug Lietuvoje bedievių ir kokios rūšies. Stalinizmas naujame rūbe. Kiek Žiugžda ir į jį panašūs yra pasiryžę nuvertinti mūsų tautą

  • Į Laisvę 1961 25(62)

    Adolfas Damušis: Laisvės kovų pirmasis veiksmas. Leonas Prapuolenis: Tautos istorinio laimėjimo sukaktis. Vladas Būtėnas: Grįžimas į senus kovoslaukus. Pilypas Narutis: Pirmosios sukilimo aukos. Dvidešimečiui praėjus. Į Laisvę nueitas kelias. Pirmieji Į Laisvę skaitytojai. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — Rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Iš Vinco Ramono kūrybos. Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje.

  • Į Laisvę 1961 26(63)

    Laikinoji Lietuvos Vyriausybė. K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj. Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi į Vakarus pagrindinis veiksnys. Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija. Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema. Vytautas Mačernis: Sudie. Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį (iš dr. Juozo Girniaus knygos). Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose.

  • Į Laisvę 1961 27(64)

    Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą. Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis. Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe. Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje. Aviac. kap. Albertas Švarplaitis. Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą. Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai. 1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose. J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje. Jonas Jasaitis: Lietuva enciklopedijose.

  • Į Laisvę 1962 28(65)

    Andrius Baltinis: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos. Kazys Bradūnas: Skalbėjos. Gediminas Galva: Grėsmingoji sąvarta. Partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas. Lietuvos partizanų niekinimas plečiamas. Jonas Šoliūnas: Socialinis draudimas Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Karolis Drunga: Genocido užmiršimas — kvietimas jam atsikartoti. Pro memoria. Dr. Jonui Griniui 60 metų.

  • Į Laisvę 1962 29(66)

    Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas. Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. L. Žitkevičius: Partizano mirtis. Julijonas Būtėnas. Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime. Jonas Šoliūnas: Žodžiai. Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda. Laisvės kovų nuvertinimas.

  • Į Laisvę 1962 30(67)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje. Maironis: Didvyrių kapai. Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody. Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj. Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos. Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas. Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save. Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj. Prie mėlynų kalnų ir ežerų. Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta?. Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky. Madrido lietuviškasis balsas.

  • Į Laisvę 1963 31(68)

    Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis. A. Tyruolis: Gladiatorius. Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu. Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos). Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje. Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba). Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė. Kultūros kongrese pasižvalgius. Mes neliksime nutildyti žmonės. Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse. Jonas Šoliūnas: ...be namų negerai. Balys Raugas: Vienybės problema.

  • Į Laisvę 1963 32(69)

    Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva okupacijoje. Julius Vidzgiris: Psichologinis karas. Leonas Galinis: Nuolatinis pančių traukymas. Mečys Musteikis: Kultūrinio gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje (1962 m.). Vytautas Volertas: Reikalingas pasaulio lietuvių seimo žodis. Povilas Gaučys: Lietuvių bendruomenės Čikagoje pradžia. Kun. L. Jankus: Balfo praeitis ir ateitis.

  • Į Laisvę 1963 33(70)
    1863 metų sukilimas. Ignas Andrašiūnas: Kremliaus propaganda statistinių duomenų šviesoje. Julius Vidzgiris: Knygos apie Lietuvą. Petras Janulis: Menas komunistinėj vergijoj. R. Spalis: Gimtosios kalbos vaidmuo ir vertė tautybei išlaikyti. Andrius Baltinis: Kultūrinė kūryba ir jos pavojai svetur. Mečys Musteikis: Studijų dienos.
     
  • Į Laisvę 1964 34(71)

    A. Mažiulis: Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras: Literatūros ir visuomenės žmogus. Juozas Brazaitis: Dvasinis lietuvio veidas Nepriklausomoj Lietuvoj. Faustas Kirša: Mano malda. Antanas Musteikis: Quo vadis, studentija ? Kazys Bradūnas: Tėvynė. Pavergtoje Lietuvoje. Užgęsę kovotojai. Jeronimas Kačinskas: K. V. Banaitis.

  • Į Laisvę 1964 35(72)

    Ar utopija pavirs realybe. L. Prapuolenis: Prisitaikymo politikos apraiškos 1941. V. Vaitiekūnas: Sovietinės indoktrinacijos bruožai. Kultūrinio gyvenimo apžvalga Lietuvoje 1963 (Mečys Musteikis); Bendruomenės kelyje (Vt. Vt.); Lietuviai pasaulinėje mugėje (K. L. J. ir J. M.); Nuo problemos apie “ryšius su kraštu" prie problemos apie ryšius tarp generacijų; Smerš agentas Juozas Erelis ir kt. 

  • Į Laisvę 1964 36(73)

    1964. Visiems Lietuviams. Antanas Musteikis: Akademinė laisvė. E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje. Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.); LFB simpoziumas (V. Tautas); Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas); Vatikano konsilija ir lietuviai; Lukša pas Smerš agentą Erelį;

  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)

    Sukakties perspektyvoje. Žodis nebaigtos kovos sukakčiai. Algirdas Budreckis: 1941 metų tautinis sukilimas. Julius Vidzgiris: Sovietų koegzistencijos samprata. K. V. Garbutas: “Dialogas”. E. Čeginskienė: Baltijos valstybių istoriją “perrašinėja" ir Vakaruose. Winston Churchillis ir Lietuva. Lietuva sovietinės okupacijos 25-siais metais: V. Vaitiekūnas: Politinė padėtis. Mečys Musteikis: Okupuotos Lietuvos kultūrinis gyvenimas 1964. Vt. Vt.: Pastarųjų metų antireliginės pastangos. J. Kernius: Kas nauja Lietuvos mokyklos gyvenime. K. Digrys: Okupuotos Lietuvos ūkio sėkmės ir nesėkmės. K. V. Jonaitis: Sukolchozintas žemės ūkis. J. V.: Laisvės kovotojai sovietinėje propagandoje; 

  • Į Laisvę 1967 39(76)

    Dr. Adolfas Damušis: Kartų ir grupių dialogo keliu. Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma. Juozas Kojelis: Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė. Dr. Petras Pamataitis: Dialogas rezoliucijų tema. Kun. Kazimieras Pugevičius: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Jurgis Gliauda: Dviejų kartų susidūrimas ties patriotinių mitų palikimu. Julius Vidzgiris: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai.

  • Į Laisvę 1967 40(77)

    Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma). Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys. Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė. Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas). “Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius). Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas). Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas). Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo (Stasys Lozoraitis, Jr.). Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis). Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas). Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius). Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) 

  • Į Laisvę 1967 41(78)

    Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis). Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas. Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas). Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas). Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas). Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas). LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius. Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas. Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus). Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius). Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis). Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.).

  • Į Laisvę 1968 42(79)

    Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis). Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas. Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis). Bendruomenės klausimų ryškinant (Juozas Kojelis). Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis). Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi). Gyvybiniai tautos reikalai: (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius). Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis). Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis). Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys). Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas). Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos).

  • Į Laisvę 1968 43(80)

    Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys. Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką. Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai (pašnekesys su dr. Antanu Maceina). Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė). Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint). Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis); Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys); Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis).

