Partizanai: Istorija ir dabartis

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tiesa ir blusinėjimas

Kalbant kan. Juozo Tumo terminologija, ar nepamėgta per daug blusinėtis?

Tai man prisimini, perskaičius 1980 "Į Laisvę” 79(116) nr. dr. K. Jurgitos laišką - repliką į P. A. Raulinaičio to pat žurnalo 78 nr-je įdėtą VLIKo seimo apžvalgą. Dabar čia pat VLIKo seimo apžvalgininkas Raulinaitis trumpai atsireplikuoja į Jurgilos repliką. Redaktoriaus pakviestas A. Gečys į tąją Jurgilos repliką savo replika užimi daugiau kaip pustrečio žurnalo puslapio, kur priraši daugiausiai dalykų, jokio ryšio neturinčių su dr. Jurgilos replika Raulinaičiui.

Tame pačiame žurnalo numeryje parašyta: “Prislopinę tarpusavį antagonizmą, trys pagrindinis politinis - ideologinis srovis— katalikai, tautininkai ir socialistai — sukūri bendrą Lietuvos laisvis reikalu rūpintis organą, Altą (194041)".

Ne viskas tiesa. Tada Altą sukūrė šios trys politinis - ideologinis srovės: katalikai, SANDARIEČ1AI ir socialistai. Tautininkai, atseit, ketvirtoji srovė, į Altą įsijungi maždaug tik po dešimties metų.

Juozas Audėnas
So. Ozone Park, NY

Redakcijos pastaba

Gaila, ir vėl tenka “blusinėtis”, ir tai ne dėl rimtų mūsų visuomeninių reikalų, kaip Jurgėlai, Raulinaičiui ir Gečiui, bet dėl senų laikų gal jau ne taip reikšmingų detalių. Mat, mums atrodo, kad ne viskas tiesa ir p. Audėno tiesoje. Pirma, minimajame “Į Laisvę” vedamajame konkrečiai nėra nurodytos organizacijos, kurios sudarė pradinį ALTą, o tik ideologinės srovės, kurios tuo metu dominavo Amerikos lietuvių visuomeniniame gyvenime. Antra, iš Lietuvių Enciklopedijoje pateiktų davinių plaukia aiški išvada, kad tautininkai pirminiame ALTe dalyvavo. I tomo 148 pusi. rašoma: “1941 ... iš ALT išstojo Tautinė Sąjunga ir 1941.VI.7 įkūrė atskirą Lietuvai Vaduoti Sąjungą”. Kaip gi tautininkai 1941 būtų galėję iš ALTo išstoti, jei jame nebūtų buvę?

Ar tas pats Grinius

”ĮL” nr. 79(116) Algimantas S. Gečys rašo, kad “savo akimis mačiau, kaip Čikagos demonstracijos metu (1970 už Simą Kudirką) vieno mūsų veiksnio pareigūnai iš jaunimo rankų atiminijo plakatus, kritiškus Nixono administracijos atžvilgiu”.

Bevartydamas to meto surinktas spaudos iškarpas apie Amerikos lietuvių akciją Kudirkos reikalu, jokių pėdsakų apie Gečio minimą įvykį Čikagoje neužtikau. Tačiau labai panašus atsitikimas užfiksuotas "Į Laisvę” 1970 m. nr. 50(87), 62-63 pusi. Čia rašoma: “ ‘Apolitiniai humanistai’, organizuojant Los Angeles gruodžio5 masines demonstracijas, išvystė gėdingą diktatūrą. Plakatai, kuriais buvo pasisakoma prieš komunizmą ar Sovietų Sąjungą, nebuvo praleidžiami ir net naikinami. ‘Vyriausiu cenzoriumi’ kažkieno buvo paskirtas ar pats tas pareigas uzurpavęs Liūtas Grinius".

Įdomu, ar tada Sovietų Sąjungos ir detantės nenorėjo pažeisti dabartinis Vilko vicepirmininkas?

Iz. Butkus
Chicago, Ill.

