Amerikos valdinė informacija užsieniui
Nedaugelis Amerikos žmonių pažįsta savo krašto valdinę informaciją užsieniui, nes įstatymu yra uždrausta ją skleisti pačioje Amerikoje. Todėl užsieniui skirtų valdinės informacijos leidinių Amerikoje paprastai neįmanoma gauti. Žinoma, užsieniui skirtas valdines radijo programas anglų ir kitomis kalbomis galima ir Amerikoje girdėti.
Amerikos vyriausybė ir kongresas nelabai mėgsta valdinę informaciją. Todėl užtruko, kol Amerikos valdine informacija užsieniui buvo rimčiau susirūpinta. Prieš II-jį pasaulinį karą nuo 1934 Valstybės departamento rėmuose veikė valdinės informacijos tarnyba. Ji leido ‘radijo biuletenį’, perteikiamą užsieniui per radiją bei teletaipą.
II-jo pasaulinio karo metu Amerikos valdinė informacija užsieniui buvo sustiprinta. 1942 pradėjo veikti Amerikos Balso radijas. Tačiau po karo dalis informacijos įstaigų buvo panaikinta, kita dalis — perorganisuota. Tas perorganizavimas tęsėsi iki 1953. Tada visos valdinės informacijos programos užsieniui buvo sutelktos į vieną įstaigą — Jungtinių Valstybių Informacijos Agentūrą (United States Information Agency — USIA). Šioji agentūra ir dabar yra atsakinga už visą Amerikos valdinę informaciją užsieniui. Jos direktorių skiria Amerikos prezidentas su Amerikos senato pritarimu. Pernai USIA biudžetas siekė beveik 267 milijonus dolerių. USIA turėjo 8645 tarnautojus: 4149 amerikiečius ir 4496 neamerikiečius. 2774 amerikiečiai dirbo pačiame Washingtone, 322 kitose Amerikos vietose ir 1053 užsieniuose. USIA centre Washingtone filmų ir televizijos skyriuje dirbo 263 tarnautojai, spaudos ir leidinių skyriuje — 347.
USIA uždavinys: informuoti užsieniečius apie Amerikos valdžios ir žmonių nusistatymus, aiškinti Amerikos vyriausybės politiką, pateikti Amerikos visuomenės, jos institucijų bei kultūros tikrą vaizdą ir pateikti Amerikos vyriausybei užsienio viešąją nuomonę dėl vieno ar kito Amerikos užsienio politikos formulavimo ar veiksmo.
Savo uždaviniam USIA naudojasi įvairiomis priemonėmis. Jų viena yra asmeniniai kontaktai su užsienio žmonėmis. Šiam reikalui 112-je kraštų veikia USIA informacijos postai — Jungtinių Valstybių Informacijos Tarnybos (United States Information Service — USIS). Šie postai veikia Amerikos ambasadų rėmuose. Jų pareigūnų uždavinys yra palaikyti ryšius su atitinkamo krašto valdžios ir visuomenės veikėjais ir paskaitomis, seminarais, diskusijomis, filmais, leidiniais stiprinti amerikiečių bei vietinių veikėjų tarpusavio kontaktus.
Informacijų postai veikia ne tik atitinkamose sostinėse, bet ir kituose atitinkamų kraštų žymesniuose centruose. Pvz. V. Vokietijoje greta informacijos posto Bonnoje atitinkami poskyriai (branches) veikia Hamburge, Duesseldorfe, Frankfurte a. M., Stuttgarte ir Muenchene, vadinami informacijos centrai — Koelne, bei Hannoveryje, o vadinami dvitau-čiai centrai (Binational Centers) veikia Nuernberge, Saarbrueckene, Heidelberge, Tuebingene bei Freiburge i. Br., ir skaitykla Bremene. V. Vokietijoje šiose įstaigose pernai dirbo 27 amerikiečiai ir 179 vokiečiai. Tų įstaigų metinis biudžetas pernai siekė apie penkis milijonus su puse dolerių. Italijoje greta informacijos posto Romoje poskyriai veikia Milane ir Neapolyje, dvitautis centras Neapolyje, skaityklos Florencijoje ir Palerme bei literatūros platinimo įstaigos (Distribution Outlets) Trieste, Turine ir Genujoje. Italijoj šiose įstaigose pernai dirbo 13 amerikiečių ir 101 italas. Metinis biudžetas — veik trys milijonai dolerių. Danijoj veikė tik vienas informacijos postas su dviem amerikiečiais ir 15 vietinių tarnautojų. Metinis biudžetas — 541 tūkstantis dolerių. Lenkijoj informacijos poste dirba 10 amerikiečių ir 25 lenkai. Metinis biudžetas — apie vienas milijonas dolerių. Rumunijoj informacijos poste dirba septyni amerikiečiai ir 14 rumunų. Metinis biudžetas — 758 tūkstančiai dolerių. Panašiai USIA informacijos postai veikia Azijos, Afrikos ir P. Amerikos kraštuose.
