VLIKAS SUNKUMUOSE

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Metinis seimas Čikagoje

Tradicinis VLIK-o metinis seimas, su seimo organų (prezidiumo, sekretoriato, rezoliucijų k-jos) sudarymu, sveikinimais, paskaitomis, banketu, įvyko Čikagoje 1978 gruodžio 9-10 d.d.

Seimo prezidiumą sudarė P. Algis Raulinaitis (LFB) — pirm., J. Jurkūnas (LLK) — vicepirm., ir sekretoriai — D. Vėbraitė (LRS) ir J.    Baužys (KDS). Seime dalyvavo visų 15 grupių atstovai ir jų pavaduotojai.

Per abi seimo dienas buvo išklausytos keturios paskaitos — Tomo Venclovos, dr. B. Nemicko, dr. D. Krivicko ir latvio dr. I. Spilners. VLIK-o veiklą ataskaitiniuose pranešimuose nušvietė valdybos pirm. dr. K.    Valiūnas, Tarybos pirmininkas Ališauskas (raštu), Tautos fondo pirm. J. Giedraitis bei TF Kanadoje atstovai — J. Veičeliūnas ir A. Firavičius.

Susilaikant nuo paskaitų ir ataskaitinių pranešimų santraukų bei komentavimų, bandome šioje apžvalgoje pateikti bendrą seimo eigą, kurioje išryškėjo kai kurių žmonių neatsakomingi ėjimai, VLIK-o ateičiai nežadą nieko gero.

Po dr. K. Valiūno pranešimo ir diskusijų, P. Kašuba (LTS), L. Tamošaitis (LAS), G. Lazauskas (VL), V. Šimaitis (DF) ir V. Šoliūnas (KD) pareikalavo uždaro seimo posėdžio. Pirmininkaujantis su tuo reikalavimu sutiko, nes tai numato VLIK-o statutas.

Išprašius iš salės publiką, TF, LB ir spaudos atstovus, prasidėjo uždaras posėdis, kuriam pirmininkavo J. Jurkūnas (LLK). Čia buvo aštuonių VLIK-o grupių vardu perskaitytas toks raštas, adresuotas VLIK-o Tarybos pirmininkui:

“Remiantis Vyriausio Lietuvos ISlaisvinimo Komiteto statuto 3l-ju paragrafu, prašome sušaukti VLIK-o Tarybų posėdžiui 1978 m. gruodžio mėn. 10 d. (sekmadienį), po VLIK-o seimo, Chicagoje. Posėdžiui siūlome šių darbotvarkę: 1. VLIK-o valdybos rinkimai ir 2. Einamieji reikalai”. Šį raštą pasirašė V. Šoliūnas (KD), J. Skorubskas (SD), M. Mackevičius (VL), V. Šimaitis (DF), kun. A. Trakis (MLR), J. Jurkūnas (LLK), A. Sperauskas (LTS) ir K. Dirkis (LAS). Be to, buvo pasiūlyta balsuoti toks nutarimas: “Sutinku, kad rytoj Tarybos posėdis bus šaukiamas”.

Dėl šio siūlymo iškilo diskusijos, nes buvo aišku, kad kai kurie žmonės, remią dr. K. Bobelio kandidatūrą į VLIK-o pirmininkus, neatsižvelgdami nei į statutą, nei į normalų VLIK-o veikimo būdą, siekia tai tuoj pat įvykdyti. LFB ir kai kurių kitų grupių atstovai nurodinėjo, kad reikia laikytis statuto numatytos tvarkos ir kas šitoks žygis VLIK-ui nieko gero neduos. Tačiau šių argumentų nepaveikta, dauguma užsispyrė, balsavimus pravedė (24 — už, 15 — prieš, 2 — susilaikė) ir padarė priešstatutinį nutarimą sekančią dieną VLIK-o tarybos posėdį sušaukti ir valdybą išrinkti.

Dėl prasilenkimo su VLIK-o statutu, LFB atstovas padarė šį pareiškimą:

“Mes manome, kad įvykęs balsavimas, kuriuo šaukiamas Tarybos posėdis, buvo padarytas, prasilenkus su VLIK-o statutu ir visiškai atmetus mūsų siūlymų pirma svarstyti statuto pakeitimų ir įstatyti šitų VLIK-o Tarybos sušaukimų į juridinius rėmus. Mūsų nuomone, VLIK-o juridinis pagrindas buvo pažeistas ir prašytume seimo sekretoriatų šį pareiškimų užprotokoluoti".

Gruodžio 10, sekmadienį, seimas buvo pradėtas įvairių komisijų posėdžiais. Visuomeninių reikalų komisijos posėdyje buvo svarstoma Bobelio pateikta 9 grupių vardu (LTS, LLK, DF, SD, VL, KD, RLR, MLR ir LAS) siūloma rezoliucija, kurioje reikalaujama, kad Lietuvių Bendruomenė pasiduotų kokiai tai “konsolidaciniais pagrindais” sudarytai komisijai, kuri pravestų LB rinkimus. Iškilus diskusijoms, Bobeliui buvo priminta, kad viena organizacija negali nustatyti kitoms organizacijoms rinkimų tvarkos. LFB atstovas Raulinaitis, šį siūlymą pravesdamas ad absurdum, juokais pasiūlė rezoliuciją praplėsti ta prasme, kad “konsolidacinė” komisija būtų naudinga pravesti rinkimus ir Tautinei sąjungai, Darbo federacijai, socialdemokratams, valstiečiams liaudininkams ir krikščionims demokratams, nes ir čia esama suskilimų. Balsuojant, Bobelio rezoliucija užgaulioje formoje nepraėjo. LFB pasiūlyta rezoliucija dėl bendro informacijos centro įkūrimo buvo priimta.

