TIESOS IEŠKOJIMO KELIAI
Jau penktą kartą po Nepriklausomybės atgavimo turime laimės susitikti pasikalbėjimui ir gilesniam vienas kito pažinimui. Susitinkame pasidžiaugti, kaip tie paukščiai prie audros išblaškyto lizdo, kad tautai išlikome gyvi ir ja rūpinamės. Tai penkmečio sukaktuvės.Tik ne ano penkmečio, kada lietuvis buvo priverstas „tarybinę" pažangą matuoti ir vertinti pagal primestą penkmečio planą. Susirenkame pasitikrinti, ar tebesame pilietinės valstybės nariai ir ar dar daug liko valdiškosios valstybės žymių, mus slėgusių daugiau nei penkis dešimtmečius.
Demokratijoj pasirenkame laisvus kelius tiesos ieškojimui. Nevaržomi galime konstatuoti, ar tie keliai tebeturi kliūčių, ar audros išversti medžiai dar tebeguli ant tų kelių ir trukdo progresui. Dar prieš vieną dešimtmetį šioje žemaičių žemėje „tiesa" buvo viena, pasakyta Maskvoje, ir jos ne tik nereikėjo ieškoti, bet ir buvo neleistina.
Pilnutinės demokratijos idėjos temomis jau kalbame penketą metų. Ne visi tada apie pilnutinę demokratiją buvo girdėję, kiti buvo pamiršę. Esame dėkingi tiems, kurie tą įdėją įvertino ir padėjo perkelti į atsikuriančią Lietuvą, rekomenduojant įjungti į laisvėjančios Lietuvos laiką, pastatant šalia kitų idealų, įskaitant ir krikščioniškų valstybės pamatų statymą. Neminėsiu visų tų asmenų, kurie Pilnutinės demokratijos idėjas pristatė Lietuvos spaudoje, nes ne visi jie čia yra su mumis. Pirmoji grupė, sutikta Lietuvoje ir pradėjusi organizuoti suinteresuotus pokalbiui, jau 1990 metais Lietuvoje perspausdino Juozo Brazaičio labai svarbią knygą „Vienų vieni", kuri tada idėjų išalkusios visuomenės buvo išgraibstyta. Po to sekė ir kiti darbai. Visa tai gyvenantiems anoj pusėj Atlanto sukėlė entuziazmą ir viltį, kad dirbsime kartu ir susikalbėsime. Idealas yra tam, kad jo siektume. Ne viskas pasiekta. „Naujojoje Romuvoje" 1936 metais paskelbtos deklaracijos „Į organiškos valstybės kūrybą" idėjos dar tebėra gyvos. Tikėjau, kad tą žurnalą atgaivinus, jos ir toliau bus diskutuojamos, siekiant jas pritaikyti atsikuriančiai Lietuvai, pagal laiko reikalavimus. Laikas kai kuriuos pirmūnus nusinešė kita kryptimi. Prisidėjo ir tam tikras nusivylimas, kai kentėjusieji ir kovojusieji už laisvę pamatė, jog ne tokios Lietuvos tikėjomės. Atėjo netikėtas momentas, kai duonos klausimas pasidarė reikšmingesnis už idėjų ieškojimą,.
Gyvenimas, tačiau, išmokė būti atspariems visokiems vėjams. Pasikalbėjimai ir studijos vyksta prieš pat momentą, kai Lietuvos piliečiai iš naujo, demokratiniu būdu spręs Lietuvos likimą ir savo ateitį. Demokratijos vis dar mokomės. Išeivijoje teko gyventi demokratijoj, gal ir jos supratimas kitoks, gal pasidarėme išlepinti ir nepakantūs. Jau pirmuose susitikimuose pasižadėjome, kad susibursime ir diskutuosime, kas tiktų dabar Lietuvai ir ką galime pasiūlyti valstybės pamatams ir atsikuriančios valstybės statybai. Sutarėme, kad šio būrelio diskusijoms netrukdys, jeigu už būrelio ribų priklausysime ir skirtingom politinėm grupėm. Pilnutinės demokratijos idėjų kūrėjai irgi nepriklausė vienai grupei. Vėliau priėjome išvados, kad ir diskusijose mums reikia pakantos. Kurie jos neturėjo, tie nubyrėjo. Ir paskutinis mūsų pageidavimas lietuviškai visuomenei, kad daugiau dėmesio kreiptume į politikos kultūrą. Tauta yra spalvinga mozaika, kai spalvos suderinamos, tačiau valstybė turi būti stiprūs rėmai tai mozaikai įdėti.
Prof. Juozas Brazaitis mūsų išeivijos grupei davė žemaitišką vardą— bičiuliai. Juk nereikia būti gimine, kad taptum geru kaimynu— bičiuliu. Pradedant šias penktąsias studijas noriu palinkėti ir pageidauti sekančio: pradėkime kalbėtis šių dienų kalba ir vadovaukimės krikščioniškuoju humanizmu. Pasinaudodami laisve, skelbkime savo įsitikinimus, bet juos skelbkime pilnos atsakomybės dvasia. Tęsiamos diskusijos su pozityviu žvilgsniu į lietuvių tautos ir valstybės ateitį. Diskutuodami demokratiją ir pilietinę valstybę, palinkėkime, kad valstybė nusilenktų prieš žmogų, kad išrinktieji į valdžią žmogui tarnautų, bet ne vien tik valdytų. Mada dabar kalbėti apie duoną, bankus, krašto gerovę, tačiau kalbėdami prisiminkime, kad socialinės demokratijos idėja yra pagrindinė mūsų socialinės veiklos kryptis, kalbanti už socialinį teisingumą visiems! Bendroji gerovė yra aukščiau už atskirų grupių interesus. Dėl to gyvenimas iš mūsų pareikalaus dar daugiau pakantos ir tolerancijos. To linkiu ne tik žemaičiams, bet ir visiems lietuviams.
Kazys Ambrozaitis
Šis žodis pasakytas atidarant penktąją Į LAISVĘ Fondo Lietuvos filialo studijų savaitę Telšiuose 1996-VII-10.