  • Į Laisvę 1968 44(81)

    Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.). Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas. Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės. PLB pasirinko vidurio kelią (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku). Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma); Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis); Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas); Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis). Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis). Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius).

  • Į Laisvę 1969 45(82)

    Nusivertinimo aistra (Vytautas Volertas). Aktyvieji frontininkai: Žibutė Brinkienė ir Balys Raugas. Didžiojo laureato (Jurgio Gliaudos) kūryba. Laisvojo lietuvio paskirtis (dr. Antanas Klimas). Mąstykime ir veikime iš naujo (Stasys Žymantas). Organizacinė laisvinimo veiksnių struktūra (dr. Petras Pamataitis). Aktyvus į laisvės kovą jaunimo įjungimas (dr. Jonas Žmuidzinas). Svetimųjų talka kovoje dėl Lietuvos laisvės (Leonardas Valiukas).

  • Į Laisvę 1969 46(83)

    Pažinkime patys save (kun. dr. Leonardas Andriekus, O.F.M.). Aktyvieji frontininkai: — Juozas Ardys ir Aleksas Kulnys. Iškilioji lietuvių rašytoja — Alė Rūta. Iš namų (ištrauka iš Alės Rūtos naujo romano “Vieniši pasauliai”). Lietuvių organizacijos ir jų tikroji paskirtis (V. J. Dienys); Neišnaudojamos auksinės progos Lietuvos vardui garsinti (V. S. Germanus); BATUN-as ir jo tikslai (Vytautas Tumas); ir Susivienijimų saulėlydis (R. S. Rukuiža). Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo (dr. Jonas Balys). Suaktyvintina kova dėl Lietuvos laisvės (pašneksys su dr. Eliziejumi Draugeliu)

  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)

    Vienybės linkme (dr. Justinas Pikūnas). Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas. Lietuvių Bendruomenės Tarybos narių kvalifikacijos (K. Taujenis); Vasario 16-sios aukos (T. Reinys). Politika ir teologija (dr. Antanas Maceina). Konstruktyvūs ir destruktyvūs polinkiai mūsų visuomenėje (Juozas Kojelis). VLIK-o klystkeliai (Kazys Škirpa). Ideologiškai artimi veidai (Vytautas Volertas). Politika ir tautinė architektūra (Edmundas Arbas).

  • Į Laisvę 1970 49 (86)

    Leonardas Valiukas: Lietuvos bylos kėlimas ir gynimas laisvųjų tarpe. Pasikalbėjimas su LB darbuotojais: Tarp svajonių ir tikrovės. Rezoliucijų pravedimo žygis ir jo pirmieji laimėjimai (1. vlk.). K. Petkus: Lietuviško radijo problemos. Vladas Ramojus: Kazys Veverskis. Fab. Žirgulis: Laisvinimo veiksniuose. K. Baras: Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas. J. Grinius: Septynioliktoji lietuviškųjų studijų savaitė Vokietijoje. K. N. Vyduolis: Krauju rašyti puslapiai.

  • Į Laisvę 1970 50(87)

    Zenonas Ivinskis: Lietuvos Steigiamasis Seimas. Bernardas Brazdžionis: Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio. Bronius Nainys: Tauta ir išeivija laisvės kovoje. Rezoliucijoms Remti Komitetas laimi kovą ir JAV-bių Senate. Algimantas Gečys: Jėgų telkimas Lietuvos laisvei. Dr. Vyt. Lukša: Jaunimo darbuotojų paruošimas. Jurgis Gliauda: Epilogas. Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas: Rusai nužudė lietuvį profesorių. Saulius Giedrys: Aukštosios matematikos kilpos. Fab. Žirgulis: Už laisvę verta mirti.

  • Į Laisvę 1971 51(88)

    Antanas Maceina: Nuo ko mes bėgome?. Mykolas Naujokaitis: Tauta ruošiasi sukilti. Kazys Škirpa: 1941 metų sukilimo vadovietė Berlyne. Vytautas Vaitiekūnas: Krupavičius—bendruomenininkas. Solidarumas su tauta. Gaisras Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalbos tyrinėjimas politruko ir kalbininko akimis. Bažnyčia pavergtoje Lietuvoje griaunama smurtu. Simo Kudirkos šuolis.

  • Į Laisvę 1971 52(89)

    Stasys Lozoraitis, jr.: 1941 metų sukilimas. Jurgis Gliauda: Tylioji rezistencija. Stasys Žymantas: Birželio testamentas. Vytautas Volertas: Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe. K. Petkus: Informacijos problema Lietuvos laisvinime. Dr. Stephen Horn: Lietuvos septynių šimtmečių kova dėl laisvės. Anatolijus Kairys: Hosanna mano žemė. Solidarumas su tauta. Laisvinimo veiksniuose. Lietuvių Fronto Bičiulių gretose. Spauda, radijas, knygos.

  • Į Laisvę 1971 53(90)
    Petras Daužvardis: Lietuva ir jos išlaisvinimas. Antanas Musteiklis: Bėgome nuo hibridų. Petras Kisielius: 1941 metų sukilimo prasmės ieškojimas dabartyje. Žuvusiems dėl Lietuvos prisiminti. Pranas Padalis: Lietuva, už tave mirštu. Vytautas Vaitiekūnas: Raudonoji Kinija naujame vaidmenyje. Aloyzas Baronas: Pravertas langas. Solidarumas su tauta.
     
  • Į Laisvę 1972 54(91)

    Juozas Kojelis: Tezės, aksiomos ir pagundos lietuviškame dialoge. Zenonas Ivinskis: Veiksniai, apsprendę mano pasaulėžiūrą. Adolfas Damušis: Profesorius Zenonas Ivinskis. Antanas Klimas: Nesibaigiąs ginčas: baltų ir slavų kalbų santykiai. Dr. C. M.: Sovietinamas Lietuvos žmogus. Solidarumas su tauta. 

  • Į Laisvę 1972 55(92)

    Vytautas Vardys: Lietuva Kauno įvykių metais. Kazys Škirpa: Vėliavnešio gelbėjimas. Vytautas Vaitiekūnas: Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla okupacijoje. J. Vingrelis: Po bolševikų kaukėmis. Solidarumas su tauta.

  • Į Laisvę 1972 56(93)
     
    Kęstutis Kazimieras Girnius: Išeivijos ateitis jaunimo perspektyvoje. Aloyzas Baronas: Talentai ir įsakymai. Mykolas Naujokaitis: Su Levu 113. Antanas Gintaras Razma: Pasaulio Lietuvių. Jaunimo kongresas — didysis bandymas. Juozas Kojelis: Poetas publicistikoje. Solidarumas su tauta.
  • Į Laisvę 1973 57(94)

    Antanas Maceina: Tautos pakaitalas ar papildas? Stasys Žymantas: Didžioji pasipriešinimo drama. Solidarumas su tauta. Frontininkai Lietuvos laisvinimo darbe. Paskutinis birželis. Paminklas kankiniams.

