VAKARO ŽIBURĖLIS


Kai šiandien šalta šičia, nejauku,
Ir lange žydi pirmos ledo gėlės,
Ilgiuosi tėviškės rudens laukų
 Ir tų mažų vakarių žiburėlių...

Mama ten grįžta, nešdama žabus,
Į šaltą, vėjų išalsuotą trobą, —
Už lango blaškos viesulas žvarbus,
Ir jai šį vakarą taip širdį sopa.

Ir kam kūrenti ugnį? — klausia, — kam?
Kam vakarui sušildyti trobelę,
Kad negali paliest pečių vaikam,
Paklaust, svečioj šaly ko širdį gelia?


Kūrenk! Kūrenki židinį, mama,
Lempelę degančią padėk ant lango,
Nuo jos pradings didžioji sutema.
Jinai viena tik tremtinius aplanko.

Pašviesk aukščiau, iškeiki pro medžius,
Tegu lempelė pašvaiste nušvinta.
Tada klajūnam ašara nudžius,
Kai pamatys šį tėviškės žibintą.

1945, sausio mėn.

Paulius Jurkus, poetas ir rašytojas, buvo pagrindinis 20-tosios literatūrinės šventės svečias Los Angeles mieste. Čia spausdiname jo dar 1945 m. prie Berlyno sukurtą eilėraštį. Norėdamas jį užbaigti, autorius vieną rytą pavėlavo į darbą ir už tai vos neatsidūrė koncentracijos lageryje. Netrukus išeina jo naujausia knyga „Kai Vilniaus liepos žydi" — istoriniai pasakojimai ir legendos apie Vilnių, iliustruota paties autoriaus.