25-TĄ KARTĄ

Grįžtant iš Atlanto: J. Ardys, R. Mironienė, R. Ardienė, S. Kudirka, Vl. Šakalys

LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

1981-siais daug lietuvių organizacijų, draugijų ir institucijų minėjo savo 20, 25, 30 ar net 40 metu isikūrimo sukaktis. Džiaugėmės liet. pranciškonų provincijos įsteigimu, didžiavomės Chicagos lietuvių opera, Lietuvių Enciklopedija, jaunimo stovykla Dainava, lituanistinėmis mokyklomis, periodika ir t.t.

Į sukaktuvininkų eilę įsirikiavo ir Lietuvių Fronto bičiulių rengiamos studijų ir poilsio savaitės.

Liepos 11-18 dienomis LF bičiuliai ir svečiai rinkosi į savo 25-ją savaitę žavingoje Lietuvių pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte, Maine. Šioje vietovėje buvo pradėti metiniai bičiulių susibūrimai, ieškant poilsio, dvasinės atgaivos, pramogų ir svarstymų tų klausimų, kuriais sielojasi mūsų išeivija. Ir įdomu, kad po 25 metų čia susirinko daugiau stovyklautojų negu jų buvo pirmoje stovykloje, kurios buvo tam tikra naujovė Amerikos lietuvių gyvenime. Europos Fronto bičiuliai tokias stovyklas buvo pradėję trejetą metų anksčiau. Tada nedaug kas tikėjo, kad tokie susibėgimai galės savo amžių pratęsti net iki šimtmečio ketvirčio. Dabar atrodo, kad nėra ženklų, kad nuo tų stovyklų bus atsisakyta ir ateity.

Stovyklos rengimo naštą nešė LFB centro valdyba, kuriai vadovavo inž. Juozas Ardys, padedamas J. Mikonio, dr. R. Šliažo, J. Vasario, V. Rociūno ir A. Sušinsko.

Rezistencijos dvasia

Atidarant stovyklą šeštadienio vakare, J. Ardys savo žody džiaugėsi, kad ši sukaktuvinė stovykla liudija mūsų idėjų gyvastingumą, kad mintys, suformuluotos skirtingose sąlygose, išliko gyvos ir kad “po mūsų idėjos vėliava būrėme tiek laisvės kovų pogrindy, tiek išeivijos darbuose daugelį asmenybių, kurios paliko ir palieka savo vardus Lietuvos laisvės bylos istorijoje”.

“Rinkdamiesi skirtingose laiko, minties, konfliktų, nesusipratimų eroje, kada daug kas nebegali ar nenori suprasti mūsų išeivijos paskirties, LF bičiuliai besąlyginai pasisako už žygius, reikalingus Lietuvos laisvei atgauti. Nekreipėme dėmesio kokios partijos, sąjūdžio globoje ar net privačia iniciatyva pozityvūs darbai buvo ar yra vykdomi . Praeity buvo klimpstama taip vadinamų darbų pasiskirstyme, darbų dublikacijos nagrinėjimuose, atsineštų ar kitaip įsigytų mandatų interpretavimo liūnuose, užmiršdami pagrindinį tikslą — kovą už nepriklausomą Lietuvą”.

Šioje studijų ir poilsio savaitėje pirmumas atiduodamas temoms, artimai susijusioms su mūsų sąjūdžio tikslais.