  • Į Laisvę 1973 58(95)

    Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida. V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų. Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant. Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams. Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo. Paskutinis pašnekesys su prof. St.Žymantu

  • Į Laisvę 1973 59(96)

    Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje. Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas. Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos. Okupanto tarnyboje. Tautinės mažumos Lietuvoje. Akmenys pradės šaukti

  • Į Laisvę 1974 60(97)
    Dviejų kultūrų sankirtis (dr. A. Maceina). 1973 metai Lietuvos laisvinimo veikloje (J. Kojelis). Išeivijos misija ir jos realizavimas (J. Gaila). Mokslo ir meno apraiškų prasmė išeivijoje (E. Arbas). Pilnas pasitikėjimas savimi ir pasiaukojijimas lietuvybės darbams (dr. A. Razma). Bendravimas ir bendradarbiavimas su komunistų pavergta Lietuva (A. Kairys). Lietuvių lankymasis į pavergtą kraštą ir jo nauda tautai (dr. A. Maceina). VLIK-as laisvinimo darbo derintojo misijoje (pašnekesys su dr. J.K.Valiūnu). “Naujųjų metų istorija” (ištrauka iš B. Pūkelevičiūtės romano). Idėja virsta realybe (Bern. Brazdžionis).
     
  • Į Laisvę 1974 61(98)

    Dr. V. Vardys — Brežnevo tautybių politika ir Lietuva. Dr. A. Maceina — Busimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai. Kun. J. Grabys — Ateities valstybės vizija kultūrinėje - religinėje srityje. Dr. F. Palubinskas — Ateities Lietuvos ekonomija. J. Kojelis — Suvažiavimo užbaigiamasis posėdis ir sveikinimai. Dr. A. Musteikis — Literatūra ir visuomenė. V. Volertas — Gal pamiršote kai ką.

  • Į Laisvę 1974 62(99)
    Stasys Barzdukas: Tarp lietuvių tautos istorinių stebuklų ir kasdienybės negalavimų. Vincas Maciūnas: Dvi knygos, kurių mums reikia. Vytautas Kamantas: Lietuvių Bendruomenės darbai ir žygiai. Dr. Henrikas Brazaitis: LB visuotinumas, demokratiškumas ir vadovybės sudarymas. Juozas Ardys: Didysis LB darbas šiandien ir ateity. Z. Prūsas: Po 25 metų. Regina Žymantaitė: Lietuvos reikalų išnešimas į plačiąsias amerikiečių mases. Marija Eivaitė: Kaip su savais? Antanas Razma: Jaunimas visuomenėje ir Lietuvos laisvės darbuose. Linas Sidrys: Lietuvos reikalai ir Amerikos universitetai. Kun. K. Pugevičius: Radijas ir televizija. Vyt. Jonaitis: Įspūdžiai iš LFB poilsio ir studijų savaitės Dainavoje. Silv. Subačius: LFB senosios centro valdybos darbai.
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)

    Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje. Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI); Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI)); Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.). Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura); Vasario 16-sios gimnazija (V. N.); Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI); Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas); Petras Paulaitis — laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti.

  • Į Laisvę 1975 65(102)

    Juozas Brazaitis: Laisvės veikėjų tipai. Stasys Raštikis: Juozas Brazaitis Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje. Kazys Škirpa: Brazaičio politinė strategija. Vytautas Vaitiekūnas: Brazaitis Vlike. Adolfas Damušis: Juozas Brazaitis rezistencijoje. Kazys Ambrazaitis: Brazaičio gyvenimo mokykloje. Vytautas A. Dambrava: Juozas Brazaitis. Mykolas Naujokaitis: Susitikimai su prof. J. Ambrazevičiumi. Česlovas Grincevičius: Juozas Ambrazevičius-Brazaitis. Simas Sužiedėlis: Juozas Brazaitis — žurnalistas. Stasys Barzdukas: Maži didelio žmogaus prisiminimai. Vincas Kazlauskas: Esi herojus, tapk šventuoju. Kotryna Grigaitytė: Žydinti sala. Leonardas Valiukas: Paskutinis pašnekesys su prof. Juozu Brazaičiu. Vladas Kulbokas: Juozo Brazaičio kritika tremtyje. Rozalija Šomkaitė: Brazaitis ligoje. Vacius Prižgintas: Akademikas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Brazaitis Kalifornijoje. Jurgis Gliauda: Rusiškasis disidentizmas ir Pabaltijo suverenumas. Vladas Juodeika: Ar rusai galėtų pasekti Šveicarijos pavyzdžiu?

  • Į Laisvę 1976 66(103)

    Adolfas Damušis: Vertikaliniu žvilgiu. Prel. Jonas Balkūnas: Bendruomenės klausimais. Stasys Barzdukas: Bendruomenės ateities rūpesčiais. Dokumentų šviesoje: M. Krupavičiaus aplinkraštis LB klausimais. Jonas Jurašas: Sovietinės biurokratijos mįslė. Kaip sovietų okupacija veikia į lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas (prof. dr. V. Vardys). Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas (Linas Kojelis). Pasaulyje: Jungtinės Tautos (A. S.); JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje. Užmirštoji kultūrinė autonomija (V. Natkevičius);

  • Į Laisvę 1976 67(104)

    Julijonas Būtėnas 1915 - 1951 - 1976. Julija Švabaitė: Gėlės Julijonui. Vytautas Vaitiekūnas: Baltijos valstybių suverenumo klausimu. Br. Bieliukas: Veiksnių sąranga ir susiklausymas. K. Ž. B.: Kasgi yra ta sovietinė demokratija? Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose (Dr. J. Labutis); Profesorius dr. Pranas Dovydaitis (Jonas Grinius). Lietuviškos programos “Laisvės” radijuje (Dr. J. Gintautas); Jungtinių Valstybių parama Izraeliui (A.O.)

  • Į Laisvę 1976 68(105)

    Leonardas Dambriūnas: Dabartinė Lietuvos būklė ir kelias į ateitį. Vytautas Kutkus: Bendruomenės problemos ir jų priežastys. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Dailininkas Vladas Žilius apie padėtį okupuotoje Lietuvoje; Pogrindžio “Aušra” bendravimo klausimu; Sovietinė tvarka mokslo laipsniui okup. Lietuvoje (Š.).

  • Į Laisvę 1977 69(106)
    Ričardas Bačkis: Vakarų Europa ir komunizmas. Donatas Skučas : Europos laisvė ir NATO. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Kronikos penkmetis (Dr. J.L.). Duokime laisvę Simui Kudirkai (Andrius Mironas); Lietuviai lenko tremtinio užrašuose (S. Suž.); Amerikos valdinė informacija užsieniui (A. Plukas); Komunistai pasaulyje.
     
  • Į Laisvę 1977 70(107)

    Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė. Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj. Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu. Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis), Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis). Eurokomunizmas (J. P.).

  • Į Laisvę 1977 71(108)

    Henrikas Nagys, Vytautas Vaitiekūnas, Stasys Barzdukas, Kęstutis Jokubynas, Tomas Venclova, dr. A. Štromas, Aušra Zerr-Mačiulaitytė, Raimundas Kudukis, Edmundas Arbas

  • Į Laisvę 1978 72(109)

    Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę. Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje. Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos. P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą. Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu. Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai. Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų. J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas. Jaunimo demonstracijos. Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje.

