Dešimtmetis, kurį minės šimtmečiai
“LKB Kronika" — ryškiausia Lietuvos pogrindžio žvaigždė. Gerai, kad ji šviečia! Baisu ir pagalvoti, kokia tamsi liktų ir taip niūri mūsų padangė, jeigu ji užgestų! Juk Vatikano radijo rūpesčiu kaip tik šios žvaigždės spinduliai dažniausiai sušvinta mūsų pastogėse, nušviečia mūsų religinio, tautinio gyvenimo frontą, sąmonina ir drąsina mus kovoti už amžinąsias vertybes, už katalikišką ir laisvą Lietuvą.
Linkime Lietuvos inteligentijai, kad ir ji parodytų daugiau kovos dvasios. Tegul mūsų rašytojai aktyviau kovoja už laisvą literatūrą, poetai — už laisvą poeziją, menininkai — už laisvą meną. Ir jų padangėje turėtų nušvisti daugiau ryškių žvaigždžių. Tremtinio Juliaus Sasnausko žodžiais tariant, “Negali būti abstrakčios meilės nei Dievui, nei Tėvynei — yra tik ta, kurios buvimą savo širdyje mes paliudijame veiksmais" (LKB K, Nr. 50, p. 12).
“LKB Kronikos" redakcijai, bendradarbiams, daugintojams, platintojams ir vertėjams čia ir svetur garbingojo dešimtmečio proga linkime Dievo palaimos sunkiame bet garbingame kelyje. Tegul nė vieno nepalaužia sunkūs išbandymai. Tegul greičiau išsipildo “LKB Kronikos" siekiai: “kad galėtume laisvai gyventi ir tikėti”.
Teneužgęsta ši žvaigždė, kol Laisvės Saulė patekės!
Tenenutrūksta Kovos Metraštis, kol kova baigsis pergale!
Nuoširdi padėka “LKB Kronikos” kūrėjams ir kankiniams, užmokėjusiems didele dvasinių ir fizinių kančių kaina už jos egzistenciją.
“Aušra” Nr. 30 (70)