LFB tarybos pirm. P. Algis Raulinaitis iš Los Angeles savo žody prisiminė prieš 40 metų įvykusį Tautos sukilimą, kuris Lietuvos istorijoje buvo septintasis. Laisvės siekiantys sukilimai prasidėjo po Lietuvos - Lenkijos valstybės padalinimo: pirmasis — 1794 m., kada buvo Vilnius išvaduotas iš rusų, J. Jasinskis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu ir buvo sudaryta laikinoji vyriausybė; antrasis — 1812 m., kada Napoleonas sudarė atskirą Lietuvos vyriausybę; 1831 m. Sukilimo metu susidarė atskiros apskričių vadovybės ir vėliau krašto vyriausybė; 1961 - 63 m. sukilimo išdavoje buvo uždrausta spauda ir prasidėjo gen. Muravjovo siautėjimas;

1905 m., kilus Rusijoj sąmyšiui, didžiajame Vilniaus seime reikalauta autonomijos Lietuvai; 1918 m. sukilę lietuviai išsikovojo nepriklausomybę ir 1941 m. tauta parodė pasauliui, kad nori gyventi ir tvarkytis savo tėvynėje laisvai.

Dr. Juozas Girnius, daugelio stovyklų dalyvis, paskaitininkas ir moderatorius davė visų stovyklų įdomų skerspiūvį, diskutuotų temų, nutarimų, kultūrinių bei pramoginių renginių atžvilgiu.

Dainavoje buvo 16 stovyklų, Kennebunkporte 6, Wasagoje — Kanadoje 2 ir Union Pier 1.

Liet. pranciškonų provinciolas Tėvas Paulius Baltakis džiaugėsi, kad frontininkai pasirinko šią vietą savo sukaktuvinei stovyklai ir pakvietė būti jos kapelionu. Kvietė savo svarstybose neišjungti Dievo, kaip aukščiausio Autoriteto ir Patarėjo. Kun. P. Baltakis per visą savaitę savo rytmetinių šv. Mišių pamoksluose giliai palietė šių dienų žmonijos tikėjimo didžiąsias problemas.

Po įžanginių žodžių, susipažinimo vakare dalyvavo per 70 stovyklautojų iš Chicagos, Clevelando, Detroito, Los Angeles, New Yorko, New Jersey, Kanados, Philadelphijos, Waterburio ir kitų vietovių. Prie muzikos ir vaišių stalų praleista pora valandų.

Pranciškonų šventė

Sekmadienį, liepos 12 lietuviai pranciškonai atšventė savo 40 metų JAV įsikūrimo sukaktį su iškilmimgomis pamaldomis, kur giedojo Broektono parapijos choras, pranciškonų kandidatų vokalinis vienetas ir solistė M. Bizinkauskaitė. Į iškilmes buvo suvažiavę daug svečių iš artimų ir tolimesnių vietovių. LF bičiuliai jungėsi į maldas, prašydami, kad Aukščiausias laimintų juos jų užsimojimuose ir dalyvavo Lietuvių dienoje, vykusioje erdvioje vienuolyno sodyboje. Programą išpildė Bostono Onos Ivaškienės tautinių šokių grupės, Broektono choras ir sol. M. Bizinkauskaitė.

Šventės svečiams išsiskirsčius namo, buvo atidaryta meno paroda, kurioje su 5 paveikslais dalyvavo Marija Ambrozaitienė, su penkiais Stasė Smalinskienė ir su dviem Nijolė Palubinskienė.

Lietuvių periodika

Studijinė programa pradėta su rašytojo ir žurnalisto Vytauto Volerto paskaita, kur mėginta atsakyti į klausimą: ką turime, ko reikalaujame, kas galima mūsų JAV spaudoje. Per savo svarstymų analyzę perleido Draugą, Tėviškės Žiburius, Darbininką, Aidus, Į Laisvę, Tėvynės Sargą, Naujienas, Dirvą, Akiračius, Naująją Viltį, Laisvąją Lietuvą, Pasaulio Lietuvį. Ši paskaita ištisai atspausdinta pereitame šio žurnalo numery. Gyvose diskusijose pasisakė: J. Pažemėnas, J. Kojelis, A. Raulinaitis, V. Petrulis, V. Rociūnas, V. Vaitiekūnas, B. Raugas ir kt. Mėginimas sumažinti mūsų periodikos kiekį bent šiuo metu, atrodo, neturės pasisekimo. Laikraščiai ir žurnalai užsidarys, kai neliks skaitytojų, žurnalistų, redaktorių ir, svarbiausia, pinigų.

