REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE

ANTANAS DUNDZILA

„Į laisvę" Nr. 111(148) 1991 m. buvo paskelbti Mykolo Naujokaičio atsiminimai. M. Naujokaitis 1940 m. buvo Vilniuje veikusio pogrindžio vadovybės vienas iš vadų. 1941 sausio mėn. jis slaptai išvyko į Berlyną užmegzti ryšius su min. Kaziu Škirpa ir ten susikūrusiu rezistencijos centru užsienyje. Tų pat metų balandžio mėn. grįždamas į Lietuvą, M. Naujokaitis pasienyje susišaudė su sovietų sargyba, buvo sužeistas ir paimtas nelaisvėn.

* * * * *

Lietuvoje dabar surasta M. Naujokaičiui sovietinių organų sudarytos bylos dalis. Deja, išliko tik keli tardymo protokolai ir kai kurie administraciniai nutarimai, kurių turinys dažnai kartojasi. Išlikusi byla iš viso apima apie 130 puslapių. Iš jų Amerikoje gavome maždaug 80 puslapių į lietuvių kalbą išversto teksto. Kai M. Naujokaitis 1996 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, jis pats turėjo galimybę savo bylą pavartyti, kai ką iš jos nusifotografuoti. Byloje randasi apčiuopiamų netikslumų ar net prieštaravimų esminiams, pačių sovietų dokumentuotiems, M. Naujokaičio suėmimo duomenims. Suimtas M. Naujokaitis bandė sąmoningai tardytojus klaidinti, tad jo užprotokoluoti parodymai apie šnipinėjimą vokiečiams ar LAF veiklą mums yra beverčiai. Patys esminiai jo byloje dokumentuoti faktai, kurie vietomis paryškina ar konkretizuoja paties M. Naujokaičio atsiminimus, yra šie: areštuotas 1941 balandžio 11d. popietę šiek tiek po 2:00 valandos okupuotos Lietuvos pusėje, apie 50-200 m. atstume nuo Vokietijos sienos, Smalininkų apylinkėje, prie Žirniškių; balandžio 30 d. pristatytas į Kauno kalėjimą.

Sekančiose pastabose apie reikšmingesnius ar įdomesnius byloje išlikusius duomenis kokios nors polemikos su bylos medžiaga nevedame. Ribojamės pastabomis ir komentarais apie pačią medžiagą byloje.

* * * * *

1941 birželio 22 d. prasidėjus karui, sovietai kai kuriuos savo kalinius bei jų bylas spėjo iš Lietuvos evakuoti į Rusiją. Karo sąmyšio metu Rusijoje vistik vyko kalinių sistematiškas ieškojimas. Tai matyti iš 1942 m. nutarimo apie M. Naujokaitį. Net po karo, kitas 1948 m. rugsėjo 16 d. dokumentas byloja: „Karo meto aplinkybėse Naujokaitis M. buvo evakuotas iš pafrontės zonos, tačiau kalėjimuose neaptiktas". Šį dokumentą pasirašė pareigūnai Sasna, Plešov, Guliajev ir Soloid, kurie nutarė skelbti Naujokaičio sąjunginę paiešką. Mes žinome, kad teigimas apie M. Naujokaičio evakuaciją yra neteisingas: jis išliko gyvas Kauno kalėjime ir birželio 23 d. fiziškai stipresnių kalinių buvo išlaisvintas. Taigi, nors karo metu rusai Naujokaičio savo naguose nebeturėjo, tačiau apie jį žinojo ir jo ieškojo.

M. Naujokaičiui byla buvo galutinai sustabdyta ir perduota archyvams tik 1965 m. sausio 4 d. Tai rodo dokumento vertimas (žr. 38 psl.) Keistoka, kad sovietų agentai net iki 1965 m. dar nebuvo suradę Amerikoje gyvenančio M. Naujokaičio. Tai gal bus įdomu visai išeivijos visuomenei: 1965 m. data sako, kad bent iki to laiko okupanto saugumui kai kurių mūsų asmenų likimas rūpėjo, tačiau jų ieškojimas ribojosi tik okupuotų kraštų teritorijose.

