KETURIOLIKTOS POLITINĖS STUDIJOS PRIE PACIFIKO

TEOFILIUS BALČIŪNAS

Kartu su literatūros vakarais, Los Angeles Lietuvių fronto bičiuliai ištvermingai tęsia ir politinių studijų tradiciją. 1982 metų politinės studijos buvo ruošiamos kartu su LB Vakarų apygardos ir Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles sk. valdybomis, nors finansinę atsakomybę ir organizacinio darbo naštą ir toliau prisiėmė LFB sambūris.

Šiais metais studijų bazė buvo praplėsta ta prasme, kad viena sesija vyko anglų kalba, kurios metu pranešimą padarė Band korporacijos štabo narys. Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos specialistas dr. Alex Ale-xiev, o oficialų diskusijų dalyvių sąstatą sudarė lietuvių, latvių, estų ir lenkų atstovai. Ilgesnį žodį tarė “Re-gister” dienraščio vedamųjų sk. redaktorius Allan Back, sesijai vadovavo Amerikos Baltų Laisvės lygos pirm. Antanas Mažeika, lietuviams atstovavo Algimantas Gečys iš Philadelphijos.

Keturioliktojo politinių studijų savaitgalio planuotojai: iš kairės: dr. Z. Brinkis, V. Vidugiris, P. A. Raulinaitis, dr. P. Kisielius, jr., R. Dabšys, E. Arbas ir Ig. Medžiukas. Trūksta stud. A. Kungio ir J. Kojelio.

Studentė Rita Bureikaitė, “Draugo” akademiniame skyriuje vertindama šią sesiją, įžvalgiai pastebėjo, jog tai buvęs aukšto lygio politinis seminaras, galėjęs vykti bet kurio universiteto politinių mokslų departamente.

Alex Alexiev ne tik gerai susipažinęs su Sovietų Sąjungoje, jos satelituose ir okupuotose Baltijos valstybėse vykstančiais procesais, bet ir įtikinančiais argumentais pagrindė tų procesų priežastis. Jis savo studijose priėjęs išvados, kad žmogaus gyvenimo vidurkis Sovietuose per praėjusius 10 metų sutrumpėjęs 7-riais metais, nors visur kitur pasaulyje ilgėja. Tai baisaus girtuokliavimo pasekmė. Abortai ir didelis vaikų mirtingumas (prilygstąs Afrikos Tanzanijai) labai smukdo gyventojų prieauglį. Ekonominis gyvenimas chaotiškoje padėtyje, nors apsiginklavimu daug kur lenkia Ameriką. Sunku būtų nesutikti su jo išvada, kad “Vakarai turi išnaudoti sovietų ekonomijos nepajėgumą ir čia daryti spaudimą. Ekonominis sužlugimas galėtų atnešti Sovietų Sąjungoje didelių pasikeitimų, o Baltijos valstybėse laisvę”.

Rita Bureikaitė taip pat pastebėjo, kad išprususiai auditorijai Alexiev pateikė daugmaž žinomus faktus ir interpretacijas, o silpniau mokantiems anglų kalbą buvo sunku jo dėstymus pilnai suprasti. Pastaba teisinga, tačiau sesija anglų kalba buvo naudinga dėl kelių priežasčių: a) įsitikinome, kad dr. Alexiev pajėgus Baltijos valstybių klausimais kalbėti viešuose forumuose. Jis tai vėliau ir darė New Yorke ir Čikagoje; b) svarbu baltus sujungti ne tik politinei akcijai, bet ir akademiniams svarstymams; c) laimėjimu reikia laikyti dienraščio "Register” redaktoriaus, “Time” žurnalo atstovės ir įtakingo CBS televizijos komentatoriaus Bill Stout atsilankymą; d) pirmą kartą Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje atsilankė televizijos reporteriai su filmavimo aparatais. Tegu tai, ką vakare parodė ekrane, ir nepateisino mūsų lūkesčių, tačiau gera pradžia padaryta.

Ši sesija svarstė temą “Baltijos valstybių ateitis, išeinant iš dabartinės tarptautinės padėties realybės”.

Jaunimas svarstybose

Studijos vyko 1982 sausio 30-31 d.d. Šv. Kazimiero parapijos salėje.