Svetimųjų talka

Juozas Kojelis, lituanistas, žurnalistas, septynerius metus redagavęs šį žurnalą, kalbėjo apie LF bičiulius: iš praeities einant į ateitį. Peržvelgęs LF genezę, jo idėjų susikristalizavimą, jo brangią kraujo auką Tautos sukilime bei savanorišką auką tėvynėj ir tremty, stipriai užakcentavo, kad, dirbant tėvynės laisvinimo baruose, nebegalime šiais laikais naudoti senus, neefektingus metodus, ypač informacijos srity. Todėl Kalifornijoje susiorganizavo Baltic American Freedom League — lyga, kurioje aktyviai reiškiasi visų Pabaltijo tautų atstovai (BAFL, P. O. Box 29657, Los Angeles, CA 90029) ir pasikvietė Hannaford bendrovę talkinti jų darbuose. Ši Public Relation kompanija labai efektingai penkerius metus dirbo ir prez. Reagan rinkiminėj akcijoj. Frontininkai pasisakė už šį jų žingsnį. Vadovaujančių narių tarpe yra LF bičiuliai: J. Kojelis, P. A. Raulinaitis ir L. Valiukas. Kiti komiteto nariai lietuviai: pirm. A. Mažeika, D. Barauskaitė, S. Damušis, J. Matulionis.

Kalbėtojas kvietė jungtis į šią akciją, sukaktuvinės savaitės stovyklautojai gyvai reagavo ir sudėjo 9,415 dol. docento Vytauto Skuodžio išlaisvinimo reikalui (6,000 dol.) ir kitai Lietuvos laisvės akcijai.

Komentuodami J. Kojelio pranešimą, klausytojai papildė, teigdami, kad toji talka kels Pabaltijo klausimą ne tik spaudoje, radijo ir televizijoje, bet veiks ir į valdžios institucijas.

Po pranešimo stovyklos komendantas J. Mikonis pakvietė šeimyniškam pobūviui su vynu, sūriu, užkandžiais ir šokiais.

Laisvės kovotojai

Rima Mironienė, aktyvioji mūsų visuomenininkė, atvykusi su mūsų tautos šių dienų rezistentais Vladu Šakaliu ir Simu Kudirka iš New Yorko, moderavo šių vyrų pokalbį.

S. Kudirka, kuris su šeima jau 7 metus gyvenąs Amerikoje ir stebįs mūsų gyvenimą, turįs priminti nemalonų faktą, kuris jį liūdnai nuteikiąs: nemokame vieningai dirbti, smulkios ambicijos trukdo, kalbų kalbos virsta į “tauškimą”, bet ne į ruporą, kurio iš mūsų laukia LKB kronikos. Kalbėtojas mano, kad Maskva esanti bejėgė susitvarkyti su Lenkija, nes rusų imperija įstrigo Afganistane. Afganistanas išmušė ir Ameriką iš liberalizmo kelio. Vokietijos Bonnoje nesėdi mūsų draugai. Jiems Molotovo - Ribbentropo paktas tebegalioja. Kvietė nekritikuoti jaunimo ir leisti jiems veikti, naudojant jų metodus.

Vladas Šakalys, 15 metų išsėdėjęs sovietų kalėjimuose ir dramatiškai pasiekęs laisvę, kalbėjo apie rezistenciją Lietuvoje.

Sovietų imperija laikosi durklu, bet sugriuvimo iš vidaus nelauktina, nors imperija ir nebe tokia, kokia buvo. Išeivija daug padarė mūsų laikų spaudos draudimui Lietuvoje. 100 knygų pasiuntimas į Lietuvą gal daugiau vertas negu pasimatymas su Prezidentu. Reikia nugalėti “baimę, kuri yra stipresnė už grandines”. Afganistane esą apie 8000 lietuvių karių.

