JUBILIEJINIS ATEITININKŲ KONGRESAS

J. B.

Ateitininkų reikšmė lietuvių tautai ir įnašas į jos valstybinį, tautinį ir kultūrinį gyvenimą, prasidėjęs nuo pat organizacijos atsiradimo šio šimtmečio pradžioje, tęsiasi iki dabartinių laikų. Ateitininkai juk buvo pirmieji rezistentai prieš iš Rusijos sklindančias bedievybės ir nihilizmo idėjas. Jie aiškiai orientavosi į Vakarus ir apsisprendė kovai už Lietuvos nepriklausomybę. Ta rezistencinė dvasia pas ateitininkus reiškėsi vėliau nepriklausomybės laikais, tautos okupacijų metais ir pagaliau išeivijoje.

Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis

(Rūtos Musonytės nuotr.)

75-ri metai — ilgas ir reikšmingas organizacijos gyvenimo laikotarpis. Tad nenuostabu, kad šitoji deimantinė Ateitininiijos sukaktis iškilmingai buvo atžymėta vienuoliktuoju kongresu, 1985 rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis, Čikagoje. Jau pirmuosiuose darbo posėdžiuose atskirų sąjungų ir kitų federacijos padalinių atstovai supažindino dalyvius su dabartine ateitininkų veikla, jos problemomis, ieškojo naujų kelių ir būdų toms naujai iškylančioms problemoms spręsti. Visos tos naujos mintys bus pagrindu jubiliejinių metų svarstymuose, iš kurių tikimasi tam tikro organizacinio ir net orientacinio atsinaujinimo ir kurios bus susumuotos 1986 nepaprastoje konferencijoje, užbaigiant jubiliejinius metus.

Kongresas oficialiai buvo pradėtas šeštadienį (VIII.31) rengimo komiteto pirm. dr. Juozo Meškausko žodžiu. Paskaitą “Ateitininkija kryžkelėje” skaitė kun. dr. - Valdemaras Cukuras. Joje prelegentas tvirtino, kad ateitininkams būtina po 75 metų peržvelgti savo nueitą kelią ir gal rinktis naują kelionės kryptį, atsižvelgiant į dabartinius laiko reikalavimus.

Dr. Kęstutis Skrupskelis paskaitoje “Krikščionybės ir marksizmo konfrontacija” supažindino klausytojus su socialinių problemų sprendimu keletos šimtmečių eigoje ir su Katalikų Bažnyčios vaidmeniu ir dalyvavimu jas sprendžiant bei konfrontacija su marksizmu. Šiais laikais yra būtina įgyvendinti socialinę demokratiją, kuri vienintelė tegali respektuoti žmogaus laisvės ir teisingumo principus.

Sekmadienį (IX. 1) įvyko iškilmingasis kongreso posėdis. Kongresą žodžiu ir raštu sveikino visa eilė garbingų asmenų ir organizacijų atstovų. Buvo gauti sveikinimai iš Šv. Tėvo Jono-Pauliaus II ir JAV prezidento Ronaldo Reagano. Dr. Vytautui Vardžiui buvo įteikta 1500 dolerių Ateitininkų federacijos kūrybinė premija už jo anglų kalba parašytą veikalą apie Lietuvą; Naujai išrinktasis federacijos vadu Juozas Polikaitis pasakė pirmąją oficialią savo kalbą ir buvo sutiktas audringais plojimais.

Dr. Vytautas Vardys skaitė paskaitą “Lietuva ir Išeivija”. Joje jis priminė, kad jau savo veiklos pradžioje turėję kovoti prieš rusiškąjį ateizmą, ateitininkai tokią pat kovą privalo vesti ir dabar. Pačiai tautai okupuotoje Lietuvoje gresia tautinis, religinis ir moralinis sunykimas. Reikia visais būdais palaikyti politinę ir kultūrinę rezistenciją, naudojant visus galimus ryšius su tauta. Reikia ir čia, išeivijoje, būti atsparesniems, nes tik stipri išeivija galės Lietuvai pagelbėti.

Paskutinę kongreso dieną užbaigiamąją paskaitą skaitė dr. Vytautas Vygantas tema “Žvilgsnis į paskutinįjį šimtmečio ketvirtį”. Tai buvo gilus pranašiškas žvilgsnis į ateitį su daugeliu naujų idėjų ir planų.

Kongreso religinė programa ir kultūriniai renginiai buvo ypač kruopščiai suplanuoti ir paruošti, todėl dalyviams paliko neišdildomą įspūdį. Jau paties pirmojo susipažinimo vakare jaunimo kūrybinis pasirodymas su poezija, muzika ir drama buvo labai šiltai sutiktas. O šeštadienio Tėvynės vakaras, prasidėjęs ses. kazimieriečių sode ir užsitęsęs ilga eisena iki bažnyčios, kur vyko išradingas poetiško žodžio ir muzikos montažas, ne vienam iš dalyvių ir ašarą skruostais nurideno. Tai buvo bene pats įspūdingiausias kongreso renginys. Iškilmingas šv. Mišias sekmadienį atnašavo Čikagos kardinolas Bernardin su lietuviais vyskupais ir kunigais. Kitomis dienomis pamaldos buvo laikomos lietuvių vyskupų.

Kongreso proga buvo taip pat surengtos ir dvi parodos: dailės paroda Čiurlionio galerijoje, kurioje dalyvavo 21 ateitininkų dailininkas, ir ateitininkų spaudos leidinių ir knygų paroda.

Kongresas periodinėje lietuvių spaudoje susilaukė didelio ir užpelnyto dėmesio. Posėdžiuose ir renginiuose dalyvavo apie 120 rinktų atstovų ir arti tūkstančio svečių, kurių tarpe buvo daug jaunimo. Kongreso metu išrinktas naujuoju federacijos vadu Juozas Polikaitis yra gerai pažįstamas savo asmenybe, darbu ir ištverme ne tik ateitininkiškame, bet ir bendrai lietuviškame gyvenime. Tenka dabar tik laukti, kokios naujos veiklos kryptys išsirutuliuos iš jubiliejinių metų svarstymams mestų idėjų.