SKAITYTOJŲ ŽODIS
Istorinė tiesa
Į laisvęNr. 118 ir vėl labai įdomus leidinys. Skelbkite įvykius ir pavardes kovotojų už laisvę, jei jos tik žinomos. Kiekviena proga atskleiskime mūsų okupacinę istoriją — istorinę tiesą. Ji padės atsverti tą baisų melą, skleidžiamą „Lietuvos kovų ir kančių istorijos" knygos, kurios jau nesustabdysime.
Kitu klausimu — prieš porą metų buvo planuota Į laisvę paruošti čia, Amerikoje, o tada Lietuvoje perspausdinti ir ten platinti. Tada nereikėtų gal ir to jūsų prašomo „bent 20 dolerių, kad padengtų labai dideles pašto išlaidas" persiuntimui. Todėl nepavyko to plano įvykdyti?
Renata Alinskienė
Ridgewood, NY
Į Jūsų klausimą, kodėl iki šiol nepavyko planas perspausdinti Į laisvę žurnalą Lietuvoje ir kokios dabar to plano perspektyvos, bandome atsakyti šio numerio 4 psl. (Red.)
Iš rankų į rankas
Atsiuntėte kažkada Į laisvę susipažinimui, o vėliau, bevykdama į Europos Lietuvių studijų savaitę vis nusiveždavau keletą žurnalo numerių (p. Džiugas juos padovanodavo). Studijų dalyviai labai džiaugdavosi, ir žurnalas eidavo iš rankų į rankas. Kartais ir paskaitininkai panaudodavo straipsnių ištraukas patvirtinti savo paskaitų mintis.
Praeitame numeryje labiausiai patiko Vytauto Vardžio draugų — kolegų pasisakymai, prisiminimai apie velionį. Patiko ištrauka Antaninos Garmutės — „Obelis". Buvau sukrėsta Strigūno rašiniu „Dviejų partizanų mirtis". Apskritai žurnalas įvairus savo temomis ir malonus paimti į rankas.
Eugenija Barškėtienė,
Hinsdale, IL
Vienaip čia, kitaip ten
Perskaitęs Jono Antanaičio laišką Į laisvę nr. 118, prisiminiau ir kitus jo rašinius Pasaulio lietuvyje. Esu skaitęs jo straipsnius bei kolektyvinius pareiškimus su jo parašu ir Lietuvos spaudoje. Kai rašo ten, už visas Lietuvos nelaimes kaltina Landsbergį ir jo rėmėjus. Dalyvauja Brazausko, Petkevičiaus, Skuodžio, Juozaičio chore. Kai rašo čia, dangstosi miglelėmis. Juk laiške Į laisvę galėjo aiškiai pasakyti, kas tie „prisiplakėliai ir demagogai", kurie nustūmė geruosius (?), kurie „dar sovietiniuose brūzgynuose pramynė takelį į nepriklausomybę.
Neabejoju, kad Antanaičiui iš gerųjų pats geriausias — Algirdas Brazauskas, kuris 1989 m. taip kalbėjo: „Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti Tarybų Lietuvos penkių dešimtmečių istorinės raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina".
J. Matulaitis,
Los Angeles, CA
