LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI

LFB Tarybos jau senokai planuota Lietuvių Fronto bičiulių konferencija įvyko 1986 rugsėjo 26 — 28 dienomis, Čikagoje. Ji turėjo prasidėti penktadienio vakarone su Linu Kojelių, prez. Reagano specialiu patarėju. Deja, dėl Washingtono apylinkėse siautusios audros Linas Kojelis nebegalėjo šiam savo pranešimui atvykti. Labai gausiai susirinkusius jo pasiklausyti aktualiais kitokiais pranešimais užėmė Juozas Kojelis, A. Raulinaitis ir kt.

Šeštadienį, rugsėjo 27, nuo pat ryto, konferencijon suvažiavę bičiuliai dalyvavo svarstybose — simpoziume su mūsų politinių veiksnių vadovais ar atstovais. Šio pusiau uždaro, ne platesnei visuomenei skirto, simpoziumo dalyviai buvo (pagal kalbėjimo eilę): Vytautas Kamantas, PLB CV pirmininkas; dr. Domas Krivickas, Vliko pirmininko pavaduotojas; Teodoras Blinstrubas, Alto pirmininkas; Algimantas Gečys, JAV LB CV pirmininkas, dr. Bronius Nemickas, LLK pirmininkas; Daina Kojelytė, LFB atstovė Vliko Taryboje. Svarstyboms moderavo dr. Vytautas Vardys. Svarstybų pasisakymai buvo aktualiais visuomeniniais ir politiniais klausimais.

Lietuvių visuomenės politinė konsolidacija

Šia tema kalbėti buvo pakviesti V. Kamantas ir dr. D. Krivickas.

Vytautas Kamantas: agal Lietuvių Chartos nuostatus PLB stengiasi jungti

visus išeivijoje gyvenančius lietuvius. Gyvenimas rodo, kad tai ne visada pavyksta. Skirtingumų derinimas nėra lengvas, tačiau nuoširdžiai ieškoma konsolidacijos. Šiuo metu lietuvių visuomenėje yra dvi grupės — vieni remia LB, o kiti Vliką. Tarp šių dviejų pagrindinių veiksnių vyksta pasitarimai. Yra jau prieitas susitarimas dėl bendros veiksnių konferencijos, bet ją sukviesti dar vis nesiseka. Atrodo, kad ji galės įvykti 1987 pavasarį.

Dr. Domas Krivickas: Visų yra vienas tikslas — atstatyti nepriklausomą Lietuvą demokratiniais pagrindais. Žinome, kad demokratijos supratimas skiriasi. Svarbu kreipti dėmesį į Europos valstybes, formuoti jų palankią Lietuvai nuomonę, radijo pagalba pasiekti pavergtą kraštą, plėsti, kad ir labai ribotas, ryšių galimybes su Lietuva. Atsiliepiant į V. Kamanto mintis dėl išeivijos konsolidacijos — pirmoj eilėj būtinai reikalinga daugiau tarpgrupinės pagarbos vienų kitiems.

Intelektualiniai ir ekonominiai resursai

Tuo klausimu referavo dr. Bronius Nemickas: Nelengva tiksliai atsakyti, kiek tokio pajėgumo dar pas mus yra. Tam reikėtų išsamios studijos. Kaip žinome, naujieji ateiviai, tęsdami savo atsivežtas tradicijas, beveik visiškai nesijungė į senesniųjų ateivių jau sukurtas institucijas. Tai nebuvo teigiamas sprendimas, ypač politiniam darbui. Dabartinė jaunoji karta vėl yra nepritampanti prie jau esamų institucijų. Lėšų veiklai reikia, jos dar plaukia iš senesniųjų. Būtinai reikia susirūpinti intelektualinių jėgų lietuviškam darbui ugdymu ir lėšų iš jaunesniosios kartos telkimu.

Laisvinimo veiksnių simpoziumo dalyviai LFB konferencijoje. Iš kairės: dr. Bronius Nemickas, Algimantas Gečys, moderatorius dr. Vytautas Vardys, Teodoras Blinstrubas, dr. Domas Krivickas, Vytautas Kūmautas. Trūksta Dainos Kojelytės. Nuotr. dr. K. Ambrozaičio.

Tautinis ir socialinis ugdymas

Algimantas Gečys:Tautinis ugdymas pratęsia tautos gyvybę, o socialinis — solidarumą. Pasiremiant paskutinės LB anketos duomenimis galima konstatuoti: 1) Ryšis su Lietuva yra būtinas ir teigiamas. 2) Būtini harmoningi išeivijos kartų santykiai, įvertintinos jaunimo daromos pastangos. 3) Nevengti kultūrinių ryšių su Lietuvos kamienu. Daugiau teigiamos pažangos šiuo klausimu yra padarę latviai, užtat jų jaunimas yra labiau susipratęs, o veiksniai vieningesni. 4) Skatinti jaunimo iniciatyvą, labiau ji kviečiant i politinius darbus, pasitikint jų metodais, studijuojant jų dabartinę veiklą ir tt. 5) Labiau susirūpinti socialinės globos ir veiklos klausimais, kurie jau yra gerokai pavėluoti.