Jiems reikalinga pagalba. Molotovo -Ribbentropo paktas atnešė mums nelaimę, mus labai nuskriaudė. Reikia daryti viską, kad jis būtų atšauktas. Tai mūsų išeivijos uždavinys. Turi būti kontaktas su kovojančia tauta.

Klausimų - atsakymų sesijoje abiejų kalbėtojų mintis būtų galima sutraukti: bendravimas su kraštu privataus pobūdžio — gerai, bet Vilniaus kursais okupantui nerūpi lietuvybės stiprinimas, ypač, jei ten nuvykstamą nepasiruošus. Hannafordo talka girtina ir reikalinga (VI. Šakalys pasiūlė 1,000 dol.). Konflikto atveju JAV ieškos etninių tautų pagalbos.

Sveikinom Vytautą Volertą

Mūsų mielas bičiulis, rašytojas, veiklus LB ir LFB narys rugpiūčio 22 d. turėjo švęsti savo Romos senatoriaus amžių — 60 metų sukaktį. Bet stovyklautojai, nenorėdami tokios progos praleisti, sukaktuvininką pasveikino ir pasendino daugiau kaip visu mėnesiu (V. Volertas gimęs 1921 m. rugpiūčio 22 d. Seirijuose, Alytaus aps.), sukaktį atšventė liepos 14.

Ilgiausių metų Vytautui Volertui! Sėdi iš k. į d.: St. Smalinskienė, Vl. Šakalys, Bronė ir Vytautas Volertai, dr. J. Girnius, S. Kudirka ir A. Balsys. Stovi — dalis svečių, dalyvavusių pagerbime.

Balys Raugas nupasakojo sukaktuvininko nueitą kelią: dipl. inž., matematikos ir fizikos mokytojas Lietuvoje, Vokietijoje Kemptene liet. gimnazijos mokytojas, JAV-se įsigijo matematikos ir elektronikos magistro laipsnius, spaudoje bendradarbiauja nuo 1935 metų, į LB veiklą įsijungė nuo 1952: apylinkės pirm., Tarybos narys ir pirm., redaktorius, ateitininkas, LF bičiulis, žurnalistas ir penkių romanų autorius. Iš paskutinio romano “Greitkelis”, išleisto 1981 m. Lietuviškos knygos klubo, ištrauką paskaitė Valentina Raugienė. Ilgiausių ir kūrybingų metų linkėjimais su šampano tostu, vaišėmis ir šokiais buvo kukliai pagerbtas mūsų iškilus bičiulis.

Lietuvių Frontas ir Lietuvių Bendruomenė

Savo paskaitoje Balys Raugas kalbėjo apie LF bičiulių dėmesį Lietuvių Bendruomenei. Priminęs, kad komunizmo grėsmė iš Lietuvos išvarė 80,000 tėvynainių, iš kurių 73,000 atsidūrė Vokietijoje ir 7,000 kituose kraštuose, į JAV pateko 30,000. LB kūrimosi pradžia buvo sunki. LF bičiuliai ir darbo pradžioje ir vėliau nepagailėjo nuoširdžios talkos. Išvardino keletą: dr. A. Maceina, dr. J. Girnius, dr. J. Grinius — žymieji LB ideologai, St. Barzdukas — pirmasis LB JAV pirmininkas, PLB pirmininkas, garbės pirm., Pasaulio Lietuvio steigėjas ir redaktorius, Bronius Nainys — JAV krašto valdybos ir PLB pirm. ir dabar redaguoja Pasaulio Lietuvį, Vytautas Volertas — JAV krašto valdybos pirm., dr. Antanas Razma — Lietuvių Fondo vienas iš steigėjų, dr. P. Kisielius — ilgametis tarybos narys ir buv. Ateitininkų Federacijos vadas, Algimantas Gečys, LB krašto valdybos pirm., vadovaująs Bendruomenės politiniam sektoriui, Anatolijus Kairys — rašytojas, LB kultūros tarybos judintojas, Leonardas Valiukas — Rezoliucijų komiteto pirmininkas, Vytautas Vaitiekūnas, J. Brazaitis daug talkino LB. Iš jaunosios kartos pažymėtini Linas Kojelis, dabartinis Washingtono LB apylinkės pirm. ir Virgus Volertas, JAV Jaunimo sąjungos pirm.

