SKAITYTOJŲ ŽODIS
Apie praeitą numerį
... Džiaugiuosi, kad nuo šiol ,,Į Laisvę" apibūdinta tuo, kuo jinai visados buvo, t.y. ne vien politikos, bet ir rezistencinės minties žurnalu. Šio numerio bendradarbiai ypač gyvai atsiliepia į gyvenamo laiko mūsų išeivijos problemas, ieško joms sprendimų ir iškelia ateities rūpesčius. Pavyzdžio dėlei norėčiau paminėti Juozo Kojelio str. ,,Dvigubos evidencijos dėsnis", kuriame jis patraukliai iš naujo apžvelgia didžiai komplikuotą ir niekados neišsemiamą ryšių su Lietuva problemą. Dr. Kazys Ėringis, atrodo, norėtų dirbtinai visą išeivijos veiklą subordinuoti vadinamai politikai, kuriai vadovautų garbingos praeities, bet veik visiškai išsekusių jėgų dabartinis Vlikas...
Juozas Pažemėnas,
Queens Village, N.Y.
...Jūsų redaguotą ĮL numerį perskaičiau su malonumu, nors neturėjau laiko straipsnius permąstyti, savo pastabom (recenzijai) apdėlioti... Apžvalgą rašydamas turėčiau komplimentų Gureckui, priekaištų Kojeliui, stebėčiausi Mauragio kontroversijom...
Alfonsas Nakas,
Birmingham, Mi.
Kas tie kiti?
Skaitytojų žodyje, ,,Į Laisvę" Nr. 96 (133), Leonardas Valiukas savo pareiškimo pabaigoje apie Juozą Vitėną, Vliką ir Liną Kojelį rašo:,,Lietuvių tarpe politinio darbo ekspertus galima suskaityti beveik ant vienos rankos pirštų. Linas Kojelis yra vienas iš jų. Jo kalba Veronoje buvo pozityvi, nors jos tikslas ir nebuvo pateikti detalų politinės veiklos planą". įdomu būtų žinoti, kas gi yra tie kiti keturi „didieji", kurie galėtų pateikti detalų politinės veiklos planą ir, žinoma, jį vykdyti?
Vladas Sinkus,
Western Springs, Il.
Glostymas dėl Šventos ramybės
Pritardamas politinės rezistencijos būtinybei išeivijoje, aš vis dėl to manau, kad dr. Ėringis savo straipsnyje daro išvedžiojimus, kaip „taikusis Adomėlis", glostydamas Vliką ir PLB, tačiau tapdamas Vliko apologetu. Jis atrodo, vengia gilintis į tai, ko verta dabartinė Vliko struktūra ir visa jo veikla. Ar netampa jis irgi simboliniu veiksniu? Jei šį klausimą kelia kai kurie į Vliko sudėtį įeiną asmenys, tai mokslo žmogus juo labiau turi rodyti drąsos visa kritiškai vertinti, o ne kai ką „nuglostyti", kad ir dėl „šventos ramybės". Tenka sutikti, kad čia ne organizacijos vardas kaltas, o joje esą asmenys. Reikia kelti esminį klausimą: kokį realų pateisinimą turi Vlikas dabartinėse tremties sąlygose? Šiuo metu yra organizacijų ir net pavienių asmenų, kurie be politinių ambicijų ir garbės troškimo labai efektyviai tempia rezistencinės-politinės veiklos vežimą. Tą, be abejo, mato ir dr. K. Ėringis.
Reikalaudami aktyvaus ir labai paveikaus vyriausio laisvinimo organo, nepataikaujame priešui; priešingai, mes atliekame uždavinį tautai, kurį diktuoja kaip tik toji dr. K. Ėringio minima „politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje".
Rezistencinės informacijos svarba
Skaitydamas vietinę spaudą, tuoj pastebi, kad žurnalistai ir šiaip iškilesni žmonės mažai ką supranta apie tarptautinius reikalus. Ypatingai, jeigu klausimas liečia sovietinį arba tarptautinį marksizmą, kurį dar daug kas ligi šiandien vaizduojasi, lyg kokį pasaulio gerbūvio kėlėją. Tarp tremties lietuvių turime daug žmonių, kurie puikiai pažįsta sovietinio komunizmo viešuosius ir slaptuosius tikslus. Tas temas kritiškai ir objektyviai nagrinėją žurnalistai spaudoje yra labai retos išimtys. Mes, nuo komunizmo nukentėję, privalėtume padėti žmonėms orientuotis šiuose dalykuose. Medžiagos turime, kiek tik norime, gal tik būtų klausimas organizuotis. LFB yra pareiga informuoti ne tik mūsų viduje, bet taip pat ir už mūsų bendruomenės ribų.
Kairiajam liberalizmui pradedant reikštis buvusių tremtinių eilėse, reikia džiaugtis ir sveikinti „Į Laisvę” žurnalą už principingumą ir ištikimybę Lietuvai, stiprinant tautos ir Bažnyčios gynėjų dvasią ir už vadovavimą rezistencinei kovai už mūsų Tėvynės ribų.
Vincas Baronas
Caracas, Venezuela
Trys verti sakiniai
„Į Laisvę” 1985 m. gruodžio numeris tikrai įdomus. Perskaičiau su dideliu dėmesiu. Visi straipsniai labai geri. Ypač (pagal spausdinimo eilę) Povilo Vaičekausko „Kultūrinė rezistencija”, iš iš kurio noriu pakartoti vieną sakinį: ,,Aš nemylėčiau taip Tavęs, Tėvyne, jei Dievo nemylėčiau labiau negu Tave”.