  • Į Laisvę 1978 73(110)
    Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką. Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį. Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas. Jurgis Gliauda: Palikimas jam. Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras. Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje.
     
  • Į Laisvę 1978 74(111)

    Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis ir jos etnografinių ribų klausimas. Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija. Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO. Lietuviškoji vienybė. Tautos gelbėjimo rūpesčiai. Trys akcentai. Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje.

  • Į Laisvę 1979 75(112)

    Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė. Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys. Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos. Kova dėl laisvės visus įpareigoja. Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo. P. Algis Raulinaitis: Vilkas sunkumuose.

  • Į Laisvę 1979 76(113)

    Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika. Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota. Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos. Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis. Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų. Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė. A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas. Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris. Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara.

  • Į Laisvę 1979 77(114)

    Jurgis Gliauda: Rytojaus šaknys nūdienoje. Linas Kojelis: Jaunimo lietuviškas sąmoningumas. Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano Rytų politika. “Atlikime Dievo skirtąją misiją”. Stasys Raštikis: Ateinantieji pakeičia išeinančius. J. Kj.: Pasiryžome nemirti. R.: Baimė pasitvirtino. Dr. S. R. Dautartas: Naujos rezoliucijos JAV Kongrese. Jonas Pabedinskas: Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO.

  • Į Laisvę 1980 78(115)
    Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage. Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis. Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje. Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje. G. Giedra, J. Gliaudą ir J. Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus. D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis: Jaunimo politinis sąmoningumas. Kunigas ir Lietuva neša kryžių. P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų. Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas. P. Pamataitis: Šventas naivumas.
     
  • Į Laisvę 1980 79(116)

    Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Jaunasis mūsų elitas Amerikoje. H. C. Kudreikis: Kaip bolševikai “vadavo” Lietuvą. Bronius Zumeris: Rusiško charakterio bruožai. Sovietai teisia tiesą. G. Gečytė, L. Kojelis, A. B. Mažeika: Jaunimas avangarde. Dr. K. R. Jurgėla, P. A. Raulinaitis, A. S. Gečys: Kai susikryžiuoja nuomonės. Leonardas Valiukas: Suaktyvinti laisvinimo veiklą. Aleksandra Vaisiūnienė: Šalame tropikuose.

  • Į Laisvę 1980 80(117)

    Bernardas Brazdžionis: Via Dolorosa. Jurgis Gliauda: Rašytojas tėvynės meilės srovėje. Antanas Maceina: Išeivio buvimas svetur. Kazimieras Pugevičius: Lietuvos laisvinimas - ne laisvalaikio užsiėmimas. Aloyzas Baronas: Kad būtum našlė. Solidarumas su tauta. Juozas Kojelis: Bendruomenė darbuose ir rūpesčiuose. L. K.: Kalba teisiamieji. P. Daukantas: Laikinoji vyriausybė lieka. V. Račiūnas: Vėl buvome Dainavoje.

  • Į Laisvę 1981 81(118)

    Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant; Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.); Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.). Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.). Rimvydas Šliažas: Vliko seimas. Mūsų diplomatai apie PLB. Vienos knygos paraštėje. Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa. V. R.: Tęsiamas LE leidimas. V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai. J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje.

  • Į Laisvę 1981 82(119)

    Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkio bėdos. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose). Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti. Poezija iš okupuotos Lietuvos. Jie nebijo aukos ir kančios. Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima. XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias. I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty. Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų centrą.

  • Į Laisvę 1981 83(120)

    Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija. Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus. St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas. VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje. Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje vertinimus. Vliko seimas. Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus. Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas: Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant. V. Rociūnas: 25-tą kartą.

  • Į Laisvę 1982 84(121)

    A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos Amerikos politikoje. Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai. Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose. Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos. Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei. Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario ŠeSšoliktajai. J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą. Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko. Juozas Kojelis: Du suvažiavimai.

  • Į Laisvę 1982 85(122)

    Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla: Kaip yra ir kaip galėtų būti. Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla. Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas. Prezidento Proklamacija. Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis. Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose. Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse. Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai.

  • Į Laisvę 1982 86(123)

    A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas. Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity. Vytautas Volertas, Vienišas būriuose. Juozo Kralikausko kūrybos vakaras. Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas. V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija. V. R., Mūsų dienos Dainavoje.

  • Į Laisvę 1983 87(124)
    Antanas Butkus: Jėgų telkimas laisvinimo darbui. Juozas Kojelis: Idėjos prie Pacifiko. V. Akelaitis: Minties jėga ir dvasinė šviesa. Regina Stančikaitė, Linas Polikaitis, Ginta Palubinskaitė, Gintautas-Tadas Dabšys, Dalytė Trotmanaitė ir Gintaras Grušas: Jaunimas apie PLJ kongresą. Feliksas Palubinskas: Šios pastangos davė vaisių. Balys Gaidžiūnas: Jis per gyvenimą ėjo dideliu įžvalgumu. Gintė Damušytė: Lietuvos pogrindžio spauda. V. Rociūnas: Didysis rūpestis — lietuviška parapija. Dr. Kazys Eringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis.
     
  • Į Laisvę 1983 88(125)

    Bronius Kviklys: “Aušros” genezė ir tikslai. Vincas Natkevičius: Naujais kultūrinės veiklos keliais. V. R.: Vokietijos lietuviai. Rūta Kleva Vidžiūnienė: Išeivijos politinio ir kultūrinio darbo derinimas. Romas Giedra: Išeivijos darbai tautos akimis. Dr. K. Ėringis: Romo Kalantos aukos dešimtmetis. Vacys Kęstutis Slotkus: Išeivijos jaunimas vienybėje su kovojančia tauta. Julius Vidzgiris: Lietuva po 100 metų nuo “Aušros” pasirodymo. Dr. Adolfas Damušis: Lietuvių pogrindis vokiečių saugumo dokumentuose.

  • Į Laisvę 1983 89(126)

    Prof. dr. A. Štromas: Naujos tendencijos bei kryptys Sovietų Sąjungos politikoje. Juozas Kojelis: Nepalenkiami pečiai. Balys Gaidžiūnas: Susimezgę ryšiai šviesiu spinduliu tebešviečia. V. Rociūnas: “Kad daug dienų tave lydėtų ...” T. Brazaitis: Demonstracijos Lietuvos laisvei. Prezidento proklamacija. Pabaltiečiai Washingtone. Vliko sukaktuvinis seimas. V. Rociūnas: Studijų ir poilsio dienos Dainavoje. LFB konferencijos išvados. Prof. dr. V. J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Vytautas Volertas: Kad liktumėm teisiais laike.

  • Į Laisvę 1984 90(127)

    A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą Jungtinėse Tautose. Literatūros vakaras. Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi. Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose. Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis. Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas. JAV politika ir Baltijos valstybės. Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas. Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose. Jaunimo talka spaudai.

