AUŠRA MAClULAITYTĖ-ZERR: JAV LB UŽDAVINIAI IR JŲ VYKDYMAS
BENDRUOMENININKAI PASISAKO IŠEIVIJOS RŪPESČIAIS
Per savo 25 metų reiškimosi praktiką JAV LB organizacija savo pagrindiniu dvilypiu uždaviniu laikė (1) išeivijos lietuvybės ugdymą, sudarant sąlygas tautinės kultūros kūrybai ir lietuviškam jaunimo švietimui, ir (2) išeivijos talką savosios tautos pastangom išsivaduoti iš sovietinės nelaisvės.
Šių abiejų uždavinių vykdymo progos, galimybės bei sąlygos yra tokios įvairios, kad ir jaunas, ir subrendęs ir net seno amžiaus sulaukęs lietuvis lengvai gali susirasti sau tinkamą darbo dirvą, savo lietuviškam pasirodymui tinkamą sritį.
LB organizacijai vadovaujantieji sluoksniai jaučia, kad lig šiol LB organai, pirmiausia LB apylinkių vietiniai organai, per mažai pastangų yra darę savo aplinkos tautiečiam socialinės globos srityje. Labai retais atvejais mūsų tautinis solidarumas konkrečiai pasireiškia savo susenusiųjų ar susirgusiųjų tautiečių paglobojimu. Tai dar labai menkai paliesti veiklos dirvonai.
Šio meto LB organizacijos svarbus uždavinys yra jaunesniąją kartą įtraukti į Lietuvos vadavimo darbą. Šiuo atžvilgiu LB organizacija yra sėkmingesnė už kitus mūsų veiksnius. Tą sėkmingumą iš dalies galima paaiškinti LB organicazijos demokratine sąranga. Demokratinis procesas įgalina jaunimą dalyvauti sprendimuose, reikšti savo nuomonę, daryti įtakos, kandidatuoti į bendruomenės organų pareigūnus. Jaunimą tatai patraukia. Bet tas nevisada patinka senimui ir tom organizacijom, kurių sprendimus lemia ne visuomenė, o, tarkime, diduomenė, tam tikrų centrų žmonės. LB organai ir pareigūnai susilaukia priekaištų ir kaltinimų. Tačiau atsisakyti jaunimui sudaryti galimybes reikštis, sprendžiant išeivijos lietuviškumo klausimus ar talką mūsų tautai išsivadavimo kovoje, LB organizacija negali. Juo labiau, kad beveik visas senosios mūsų išeivijos prieauglis, išskyrus nedidelę jo dalį, susitelkusią Lietuvos Vyčiuose, yra iš mūsų išeivijos tautinio potencialo visiškai dingęs, nuo lietuviškos veiklos visiškai nurašytas. Tai yra be galo didelis tautinis nuostolis mūsų išeivijai. Tuo būdu esame netekę keliasdešimt, o gal ir kelių šimtų tūkstančių išeivijos tautinio prieauglio. Galime įsivaizduoti lietuviškos mūsų veiklos apimtį ir rezultatus, jei tą žuvusį išeivijos prieauglį šiandieną turėtume savo tarpe, savo veikloje.
