KOVA DĖL LAISVĖS VISUS ĮPAREIGOJA

Svarstybų išvados

1979 vasario 3-4 d.d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje įvykęs LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotas vienuoliktas politinių studijų savaitgalis svarstė šiuos klausimus:

a.    “Lietuvos laisvinimo darbo išplėtimas ir suintensyvinimas”; svarstybų dalyviai: Danutė Barauskaitė, dr. Kazys Ambrozaitis, Vytautas Kamantas ir Edmundas Kulikauskas; moderatorius P. Algis Raulinaitis.

b.    “Nuolatiniai jaunimo darbai Lietuvos laisvinimo žygyje”; svartybų dalyviai: studentai — Ilona Bužėnaitė, Asta Crakauskaitė, Jūratė Venckienė ir Rimas Polikaitis; moderatorius Leonardas Valiukas.

LFB Tarybos prezidiumas su svečiais iš Čikagos Los Angeles politinių studijų metu 1979.II.3-4 d.d.; iš kairės — Edmundas Arbas (prez. sekretorius), P. Algis Raulinaitis (prez. pirm.), PLB valdybos pirm. Vytautas Kamantas, dr. Kazys Ambrozaitis ir dr. Zigmas Brinkis (prez. narys).

c. “Ko geros valios lietuviai laukia iš veiksnių?”; svarstybų dalyviai: Mykolas Naujokaitis, P. Algis Raulinaitis ir Vytautas Vidugiris; moder. Juozas Kojelis.

Atskirus pranešimus padarė rašytojas Jurgis Gliauda, aptaręs padėtį okupuotoje Lietuvoje, ir “Į Laisvę” redaktorius Juozas Kojelis, apžvelgęs padėtį išeivijoje. Pagrindinę paskaitą skaitė PLB valdybos pirmininkas Vytautas Kamantas, plačiai palietęs lietuviškos problematikos visumą ir pasiūlęs kai kuriuos sprendimus toms problemoms spręsti. Paskaitininkų ir oficialiųjų svarstybos dalyvių mintis savais siūlymais papildė gausiai į svarstybų programą abi dienas atsilankiusi auditorija.

Paskaitininkų, pranešėjų ir auditorijos racionaliai pareikštas mintis bei argumentuotai pateiktus samprotavimus galima būtų suvesti į šias išvadas:

1. Sovietinė grėsmė Lietuvai šiurpi, bet kova ui laisvę viltinga. Akivaizdus nepritarimas komunizmui visoje Sovietų Sąjungoje auga ir rezistencija okupantui Lietuvoje didėja. Naujai apsireiškiu kolosalūs judėjimai tarptautiniuose santykiuose gali ir mūsų tautai atnešti nelauktų pasikeitimų.

Rašytojas Jurgis Gliauda (viduryje) pokalbyje su dr. K. Ambrozaičiu ir Vytautu Kamantu (dešinėje).

Nuotrauka P. A. Raulinaičio

2.    Lietuvos valstybės suverenumo atkūrimas ir lietuvių tautos laisvė yra pagrindinis laisvųjų lietuvių veiklos tikslas ir prasmė. Laisvinimo darbas yra didžioji mūsų tautinė pareiga. Už jos atlikimų kiekvienas neša individualių atsakomybę.

3.    Neaptarta ir jokiems tautiniams bei aplamai žmogiškiems tikslams nepalenkta lietuvybė pati savyje nėra išskirtina vertybė. Mūsų tautinę misijų sėkmingai gali vykdyti laisvojo pasaulio lietuvis, kuris save jaučia kaip tremtinį. Tik toks išeivis įstengia suvokti savo tautinės misijos prasmę ir paskirtį. “Nors būtume iškeliavę iš Lietuvos mūsų pačių laisvu apsisprendimu ir todėl niekados nebuvę tremtiniai, nors būtume svetur gimę, mokęsi, ir savo tautos krašto niekados neregėję, tačiau tų valandą, kai kraštas yra pavergiamas, visi tampame tremtiniais, kurie save laikome lietuviais” (prof. Antanas Maceina).

Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos klebonas prel. Jonas Kučingis politinių studijų savaitgalyje pirmą kartą susitinka su PLB valdybos pirm. Vytautu Kamantu.

Nuotrauka L. Kanto

4.    Jaunimo susiorganizavimas Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungoje jau atnešė pozityvių rezultatų: padėjo atsiskleisti jaunimo politinei sąmonei ir sudarė sąlygas jaunimui konkrečiai dalyvauti išeivijos tautinės misijos vykdyme. Sąjunga sudarė organicazinį tinklų, kuris šių kartų, išsisklaidžiusių visame pasaulyje, jungia, artina ir suteikia galimybių save išreikšti. Keldamas Lietuvos klausimų, jaunimas jau pradeda veikti sava iniciatyva.