USIA išlaiko arba paremia 253 bibliotekas daugiau kaip 95 kraštuose. Šios bibliotekos turi per pusantro milijono knygų ir prenumeruoja 22 tūkstančius periodinių leidinių. Šiomis bibliotekomis kasmet pasinaudoja apie devyni milijonai žmonių. USIA taip pat pagelbsti Amerikos ir užsienio leidyklom kasmet išleisti platinimui užsienyje vidutiniškai po penkis milijonus egzempliorių įvairių knygų anglų ir kitomis 25 kalbomis. Bendradarbiaudama su Amerikos leidyklomis, USIA organizuoja užsienyje Amerikos leidinių pristatymus ir parodas.
USIA taip pat pagelbsti megzti ryšius tarp Amerikos ir užsienio universitetų, mokslo draugijų bei mokslininkų; organizuoja mokslo seminarus ir parūpina mokslo priemonių studijom apie Ameriką užsienio universitetuose. USIA taip pat organizuoja anglų kalbos kursus, kuriuos kasmet lanko apie trečdalis milijono įvairių kraštų valdžios pareigūnų, karių, mokytojų bei studentų.
USIA kasmet surengia vidutiniškai iki dešimt įvairių parodų, taip pat dalyvauja tarptautinėse parodose bei mugėse. Kiekvieną USIA parodą aplanko vidutiniškai apie pusė milijono žmonių, o kilnojamąsias parodas — iki pusantro milijono, neskaitant tų USIA parodų, kurių apie 50 kasmet suorganizuojama pačiuose informacijos postuose.
USIA leidžia septynis užsienio skaitytojam skirtus žurnalus. Svarbiausias yra Horizons USA. Išeina kas du mėnesiai anglų ir dar 14 kitų kalbų. Tiražas — 267 tūkstančiai. Žurnalas siekia pavaizduoti Amerikos visuomenę, jos vitališkumą bei dinamiką ir skiriamas labiau išprususiam skaitytojui, kuris domisi Amerika ir jos vaidmeniu pasauliui. Amerikos ūkiui, ūkio politikai aiškinti keturis kartus per metus anglų bei ispanų kalbomis leidžiamas Economic Impact žurnalas. Tiražas — 44,800. Kultūriniam bei mokslo klausimam kas trys mėnesiai leidžiamas Dialogue žurnalas anglų, ispanų, lenkų, portugalų, prancūzų, rumunų, rusų ir dar trimis kitomis rytų Europos kalbomis. Tiražas — 170,000. Pagaliau, komunistinių valstybių bei sąjūdžių klausimam moksliškai nagrinėti kas du mėnesiai leidžiamas anglų kalba Problems of Communism žurnalas, vienintelis USIA leidižamas žurnalas, kurį galima gauti ir Amerikoje.
Greta tų keturių globalinių žurnalų dar leidžiami trys sritiniai žurnalai: Vidurio Rytam bei Šiaurės Afrikai arabų kalba Al-Mahal aštuonis kartus per metus; tiražas — 31,300; vidurio ir pietų Afrikos kraštam anglų ir prancūzų kalbomis Topic taip pat aštuonis kartus per metus; tiražas — 52,000; ir Sovietų Sąjungai rusų kalba mėnesinis žurnalas Amerika; tiražas 64,000. (Sovietų Sąjunga savo ruožtu Amerikoje platina savąjį anglų kalba Soviet Life žurnalą).
Be minėtų Washingtone USIA leidžiamų žurnalų, informacijos postai Tokijuje, Hong Konge, Taipejuje, Paryžiuje, New Delhyje, Jakartoje, Lagose ir Teherane leidžia specialius žurnalus. Taip pat greta periodinių leidinių leidžiamos brošiūros apie Amerikos filmus, teatrą, muziką bei literatūrą. Leidžiama ir proginių leidinių. Pvz. ryšium su Amerikos dviejų šimtų metų sukaktimi buvo išleista Facts About America.