  • Į Laisvę 1984 91(128)

    Vytautas Vaitiekūnas: Kritiškas žvilgsnis į save. Popietė su žurnalistais. Elliot Abrams: Paskutinis žodis netartas. Dr. Kazys Ambrozaitis: Rezistencijos palikimas. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę. Dr. Vytautas A. Dambrava. Baltijos Laisvės diena. Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienomis. Posėdžiavo LFB taryba ir Centro valdyba. Julius Vidzgiris: Ištvermės simbolis.

  • Į Laisvę 1984 92(129)

    Leonardas Valiukas: Tikroji tremties misija. Vytautas Volertas: Viliamės: Jaunimas reprezentuos gyvybę. Dr. Adolfas Damušis: Į penktąjį dešimtmetį. V. R.: Naująjį ganytoją asitinkant. Vytautą Vaitiekūną amžinybėn išlydėjus. Dr. Vytautas A. Dambrava: Rezistento žvilgsnis iš Pietų į šiaurę. Dr. Z. Prūsas: Lietuvybės išlaikymas ir TV. V. Rociūnas: Lietuvių Fronto bičiuliai Kennebunkporte. Juozas Bočys: Katalikybė ir inteligentija šiuolaikinėje Lietuvoje. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės "savivaldos” administracija.

  • Į Laisve 1985 93(130)

    Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika. Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija. K. G.: Lietuvos Laisvės Armija. Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai. Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji. Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly. Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje. V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai. Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj. Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai. V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai. Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa. K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje. Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė.

  • Į Laisvę 1985 94(131)

    Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai. Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas. Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas. Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys. Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje. Amerikos balsas kalba į Lietuvą. Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą. V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje. Skaudi sukaktis. Europos bičiuliai susirinko Veronoje. Raudonieji bajorai ir klastojama istorija.

  • Į Laisvę 1985 95(132)

    Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės. Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija. Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”. Jubiliejinis ateitininkų kongresas. V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją”. Aloyzui Baronui prisiminti. H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje. Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje.

  • Į Laisvę 1986 96(133)

    Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė. Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos. P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas. Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje. Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis. Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija. A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą. Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame. Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis?. Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas. 20 literatūros vakarų Los Angeles. Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.). Dainava ir Verona. N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas. V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas.

  • Į Laisvę 1986 97(134)
     
    Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis. P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium. Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant. Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys). Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys. 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo. Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės. Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė. Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija. Zenonas Prūsas — Trys mitai. Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo. J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70).
  • Į Laisvę 1986 98(135)

    Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka. Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė. Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai. Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka. Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona. Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant. J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai.

  • Į Laisvę 1987 99(136)

    A.†A. profesorius Antanas Maceina. A. Jasmantas — eilėraštis. J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino. Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II). Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje. Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas. Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba. Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba. Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams. Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis. Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitamavimas teisingumui ar suplanuotas siaubingas žaidimas? Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?. Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.).

  • Į Laisvę 1987 100(137)
    Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems. Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai. Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą. Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir Saulius Kondrotas. Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies. Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe. Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis Lietuvos laisvinimo darbe. J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar. J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą.
  • Į Laisvę 1987 101(138)

    Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  Skaitytojų žodis. Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai. Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek. Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime. Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy. Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai). Maceinos akademija Čikagoje. Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata. Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai. V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos. A. Lembergas — Estai nepasiduoda. 

  • Į Laisvę 1988 102(139)

    Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija pavergtoje Lietuvoje. Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas. Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija. Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti tautos dalimi. K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda. Henrikas Nagys — eilėraštis. Literatūros šventė su Henriku Nagiu. J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams. K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti. Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais? Politinės doktrinos reikalu. Gintė Damušytė — Kova be baimės.

  • Į Laisvę 1988 103(140)

    Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi. Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema. Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.). Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę. Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis). Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje. Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas. I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų.

  • Į Laisvę 1988 104(141)
    Perestroika ir laisvės kova Stalinas nebuvo vienas. Riedantis akmuo ir rezistencinės dvasios stoka. Kardinolas kalba kunigams. Ingrida Bublienė — Gyvoji lietuvybė Lietuvos ir išeivijos atsinaujinimo ženkle. Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose). Liudas Dambrauskas — Gruodžio 20-ji diena. Pilypas Narutis — Kovojanti Lietuva iš laiko perspektyvos. Antanas Musteikis — Ant kultūros ir politikos laktų. Aleksandras Mauragis — Raudonarmiečių bylos ir Molotovo provokacijos. Žodžiai apie laisvę ir nelaisvę. J. Vd. — Persitvarkymas ir pasaulėžiūra. P. Algis Raulinaitis — Derliaus metai išeivijos veikloje. Siekiame valstybinės nepriklausomybės atstatymo (dr. A. Statkevičiaus laiškas). 
    Kazys Račiūnas — Tik beraščiai laiškų nerašo.
  • Į Laisvę 1989 105(142)

    Laisvės jėga ir geležiniai dantys. Idealų srityje kompromisų būti negali. Klaidinanti informacija. Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune. A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai. Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas). Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis). Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš 'Kauno aido'). Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos. A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941. Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? XXIII literatūros vakaras. Edita Nazaraitė, Bernardas Brazdžionis (eil). K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus.

  • Į Laisvę 1989 106(143)

    Šviesesnės Lietuvos viltys. Puikybė prieš toleranciją. Kęstutis Girnius — Drama tebesitęsia. Vytautas Skuodis — Lietuvos pogrindis ir Molotovo-Ribbentropo slaptieji dokumentai. Ričardas Mikutavičius — Sąjūdžio išpažinimas. Algimantas Gureckas — Nepriklausoma Lietuva ir Karaliaučiaus sritis. Vytautas Volertas — Lietuva ir išeivija: konkretūs darbai ir projektai. Adolfas Ramanauskas-Vanagas — Partizanų gretose. Juozas Kojelis — Sugrįžimas. Zenonas Prūsas — Kodėl ukrainiečiai tyli? Einame teisingu keliu (pokalbis su Arvydu Juozaičiu). Baltijos kelias. Juozas Ardys — Išeivijos susitikimas su Lietuva. Juozas Baužys — Darbinga ir pozityvi LFB savaitė Dainavoje. JAV vyriausybė pagerbia dr. V. Dambravą.

  • Į Laisvę 1989 107(144)

    Ką daryti? Reikia susiorientuoti. Pagalba šiandien, ne rytoj. Edita Nazaraitė, Lietuva ir didysis Rytų Europos drebėjimas. Bronius Nainys, Hitlerio-Stalino suokalbis ir okupacijos nepripažinimo politika. Vytautas Volertas, Idiotizmo siautulys. Paulius Jurkus, Prof. Juozas Brazaitis prie redaktoriaus stalo. Adolfas Damušis, Juozas Ambrazevičius-Brazaitis archyvų dokumentuose. Povilas Pečiulaitis, Tiesa — viena. Vėjas Liulevičius, Lietuvių pėdsakai Rusijoje. Stasys Daunys, Wiurzburgo nebėra. Juozo Kojelio pokalbis su Julium Keleru. Arvydas Juozaitis, Laisvė arba ideologijos mirtis. Kajetonas Čeginskas, Likome ištikimi savo misijai.

