LIETUVOS PRAMONĖS IŠVYSTYMO GALIMYBĖS

INDRĖ BAUŽAITĖ-ŠEMOGIENĖ

Šiomis keliomis eilutėmis noriu pasidalinti mintimis apie Lietuvos ekonominio klimato ateiti ir galimybes suformuoti ir išvystyti naujas industrijas, šios mano mintys bus daugiau teoretinės, paremtos asmeniniu patyrimu įmonių vadovavimo (management), kapitalo telkimo ir finansų srityse, bei pastebėtais kitų Rytų Europos valstybių pirmųjų žingsnių ir klaidų pavyzdžiais.

Indrė Šemogienė, dirbanti biznio administracijos ir kapitalo tvarkymo srityje. Nuotr. V. Maželio.

Neseniai viename ,,Chicago Tribune" dienraščio straipsnyje buvo rašoma apie Rytų Europos ekonominę padėti ir galimybes. Žvelgdamas į ateitį, straipsnio autorius tarp kitko taip pastebėjo: ,,...o dabar ateina pati sunkiausia dalis... Revoliuciją Rytų Europoje sukelti buvo lengviau, negu pagerinti ekonomiją". Tai galima pritaikinti ir Lietuvos atveju. Nelengva būtų pasiekti ekonominės transformacijos net ir normaliomis sąlygomis, net jei ir politinis pasaulio klimatas būtų ramus, ir turtingieji kraštai ištiestų pagalbos ranką. Bet tokių normalių sąlygų artimoje ateity negalime tikėtis. Ekonominės, politinės ir militarinės krizės pasaulyje didėja ir, nors tai nėra teisinga, Lietuva šiuo metu negali tikėtis didesnio dėmesio ar pagalbos iš Vakarų kraštų, tarptautinių prekybos organizacijų bei firmų. Priežastys yra įvairios, bet verta čia paminėti bent tris:

1. Kiti Rytų Europos kraštai, kaip Lenkija, Čekoslovakija ir Vengrija, pirmieji atkreipė ir dabar atkreipia daugumos Vakarų valstybių dėmesį, pastangas bei lėšas jų ekonominiam atsistatymui.

2.    Vakarai vis dar neturi patikimos statistikos apie Lietuvos ekonominę padėtį, žemės ūkį ir visas galimybes. Turimos statistinės žinios apima bendrai visą Sovietų Sąjungą. Nauja Lietuvoje paruošiama statistinė informacija dažnai kelia daugybę klausimų ir abejonių, lyginant ją su kitų kraštų statistinės informacijos standartais.

3.    Ekonominė Lietuvos ateitis surišta su jos santvarka ir pilno savarankiškumo galimybėmis. Kol sovietai kontroliuos Lietuvos sienas, uostą ir šiaip varžys vyriausybės planus, darbus ir ekonominius potvarkius, kiti kraštai ir privačios tarptautinės firmos daugumoje savo dėmesį nukreips kitur. Gal tik keletas drąsesniųjų pamažu imsis pirmųjų bendradarbiavimo žingsnių.

Vienas pavyzdys iš asmeniškos patirties. šių metų pradžioje gavau netiesioginį užklausimą ir prašymą iš vienos Fortune 50 firmos, besidominčios technologijos, prekybos ir investavimo galimybėmis Lietuvoje. Tačiau net ir po Kovo 11 įvykių šiai firmai vis dar nepaaiškėjo, kad krašto valdymo ir santvarkos klausimai Lietuvoje būtų išsisprendę teigiamai, ir ji nutarė, jog dar yra per didelė rizika pradėti net ir preliminarines diskusijas tuo klausimu. Manau, kad tokių panašių atvejų rastume ir kitų valstybių bei didelių tarptautinių firmų tarpe. Todėl ekonominis Lietuvos atstatymas ir naujų industrijų formavimas dar bus ilgas ir skausmingas procesas, pareikalaujantis didelio ryžto ir dar didesnių pastangų.