Ačiū redakcijai

Noriu padėkoti “Į Laisvę" redakcijai, kad nr. 79(116) Lietuvių Bendruomenės veikėjams leido pasisakyti tais klausimais, kuriuos savo laiške kelia Vliko vicepirmininkas dr. Kostas Jurgėla. Toks atsakingų veikėjų pokalbis dokumentuoja mūsų pagrindinių veiksnių, LB-nės ir

VLIKo, principines pažiūras į Valstybės departamento rolę Lietuvos laisvinimo byloje, į pastangas išsaugoti Lietuvos atstovybės Washingtone tęstinumą ir aplamai į nelabai normalų mūsų veiksnių bei jų santykių raizgyną. Kad ne Vlikas, o Bendruomenė išsaugojo mūsų atstovybę, patvirtina ir naujas faktas — Amerikos prezidento specialių patarėjų atvykimas į JAV LB IX tarybos sesiją Čikagoje paskelbti, jog Lietuvos atstovybę Washingtone bus galima papildyti naujais diplomatais.

Specialiai gilinausi į minėtų asmenų pokalbį ir priėjau išvados, kad Gečys su Raulinaičiu iškeltais faktais ir argumentacijos logika VLIKo vicepirmininką, kaip sakoma, paguldė ant menčių. Galiu spėti, kad šio pokalbio nevertins tie, kurie gyvena sau ir aktyviosios visuomenės didžiaisiais rūpesčiais nesidomi, o tie, kuriems tiesa akis bado, bandys tą pokalbį nuvertinti.

S. K.

Toronto, Kanada

Nepatenkintas Zumerio straipsniu

Būdamas Jūsų žurnalo skaitytojas, o prieš kurį laiką ir bendradarbis, negaliu nutylėti, kad nesu patenkintas Broniaus Zumerio straipsniu “Rusiško charakterio bruožai” (Nr. 79). Mano manymu, tautų iš viso negalima skirstyti į geras ir blogas, netgi į geresnes ir blogesnes. Netgi tas faktas, kad Rusijos valstybė yra padariusi lietuviams daug blogo, neleidžia taip elgtis. Klaidinga ir net pavojinga griebtis bendrų sprendimų, liečiančių bet kurį tautos narį. “Nemeluoti rusas nepajėgia”,— rašo autorius. Išeitų, kad primeluota ir Solženicino “Gulago archipelage", nes Solženicinas juk yra rusas. Rusas, “iškėlęs šeriuotą kumštį, nieko daugiau nežino, ir, svarbiausia, nenori žinoti, kaip tiktai tave užmušti ar pasmaugti”. Atseit, mus žudyti ar smaugti nori ir Kovaliovas, kuris sėdi kalėjime ne už ką kita, o už LKB Kronikos platinimą. O tokie rusai, kaip Solženicinas ir Kovaliovas, visai nėra retos išimtys. Priešingai, jų yra gana daug.

Autorius remiasi rusų rašytojų citatomis. Beje, kartais tos citatos paimtos ne iš paties rašytojo, o iš jo personažo lūpų, taigi rašytojas nebūtinai pats taip galvojo. Tai viena. Antra, iš Turgenevo, Dostojevskio, Gorkio ir kitų nesunku prirankioti ir visai priešingos prasmės citatų. Trečia, tas faktas, kad iškilieji rusų rašytojai mokėdavo gerai trinkti saviškiams kailį, kalba veikiau rusų naudai: sugebėjimas kritiškai į save žiūrėti yra teigiamas bruožas.

Taigi patriotinė intencija šiuo atveju bus nuvedusi autorių klaidingu keliu.

Tomas Venclova
New Haven, Conn.

Apie Maceinos ir Zumerio straipsnius

79 (116) “Į Laisvę” numeris, kaip ir dauguma kitų, įdomus ir aktualus. Ypač aktualūs A. Maceinos, R. K. Vidžiūnienės ir B. Zumerio straipsniai.

