NAUJAIS KULTŪRINĖS VEIKLOS KELIAIS

Vincas Natkevičius, M. A., Irena Naudžiūnaitė-Joerg ir Bernardas Brazdžionis

30 Europos lietuviškųjų savaičių

VINCAS NATKEVIČIUS

Girdėti, kad Europos, ypač Vokietijos, lietuviams savaičių pavydi Jungtinių Amerikos Valstybių kultūrininkai ir veikėjai. Jie pasekė jomis, bet jų nepralenkė, nes Amerikoje paskaitinis savaičių krūvis, rods, mažesnis nei Europoje. Visiškai savaitėmis pasekti nelengva, nes jos pradėjo naujoves, o kiekviena naujovė sunkiai skina sau kelius visuomenėje. Juk savaitės įnešė į lietuvių emigrantų gyvenimą visai naują kultūrinės veiklos būdą.

nežinomą nepriklausomos Lietuvos laikais. Visų pirma į akis krinta naujovė, kad tokio ilgio, ištisos savaitės, kultūrinių renginių nepriklausomoj Lietuvoj išvis nebuvo. Štai Katalikų mokslo akademija, bene žinomiausia anuomet mokslinė - kultūrinė institucija šalia universiteto, teruošdavo 2 dienų suvažiavimus su paskaitomis. Panašiai darydavo ir gausios idėjinės - kultūrinės ar politinės organizacijos, tešaukusios, dažniausiai kartą į metus, vadinamas 2 dienų savaitgalio konferencijas.

1. Ką laikyti svarbesniu dalyku: kultūrą ar politiką?

Kita savaičių naujovė — į politiką nežiūrėti kaip į kone? vienintelį inteligentų užsiėmimą šalia profesinio darbo. Šitokia pažiūra ir praktika buvo įsiveisus mūsų emigracijoj po karo, kai savaime linkome, gimtajam kraštui patekus į sovietinę okupaciją, ko daugiausia rūpesčių ir pastangų skirti jo politinei laisvei iškovoti. Anuomet politikai kartais sukeldavo patys sau ir kitiems emigrantams nerealių vilčių dėl tėvynės ateities, pranašaudami laisvę; tai politika juo labiau atrodė garbingiausias ir kilniausias užsiėmimas, vedąs į trokštamą tėvynės išvadavimą iš priešo nagų. Iškilo todėl ginčų, kivirčų, rungtynių ir rietenų, kas turi daugiau teisių kraštą laisvinti: VLI-Kas ar diplomatai, ar kovoje dėl laisvės pirmenybę duoti kraštui ar šitą kovą patikėti politiniams emigracijos vadams? Kovos vyko ir tarp politinių partijų pačiame VLIKe. Ilgainiui kai kurios VLIKo politinės partijos atsikreipė prieš rezistencinius sąjūdžius, nes juto, kad jų veikėjai konkrečiu darbu, intelektiniu pajėgumu ir įtaka jaunimui nustelbia senąsias partijas. Vienas pajėgiausių VLIKo darbuotojų, buvęs Laikinosios Vyriausybės faktinis pirmininkas prof. J. Brazaitis 1952 buvo senųjų partijų balsais išjungtas iš VLIKo Vykdomosios Tarybos.

Stud. Jūratė Baresaitė Studijų savaitės rengėjų vardu įteikė lietuvių draugui, Augsburgo vyskupui žemaitišką koplytėlę

Tada Lietuvių Fronto Bičiuliai išvis išstojo iš VLIKo, nes jis laužė moralės ir teisės dėsnius; norėta pasitraukimu sukrėsti VLIKą iš vidaus, kad jis atsitiestų. Būdamas iš esmės kultūrininkas, J. Brazaitis, išjungtas iš darbo VLIKe, jautriai išgyveno politikavimo negeroves; žlungant greitai Lietuvos išsivadavimo vilčiai, jis teisingai įžvelgė, kad emigrantai savo energiją visų pirma turėtų skirti kultūrinei veiklai. Tuo jie įprasmintų savo egzistenciją ir iš dalies atsvertų marksistinę pseudokultūrą tėvynėje. Tam pritarė jo draugai kultūrininkai: prof. A. Maceina, prof. Z. Ivinskis, prof. J. Grinius. Tai šitie keturi mokslo vyrai ir buvo studijų savaičių iniciatoriai.