Seimas buvo užbaigtas dr. K. Valiūno baigiamąja kalba, kurioje jis pareiškė, kad po 12 darbo metų iš VLIK-o pirmininkų pasitraukiąs ir palinkėjo būsimai valdybai sklandaus darbo, statant mūsų tautos reikalus aukščiau už asmenines ambicijas ir grupinius reikalus.

Dar prieš užbaigiamąją dr. K. Valiūno kalbą, B. Bieliukas (LRS) šešių grupių vardu, prisidėdamas prie vakar dieną padaryto LFB pareiškimo, perskaitė raštą, kuriame nurodė, jog “Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas veikia, vadovaudamasis rašytiniu statutu. Lig-šiol savo darbuose to statuto materialinių ir procedūrinių nuostatų stengėmės kruopščiai laikytis, nes tik taip įmanoma užtikrinti tvarkingai demokratiškų šio organo valios nustatymų ir vykdymų.

Vakar tačiau per daugelio mūsų neapdairumų įvyko savotiškas nesusipratimas. VLIK-o seime buvo svarstomas ir balsuojamas toks dalykas, kurs nebuvo numatytas seimo dienotvarkėje. Tame balsavime seimo dalyvių dauguma pareiškė savo sutikimų, kad rytoj— atseit jau šiandien— būtų šaukiamas Tarybos posėdis . . . Statuto 30-me ir 31-me straipsniuose yra tiksliai numatyta Tarybos šaukimo procedūra. Taryba, pagal tuos nuostatus, pati tvarko savo posėdžių šaukimų . . . Šešių VLIK-o grupių atstovai (A. Raulinaitis— LFB, dr. A. Razma— LKD,V. Vėbraitė-Gustienė— LRS, J. Pažemėnas ir A. Skirtus— VS, dr. D. Krivickas ir S. Žadeikis— ŪP, dr. K. Valiūnas ir J. Giedraitis— ŪS) kviečia ir visus atsisakyti nuo nereikalingo skubėjimo ir nesitraukti nuo teisinių VLIK-o santvarkos rėmų . . .”Algis Vedeckas KD atstovų Siame seime vardu pareiškė, kad krikščionys demokratai atšaukia savo pritarimą šaukti Tarybos posėdį.

Vos nuskambėjus VLIK-o seimą pabaigą ženklinantiems Lietuvos himno žodžiams “vienybė težydi”, kai kai kurie tautininkai pradėjo visus raginti rinktis į nelegalų VLIK-o Tarybos posėdį. Kitiems grupių atstovams nurodžius į posėdžio neteisėtumą, po ilgesnių pasikalbėjimų buvo sutarta susirinkimą nevadinti Tarybos posėdžiu, bet grupių pasitarimu. Bet vos susirinkus, A. Sperauskas (LTS) ir kai kurie kiti atstovai pasitarimą vėl bandė paversti formaliu VLIK-o Tarybos posėdžiu. Tada P. Algis Raulinaitis padarė tokį pareiškimą:

“Lietuvių Fronto bičiuliai pareiškia, kad šis susirinkimas negali būti laikomas teisėtu VLIK-o Tarybos posėdžiu, nes ne visiems Tarybos nariams buvo pranešta, kad apart teisėtai šaukiamo VLIK-o Tarybos posėdžio š.m. gruodžio 17 New Yorke, Čikagoje bus bandoma uzurpuoti VLIK-o Tarybos pirmininko teises”.Pakartojęs vakar dieną padarytą LFB vardu pareiškimą, Raulinaitis pridėjo: “Dėl šių dviejų priežasčių LF bičiuliai šį kai kurių VLIK-ų sudarančių grupių atstovų suėjimų ir pasižmonėjimų negali laikyti VLIK-o Tarybos posėdžiu ir dėl to LFB jame nedalyvauja”.

Po šio pareiškimo LFB atstovai (P. A. Raulinaitis ir L. Kojelis) iš pasitarimo išėjo. Jiems solidarizuodami, išėjo prof. M. Mackevičius (VL), S. Lūšys, A. Vedeckas ir V. Šoliūnas (KD), B. Bieliukas (LRS), S. Žadeikis (OP), VLIK-o pirm. dr. K. Valiūnas ir kai kurie kiti. Šitokių reakcijų paveikti, statuto laužytojai taktikos sumetimais nuo Tarybos posėdžio pravedimo ir valdybos rinkimų atsisakė. Tačiau neatsisakė nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų.

Taip prasidėjo VLIK-o kryžiaus keliai . . .