* * * * *

M. Naujokaičio 1941 m. grįžimo į Lietuvą ir suėmimo įvykiuose sovietiniai organai bent pradžioje smarkiai nesusigaudė. Iki 1949 m. sovietams rūpėjo dvi bylos - Nr. 12949/3 ir Nr. 14187/3 - užvestos M. Naujokaičiui ir jo arešto metu paimtame pase įrašytai, padirbtai M. Naujalio pavardei. Tik 1949 gegužės 6 d. pareigūnai Urbonas, Kisminas ir Randakevičius - tie patys, kurie pasirašė 1965 m. dokumentą - nutarė šias bylas sujungti į vieną, ją toliau vadinant Nr. 12949/3. Taigi M. Naujokaičio padirbtame pase naudota M. Naujalio diversija pavyko.

Vienoje saugumo pažymoje minimas 1941 balandžio 10 d., t.y., dar prieš M. Naujokaičio faktišką suėmimą, Kaune areštuotas, nežinia kur laikytas ir tik balandžio 30 dieną (tai M. Naujokaičio iš Tauragės ligoninės į Kauno kalėjimą pervežimo data!) į Kauno kalėjimą pervežtas Naujalis Motiejus, s. Antano. Parašyta, kad šis Naujalis gimė 1915 Gaidelių km., Šilutės vals., iki arešto mokęsis Klaipėdos Pedagoginio instituto 2-me kurse ir gyvenęs Klaipėdoje. Nėra jokių duomenų, kad toks asmuo iš viso egzistavo, tačiau kažkokiu būdu šis keistas dokumentas M. Naujokaičio byloje atsirado. Galimas daiktas, kad, ir atsekę tikrąją M. Naujokaičio pavardę, okupantai savo turimomis žiniomis dar vis nepasitikėjo ir maišėsi Naujokaičio bei Naujalio tapatybės duomenyse.

Kaip žinoma, žygio per sieną metu palydovas vedė M. Naujokaitį ir Juozą Vaičjurgį. J. Vaičjurgis nuo M. Naujokaičio ir palydovo atsiskyrė tuoj pat Lietuvos pusėje, kai juos pastebėjo pasienio sargyba. Kažkada vėliau J. Vaičjurgį bolševikai sučiupo ir, M. Naujokaitis prisimena, tam pačiam sunkvežimyje su M. Naujokaičiu iš Tauragės vežė į Kauno kalėjimą. Keista, bet būtą galima spėlioti, kad gal J. Vaičjurgis taip pat naudojo M. Naujokaičiui padirbtą Naujalio pavardę (ir vardą ir tėvo vardą...) - tačiau jau su Klaipėdoje gyvenusio asmens adresu. J. Vaičjurgio nebėra gyvųjų tarpe, nėra ir Broniaus Aušroto, Vokietijos pusėje organizavusio šį žygį į Lietuvą, todėl šią mįslę išaiškinti vilčių beveik nėra. Vistik keista: tą pačią dieną, tuo pačiu sunkvežimiu į kalėjimą atvežti, maždaug tuo pačiu metu ta pačia pavarde sulaikyti du kaliniai; tardytojai ar kalėjimo vadovybė tokio reiškinio netyrinėjo, o visi išlikę dokumentai pateko į M. Naujokaičio bylą.