  • Į Laisvę 1990 108(145)

    Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva. Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta. Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai. Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis. Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu. Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius. Henrikas Nagys, Poezija. Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis. Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro. XXII politinės studijos. Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas, Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje. Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema. Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių. Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje. Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys, Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje. Politinių studijų išvados.

  • Į Laisvę 1990 109(146)

    Ar ir vėl vienų vieni? Vardan Lietuvos. Edita Nazaraitė, Kultūros vizijos nepriklausomai Lietuvai. Marcelijus Martinaitis, Tiesos angelo globoje. Viktoras Makoveckas, Politinė diferenciacija ir politinė kultūra Lietuvoje. Vytautas Volertas, Aloyzas Baronas: rašto gausa ir sėkmė. Aloyzas Baronas, ištrauka iš romano „Mirti visada suspėsi". Viktoras Nakas, Tiesa tave išlaisvins. Julija Švabaitė, Sibiro kūdikis (poezija). Arūnas E. Gudaitis, Lietuvos valstybingumas teisės atžvilgiu. Zenonas Prūsas, Mūsų kaimynai gudai — sąjungininkai ar priešai? Vytautas Skuodis, Dar kartą apie Lietuvos pogrindį ir Molotovo - Ribbentropo slaptuosius dokumentus. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas. Lietuviškųjų studijų savaitė Dainavoje. Jonas Pabedinskas, Pilnutinė demokratija, socialinis teisingumas ir ekonominis progresas. Indrė Šemogienė, Lietuvos pramonės išvystymo galimybės. Ofelija Baršketytė, Žingsniai į tarptautinę prekybą.

  • Į Laisvę 1990 110(147)

    Naujam pavojui Lietuvą ištikus. Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas. Edita Nazaraitė, Reikia naujų sąjungininkų ir jėgų. Sovietų žurnalistai apie Sovietų Sąjungos ateitį. Nuo redaktoriaus stalo. Alfredas Smailys, Istorinė Lietuvos misija. Leoną Korkutienė, eilėraščiai. Pokalbis su Vidmantu Valiušaičiu. Juozas Kojelis, Auka ir kančia Lietuvai (Vladas Nasevičius). Algirdas Statkevičius, Žmonijos tikslas — kultūros kūrimas. Vidmantas Valiušaitis, Jonas Grinius — Lietuviškojo integralizmo pradininkas. Henrikas Kudreikis, Už Raseinių ant Dubysos saulė netekėjo. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas, II. Mintys ir projektai: Vidmantas Valiušaitis ir Arvydas Juozaitis apie pilnutinę ir pilietinę demokratiją. Juozas Kojelis, 25 metai lietuvių literatūrai Los Angeles.

  • Į Laisvę 1991 111(148)

    Kaip pasukti sustojusį laisvės laikrodį? Prezidentas Landsbergis Amerikoje. Reikšmingos sukaktys. Adolfas Damušis, Rezistencijos siekis — valstybinis suverenumas. Mykolas Naujokaitis, 1941 sukilimui besiruošiant. Česlovas Grincevičius, Karas... Pirmosios sirenos Kaune. Vidmantas Valiušaitis, Demokratija kaip teisingumo ir socialinės taikos sąlyga. Į Laisvę Fondo filialo Lietuvoje veikla. Liudas Dambrauskas, Epilogas iš „Gyvenimo    akimirkų". Julius Keleras, Liudo Dambrausko „Gyvenimo akimirkos". Jaan Kaplinski, Baltijos kraštai — negyjanti žaizda sovietų imperijos kūne. Audrys Antanaitis, Keli lietuviškojo švietimo klausimai. Zenonas Prūsas, „Naujoji pasaulio tvarka" ir Lietuva. Meilutė Bartusevičienė, Lietuvos jaunimo lūkesčiai ir tikrovė. Juozas Šaltinis, Lietuvos valstybės ekonominis atkūrimas III. Politinių studijų savaitgalis: Stasys Kašauskas, Alė Rūta, Bernardas Brazdžionis, Dalia Navickaitė, Andrėja Giedraitytė, Jonas S. Žmuidzinas. Juozas Kojelis, Laimėjimas besitraukiant.

  • Į Laisvę 1991 112(149)

    Pirmenybė kovojusiai tautai. Dar kartą: atiduok ką privalai Nuo redaktoriaus stalo: Į laisvę laisvėje. Julius Keleras, Ar vox populi — vox dei? Feliksas Jucevičius, Lietuva dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Vidmantas Valiušaitis, Ginti valstybę ir demokratiją. Vytautas A. Dambrava, Laisvės prošvaistė. Arūnas Bubnys, Lietuvių antinacinė rezistencija. Vytautas Volertas, Užslėpto Dievo liberalizmas. Povilas Žumbakis, Dėl Lietuvos konstitucijos projektų (paskaitos santrauka). Algirdas Statkevičius, Kokios konstitucijos reikia Lietuvai?. Prisimenant Daumantą (Juliaus Kelero pokalbis su Nijole Bražėnaite). Juozas Baužys, Optimizmas realybės šešėlyje. Iš partizanų poezijos. Mintys iš svarstybų Dainavoje.

  • Į Laisvę 1992 113(150)

    Išeivijos rūpesčiai. Iustitia est fundamentum regnoram. Julius Keleras, Kovo Vienuoliktoji ištaisė istorijos klaidą. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Feliksas Jucevičius, Visu veidu į Vakarus! Lietuva, išeivija ir Lietuvių Bendruomenė (pokalbis). Birutė Jonelienė, Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti. Jonas Pabedinskas, Naujas uždavinys — formuoti krikščionišką politinę mintį. Vytautas Bagdanavičius, Nepasaulėžiūriškumas — ar tai kliūtis krikščioniškam frontui? Vaidotas Daunys, Gyventi iš naujo (Putino gimtadienio proga). Vaidotas Daunys, Iš „Paguodos kvartetų" (eilėraščiai). Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos kultūra nelaisvės metais. Henrikas Kudreikis, Žvilgsnis į dabartinės Lietuvos spaudą. Zenonas Prūsas, Solženicino nacionalistinės idėjos ir Lietuva. J. Kj. Į antrą šimtmečio ketvirtį. Valentinas Markevičius, 20 metų be Zenono Ivinskio. Jaunosios kartos dvasinė transformacija. Vilius Bražėnas, Konstitucijos ir sąvokų klausimais.