Šios temos pilnesnį išvystymą skaitytojai ras ateinančių metų balandžio mėn. “Į Laisvę” skiltyse.

Verti prisiminimo

Trečiadienį, liepos 15 iškilmingos Mišios, atnašaujamos provincijolo P. Baltakio, OFM, kun. dr. M. Gyvo ir Detroito liet. parapijos klebono V. Kriščiūnevičiaus už žuvusius už Lietuvos laisvę, partizanus, kenčiančius Sibire, Tėvynėje ir neseniai mirusius bičiulius: J. Brazaitį, dr. J. Grinių, A. Baroną, I. Malėną, ir už sergančiuosius.

Pamaldų iškilmingumą didino Tėv. Bernardino Gauslio, OFM vadovaujamas pranciškonų kandidatų vokalinis kvartetas, kuris išpildė B. Markaičio Mišias. Tėv. Baltakis kalbėjo apie gyvenimo prasmę, apie gyvenimą po mirties, apie tikrosios artimo meilės plėtimą pasauly. Pabaigoje bendra giesme Marija, Marija buvo prisiminti mūsų brangūs asmenys, išsiskyrę iš mūsų tarpo.

Elena Blandytė

Sporto salėje trečiadienio vakare populiarioji vokalinio ir sceninio žodžio menininkė Elena Blandytė su giliu įsijautimu ir grakščia vaidyba patiekė mūsų literatūros klasikų kūrinius: K. Donelaičio “Ąžuols girpelnys”, Maironio — “Jūratę ir Kastytį”, V. Krėvės — “Užkeiktą mergą”, B. Brazdžionio — “Paskutinis pasmerktojo žodis” ir V. Tamulaičio — “Sugrįžimą”. Puikų dailiojo žodžio rečitalį praturtino įžvalgus Juozo Kojelio kūrėjų apibūdinimas ir gerai parinkta muzikos palyda.

Savomis problemomis

Ir šioje studijų ir poilsio savaitėje, kaip ir per praėjusias 24-rias, LF bičiuliai savo reikalų svarstymui paskyrė keletą valandų. Pranešimus padarė Tarybos pirm. P. A. Raulinaitis ir CV pirm. J. Ardys. J. Baužys kalbėjo apie “Į Laisvę fondą” ir “Lietuviškųjų studijų centrą”, dr. K. Ambrazaitis — apie rezistenciją, LFB fondų sujungimą, V. Rociūnas — apie sąjūdžio žurnalą, paliesti doc. V. Skuodžio išlaisvinimo ir Vlike atstovavimo reikalai ir kt.

Plačiai sustota ties doc. Skuodžio byla. J. Kojelis teigė, kad iki to laiko, išskyrus keletą laiškų Kongreso atstovams, nedaug padaryta. Buvo bijoma, kad jį (Skuodį) gali ištikti tokia pat nelaimė, kaip ir badu mirusį estą J. Kukką. Nutarta iš čia stovykloje suaukotų 9,415 dol. — 6,000 dol. paskirti Skuodžio gelbėjimui per Hannaford kompaniją. Ji tuojau turėjo kontaktuoti amerikiečių spaudą, radiją, televiziją, Amerikos vyriausybės atstovus (doc. Skuodis — Amerikos pilietis). Vadinas, nepasitenkinta tik gražiais žodžiais ar laiškų pasiuntimu, bet idėja paremta konkrečiai nemaža pinigų suma.

