SKAITYTOJŲ ŽODIS
Lietuvių tauta nėra Sovietų Sąjungos tautinė mažuma
Ir naujojo redaktoriaus rankose politikos žurnalas “Į Laisvę" yra žiningas, įdomus, patrauklus. Savo rugsėjiniu numeriu (Nr. 82-119, 1981 m.) pateikia skaitytojui tikrai brandžių ir vertingų rašinių. Vienas jų— tai 1. Kaplano straipsnis “Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty". Straipsnis pasižymi ne tik savo žiningumu, bet ir pasigėrėtinai šviesiu nešališkumu. Tai blaivus ir teisingas Lietuvos žydus ištikusios tragedijos vertinimas ir kontsruktyvi lietuvių ir žydų ateities santykių linkmė.
Betgi dr. A. ldzelio straipsnis “JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje", nors ir gana įžvalgiai supažindinęs skaitytoją su šio krašto valdžios pažiūra ir nusistatymu į Sovietų Sąjungos tautines mažumas,— neišvengia priekaištų, kadangi šliejasi prie Lietuvos inkorporacijos sovietinės tezės. Jau pačiu pirmuoju sakiniu straipsnio autorius lietuvių tautą visiškai be jokio pagrindo sukiša tam pačian maišan su Sovietų Sąjungos mažumomis: "... dabartiniu laiku lietuvių tauta yra viena iš tautinių mažumų Sovietų Sąjungoje...” Ir šis prosovietinis požvilgis driekiasi, it raudona gija, per visą rašinį ligi pat jo galo. Vienur Lietuva nepagrįstai gretinama, palyginama su Sovietų Sąjungos sritimis (respublikomis), tuo būdu ją taip pat laikant tarsi integralia Sovietų Sąjungos dalimi, kaip va: “Maisto ir plataus vartojimo prekių trūkumas vis auga, net ir Lietuvoje, kur gyvenimo lygis yra palyginti aukštesnis negu kitose Sovietų Sąjungos srityse”. (Vadinas, išeitų, kad ir Lietuvą straipsnio autorius laiko viena Sovietų Sąjungos sričių). Kitur griebiamasi sovietinės terminijos — “Pranas Mickūnas, Lietuvos TSR prekybos ministras”. (Ir redakcijos prieraše neišvengiama bolševikinės terminijos, okupuotą, pavergtą Lietuvą be jokio reikalo pravardžiuojant Sovietine Lietuva).
Okupaciją sekusi Lietuvos inkorporacija yra Sovietų Sąjungos prievartos ir klastos aktas, kurio teisėtumo nepripažįsta nei pati lietuvių tauta, nei tarptautinė bendruomenė. Vadinas, Lietuva tebėra okupuotas kraštas, ir todėl jo gyventojai nėra ir pagal tarptautinę teisę negali būti laikomi jį okupavusios valstybės (Sovietų Sąjungos) tautine mažuma.
Tik okupantas klastingai skelbia Lietuvą pačios lietuvių tautos valia (iš tikrųjų— juk suklastotų liaudies seimo tariamų rinkimų farsu) įsijungus Sovietų Sąjungos, taigi tarsi teisėtai tapus jos integralia dalimi (sovietine respublika), lietuvių tautą virtus Sovietų Sąjungos tautine mažuma. Šituo pačiu būdu tas pats okupantas neteisėtai bando primesti ir sovietų terminiją. Mums reikia ir budrumo ir įstangos nepalinkti (kad ir netyčia!) į okupanto peršamą sovietinės inkorporacijos tezę, siekiančią uždanguoti smurtą ir bent iš paviršiaus sudaryti tarsi teisėto Lietuvos įsijungimo Sovietų Sąjungon įspūdį.
Bronius Nemickas
New York
Dublikacija ko?
Jau geras dešimtmetis, tiksliau sakant, nuo tada, kai JAV Lietuvių Bendruomenė pradėjo reikštis politiniuose darbuose, Amerikos Lietuvių Tarybos, o paskutinių poros metų bėgyje ir VLIK’o pirmininkas, veikėjai ir kiti asmenys pradėjo kartoti teigimą, kad toks JAV Bendruomenės elgesys esąs ne kas kita, o tik darbų dublikacija ir lietuviškos visuomenės skaldymas.