*****

Pasienio sargybų maišatį liudija dar tai, kad byloje yra 1941 balandžio 18 d. rašytas pasienio sargybų būrio vyresniojo Tarbazanovo „Paaiškinamasis raštas", kuriame net nėra suėmimo datos, o tik suėmimo dienos laikas ir suėmimo aplinkybės, šis raštas suprantamai dokumentuoja pasienio sargybinių veiksmus, kai naktį sužeistas M. Naujokaitis su ryšininku bandė grįžti į Vokietiją:

„Pasienietis Tarbazanov buvo išsiųstas budėti pasaloje, saugant Valst. sieną į Židiniškių (turi būti „Žiriniškių”, A.D.) km. rajoną. Įsitaisėme išilgai didelio kelio, į kairę nuo flangų, turint uždavinį neleisti pažeisti Valst. sienos (...) Po 2 valandų, 14 vai. pastebėjome keletą nežinomųjų, kurie buvo ne toliau 100 m. nuo pasienio linijos. Ėjo pasienio kryptimi. Jaunesniam sargybiniui buvo duota užduotis atkirsti juos nuo pasienio linijos. Pats šūktelėjau: „Stok!" Po to, kai pažeidėjas nesustojo, aš pradėjau šaudyti į pasienio pažeidėjus. Pažeidėjas pradėjo šaudyti į mane, o antras puolė bėgti į užnugarį. Kol šį pažeidėją sučiupome, kitas dingo. Man į pagalbą atėjo seržantas Leskov ir padėjėjas B... Jie sekė įkandin. Bet pėdsakai dingo, nes sniegas buvo kai kur jau ištirpęs..

Kitas tarnybinis sargybos viršininko pranešimas kapitonui Kostinui jau konkrečiai dokumentuoja suėmimo datą (11.4.41 m.), laiką (po 14 vai.), vietovės koordinates bei susirėmime dalyvavusių sargybinių pavardes. Čia sužinome pačių rusų dokumentuotą suėmimo eigą, po to, kai sargybos slapukas sušuko „Stok!":

„...Į tai vienas iš pažeidėjų pradėjo šaudyti (atidarė ugnį), kitas metėsi bėgti. Jefreitorius Tarbazanov pradėjo šaudyti į pažeidėją, pridengiantį pasitraukti nubėgantįjį. Po pirmųjų šūvių pastebėjau, kad pažeidėjas sužeistas, bet, prisidengdamas įlipęs į medį, atsišaudė. Po 3-jų šūvių pažeidėjas nugriuvo ant žemės. Pasienietis Loktev kirto pažeidėjui per ranką, išmušė pistoletą iš rankos. Po to jefreitorius Tarbazanov metėsi pabėgusio pėdomis jį susekti. Paėjus 100 m. nustatėme, kad pėdsakai ėjo į mūsų saugomos vietos užnugarį..." 

Čia pacituotus pačius dalykiškiausius Naujokaičio suėmimo dokumentus galima suderinti su 1991 m. laisvę" žurnale spausdintu M. Naujokaičio pasakojimu.

* * * * *

Tardymo protokoluose M. Naujokaitis teigia, o ir sovietų dokumentai tai kai kur kartoja, kad savo žygį per sieną trijų vyrų grupė su M. Naujokaičiu pradėjo balandžio 8 d. apie 5 vai. vakaro ir sieną Smalininkų apylinkėje perėjo 10 vai. Pagal dokumentus, sužeistas Naujokaitis buvo paimtas nelaisvėn balandžio 11d. apie 2 vai. p.p. Čia eina kalba apie 2-1/ 2 dienų skirtumą laike. Tai nesuderinami duomenys, ypač žinant, kad pats Naujokaitis buvo sužeistas pačioje savo žygio pradžioje ir turėjo kraujuoti. Savo paskelbtuose atsiminimuose M. Naujokaitis rašo tik apie vieną praleistą naktį miške, Lietuvos pusėje, iš kur sekančią dieną jie bandė grįžti atgal į Vokietiją. Imant dėmesin balandžio 11d. kaip tikslią nelaisvėn paėmimo datą, reikėtų laikyti, kad M. Naujokaitis savo žygį į Lietuvą pradėjo ne balandžio 8, bet balandžio 10 d. vakare. Tardymuose įrašytą balandžio 8 d. datą kartojo vėliau arba nuo sužeidimų bei operacijų ligoninėje nusilpęs ligonis, arba sąmoningas kovotojas, bandęs ir toliau tardytojus klaidinti.