Man kelia abejonių Maceinos “Išeivio buvimas svetur” straipsnyje labai kategoriški tvirtinimai, kad“vokietis ir jo vaikai, ir netgi vaikų vaikai”, nors ir gimę Anglijoje, niekad negali savintis anglų istorijos. Kiek tai liečia pirmas tris kartas, su tuo sutikti galima, bet sekančios kartos, kaip iš praktikos žinome, visiškai susilieja su, pav., anglais ir priima jų istoriją. Žydiškos kilmės Anglijos min. pirm. B. Disraeli pasižymėjęs kaip vienas žymiausių anglų valstybininkų, karalienės Viktorijos viešpatavimo laikų pažiba, tikrai galėjo ir sakė “mano karalienė”. O ką bekalbėti apie JAV-bes, kurias beveik išimtinai sukūrė išeiviai ir jų vaikų vaikaičiai.

Taip pat Maceinos teigimas, kad “svetimą istoriją tegalima išmokti, bet ne ja gyventi”, ne visuotinai galioja. Didžiulė dauguma ateivių vaikų JAV-se ne tik išmoksta Amerikos istoriją, bet ir ja gyvena. Tai faktas, kurio negalima nuneigti, nes jis vyksta mūsų akyse.

B. Zumerio straipsnyje pasakyta labai daug tiesos apie rusus, tačiau nepaprastai sutirštintos spalvos. Autoriaus teigimu, visi rusai yra melagiai. Bet, argi Soltenicinas ir Sacharovas yra melagiai? Autorius savo teigimus labai dažnai paremia Tolstojaus ir Gorkio citatomis, taip pat ir kitų rusų rašytojų. Tad, jei visi rusai melagiai, tai ir tų rusų pasisakymai apie savo tautiečius irgi yra melagingi. Jie dainai persūdyti, ir jų negalima imti už gryną pinigą.

Rusų tautos indėlis į mokslo, menų ir literatūros aruodus yra didelis.

Taip pat straipsnio autorius klysta dėl Puškino. Kadangi Puškinas mirė 1837, tai jis negalėjo garbinti caro už 1863 metų sukilimo numalšinimą.

P. Gaučys
Hinsdale, Ill.

Aktualūs straipsniai

Skaitau kelis žurnalus, bet “Į Laisvę" laukiu labiausiai. Paskiausias, 79(116), numeris aktualus ne tik dienos įvykių komentarais, bet ir pagrindiniais straipsniais. Antano Maceinos keliamos mintys straipsnyje ‘‘Išeivio buvimas svetur" aktualios išliks tol, kol pasaulyje bus lietuvių tremtinių. Šį straipsnį nagrinėti ir diskutuoti turėtų jaunieji, kurie ieško atsakymo į klausimą "ar verta išlikti lietuviu?" Čia jie suras daug atsakymų. Straipsnio mintys turėtų neduoti ramybės ir tiems, kurie, pabėgę iš lietuviškos erdvės, bando pabėgti ir iš istorijos.

Prie Maceinos straipsnio prasmingai prisiglaudęs ir Rūtos Klevos Vidžiūnienės. Man atrodo, kad savo duotais pavyzdžiais ji patvirtina Maceinos teigimus.

Nors liečia tolimesnę praeitį, tačiau aktualus ir Kudreikio straipsnis. Apie tą laikotarpį Lietuvoje prirašyta begagalės sovietinių prisiminimų, o šioje pusėje tylima.

A. Giniotis
Chicago, Ill.

Kas yra rusas?

