Bernardas Brazdžionis, Iš „Vaidilos Valiūno" posmų

BERNARDAS BRAZDŽIONIS

Iš naujų „Vaidilos Valiūno" posmų

PRO NAKTĮ PRAĖJUSIEMS

Tąnakt į žiojėjančią duobę,
Lyg lapą sudžiūvusį, trapų,
Gyvenimo viltį nudobę,
Palaidojo rankos satrapų.

Tą vasarą sunkią, it grėsmę,
Tą rudenį rūstų, tą gruodį,
Nutildė ir maldą ir giesmę,
Negyjančią žaizdą praskrodę.

Gyvenome ir negyvenom,
Lyg būtį ir buitį praradę,
Vien kraujas, tekėdamas venom
Dar kėlė katarsį bežadį.

Pavargusiam laikrodžiui tiksint,
Jo balsą kartojome kimų:
,,Išliksim
išliksim — išliksim,
Praėję metus pasmerkimų

,, Gyvensim
gyvensim — gyvensim",
Teisme ir po teismo kartojom,
Pro naktį praėję, pro tamsią,
Žingsnius pasišvietę rytojum.

Poetas Brazdžionis neseniai atšventė savo 70 metų literatūrinio darbo sukaktį. Tai sukakčiai paminėti 1994 gruodžio 4 d. Los Angeles Lietuvių fronto bičiuliai paskyrė savo 28-tąjį literatūros vakarą. Jame akademinį žodį tarė prof. A. Avižienis, buvęs VDU rektorius, buvo skaitomi J. Aisčio, A. Vaičiulaičio ir T. Venclovos pasisakymai apie B. Brazdžionį, deklamuojami ir dainuojami jo eilėraščiai, išsakyta daug sveikinimų, kalbėjo pats sukaktuvininkas. Į laisvę fondo vardu raštu sveikino dr. K. Ambrozaitis, kuriam jubiliatas atsiuntė šį laišką:

Nuotr. Vytauto Maželio

 

 

Malonūs Lietuvių fronto bičiuliai,

ačiū už sveikinimą ir pareikštas mintis, išsamiai nusakančias mano poezijos tematikos turinio didžiąją dalį, su išryškintais lozungais, kurie galėjo skatinti skaitytoją „neprarasti žmogiškos didybės, budino tautą vėl prisikelti, o prisikėlusiai vėl eiti į gyvenimą pakelta galva ir nesuklumpant". Tai, sakyčiau, būtų vaidilos Valiūno misijos idėjos, kurias, gal dar ne visas, būtų jis propagavęs.

Visa tai mano poezijoje nebuvo skelbiama taip įsakmiai, nes pirmoje vietoje svarbiausia laikiau meninį formos drabužį. Bet jei pro jį skaitytojas ar klausytojas tai įžvelgė, suprato ir priėmė, galiu tik džiaugtis ne veltui nuėjęs tokį netrumpą rašto kelią ir sulaukęs, nors kol kas ir netobulo, Lietuvos laisvės idealo įsikūnijimo.

Bičiuliškai Jūsų

Bernardas Brazdžionis