Ryšiai su kraštu šiandien

Teodoras Blinstrubas: Sovietinis okupantas nieko nedaro, kas jam nebūtų naudinga. Tad ir visi mūsų ryšiai su kraštu, reikia suprasti, yra jo žinioje. Todėl būtina suprasti, kad turime būti atsargūs ir vengti visko, kas galėtų pakenkti Lietuvos valstybingumo reikalui. Vadovautis Clevelando susitarimo nuostatais. Kultūrinių vertybių iš Lietuvos panaudojimas yra mums reikalingas. Neišvengiami ir asmeniniai santykiai. Bet visuomeniniai ryšiai yra neįmanomi ir vengtini, nekalbant jau apie oficialesnius santykius.

LFB konferencijoje. Iš viršaus: Linas Kojelis pranešimo metu, dr. Zigmas Brinkis vadovauja posėdžiui, prie vaišių stalo kalbasi dr. Antanas Razma ir Algimantas Gečys.

Lietuvių politinio centro kūrimas

Daina Kojelytė: Jaunimas turi didelį entuziazmą lietuviškam darbui, bet jis mūsų politinių ir visuomeninių veiksnių nepasiekia. Jaunimo jokiu būdu negalima nurašyti ir palikti vieno. Vasaromis mūsų veiksniai turėtų kviesti jaunimą dirbti politinėje veikloje, reikia nuolatinio ,,Lobying" darbo, lankant kongreso ir senato atstovus. Ir būtinai reikia vienos bendro politinio darbo lietuviškos įstaigos Washingtone, kuri galėtų koordinuoti politinę veiklą, panaudoti progas paveikti vietines amerikiečių organizacijas, spaudą, organizuoti įtakingiems asmenims priėmimus. Tam reiks lėšų, bet be tokios politinio centro įstaigos Washingtone mūsų politinė veikla taip ir nepakils nuo žemės.

Diskusijos ir klausimai

Tarpusavio diskusijose iškilo aštresnis nuomonių skirtumas dėl LB ir Vliko santykių. Vytautui Kamantui pasiūlius, kad konsolidacijai pasiekti geriausia išeitis būtų Vlikui įsijungti į LB ir tapti politine komisija, dr. Krivickas pastebėjo, kad tai jau būtų vienos organizacijos įsiliejimas į kitą. Tai esąs per ankstyvas svarstymas. Vilkas yra remiamas didelės visuomenės dalies. Į Algimanto Gečio nuomonę, kad Vliko 15 partijų yra daugumoje nebeegzistuojančios, todėl Vlikas reikalingas reformų, dr. Krivickas atsakė, jog tai esąs Vliko vidaus reikalas, todėl nereiktų kištis į ne savo kompetenciją. Reikia tik tarpusavio bendradarbiavimo.

Juozas Kojelis įdomiai pastebėjo, kad PLB ir Vlikas turi daugiau sunkumų susėsti prie vieno stalo veiksnių konferencijoje, negu JAV ir sovietai. Dr. K. Ambrozaitis užklausė, ar skubios akcijos reikalui esant būtų įmanoma veiksniams kuo skubiausiai susitikti ir prieiti vieningo sprendimo. Iš atsakymų atrodė, kad tokiu išimtinu atveju visi veiksniai parodytų teigiamo lankstumo ir padėties supratimo. Į klausimą ar jau tikrai nustatyta veiksnių konferencijos data, Kamantas atsakė, kad derybos dar tebevykstančios. Viena iŠ kliūčių yra, kad Vlikas nenori pripažinti Lietuvos Laisvės Komiteto veiksniu, nes pagal Vliką jis nebeegzistuojąs. Tuo tarpu didelė dalis paties Vliko sudedamųjų partijų yra dar blogesnėje padėtyje. A. Gečys užtikrino, kad JAV LB imsis žygių VVashingtone įsteigti lietuvių politinį centrą. P. Narutis pabrėžė jaunimui nesiūlyti veiklai politikos termino, o labiau įtaigoti, kad tai yra kova už tautos laisvę ir tuo bazuoti jo veiklą. Į užmetimus, kad LLK nebeveikia, dr. Nemickas pabrėžė, jog LLK tebepriklauso Pavergtų Europos tautų seimui, dalyvauja posėdžiuose.

Baigminiai pasisakymai

Kamantas: Konsolidacija yra nuolatinė problema, bet jos reikia siekti. Asmeniniai kontaktai vyksta. Reikia tikėtis, kad veiksnių konferencija greitu laiku įvyks.

Krivickas: Išgirdę vieni kitų nuotaikas, gal kai kuriuos klausimus bandysime spręsti kitaip. Bendradarbiauti reikia , bet Vlikui integruotis į LB neįmanoma.

Blinstrubas: Pokalbiai reikšmingi ir naudingi, tik gal klausimai buvo keliami daugiau bendrybėmis. Tad reikia konkrečių reikalų pasitarimo, reikia bendro tikslo.

Gečys: Čia gimęs ir augęs jaunimas nebėra tremtinys — išeivis. Supraskime tai ir priimkime juos kaip šio krašto piliečius.

