IR VĖL SAVAITĖ DAINAVOJE

1992 studijų savaitės dalyviai Dainavoje renkasi nuleisti vėliavas. Nuotr. K. Ambrazaičio.

JUOZAS BAUŽYS

Kai praeitais 1992 metais didžiulį mūsų išeivijos dėmesį buvo pasisavinusi Lietuva, kai į ten jau nuo pat ankstyvo pavasario vyko būriai ekskursantų ir pavienių keliautojų, buvo nelengva įprastoje Dainavoje sušaukti bičiulius į tradicinę studijų ir poilsio savaitę. O ji vis dėlto įvyko — nors ir greitosiomis suruošta, nors savo dalyvių skaičiumi gal ir mažiausia, bet pakankamai gera, jauki ir, svarbiausia, darbinga. Darbinga ta prasme, kad buvo pašvęsta daugiau laiko saviems organizaciniams LFB reikalams ir įvairiems pokalbiams. Be abejo, šį kartą atsirado daugiau laiko ir maloniam poilsiui prie Spyglio.

Lietuviškomis temomis

Tai buvo iš eilės jau 36-toji JAV ir Kanados lietuviškų studijų savaitė, rugpjūčio 23-29 dienomis. Pirmąją savaitės paskaitą skaitė kun. Algirdas Paliokas, S.J., vos prieš keletą dienų atskridęs į Čikagą iš Kauno ir mielai sutikęs būti šios savaitės kapelionu. Jis buvo prašytas kalbėti apie religiją ir dvasingumą Lietuvoje okupacijos metu ir laisvėje, duoti palyginamąją-apžvalgą, nušviesti dabartinę situaciją. Štai kelios jo paskaitos mintys:

Tikėjimas Lietuvoje okupacijos metais buvo palaikomas vyresniosios kartos. Ypatingai didelis religijos persekiojimas vyko mokyklose. Nureliginimas paprastai ėjo kartu su nutautinimu. Bažnyčių lankomumas buvo sumažėjęs iki minimumo. Kunigų dalis buvo užverbuojami, kiti nepajėgūs. Tačiau pasipriešinimas buvo gajus: LKB Kronika, perrašomos knygos, neakivaizdinė pogrindžio seminarija išlaikė tikėjimą gyvą.

Kun. Algirdas Paliokas skaito paskaitą Dainavoje. Nuotr. K. Ambrazaičio.

Gretimam puslapy: Viktoras Naudžius aiškina„Morkūno ir Fondo" spaustuvės Kaune projektą. Nuotr. J. B.

Apačioj: po rimtų dienos paskaitų gera ir pasijuokti. Kazys Ambrazaitis, Nijolė Bražėnaitė, Juozas Baužys. Nuotr. M. Ambrazaitienės.

Laisvėjimo pradžioje tuoj pat pasirodė ir dvasinis atgimimas. Lankomumas jau 1989 m. paaugo net 25%, atsirado viso gyvenimo išpažintys, sakramentai pasidarė prestižo reikalas. Nuo 1990 m. mokyklose dėstoma religija laisvu noru pasirenkamai. Tačiau trūksta religijos pedagogų, vadovėlių. Dalis kunigų vis dar be iniciatyvos. Laukiama daug iš neseniai paskirto arkivyskupo Audriaus Bačkio. Organizacijos — ateitininkai, skautai, Caritas — veikia pasigėrėtinai. Tik katalikų spauda vis dar silpna, Bažnyčioje tebejaučiama stagnacija, Antrojo Vatikano reformos ateina labai pamažu. Tikintieji dar neatpratę nuo sovietinės galvosenos, nuo atsakomybės bei iniciatyvos. Žodžiu, trūksta veiklių ir veržlių katalikų.

Kalbant apie ateities perspektyvas, prelegentas pastebėjo, kad viltys dedamos į vaikus ir sistemos nesugadintą jaunimą. Per vaikus ir jaunimo organizacijas religija atgimsta ir šeimose. Auga charizmatinis judėjimas, o neretai pasirodančios sektos verčia Bažnyčią pasitempti.

Kun. A. Palioko paskaita buvo gyvai perteikta, su dėmesiu išklausyta ir susilaukė daugybės konkrečių klausimų. Reikia pastebėti, kad kun. Paliokas greit pajuto tarpusavę bičiulių nuotaiką, artimai su visais bendravo, dalyvavo diskusijose ir dienos metu nagrinėtas mintis sekantį rytą mišiose vykusiai perleisdavo per savo trumpo pamokslo minčių spektrą.

