LITERATŪROS VAKARAS

Programos viršelis E. Arbo

1984 m. gruodžio 1 d. Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai surengė jau devynioliktą literatūros vakarą, kuriame dalyvavo rašytojas Česlovas Grincevičis iš Chicagos ir vietos rašytojai — beletriste Rūta Klevą Vidžiūnienė ir poetas Pranas Visvydas. Poetas Bernardas Brazdžionis kalbėjo apie Č. Grincevičiaus kūrybą, o aktorius Petras Maželis skaitė Grincevičiaus “Velykų dovanėlę”.

Svečias rašytojas Česlovas Grincevičius iš naujai spaudai paruošto rinkinio “Vidurdienio vargonai” skaitė du pasakojimus: “Vidurdienio varpai” ir “Laiškas”. Nuotr. L. Kanto


Poetas Bernardas Brazdžionis kalba apie rašytojo Česlovo Grincevičiaus kūrybą. Nuotr. E. Arbo


Savo kūrybą skaito poetas Pranas Visvydas.Nuotr. L. Kanto


Juozas Kojelis, apžvelgdamas šį renginį Drauge (1985.1.5.) ir džiaugdamasis, kad per tuos devyniolika metų literatūros vakarų lankytojų skaičius išliko pastovus ir kad nemažai lietuviškų knygų pasiekia skaitytojus, rašo:

19-tą vakarą įvadiniu žodžiu pradėjo LA LFB sambūrio vicepirmininkas Juozas Pupius, užbaigė sambūrio pirmininkas Algis Raulinaitis. O jų tarpe svečias Česlovas Grincevičius dviem išėjimais paskaitė pasakojimus iš spaudai paruoštos knygos “Vidurdienio vargonai”, Rūta Kleva Vidžiūnienė — įdomios intrigos novelę iš savo “Vieno vakaro melancholijos”, Pranas Visvydas, palydėdamas komentarais, paskaitė pluoštą eilėraščių ir su žurnalistikos bei matematikos priemaišom ir be jų, o aktorius Petras Maželis Los Angeles scenoje debiutavo, ir sėkmingai debiutavo dailiuoju skaitymu, pateikdamas Grincevičiaus “Velykų dovanėlę” iš rinkinio “Vyskupo katinas”.

Dėmesio centre buvo svečias rašytojas iš Chicagos. Du jo pasakojimai iš spaudai paruoštos knygos parodė simpatišką “Vidurnakčio vargonų”, “Gerosios vasaros” ir “Vyskupo katino” autorių su giedria nuotaika, humoru, autentiškom Lietuvos kaimo verdenėm, įsiliejančiom į “neįtikėtinų istorijų” srovę. Tos “įtikėtinos” ir “neįtikėtinos” istorijos susijungia į harmoningą visumą, atnešdamos klausytojui estetinio džiaugsmo.

Poetas Bernardas Brazdžionis plačiau apibūdino Česlovo Grincevičiaus kūrybą, kuri užsipelno platesnio literatūrą mėgstančios visuomenės dėmesio. Čia pateikiame kai kurias užregistruotas Bernardo Brazdžionio kalbos mintis.

Aktorius Petras Maželis skaito rašytojo Č. Grincevičiaus “Velykų dovanėlę”   Nuotr. L. Kanto

Apie rinkinį Vyskupo katinas

.. . trečioji (“Vyskupo katinas”) neva istoriškai “tikra istorija” apie Vilniaus miesto įdomybę — pilies bokštą su vėjo gaidžiu, ir tai ne bet kokiu, o tikru, natūraliu gaidžiu. Meninio pasakojimo įtaigumu, stiliaus išbaigtumu “istorija” priskirtina prie klasikinės mūsų beletristikos fondų”.

Beletristė Klevą Rūta Vidžiūnienė skaito novelę “Sekmadienis”.Nuotr. L. Kanto

Apie Vidurnakčio vargonų istorijas

.. . Lietuviškų legendų formą yra didžiai išpuoselėję Nelė Mazalaitė ir Antanas Vaičiulaitis. Prie jų vertai gretinasi ir Č. Grincevičius, sukūręs gilios minties ir neabejotinos meninės vertės legendų, kuriose jis pasirodo kaip stilistas pasakotojas ir kaip estetinio pojūčio kūrėjas, gebąs valdyti reikalingą žodį, talpų sakinį, duoti žaismingą paveikslą. . . .

Legendoje . .. apie “nutilusių dainų krašto” kovotojus, kurių sielos dangun skrenda pavirtusios baltais balandžiais. Į šią legendą įterptos sielų maldos: kovojančių dėl laisvės, šaukiančių Viešpaties teisingumo, namų ilgesio raudos ir psalmės — tikri poezijos gabalai, dėtini į poezijos antologijas ir į bažnytinius maldynus”.

— “Kai prieš kiek laiko Chicagoje buvo surengtas Bindokienės ir Grincevičiaus knygų apie miestą ir kaimą pristatymas, renginio dalyviai turėjo progos pasisakyti apie abi knygas. Jauni žmonės, nematę Lietuvos, džiaugėsi “Gerojoj vasaroj” atvaizduotu gyvenimu ir žmonėmis. Visiems patiko knygos linksmas, nerūpestingas tonas, ko pasigendama mūsų apskritai rimtoje beletristikoje.

Pats autorius savo žodyje pastebėjo, kad tai esanti “pasaka suaugusiems”, “palaida sauja spindulių”, sugautų etnografiškai autoriui pažįstamame fone. Laikas — prieš pat sumiesčionėjimą”. Taigi, esą, “katalogas linksmų nusidavimų”.

Motto tai knygai turėtų būti “Eikime, mintimis aš nulydėsiu į paslaptingą šalį, į Lietuvą, kur dangus dar turi visą senųjų amžių puošmeną”.

O aš šia proga pridurčiau: Eikime, kur tiktai autorius mus ves, jo kūrybos, jo fantazijos ir jo talento nušvietais keliais iš pilkos kasdienybės į nematytus meno ir grožio pasaulius, kuriuose ir mes daromės šviesesni ir šventiškai nusiteikę”.

Honorarų nereikalaują svečiai — rašytojai, su draugiška talka visada atskubą vietiniai rašytojai ir grožinę literatūrą pamilę losangeliečiai literatūros vakarų organizatorius įgalina tęsti literatūros vakarų tradiciją. Naujasis parapijos klebonas kun. dr. Algirdas Olšauskas, sekdamas prel. Jono Kučingio pėdomis, kultūrinius, ne pelno linkme orientuotus renginius globoja ir remia. Todėl LFB Los Angeles sambūris jau drįsta skelbti, kad 20-sis literatūros vakaras Šv. Kazimiero parapijos salėje įvyks 1985 metų gruodžio 5 d.

Vakaro dalyviams susirinkus į sceną, LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas Algis Raulinaitis taria užbaigos žodį. Nuotr. L. Kanto