Kojelytė: Darykime tai, kas negalima daryti šiuo metu Lietuvoje. Reikia politinio centro, kuris nuspręstų darbų prioritetą.

Nemickas: Mokslo ir kūrybos retkar-tiniai simpoziumai turėtų virsti nuolatine institucija, kurie rūpintųsi ir nagrinėtų ateities Lietuvos ekonominius, technologinius ir mokslinius klausimus.

Pusvalandis saviems bičiulių reikalams

Pasibaigus politinių klausimų svars-tyboms, po užkandžių, bičiuliai susėdo pasvarstyti savo organizacinių reikalų. Tačiau ir šiame pasikalbėjime pokalbiai daugiau sukosi apie prieš tai svarstytus klausimus.

Juozas Kojelis iškėlė minčių, kurias konferencija turėtų priimti, kaip gaires. Būtent, pasisakome už Lietuvių Bendruomenės rėmimą, siūlome bu v. Laikinosios vyriausybės ir LAF štabo nariams paruošti Vliko persitvarkymo projektą, manome, kad PLB ir JAV LB turėtų susitarti ir atskirti savo vadovavimo veiklos sferas, kad jos ateity nebesikirstų. Vytautas Vardys suabejojo, ar LFB suvažiavimas būtų kompetentingas indorsuoti vieno ar kito veiksnio darbą, imtis reformuoti Vliką, ar net nurašyti ,,reorgų" veiklos pasireiškimus. Reikia ieškoti pozityvių prošvaisčių, visus integruoti, o ne atstumti. Moralinė bazė reikalauja, kad Vlikas ir

LB nuoširdžiai susitartų.

Kaip paprastai, savo organizaciniams reikalams bičiuliai pritrūko laiko. Atrodo, kad LFB Taryba gal ir sąmoningai nebuvo palikusi laiko konferencijos programoje saviesiems klausimams pasvarstyti. Tad vos tik pusvalandį buvo pasidalinta problemomis, kurios liečia pačių bičiulių nuoširdesnį prisidėjimą prie sąjūdžio plėtotės ir veiklos. Vos keletu žodžių buvo užsiminta apie nemažos dalies bičiulių abuojumą finansiškai ar darbais remti pastangas, kuriuos atlieka Į Laisvę Fondas ir Į Laisvę žurnalas. Jokių nutarimų ar pozityvių sumanymų nebuvo prieita. Todėl atrodo, kad šis bičiulių suvažiavimas nebuvo tikra to žodžio prasme LFB konferencija, o tik dalyvavimas politiniuose veiksnių pokalbiuose.

Grįžtant dar prie to politinių veiksnių išsikalbėjimo, kuris savyje buvo labai pozityvus ir įdomus, kyla klausimas, kodėl jis buvo rengiamas, palyginti, labai nedidelei vien tik bičiulių auditorijai. Ar nebūtų buvę tikslingiau ir naudingiau parodyti besikalbančius veiksnius plačiajai Čikagos visuomenei, leisti jai išgirsti iš jų pačių lūpų sutarimus ir nesutarimus, ypač kad susidomėjimas šiomis svarstybomis buvo nepaprastai didelis. Visuomenė buvo kiek apvilta, o ir pačios svarstybos nepasiekė tikslo. Kažkodėl iki šiol net ir svarstybų išvados, nors ir per LFB konferencijos prizmę perleistos, nebuvo lietuviškoje spaudoje paskelbtos. (Jos spausdinamos šiame Į Laisvę numeryje).

Plūduriuoti, ar plaukti į priekį

Linas Kojelis pagaliau atvyko, ir jo pranešimas įvyko Jaunimo centre šeštadienio popietę, susirinkus vėl pilnai auditorijai. Pirmiausiai jis papasakojo įspūdžius apie ką tik Jūrmaloje, Latvijoje, pasibaigusią 5 dienų amerikiečių ir sovietų konferenciją galimo bendradarbiavimo klausimais. Ten iškilo ir Baltijos valstybių nepripažinimo klausimas, kuris buvo plačiai išreklamuotas spaudoje ir TV. Latvių visuomenės susidomėjimas buvo didelis. Rezultatai teigiami.

LFB konferencijoje įspūdžiais dalinasi Juozas Kojelis ir dr. Vytautas Dambrava. Nuotr. A. Markelio.

Toliau Linas Kojelis dėstė savo mintis dėl lietuvių politinės veiklos ir jos galimybių. Jis pabrėžė, kad turime dalyvauti ir amerikiečių aktualių problemų sprendimuose, įsijungti savo veikla ir parama. Reikia suprasti, kad Washingtonas yra politinis centras, tad ten reikia ir koncentruoti savo pačių politinius centrus ir pajėgesnius žmones. Lietuvos neišlaisvinsime dirbdami tik savaitgaliais ir vakarais. Reikia organizuoti apmokamus žmones, kurie artimai galėtų paveikti Washingtono politinį gyvenimą.

šeštadienio vakare bičiuliai ir svečiai susirinko vėl į LB Socialinės globos sodybą jaukiai vakarienei ir draugiškiems pokalbiams.

J. Baužys