Įdomią paskaitą skaitė ir senokai Dainavoje bedalyvavęs dr. Antanas Musteikis, kalbėjęs apie lietuvį mokslininką svetimoje aplinkoje. Dr. Musteikio paskaita buvo išspausdinta praeitam Į laisvę nr. 114. Tame pačiame numeryje buvo išspausdinta ir rašytojo Vytauto Volerto paskaita „Šis ir anas krantas" — apie susikalbėjimus ir nesusikalbėjimus tarp Lietuvos ir išeivijos.

Dviejų dienų paskaitos ir diskusijos buvo skiriamos dabartinės Lietuvos politinėms ir ekonominėms problemoms nagrinėti. Šių paskaitų prelegentai — Valdas Samonis, Toronto universiteto profesorius, tarptautinės teisės ir lyginamosios ekonomikos specialistas, ir Jonas Pabedinskas, ekonomistas, tarptautinės prekybos konsultantas. Jie taip pat buvo ir vienas kito paskaitų koreferentais.

Prof. Valdas Samonis kalba apie Lietuvos ekonomiką studijų savaitėje, Dainavoje. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Gretimam puslapy: simpoziumas LFB veiklos klausimais. Iš k.— J. Baužys, K. Ambrozaitis, J. Ardys, V. Naudžius, A. Raulinaitis. Nuotr. M. Ambrozaitienės.

Valdas Samonis, labai vaizdžiai panaudodamas įvairias diagramas, kalbėjo apie pokomunistinės ekonomikos transformaciją Rytų Europoje. Kaip pavyzdį pristatė Lenkijos ir kitų buvusių satelitų atvejus ir lygino juos su Lietuvos ekonomikos kryptimis. Pastebėjo, kad itin sunkiai vyksta privatizacija: nenustatytos rinkos kainos, žmonių perkamoji galia labai maža, nėra bankų, biržų ir t.t. Apskritai pereiti iš sovietinės centrinio planavimo ekonomikos į rinkos ekonomiką nėra taip lengva. Prelegento nuomone, iki ekonomiškai stiprios valstybės reikės daug laiko ir bent trijų tokios transformacijos fazių. Pirmoji fazė — sukūrimas rinkai pagrindo užtruks bent 3-5 metus. Tai savos valiutos įvedimas, centrinis ir komerciniai bankai, privatizacija, socialinės infrastruktūros kūrimas. Antroji fazė — galutinė desovietizacija užtruks net 15-20 metų. Tai liberali rinkos ekonomika, valstybės valdžios vaidmens sumažinimas iki minimumo, išėjimas iš „homo sovieticus sindromo", reiškia, išmokimas ir pripratimas dirbti. Ir tik tada, tai yra po 30 metų, valstybė taps ekonomiškai pajėgia. Juk dabar esame tik pokomunistinės ekonomikos transformacijos pačioje pradžioje. Reikia suprasti, kad reikės daugelio metų laiko, kantrybės ir vilties. Nebent nauja švietimo sistema per mokyklas ir Bažnyčią galėtų šią desovietizacijos trukmę sumažinti. Bet reikia atsiminti, kad valstybė bus tiek pajėgi, kiek pajėgūs bus jos žmonės. Pilietinės visuomenės ugdymas yra būtinas, nes tik per ją išaugs ir valstybės gerovė. V. Samonio paskaitos mintys susilaukė gausių klausimų.

Jono Pabedinsko paskaitos mintys buvo išspausdintos praeitame Į laisvę numeryje atskiru straipsniu, pavadintu ,, Žvilgsnis į politinę ir ekonominę Lietuvos transformaciją''.

Pokalbiai — simpoziumai

Vienos popietės simpoziumo tema buvo „LFB dabartinė veikla ir ateities perspektyvos". Simpoziumo dalyviai: K. Ambrazaitis, J. Ardys, J. Baužys, V. Naudžius, A. Raulinaitis. Buvo keliami tokie aktualūs klausimai, kaip ryšio palaikymas su buvusiais rezistentais Lietuvoje, ar veiklą Lietuvoje vystyti ir remti kultūrine ar politine kryptimi, kaip sudaryti Lietuvoje ekonominę ir finansinę bazę tokiai veiklai vystyti, kokia ateitis Į laisvęžurnalo, tolimesnių studijų savaičių, gal atėjęs laikas LFB veiklą sustabdyti? Tokie ir panašūs klausimai iš simpoziumo dalyvių ir auditorijos susilaukė gyvos reakcijos. Sprendimų gal ir nepadaryta, nors visiems padarė įspūdį kun. A. Palioko žodžiai, kad nereikėtų naikinti esančios idėjos ir veiklos, nesukūrus ko nors geresnio.