2. Savaičių istorija Paskaitininkai ir moderatoriai Meno renginiai

Pirmoji Studijų savaitė įvyko 1954 vasarą Ludwigshafeno miestely, prie Bodeno ežero, ir buvo ruošta vienų Lietuvių Fronto Bičiulių. Jie vieni suruošė iš eilės 5 Studijų savaites; Vl-toji (1959) jau buvo ruošta kartu su Vokietijos ateitininkais sendraugiais; prie Vll-tosios (1960) prisidėjo be šių ir Vokietijos studentai ateitininkai; IX-tąją (1962) globojo pirmąkart Vokietijos Lietuvių Bendruomenės valdyba, o šalia LFB ir minėtų organizacijų savaitę padėjo ruošti Vokietijos vyresniųjų skautų ir skaučių rajonai bei Vokietijos Lietuvių Studentų sąjunga; bendruomenė ir suminėtos organizacijos talkins ir toliau. X-tajai savaitei (1963) pirmąkart susilaukta talkos ir iš Vasario 16 gimnazijoje veikiančio evangelikų “Jaunimo ratelio”; jis prisidės prie ruošos ir toliau. Su XXI-mąja savaite pabandyta palikti Vokietiją, kur iš eilės vyko 20 savaičių, ir išeiti į užsienį.

Stud. Kęstutis Ivinskis — naujasis Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkas daro pranešimą apie V PLJ kongresą Augsburge, Vokietijoje

Tai sėkmingai atliko dr. A. Gerutis, kuris, talkinamas kitų Šveicarijos lietuvių, 1974 savaitę suruošė Morschache, Šveicarijoje. Po to jau kelios savaitės vyko ne Vokietijoje: XXII-roji Verbanijoj- Pallanzoj, Šiaurės Italijoj (ruošė kun. T. Ereminas), XXIII-čioji Chantilly, netoli Paryžiaus (ruošė Ž. ir P. Klimai ir kun. J.    Petrošius), XXIV-toji Londone (ruošė A. ir J. Vilčinskai, J. Lūža, K.    Tamošiūnas ir kiti), XXVI-toji Louvain-la-Neuve, Belgijoje (ruošė Ed. Cinzas, St. Baltus, P. Bružas); XXVII-toji Innsbrucke (ruošė I. Joerg-Naudžiūnaitė, dr. A. Kušlys), XXVIII-toji vėl Chantilly prie Paryžiaus (ruošė Ž. ir P. Klimai, Ž. Mikšys, kun. J. Petrošius, R. Bačkis, J. Tomkus), XXIX-toji antrukart Londone (ruošė Z. Juras, M. Bajorinas, P. Mašalaitis, K. Tamošiūnas, P. Tričys, A. Vilčinskas). Pastaraisiais metais ruošiant jubiliejines savaites Vokietijoje (XXV-tąją Freisinge ir XXX-tąją Augsburge) ypač daug darbo ir energijos į-dėjo A. Grinienė, ji talkino ir kai kurioms užsieny ruoštoms savaitėms.

Savaičių moderatoriais yra buvę: prof. A. Maceina (9 kartus), prof. J. Girnius (9 kartus), dr. J. K. Čeginskas (8 kartus), V. Natkevičius (10 kartų, kiti — dr. J. Norkaitis, kun. D. Kenstavičius, dr. K. Girnius — po mažiau kartų. Daugiausia paskaitų yra skaitę: dr. J. K. Čeginskas — 28 paskaitas, dr. J. Grinius — 25, V. Natkevičius — 20, prof. Z. Ivinskis — 13, prof. A. Maceina — 10, dr. A. Gerutis — 10, kun. A. Rubikas — 10, V.

Banaitis — 10. Iš viso 30-tyje Studijų savaičių perskaityta 312 paskaitų ir pranešimų. — Paskaitų temos buvo labai įvairios, jos lietė kone visas mokslo sritis, nors daugiausia buvo lituanistinių temų plačiąja prasme. Humanitariniai mokslai stovėjo pirmoje vietoje, kaip antai: lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, visuomenės mokslai, psichologija, religija, filosofija; technikiniai ir gamtos mokslai paskaitomis nebuvo gausiai atstovaujami dėl to, kad Europoje šių sričių lietuvių mokslininkų nėra daug ir kad savaičių dalyviai šiems mokslams rodė mažiau intereso.

