AUKŠTOSIOS MATEMATIKOS KILPOS
Tą pačią savaitę atnešė paštininkas “Soviet Life” July, 1970 ir ‘‘Gimtojo Krašto” 1970 m. rugpiūčio 20 d. numerius. Abu patiko. Gražiai aprašytas mano tėvų gimtasis kraštas. Rektorius prof. dr. J. Kubilius kviečia laisvojo pasaulio lietuvius iki 40 metų atvykti metams pastudijuoti Vilniaus universitete, arba, “seniausiame Tarybų Sąjungos universitete”, kaip pasakytų žymus mokslininkas prof. dr. Alg. Avižienis. Siūlo visą eilę kursų. O aš tebesu “frešmanas”, ir pats dar nežinau, kuo norėčiau būti.
Bet vilioja ir Lukšių kolchozas, kurį “Soviet Life” žurnale be galo išgyrė Irina Kalitenko. Ir sunku apsispręsti: universitetan ar kolchozam Kolchoze būtų lengviau prisitaikyti, nes vedėjas Kostas Glikas gyvena kaip tikras kapitalistas: pajamos — 2 milijonai rublių, daug pieno ir mėsos. Kostas išvažinėjęs Ameriką, Kanadą ir Europą. Lengvai susiprastume mudu.
Bet ir vėl: pas Kostą gal teišmokčiau vairuoti traktorių, gal karves melžti ir obuolius rinkti. Dr. Kubilius siūlo studijuoti matematiką, fiziką, chemiją, biologiją, mediciną, lietuvių ir rusų kalbas, žurnalistiką ir net teisę. Ir įstojimo sąlygos nesunkios: pristatyti
išsilavinimo dokumentus, sveikatos pažymėjimą, autobiografiją, šešias fotografijas, du egzempliorius Sovietų Sąjungos ambasadoje gaunamos anketos ir pažangių užsienio lietuvių organizacijų, laikraščių redaktorių ar atskirų visuomeninių veikėjų remokendaciją.
Rekomendacijas gauti, maniau, nebus sunku. Senieji bimbininkai dar ne visi išmirę, o jų eiles pastarajame dešimtmetyje gausiai papildė buvę šaunūs rezistentai, operavę kadaise suklastotais Lietuvos partizanų įgaliojimais.
Bet ką studijuoti. Mėgčiau teisės mokslus. Tačiau tuoj pat suabejojau: čia sovietų teisės normų nebus galima pritaikyti, kol nebus sukurta NKVD aparatūra. O šito kurso dr. Kubilius užsienio lietuviams nesiūlo.
Galva neišneša ir dėl žurnalistikos su biologija. Juk pats dr. Genrikas Zimanas yra biologas ir žurnalistas, ir nebet koks žurnalistas: ir “Tiesą” redaguoja, ir su “New York Times” ir Izraelio laikraščiais polemizuoja taip įtikinančiai, kad Tarybų Sąjungoje nė vienas žydas izraelitišku žydu vadintis nebedrįsta. Bet ir toks gabus žurnalistas iš savo profesijos nepragyvena. Turi profesoriauti ir dėstyti filosofiją. Taigi, žurnalistika ir biologija ne man.
Geografija irgi, atrodo, silpnoka. Juk tokie Bražinskai iš Juodosios jūros pakraščių lengvai galėjo pasukti į Vilnių, bet pataikė į Turkiją. Ir visame pasaulyje tiek daug triukšmo sukėlė. Matyt, geografija Vilniaus universitete nebus per stipriai dėstoma.
Apsistojau ties medicina ir psichologija. Jei kiekvieną iš tų mokslų pastudijuočiau po pusmetį (kvietimas galioja vieneriems metams!), gal išeičiau psichiatras, tarybiniu mastu matuojant, žinoma. Bet čia vėl susidūriau su pagrindiniu mūsų sistemų skirtumu: pas mus ir apykvaišius psichiatrai varo lauk iš ligoninių, o So-vietijoje sveikiausius žmones, gabiausius mokslininkus ir rašytojus ten kiša, o tik paskui “tolimesniam gydymui” siunčia į Sibiro konc-lagerius. Tuo būdu nesenai taip “išgydė” Vilniaus un-to profesorių Joną Kazlauską, kad tik lavoną iš Maskvos parvežę įmetė į Nerį. Amerikoje Maksvos “ligoninių” ir Sibiro nėra. Tas mokslas man netinka.
Ir taip pat išmąsčiau ir su draugais išdiskutavau bene visus rektoriaus pasiūlytus studijuoti dalykus. Vis kur nors kas nors ne taip, vis netinka mūsų kapitalistinei sistemai. Pagaliau suradau: profesorius Kubilius yra matematikas, o taip pat ir rektorius. Dalykas rimtai atrodo. Įsimatrikuliuosiu pas jį, ir tik pas jį, nes matematika universalus mokslas ir visur ta pati.
Dar kartą perskaičiau “Gimtajame Krašte” paskelbtus iš užsienio kviečiamiems studentams reikalavimus. Visus juos lengvai išpildau. Kad būtų tikresnis reikalas, parašiau laiškus iškart keliems “pažangiems visuomeniniams veikėjams”, prašydamas rekomendacijų: Vladimirovui ir Tyslavienei New Yorke, Judzentavičiui ir Bylaitienei Čikagoje, Karosienei ir Railai Kalifornijoje. Bet neskubėjau išsiųsti laiškų, mat, panorau dar kartą pažvelgti į mūsų matematikos tėvo Pitagoro biografiją. Juk kas graikam Pitagoras, lietuviam turėtų būti Kubilius. Pitagoras ne tik dėstė, kad daiktai esą skaičiai, bet taip pat kūrė ir naują religiją — metempsichozę (sielų persikilnojimą). Lietuvis profesorius Kubilius garsėja tikimybių skaičių teorija, o “religinėje” srityje priėmė iš Rytų atneštą “tikėjimą” — 1947 m. pasidarė TSKP nariu, o 1958 m. — LKP nariu. Paralelė aiški, bet “religinėje” srityje nesėkmė irgi aiški: kaip Pitagorui nepasisekė metampsichozė, taip ir Kubiliui nepasiseks padaryti mane TSKP nariu, pagalvojau. Atsisakiau ir nuo matematikos.
Rektoriaus Kubiliaus kilpa graži ir viliojanti, bet ne laisvam studentui. Tegu geriau pabando mums siūlomas stipendijas paskirti Sibiro tremtiniams ir Gudijoje užsklenstiems lietuviams, o tikimybių skaičių teoriją tegu paverčia praktika — tegu rusų išblaškyti skaičiai pavirsta lietuviais laisvoje Lietuvoje.
Ir taip laiškų, prašančių rekomendacijų, nebeišsiunčiau. žiūrėsiu, kaip kiti įstengs rektoriaus Kubiliaus kilpos išvengti: ji graži ir viliojanti, nors ir žinai, kad pasmaugs.
Saulius Giedrys