Tik paskutiniu metu Jungtinėse Valstybėse prasidėjo sąjūdis ieškoti savo kilmės šaknų. Jis jau spėjo ir lietuviškam gyvenimui prikelti ne vieną “mirusią” sielą. Tam išeivijos tautinio atgimimo sąjūdžiui stiprinti ir akstinti JAV LB valdyba pradėjo leisti anglų kalba “Bridges” biuletenį. Nei mūsų tauta, nei mūsų išeivija nėra tokios gausios, kad galėtume būti abejingi nuo savo lietuviškumo atitrūkusiem savosios tautos vaikam. Atvirkščiai, turime rimtai su atsidėjimu ieškoti priemonių tokiam nubyrėjimui sustabdyti ir bent dalį nubyrėjusiųjų susirasti ir susigrąžinti. “Bridges” ir yra sykiu ir priemonė ir bandymas tam uždaviniui vykdyti. O tas uždavinys šiandieną apima ne tik senosios išeivijos prieauglį, bet neretu atveju ir buvusių tremtinių vaikus. Reikia tikėtis, kad “Bridges” savo uždavinį atliks. Savo ruožtu ir LB Švietimo taryba prieauglio nubyrėjimu yra labai susirūpinusi ir daro savo atitinkamų pastangų tam sustabdyti. Pvz. ruošia vadovėlius šeštadieninei mokyklai, kurią lanko lietuviškai nekalbantieji lietuvių vaikai. Žodžiu, LB organai daro, ką galėdami, kad mūsų išeivijos prieauglis būtų lietuviškas, jei ne savo kalba, tai bent savo nusiteikimais ir sąmone.
Žvelgiant į antrąją dvilypio LB organizacijos uždavinio pusę, į talką savosios tautos pastangom išsivaduoti iš sovietinės okupacijos, pirmiausia tenka pažymėti LB organų pastangas formuoti Lietuvai palankią viešąją amerikiečių opiniją, taip pat pastangas reaguoti į Lietuvą liečiančius įvykius. Šioji veiklos sritis įprasta vadinti politinės veiklos sritimi, nors faktiškai čia veikia ir literatūra, ir menas, ir teatras, ir net sportas, o taip pat ir religija. Nė vienos gyvenimo srities negalima ir nevalia išjungti iš priemonių, talkinant pavergtajai tautai išsivadavimo kovoje. Ir Vasario 16-sios, ir Birželio 15-sios minėjimuose vieningai reiškiasi ir politinės, ir religinės, ir kultūrinės mūsų išeivijos pastangos. LB organai tiem minėjimam paruošia anglų kalba informacinės medžiagos pavyzdžius, radijo programų anglų kalba pusvalandžius ir t.t.
Amerikiečių viešajai opinijai formuoti LB organai turi ir naujų planų. Pirma, jau montuojama “mašina” anglų kalba knygai apie sovietų kultūrinį genocidą okupuotoje Lietuvoje išleisti. Veikalo turinio pagrindą planuojama sudaryti iš Mokslo ir kūrybos simpoziumo atitinkamų paskaitų. Jau pakviestas veikalo redaktorius ir gautas dr. P. Kaladės pažadas finansuoti leidinio redagavimą.
Antra, jau spausdinama dr. T. Remeikio veikalas “Dissent in Lithuania”. Veikalas eina Lituanistikos Instituto vardu. Jį finansuoja LB valdyba.
Trečia, planuojamas paruošti ir išleisti anglų kalba dokumentinis veikalas apie Lietuvos santykius su nacine Vokietija ir apie nacių režimą okupuotoje Lietuvoje II-jo pasaulinio karo metais.
Ketvirta, ir toliau planuojamas leisti, metraščiu virtęs, “Violations of Human Rights in Soviet-Occupied Lithuania” leidinys.
Tęsiant jau turimą patyrimą, bus stengiamasi plėsti kontaktus su JAV kongreso ir administracijos žmonėmis bei įstaigomis, su demokratų ir respublikonų partijomis, taip pat su atitinkamomis privatinėmis amerikiečių institucijomis; bus stengiamasi toliau plėsti bendradarbiavimą su sovietų pavergtųjų tautų organizacijomis; bus bandoma sumegzti ryšius ir su “lobbying” grupėmis.
Visa tai, kas čia buvo suminėta Lietuvos klausimu veikti, galima būtų daug sėkmingiau atlikti bendromis visų mūsų veiksnių pastangomis. Jau prieš ketverius metus kun. K. Pugevičius, berods kaip tiktai LFB stovykloje, yra pasiūlęs bent “public relations” bei informacijos veiklą sujungti. Lig šiol tas siūlymas, kaip sakoma, negauna eigos. Kai kurie veiksniai nenori atsisakyti savo savarankiškumo, nors jis pačios Lietuvos reikalui ir žalingas.