Aukšto lygio yra buvę savaičių meniniai renginiai, kuriuose dalyvavo patys iškiliausieji mūsų menininkai: dainininkai, pianistai, aktoriai. Savo paveikslus savaitėse buvo išstatę didieji emigracijos dailininkai ir savo kūrybos skaitė literatūros vakaruose patys geriausieji mūsų rašytojai. Savaitėse yra pasirodę ir keletas meno ansamblių bei šokusios kelios tautinių šokių grupės iš Europos ir užjūrio.

3. Žvilgsnis į 30-tąją 1983 metų Studijų savaitę

Jubiliejinę šių metų Studijų savaitę Augsburge (liepos 24-31) turbūt reikia laikyti pačia iškiliausia iš visų. Ji buvo iškili savo paskaitininkais iš Europos ir Jungt. Amerikos Valstybių. Jais buvo: dr. J. K. Čeginskas, prof. V. S. Vardys, prof. A. Štromas, prof. V. J. Bieliauskas, dr. P. Rėklaitis, prof R. Lampsatytė-Kollars, dr. A. Gerutis, dr. K. K. Almenas, kun. A. Rubikas, Br. Kviklys, V. Natkevičius; dr. D. G. Bieliauskienė skaitė pranešimą. Paskaitomis buvo paminėtos dvi svarbiausios šių metų sukaktys: “Aušros” 100 metų ir Vaižganto mirties 50 m. “Aušros” šimtmetis prisimintas ir Br. Kviklio paruošta draudžiamosios lietuvių spaudos Lietuvoje bei užsienyje (1865-1983) paroda, atgabenta iš Čikagos. Tėvynės valandėlėje, kurią suorganizavo Eglė Juodvalkė, be minėtų sukakčių dar prisimintos sukaktys — Kražių skerdynių 90 m. ir Dariaus-Girėno skrydžio 50 m. Iš 11 skaitytų paskaitų 7 lietė lituanistinę tematiką. Dail. Ž. Mikšys buvo savaitėje suruošęs savo grafikos darbų parodą. Meno renginių viršūnė buvo Bernardo Brazdžionio poezijos vakaras ir tarptautinės operos solistės Lilijos Šukytės dainų koncertas. Mišias už tėvynę aukojo vysk. A. Deksnys, dalyvavęs savaitėje ištisas 7 dienas, sielovadiniais dalyvių reikalais rūpinosi kun. J. Petrošius. Moderatoriais buvo dr. J. K. Čeginskas, dr. J. Norkaitis ir V. Natkevičius. Pagrindinė savaitės organizatorė, praminta “savaičių karaliene”, buvo A. Grinienė, jai talkino stud. J. Barasaitė ir kun. A. Rubikas. Paskaitų gausybė nesutrukdė savaitės dalyviams aplankyti Bavarijoje gražiąją rokoko bažnyčią Wies, įspūdingas bavarų karalių pilis Hohenschwangau ir Neuschanstein bei meno muziejus Miunchene ir Augsburge.

4. Savaičių tikslas ir uždaviniai

Bendrasis savaičių tikslas yra, kaip jau užsiminta, kelti lietuvių inteligentinės visuomenė dvasinį lygį į aukštesnį laipsnį, tokiu aukštesniu laipsniu laikant kultūrą. Apskritai savaitės sukultūrino Europos lietuvių tarpusavio santykius: jose kultūringai savo pažiūras pareiškia įvairių idėjinių ir politinių įsitikinimų prelegentai it kiti dalyviai. Yra laikoma savaime suprantamu dalyku, kad jose dalyvauja įvairių įsitikinimų ir įvairių politinių grupių atstovai. Ypačiai šitai išryškėjo pastaraisiais metais, kai, susilpnėjus visuomeninių organizacijų veiklai, savaičių ruoša perėjo į keliolikos Europos lietuvių inteligentų rankas. — Naudos iš savaičių turi ne tik klausytojai, bet ir tie kultūrininkai - mokslininkai, kurie emigracijos sąlygomis neturi galimybės nuolat reikštis moksline kūryba. Jiems Studijų savaitės yra paskata pateikti klausytojams savo kūrybos. Paskaitininkai mokslininkai turi progos susilaukti impulsų iš klausytojų, kurie, žinoma, visų pirma jiems tarnauja kaip auditorija. — Studijų savaitės turi ir specialų visuomeninį uždavinį: pratinti visuomenininkus dirbti visuomenei rimtai, pasiruošus, dalykus išdiskutavus, vengiant improvizacijos ir lėkštumo. Todėl visuomenės ir politikos gyvenimo tematiką Studijų savaitės gana plačiai užgriebia. Tik visuomenininkai — veikėjai, man rodos, šituo specialiu savaičių uždaviniu ar nebus per maža iki šiol pasinaudoję?