*****

Pagal kitą apklausos protokolą, M. Naujokaitis buvo tardytas po operacijos 1951 balandžio 14 d., Tauragės ligoninėje, ši data yra priimtina ir visiškai sutinka su kitais M. Naujokaičio žygio duomenimis. Jį tardė NKVD 106 pasienio 5 skyr. viršininko vyr. padėjėjas, vyr. leit. Litmanovič. Tardymo metu pareigūnai jau žinojo apie Naujokaičio - Naujalio tapatybę ir M. Naujokaitis tardytojui patvirtino savo tikrąją pavardę bei tą, pase naudotą. (M. Naujokaitis sako, kad jo tikrąją pavardę sovietai atsekė pagal nepakeistą jo paso numerį bei paso išdavimo vietovę - Bartininkus.) Tardymo apklausa tęsėsi visą sekančią dieną. Atrodo, kad paskutinį kartą M. Naujokaitis buvo tardytas Kauno kalėjime 1941 birželio 19 dieną, tik trejetą dienų prieš karo pradžią.

* * * * *

Tarp kitų dalykų, tardomas M. Naujokaitis teigė, kad jam buvo pavesta susirišti su Vilniuje gyvenančiais Suboč ir Dudko, jiems perduoti kartu gabentas chemines medžiagas. Yra dokumentas, kad jokio Suboč saugumas nesurado. Nėra jokių paieškų, kratų orderių ar kitokių duomenų ir apie kitus M. Naujokaičio tardymuose suminėtus, Lietuvoje neva tai gyvenusius asmenis. Yra dokumentai, kad, ryšy su M. Naujokaičio suėmimu, rusai keliuose Vilniaus butuose padarė kratas, tačiau nieko inkriminuojančio nerado. M. Naujokaitis tardytojams pasakė kai kurių Berlyne bei kitur užsienyje buvusių lietuvių pavardes, bet apie savo pasitarimus su K. Škirpa nieko neminėjo.

* * * * *

Noriu pridėti dar kelias kito pobūdžio pastabas:

Pirma, jau buvo minėta, kad 1996 vasarą Mykolas Naujokaitis lankėsi Lietuvoje. Keista ir gal net skaudu, kad į Lietuvą atvykęs Lietuvos rezistencijai daug nusipelnęs asmuo, norėdamas kai ką iš savo paties bylos nusifotografuoti, už tą privilegiją turėjo mokėti $1.50 už puslapį... Taip buvo pasielgta su M. Naujokaičiu. Lietuvos gyventojai už panašų patarnavimą moka tik po 10 centų. Kai šitaip elgiamasi su savaisiais, kurių vardai linksniuojami okupanto kaltinamose bylose - ar reikia stebėtis buvusių KGB-istų bei jiems dar šiandien pataikaujančių akiplėšiškumu?

Antra, kaip žinoma, iki 1941 birželio 22 d. karo pradžios nacių Vokietija ir komunistinė Sovietų Sąjunga buvo sąjungininkės. Šiais laikais JAV valdžios OSI įstaiga (Office of Spécial Investigation) Amerikoje energingai ieško ir kelia bylas taip vadinamiems nacių kolaborantams bei karo nusikaltėliams iš nacistinės Vokietijos valdymo laikotarpio. Gilinantis į M. Naujokaičio bylą, jo suėmime, tardyme ir kankinimuose dalyvavę asmenys yra taip pat laikytini įtariamais nacių Vokietijos kolaborantais, tačiau veikusiais Sovietų Sąjungos neteisėtai okupuotos Lietuvos teritorijoje. Todėl, remiantis vien M. Naujokaičio bylos dokumentais, Amerikos OSI turėtų susidomėti bei Amerikoje paieškoti ir tų, kurie jį tardė. Jei jie yra atvykę į Ameriką, OSI turėtų nustatyti, ar savo tarnybinių duomenų neslėpė tokie asmenys, kaip pvz.: vyr. leit. Litmanovič, 106 sk. vd. Jakobson, kap. Kostin, pasienietis Tarbazanov, leit. Tkačiuk, papulk. Golovkin, serž. Kuzenkov, Kauno kalėjimo sanitarinės dalies viršininkas Zilber, Kauno NKVD valst. archyvo V. Bulatova, NKGB kap. Baranauskas, byloje taip pat paminėtas žinomas žudikas Raslanas bei kiti. Reikia manyti, kad kai kurie iš šių asmenų gali būti atklydę į Ameriką, todėl turėtų būti OSI patikrinti.