Jas pradėjo JAV LB Vakarų apygardos pirmininkas Rimtautas Dabšys, kviesdamas "pažiūrėti į pasaulį 1982 metų akimis”. Įvadinį studijų žodį tarė svečias iš Čikagos dr. Petras Kisielius, jr. Jis gerai susipažinęs su teoretiniais ir praktiškais lietuviško gyvenimo aspektais, tad pabėrė eilę originalių minčių. Tarp kitko, jis padarė palyginimą tarp Čikagos ir Los Angeles lietuviškos veiklos. Priminęs dr. Antano Maceinos tezę, kad kiekvienas užsienio lietuvis, priešui pavergus jo kraštą, tampa tremtiniu, ir, iš antros pusės, kun. dr. Jurgio Šarausko tarsi prieštaraujantį raginimą — nustoti jaustis tremtiniais, o taptikrašto pilnateisiais piliečiais — jaunasis Petras Kisielius darė išvadą, kad Čikagos aktyvieji lietuviai nesijaučia nei tremtiniai, nei pilnateisiai šio krašto piliečiai, o gyveną pilnutinį didelės lietuvių kolonijos gyvenimą. Todėl jų veikloje esą daug lokalinių elementų. Gi Los Angeles jo pažinti lietuviai nesidomi lokaliniais reikalėliais, o gyveną pavergtos lietuvių tautos rūpesčiais.

Šio reportažo autoriaus nuomone, Maceinos ir Šarausko tezės gal ir nėra visai nesuderinamos priešingybės: tremtinio sąmonė turi motyvuoti užsienio lietuvio gyvenimo prasmę. o gyvenamojo krašto piliečio drąsa vesti į akciją. Laimingu atveju, tas dvi tariamas priešingybes veiklesnieji Kalifornijos lietuviai kaip tik ir yra suderinę praktiškoje veikloje, laikas nuo laiko pasiskardendami didesniais projektais, naujomis idėjomis, drąsesne taktika.

25-metis Kisielius įdomiai palietė ir vienybės klausimą. Tradiciniai vienybė suprantama kaip suderinta dviejų ar daugiau atskirų grupių veikla. Tačiau per daugelį metų tokios vienybės lietuviams Amerikoje nepavyko sukurti. Jei ir pasisekė susitelkti, tai ne veiklos, o neveikios vienybėn. Kisielius siūlė sukurti bent tokią vienybę, kad vieni kitiems dirbti lietuviškus darbus netrukdytume. Tai turbūt žemiausios rūšies vienybė, bet ir tai būtų gera pradžia į tobulesnę.

Pateikęs savo ir pacitavęs Viktoro Nako pareikštų pozityvių minčių lietuviškos veiklos klausimu, Petras Kisielius pravedė jaunimo simpoziumą "Jaunimo organizacijos laisvinimo veikloje”. Simpoziume kalbėjo Asta Grakauskaitė (vos dieną prieš tai gavusi daktarės laipsnį farmacijoje), Jūratė Venckienė ir stud. Gintaras Grušas.

Asta Grakauskaitė, kalbėdama apie Lietuvių Jaunimo sąjungą, įtikino auditoriją, kad ši organizacija teoretiškai ir praktiškoje veikloje yra stipriai užsiangažavusi dėl Lietuvos laisvės. Jūratė Venckienė (skautė) ir Gintaras Grušas (ateitininkas), lyg susitarę, pabrėžė, kad jų atstovaujamos organizacijos nėra politinės organizacijos, nors Jūratė pastebėjo, kad “tas nepolitiškumas kai kurių skautų vadovų yra perdėtas”. Detalizuodami temą, abu ideologinių organizacijų kalbėtojai pripažino, kad ir ateitininkai, ir skautai Lietuvos vadavimo veikloje dalyvauja, daugiausiai per Lietuvių Jaunimo sąjungą. Jūratė savo organizacijoje daugiau tokios veiklos atvejų nurodė. Gintaras buvo labiau rezervuotas.

Atrodo, kad jaunojoje kartoje dėl “politinės veiklos” esama kiek pasimetimo. Ateitininkai, skautai ir neolituanai dalyvavo 1941 metų sukilime — ir tai nebuvo politika; tų pačių organizacijų jaunimas nešė pagrindinę antinacinės rezistencijos naštą, — ir tai nebuvo politika; ateitininkai, skautai, neolituanai kovėsi pokario partizanų eilėse ir šimtais žuvo, — ir tai nebuvo politika. Tai buvo rezistencija. Ir dabar mūsų politinė veikla yra tiek prasminga, kiek ji yra pripildyta rezistencinio turinio. Bet koks nuo tokios “politikos" šalinimasis būtų nesuderinamas su pagrindine lietuvio-išeivio misija. Teisinga, ką abu akademinio jaunimo organizacijų atstovai pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra "tautiškumo išlaikymas ir tautinio sąmoningumo ugdymas”, tačiau būtina šį bėgimą pratęsti į mintį, kurią 1981 m. jaunimo simpoziume išreiškė stud. Arnoldas Kungys: “Dalyvaujant laisvinimo veikloje geriausiai bręs tautinis sąmoningumas“.