Iš pranešimų paaiškėjo, kad Juozo Brazaičio raštų leidimas eina pagal planą (jau išleisti du tomai, trečias jau spaudoje. Brazaičio monografija baigiama rašyti, išleidžiamas A. Barono paskutinis romanas “Mirti visada suspėsi”. “Partizanų” trečioji papildyta laida). Kalbėta apie knygų platinimo tinklo plėtimą, lėšų telkimą, nes, kaip žinoma, knygų leidimas labai pabrango (vieno tomo raštų išleidimas kaštuoja apie 9,000 dol.). Pasisakyta už solidarumo mokesčio išrinkimo suaktyvinimą, nes paramos

Joana Kuraitė ir Linas Kojelis.

reikalingųjų skaičius už Amerikos ribų nemažėja.

Vėl buvo grįžta prie Vilko. Pasisakymų suvestinė: LFB dalyvauja Vlike, nes respektuoja šią svarbią instituciją, bet didelių rūpesčių kelia dabartinės valdybos užimta linija. Nuoširdus kooperavimas sunkiai įmanomas. Tikimasi, kad Vliko valdybai pasikeitus, bendravimas bus sklandesnis. Vliko darbų nedaug pastebima, valdyba nevisada klauso tarybos, Vlikas išgyvena krizę. Siūlyta dalį jėgų nukreipti į LB. Kalbėtojų eilė buvo ilga: dr. K. Ambrozaitis, J. Ardys, A. Raulinaitis, V. Volertas, B. Raugas, dr. P. Kisielius, J. Pumputis, dr. A. Razma, V. Vaitiekūnas, J. Pažemėnas, J. Kojelis, V. Kuzmickas, V. Čyvas ir kt.

Šiais metais vykdomi LFB CV ir Tarybos rinkimai korespondenciniu būdu. Valdybos centras iš Clevelando bus perkeltas į rytinį Amerikos pakraštį. Pasikeis ir Tarybos sudėtis.

Ar jaunimas įsijungs į politinį darbą?

Kanados LB pirmininkė advokatė Joana Kuraitė ir politinių mokslų magistras Linas Kojelis iš Washington, D.C., mėgino išsakyti savo kartos, neseniai čia baigusių mokslus, pažiūras į lietuviškosios politikos apraiškas. Savo pastabose, pavadintose “Partijos ir politiniai sąjūdžiai jaunimo perspektyvose”, prelegentai tvirtino, kad, neturint savos valstybės, mūsų lietuviškųjų partijų atstovai neturi nei arenos, nei žmonių, nei pinigų savo uždaviniams vykdyti. Negalėdami ko konkrečiai atsiekti, dažnai grįžta į praeitį, gyvena fantazijomis, kurdami neaiškius ateities planus, o neretai užsiima negatyvia, neobjektyvia kritika, šmeižtais LB dirbančių žmonių. Tas atstumia jaunimą. Bet jaunimo matome LB eilėse, Jaunimo sąjungoje, nes LB atlieka ne tik kultūrinės srities bei švietimo darbų, bet sėkmingai įsijungė į Lietuvos laisvės kovą. Jaunimui šis kelias yra labiau suprantamas ir daug konkretesnis. Jei jaunimas gauna konkrečių uždavinių, juos dažnai gan efektingai įvykdo. Reikia tik prisiminti Kalantos, Simo Kudirkos atvejus, demonstracijas Los Angeles, San Francisco, Washingtono, Toronto ir kituose miestuose.

Prelegentai nusiskundė, kad lietuvių jaunimas nebuvo ruošiamas įsijungti į liet. polit. darbą.