  • Į Laisvę 1992 114(151)

    Lietuvių Fronto Bičiulių kreipimasis į Lietuvą. Vedamasis — Mintys iš tolo — rinkimų į seimą belaukiant. Vidmantas Valiušaitis, Pilnutinė demokratija ir jos bičiuliai. Kazys G. Ambrozaitis, Vieningoje lietuviškos kultūros jungtyje. Julijonas Būtėnas, Atsišaukimas į politinę sąžinę. Eduardas Pašakinskas, Julijonas Būtėnas. Vladas Nasevičius, Profesorius Leonas Karsavinas paskutinėje savo gyvenimo stotyje. Melanija Stankaitienė, Gluosnių šakos linko. Jonas Algirdas Antanaitis, Kelio į socialinę demokratiją pagrindinės gairės. Vytautas Volertas, Šis ir anas krantas. Pilypas Narutis, Mokslininkas svetimoje aplinkoje. Jonas Pabedinskas, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją. Bronius Krivickas, Du sonetai (eilėraščiai). Česlovas Grincevičius, 40 metų nuo Broniaus Krivicko žuvimo. Liudas Dambrauskas, Praeities šauksmas. Juozas Baužys, Iš praeities šauksmo iškyla pilnutinė demokratija. Adolfas Damušis, ĮLF studijų savaitės Lietuvoje minčių susumavimas.

  • Į Laisvę 1993 115(152)

    Nerimastis vietoj džiaugsmo. Sulaikykime atsirandantį tautos plyšį. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Arkadijus Beloborodovas, Kelias į laisvę. Valentinas Markevičius, Lietuvos Antigonė. Kazys Bradūnas, Gyvenimas be antraščių (poezija). ILF konkurso juri protokolas. Česlovas Grincevičius, Romano konkursas labai pasisekė. Vytautas Volertas, Nuo pramanų iki tikrovės. Zigmas Slibinas, Antroji Vasario šešioliktoji. Juozas Rygelis, Mūsų išeivija ir Lietuvių Bendruomenė ateities perspektyvoje. Česlovas Stankevičius, Vyriausybės pasikeitimas ir Lietuvos politinės raidos perspektyvos. Vidmantas Valiušaitis, Pasikalbėjimas su vysk.Sigitu Tamkevičium. Valdemaras Katkus, Kraštas, kuriame mažai tautai pavojinga gyventi. Zenonas Prūsas, Imperializmo tendencijos dabartinėje Rusijoje. Jonas Pabedinskas, Kairiosios minties vyravimas Lietuvos ekonomikoje. Juozas Baužys, Ir vėl savaitė Dainavoje. J. B., Nuostabus Domo Akstino darbas. Vilius Bražėnas, Demokratija neužtikrina laisvės.

  • Į Laisvę 1993 116(153)

    Kelias į šviesesnę ateitį. Atviras dialogas pradėtas. Skaitytojų žodis. Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą. Julius Keleras, Laisvės ir pagarbos laikai dar neatėjo. Vytautas Vardys, Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai. Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Norėjau, kad jie gyventų žmonių atminty. Paulius Jurkus, Inguara, Klevai prie vartų (eilėraščiai). Zenonas Ivinskis, 1940 birželio dienoraščio ištrauka. Pilypas Narutis, Nacių smūgis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vladislovas Telksnys, Giltinės duobėje. Vytautas Bubnys, Miškas — mano apsisprendimas. Vidmantas Valiušaitis, Dėl nieko neatgailauju — sako generolas Eismuntas. J. B., Gintė Damušytė — iškiliausia metų moteris.

  • Į Laisvę 1993 117(154)
    Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė. Ar yra Lietuvoje valdžia? Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys). Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija. Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje. Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes. 40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė. Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose. Vilija Aleknaitė kalba. Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką. E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias. Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos. Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje. Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstyseną. Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone. Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos.
  • Į Laisvę 1994 118(155)

    Kuo dabar rūpinsimės? Išdailintas trėmimų siaubas. Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime. Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant. Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu. Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia. Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis. Antanina Garmutė, Obelis. Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė. Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti. Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės.

  • Į Laisvę 1994 119(156)

    Skaldyk ir valdyk! Damoklo kardas dar tebekabo. Bronius Kuzmickas, Vieneri Lietuvos metai. Kęstutis Girnius, Konfrontacija dėl principų išsižadėjimo. Nijolė Gaškaitė, Nepriklausoma Lietuva: partizanų vizija ir tikrovė. Egidijus Vareikis, Valdžia ir opozicija Vakarų Europoje ir pokomunistinėse šalyse. Virgis Valentinavičius, Lietuviškosios opozicijos spektras. E. Šarūnas, Nepavėluokime į paskutinį traukinį! Liuda Rugienienė, Šaltasis karas dar nepasibaigė. Eduardas Pašakinskas, Povilas Malinauskas (1910-1957). Juozas Gražys, Prisiminimai apie pogrindinės „Į laisvę" leidimą. Kazimiero Palčiausko atsiminimai: vokiečių okupacija. Juozas Baužys, Trečioji Į laisvę fondo studijų savaitė Lietuvoje. Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę. Juozas Baužys, Lietuviškosios problemos — žvilgsnis iš Dainavos.

  • Į Laisvę 1995 120(157)

    Vytautas Kubilius, Ar ilgai tvers mūsų nepriklausomybė?. Vytautas Volertas, Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui. Česlovas Stankevičius, Demokratija Lietuvoje: keliai ir klystkeliai. Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų. Juozas Girnius, Brazaitis kaip literatūros mokslininkas. Henrikas Kudreikis, Partizaniško likimo tragiką. Vincas Seliokas, Nepavykęs politinis debiutas. Paulius Jurkus, Sedos kautynes prisimenant. Vladas Telksnys, Rezistencijos pradžia, privedusi prie „Į laisvę" leidimo. Antanas Sabalis, Didžiųjų pasaulio galybių žlugimas. Juozo Lukšos-Daumanto Fondas. Juozas Kojelis, 27-tosios politinės studijos Los Angeles. Kazys Ambrazaitis, Studentiškas idealizmas atnešė nepriklausomybę 

  • Į Laisvę 1995 121(158)

    Vilius Bražėnas, Laurų vainikas didvyriams. Bronius Kuzmickas, Dvasinis genocidas Lietuvoje. Gintė Damušytė, Pilnutinės demokratijos galimybės Lietuvoje. E. Šarūnas, Sėkmingo žygio seimo rinkimuose. Algirdas Čekys, Prisikėlimo ugnys. Antanina Garmutė, Šešupės vingiuose. Zita Paulauskaitė, Mirė partizanas. Žodis iš Lietuvos Lietuvių fronto bičiuliams. Juozas Kojelis, Praeitis įpareigoja. Kazys Ambrozaitis, Privalome dirbti ir toliau. Juozas Baužys, LFB konferencija Čikagoje

  • Į Laisvę 1995 122(159)

    Ar moralu paneigti laisvę? Vytautas Kubilius - Menininkas istorijos lūžyje. Vincas Bartusevičius - 50 metų didžiajam lietuvių egzodui ir kas toliau. Antanas Sabalis - Vytautas Vaitiekūnas: žmogus ir jo palikimas. Petras Plumpa - Pilietinės visuomenės ir valstybės ugdymas. Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.) Janina Semaškaitė - Gilūs vandenys tyliai teka. Algimantas Jankauskas - Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje. Juozas Vitėnas - Julijonas Būtėnas žuvo nuo bendražygio kulkos. Povilas Vaičekauskas - Mano Lietuvos ateities vizija. Juozas Baužys - 39-toji Lietuviškų studijų savaitė

  • Į Laisvę 1996 123(160)

    Prof. Vytautas Landsbergis — Naujausiosios mūsų istorijos klausimais. Vytautas Volertas — Apie grįžimą. Ona Girniuvienė — Lietuva jam buvo visas gyvenimas. Dr. Algimantas Jankauskas — Organiškos valstybės koncepcija Lietuvoje, II d. E. Šarūnas — Ko sulaukėme ir ko sieksime? Jonas Kairevičius — Laisvė, teisė ir dorovė. Paulius Jurkus — Julijonai, kurgi tu buvai dingęs? Algirdas Čekys — Pasirinkimas ant peilio ašmenų. Eugenijus Ignatavičius — Ketvirtasis Lietuvos prezidentas. Liūda Rugienienė — Išeivijos rūpestis dėl Lietuvos ateities. Dr. Kazys Ambrozaitis — Žymaus partizano tragiška mirtis.

