43-čioji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

ISTORIJA IR DABARTIS DAINAVOJE


43-sios LFB studijų savaitės dalyviai Dainavoje. Nuotr. J. Urbono

Gražiojoje Dainavoje šią vasarą, rugpjūčio 8-14 d., buvo surengta jau 43-čioji Lietuviškų studijų ir poilsio savaitė, į kurią iš plačiosios Amerikos bei Kanados suvažiavo Lietuvių fronto bičiuliai ir mieli jų draugai. Buvo svečių ir iš Lietuvos. Išklausyta 18 paskaitų ar pranešimų, vyko LFB ir Į Laisvę fondo posėdžiai, tad poilsiui laiko gal daug ir nebuvo. Vakarais, žinoma, buvo galima kiek labiau atsikvėpti: lengvesnės pokalbių temos, diskusijos, poezija, video filmai ir net dainos.

Pirmosios dvi dienos buvo mažiausiai perkrautos. Išgirdome LFB Politinės komisijos pirmininko Algio Raulinaičio pranešimą apie komisijos nuveiktus darbus ir ateities planus. Diskusijose buvo kalbama ir vadinamosios Truskos komisijos Lietuvoje klausimais. Povilas Vaičekauskas pradėjo savo dviejų dalių paskaitą apie Lietuvos istorijos perrašymus ir klastojimus. Joje buvo iškeltas faktas, kad net Lietuvos istorijos vadovėlyje, paruoštame to paties Liudo Truskos, o taip pat ir kituose jo pasisakymuose spaudoje, yra nepaprastai daug iškraipytų faktų ir net skaudžių, nepagrįstų kaltinimų, metamų ano laiko dešiniajai lietuvių inteligentijai.

Pirmadienio vakare savaitės dalyviai susipažino su šiuo metu Dainavoje iš ąžuolo medžio didžiulį smūtkelį beskaptuojančiu dail. Adolfu Teresiumi. Jis yra Garliavos Juozo Lukšos vardo gimnazijos meno mokytojas, turi ten savo

Dainava 1999. Iš. k.- dr. K. Ambrozaitis, D. Skučas, dr. P. Kisielius, J. Ardys. Nuotr. J. Urbono 

skulptūrų muziejų. Jis įdomiai pasakojo apie savo darbą ir apie Garliavos gimnaziją. Antradienio vakare, po įtemptų vadovybės posėdžių, dr. Kazys Ambrozaitis nuotaikingai pasakojo apie neseniai įvykusią Įlaisvę fondo Lietuvos filialo 8-tąją studijų savaitę Anykščiuose.

Su trečiadieniu paskaitų padaugėjo. Iš pat ryto buvo proga išgirsti dr. Antano Musteikio intriguojančią paskaitą apie „Idiotų ir raganų medžioklę", kurioje gyvai buvo paliestos ir, pavyzdžiui, tokios nesąmonės, kurias Lietuvoje skleidžia Arvydas Šliogeris ar kiti panašūs asmenys, vadindami patriotus kažkokiais idiotais. Buvo prisimintas ir „raganų medžioti" išėjęs draugas Juršėnas.

Tolimesnė trečiadienio diena buvo skirta Lietuvių Bendruomenės ir apskritai mums dabar svarbioms aktualijoms. Plk. Donatas Skučas kalbėjo apie JAV lietuvių veiklą Washingtono vyriausybės sluoksniuose, ypatingai kreipdamas dėmesį į Lietuvos norą ir galimybes įsijungti į NATO, paliesdamas, ką reiktų daryti ir ko nedaryti, kreipiantis tuo reikalu į JAV valdžios pareigūnus. Pabrėžė, kad Lietuvai, norint būti pakviestai į NATO, būtina sutvarkyti krašto ekonomiją, kariuomenę ir teisėsaugą. Liūda Rugienienė, prisimindama Lietuvių Chartos 50 metų sukaktį, išryškino reikalą, kiek daug šios istorinės Chartos principai turėtų atsispindėti tiek mūsų išeivijos, tiek ir pačios Lietuvos gyvenime. Ypatingai pabrėžė lietuvių kalbos išsaugojimo ir vartojimo būtinumą. Algis Rugienius įdomiai ir gyvai papasakojo savo įspūdžius dalyvaujant LB kraštų pirmininkų suvažiavime, įvykusiame šios vasaros Europos Lietuviškų studijų savaitės Vokietijoje metu. Visos šios trečiadienio dienos paskaitos, o ypač plk. D. Skučo, iššaukė gyvas diskusijas. Vakare klausėmės nuotaikingų poeto Apolinaro Bagdono lietuviškos ir žemaitiškos poezijos posmų.