Rodos Birutės Pūkelevičiūtės romane "Aštuoni lapai" vienas personažas, matęs baisius rusų žiaurumus Karaliaučiuje, klausia "kas yra rusas?”. Bet niekas į tą klausimą neatsako. Prof. Mykolas Krupavičius kartą yra rašęs, kad tas pats rusas gali verkti dėl nugaišusios kanarėlės ir šaltai nužudyti žmogų. Bronius Zumeris “Į Laisvę” 79 nr-je "Rusiško charakterio bruožai”, atsiremdamas į rusų rašytojų pasisakymus, duoda sutirštintai neigiamą rusiškos sielos paveikslą. Tai nereiškia, kad visi rusai tokie būtų, bet kad impulsyvus ir iracionalus ruso charakteris lėmė rusų tautos istoriją, daug skriaudų atnešusią Rusijos kaimynams. Labai įdomu, kad nesenai išėjusiame didžiuliame Robert K. Massie veikale “Peter the Great : His Life and World” irgi sutirštintai iškeliama daug neigiamų rusiško charakterio bruožų. Pav., kai Petras Didysis išleido įsakymą mirties bausme bausti valstybės turto pasisavintojus, vienas ištikimas dvariškis carui taip kalbėjo: “Ar Jūsų Didenybė norite imperijoje gyventi vienas pats, be pavaldinių? Iš tikro, mes visi vagiame. Kai kurie ima po truputį, kiti daug, bet visi imame kai ką”.

L. P. Balčiūnas
Cleveland, Ohio

Medžiaga rašytojams

Labai rimtas “Kaip bolševikai ‘vadavo’ Lietuvą” straipsnis. H.C. Kudreikis jame faktiškai paliečia tą laikotarpį. Bet kokia puiki medžiaga romanistui ar dramaturgui epochiniam veikalui sukurti!

Išgyvenau p. Vaisiūnienės skundą, kad Pietų Amerikoje nyksta lietuvybė. Nerimą keliančių ženklų yra ir Šiaurės Amerikoje.

Mielas redaktoriau, prie demonstracijų aprašymų pridėjai daug nuotraukų, kurios jau buvo skelbtos kitur. Skaitytojas nori to, ko kitoje spaudoje nėra buvę.

Balys Brazdžionis
Chicago, Ill.

Atviras žodis

Į Laisvę” turnalas skelbia bekompromisinę tiesą ir atvirą Žodį taria kiekvienam Lietuvos priešui, nežiūrint kur jis bebūtų.

Kun. A. Račkauskas
Brooklyn, NY

Šiurpas nukrečia

Labai vertingas Antano Maceinos straipsnis "Išeivio buvimas svetur”. Kitais nusivyliau. Pav., Zumeris, rašydamas apie rusiško charakterio bruotus, įsismaginęs giria lietuvius. Bet paskaičius Lietuvos Žydų draugijos Izraelyje kaltinimus lietuviams ("Tėviškės Žiburiai”, 1980.IX.29), tai net šiurpas nukrečia.

J. Gindelis
Cicero, Ill.

Kursto rezistenciją

"Į Laisvę” labiausiai vertinu už tai, kad savo turiniu kursto skaitytojo rezistencinius nusiteikimus. Juk, sakysim, perskaitęs paskutinio (79) numerio dr. A. Maceinos straipsnį ar kad ir vedamuosius, skaitytojas negali pasilikti visiškai abejingas.

B. Graužinis
Los Angeles, Calif.

Neteiskime

Kaip gaila, kad Kl. Čeputis nebeturės progos perskaityti šių mano minčių, nes jis, įžūliai tėškęs išdaviko vardą šviesios atminties Juozo Brazaičio bendraminčiams, pareikalavo jam daugiau nebesiųsti "Į Laisvę” Žurnalo (žiūr. "Į Laisvę" nr. 79(116). Irvis tai dėl mūsų brolių lietuvių, jo išvadintų okupanto agentais, kurie turėjo laimės nežūti ka-cetuose ar Sibiro tremtyje, o po daugelio vargo metų išsiprašė — gavo leidimą atvykti į šį laisvės kraštą ir pasidalinti su mumis Dievo jiems duotu ir kietu darbu ištobulintu talentu — balsu, dailiuoju žodžiu ir panašiai.

