FONDAI IR FONDELIAI
(IR “Į LAISVĘ” FONDO VIETA SVARBESNIŲ FONDŲ GRETOSE)
DR. KAZYS AMBROZAITIS
Laisvojo pasaulio lietuviams pilniau prigijus svetimose žemėse, didėja ir jų dosnumas, remiant lietuvybės ir lietuviškos kultūros reikalus bei kovą dėl Lietuvos laisvės. Deja, pavarčius įvairių fondų aukotojų sąrašus, paaiškėja, kad ne visų lietuvių dosnumas yra proporcingas jų praturtėjimui. Vienų aukotojų aukos yra didesnės už jų pinigines, kitų — priešingai. Turime tūkstančius savųjų, kurie yra tikrai praturtėję, tačiau tik retai sutinkami aukotojų sąrašuose.
Viešų ir pusiau privačių fondų yra keliolika. Visai privačių fondų skaičius nėra žinomas. Savo fondus turi ir beveik visos politinės grupės.
Per paskutinį dvidešimtmetį laisvojo pasaulio lietuviai buvo jautrūs kovai už Lietuvos laisvės atgavimą. VLIK-as turėjo progos suorganizuoti didesnį fondą Lietuvos laisvės kovai, tačiau, dėl politinių grupių nesutarimo, to nepadarė.
Yra pakankamo pagrindo egzistuojančius fondus grupuoti į “politinius” ir “kultūrinius”.
Tautos Fondas
Lietuvos Išlaisvinimo Tautos Fondas (Lithuanian National Fund) populiariai yra vadinamas Tautos Fondu. Šis fondas telkia lėšas VLIK-o vedamam Lietuvos laisvinimo darbui ir kovos uždaviniams vykdyti. Tautos Fondas yra VLIK-o žinioje; skelbiasi veikiąs nuo 1943 metų.
Lietuvių Bendruomenei pradedant žengti pirmuosius žingsnius laisvajame pasaulyje, Tautos Fondas bandė bazuotis ja, apdėdamas jos pramoginius parengimus mokesčiais. VLIK-as net įsirašė į savo statuto 54-tąjį paragrafą LB atstovo dalyvavimą TF valdyboje. Dėl nesklandumų VLIK-e ir kitų priežasčių, TF LB-nėje nerado norimo atgarsio. Tik vėliau, grupėms grįžus ir VLIK-ą konsolidavus, LB vienetai pradėjo vėl aukoti. Pavyzdžiui, 1967 metais virš 30 LB vienetų atsiuntė aukų Tautos Fondui. Lietuvių Bendruomenė turi visą eilę savo reikalų ir prie geriausių norų VLIK-o pilniau remti nepajėgia.
VLIK-as kasmet prašo Amerikos Lietuvių Tarybos padengti bent pusę jo išlaidų. Kiek teko patirti, ALT-ba 1967 metais nedavė VLIK-ui nė cento. Pats VLIK-as praėjusiais metais stengėsi sutelkti kiek daugiau lėšų. Atrodo, kad bent šiais metais (1968) Vasario 16-sios proga nemaža dalis lietuvių, vietoj aukos ALT-bai, nukreipė ją tiesiog VLIK-ui. Reikia manyti, kad Tautos Fondas kasmet surinks vis daugiau aukų ALT-bos sąskaiton.
Lietuvių Fondas
Lietuvių Fondas (Lithuanian Foundation, Inc.) yra užsimojęs sutelkti bent vieną milijoną dolerių ir iš procentų paremti lietuvybės ir lietuvių kultūros išlaikymą bei puoselėjimą. Panašių idėjų būta ir anksčiau, bet niekas nesiėmė iniciatyvos jų įgyvendinimui. Šį reikalą pajudino pilna sparta dr. Antanas Razma 1961 metais. Jis ir laikytinas Lietuvių Fondo pradininku, nes jis pirmas išėjo į visuomenę su nuoširdžiu entuziazmu ir skyrė nesuskaitomą valandų skaičių ir nemažą sumą dolerių iš savo kišenės, kol šią idėją įpiršo lietuviams.
Tie, kurie dr. A. Razmą parėmėme pačioje pradžioje, tikėjome, kad dideli užsimojimai žavi ir išjudina laiko nešamą išeiviją vis toliau nuo Lietuvos. Į daugybę grupių subirusiai ir pavargusiai lietuvių išeivijai buvo sudaryta proga susijungti Lietuvių Fonde, nes jam gali priklausyti visi, neatsižvelgiant religinio įsitikinimo ar politinės pakraipos.
Nereiktų pamiršti, kad vienas iš pirmųjų ir entuziastiškiausių dr. A. Razmos užsimojimo rėmėjų buvo Aloyzas Baronas, kuris per spaudą padėjo LF išpopuliarinti visoje lietuvių visuomenėje.
Lietuvių Fondo organizatoriai, ieškodami atramos ir masinio užnugario, atsirėmė į Lietuvių Bendruomenę, kaip į bendriausią ir didžiausią organizaciją. Nors Lietuvių Fondas praktiškai veikia nepriklausomai, tačiau teoretiškai statutu LF yra gana stipriai susirišęs su LB. Pavyzdžiui, pelno paskirstyme LB turi 50 procentų balso.