Vysk. Antanas Deksnys — vyskupas Europos lietuviams, vysk. J. Stimpfle — Augsburgo vyskupas, dr. Albertas Gerutis ir dr. Jonas Norkaitis

Praėjus 30 metų nuo savaičių pradžios, į jų paskaitininkus, ruošėjus ir klausytojus atėjo nauja karta. Vadinas, savaitės nesusilikvidavo su savo steigėjų karta. Jos ir paskutiniais metais pasiliko gausios, sutelkiančios net per 100 žmonių. Bet jos “pražydo” baltomis galvomis . . . Jose aiškiai trūksta jaunimo, o ypač vidurinės kartos, kuri turėtų netrukus (per 5-8 metus) pakeisti dabartinę senėjančią kartą. Jei sutiktume su savaičių steigėjais, kad kultūra yra emigrantinės veiklos pagrindas, jei pridėtume, kad jaunimas gali būti patrauktas lietuvybėn daugiausia per kultūrą, tai labai aišku, kad turėtų savaičių rengėjai kreipti savo pastangas — visomis jėgomis į jas burti viduriniąją ir jaunąją kartą. Studijų savaitės iki šiol apreiškė Europos lietuvių emigrantų kultūrinį gyvastingumą bei rezistenciją miesčionėjimui ir vien gero gyvenimo vilionėms; tat ateity šita prasme savaičių rengėjai jas turėtų puoselėti ir saugoti, kad jos liktų kūrybingos mokslu ir menu ir pakankamai gausios savo dalyviais.

Tautiečiams išeivijoje susiburiant, Europos Studijų Savaitės (bent kartą metuose) suteikia mums geriausią progą pasikeisti mintimis kultūriniu bei tautiniu atžvilgiu ir bendrauti; jos duoda progos išreikšti mūsų nepakeičiamą lietuvybę, kuri riša mus su kilme, tėvų kalba ir meilę mūsų tautai.

Tad kiekvieną Studijų savaitę galima palyginti su Kalėdų švente, kurioje susirinkusi šeima apdovanoja vienas kitą įvairiausiais džiaugsmais. 1983.7.11    Irena Joerg

Tarptautinė operos solistė Lilija Šukytė (kairėje) ir pianistė prof. R. Lampsatytė - Kollars

“Kas yra tos 30 studijų savaičių?'

Matuojant jas laiko mastu, tai trumputis metas, o istorijos vyksme tai tik akimirka. Tačiau mūsų studijų savaitės vyko ir tebevyksta ne asmens ir ne istorijos, o tremties akiratyje. Šis gi akiratis nušviečia jas ypatinga šviesa ir teikia joms ypatingos prasmės.

Gera yra susitikti, gera pasibičiuliauti septynetą dienų, gera pasiklausyti paskaitų, turtėjant žiniomis bei įspūdžiais. Tačiau ne tai sudaro tikrąją Šių susitikimų bei pašnekėsiu prasmę. Tai, kad ištveriame tokiems susitikimams jau 30 metų; kad nesiliaujame vis rinktis ir rinktis; ši ištvermė, šis atkaklumas, ši drąsą nepavargti — štai kas įprasmina mūsų savaites pačiu esmingiausiu būdu. Mūsų studijų savaitės yra ženklas, kad esame gyvi kaip tremtiniai. Jos yra didis prasmuo, kaip kad kiekvienas pavasario diegas yra pražiemojusios gyvybės prasmuo.

Šiuo ryžtu yra pagrįsta mūsų viltis teikti įnašą krašto laisvei. Jeigu turime vilties, jog tauta taps laisva, tai šią viltį galime puoselėti ne sudėję rankas, o tik kurdami, vadinasi, pratęsdami tautinę kultūrą už tėvynės sienų, kadangi kultūra sienų nepažįsta ir jokiose sienose neišsitenka. Dėl to mūsų studijų savaitės ir būdavo vis dvižvilgės: jos žvelgė ir į tremtį, ir į tėvynę, kad šias dvi plotmes sujungtų į vieną vienintelę kultūrinę plotmę