  • Į Laisvę 1996 124(161)

    Dar plaka lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo). Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas. Skaitytojų žodis. Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis. Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos. Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos. Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda. Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant. E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje. Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio. Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. 1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui. Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai. Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose. Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

  • Į Laisvę 1997 125(162)

    Kun. dr. Andrius Baltinis - Modernusis žmogus ir rezistencija. Teklė Kulvinskienė - Partizanai Suvalkų krašte. Antanas Sabalis - LFB įnašas Seimo rinkimuose. Jonas Kairevičius - Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien. Janina Semaškaitė - Kam skambėjo Kudirkos varpas? Paulius Jurkus - Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus. Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas. Henrikas Kudreikis - Lietuvos partizanai bolševikinėje literatūroje. Dr. Zenonas Prūsas - Prisiminimai apie 1941 metų sukilimą. Vidmantas Valiušaitis - Pažadėtosios žemės piligrimas (poetas Kęstutis Genys). Paminklas Juozui-Lukšai Daumantui. Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai.

  • Į Laisvę 1997 126(163)

    Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė. Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės. Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje. Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai. Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose. Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje. Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos. Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje. Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją. Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas

  • Į Laisvę 1998 127(164)
    Kazys Ambrozaitis, Istorija jau nesikartoja, tik keičiasi. Juozas Baužys, Darbas, kurį būtina tęsti. Vidmantas Vitkauskas, Mes gyvi, mes esame, mes būsime. Adolfas Darnušis, Jų siekiai mus įpareigoja. Valdas Adamkus, Jaunimas visada buvo pirmose kovų eilėse. Vytautas Volertas, Olimpinių įtampų politinės varžybos. Liliana Astra, Vertybės šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Živilė Makauskienė, Jo garbė neturėtų išblėsti. Antanina Garmutė, Angelo sparnai. Almantas Jurkus, švietimas - mūsų ateities laidas. Juozas Rygelis, Vieno žmogaus nuomonė. Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas. Saulė Jautokaitė, Juk vėl pasimatysime (A.A Alinos Grinienės netekus). Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius. Henrikas Kudreikis, Lietuvių tautos kančių keliai. Antanas Dundzila, Apie priesagas ir kultūrą.
  • Į Laisvę 1998 128(165)
    Kazys Ambrozaitis - Vėluoja Lietuvos laisvės laikrodis. Juozas Baužys - Kultūros skraiste pridengiama tikrovė. Vidmantas Valiušaitis - Tautos gairių ir vilčių atsinaujinimo šaltinis. Vytautas J. Bieliauskas - Užsienio lietuviai ir Lietuva. Liūda Rugienienė - Suvokime save ir savo paveldą! Vytautas Voveris - Mes mokėsim gyventi! Jonas Šalna - Partizanas (eil.) Janina Semaškaitė - Balto rūko skraistė. Vidmantas Valiušaitis - Į Laisvę fondas ir asmenybės raiška. Henrikas Kudreikis - Karvelis tarp vanagų. Daiva Karužaitė - Kosmopolitizmas ar tautiškumas lietuviškojo jaunimo kelyje? Juozas Baužys - Rezistencinės mintys Dainavoje. Algis P. Raulinaitis - "Į pilnutinę demokratiją". Antanas Musteikis - Lietuviškos šmėklos (ištrauka) Jonas Kairevičius - Demokratiją reikia kurti. Juozas Baužys - Septintoji ĮLF studijų savaitė Lietuvoje. Vytautas J. Bieliauskas - Vytautas Stasys Vardys. Antanas Dundzila - Herojus prieš okupantus ir..."katalikus" 
     
  • Į Laisvę 1999 129(166)

    Kazys Ambrozaitis - Krislas iš ašarojančios akies. Juozas Baužys - Ką pasiimsime su savimi į naująjį tūkstantmetį? Vidmantas Valiušaitis - Surūdijęs peiliukas, vėliava ir istorinė sąmonė. P. Algis Raulinaitis - Laikinosios Vyriausybės vieta mūsų istorijoje. Vytautas A. Dambrava - Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje. Algirdas Saudargas - Lietuvos užsienio politika tarp kasdienos ir banalybės. Vytautas Volertas - Valdą ir valdomieji. Algirdas J. Stepaitis - Lietuva ir užsienio Lietuvija Nepriklausomybės kelyje. Aloyzas Vilkys - Ar labai sunku mylėti Tėvynę? Vytautas J. Šliūpas - Nacių vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. Icchokas Meras - Apie didvyriškumą. Henrikas Kudreikis - Iliuzijos ir realybė. Janina Jazdauskienė - Vienas iš tūkstančių. V. Šegždienė - Atiduok Tėvynei, ką privalai! Jonas Antanaitis -1941 m. sukilėliai siekia teisių pripažinimo. Zenonas Prūsas - Kodėl prezidentas Bush nepadėjo Lietuvai? Juozas Kojelis - Literatūros popietė su Ale Rūta. P. Algis Raulinaitis - Politinių studijų savaitgalis Los Angeles. Janina Semaškaitė - Ateities kartoms

  • Į Laisvę 1999 130(167)

    Kazys Ambrazaitis - Naujo demokratijos bandymo viltis. Juozas Baužys - Pilietiškumas ar tautiškumas? Petras Zabitis - Baltijos kelias. Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės. P. Algis Raulinaitis - LFB politinės komisijos pirmininko pranešimas. Valdas Striužas - Reikia taurios sielos tautiečių. Vytautas Bieliauskas - Politika ir moralė. Vytautas Volertas - šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga. Vytautas A. Dambrava - Nesibaigianti rezistencija: 25 m. be Juozo Brazaičio. Jonas Pabedinskas - Apmokamas idealizmas, arba tautiečiuose pasiaukojimo beieškant. Viktoras Šniuolis - Kodėl mes palikome tokie? Janina Semaškaitė - Kelios ilgo gyvenimo akimirkos. Vidmantas Valiušaitis - VII-toji Į Laisvę Fondo studijų savaitė Anykščiuose. Juozas Baužys - Istorija ir dabartis Dainavoje. Vidmantas Valiušaitis - Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių. Kazys Ambrazaitis - Paminklas Daumantui