VIENA NELAIMĖ — BENDRA KOVA
Lietuvos pogrindis ryšių su Lietuvos lietuviais klausimu
Mes labai izoliuoti nuo Vakarų pasaulio. Jeigu kas ir turi galimybę nuvykti, tai daugiausia tie, kurie pasiruošę pasitarnauti okupacinei valdžiai. Labai mums džiugu, kad ir svetur gyvenąs lietuvių jaunimas darosi įžvalgesnis, sąmoningesnis ir rečiau pakimba ant sovietinės propagandos meškerės. Čia turime galvoje tą “jaunimo” grupę, kuri Vokietijoje švaistėsi tuo metu, kai vyko kongresas. Jaudinomės, kad gali atsirasti kongreso dalyvių tarpe nesuvokiančių tokių “atstovų” iš Lietuvos tikrųjų kėslų. Bet, ačiū Dievui, to neįvyko: grupė, kurioje buvo ir u-to komjaunimo vadukas Ramonas, savo užduoties neatliko. Tai ryškiai liudija straipsnis vilniškėje “Tiesoje”, vėliau perspausdintas “Gimtajame krašte” (1979.IX.20 d., nr. 38) — “Kas užsakė muziką”, kur stengiamasi visokiais propagandiniais triukais sumenkinti didžiulę kongreso reikšmę.
Įžvalgumas, sąmoningumas, turint galvoje tokį išdresiruotą priešą, kokia yra sovietinė propaganda, — pirmas ir svarbiausias dalykas. Žinoma ir atsargumas!
Bet vis dėlto bendrauti ir derinti visų pastangas reikia. Belieka pasikliauti greita orientacija, išradingumu, gilia nuovoka, protingu atsargumu. Bet kartais reikia ir rizikuoti. Bet ta rizika turi būti pakankamai apgalvota.
Jaunimas, kur jis begyventų — Lietuvoje ar svetur, yra tas pats — Lietuvos jaunimas! Tad ir atsakomybę be išimties turi jausti visi!
Neturime būti vien šalti stebėtojai. Jūsų rūpesčiai — mūsų rūpesčiai. Mūsų bėdos ir vargai turi jaudinti visus, nes visi mes tegalime turėti tik vieną tikrąją Tėvynę Lietuvą. Klysta tie, kurie galvoja, kad svetimas kraštas gali pilnai pakeisti tėvų žemę. Ir jūs ir mes gyvename nenormaliomis sąlygomis: vieni pavergti, persekiojami, kiti negalintieji įleisti šaknų į tėvę žemę ir pilnai išsiskleisti, jei nori būti laisvi, nebendradarbiauti su okupantais. Visų nelaimė viena — pavergta Tėvynė! Tad ir tikslas vienas — daryti viską, kad vieni atgautų laisvę, žmogaus teises, kiti — kad galėtų grįžti į laisvą Tėvynę. Iš čia ir išplaukia bendri tikslai ir bendros kovos reikalingumas. Visi turime parodyti darbais, kad mes esame verti laisvės laisvoje Lietuvoje! Nebijokime sunkumų, neapsiribokime asmeniniais interesais!
Alma Mater Nr. 4
Jubiliejinė, 25-ji LFB stovykla įvyksta liepos 11-18 d.d. Kennebunkporte. Skubiai registruotis pas Tėvus Pranciškonus.