Karštas patriotas, buvęs nepriklausomoje Lietuvoje karininkas Kl. Čeputis, leisdamas savo gyvenimo pavakarę ramioje Mičigano ežero pakrantėje, užmirš-ta, kad ne mums, laisvėje gyvenantiems, smerkti ir teisti (o ypač ne jam, mikliai valdžiusiam ginklą, tačiau nelikusiam Lietuvoje ginti tėvynės, o bailiai pasitraukusiam iš kovos baro) mūsų brolį lietuvį, atvykusį čia iš pavergtos tėvynės.

Ką gi, Kl. Č. jau prieš keliolika metų smerkė ir tuos tautiečius, kurie dar labai nedrąsiai, bet jau ryžosi kad ir su ekskursija, kad ir kelioms dienoms keliauti į pavergtą Lietuvą savo artimųjų paguosti, savo motinoms ašaras nušluostyti, ar bent už jas, jau mirusias, Aušros Vartuose pasimelsti.

Neteiskime, kad nebūtume teisiami! Džiaukimės kiekvieno lietuvio talentu, kad ir nelaisvėje pražydusiu, kad ir tarp spygliuotų vielų suklestėjusiu.

GR

Santa Monica, Calif.

Pripažinimas ir padėka

Perskaičius įdomų Br. Zumerio straipsnį apie rusiško charakterio bruožus, skaitytojo sąmonėje kyla susirūpinimo ir baimės jausmas: juk tuos neigiamus, tiesiog šėtoniškus “bruožus” komunizmo skraiste prisidengęs imperialistas rusas neša ir mūsų pavergtai tautai lygiai kaip ir visai žmonijai. Tad visos pastangos sustabdyti rusiškojo komunizmo ekspansiją įgyja tiesiog kryžiaus žygio prasmę— žūtbūtinėje kovoje gelbėti žmoniją ir tas žmogiškąsias vertybes, kurias per du tūkstančius metų įdiegė Žmogui krikščioniškoji kultūra ir Kristaus mokslas. Šiuo ir kitais rašiniais “Į Laisvę” įsirikiuoja į pirmąjį tos kovos barą. Pripažinimas ir padėka!

Pr. Karalius
St. Croix, USVI

Linkėjimai redakciniam štabui

Neminėdamas kitų vertingų "Į Laisvę" nr. 78 (115) straipsnių, noriu atkreipti dėmesį į Br. Zumerio straipsnį apie rusus. Tik reikia apgailestauti, kad toks geras straipsnis tepasieks labai ribotą skaitytojų skaičių.

Šį straipsnį, truputį modifikavus (išleidus savąją panegiriką), vertėtų išversti į anglų kalbą ir gal pasiūlyti “Reader’s Digest”, kad pasiektų plačiąją anglosaksų visuomenę, kurioje yra daug tokių, kurie susižavėję rusiškąja kultūra.

Redaktoriui ir visiems štabo nariams nuoširdūs linkėjimai 1981-stems metams!

B. Balaišis
Windsor, Ont.

Išversti į anglų kalbą

Broniaus Zumerio straipsnis “Rusiško charakterio bruotai” labai įdomus. Galima sakyti, kad ne straipsnis, bet studija. Labai tiktų išversti į anglų kalbą, išleisti brošiūrėlės formoj ir per demonstracijas prie rusų ambasados ir prie konsulatų dalyti praeiviams. Taip pat tiktų pasiųsti Baltiesiems rūmams, senatoriams ir kongresmanams. Tegu žino, kokia gali būti detante su tokia tauta.

Vaclovas Vasilius
Great Neck, NY

Skamba juokingai

Kun. dr. ]. Šarausko sugestijos “ĮL” nr. 78(115), “sudaryti dar vieną veiksnį, kurio štabe dirbtų samdyti nelietuviai . . .”, kuriomis žavisi net L. Valiukas, “IL” nr. 79—116), man skamba juokingai.

Kostas Bružas
Homewood, Ill.

Redakcijos pastaba

Cituojamo sakinio Jurgio Šarausko straipsnyje nėra.

