SIEKIAME VALSTYBINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO

Laiškas Europos saugumo ir bendradarbiavimo prie JAV kongreso komisijos pirmininkui S. Hoyer ir vicepirmininkui D. De Concini.

Aš labai nuoširdžiai dėkoju, kad Jūs domitės Pabaltijo valstybių problemomis ir kad esate pasirengę spręsti Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemas iš esmės.

Tautų laisvės problema Sovietų Sąjungoje yra sunkiausiai išsprendžiama. Todėl, kad čia nuolatos vyksta žūtbūtinė dvikova: arba šovinistiškai nusiteikę imperialistai rusifikacijos bei genocido forsavimo pagalba likviduos virš šimto tautybių, arba minėtos tautybės suverenumo įsigijimo rezultate likviduos prieš kelis šimtus metų dar carų grobikškų žygių pagalba sulipdytą kolonijinę imperiją, kurią komunistai, nežmoniškumą laikydami tinkamiausiu veiklos principu, nori žūtbūt išsaugoti ir pernešti į XXI-jį amžių.

Todėl nenuostabu, jei Sovietų Sąjungoje dabar vykstantis persitvarkymas yra labai limituotas: jis vyksta kolonijinės imperijos vientisumo nepažeidimo ribose — t.y. daugybės tautų vergijos tolesnio išsaugojimo ribose.

Kadangi Sovietų Sąjunga, realizuodama Ribbentropo-Molotovo 1939.-VIII.23 pasirašytą slaptą protokolą, 1940.VI. 15 okupavo Lietuvą, o sekančių dviejų dienų bėgyje Latviją ir Estiją, kadangi ten nuolatos vyko ir tebevyksta aktyvus pasipriešinimas okupantams, todėl Pabaltijis yra virtęs iki šiol užgesinimui nepasiduodančia karo žarija bei labai skaudžia ir neužgydoma Europos kontinento žaizda. Todėl JAV (kaip ir daug kitų laisvojo pasaulio valstybių), iki šiol nepripažinusi Lietuvos, Latvijos bei Estijos prievartinės aneksijos, nieko nelaukiant turėtų žengti keletą sekančių aktyvių ir drąsių žingsnių:

1.    Paskelbti Pabaltijį konfliktiniu židiniu Europoje. Tokiu, kokiu yra Nikaragua Amerikos kontinente, kokiu yra Artimieji Rytai, Afganistanas bei Kombodija Azijos kontinente ar Angola bei Etiopija Afrikos kontinente. Aštri konfliktinė situacija Pabaltijyje neturi būti laikoma Sovietų Sąjungos vidaus reikalu.

2.    Niekados nebuvo pasaulyje tautos, kuri turėdama realias galimybes tapti suverenia būtų laisvai pasirinkusi tolesnio vergijoje pasilikimo statusą. Vergas visados turi tiktai vieną pasirinkimą — LAISVĘ. Kaip gėdinga būtų buvę pasiūlyti pasinaudoti apsisprendimo teise olandų, danų, prancūzų, norvegų ar kitoms hitlerinės Vokietijos pavergtoms tautoms, taip nei kiek nemažesnė gėda yra siūlyti apsispręsti stalininės ekspansijos pasėkoje pavergtoms lietuvių, latvių ir estų tautoms.

45-ių lietuvių, latvių ir estų 1979.-VIII.23 pasirašytame Kreipimesi į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių K. Waldheimą, į abiejų Vokietijų ir Atlanto Chartą pasirašiusių valstybių vyriausybes, be kita ko buvo reikalaujama ,,viešai paskelbti Molotovo-Ribbentropo slaptus papildomus protokolus negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos ir padėti Sovietų Sąjungos vyriausybei likviduoti minėto pakto pasekmes — išvesti sovietinę kariuomenę iš Pabaltijo".

Taip pat buvo pageidaujama, kad „sekančioje Jungtinių Tautų sesijoje būtų nagrinėjama Latvijos, Estijos ir Lietuvos padėtis, kadangi šių šalių žmonės neturi teisių ir galimybės tvarkyti savo likimą".