Įdomiose diskusijose pasisakyta, kad jaunimas bendrai nedaug kuo domisi. Lietuvių Frontas nėra partija, o rezistencinis sąjūdis už Lietuvos nepriklausomybę. Ši idėja apjungia ir įprasmina LF veiklą ten ir čia. Jei jaunesnei kartai vardas nepriimtinas, gali jis būti pakeistas, bet rezistencinis sąjūdis, kol Lietuva pavergta, negali pasitraukti iš gyvenimo. Aišku, jaunimui yra sunkiau suprasti šio darbo svarbą taip, kaip supranta dabartiniai partijų ir sąjūdžio darbuotojai, nes, anot Lino Kojelio, “jumyse tebėra gyva Lietuvos istorija”. Plačiau šiais klausimais prelegentai yra pasižadėję parašyti į “Į Laisvę”.

Vaizdai nukelia į praeitį

Švenčiant sidabrinę studijų ir poilsio savaitę, buvo malonu grįžti į praeitį ir ją stebėti dr. K. Ambrazaičio skaidrių ir filmų archyvo ištraukose. Jų tiktai maža dalis tebuvo parodyta. Jo turimų filmų ir skaidrių rinkinys yra didelis.

Dr. V. Majauskas, kuris daug kartų buvo LFB savaičių koncertų, pramogų, humoro laikraštėlių redakcijos narys, pravedė sukaktuvinio renginio programą. Per 24 metus susidarė įdomios ir atmintinos medžiagos iš buvusių stovyklų pramogų, kuriose su savo kūryba, žodžio ir dainos menu yra pasirodę mūsų žymieji scenos darbuotojai, solistai, aktoriai, instrumentalistai, literatai. Su tam tikra nostalgija nemažai dabartinės stovyklos dalyvių sekė savo prabėgusią jaunystę, kada su savo jaunu prieaugliu dalyvavo tokiose studijų ir poilsio savaitėse. Dabar tas jaunimas, pabaigęs mokslus, kuria savitą gyvenimą. Jų tėvams buvo malonus prisiminimas.

Dr. Majauskas iš savo senų užrašų atsivežė dainų, kupletų tekstų, dalį sukūrė čia ir, talkinamas dr. P. Kisieliaus, B. Vasarienės, M. Petrulienės ir St. Džiūgienės, įterpdavo į skaidrių ir filmų seansą.

Tomas Venclova

Šioje sukaktuvinėje stovykloje buvo pakviesti visi trys mūsų žinomieji lietuvių rezistentai: Kudirka, Venclova ir Šakalys. Penktadienio ryte Tomas Venc-

Dr. A. Damušis, V. Vaitiekūnas, J. Ardys, dr. P. Kisielius ir dr. A. Razma, pokalbio metu vasarvietės kavinėje.

Sukaktuvinės stovyklos dalyvių grupė prie arch. J. Muloko Kryžiaus kelių paminklo.

lova kalbėjo tema: Pokario rezistencijos įtaka vėlesnei lietuvių literatūrai ir socialiniams žmonių santykiams”. Anot paskaitininko, tas laikotarpis buvo viena iš daugelio rašytojų temų. Ji buvo “madinga ir naudinga”. Romanuose ir filmuose keliamos idėjos: nepriklausomybės praradimas, partizanų pralaimėjimas, stribų kovos su partizanais. Daug kur autoriai perša mintį, kad partizanų veikla buvo sukurstyta buvusio rėžimo, kad tai buvo klasių kova, o ne tautinio susipratimo išdava, parodant partizanus, kaip plėšikus, degeneratus, o komunistų stribus — kaip idealistus. Anot kalbėtojo, tai “apgaulingas bandymas pridengti nuogybę”. Stribų eilėse kaip tik buvo daug žemos moralės kriminalistų.