Klipstama giliau

Pagal grupių sutarimą, VLIK-o valdybai išrinkti grupių atstovai susirinko 1979.1.28 Čikagoje. Tačiau valdyba šiame posėdyje ne tik nebuvo išrinkta, bet net neprieita prie balsavimų. Mat, laiką nuo VLIK-o seimo iki šio posėdžio suokalbininkai panaudojo kai kurių grupių vadovybėse pravesti perversmus. Taip V. Šimaitis blokavo DF pirmininko deleguotą ir iš New Jersey atvykusią O. Strimaitienę, o G. Lazauskas — patį Valstiečių liaudininkų s-gos pirm. prof. M. Mackevičių. Šešias valandas posėdžiavo vyriausios Lietuvos laisvinimo vadovietės pareigūnai ir per tą laiką tik sutarė į VLIK-o garbės pirmininkus pakelti dr. Kęstutį Valiūną ir . . . už dviejų savaičių susirinkti naujam VLIK-o Tarybos posėdžiui.

Vienas posėdžio kurjozas — kai kun. A. Trakis, remdamas VL ir DF vadovybių uzurpatorius, sprendžiant ginčytinų mandatų klausimą, padarė maždaug tokį pasiūlymą: jis pats atstovo įgaliojimą esąs įteikęs prieš pat posėdį, tad ir ginčytinų atstovų mandatus teisėtais reikią pripažinti tuos, kurie paskutiniai įteikti — atseit, Lazauskui ir Šimaičiui. O ar tie įgaliojimai teisėti, būsią galima išsiaiškinti- vėliau ir ne čia.

Nė pats Saliamonas “išmintingesnio” argumento sugalvoti nebūtų pajėgęs!

Sprendimas padarytas

Trečias bandymas VLIK-o valdybai sudaryti davė rezultatus. Kovo 11 Čikagoje buvo išrinkta VLIK-o valdyba: pirm. dr. K. Bobelis ir nariais: dr. J. Stukas, L. Grinius, E. Armanienė dr. J. Balys, dr. J. Stikliorius, dr. K. Jurgėla ir J. Daugėla. Valdybos sąstate nė vieno jaunosios ar vidurinės kartos asmens.

Asmeninis vieno žmogaus laimėjimas atsiektas su visuomeninių žaizdų pagilinimo ir jau nusilpusių grupių gilesnio suskaldymo pasekmėmis. Sunkiausiai paliestos grupės — valstiečiai liaudininkai (atsistatydino s-gos pirm. prof. M. Mackevičius), Darbo federacija (atsistatydino pirm. dr. A. Škėrys) ir krikščionys demokratai (iš VLIK-o išjungtas Lietuvos pogrindyje VLIK-o kūrėjas ir ilgametis valdybos narys S. Lūšys).

Pagaliau pačiam VLIK-o tęstinumo principui suduotas naujas stiprus smūgis. Juk tęstinumo principas stipriai buvo pažeistas, kai iš Lietuvos piliečių VLIK-as tapo padarytas svetimų valstybių piliečių organu ir kai jo sąstatas buvo papildytas sritinėmis organizacijomis — Vilniaus krašto ir Mažosios Lietuvos lietuvių sąjungomis. Iš tikro VLIK-as yra lietuvių politinių-rezistencinių grupių santalka. Pirmajame savo atsišaukime j lietuvių tautą 1944.11.16 pogrindinis VLIK-as pareiškė: “Lietuvių tauta . . . yra reikalinga vieningos politinės vadovybės. Tam reikalui politinės lietuvių grupės, kaip tautos politinės minties reiškėjos ir vykdytojos, nutarė sujungti visas savo jėgas bendram darbui ir sudarė Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo Komitetų— VLIK”. Gi dabartinė VLIK-o valdybos sąstatę tik du žmonės, Balys ir Daugėla, tėra žinomi kaip politinių grupių veikėjai. Kokiems politiniams susigrupavimams iki šiol priklausė Bobelis, Stukas, Grinius, Armanienė, Stikliorius, Jurgėla, vargu kas galėtų pasakyti.

Stebuklų niekad nevėlu tikėtis. Ir iš tikro būti} stebuklas, jei blogos nuojautos dėl VLIK-o ateities nepasitvirtintų.

P. Algis Raulinaitis

Redakcijos pastaba:

Šiame straipsnyje naudojami šie sutrumpinimai: DF — Darbo federacija, KD — krikščionys demokratai, KDS — Krikščionių darbininkų sąjunga, LAS — Lietuvos atgimimo sąjūdis, LFB — Lietuvių fronto bičiuliai, LLK — Lietuvos laisvės kovotojai, LRS — Lietuvių rezistencinė santarvė, LTS — Liet. tautinis sąjūdis, MLR — M. Lietuvos rezistencinis sąjūdis, SD — socialdemokratai, TF —Tautos fondas, ŪP — Ūkininkų partija, ŪS — Ūkininkų sąjunga, VL — valstiečiai liaudininkai, VS — Vienybės sąjūdis.

Mielas skaitytojau, pastabas apie šį “Į Laisvę” numerį siųsk redaktoriui iki 1979.VI.30.