Sekančiame psl.: Mykolo Naujokaičio bylos viršelis ir rusiškos nutarimo ištraukos pradžia. Lietuviškas šio nutarimo tekstas yra 38-39 psl.

 

(šio sovietinio dokumento vertimas padarytas Lietuvoje. Vertimo kalba netaisyta.)

NUTARIMAS
 (Dėl tardymo pristabdymo)

1965 m. sausio 4 d.    Vilniaus m.

Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Min-rų Tarybos tardytojas -jaun. leitenantas Urbonas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą No. 12949/3 kaltinant NAUJOKAITĮ Mykolą, s. Antano, įvykdžius nusikaltimus, numatytus str. str. 58-1 „a" ir 58-10 baudž. kod. RSFSR (1926 m. redak.)

NUTARIAU:

1941 m. balandžio 11 d., bandant pereiti valst. sieną iš TSRS į Vokietiją, buvo sulaikytas TSR 106 pasienio skyriaus NKVD kariuomenės -

NAUJOKAITIS Mykolas, S. Antano, g. 1915 m. Bartininkų km., Vilkaviškio apsk. - raj., Lietuvos TSR, lietuvis, TSRS pilietis, iš tarnautojų, nepartinis, nevedęs, neteistas, dirbo Berlyno m. nuosavoj firmoj buhalterio pavaduotoju, gyveno Berlyno m., Vokietijoje.

Tardant NAUJOKAITIS Mykolas, s. Antano nurodė, kad 1941 m. vasario 9 d. Kretingos raj., Kartenos vietovės rajone perėjo valstybinę sieną iš TSRS į Vokietiją, ten buvo vokiečių pasieniečių sulaikytas. Apklausiant jis pranešė vokiečių žvalgybos organams eilę žinių šnipinėjimo charakterio apie Raud. Armijos dalinius, valst. sienos apsaugą, apie Lietuvos TSR politinę ir ekonominę padėtį. Po to Berlyne jis susirišo su emigrantų kontrrevoliucinės organizacijos „Lietuvos aktyvistų frontas" nariais ir įstojo į šią organizaciją. Iš šios organizacijos vadovų jis gavo užduotį nelegaliai pereiti valstybinę sieną į Lietuvos teritoriją, tikslu organizuoti Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Utenos ir kitur miestuose kontrrevoliucines grupes, kurių pagalba „Lietuvos aktyvistų frontas" numatė išvystyti ardomąją -kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš tarybinę valdžią. Apart to, toms grupėms buvo statomas uždavinys rinkti - šnipinėti žinias apie Raud. Armijos dalinių dislokaciją, gynybinių statinių statybą, apie Lietuvos TSR ekonominę ir politinę padėtį.

