Į VALSTYBINĮ SAVARANKIŠKUMĄ

1990 metų kovo 11 diena lietuvių istorijoje įsirašo aukso raidėmis — po 50 metų svetimųjų priespaudos Lietuva vėl pasiskelbė atkurianti nepriklausomybę. Vieningai ir drąsiai ji išsiveržė iš sovietinės komunistinės vergijos į laisvę, į pilnateisį jai priklausantį valstybinį savarankiškumą. Mūsų tautos siekiai, veiksmai ir sprendimai buvo taip tikslūs, kad jie stebino daugumą pasaulio valstybių. Lietuva iškėlė ir pajudino tikrą ir teisingą demokratijos supratimą daugelyje tautų, esančių po komunistinės sistemos skraiste.

Per visą Antrąjį pasaulinį karą ir pokario laikotarpį lietuvių tauta priešinosi imperialistinių diktatorių prievartai ir gynė tautos demokratines teises, kurios buvo įrašytos Atlanto Chartoje: „...Tautos turi atsisakyti savo santykiuose vartoti jėgą"... „Suvereninės teisės ir laisvas savarankiškas valdymasis tautų, kurios jėga buvo prijungtos, turi būti atstatytos".

Tais chartos principais Lietuvos nepriklausomybė atstatoma ant labai tvirtų pagrindų. Tačiau tuo tarpu aplinkos realybėje matosi nukrypimų nuo tikros demokratijos prasmės ir atsiranda bandymų neleisti pavergtai tautai apsispręsti, kokioje sistemoje ji nori gyventi. Okupantas pavergėjas tebebando apspręsti pavergtųjų likimą kaip savo pavergtos teritorijos „vidinį reikalą".

Lietuvių rezistencija visą laiką priešinosi tokiai okupantų prievartai ir tuo pasipriešinimas tiesė kelią į nepriklausomybės atkūrimą. Mūsų tautos kelias į laisvę yra gausiai nužymėtas rezistenciniais pasipriešinimo veiksmais okupantų sauvalei ir demokratijos piktnaudojimui:

1941 metų birželio 22-25 dienų sukilimas prieš okupacines sovietų jėgas; sukiliminės Laikinosios vyriausybės tautai nusagstyta rezistencinė kryptis ne tiktai žodžiais, bet ir gyvu savo veiklos pavyzdžiu; patirtos genocido bei holokausto kančios ir aukos; partizaninės kovos, apgynusios tautą nuo svetimųjų kolonizacijos ir tuo parėmusios šių dienų kovą už Lietuvos nepriklausomybe; žmogaus teisių gynimas, asmeninės disidentų kančios ir mirties auka, paneigiant okupanto teroro baimę — visa tai dėjo stiprius pagrindus šių dienų reikšmingiems lietuvių tautos veiksmams ir sprendimams.

Todėl šių sprendimų akivaizdoje Lietuvių Fronto bičiulių taryba kviečia visą lietuvių išeiviją pajusti šių istorinių įvykių vertę ir prasmę, neatlaidžiai ginti Lietuvos valstybinį savarankiškumą ir vieningai remti Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją tarybą ir jos pirmininką Vytautą Landsbergį.

Šiems didiesiems mūsų tautos žygiams linkime sėkmės ir prašome Dievo palaimos.

Lietuvių Fronto bičiulių taryba

Po rinkimų. LR AT pirm. V. Landsbergis sveikinamas su laimėjimu. Šalia jo Bronius Kuzmickas ir Kazimieras Motieka. Nuotr. L. Pučinsko.

Sužinoję apie Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, Lietuvių Fronto bičiuliai pasiuntė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui tokio turinio telegramą:

VYTAUTUI LANDSBERGIUI
232004 VILNIUS 
J. KUPALOS 34-15

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA SVEIKINA JUS, GAVUSI LIETUVIŲ TAUTOS PASITIKĖJIMĄ IR SUTEKUSI PRISIIMTI PREZIDENTO PAREIGAS. LIETUVIU FRONTO BIČIULIAI REMIA JUS SUNKIAME LIETUVOS VALSTYĖS ATKŪRIMO DARBE IR LINKI VESTI LIETUVIŲ TAUTĄ Į SAVARANKIŠKĄ VALSTYBE PILNUTINĖS DEMOKRATIJOS PAGRINDAIS.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PREZIDIUMAS