Kita popietė buvo skirta Į laisvę fondo ir Lietuviškų studijų centro narių metiniam susirinkimui. Aptarta veikla, patvirtintos naujos valdybos, plačiau kalbėta Į laisvęžurnalo reikalais, liečiančiais redakciją, skaitytojus, bendradarbius ir lėšas.

Viktoras Naudžius supažindino besidominčius ,,Morkūno ir Fondo" spaustuvės perkėlimo į Kauną eiga ir galimybėmis ten išvystyti naudingą darbą.

Labai įdomų, aktualų ir gyvai pristatytą pranešimą padarė Algis Raulinaitis, kuris maždaug tris mėnesius gyveno Lietuvoje ir buvo Užsienio reikalų ministerijos patarėju. Kalbėjo apie padėtį Lietuvoje, AT ir vyriausybės darbą, apie konkrečius jo kaip konsultanto uždavinius taisant Helsinkio konferencijos deklaraciją, kuri buvo pristatyta Muencheno konferencijoje ir Nato suvažiavime.

Viršuje: ateitininkų ,,Grandies" korporantai, dalyvavę 1992 studijų savaitėje. Iš k. — Viktoras Naudžius, Juozas Baužys, Aleksas Kulnys, Algis Bražėnas, Vytautas Volertas, Pranas Baltakis, Jonas Vasaris.

Apačioj: pokalbyje prie Baltojo namo dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Petras Žemaitis ir dr. Aldona Bartusevičienė iš Lietuvos. Nuotr. M. Ambrozaitienės.

Gretimam puslapy: šios studijų savaitės vadovai — Marytė ir Vytautas Petruliai. Nuotr. J. B.

Vienos pavakarės rėmuose kalbėjo Liuda Rugienienė, apžvelgusi Pasaulin Lietuvių Bendruomenės seimą Lemonte. Pasidžiaugė, kad tokiame seime pirmą kartą dalyvavo atstovai iš Rytų — buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir satelitinių kraštų. Gera buvusi ir dr. V. Bieliausko paskaita, atskleidusi dvasinės kultūros padėtį Lietuvoje, bei įšauktos diskusijos apie archyvų išsaugojimą. Tačiau seime buvo pastebimi ir netinkami dalykai bei trūkumai. Reikėjo geresnio pasiruošimo, trūko informacijos, kai kurie pranešimai, ypač Finansų komiteto, nebuvo paruošti, nebuvo tikrų rinkimų, atrodė, kad jie iš anksto buvo surežisuoti. Iš viso, susidarė įspūdis, kad PLB seimas vyko tik Tautinių šokių šventės šešėlyje.

Pranešimą iš neseniai Birštone surengtos Lietuvių Bendruomenės konferencijos padarė ten dalyvavęs Vacys Rociūnas. Šios konferencijos pagrindinė tema buvusi ,,Lietuva, išeivija ir neišnaudotos galimybės''. Vyko paskaitos, pranešimai, dalyvavo 87 delegatai iš 7 kraštų. Konferenciją organizavo Ingrida Bublienė.

Apie gegužės mėnesį Lietuvoje įvykusią Į laisvę fondo studijų savaitę ir apskritai apie ĮLF Lietuvos filialo veiklą referavo J. Baužys ir kiti ten dalyvavę.

Organizacinių reikalų posėdyje buvo svarstomi kitų metų LFB savaitės klausimai. Nutarta ateinančią savaitę vėl rengti Dainavoje liepos mėn. antroje pusėje. Sudaryta rengimo komisija iš Marytės Petrulienės, Viktoro Naudžiaus ir Vytauto Petrulio. Programos paruošimu rūpinasi LFB tarybos prezidiumas. Artėja nauji LFB tarybos rinkimai. Rinkimų komisiją sudaryti pavesta Clevelando sambūriui.

Vakarais būdavo jaukūs pabendravimai, video filmų peržiūra: buvo rodomas dr. Adolfo Damušio gyvenimo video ir Lietuvoje paruoštas video iš Lukšos-Daumanto minėjimo.

Šeštadienio vakare įvyko literatūros ir poezijos vakaras su Julija Švabaite-Gyliene ir Vytautu Volertu. Poetė Julija skaitė savo poezijos pluoštus, prasidedančius Australijos vaizdais ir nusidriekiančius iki Tanko 284, sutraiškiusio Loretos Asanavičiūtės gyvybę. Vytauto Volerto novelė „Mudu abu du'' ir humoristinė J. Gylienės novelė užbaigė šį tikrai nuotaikingą ir paskutinį stovyklos vakarą. Buvo nuoširdžiai padėkota visiems prisidėjusiems prie šios savaitės suorganizavimo ir jai vadovavimo.