Skaitytojų žodis. Nauji leidiniai

Kur dirba pajėgūs žmonės

Sveikinu su stipriu 1984 m. rugsėjo “Į LAISVĘ” numeriu. Jame sutelkta geros medžiagos ir mums svarbus dr. Vytauto Dambravos straipsnis “Iš Pietų į šiaurę”. Bent kartą metė kritišką žvilgsnį politikas iš Pietų žemyno. Paprastai LF bičiuliai Šiaurės Amerikoje kalba tarpusavy ir apie save, daug kalbėdami apie praeitį. Straipsnis savo turiniu verčia kiekvieną susimąstyti. Iš tikro, esminis klausimas yra: ko gi mes esame verti kaip politiniai veikėjai, gyvendami išeivijoje? Su tėvynėje likusiais rezistencininkais to klausimo nekyla: jų heroiškumu mes galime tik stebėtis. Bet ko yra verti mūsų “tremties” žmonės, kurie apie pavergėją komunistą rusą žodžio net privengia? Rodos visi atvykome, kaip laisvės netekę našlaičiai, frontui trypiant Lietuvos žemę sovietų - nacių kare, daugelis tai užmiršo, idealizmą pakeitė pinigu, o savąjį kraštą— prabangos ieškojimu ir svetimų dievų garbinimu.

Vienas JAV veikėjas mūsų Kongrese prisipažino vienu metu, kad Pietų Amerika jau nurašyta į PLB “nuostolius Išimtys betgi egzistuoja ten, kur dirba išimtinai pajėgūs asmenys.

Pastabos veiksniams ir neveiksniams yra labai taiklios, Visuotinio Tremties Seimo mintis yra reali ir turi būti įgyvendinta; tai pavyks, jei lietuviai atsisakys savo takelių dėl bendro kelio. Sugestija išguiti lietuvių komunistus iš sovietų ambasados prašosi JAV lietuvių stipraus reagavimo. Šiemetinis Pietų Amerikos Lietuvių Kongresas Venezueloje parodė, ką gali maža Bendruomenė, kai jos vadovas žino, ką, kur ir kaip reikia daryti. Be abejo, dr. Vytauto Dambravos veiklos arena Venezueloje tarp lietuvių ir kitų pavergtų kraštų bendruomenių yra jam per siaura. Mano linkėjimas: atsidurti lietuviškos veiklos viršūnėse ir ten skirti savo talentą, kur jo labai reikia. Lietuvos Diplomatijos Šefas turėtų būti pirmasis atkreipti į tai dėmesį, griežtai atsiribodamas nuo partinio ir veiksnių spaudimo ir likdamas ištikimas Lietuvos reikalui.

Neseniai Amerikos ambasados pareigūnas lietuviams pasikalbėjime prasitarė, kad vyriausybės periodinis leidinys prieš kurį laiką straipsnyje dr. Vytautą Dambravą apibūdino, kaip “legendarinę asmenybę”. Buvęs Valstybės Sekretoriaus pavaduotojas Harry Shlaudeman viešai pareiškė: “kad jis savo karjeroje nebuvo sutikęs talentingesnio diplomato, kaip dr. V. Dambravos jo dirbamo darbo srityje”. Taip pat labai gražiai pasisako apie dr. V. Dambravą JAV ambasadorius Argentinoje John Davis Lodge. “Garbė Amerikai, kuri jai davė tokį diplomatą ir garbė Lietuvai, iš kurios jis yra kilęs”. Jei taip kalba svetimieji, kaipgi tada turėtume kalbėti mes, kuris lietuvių niekad ir niekur neužmiršo, nuo nėvieno nenusisuko, nebuvo “poniškas” (o ta liga mes daugelis sergame) ir vis stengėsi padėti.

Net pavojingame Ei Salvadore kasmet organizavo Vasario 16 iškilmes, sutraukdamas vyriausybės narius, ambasadorius ir bažnyčios hierarchus, kaip tą man pasakojo viena proga ten dalyvavęs inž. Antanas Rudis.

Šie keli sakiniai papildo redaktoriaus pateiktą žiupsnį informacijos apie autorių: manau, kad biografinė informacija padeda geriau autorių pažinti ir už tai redaktorių sveikinu.

