PAMINKLAS DAUMANTUI

Naujasis paminklas J. Lukšos - Daumanto žuvimo vietoje, pašventintas 1999.09.4.

Lietuvos laukai ir miškai pažymėti kraujo ir gyvybės aukomis už laisvę. Vis daugiau atrandama vietovių, slepiančių mūsų laisvės kovotojų palaikus. Jų yra tiek daug, net erdvės satelitai pasitelkiami vietovėms atžymėti, kad ateinančios kartos juos surastų ir pagerbtų.

Viena iš tokių vietovių yra išskirtina. Tai Pabartupio kaimo pamiškė netoli Garliavos, kur 1951 metų rugsėjo 4 dienos ankstų rytą nuo priešo kulkų žuvo pasižymėjęs partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas, ši vietovė reikšminga visai Lietuvai, nes liudija visos Lietuvos tautinio solidarumo jausmą. Jis atgyja ir vis stiprėja, nors dar žymi tautos dalis tebesislepia po stribų šešėliu.

Dar sovietmečiu partizano Daumanto žūties vieta, apaugusi krūmokšliais, jo bendros kovos draugų buvo atžymėta tik mažu kryželiu. Laikui bėgant, partizano Daumanto prisiminimas vis labiau ryškėjo. Kai būrys bičiulių lankėme partizanų kovų vietoves Pažėrų apylinkėje 1994 metų liepos 22 dieną, Juozo Lukšos artimas kovos draugas, išlikęs gyvas po gulago, partizanas Povilas Pečiulaitis-Lakštingala tada mus atvedė į Pabartupio pamiškę. Lakštingala, gyvas liudininkas, aiškino kovos vietovę ir Daumanto žuvimo aplinkybes. Jau tada stovėjo kuklus baltas metalinis kryžius su paminklinio akmens įrašu: Juozas Lukša Daumantas, Žuvęs 1951-lX-4. Buvo jautrus momentas, kai ranka palietėme tą akmenį.

Tada lankėsi ir partizano Daumanto žmona dr. Nijolė Bražėnaitė Lukšienė-Paronetto.

Šių metų rugsėjo 4 dieną Kauno rajonas ir Lietuva minėjo jau 48-sias Juozo Lukšos metinės. Vietoje balto metalinio kryžiaus buvo atidengtas gražus naujas granito paminklas su šviesiu tautiniu kryžiumi, ryškiai iš tolo matomu tamsioj pamiškėje. Tai jau trečios laidos paminklas partizanui Juozui Lukšai-Daumantui, sukurtas skulptoriaus J. Švilinsko ir architekto J. Mikėno. Šio paminklo iniciatoriai Juozo brolis Antanas, J. Lukšos vardo fondas, globojamas dir. V. Vitkausko, ir Daumanto buv. žmona Nijolė. Iškilmingame paminėjime ir paminklo atidaryme dalyvavo gausi minia apylinkės žmonių ir atvykusių iš tolimų vietovių. Po pamaldų, kurias atliko vyr. Kariuomenės kapelionas kun. A. Bulotas, minia su organizacijų vėliavomis žygiavo prie naujo paminklo. Paminklą pašventino prel. A. Svarinskas. Daugelis kalbėtojų išsakė savo sentimentus žuvusiems partizanams ir jų palikuoniams. Dalyvavo partizanų ir tremtinių sąjungų vadovybės, Gražina Landsbergienė, keletas Seimo narių, apylinkių mokyklų moksleiviai, partizanas Pečiulaitis-Lakštingala, Daumanto gimines. Po atitinkamos Kauno šaulių programos, dr. Nijolė Lukšienė pareiškė viltį, kad jaunimas, perskaitęs Daumanto laiškų ištraukas, supras ir įvertins, kokią didelę auką ant Lietuvos laisvės aukuro padėjo Juozas ir jo bendražygiai.

Dr. Nijolė grįžo į New Yorką didžiai sujaudinta partizano Juozo pagerbimu, kartu džiaugėsi, kad tautiečiai partizanų aukas vis sąmoningiau vertina ir kad jaunimas vis labiau domisi partizanų laisvės kovomis. Atvykę lankytojai ras paminkle laiko ir audrų neištrinamą įrašą: Šioje vietoje 1951-IX-4 žuvo LLK Sąjūdžio atstovas užsieniui Partizanas Majoras Juozas Lukša-Daumantas.

Kazys Ambrozaitis

Algimantas G. Bražėnas netikėtai mirė 1999 rugpjūčio 7 d. Royal Oak, MI. Velionis buvo brolis dr. Nijolės Lukšienės-Paronetto ir Vidos Vaitiekūnienės. Gimė 1922 metais Paraudėję, Utenos apskr., Amerikoje gyveno nuo 1952 m. Buvo aktyvus Lietuvių Fronto bičiulis, ateitininkas, vienas iš didžiausių Dainavos jaunimo stovyklos talkininkų, daugelio kitų organizacijų veikėjas. Į Laisvę fondo bei „Į laisvę" žurnalo vardu jo seserims su šeimomis reiškiame nuoširdžią užuojautą!