ARTĖJANT PRIE BALSAVIMO URNOS
VEDAMIEJI
Šie metai Lietuvai yra svarbūs sukaktuviniai metai. Sukanka 55 metai nuo 1941 metų Tautos sukilimo ir nuo antrą kartą šiame šimtmetyje Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo su Laikinąja vyriausybe. Nors laisvasis pasaulis ir didžiai stebėjosi lietuvių heroizmu, okupantai dėjo visas pastangas tuos istorinius įvykius ištrinti iš Lietuvos istorijos.
Apgailėtina, kad sovietinei mokyklai pavyko išauklėti naująją šviesuomenę, užrišant jai akis ir slepiant šiuos didelius istorinius momentus. Pirmosios nepriklausomybės išugdytą lietuvių šviesuomenę sunaikinus, tik maža jos dalis galėjo tiksliai perduoti tuos istorinius įvykius savo vaikams. Naujiesiems istorikams buvo įdiegta galvon naudotis sovietinėmis gaidomis paruošta „istorine" medžiaga, ignoruojant dar tebesančius gyvus liudininkus. Nors pirmieji demokratijos daigai buvo pasodinti Persitvarkymo Sąjūdžio 1988 spalio 20-24 d. suvažiavime Vilniuje, tačiau formuojant ir atstatant Lietuvos Respubliką, nepastebėjome oficialiai įvertinto 1941 m. Tautos sukilimo ir jo istorinės reikšmės Lietuvos nepriklausomybės atstatymui.
Nuo tada prasidėjo lietuvių tautos organizuota rezistencija okupacijoms, davusi jėgų ginkluotam ir pasyviam pasipriešinimui, išlaikiusiam laisvės kovą gyvą ir privedusiam prie 1990 metų Lietuvos Respublikos atstatymo. Nei Aukščiausios Tarybos pirmininkas, nei vėliau Seimas oficialiai neįvertino tų svarbių istorinių faktų. Net kuriant naują Lietuvos konstituciją, nebuvo pabrėžta, kad Laikinoji vyriausybė jau 1941 metais panaikino primestą sovietų konstituciją ir grąžino buvusią nepriklausomos Lietuvos konstituciją. Tik laikas nuo laiko per šešetą metų kai kurie pavieniai Seimo nariai mėgino įvertinti rezistentų ir aktyvių Lietuvos partizanų kovą. Nauja valdančioji partija visiškai ignoravo tuos svarbius istorinius įvykius, bet dažnai kėlė savo, buvusios komunistų partijos, „reikšmę", grąžinant laisvę Lietuvai.
Nepaprastai svarbų darbą dabar atlieka „Laisvės kovų archyvas", leidžiamas Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių s-gos, rinkdamas ir spausdindamas laisvės kovų istorinę medžiagą. Toji medžiaga istorikams bus šaltinis, taisant ir papildant klastojamą Lietuvos istoriją. Partizanų štabai ir išeivijos rezistentai kūrė planus ateities Lietuvai. Besiruošiant Seimo rinkimams, gal jau paskutinį kartą daugelis pagalvos, ar tokios Lietuvos laukėme ir ar dėl tokios Lietuvos kovojome, kokia ji yra šiandien?
Tomas Akvinietis kadaise sakė, kad „laikas yra judėjimo matas" (tempus vero est mensura motus). Egzistencialistai dabartinį Lietuvos gyvenimą pavadintų egzistenciniu laiku. Tai vežimo ratų įklimpimo laikas. Mes džiaugėmės, kai Lietuvai sekėsi 1918 metais, kai priešą turėjome silpną ir tik iš vienos pusės.
Po 22 metų, atsiradus stipriems priešams iš dviejų pusių, praradome nepriklausomybę. Šiuo metu, turint nedraugų tik iš vienos pusės, turime ruoštis ilgam nepriklausomam valstybiniam gyvenimui.
Piliečiai, sustoję eilėje prie balsavimo urnos rugsėjo 20, spręs savo ir Lietuvos likimų, kiekvienas pagal savo galvojimų. Tautos genocidas ir ilgametė okupacija pakeitė piliečių galvosenų; negalime jos lyginti su buvusia Lietuva. Stovintieji toje pačioje eilėje ir siekiantieji to pačio tikslo— geresnio ir saugesnio gyvenimo, vistiek nesupras vienas kito. Prof. ]. Brazaitis sakydavo: „...susitelks lietuviškos širdys, bet nebe viena širdis". Prie balsavimo urnų nedaug bus grįžusių iš Sibiro ir iš Vakarų. Daugiau bus grūdintų sovietinio gyvenimo, bus ir ėjusių prisitaikymo keliu. Eis balsuoti ir laisvės kovų dalyvių likučiai, vis garsiau išreikšdami savo kartėlį, kad jie stumdomi dabartinio gyvenimo eigoje įvairių prisimetėlių ir pataikūnų. Balsavimo dienų girdėsime daug vilčių ir dar daugiau kartėlio. Buvę partizanai eis balsuoti, nes nenorės pasilikti atstumto piliečio vietoje ir savo idealizmu norės pastoti kelių karjeristams. Tačiau kas atves prie balsavimo urnos nusivylusius nomenklatūros siautėjimu ir netekusius vilties, kad naujai išrinktieji jiems padės?
Supraskime, kad laiko atstumas mus padarė skirtingai galvojančius. Skirkime daug energijos tarpusavio susipratimui. Padėkime vieni kitiems, nes pagalbos vieni kitų supratimui esame visi reikalingi. Būkime atlaidūs tiems, kurių galvoseną suformavo sovietinis auklėjimas, nes perauklėjimui reikia daugiau laiko. Tie, kurie išvengė sovietinio auklėjimo, privalėtų įtikinti abejojančius Lietuvos ateitimi, kad demokratijoje tik per balsavimo privilegijų galima pakeisti savo ir Lietuvos likimą.
K. A.
ŽODIS MŪSŲ SKAITYTOJAMS
Amerikos ir kitų užsienio kraštų skaitytojams su paskutiniuoju 1995 m. numeriu buvo išsiuntinėti vokeliai, primenantys pratęsti prenumeratas 1996-siems metams. Buvo taip pat prašoma užprenumeruotilaisvę" Lietuvoje gyvenantiems, pratęsti jų prenumeratas bei atsiųsti ir savo dosnią auką. Administratorius dėkoja visiems jau atsiliepusiems ir tebelaukia skubaus atsiliepimo iš dar nespėjusių to padaryti.
Lietuvoje kai kurie ,,Į laisvę" skaitytojai kreipiasi į administratorių Kaune, norėdami sužinoti, kas jiems žurnalą yra užsakęs. Iki šiol administratorius p. Misiūnas tokios informacijos negalėjo suteikti, nes iš JAV jis gaudavo tik Lietuvos skaitytojų adresus. Ateity bus pasistengta pasiųsti jam ir žurnalą užsakančių asmenų pavardes.
Iš Lietuvos tenka gauti daug gražių atsiliepimų apie žurnalą. Norime ta proga nuoširdžiai padėkoti visiems už tuos gerus žodžius ir laukiame tolimesnės skaitytojų paramos.