Gaila, kad jo straipsnis nebuvo ištisai atspausdintas rugsėjo numeryje. Istoriniai atsiminimų forma perteikti aprašymai ar studijos (turiu dėmesy V. Vaitiekūno ir dr. A. Damušio straipsnius) labiau tiktų spausdinti dalimis. Dėkodamas redaktoriui ir "Į Laisvę” kolektyvui, primenu, kad po “Pasaulio Lietuvio” Venezueloje “Į Laisvę” žurnalas (dalelytė nuopelnų priklauso ir žurnalistei a. a. Aleksandrai Vaisiūnienei) yra plačiausiai lietuvių inteligentų skaitomas žurnalas, ir jis eina iš rankų į rankas.

Julius Vaisiūnas
Caracas, Venezuela

Dėkoju už vertingas ir papildančias pastabas apie dr. V. A. Dambravą ir jo strp. “Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę”, šia proga taip pat su pagarba ir dėkingumu prisimename mūsų žurnalo bendradarbę ir rėmėją a. a. Aleksandrą Vaisiūnienę, prieš beveik trejus metus iškeliavusią amžinybėn. Sekančiame “Į Laisvę” numeryje spausdinsime Juozo Kojelio velionės prisiminimui skirtą žodį.

Redaktorius

Visuotinas išeivijos seimas

Apie pasidalinimą darbo sritimis, ginčus, prieštaravimus tarp veiksnių vadavimo darbuose daug, net per daug prikalbėta, gausiai prirašyta.

“Į Laisvę” rugsėjo 1984 m. 91 (128) numeryje dr. V. A. Dambrava savo straipsnyje apie rezistentus išaiškina daugelį atvejų plačiai, pagrįstai, suprantamai, realiai. Perskaitęs, tarp kitko, supratau ir “Pasaulio lietuvio” 1984 rugsėjo Nr. 10 (180) Juliaus Vaisiūno“Ispaniškoji ELTA” mintis apie "erzinimą-si” Venezueloje.

Kol gyvename demokratinėje visuomenėje, visuotinas tremties seimas yra būtįnai reikalingas.

A. Valiuškis,
Barrington, R. I

NAUJI LEIDINIAI

Alė Rūta. PIRMIEJI SVETUR. Išstumtųjų dalia. Premijuotas romanas. 378 psl. Viršelį piešė dail. Rasa Arbaitė. Spausdino Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. 1984 m. Kaina 12 dol. Gaunama pas platintojus ir leidykloje.

Tai penktasis rašytojos premijuotas kūrinys, atžymėtas Draugo dienraščio 33-jo romano premija. Be šio romano, iš autorės 22 kūrinių: romanų, novelių, eilėraščių, rinkinių, vaikų literatūros, apysakų ir beletristikos, premijomis buvo apdovanoti: Žiogas ir skruzdė (1943), Pakrūmė (1952), Trumpa diena (1955) ir Kelias į kairę (1954).

Šiame romane vaizduojamas pirmųjų lietuvių, imigravusių į Pennsylvaniją ir kitas rytines Amerikos valstybes, kūrimasis, sunkios darbo sąlygos, jų džiaugsmai ir nelaimės, jų troškimas kaip galima geriau įsikurti svetimame krašte, bandyti vesti savitą gyvenimą, nepamirštant savosios tautos, religijos ir ten, prie Nemuno pasilikusių artimųjų.

Autorė su nauju ir įdomiu žvilgsniu piešia ano meto imigrantų gyvenimą, kuris besidomintiems tuo laikotarpiu, įneš šviežių vaizdų bei informacijų ir suteiks malonių skaitymo valandų.

Stasys Yla. M. K. ČIURLIONIS. Kūrėjas ir žmogus. Amerikos Lietuvių Bibliotekos leidyklos leidinys, 1984 m. Gausiai iliustruotas M. K. Č. gyvenimo bei jo darbų nuotraukomis. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Aplankas ir meninė priežiūra Petro Alekso. 468 psl., kietais viršeliais. Kaina 15 dol. Gaunama leidykloje, 3001 W. 59th St. Chicago, IL 60629 ir pas platintojus. Kaina 15 dol.

Tai paskutinioji autoriaus knyga, kuriai pilnai užbaigti netikėta mirtis nebeleido. Puikiai išleistoji knyga suskirstyta į 8 skyrius: Pirmoji jo kalba, Pirmoji jo meilė, Sava kultūra — jo rūpestis, Jūratė —jo nebaigtoji opera, Laikas finalinėse jo rungtynėse, Norėčiau, kad mane suprastų. Pakeliui į pasaulinį dėmesį ir Kūrėjo visumos beieškant. Praaugo jis save, net ir savo mirtį. Tebekalba ir dar ilgai kalbės be žodžių — vaizdais ir muzika” — apie Čiurlionį byloja šios knygos autorius Stasys Yla.