Nenustoti rašyti

Klysta, kas mano, kad "Į Laisvę" turėtų neberašyti apie Vilko ir Alto nuopolį, kaip apie nereikšmingą dalyką. Rašyti reikia. Ir rašyti nuolat ir stipriai, kad visuomenė pagaliau priverstų esamą būklę tose organizacijose pakeisti.

K. A. Girvilas
Chicago, Ill.

Vengti asmeniškų ginčų

Kiekvieną “Į Laisvę" numerį perskaitau ištisai, o paskui permąstau žurnalo turinį ir jame keliamas mintis. Paskutiniame numeryje, man atrodo, redakcija leido autoriams per aštriai reikšti nuomonių skirtumus. Asmeniškai polemikai vietos nereikėtų duoti.

Jonas Stelmokas
Lansdowme, Penn.

Redakcijos pastaba

Kai asmenys diskutuoja svarbius visuomeninius klausimus, ar irgi yra asmeninis ginčas?

Eiti į tarptautinį tribunolą

“Į Laisvę” žurnalo 79(116) numeryje labai aktualus Leonardo Valiuko straipsnis “Suaktyvinti laisvinimo veiklą". Tik mintys jau per švelniai išreikštos. Kun. dr. Jurgis Šarauskas savo paskaitoje susumavo 40 metų kryžiaus kelią, nueitą laisvinimo darbuose. Kliūtys didelės: Jalta, Teheranas, San Francisco . . . Nors lietuviai daug dirbo, bet rezultatai menki. Gal eita ne tuo keliu? Ar nevertėtų įkursimam Baltijos Valstybių Tyrimo ir Informacijos institutui paruošti medžiagą, kurią juristai galėtų panaudoti keliant bylą Tarptautiniame tribunole. Jei neturime savų kvalifikuotų juristų, turėtume pasinaudoti kitataučiais, tik su sąlyga, kad jie veiktų kaip ekspertai, o visą darbą ir planavimą atliktume mes patys.

Stasys Gydanis
Woodhaven, N.Y.

Atsiduoda senienomis

LFB sąjūdis, augintas ir brandintas rezistencijos dvasia, pirmiausiai rezistencija ir turėtų rūpintis. Atrodo, kad praktiškoje savo veikloje jis tai ir daro. Bent iš dalies. Tačiau žurnale “Į Laisvę” to kaip ir nematyti. Mano nuomone, “Į Laisvę” pagrindinį dėmesį turėtų skirti kaip tik okupuotam kraštui ir jame bevykstančiai rezistencijai. Informacija apie Lietuvoje vis stiprėjančią rezistenciją, jos analizė ir įvairūs tą rezistenciją liečiantieji rašiniai tikrai praturtintų šį Fronto Bičiulių žurnalą, padarytų jį aktualesniu, šviežesnių ir prasmingesnių. Nors ir gero skonio žurnalas, bet kartais jau ima atsiduoti senienomis ir nuo dabarties atsilieka.

Bronius Nainys
Lemont, Ill.

“Į Laisvę” nesilpnėja

Perskaitau beveik visus lietuviškus leidinius. Atrodo, kad aplamai lietuvių spauda gan silpnėja. Tik "Į Laisvę” žurnalas sugeba būti modemus, aukšto lygio ir, svarbiausia, nešališkas. Jūsų nusistatymas dėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės daugumai lietuvių yra priimtinas ir sveikintinas. Taip pat sveikintini naujų jėgų “Į Laisvę” žurnale pasireiškimai.

M. Kizis
Tecumseh, Ont. Kanada

Medžiaga aktuali

Ant stalo guli pustuzinis žurnalų. Visų jų ištisai perskaityti neįmanoma. Pasirenku pavienius straipsnius, perskaitau, visa kita vos permesdamas akimis.

Gi kai atverčiu “Į Laisvę”— pradedu nuo pirmo puslapio ir baigiu paskutiniuoju. Visa medžiaga aktuali, įdomi ir labai suprantamai išdėstyta.

K. Daugėla
Bedford, NH