USIA centras Washingtone kas mėnesį parengia straipsnių, nuotraukų ir kitokios medžiagos katalogą, iš kurio informacijos postai gali pasiūlyti atitinkamos medžiagos vietinei spaudai ar radijui. Skubios žinios bei pranešimai apie politinius įvykius iš USIA centro Washingtone 125 postam perduodami per radijo - teletaipo tinklą. Tokių pranešimų vidutiniškai kasdien susidaro po 50,000 žodžių anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.
USIA kasmet savo studijose pagamina apie 200 juostelių televizijai (videotape) informacijos postų privačiam naudojimui kviestinių vietos veikėjų, organizacijų, universitetų informacijai. Kasmet USIA studija susuka iki 75 filmų ar specialių reportažų, be to, apie 300 filmų bei televizijos programų išnuomoja iš Amerikos privačių firmų, kad postai panaudotų vietos reikalam. USIA filmų specialistai, bendrai su kitų kraštų televizijos specialistais, pagamina dokumentinius reportažus apie Ameriką arba talkina kitų kraštų specialistam paruošti atitinkamą reportažą apie įvykius Amerikoj, pvz. apie atitinkamo krašto kokio aukšto valstybės dignitoriaus lankymąsi Washing-tone. USIA studija pagamina ir mokslinių programų užsienio televizijai. Pvz. mėnesinė serija Science Report yra rodoma ne mažiau kaip 100-to kraštų televizijoje, ogi Vision programą pernai naudojo 517 televizijos stočių 72 kraštuose.
USIA žinioje taip pat veikia ir Amerikos Balso (Voice of America) radijas. Jo reguliarios programos vyksta 37 kalbomis, o specialūs pranešimai dar papildomai keliomis kitomis kalbomis. Programos perduodamos per 113 siųstuvų: 41 Amerikoje, o 72 užsieniuose — Philipi-nuose, Šri Lankoje, Maroke, Liberijoj, Anglijoj, V. Vokietijoj, Okinavoj, Graikijoj, Tailande. Bendras siųstuvų galingumas siekia 23 milijonus vatų. Amerikos Balsas per savaitę duoda 800 valandų programą. Palyginimui prisiminkim, kad Sovietai per savaitę duoda veik 2000 valandų programą, Kinija — 1400 valandų, V. Vokietija — 770 valandų, Anglija 728 valandas. Amerikos Balse darbuojasi apie 2270 tarnautojų. Jo biudžetas pernai siekė 60 milijonų dolerių.
Lietuvių, latvių, estų kalbomis Amerikos Balso programos pradėtos 1951. Šiuo metu yra perduodamos du kartus per dieną po 30 minučių septynias dienas per savaitę.
Amerikos valdžia taip pat išlaiko dar kitus du radijus — Laisvosios Europos radiją (Radio Free Europe) ir Laisvės radiją (Radio Liberty). Skirtumas tarp šių trijų radijų yra tokis, kad Amerikos Balsas yr Amerikos valdžios oficialus radijas, kurio uždavinys pirmoj eilėj yra informuoti užsienio klausytojus apie Amerikos politiką ir padėti užsienio klausytojam susipažinti su Amerika, su jos žmonių galvosena, su Amerikos institucijomis, mokslu bei menu. Tuo tarpu Laisvosios Europos ir Laisvės radijų paskirtis — daugiau rūpintis padėtimi atitinkamuose kituose kraštuose. Laisvosios Europos radijas skiriasi nuo Laisvės radijo tik tuo, kad pirmasis transliuoja į Sovietų satelines šalis — Bulgariją, Čekoslovakiją, Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, o Laisvės radijas savo programas skiria Sovietų Sąjungos tautom: rusam, ukrainiečiam, armėnam, uzbekam ir kt., o nuo 1976 ir Sovietų okupuotų Baltijos valstybių tautom — lietuviam, latviam, estam.
(Daugiau duomenų apie Amerikos valdinę informaciją galima rasti “U.S. Information Agency — 43rd Report to the Congress, July 1, 1974 to June 30, 1975”; taip pat “Facts about USIA” ir “Facts about VOA”).
A. Plukas
