TRYS STULPAI IŠVERSTI

Ši ankstyvą rudeni mirtis nutraukė gyvenimo siūlą trijų lietuviškoje veikloje ryškiai savo vagą įrėžusių žmonių. Buvo išversti trys stulpai. Visi trys savo jėgas ir sugebėjimus, nors skirtingais būdais ir skirtingomis sąlygomis, aukojo Lietuvai ir jos žmonėms.

POVILAS ŠILAS, rezistentas prieš sovietus ir nacius, iš profesijos teisininkas, mirė Vilniuje 1993 rugsėjo 3 d. Gimęs 1908 spalio 25 Lukoniuose, Panevėžio apskr., nuo moksleivių dienų įsijungė į ateitininkų organizaciją. Baigęs Panevėžio gimnaziją, studijavo teisę VDU Kaime ir gavo teisininko diplomą. Okupacijų pradžioje įsijungė į Lietuvių aktyvistų frontą, dalyvavo 1941 m. sukilime, Laikinojoje vyriausybėje buvo paskirtas teisingumo viceministru. Kaip Lietuvių fronto atstovas dalyvavo VLIK'e, o sovietams vėl užėmus Lietuvą, mažojo VLIK'o vardu išleido atsišaukimus, raginančius pradėti pogrindinę kovą. 1945 m. buvo NKVD suimtas. Iš Sibiro grįžo tik 1956 m., šiaip taip gavo darbą mašinų gamybos įmonėje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl jungėsi į visuomeninę veiklą atsikūrusiuose ateitininkuose ir į politinį darbą Krikščionių demokratų partijoje. Daug rašė spaudoje. Tai buvo šviesios dvasios ir stipraus charakterio žmogus, kurio pasiges Lietuva ir jo kovos draugai.

JUOZAS B. LAUČKA, žymus lietuviu katalikų veikėjas Amerikoje, mirė 1993 rugsėjo 9 d. Washingtone, DC, palaidotas Silver Springs, MD, kapinėse. Gimęs 1910 sausio 23 Brocktone, Amerikoje, vėliau su tėvais išvykęs į Lietuvą, Panevėžy baigęs gimnaziją, studijavo teisę VDU, kur 1936 m. gavo diplomą. Grįžęs į Ameriką, studijas gilino Columbia universitete New Yorke, o 1963 m. Georgetown u-te Washingtone gavo politinių mokslų magistro laipsnį. Plačiai veikė ateitininkuose (1978-1983 buvo Ateitininkų Federacijos vadas), Lietuvių katalikų federacijoje, Lietuvos vyčiuose, Amerikos Lietuvių Taryboje, NCWC, B alfe ir kitose organizacijose. Redagavo ir vadovavo Amerikos Balso lietuviškoms radijo laidoms. Redagavo Darbininką, Ameriką, daug rašė 6 lietuviškoje spaudoje. Jis buvo plataus masto visuomenininkas, lietuviškos veiklos puoselėtojas, gabus organizatorius, didelis tolerantas. Jo mirtis lietuvių išeivijoje ir ypač jos krikščioniškojo sparno eilėse padarė didelę spragą.

VYTAUTAS S. VARDYS, Oklahomos universiteto politinių mokslų profesorius, po sunkios ligos mirė 1993 spalio 19 d. Norman, OK, kur ir palaidotas. Jauniausias iš šių išverstų stulpų dr. Vytautas Vardys gimė 1924 rugsėjo 2 d. Beržoro kaime, Kretingos apskr. Mokėsi Palangos gimnazijoje, Telšių seminarijoje, vėliau Vokietijoje studijavo teologiją ir filosofiją Tuebingeno universitete. Studijas tęsė Amerikoje, kur Wisconsino u-te gavo politinių mokslų daktaro laipsnį ir buvo ten pat pakviestas profesoriauti. Nuo 1968 m. persikėlė į Norman, Oklahomą, kur Oklahomos universitete dėstė politinius mokslus ir buvo politinių mokslų katedros bei sovietinių studijų programos vedėju. Jo specialybė buvo Sovietų Sąjungos politinė sistema ir Rytų Europos klausimai, tačiau vien jais nesiribojo. Dažnai konsultuodavo įvairias JAV valdžios įstaigas, dalyvaudavo politinėse tarptautinėse konferencijose, kalbėdavo radijo bangomis ir televizijoje, neretai ir Lietuvos reikalais. Priklausė daugeliui mokslininkų organizacijų bei sąjungų, važinėjo su paskaitomis JAV ir kituose kraštuose. Parašė ar suredagavo 6 mokslines knygas anglų kalba, daugybė jo straipsnių politiniais klausimais buvo išspausdinti anglų, amerikiečių, vokiečių ir kt. (net japonų) spaudoje ir įvairiose studijose. Lietuviškoje veikloje velionis buvo taip pat nepamainomai veiklus: Ateitininkų Federacijoje — tarybos pirmininkas, Lietuvių fronto bičiuliuose — Tarybos pirmininkas, Į laisvę fondo tarybos pirmininkas, Į laisvę žurnalo redaktorius. Su paskaitomis dalyvaudavo Lietuvių Bendruomenės, ateitininkų bei LFB suvažiavimuose, konferencijose, studijų savaitėse. Su dideliu skausmu lietuviškoji visuomenė Lietuvoje ir išeivijoje pergyvena Vytauto Vardžio mirtį. Kitame Į laisvę žurnalo numeryje planuojama apie velionį sutelkti daugiau memuarinės medžiagos.

Povilo šilo, Juozo Laučkos ir dr. Vytauto Vardžio šeimoms ir artimiesiems Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti ir Į laisvę žurnalas reiškia nuoširdžią užuojautą.

Žr. liūdną tęsinį 78 psl.