PRIEŠ 25 METUS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PRIEŠ 25 METUS suvažiavime Vokietijoje, kai LFB sąjūdis dar nebuvo pradėtas organizuoti; žiūrint iš kairės, I-je eilėje (stovi) J. Bobelis, prof. Z. Ivinskis, (sėdi kun. P. Patlaba, J. Juodvalkis, V. Vaitiekūnas, prof. J. Brazaitis, dr. J. Grinius, pulk. N. Tautvilas; II eilėje — Barisas, J. Girnius, pulk. J. Šlepetys, dr. K. Ambrozaitis, neatpažintas, neatpažintas, A. Grigaitis, V. Kulbokas, dr. B. Radzivanas, pulk. A. Šova, dr. Z. Smilgevičius, neatpažintas, R. Valaitis, K. Valiūnas, dr. P. Kisielius, V. Šimkus, Z. Kungys; III eilėje — Ig. Malėnas, pulk. J. Bobelis, V. Ramonas, P. Kaladė (už Ramono), J. Kungys, kun. V. Dabušis, S. Laniauskas, Pladys, A. Pocius, K. Gimžauskas, V. Čyvas, V. Natkevičius, S. Daunys, neatpažintas, pulk. J. Andrius; aukštai kairėje: K. Bobelis, P. Narutis, J. Kakarieka, B. Čiurlionis, J. Bajerčius.

Apie šį istorinės reikšmės suvažiavimą bič. V. Vaitiekūnas pateikia tokią informaciją:

Suvažiavimas įvyko 1948 sausio 24-25 Bad-Cantstatte, Vokietijoje. Tai buvo pirmasis susirinkimas už Lietuvos sienų atsidūrusių žmonių, kuriuos Lietuvoje buvo apjungusi bendra rezistencinė veikla prieš Lietuvos okupantus. Dr. A. Maceina šiame suvažiavime dalyvauti negalėjo, tačiau per savo tarpininką suvažiavimui padarė pasiūlymus, kurie sukėlė gyvas diskusijas. Jis, būtent, suvažiavimą įtaigojo, kad tremtyje nedera atkurti ir pratęsti Lietuvių Fronto organizacijos, bet bazuotis organizacijos formų nevaržomu sąjūdžiu. Nors dr. Maceinos siūlymas ir susilaukė aštrios opozicijos, tačiau suvažiavimo dauguma jam pritarė. Tas nutarimas lėmė, kad Lietuvių Frontas DP stovyklose savo organizacijos nekūrė, nors tuo metu labai gausiai atgimė senosios politinės partijos, o taip pat kūrėsi naujos partijos ir rezistencinės organizacijos.

Antras suvažiavimo nutarimas savo reikšmės nėra praradęs iki mūsų dienų. Jame sakoma, kad

Lietuvių Fronto žmonės, vykdydami rezistencinę tremties akcijų: • Vengia patys ir ragina visus sąmoninguosius lietuvius visur ir visada vengti mūsų tautinę bendruomenę ypatingai kiršinančio ir skaldančio dalyko-demagogijos; visur ir visada vertinti reiškinius apgalvotai ir objektyviai;

•    Visuomeninėje veikloje remtis pirmiausia ne svetimų idėjų kritika ar jų niekinimu, kiek konstruktyviu veikimu, pozityvia kūryba parengiant netikusiam padariniui pakeisti naują tinkamą projektą;

•    Palaikyti tarp savęs ryšius net ir tada, kai LF nariai yra priversti išsisklaidyti po įvairius kraštus;

•    LF kviečia savo visus draugus ir giminingus sąjūdžius

kietai ir ištvermingai stovėti šių principų sargyboje, energingai kovojant su jų griovėjais.

Prisimintinas faktas, kad netrukus po šio suvažiavimo, 1948 kovo 25, išėjo 8 puslapių rotatorinis “Į Laisvę” nr. 1 (35). Tad šiais metais sukako 25 metai nuo “Į Laisvę” pasirodymo už Lietuvos sienų.

Vokietijoj “Į Laisvę” išėjo tik 3 numeriai: Nr. 2 (36) — 1948.VI.2 ir Nr. 3 (37) — 1948.IX. 10. Tik po ilgokos pertraukos sekantis “Į Laisvę” numeris, 1 (38), jau išėjo Amerikoje 1953 gruodžio 1.

1948 tremtyje pasiskardenusios “Į Laisvę” vedamojo mintys tebėra aktualios ir šiandien:

Kova su okupantu ir šiandien nesibaigus. Tik ano (vokiškojo— red.) vietoj stojo kitas — baisesnis, piktesnis, pavojingesnis. Ir kovos galo nematyti. Ji užtruko ilgiau, nei visi laukėme. Ji tebereikalauja įtempti ir suaktyvinti jėgas labiau, nei visų pavargę moralinės ir fizinės jėgos gali pakelti. Bet kovos valios nenustojam ir tikėjimo laimėti neprarandam.

Daug kovos draugų paliko pakeliui — rytų mirties plotuose, naikinamoje tėvynėje, vakarų kacetuose ir tarp griuvėsių. Išlikusiem didesnė atsakomybė juos pakeisti ir didesnis reikalas patvariau susitelkti.

Tiesa, mums prieinamoj rezistencijoj tremtyje pagrindinė kova teįmanoma decentralizuota, vykdoma vietoj pagal vietos aplinkybes ir atskiro asmens iniciatyvą bei sugebėjimus. Iš centro tegali eiti sugestijų tik netiesioginiai— įvertinant bendrą padėtį, nurodant pavojinguosius punktus, padarant bendrinių sugestijų . ..

Kreipdami daugiau dėmesio į užfrontės stiprinimą tikslia informacija bei sugestijomis, pogrindžio Į LAISVĘ tradicijas pratęstam tremtyje, kur viešumoje taip pat nevisi dalykai gali ir turi būti svarstomi, ypač viešojoj spaudoj, kuri legaliai nueina į sovietines agentūras ir palengvina joms dešifruoti mūsų jėgas ir strategijų .. .

(Lietuvių Fronto 30 metų sukaktis šiame “Į Laisvę” numeryje paminima V. Natkevičiaus straipsniu “Lietuvių Frontui 30 metų”).