Deja, niekur dar neteko girdėti ar spaudoje skaityti nurodymo, kokie konkretūs darbai yra dublikuojami. Gyvenimo realybė rodo, kad įvairūs JAV Bendruomenės organai ar paskiri veikėjai atlieka labai reikalingų darbų, kuriuos ALT’a ar VLIK'as jau daug metų turėjo daryti, bet niekada nedarė. Taigi Lietuvių Bendruomenė bent dalinai užpildė tas jau daug metų egzistuojančias spragas. Šiuo atveju nurodysiu tik tris konkrečius tų darbų pavyzdžius. Pirma, jau keleri metai iš eilės JAV Bendruomenės žmonės paruošia Vasario 16 minėjimams medžiagos, teiktinos amerikiečių spaudai, radijui, televizijai bei kitoms žinių institucijoms.
Antra, Bendruomenės žmonės telkia medžiagą ir kasmet išleidžia atskiru leidiniu apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje. Ir trečia. Lietuvių Bendruomenė užsako, rūpinasi bei finansiniai remia didesnių leidinių anglų kalba išleidimų. Prof. dr. Tomo Remeikio knyga"Opposition To Soviet Rule in Lithuania 1945-1980" be Bendruomenės pagalbos turbūt būtų neišvydusi šviesos.
1981 m. JAV LB Krašto valdyba išleido dr. Bronio Kaslo veikalą prancūzų kalba “La Lithuanie et la Seconde Cuerre Mondiale" (Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas).
Batų galima išvardyti ir daugiau tokių darbų, kuriuos nei ALT’a nei VLIK’as niekada nedarė, tik nėra reikalo varginti skaitytoją, nes Bendruomenė informuoja visuomenę apie jos darbus, ir gyvenimo faktai patys rodo, kas ką daro ir ko nedaro.
Statome klausimų: ar šiuos aukščiau išvardintus darbus ALT’a ar VLIK’as darė? Jei ne, tai kur čia dublikacija? Nežinant, ką altininkai ir vlikininkai turi galvoje kartodami dublikacijos mitų, tenka spėlioti, kad jiems per širdį smelkia Bendruomenės veikėjų apsilankymai Washingtone. Faktas yra, kad Bendruomenės žmonės dažnai gauna audiencijų pas JAV Kongreso narius ar Valstybės Departamente. Bet kas čia kaltas?
Šiuo Washingtone lankymosi klausimu mūsuose kursuoja nuomonė, kad, girdi, tokie dviejų ar trijų veiksnių lankymaisi yra mums nenaudingi ir net žalingi— jie rodą mūsų susiskaldymą bei nesutarimą ir neatnešą mums norimų rezultatų. Tai yra tipiška totalinio mentaliteto galvosena. Kuo daugiau ir įvairesnių veiksnių ar organizacijų atstovų beldžiasi į Washingtono duris, tuo geriau. Tai JAV pareigūnams rodo, kiek tie lietuviai yra gyvi ir veiksmingi, kad su jais reikia skaitytis, ypač rinkimų atveju.
Žalingos tokio lankymosi “dublikacijos” būtų tik tada, jei vienas asmuo ar delegacija, apsilankiusi JAV valdžios įstaigose, prašytų pagalbos kokiu nors reikalu, o kita delegacija nuvykusi ten pat patvirtintų, kad šios pagalbosmums nereikia — ji mums yra nenaudinga arba net žalinga.
Čia rašančiam tokie atvejai nėra girdėti, ir galima drąsiai teigti, kad tokių įvykių niekada nėra buvę.
Visi kalbėjimai ir rašinėjimai apie dublikacijos yra paprastas tušavimas ALT’os ir VLIK’o veikėjų nepajėgumo vykdyti reikalingus politinius darbus bei visuomenės klaidinimas, norint kaip nors išlaikyti savo autoritetą. Jei ALT’a ir VLIK’as nori atgauti savo autoritetų, turi imtis konkrečių, realių ir rezultatus nešančių politinių darbų.
V. Akelaitis
Cleveland, Ohio
