MUMS REIKIA KONKREČIŲ DARBŲ

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Pašnekesys su LEONARDU VALIUKU, Rezoliucijoms Remti
 Komiteto pirmininku

Leonardas Valiukas,

Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininkas

—    Privargote su H. Con. 416 rezoliucija. Kodėl vėl ėmėtės panašaus darbo?

—    Užtruko arti šešerių metų pravesti JAV Kongrese garsiąją H. Con. Res. 416 rezoliuciją — Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu. Tai buvo milžiniškas laimėjimas ir jis, žinoma, pareikalavo begales pastangų, laiko, darbo ir pinigo. Pravestoji rezoliucija galioja ir galios, iki Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai ir visos patriotinės lietuvių organizacijos galėtų ir turėtų tą rezoliuciją akcentuoti ir ja naudotis, — visad ir visomis progomis, primenant JAV vyriausybei, kad ji imtųsi žygių ją realizuoti.

Į stiprių rezoliucijų žygį pastūmėjo mus eilė veiksnių ir priežasčių. Ne kartą teko supažindinti iš pavergtos Lietuvos atvykstančius iškilesnius lietuvius su H. Con. Res. 416. Ne vienas iš jų kalbėjo: “Kodėl jūs nepravedate JAV Kongrese panašios rezoliucijos kasmet?” Anot jų, Maskva kiek “suminkštėtų” lietuvių atžvilgiu. Prieš porą metų buvo pravesta bereikšmė rezoliucija JAV Kongrese (H. Res. 864 ir S. Res. 319), reikalaujanti tik STATUS QUO Pabaltijo kraštams. Eilė pabaltiečių reiškė tuo didelį nepasitenkinimą ir kvietė mus imtis rimtesnio darbo, reikalaujant Lietuvai, Latvijai ir Estijai pilnos laisvės ir nepriklausomybės. Naujam mūsų užsimojimui pritarė iškilesni VLIKo ir LB darbuotojai. Pavieniai pabaltiečiai ir patriotinės lietuvių grupės kvietė mus, kaip turinčius patyrimo, imtis to naujo žygio. Beveik neįmanoma buvo tarti žodį — “Ne!”.

—    Kokia padėtis yra šiuo metu stiprių rezoliucijų JAV Kongrese?

—    Jau virš 50 legislatorių yra įnešę rezoliucijas (pavieniai ar grupėmis) į JAV Kongresą, kuriomis reikalauja Lietuvai, Latvijai ir Estijai pilnos laisvės ir nepriklausomybės. Tos rezoliucijos yra tikrai stiprios ir detalios. Apie status quo Pabaltijo kraštų laisvės žygyje čia nėra nė žodžio. Visose tose rezoliucijose JAV vyriausybė raginama pajudėti visu frontu ir padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai kaip galima greičiau nusikratyti Sovietų Sąjungos vergijos ir atgauti pilną laisvę ir nepriklausomybę. Rezoliucijų skaičius bus didinamas. Tikime, kad vieną iš jų pavyks vėl pravesti. Visame šiame žygyje nepaprastos talkos sulaukiame iš kongresmano Robert K. Dornan (R. — Calif). Jis, mūsų prašomas ir savo iniciatyva, spaudžia kiekvieną legislatorių, kviesdamas juos konkrečiai jungtis į žygį dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Kito panašaus takininko JAV Kongrese pabaltiečiai iki šiol dar nėra turėję. Mūsų žygyje jis yra nepaprastai brangus žmogus.

—    Kokia konkreti nauda yra iš stipriųjų rezoliucijų? Kam reikalingas toks didelis rezoliucijų skaičius?

—    Vasario 16-sios ir kitomis progomis kviečiame legislatorius tarti žodžius JAV Kongrese. Dauguma jų tai mielai padaro. Be abejo, tie pareiškimai ar žodžiai yra geriau, kaip kad niekas. Beveik visų legislatorių žodžiai ar pareiškimai yra blankūs, beveik nieko nepasaką. Tai, be abejo, yra mūsų pačių kaltė. Mes nenurodome ir neparašome jiems, ką jie turėtų pareikšti bei pasakyti. Rezoliucijos (dar stiprios!) įnešimas yra jau rimtas reikalas. Legislatorius turi jau pilnai angažuotis Pabaltijo kraštų laisvės žygiui. Mums nereikia gražių žodžių, mums reikia konkrečių darbų. Rezoliucijos įnešimas yra jau konkretus darbas. Ne vienas iš legislatorių nepagaili mums gražių žodžių, bet vengia konkretesnio darbo ar pilnesnio įsijungimo į Pabaltijo kraštų laisvinimo darbą. Tokius legislatorius turime spausti visomis išgalėmis ir visais legaliais būdais tol, kol jie pilnai pasuka mūsų norima linkme.

Atsakymas į antrąjį klausimą — juo daugiau rezoliucijų tam tikru klausimu įnešama į JAV Kongresą, tuo lengviau yra vieną iš jų pravesti. Taigi, rezoliucijų skaičius didintinas iki maksimumo.

—    Kokia konkreti nauda iš įnešamų rezoliucijų į JAV Kongresą ir vienos ar kitos iš jų pravedimo?