Ketvirtadienis buvo pradėtas bauginančia Vytauto Volerto paskaitos tema:

Dainava 1999. Iš k.- J. Pabedinskas, P. Vaičekauskas, D. Skučas. Nuotr. J. Urbono

„Šio amžiaus (o gal ir pasaulio) pabaiga". (Šią paskaitą rasite išspausdintą šiame numeryje). Povilas Vaičekauskas tąsė savo paskaitą apie istorijos perrašymus ir aptarė 1997 metais Izraelyje išleistą Aleksandro Slavino rusų kalba knygą „Pompejos žlugimas". Taip Slavinas vadina Kauną. Paskaitininkas supažindino su knygos turiniu, paminėjo daugelyje vietų joje matomus iškreiptus ir tendencingus faktus, žeminančius Lietuvos ir lietuvių vardą.

Prof. Valdas Samonis vėliau kalbėjo Lietuvos ekonomijos ir jos plėtros strategijos klausimais. Jo nuomone, Lietuvoje yra būtina kreipti didesnį dėmesį į macro-ekonomijos plėtimą. Jis įrodė, kad Lietuva neturėtų bijoti globalinių įmonių augimo, kad reiktų ypač ugdyti elektroninę ekonomiką, kuri sulaikytų krašte ir didelį skaičių jaunų žmonių - specialistų, dabar dažnai besiveržiančių į užsienius. Reikia atsiminti, pastebėjo, kad žemės ūkio kraštu Lietuva jau nebebus, tad būtina planuoti atitinkamai ir visą ekonominę Lietuvos ateitį.

Ketvirtadienio vakare buvo parodytas įdomus ir gražiai pagamintas video filmas apie išvežimus į Sibirą, Lietuvos partizanus ir lietuvių tautos kančias. Įdomiausia, kad šis lietuviškai įkalbėtas, su angliškais užrašais, filmas yra pagamintas Lenkijoje.

Penktadienis buvo labiausiai, perkrauta diena. Iš ryto kalbėjo adv. Povilas Žumbakis, metęs atvirą žvilgsnį į užsienio lietuvių veiklos įdomybes. Savo paskaitos pabaigoje optimistiškai įteigė, kad teisybė, kaip deimantas, nors ir šiukšlių dėžėje bus parodytas pasauliui. Kun. Algirdas Paliokas, Lemonto Pal. J. Matulaičio misijos kapelionas, neseniai lankęsis Lietuvoje, pažvelgė į dabartinę Lietuvos žmonių dvasinę ir moralinę padėtį. Negerai, sakė jis, kad iš 90% katalikų Lietuvoje vos 10% yra tikrai praktikuojantys. Pastebėjo, kad ypač žiniasklaida yra tas didysis moralinio purvo Lietuvoje skleidėjas. Tačiau kartu džiaugėsi,

Dainava 1999. "Moterų frakcija" užbaigiamojo vakaro metu. Nuotr. f. Urbono

jog Lietuvoje pastebimai vyksta dvasinis atgimimas, o Bažnyčia vis labiau pati pradeda būti žmonių gyvenimo į Gėrį kreipėja.

Popietinę penktadienio sesiją pradėjo Algimantas Gečys paskaita „Kritika ir Lietuvos įvaizdis". Iškėlęs pastebėtus faktus, kad išeivijos lietuvių kartais neatsargūs ir neatsakingi kritikos žodžiai, nukreipti Lietuvos atžvilgiu, neretai svetimtaučiams sudaro klaidingą visos Lietuvos įvaizdį, prelegentas galvojo, kad mums visiems reikėtų didesnio atsargumo kalbant ir rašant apie kai kuriuos Lietuvoje matytus ar patirtus nesklandumus. Jo mintys po paskaitos sukėlė nemažą diskusijų audrą.