Tikime, kad dabartinė neaiški politinė ir militarinė padėtis išsispręs, krašto savarankiškumas bus pripažintas pasaulio bendruomenėje ir tarptautinės prekybos dėmesys — vyriausybių, firmų bei privačių asmenų — bus pradėtas. Iš Lietuvos pusės jau ir dabar pastebimi atskirų asmenų, o taip pat ir pačios vyriausybės, bandymai ieškoti ekonominių ryšių su kitomis sovietinėmis respublikomis ar su tarptautinės prekybos darbuotojais, ši iniciatyva vyksta dalinai oficialiai, dalinai ir juodojoje rinkoje, norint pasikeisti produktais, arba norint gauti užsienio valiutos. Ieškoma ir naujų prekybos partnerių, kurie norėtų pirkti Lietuvos ūkio ar pramonės produktus, pilnai ar tik pusiau pagamintus, už pinigus arba už Lietuvoje reikalingas medžiagas ar prekes, pvz., benzino ar kuro gaminius.

Beieškant kelių plėsti industrijas ir tarptautine prekybą, atsiras proga arčiau pažinti pagrindinius laisvosios rinkos dėsnius: 1. Gauti informacijos apie laisvosios rinkos pareikalavimus: ko, kiek, kam, kokybė, kaina. 2. Susidaryti pasaulinės gaminių ir produktų gamybos ir prekybos kompeticijos vaizdą bei galimybes ar būdus Lietuvai konkuruoti, pirmauti, ar tik išsilaikyti varžybose savo gamybos kaina, gaminių kokybe ar prekių išskirtinumu. 3. Paaiškės ir specifiniai uždaviniai pasiruošti esamų industrijų pertvarkymui, ar jų uždarymui ir naujų industrijų formavimui.

Reikia manyti, kad Lietuvos ekonominio planavimo vadovai stebi Rytų Europos ir net Sovietų Sąjungos respublikų sėkmingus ir nesėkmingus pavyzdžius, privatizacijos, kainų kontrolės tvarkymo, tarptautinių prekybos sutarčių, investavimo ir paskolų srityje. Iš to visko galima ir būtina pasimokyti.

Pirma, reikia suprasti, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikės panaudoti daug daugiau laiko, energijos, kapitalo ir užsispyrimo, negu iš pradžių yra galvojama.

Antra, būtina gerai žinoti ir ištirti gamybos konsultantų, prekybos tarpininkų ir bendradarbių kredencialus, jų patyrimą toje srityje ir net jų motyvus, kurių vedami jie siūlosi su įvairiais patarnavimais. Tokių konsultantų ar partnerių atsiras vis daugiau — iš kitataučių ir iš pačių lietuvių — vieni siūlydami savo paslaugas iš geros širdies, kiti dėl pelno. Tačiau su jais visais reikia būti atsargiems.

Neretai tie, kurie siūlo savo paslaugas iš geros širdies, gali neturėti pakankamai patirties ir sugebėjimų. Kiti gali turėti savo planus, įdedamas pastangas paversti į asmenišką pelną. Tokiose situacijose darbas liks dažnai neužbaigtas, pavėluotas, rezultatai nepriimtini, galutinė produkto kaina per aukšta. Amerikiečiai turi tokiems asmenims terminą — „Carpet baggers". Jų pasitaiko kiekviename krašte, kiekvienoje tautoje, net ir lietuviškosios išeivijos tarpe. Tad jokiu būdu negalima užmerkti akių, reikia užsitikrinti kieno ir kokios pastangos tikrai pagelbės Lietuvos ekonomijos atstatymui.

Jei Lietuvos vyriausybė, lietuvių išeivijos veiksniai ir privatūs savanoriai — specialistai pilnai supras galimus sunkumus ar pasitaikysiančias kliūtis ir atsargiai imsis jų išvengti, tai Lietuvos ekonominė ateitis gali susilaukti didesnio užsienio firmų investavimo ir įvairesnių industrijų susikūrimo. Tiesa, mūsų laukia dar ilgas ir sunkus kelias, bet vilties ir optimizmo negalima prarasti. Tik negalima kartu pamiršti ir šio angliško posakio: Nothing good comes easy! — Niekas nepasidaro be pastangų?