Paskaitininkas, pailiustruodamas ištraukomis, pažvelgė į P. Cvirkos “Upė negrįžta”, V. Zelakevičiaus “Niekas nenori mirti”, Sluckio “Laiptai į dangų”, S. Šaltenio kūrybą ir V. Petkevičiaus — “Šautuvas, meilė ir duona” romaną, kurio susilaukta ir antras jau pataisytas leidimas (1967 ir 1974). Jei to romano pirmoje laidoje matome partizanų tarpe ir padorių žmonių, antrajame leidime jau nebėra Stalino, išmesta apie čekistų žiaurumus, partizanų kovose nebėra užuominų apie tautinius motyvus, neminimi išvežimai ir t.t. Biauriai viskas pakeista. Pagal kalbėtoją, “romanas yra išromytas”.

Partizanų karas žmonių sąmonėje paliko gilių pėdsakų, kovų teigiami prisiminimai ir tautoje sutampa su išeivijos mintimi. Gaila, kad pasipriešinimas prasidėjo per vėlai, gaila, kad kariuomenė nepasipriešino, bet partizanų pralietas kraujas nenuėjo veltui.

Išeivijos literatūra partizanų tema esanti silpna. Autoriai tos tragedijos nematė, neišgyveno. Čia tikrai išskirtini Daumanto “Partizanai” ir Juciūtės “Pėdos mirties zonoje”.

Puikus koncertas

Sukaktuvinė studijų ir poilsio savaitė buvo užbaigta šauniu koncertu, kurį išpildė Bostono vyrų sekstetas, vadovaujamas komp. Juliaus Gaidelio, solistė Marytė Bizinkauskaitė — trečios kartos lietuvaitė, ir rašytoja Alė Rūta-Arbienė iš Los Angeles, paskaičiusi kelionės įspūdžių į Lietuvą, pavadintų “Pakeliui į tėviškę”.

Vladas Šakalys ir dr. Vytautas Majauskas žygiuoja ir diskutuoja. Fone stovyklautojai ir Liurdas.

Studijos ir poilsis pasibaigė. Prieš akis kelionė namo. Sudie Kennebunkportui su Liurdo šventove ir vienuolynu.

Koncerto klausėsi visi pranciškonų vasarvietės poilsiautojai. Koncerto pranešėjas — dr. Vytautas Majauskas. Solistė dviejuose išėjimuose padainavo liaudies dainų, lietuvių ir pasaulinių kompozitorių kūrinių. Solistei akomponavo James Hay ir vienai “biso” dainai — solistės tėvas.

Sekstetas, turįs jau 10 metų chorinę patirtį, gerus balsus (bosai: V. Eikinas, Pr. Starkus, baritonai: R. Lizdenis, Br. Banaitis ir tenorai: H. ir N. Lingertai-čiai) ir puikų vadovų, davė profesionalinio lygio koncertų. Sekstetas padainavo 14 dainų. Tiek solistės, tiek vyrų dainos iššaukė klausytojų audringų pritarimų. Jie išpildė dar po tris programoje nenumatytas dainas.

Po koncerto vaišės ir šokiai.

Sukaktuvinei stovyklai Dievas nepagailėjo gero ir saulėto oro. Maudymosi entuziastai turėjo daug progų pasidžiaugti Atlanto bangomis, plaukioti vasarvietės sūraus vandens baseine, nuvažiuoti į vasaros metu toje apylinkėje veikiančius teatrus, atidarytus muziejus, meno galerijas bei gardžiuotis Maino vėžiais. O susikaupti maldai vargiai galima atrasti gilesnės ramybės kaip šv. Antano meniškoje šventovėje.

LFB centro valdybos pirmininko ir studijų moderatoriaus Juozo Ardžio padėkos žodžiu ir dr. Adolfo Damušio linkėjimais — neatsisakyti darbų, kuriems mus įpareigoja dabarties tikrovė — LF bičiuliai ir svečiai užbaigė sukaktuvinę studijų ir poilsio savaitę. Iki pasimatymo Dainavoje!

V. Rociūnas

Visos stovyklos nuotraukos Vytauto Maželio

Mielas skaitytojau,

pastabas apie “Į Laisvę” žurnalą siųsk redaktoriui iki 1982.III.15.