Ko LB organai laukia iš mūsų išeivijos? Pirmiausia laukia talkos. LB organai gali parūpinti pavyzdinę medžiagą — atitinkamų laiškų, rezoliucijų pavyzdžius, gali išleisti knygų ir brošiūrų. Bet kad medžiaga patektų tinkamiem adresatam ir atliktų savo uždavinį, tam yra reikalinga visos išeivijos talka. Ligi šiol, deja, mūsų išeivijos susidomėjimas ta talka ir rodoma iniciatyva, toli gražu, yra nepakankama. Yra LB apylinkių, kuriose tik vienas kitas lietuvis tokiai talkai rodo savo iniciatyvą. O be gausių asmeninių kontaktų iš mūsų pusės, negalime laukti iš amerikiečių pusės susidomėjimo lietuviškais reikalais, juo labiau palankumo lietuviškiem reikalam. Metas išmesti iš galvos pasiteisinimą, kad tai tik veiksnių reikalas.
Antra, LB organai yra įsitikinę, kad mūsų išeivijai yra tikslinga ir Lietuvos reikalui naudinga kiek galint daugiau angažuotis amerikiečių politinėm partijom, organizuojant lietuvių demokratų, lietuvių respublikonų klubus savo gyvenamose vietovėse.
Trečia, LB organai aiškiai mato, kad mūsų išeivijos visuomeniniam
abejingumui nugalėti reikia didelių pastangų. Tylinčioji išeivija — be jokios reikšmės. Dar blogiau. Tada visuomeniniame gyvenime atsiranda savotiška tuštuma, kurioje veisiasi demagoginis ekstremizmas ir kitos visuomeninės negerovės. Tylinčioji išeivija demoralizuoja ir mūsų spaudą. Jei radaktoriai dėl šmeižiančių straipsnių spausdinimo pajustų savo laikraščių skaitytojų gyvą pasipiktinimą, savo liniją tuoj pat pakeistų.
Tylinčioji išeivija yra nepaslanki ir finansiškai Lietuvos vadavimo darbų paremti. Dėl to ir LB metinis tam tikslui numatytas biudžetas tesiekia inžinieriaus metinį uždarbį, o Alto ir Vliko biudžetai tesiekia vidutiniškai sėkmingo gydytojo metinį uždarbį.
Pagaliau, jei tylinčioji mūsų išeivija prabiltų ir pajudėtų iš savo inertiškos padėties, jos opinija neabejotinai teigiamai veiktų mūsų veiksnių susikonsolidavimą sėkmingesnei išeivijos talkai dėl savo laisvės ir gyvybės kovojančiai mūsų tautai.
Redakcijos pastaba:
Nors kai kas galvoja, kad du ar trys arkliai lengviau veža vežimą, nekaip vienas, atseit, kad du ar trys veiksniai visada daugiau padarys, nekaip vienas, nors tokią prielaidą kaip ir patvirtina Vasario 16-sios aukos, kurių dabar, sudėjus Alto ir LB gaunamas sumas, susidaro, palyginti, žymiai daugiau, nei seniau, kai Altas turėjo monopolį, ir, pagaliau, nors galima ginčytis dėl to, ar pvz. Valstybės departamentas rodys daugiau susidomėjimo lietuviškam reikalui, kai jį prezentuos tik vienų vienas veiksnys, ar kai jį kartos vienas po kito du ar trys veiksniai, — tačiau veiksnių pliuralizmą nuolat tyko viena didelė grėsmė — susikirsti dėl pačios Lietuvos vadavimo koncepcijos. Tokio susikirtimo ženklų jau matyt Alto — LB prieštaringuose nusistatymuose Helsinkio galutinio akto atžvilgiu. O toks susikirtimas okupuotos Lietuvos reikalui tikrai būtų žalingas).