Apie žemės alyvą, jos istoriją, gaminius ir dabartinę jos reikšmę Lietuvai kalbėjo inž. Algirdas Stepaitis. Savo labai informacinėje paskaitoje jis konkrečiai apžvelgė ir dabartines Lietuvoje esančias žemės alyvos pramonės įmones, kaip pavyzdžiui, Mažeikių naftą, Būtingės ir Klaipėdos terminalus, Biržų naftotiekį, Lukoil bei Williams International kompanijas ir supažindino su jų reikalingumu ir galimybėmis. Vakare dar klausėmės prof. Valdo Samonio, šį kartą ne ekonomikos klausimais, bet įdomaus pranešimo apie Lietuvos partizanų, vykusių su informacija į Vakarus, kelius per Punsko kraštą. Jis paminėjo, kad Varšuvoje gyvenantis prof. Bronius Makauskas šiuo metu rūpinasi platesnio veikalo ir dokumentinio filmo apie Lietuvos partizanus sukūrimu. Tai prisiminti yra būtina, nes be anų laikų partizanų nebūtų nei Dainuojančios Revoliucijos.

Šeštadienio rytą kalbėjo dr. Vytautas Bieliauskas. Jo paskaitos tema: „Politika ir moralė: filosofinė, istorinė ir psichologinė analizė". (Dr. Bieliausko paskaita spausdinama šiame numeryje). Jonas Pabedinskas savo paskaitoje palietė Lietuvoje labai plačiai pastebimą idealizmo ir pasiaukojimo trūkumą. (Paskaita taip pat spausdinama šiame numeryje).

Dr. Algimanto Liekio, svečio iš Lietuvos, paskaitos tema buvo: „Laikinoji 74

Dainava 1999. Po koncerto gėles įteikia R. Ardienė. Iš k - A. Naudžiuvienė, L. Stepaitienė, M. Motiekaitis, J. Šalnienė, J. Šalna. Nuotr. J. Urbono

Vyriausybė dokumentų šviesoje". Jis paryškino, kad vokiečių ir sovietų istoriografijose 1941 m. LV visada buvo minima iš blogosios pusės. Tačiau įdomu, kad kai kur po sukilimo vokiečių okupacijos metais įvykusias žudynes sovietų šaltiniai vadino kaip tarybinių žmonių šaudymus. Žydų vardas nebuvo minimas. Sovietmečio literatūroje visi buržuaziniai nusikaltimai buvo keliami iš klasių kovos pusės. Lietuvių tautos kaltinimai prasidėjo tik vėliau, šiuo metu yra rengiama dokumentuota knyga apie 1941 m. sukilimą ir Laikinąją Vyriausybę. Jos autorius kaip tik ir yra dr. A. Liekis.

Šeštadienio pavakarėje 5v. Mišiomis, kurias atnašavo kun. A. Paliokas, buvo prisiminti ir mirusieji bičiuliai. Po paskutinės bendros vakarienės buvo nuleistos vėliavos, išklausytas LFB tarybos pirmininko Vyto Petrulio žodis. Tačiau už valandos vėl visi rinkosi į didžiąją salę koncertui ir literatūrinei valandėlei. Trumpą visos savaitės apžvalgą padarė Juozas Baužys, o toliau vakaro programai vadovavo Vytautas Volertas ir Reda Ardienė.

Solistė Laimutė Stepaitienė, akomponuojant pianistui Manigirdui Motiekaičiui, padainavo St. Gailevičiaus „Naują dainą", St. Šimkaus „Ne dėl tavęs aš mergelė", Br. Budriūno „Dainos gimimas" ir K. Kavecko „Na, tai kas". Antroje dalyje sol. Stepaitienė padainavo tris Fr. Schuberto dainas - „Himnas muzikai", „Žuvelė" ir „Nekantrumas". Po didelių plojimų ji dar atliko Siebelio ariją iš Gounod „Fausto". Pianistė Aldona Kanaukaitė-Naudžiuvienė pirmoje dalyje skambino Chopino preliudą Nr. 15 ir Bethoveno sonatą op. 10, Nr. 1. Antroje dalyje pianistė atliko Fr. Schuberto Impromptu op. 90, Nr. 4. Dr. Jonas Šalna, gydytojas, skulptorius ir poetas, paskaitė keletą savo eilėraščių iš jau antrosios, neseniai Lietuvoje išleistos, jo poezijos knygos „Amžinybės juosta". Savo vyra poezijos posmus paskaitė ir jo žmona Janina Šalnienė. Gėlių įteikimu šio vakaro atlikėjams buvo užbaigta 43-čioji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje. Gėlių puokštė buvo įteikta ir mielai šios savaitės šeimininkei p. Onai Norvilienei. O toliau buvo dar ilgokai vaišintasi ir, vadovaujant dr. Petrui Kisieliui, dainuota.

Juozas Baužys