SKAITYTOJU ŽODIS
Svarsto, informuoja, siūlo
Su malonumu paimu į rankas naują „Į laisvę" numerį. Kaip ir kitų, taip ir 122 nr. autoriai svarsto, informuoja, siūlo, štai Vincas Bartusevičius savo straipsnyje pateikia kondensuotą išeivijos 50 metų veiklos istoriją, šiek tiek tą istoriją pažįstu, ir autoriui jokių priekaištų neturiu. Gal tik ją reiktų papildyti privačios iniciatyvos įnašu, kurio VB nepaminėjo. Juk buvo metas, pradedant septinto dešimtmečio pradžia, kai nusilpę oficialieji „veiksniai", tarsi pajutę konkurenciją, privačią iniciatyvą stabdė. Prof. Juozas Brazaitis apie tai tada taip atsiliepė: „Realiai gali nuveikti nebe veiksniai ar net kolektyvai, bet daugiau paskiri pajėgūs asmenys".
Nenorėčiau pritarti tik vienai VB minčiai, kurią jis išreiškia vieno išeivio žodžių citata: „...mūsų naujai atgimusi tautos valdžia spyrė išeivijai į dantis". Čia paliečiamas Lietuvos ir išeivių santykių klausimas. Tas klausimas komplikuotas, bet abejoju autoriaus teigimu, kad „išeiviškąją (filosofiją) galima būtų pavadinti idealistine". Kasmet nemaža laiko praleidžiu Lietuvoje ir mačiau, kaip užsienio lietuviai atskuba Lietuvon pasipinigauti, dolerių pagalba politinės įtakos įgyti, garbe pasipuošti... Iš antros pusės, sutikau ir „neišmuštais dantimis" užsienio lietuvių, dirbančių Lietuvos labui.
Juozas Kojelis,
Santa Monica, CA
Rašo Jubiliatas
...Dėkoju Jums už sveikinimus ir linkėjimus. Tas jubiliejus taip jau buvo LKM Akademijos sėkmingai suorganizuotas, kad jaučiausi ne tik sujaudintas, bet ir pavargintas. Net ir vyriausybės žmonės darė viską, kad parodytų, jog jie ypačiai mane gerbia...
Šia proga noriu pažymėti, kad gegužės mėn. bus pagerbtas Julijonas Būtėnas jo 45 metų žūties sukakties proga. Tai organizuoja M. Katiliškio vardo viešoji biblioteka Pasvalyje. Rengėjai, neturėdami žinių apie Julijoną Būtėną, paprašė mane jiems apie jį pranešti. Pasiunčiau mano surinktą informaciją. Pridursiu, kad Julijonas Būtėnas yra mano pusbrolis...
„Į laisvę" gaunu iš p. Igno Misiūno. Stengsiuosi jam atsilyginti litais.
Stasys A. Bačkis,
Vilnius
Lietuvių kalba sugrįžta į Vilnių
Sulaukėme šv. Kazimiero. Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko mugė. Ji man ypatinga dar ir tuo, kad šiame buvusiame nutautintų žmonių mieste mugėje skamba lietuvių kalba, muzika, matome ir perkame lietuvių moterų rankdarbius, nagingų vyrų išdrožtus medžio dirbinius.
Aš gerai prisimenu 1960-uosius metus, kai atvykau iš Tauragės į Vilnių studijuoti. Tada viešajame Vilniaus gyvenime lietuviškai kalbant mažai dar buvo galima išgirsti. Štai autobuse, besigrūdant pro žmones prie priekinių durų išlipti, lietuviškai pabrėžtinai klausdavome: „Ar kitoje stotelėje išlipat?" Tai neretai koks maskolius su nuostaba atsigręždavo, lyg būtų paklausta kinų ar japonų kalba. Pasitaikydavo, jog tėkšdavo: „Govorite na poniatnom jazykė" (Kalbėkite suprantama kalba), ar dar kitaip niekinančiai atsiliepdavo, šiandien turime suprasti, kad lietuvių kalbos iškėlimas yra viena didžiausių Nepriklausomybės mums suteiktų vertybių. Per buitinius vargus šitai pamirštame.
Jonas Kairevičius,
Kaunas