Neįvykęs simpoziumas

Būtų puiku, kad mūsų gyvenimo įvairumas pasireikštų ne pagrindinių organizacijų ir jų vadovų priekaištais ir kritika vieni kitiems, o vykdomų ar atliktų darbų varžybomis. Deja, taip nėra. Politinių studijų organizatoriai buvo nutarę prie vieno stalo sukviesti Vliko, LB-nės, Altos ir Amerikos Baltų Laisvės lygos atstovus ne tarpusavio diskusijoms, o savo reprezentuojamų organizacijų 1981 metų darbams parodyti. LB-nė ir ABL lyga kvietimą priėmė, Vliko ir Altos veikėjai — ne. Atsisakymo priežastys — organizatoriai neobjektyvūs, būsimoji auditorija — nedraugiška. Šiaip taip pasisekė suorganizuoti simpoziumą “Kitataučių talka Lietuvos laisvinimo veikloje” temai panagrinėti, nors patys didieji ABL lygos kritikai diskusijose dalyvauti atsisakė. Šiame simpoziume dalyvavo Klevą Rūta Vidžiūnienė, Juozas Ruokis, Ignas Medžiukas ir Juozas Kojelis.

Vertingų argumentų prieš kitataučių talką nepasirodė. Pats stipriausias, — kad ta talka brangiai kainuoja — taipgi praranda svorį, kai Baltų Laisvės lygos išlaidas palygini su Vliko - Altos metiniais biudžetais. O atliktų darbų rezultatai vėl kalba kita kalba. Todėl nesunku suprasti, kodėl Vliko - Altos veikėjai nedrįso pasirodyti su veiklos apyskaitom palyginamojoje skalėje su LB-ne ir ABL lyga.

Pamaldas už Lietuvos laisvę žuvusius, kenčiančius ir kovojančius lietuvius šeštadienį atlaikė kun. dr. A. Olšauskas. Buvo skaitymai iš Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronikos ir specialios maldos už amžinybėn iškeliavusius laisvės kovotojus, daugelį jų minint pavardėmis.

Kaip yra ir kaip galėtų būti?

Pagrindinis kalbėtojas, svečias iš Philadelphijos Algimantas Gečys sekmadienį, sausio 31 d., skaitė paskaitą “Lietuvos laisvinimo veikla: kaip yra ir kaip galėtų būti?”. Publika pripildė didžiąją Šv. Kazimiero parapijos salę. Nėra abejonės, kad ruošdamas šią paskaitą prelegentas sukaupė įgimtą visuomenininko intuiciją ir didelę lietuviškos veiklos patirtį, kovotojo dėl Lietuvos laisvės principingumą ir diplomatinį lankstumą, nebeinančio vadovaujančių pareigų atvirumą ir atsakomybės jausmu apvaldytą drąsą. Su šia paskaita turėtų susipažinti visų veiksnių ir organizacijų darbuotojai ir kiekvienas lietuvis, kuriam teberūpi lietuvių tautos likimas. Paskaita neanalizuojama, nes ištisai spausdinama sekančiame “Į Laisvę” numeryje.

“Lietuvių Bendruomenė — išeivijos palaima” — savo pastabose po Gečio paskaitos pareiškė svečias iš Indijanos dr. K. Ambrozaitis. Jis palietė kai kuriuos kultūrinius ir rezistencinius klausimus, kurie neįėjo į Gečio paskaitos rėmus, k.t., pilnos Lietuvos istorijos išleidimas, kultūrinio - archyvinio turto ateitis, lietuvių akademikų į lietuviško gyvenimo srovę įtraukimas, lietuvių politinių kalinių Sovietijoje ir Sibiro lietuvių problemos ir kt.

Pasibaigus diskusijoms, kurių metu į keliamus klausimus Algimantas Gečys sumaniai atsakinėjo, politinių studijų programą trumpu žodžiu užbaigė LFB Tarybos prezidiumo pirmininkas P. Algis Raulinaitis.