VERČIANT NAUJĄ LAPĄ

VEDAMASIS

Antrosios Pasaulio Lietuvių Dienos turbūt didžiausias iki šiol lietuvių išeivijos istorijos renginys jau užregistruotas praeities puslapiuose. Jis ne tik laiko atžvilgiu (nuo birželio 21 iki liepos 24), bet ir kultūriniais renginiais, opera, dainų švente, sporto žaidynėmis, PLB VI seimu, parodomis, teatrais, filmais, pamaldomis ir dideliu, arti 650,000 dolerių biudžetu prašoko ankstyvesnius kongresus ar šventes. PLB parodė mūsų išeivijos dar stipriai pulsuojantį gyvastingumą. Tik milžiniškų pastangų dėka buvo galima tokias dienas suorganizuoti.

Apie šias dienas jau daug kalbėta ir rašyta. Bet visos temos dar toli gražu neišsemtos. Prie jų dar ir dabar grįžtama ir ateity girdėsime gražių atsiliepimų, skaitysime ir kritiškų pastabų. Tai mūsų subrendusios visuomenės ženklas, rodąs mūsų rūpestį Lietuvos laisvės ir tautos išlikimo klausimais. Už nurodytus trūkumus turės būti dėkingi tie, kurie ateity tokias ar panašias dienas rengs ir galės išvengti šių II PL Dienų klaidų.

Nors PLB-se vyravo kultūrinės apraiškos ir temos, bet ir visuomeninis - politinis aspektas nebuvo paliktas nuošaly, nes iš tikrųjų ypatingai išeivijoje kultūrinis ir politinis darbas daugiau ar mažiau turi eiti ranka rankon, vienas antrą papildydamas bei išryškindamas.

Jau ir tas faktas, kad buvo pasirašytas Vliko ir PLB bendradarbiavimo dokumentas, kur PLB ir Vliko atstovai “sutarė bendro respekto, lygiateisiškumo ir kooperacijos dvasioje tartis dėl Lietuvos laisvinimo veiklos” yra vertas didelio dėmesio. Mūsų pagrindinių institucijų pirmininkų intencija užmiršti seniau dažnai smarkių ginčų keliantį “primato” klausimą ir sujungti visas jėgas vienam iš pagrindinių išeivijos uždaviniui— Lietuvos laisvei — sveikintinas mostas. Dabar reikia tikėtis to pareiškimo realizavimo kasdieniniuose darbuose.

Būtų nelaimė, jei šis susitarimas taptų “vienybė dėl vienybės” objektu, taptų mūsų visų pastangų stabdžiu, virstų apsnūdimo ir iniciatyvos praradimu bei “tegu kiti daro” pasiteisinimu.

Taip pat sveikintinas reiškinys, kad PLB vadovybėn išrinkti vidurinės kartos atstovai. Čia taip pat sulaužytas ir kai kurių mūsų centrinių organizacijų vadovybių nepakeičiamumo mitas, ir garantuotas organizuotos veiklos tęstinumas. Nors nelauktina, kad naujoji vadovybė pakeis išeivijos veidą ar galvoseną, bet tai liudija, kad einama stiprinimo ir augimo keliu.

VI PLB seimo, kur dalyvavo 14 laisvojo pasaulio lietuvių Bendruomenių atstovai, ir V PLJ kongreso priimtos rezoliucijos, nutarimai bei pasisakymai įvairiais klausimais neiššaukė kokių kontroversijų, dėl kurių reikėtų ieškoti interpretacijų. Jaunimas regina savo bendramečius lankyti okupuotą Lietuvą. Jaunimo kongresas pripažįsta, kad“išeivijos lietuviams efektinga veikti drauge su kitomis pavergtomis tautomis, su kitais pabaltiečiais bei ukrainiečiais”, ragina remti Pabaltiečių lygą (Baltic American Freedom League), Europos Liaison Group ir panašius vienetus”, pritaria Vliko, Alto ir JAV LB įsteigtam komitetui lietuvių teisėms ginti prieš neteisėtus OSI kaltinimus, pasisako dėl Afganistane esančių lietuvių karo belaisvių, dėl Seinų katedroje lietuvių kalbos, dėl mūsų Diplomatinės tarnybos tęstinumo ir t.t.

Gražūs jaunimo užsimojimai ir planai. Juos turės vykdyti naujai išrinktoji PLJS valdyba iš Kalifornijos. Naujieji vadovai nėra naujokai organizuotoje lietuvių veikloje. Mūsų jaunimo išeivijoje problemos jiems yra žinomos. Jie pereitame“Į Laisvę” numery savo mintimis ir rūpesčiais dalinosi ir su mūsų skaitytojais. Atrodo, kad nauja jaunimo vadovybė bus stiprus laidas, kad nutarimai neliks dulkėti stalčiuose iki sekančio Jaunimo kongreso.

Malonus Skaitytojau,

Prašome apsimokėti, jei dar to nesi padaręs, prenumeratą. Prenumeratos mokesčiu ir auka palaikai “Į Laisvę” tolimesnį leidimą. Laiku atsiskaitydamas sumažini brangias pašto išlaidas ir administracijos darbą. Ačiū.

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI 
5620 S. Claremont Avė., Chicago, Ill. 60636

FONDO LEIDINIAI:

Vytautas Mačernis POEZIJA. Redagavo K. Bradūnas. Iliustravo P. Augius. Įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas. Išleista dr. A. Šmulkščio lėšomis. 1961.

Juozas Girnius TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ. Veikalas, skirtas gyvosios lietuvybės problemoms išeivijoje. Dailininkas S. Ramanauskas. 1961.

Juozas Daumantas PARTIZANAI. II laida. Iliustruota P. Lapės. 1962.

N. E. Sūduvis VIENŲ VIENI. Lietuvių tautos dvidešimt penkerių metų rezistencija. Iliustracijos P. Jurkaus. 1964.

Juozas Girnius ŽMOGUS BE DIEVO. Dailininkas A. Kurauskas. Knyga, skiriama ateizmo filosofinei analizei. 1964.

LiTHUANIA UNDER THE SOVIETS. Portrait of a Nation, 1940-65. Edited by V. Stanley Vardys. Frederic A. Prager, Publishers (mecenatas J LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI). 1965.

Mykolas Viltis NEPARAŠYTI LAIŠKAI. Eilėraščiai, skirti tiems, kurių atminimas ir kapai išniekinti. Iliustracijos P. Jurkaus. 1966.

LIETUVIŲ LITERATŪRA SVETUR 1945-1967. Redagavo K. Bradūnas. Dailininkas V. O. Virkau. Rašo: A. Vaičiulaitis, K. Keblys, R. Šilbajoris, S. Santvaras, V. Kulbokas, J. Girnius ir C. Grincevičius. 1968.

Vladas Ramojus KRITUSIEJI UŽ LAISVĘ, II tomas. 1969.

Juozas Brazaitis RAŠTAI I. 1980.

Juozas Brazaitis Raštai II. 1981.

Juozas Brazaitis, RAŠTAI III, 1982 Juozas Brazaitis. RAŠTAI IV, 1983.

Aloyzas Baronas MIRTI VISADA SUSPĖSI. Paskutinis rašytojo romanas iš tragiškiausio Lietuvos istorijoje laikotarpio — partizanų kovų. 1981.

Šio numerio kaina 3.00 dol.