Todėl būsimų derybų procese prašau palaikyti 45-ių pabaltiečių statomus teisėtus reikalavimus Sovietų Sąjungos vyriausybei.

3.    Atlanto Chartą pasirašiusios ir vėliau prie jos prisijungusios valstybės (tame skaičiuje ir Sovietų Sąjunga) įsipareigojo, jog nesieks teritorinio ar kitokio padidėjimo ir nepritars jokiam teritoriniam pakeitimui; kad suverenias teises atstatys tiems, iš kurių jos per prievartą buvo išplėštos. Be to Atlanto Chartoje buvo teigiama, kad kiekviena šalis ateityje turės teisę pasirinkti tokią valdymosi formą, kokią ji laiko tinkama.

Sovietų Sąjunga tų įsipareigojimų nepaisė pilnumoje: ji neatstatė suverenių teisių, išplėštų iš trijų Pabaltijo tautų 1940 m., ji labai padidino savo teritoriją Pabaltijo valstybių, Mažosios Lietuvos, Suomijos, Moldavijos ir kitų šalių užgrobimo sąskaita. Ji nelikvidavo daugiau kaip šimtui tautų anksčiau per prievartą primestos, žmoniškumui prieštaraujančios, valdymo formos.

Todėl labai pageidautina, kad artimiausiu laiku numatomuose derybiniuose pasitarimuose su Sovietų Sąjunga, pačioje pirmaujančioje eilėje būtų atkreiptas Sovietų Sąjungos dėmesys į tai, kad ji bent nuo dabar šventai gerbtų įsipareigojimus, prisiimtus pasirašant Atlanto Chartą.

4.    Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sovietų Sąjunga laikytų galiojančia 1920.VII.12 pasirašytą taikos sutartį tarp nepriklausomos Lietuvos iš vienos pusės ir tarp lenininės Rusijos iš kitos. O taip pat, kad būtų gerbiamos tuo pat laikotarpiu pasirašytos taikos sutartys su Latvija ir Estija.

5.    Būtina skatinti, kad Sovietų Sąjunga gerbtų visus tris tarptautinius paktus liečiančius žmogaus teises, įeinančius į Helsinkio susitarimo sudėtį ir ratifikuotus Sovietų Sąjungos Aukščiausios tarybos prezidiumo.

6.    Pageidautina, kad JAV kartu su kitomis laisvojo pasaulio valstybėmis kuo greičiau pradėtų svarstyti galimybę dėl iki II-jo pasaulinio karo buvusių Tautų Sąjungos narių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — klausimo iškėlimo Tarptautiniame teisme ir Jungtinių Tautų Organizacijoje.

7.    Derybose JAV turėtų reikalauti, kad Sovietų Sąjungoje pačiu artimiausiu laiku būtų pravesta plati ir gili visuotinė amnestija už politinę, tautinę, dorovinę, religinę ar kitokią kultūrinę veiklą represuojamiems ar anksčiau represuotiems asmenims.

8.    Kadangi visos trys Pabaltijo tautos atkakliai siekia ir visoje ateityje nenuilstamai sieks pilno nacionalinio suverenumo bei jų valstybinės nepriklausomybės atstatymo, ir kadangi jos niekados nesitaikins su vasalo dalia ar satelitiniu statusu, todėl lietuviai, latviai ir estai pageidauja, kad JAV nuolatos budriai sektų vykstančius įvykius pavergtoje Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, ir kad jautriai reaguojant veiktų tų tautų pilno suverenumo kuo greitesnio įtvirtinimo linkme, kad visados griežtai ir principingai būtų pasisakoma prieš planingai vykdomus kolonizavimo, rusifikacijos bei dvasinio ir fizinio genocido užsimojimus.

Dr. Algirdas Statkevičius Išeivijoje veikiančios Lietuvos Helsinkio grupės narys, Lietuvos Laisvės Lygos atstovas išeivijoje.

Chicago, 1988.IX.24