VISUOMENININKĖS PASLAPTIS

Nuotr. dr. K. Ambrozaičio

ALINAI GRINIENEI - 70

Šiemet balandžio 28 veiklioji visuomenės veikėja Alina Grinienė peržengė 70 metų amžiaus ribą. Sukaktį paminėjo užsienio lietuvių spauda. Nedidelė, bet judri Miuncheno lietuvių bendruomenė pagerbė savo veikliausią narę ne tik dėl jos nuopelnų vietos tautiečių gyvenime, bet ir užsienio lietuvių visuomenei, kurios interesai nesiriboja vieno miesto, vienos bendruomenės, vieno krašto ribomis. Alina Grinienė buvo pirmoji apdovanota Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos visuomenininkės premija. Dabar sukakties proga Šventasis Sostas ją pagerbė ypatingu žymeniu „Pro Ecvlesia et Pontifice". Tai rodo, kad sukaktuvininkės asmuo plačiai pažįstamas ir vertinamas ne tik savųjų.

Rezistencinio Lietuvių fronto sąjūdžio bičiuliams juo maloniau pasveikinti sukaktuvininkę, su kuria juos sieja bendros idėjos. Jei kai kuriems iš mūsų priklausymas ir aiškus užsiangažavimas vienam visuomeniniam sambūriui uždeda kartais savotišką „partiečio" žymę, tai Alinai Grinienei „frontininkės" vardas ne tik nekliudo, bet dargi, regis, padeda jai megzti ryšius su žmonėmis, nepaisant skirtumų bei grupinio ribotumo. Tai ne dažnai gyvenime sutinkamas reiškinys. Turime pakankamai visuomenės veikėjų, kurie net su savo bendraminčiais neįstengia bendradarbiauti, o mūsų sukaktuvininkė suranda bendro darbo ir su kitaminčiais. Tai jos didžioji paslaptis, kurią lengviau pastebėti negu paaiškinti.

Alina Grinienė yra visų pirma visuomeninio darbo žmogus, ne teorijų kūrėja, ne gražbylė paskaitininke, ne prezidiumų narė. Visuomenininkės vardą ir garsą ji susidarė uoliu, ištvermingu, kasdieniu, galima be baimės sakyti — ,,juodu” darbu. Kai vyksta suvažiavimas ar susirinkimas, veltui jos ieškotum prie garbės stalo tarp žymūnų: ji tuo metu bėgioja užsiėmusi užkulisiuose, tvarkydama dar neužbaigtus rangos darbus. Jos pilna ten, kur reikia dirbti, ką nors parūpinti, surasti, padėti. Ir nėra tokio prasto darbo, kurio ji čia pat ir tuojau nesiimtų, kai to būtinai reikia. Reikia vaikų darželio — veda. Reikia vargo mokyklėlės — irgi. Reikia jaunimo rateliui padėti — aišku. Joks parengimas be jos neapsieina. Namai visiems artimi. Dieną ar naktį atsakys telefoną. Ideali sekretorė, nesiskirianti su rašomąja mašinėle. Draugijų, ratelių,,spiritus movens”. Auklėtoja, švietėja, nuolatinis susitikimo, ryšių centras. Pati viena, bet visiems padedanti.

Tas neišsenkantis pajėgumas nuolat krutėti, veikti, dirbti — tai ir yra didžioji sukaktuvininkės asmeninė paslaptis, kuria remiasi jos visuomeniškumas. Tai be galo gyvos dvasios žmogus, traukiamas verdančio gyvenmo, kurio kunkuliuojančiame paviršiuje ji pati purslais trykšta. Tarsi įmagnetinta kompaso adatėlė ji nuolat ieško ir krypsta prie tų, kurie užsiėmę ką nors naudingo kitiems nuveikti. Daugelis tai mato ir jaučia. Nesivaržydami į ją kreipiasi, tai žavėdamiesi, tai iš gryno reikalo, tai tiesiog — kas be ko — išnaudodami. O darbščioji skruzdė pluša su džiaugsmu, neretai juo užkrėsdama ir ne per daug dirbti nusiteikusius, visiškai nepastebėdama, gal ir nenorėdama pastebėti, kas jos triūso vaisiais naudojasi. Bet šitaip ji patraukia kitus, atsiduria jų darbo vidury, neskiria jų, bet juos jungia, tampa jų susitikimo ir ryšio centru. Būti ryšininke — didelis jos talentas, kurio sukaktuvininkė, sulaukusi garbingo amžiaus, neužkasė ir neketina užkasti.