Ryšius tarp tų grupių ir „Lietuvos aktyvistų fronto" organizacijos centrų buvo numatyta išvystyti per specialiai paruoštus žmones, kas buvo pavesta NAUJOKAIČIUI M. A. NAUJOKAITIS M. A. taip pat gavo uždavinį atstatyti nutrauktą ryšį su vokiečių žvalgybos agentais Vilniuje SUBOČ ir DUDKO, o taip pat rinkti šnipinėjimo duomenis. Kad įvykdyti užduotis, vokiečių žvalgybos organai aprūpino NAUJOKAITĮ M. A. būtinomis instrukcijomis, taip pat slaptaraščio medžiagomis, ir ginklų (dviem pistoletais). Iš „Lietuvos aktyvistų fronto" organizacijos centro jis gavo daug lapelių antitarybinio turinio ir kitokios antitarybinės literatūros, taip pat pinigų.

1941 balandžio 8 d. NAUJOKAITIS M. A. nelegaliai perėjo valstybinę sieną iš Vokietijos į Lietuvos TSR. Pereinant tarybinę sieną jis buvo pastebėtas tarybinių pasieniečių, jie jį sekė ir 1941 m. balandžio 11d. sulaikė, bandant grįžti į Vokietiją. Sulaikant NAUJOKAITIS M. A. ginkluotai priešinosi, ko rezultate sužeidė pasieniečių dalinio vadą.

NAUJOKAIČIO M. A. įvykdyti nusikaltimai įvertinti sulaikymo medžiaga, o taip pat daiktiniais įrodymais jį sulaikant: ginklais, slaptaraščio medžiagomis, antitarybine literatūra, 1941 m. balandžio 29 d. tardymo byla buvo perduota Lietuvos TSR NKGB tolimesniam tardymui.

Ryšium su Didžiosios tėvynės karo pradžia, tardymas nebuvo užbaigtas.

Kadangi NAUJOKAIČIO M. A. nerasta tarp kitų areštuotų kalėjimuose, byla buvo perduota į archyvą.

1948 m. Lietuvos TSR saugumo tardymo skyrius paskelbė sąjunginę paiešką, o jo tardymo eiga pristabdyta.

Paieškos keliais - medžiaga buvo nustatyta, kad NAUJOKAITIS M. A. pirmomis karo dienomis buvo išvaduotas vokiečių okupacijos valdžios iš kalėjimo.

Pagal Lietuvos TSR centrinio valst. archyvo duomenis, NAUJOKAITIS M. A. 1942 m. dirbo Kauno srities teisme teisėju kandidatu. 1943 m. jis buvo Kauno sr. teismo teisėju. Kokių kitų duomenų apie NAUJOKAIČIO M. A. nusikalstamą veiklą laike vokiečių okupacijos negauta. Žinių apie tolimesnį jo likimą ir gyvenamąją vietą nėra.

Kaip rodo NAUJOKAIČIO M. A. medžiagos analizė, tapęs Tėvynės išdaviku, įvykdė sunkų nusikaltimą. Suimant priešinosi su ginklu.

Išdėstytu pagrindu ir skaitant, kad NAUJOKAITIS M. A. įvykdė prieš tarybų valstybę sunkų nusikaltimą, laike vokiečių okupacijos savo nusikalstamą veiklą toliau tęsė, jo likimas ir gyvenamoji vieta netapo nustatyta, negalima teigti, kad jis įvykdė ir daugiau nusikaltimų, tačiau nesant galimybių įrodyti vykdant nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos TSR baudž. kodekso str. str. 218 ir 219 -

NUTARIAU:

NAUJOKAIČIO Mykolo, s. Antano tardymo bylą No 12949/3 nutraukti.
Bylą perduoti į Lietuvos TSR KGB archyvą.
Nutarimo nuorašą perduoti Liet. TSR prokurorui.

LIETUVOS TSR SAUGUMO PRIE MIN. T-BOS
TARDYMO SKYRIAUS TARDYTOJAS j. leit.
parašas (URBONAS)

„SUTINKAME:"TARDYMO SKYR. VIRŠININKAS PULKININKAS
parašas (KISMINAS)

par.
SAUGUMO KOMITETO PIRMININKAS
GENEROLAS-MAJORAS 
parašas (RANDAKEVIČIUS)