—    Apie kiekvieną iš įnešamų mūsų rezoliucijų tuoj painformuoja-mas Valstybės departamentas (be abejo, jis sužino ir be oficialaus painformavimo!). Tai seka Baltieji rūmai. Tai seka, be abejo, ir Sovietų ambasada krašto sostinėje, tuoj painformuodama apie tai Kremlių. Valstybės departamentas ir Baltieji rūmai mūsų bylos klausimą slopina. Sovietai dėl įnešamų rezoliucijų šėlsta. Ir Valstybės departamentas ir Baltieji rūmai turi skaitytis su JAV Kongreso norais ir valia. Legislatoriai, įnešdami rezoliucijas, duoda specialius pareiškimus (press releases) spaudai, radijo programoms ir televizijai. Pasirodo viena kita eilutė krašto spaudoje, pasigirsta vienas kitas žodis radijo ir televizijos programose. Pravedamos rezoliucijos — tai įdavimas ginklo mums į rankas. Mums belieka tą ginklą tik naudoti. Gaila, kad mums įduodamus panašius ginklus labai mėgėjiškai ir labai silpnai tenaudojame. Tai mūsų pačių kaltė!

—    Ar sulaukiate pakankamai talkos ir paramos savo žygiui iš lietuvių, latvių, estų ir kitų amerikiečių?

—    JAV Kongreso pajudinimas bet kuriuo klausimu yra milžiniškos apimties žygis. Masės lietuvių, kitų pabaltiečių bei amerikiečių teturi labai blankų vaizdą apie visą tą darbą. Didelių darbų negalima realizuoti su centais. Parama tam ir visiems kitiems laisvinimo darbams yra nepaprastai skurdi. Nuo gausiai apkrautų stalų tetenka tik trupiniai visiems laisvinimo žygiams. Gauname centus, o darbų iš mūsų laukiama už tūkstančius. Piniginė parama ateina iš eilinių piliečių, kurie kiekvieną dolerį “krauju” uždirba. Tie, kurie galėtų skirti Lietuvos laisvinimo darbui tūkstančius, yra pabėgę iš kovos lauko. Rėmėjų tarpe beveik nesimato nė vidurinės kartos atstovų, kurie yra baigę aukštesniuosius mokslus šiame krašte ir turi gerai apmokamus darbus. Paramos ateina ir iš amerikiečių. Bet kaip ten bebūtų, apčiuopiamos paramos laukiame iš savųjų. Jiems turėtų rūpėti Lietuvos rytojus labiau, negu kuriems nors kitiems, kurie nieko bendro nėra turėję ir neturi su Pabaltijo kraštais.

—    Pasigirsta žodžių, kad Valiukas per daug reikalaująs, esąs per “kietas”‘ ir pan. Kiek tiesos yra tuose pareiškimuose?

—    Tiesos žodį turi vienas ar kitas iš mūsų tarti. Tiesos žodis vienam ar kitam nepatinka. Atiduodu lietuviškam ir Lietuvos reikalui savo duoklę. Pilnos duoklės laukiu ir iš kitų. Lietuviškame gyvenime karjeros nedarau ir neplanuoju daryti. Taip pat neplanuoju visiems įtikti. Geros valios lietuviai laukia atviro žodžio ir kritiškesnių pasisakymų visais mums rūpimais klausimais. Būtų gera, kad mūsų spauda nevengtų atviriau pasisakyti visais opiaisiais ir aktualiaisiais klausimais. To nevengia “Į Laisvę” žurnalas, “Darbininkas” ir “Tėviškės Žiburiai”. Neseniai viena lietuvių darbuotoja man kalbėjo:    “Tu, Leonardai, kalbi tai, kas mums nepatinka”. Aš visad kalbėjau ir kalbėsiu tai, ko iš mūsų reikalauja pavergtasis lietuvis ir pavergtoji Lietuva. Ne vienam lietuviui tas jau “nebepatinka”. Tikiu, kad Lietuva atgaus pilną laisvę ir nepriklausomybę. Gal vienam ar kitam iš mūsų dar teks sulaukti tos laimingos dienos. Ne vienas pasuks laisvosios Lietuvos link. Laisvoji Lietuva pareikalaus iš kiekvieno grįžtančiojo pilnos apyskaitos. Laisvoji Lietuva gali ne vieną sustabdyti prie sienos ir patarti jam ar jai grįžti ten, iš kur buvo pajudėję. Manau, kad būsiu atsakęs į tą “kietoką” man klausimą ir kartu nepagrįstą vieno ar kito lietuvio priekaištą.

—    Ko lauktumėt iš mūsų visuomenės?

—    Pilniau susipažinti su Lietuvos laisvinimo darbu ir atiduoti darbu ir pinigais pilną savo duoklę. Nedaryti to, ką gali daryti ir atlikti pavergtieji krašte. Apkarpyti bereikšmę veiklą ir visus bereikšmius parengimus iki maksimumo. Veiksniams paruošti trumpalaikius ir ilgalaikius darbo planus ir juos stengtis pilnai realizuoti. Paruošti jaunimą visuomeninei veiklai ir Lietuvos laisvinimo darbui. Šiame reikale iniciatyvos turėtų imtis LB, ateitininkai ir skautai. Perkratyti lituanistinį švietimą — nepakanka jaunimą pramokyti kiek skaityti, rašyti bei kalbėti reikia įkvėpti lietuviškos dvasios, užsidegimo Lietuvos laisvinimo darbui. Yra tūkstančiai lietuvių, kurie nė piršto nebepajudina Lietuvos laisvinimo darbe. Jie turėtų išsipirkti pinigais, skirdami kasmet savo pasirinktam veiksniui ne šimtus, o tūkstančius dolerių.

a. p.