Pažymėtinos ir kitos praktiškos visuomeninės veiklos dorybės, kuriomis ji užburia ir žavi. Į akis krinta jos amžinas optimizmas. Ji niekad nedejuoja, nesiskundžia sąlygomis, neieško pasiteisinimų. Priešingai. Kaip tikra aukštaitė, gali ūmai pyktelėti, susidūrusi su pesimistišku neveiklumu, ir tuojau griebiasi to, kas šiuo metu įmanoma padaryti, visiškai nesukdama galvos — pavyks ar nepavyks. Pirmumą ji aiškiai teikia darbui. Ir dažnai laimi. Veiklus optimizmas ir sėkmė nuostabiu būdu jai ,,neapsuka" galvos. Ji niekada nesijaučia ,,didele" veikėja, šaukiama tik nepaprastiems darbams. Jai nėra didelių ar mažų darbų. Tėra būtini darbai, kurių griebiasi neprašoma, nereikalaudama ir nelaukdama padėkos, įvertinimo, garbės.

Dirbti visuomenei — jai pareiga, bet, matyt, ir malonumas. Ji sugeba bendradarbiauti su įvairių pažiūrų žmonėmis, neatsisakydama savųjų ir nedarydama nuolaidų. Viską nulemia praktiškas bendrų visuomeninių bei tautinių tikslų supratimas, siekimas, sugebėjimai, darbštumas, savęs išsižadėjimas. Idėjinis principingumas gražiai susiderina su kitaip manančių pagarba ir pakanta. Galima bendrai daug ką nuveikti, neužmetant savo principų kitiems, bet ir jų jokiu būdu neišsižadant.

Praktiškus katalikų visuomeninio idealizmo pagrindus Alina Grinienė susikūrė jaunystėje, ypač studijuodama VDU Teologijos-filosofijos fakultete. Didelės įtakos jos asmenybės išsivystymui turėjo didieji ateitininkijos vadai — Stasys Šalkauskis, Pranas Dovydaitis, Juozas Eretas, Pranas Kuraitis, nepaskutinėj vietoj jos gyvenimo draugas Jonas Grinius ir jo artimieji bičiuliai Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Antanas Maceina, Zenonas Ivinskis, Stasys Yla.

Ilgiausių metų!

J. VIDZGIRIS

Į LAISVĘ FONDO LEIDINIAI

Į Laisvę Fondas kviečia skaityti, prenumeruoti ir įsigyti visus jo leidinius. Šiuo metu galima gauti:

Juozas Brazaitis, Raštai, pirmieji 4 tomai po 15 dol, V ir VI tomai po 16 dol.

Daumantas, Partizanai, III laida — 15 dol.

Aloyzas Baronas, Mirti visada suspėsi, romanas — 12 dol.

Galima iš anksto užsisakyti:

Dr. Kęstutis Girnius, Lietuvos partizanų kovos — 12 dol.

Juozas Keliuotis, Dangus nusidažo raudonai — 15 dol.

Kviečiame tapti Į Laisvę Fondo rėmėjais su 25 dol. už knygą, arba mecenatais su 50 dol. auka. Čekius rašyti Į LAISVĘ FONDO vardu ir užsakymus siųsti: Į Laisvę Fondas, c/o A. Pargauskas, 8908 W. Butterfield Ln., Orland Park, IL 60462, USA. Visos kainos US doleriais.