5.    Lietuviškiems nusiteikimams jaunime ugdyti ir visu bendruomenišku pločiu veikimui pasiruošti labai reikšmingos yra atskiros jaunimo organizacijos, kaip ateitininkai ir skautai.

6. Planuodama tarpkongresinius darbus, PLJ sąjunga turėtų rūpintis (a) lietuvių ir baltų klubų universitetuose organizavimu ir jų veikla, (b) ryšių su tarptautinėmis organizacijomis, kaip “Amnesty International”, palaikymu, (c) skatinimu dalyvauti gyvenamų kraštų politinėje veikloje, (d) informacijos apie Lietuvą pasauliui telkimu, (e) nutolusių jaunesnės ir vidurinės kartos intelektualų ir profesionalų į gyvąją lietuvišką srovę sugrąžinimu. Politiniam darbui jaunųjų kartų paruošti PLJ s-ga visuose kraštuose kasmet organizuoja politinius seminarus.


“Ko geros valios lietuviai laukia iš veiksnių?” simpoziumo dalyviai; iš kairės — Vytautas Vidugiris, Juozas Kojelis (mod.), Mykolas Naujokaitis ir P. Algis Raulinaitis.

Nuotrauka L. Kanto

 

7.    PLJ sąjunga savo veiklos rėmuose turėtų surasti visuomeninio darbo ir aukštesniųjų mokyklų mokiniams. Tuo būdu ugdytų ir ruoštų savo darbo tęsėjus.

8.    Pačių intensyviausių ir paveikiausių informacijų apie būklę okupuotoje Lietuvoje pasauliui teikia Lietuvių Katalikų tarnyba, kuriai vadovauja kun. K. Pugevičius Brooklyne, N.Y. Kun. K. Pugevičius šioje veikloje parodė savo pirmaeilius talentus ir retai užtinkamų pasiaukojimų. Jo darbas šioje srityje finansiškai turėtų paremti visi veiksniai, organizacijos ir pavieniai asmenys. PLJ sąjunga, planuodama ir vykdydama savo darbus, su šia Tarnyba turėtų palaikyti artimus ryšius ir jai talkinti.

9.    Veiksnių lojalus bendradarbiavimas, vykdant išeivijos misijų, yra pats didysis geros valios lietuvių lūkestis. Tas bendradarbiavimas turėtų remtis ne atskirų veiksnių kompetencijos tvorų tvėrimu, o konkrečiais darbais pasiskirstymu, jų vykdymu ir vieni kitiems talka.

10.    Siekdama lojalaus tarpveiksninio bendradarbiavimo, daugiausia iniciatyvos ir geros valios yra parodžiusi Lietuvių Bendruomenė, gi daugiausia priešiškumo— Amerikos Lietuvių Taryba.

11.    Jei naujoji VLIK-o vadovybė pasuktų Amerikos Lietuvių Tarybos keliu, tai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba nedelsdama turėtų suorganizuoti visuomeninių-politinių reikalų tarybų ir pradėti nepriklausomai veikti.

12.    Renkant Lietuvos laisvinimui aukas, pagerbiama aukotojo valia.

Kol nesutarta dėl vieno jungtinio fondo, kad aukotojas galėtų sųžiningiau apsispręsti, prieš Vasario 16 minėjimus visi veiksniai turėtų pateikti praėjusių metų dirbtų darbų ir rezultatų apyskaitų. Iki šiol tai pilniau atlikdavo tik Lietuvių Bendruomenė.

13.    Skubiai veikti, kad į vienų centrinę tarnybų būtų sujungti visi atskirai veikių informacijos židiniai. Informacijos darbų pavesti tos srities specialistams ir finansuoti iš jungtinio fondo.

14.    Pagalba lietuviams politiniams kaliniams Sovietijoje— tai didžioji laisvųjų lietuvių pareiga. Problemos išstudijavimui ir konkrečių planų sudarymui PLB valdyba turėtų sukviesti specialių veiksnių, jaunimo, šalpos bei profesinių organizacijų atstovų konferencijų.

15.    Sveikintina PLB valdybos iniciatyva, susitarus su kitų pavergtų tautų organizacijomis, Jungtinėse Tautose iškelti 14 sovietinių “respublikų” dekolonizacijos klausimų. Tai reikšmingas ilgalaikis uždavinys, kurio vykdymų visi kiti veiksniai, organizacijos ir pavieniai asmenys turėtų remti'.

16.    Helsinkio susitarimai principiškai Lietuvos laisvės bylai žalingi. Tai nelemtos detantės su Sovietų Sąjunga padarinys. Tų susitarimų pateisinimas— tai Amerikos užsienio politikos klaidų, o ne laisvės idėjų, gynimas. Tačiau tuose susitarimuose įrašyti žmogaus teisių principai, kiek įmanoma, naudotini kovoje dėl Lietuvos laisvės.

17.    Stiprinti ryšius su tauta White Plains konferencijoje visų veiksnių sutartų principų dvasioje.