Pasikalbėjime tarp p. Juozo Kojelio ir dr. Vytauto Dambravos man labai patiko: ... Esu rezistentas ir remiu kiekvieną bičiulį kovotoją”.
Dr. K. Ėringio „Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje” straipsnyje: „Strateginis esančios Vakaruose lietuvių išeivijos tikslas yra politinė rezistencija, plačiąja prasme”.
Manau, kad vien dėl tų trijų sakinių verta buvo perskaityti visą numerį.
Feliks Zubr Caracas,
Venezuela
Išeivijos seimas reikalingas
„Į Laisvę” žurnalas praturtina skaitytoją aktualiomis mintimis. 1985 gruodžio numeryje dr. V. Dambravos pareiškimai yra realūs, pagrįsti ir svarūs. Tarp kitko jis pabrėžia, kad „kurie sunkiausiomis sąlygomis sugeba kurti ir statyti — jie turi teisę keisti, kas sena, atgyvenę ir supuvę — ir valyti, kas purvina” (34 psl.).
Nesuprantama, kaip veiksnio atstovams nėra aišku, kad jo medžio lapai ne tik nuvyto, bet ir nukrito. Užkaišiojimas dirbtiniais tėra tik simptomatinė pagalba. Prisimenant asmenines ambicijas jau kūrimosi pradžioje, lydėjusias veiklą per ilgus metus, struktūrinis persiorganizavimas vargu bepagelbėtų.
Dambravos siūlomas išeivijos seimas, įjungiant visas generacijas, visus gyvus, svarbių ir aktyviausių organizacijų junginių atstovus, skamba lyg atgaivos šaltinis lietuviškuose darbuose. Gyvenant demokratinėje visuomenėje, visuotinis išeivijos seimas yra būtinai reikalingas. Kitaip nepajėgiant, gal iniciatorių grupė galėtų jį sukviesti. Pvz., Kanadoje nepastebėta savitarpinės kovos, kaip Amerikoje.
Broniaus Nainio straipsnyje (JL nr. 96-133) „Šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija” iškeltuosius faktus patvirtina istorija (nesuklastoji), ir daugelis tebegyvenančių įvykius žino iš savo patyrimo. Straipsnyje iškelti pageidavimai yra pagrįsti ir teisėti. Laikui bėgant, geriau išryškėja pagrindinės nesutarimų priežastys.
Pritariu, kad visapusiško Lietuvos Krikšto 600 metų sukakties įprasminimui būtinai turėtų būti atsižvelgta į šventojo kardinolo ir Vilniaus arkivyskupijos reikalus.
A. Valiuškis
Ko bastomės po pasaulį?...
Dr. Kazys Ėringis (JL #95-132) sako: , Jeigu mes, lietuvių išeivija, neturime politinių tikslų, tai ko bastomės po pasaulį?”. Ačiū dr. Ėringiui už tikslų žodį! Niekas dar taip trumpai ir aiškiai iki šiol nebuvo pasakęs taip, atsiprašant, vadinamiems „kultūrininkams” (ryšininkams su „Tėviškės” dr-ja ir pan.).
Lenciūgėlį šokti jo garbei leidžia ir okupantas. Taip pat okupantas atspausdina ir „lyrikas” ir dar rubliais primoka (už gerai atliktus „darbus”.).
Juozas Vaičjurgis
Dorchester, Ma.
Vilniaus arkivyskupijos svarba
„Į Laisvę” Nr. 96 (133), Broniaus Nainio straipsnis „Šventasis, Kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija” — pasigėrėtinai nuoseklus. Betgi būkime kuklesni. Visko tikrai negausime. Pasitenkinkime vien Vilniaus arkivyskupijos priskyrimu..
Vilniaus arkivyskupijos priskyrimą Lietuvai atlikęs Vatikanas, bent maža dalimi atitaisytų, šimtmečius jai lenkų daromas skriaudas.
Jonas Liorentas
Hollywood, FI.
Ačiū už gerą numerį
Perskaičius Povilo Vaičekausko straipsnį (ĮL nr. 95) apie padėtį ok. Lietuvoje, susidarė ryškus Sibiro tremtinių išgyvenimų ir kovos dėl laisvės vaizdas. Reikia daugiau panašių straipsnių. Ačiū p. Vaičekauskui!
Svarus pasikalbėjimas ir su dr. Dambrava, kurio darbai tikrai stebėtinai našūs. Jis užsitarnavo žymaus mūsų veikėjo— „Man of the Year" — titulą. Kad daugiau tokių kaip jis būtų!
Ačiū taip pat ir dr. Ėringiui už jo strapsnį ,,Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje”. Verta, kad jo straipsnį (su tęsiniu šiame numeryje) perskaitytų kuo daugiau lietuvių.
Sėkmės naujam redaktoriui, padėsiu, kiek sąlygos leis.
B. Balys,
Čikaga, Ill.
MIELI SKAITYTOJAI,
perskaitę šį numerį, parašykite redaktoriui apie jį savo nuomonę — kas patiko ir kas taisytina. Redaktorius ir žurnalo bendradarbiai bei straipsnių autoriai laukia Jūsų atsiliepimo ir reagavimo, nesvarbu ar tai būtų kritiškas, diskusinis, ar prielankus žodis. Visa tai sukuria artimesnį ryšį tarp Jūsų ir redakcijos. Rašykite redaktoriaus adresu. Naujam numeriui laiškai redaktorių turi pasiekti dar prieš lapkričio 20.