Red. Rimvydas Šilbajoris. MIND AGAINST THE WALL. Essays on Lithuanian Culture Under Soviet Occupation. Išleido Lietuvių studijų institutas su LB finansine parama. Spausdino Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. 180 psl. Kietais viršeliais. Kaina nepažymėta.

Šiame straipsnių rinkinyje dalyvauja šie autoriai: Julius Slavėnas su Rusiškuoju komunizmu ir lietuvių nacionalizmu, Vytautas Kavolis kalba apie intelektualinės kultūros deformaciją, A. Štromas — Oficialioji sovietų ideologija ir lietuviai, R. Šilbajoris — Socialistinis realizmas ir literatūros politika okupuotoje Lietuvoje, T. Venclova — apie pasaulinės literatūros įsileidimą į dabartinę Lietuvą, Z. V. Rekašius — Spauda okupuotoje Lietuvoje, J. Gimbutas — Architektūros paminklų apsauga ir restauracija Lietuvoje.

Antanas Salys. RAŠTAI II. Tikriniai vardai, išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija su Lietuvių Fondo parama. Akademijos adresas: Piazza della Pilotta 4, Roma, 1983 m. Redagavo Petras Jonikas. 698 psl. su lietuvių ir prūsų žemių XIII a. žemėlapiu. Kaina 30 dol.

Šiame 45-jame LKM Akademijos kapitaliniame veikale pagrindinė tema tikriniai vardai: įvairūs svetimieji tikriniai vardai, asmenvardžiai, vietovardžiai, tikrinių vardų sąrašai.

Rev. Pranas Dauknys, RESISTANCE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA AGAINST RELIGIOUS PERSECUTION. Pontificia Studiorum Universitas A. S. Thoma Aq. in Urbe. Daktaro laipsniui gauti disertacinis darbas. 1984 m., 184 psl.

Veikalas paskirstytas į septynius skyrius: Trumpa Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorinė apžvalga, Katalikų Bažnyčia nepriklausomoje Lietuvoje 1918 - 1940, Sovietų invazija 1940, Lietuva po 1944 m. vėl komunizmo valdžioje, Ar galima katalikybė ir komunizmo koegzistencija sovietinėje valstybėje, Teologiniai svarstymai, išeinant iš lietuvių patirties, apie persekiojimo teologiją.

Bronius Kviklys, LIETUVOS BAŽNYČIOS 4. IV tomas. Panevėžio vyskupija. Išleido Amerikos Lietuvių Bibliotekos leidykla, 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. 1984 m. Architektūriniai tekstai dr. inž. Jurgio Gimbuto, dail. ir technikinis redaktorius Petras Aleksa. 532 psl.

Kietais viršeliais. Gausiai iliustruota bažnyčių, koplyčių, varpinių, vyskupų, kunigų, įvykių-veiklos nuotraukomis. Tai Broniaus Kviklio ketvirtasis tomas iš Lietuvos Bažnyčių serijos leidžiamų knygų. Nepailstantis rašto žmogus su savo veikalais, yra aukštai vertinamas ne tik lietuvių, bet ir popiežius Jonas Paulius II apdovanojo “Už Bažnyčią ir Popiežių” ordinu, kuris buvo įteiktas Pasaulio lietuvių katalikų kongreso baigiamajame baliuje, 1984.9.2 Toronte.

PETRAS KARUŽA. Redagavo Antanas Vaičiulaitis ir Bernardas Brazdžionis. Išleido Kazys Karuža, poeto, beletristo, laikraštininko brolis, gyvenąs 3675 Monon St, Los Angeles, C A 90027. Gaunama Draugo spaustuvėje, pas platintojus ir leidėją. 400 psl., kietais viršeliais. Kaina 15 dol.

Knygoje atspausdinta “Giesmės apie daiktus ir žmones”, “Margi žiedai”, “Aukštyn prie saulės”, P. Kapsainio slapyvardžiu pasirašyti “Raštai” (Vaizdai, feljetonai ir aprašymai, straipsniai literatūros klausimais, knygų ir teatro recenzijos, teatras ir kinas, sukaktys ir sukaktuvininkai, nekrologai, atsiminimai ir Kazio Karūžos atsiminimai. Puikus brolio atminimui pastatytas paminklas.