Lietuvių Fondas yra įkorporuotas Illinois steite ir gavo atleidimą nuo federalinių mokesčių. LF nėra pelno organizacija, bet tvarkosi akcinės bendrovės pagrindu. Pagrindinis kapitalas yra neliečiamas ir investuojamas, o tik gautas pelnas skiriamas lietuvių kultūriniams reikalams paremti. LF turi stiprią, demokratiškai išrinktą vadovybę (tarybą). LF kapitalas paskutiniu metu kasmet priauga arti 100,000 dolerių ir 1968 metų gale pasieks pusės milijono dolerių sumą. Visuomenė Lietuvių Fondu pradėjo pasitikėti, ir daugelis asmenų prisimena jį savo testamentuose. Iki šiol LF, skirstydamas pelną, ėjo lyg gerojo Ka-leėų senelio pareigas: kas prašė, daugumai ir davė. Yra vilties, kad ateityje pelnas bus skirstomas pagal iš anksto paruoštą planą. Nuo 1962 iki 1967 metų LF paskyrė 39,700 dolerių įvairiems lietuvybės išlaikymo, kultūriniams reikalams ir pašalpoms.
Didžiausias aukotojas Lietuvių Fondui yra dr. J. Kazickas ir jo šeima. Jo įstojimas nariu ir nuolatiniai patarimai investavimo srityje Lietuvių Fondui priduoda daug svorio.
“Į Laisvę” Fondas
“Į Laisvę” Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti (American Foundation for Lithuanian Research, Inc.) yra populiariai vadinamas “Į Laisvę” fondu. Šio fondo pradžia gana įdomi. 1959-1960 metais New Yorke brendo mintis suorganizuoti didelį Lietuvių Fronto Bičiulių “Geležinį fondą”, siekiantį šimto tūkstančių dolerių. Panašus fondas buvo pradėtas organizuoti keletą metų anksčiau, entuziastingai remiamas dr. V. Šmulkščio, bet, pasiekus porą tūkstančių, sustota. Tie pinigai buvo saugiai investuoti, ir ta suma yra jau keliariopai padidėjusi. Tuo pačiu metu Chicagoje prie “Į Laisvę” žurnalo susispietusių bičiulių buvo keliama mintis į-steigti “Lietuviškų studijų fondą”, kuris remtų mokslinį darbą ir mokslinių darbų leidimą, kreipiant dėmesį ir į nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Buvo manyta, kad toks fondas turėtų būti nepolitinis ir nesusirištų nė su viena politine grupe.
1960 metų studijų savaitėje Kennebunk Porte (Maine, JAV) buvo atsisakyta “Geležinio fondo” ir nutarta organizuoti Lietuviškųjų studijų fondą. 1960 metų rugpiūčio mėn. 5 dieną JAV-bių LFB centro valdybos pirmininko dr. P. Kisieliaus bute (Cicero, III., JAV) nutarta galutinai įsteigti “Į Laisvę” Fondą Lietuvių Kultūrai Ugdyti. Fondo pirmininku buvo išrinktas dr. V. Vardys, planavimo komisijos pirmininku dr. J. Girnius, finansų komisijos pirmininku dr. K. Ambrazaitis, iždininku dr. A. Razma. Vėliau dr. A. Razma ne tik nesutiko mažinti “Geležinio fondo” idėjos, bet siūlė ją plėsti iki milijono dolerių. Jis paliko “Į Laisvę” fondą ir išėjo organizuoti milijoninio fondo.
“Į Laisvę” fondas tebeveikia ir jam šiuo metu vadovauja dr. K. Ambrozaitis; planavimo komisiją sudaro: dr. J. Girnius, dr. V. Vardys ir dr. K. Čeginskas. Fondui aukos renkamos tik pagal reikalą. Šis fondas yra finansavęs ar išleidęs eilę knygų bei veikalų: V. Mačernio Poezija, J. Girniaus Tauta ir tautinė ištikimybė, J. Daumanto Partizanai, J. Girniaus Žmogus be Dievo, Sūduvio Vienų vieni, V. Vardžio Lithuania un-der the Soviets, M. Vilties Neparašyti laiškai ir K. Bradūno redaguojama Laisvojo pasaulio lietuvių literatūra (netrukus išeis iš spaudos). Minėti leidiniai (kartu sudėjus) apima 3025 puslapius ir kainavo fondui 27,750 dolerių.
“Į Laisvę” fondas įregistruotas Illinois steite 1964 metais kaipo ne pelno korporacija. Šiais metais (1968) paprašyta atleisti nuo federalinių mokesčių. Fondui vadovauja 12 direktorių taryba, kurie išrenka valdybą. Korporacija parduoda akcijas. Vienos akcijos kaina 100 dolerių. Vienos akcijos savininkas turi vieną balsą ir tampa fondo nariu. Fondas įregistruotas American Foundation for Lithuanian Research, Inc., vardu.
Kazio Bradūno redaguojama Laisvojo pasaulio lietuvių literatūra bus fondo dovana lietuvių visuomenei 50 metų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo sukakčiai atžymėti. Veikalas baigiamas spausdinti ir turės 700 puslapių. Šioje knygoje atskiromis studijomis aptariama daugiau kaip 20 metų laikotarpio spalvinga ir kūrybinga mūsų tautos istorijoje pirmakartinė lietuvių rašytojų egzodo literatūra. Apie tremties poeziją rašo Antanas Vaičiulaitis; romano vertę sveria ir keliamas šio žanro problemas nagrinėja Kęstutis Keblys; novelių autorius ir jų knygas aptaria Rimvydas Šilbajoris; dramą seikėja Stasys Santvaras; gi viso laikotarpio grožinės literatūros kritikos vaizdą duoda Vladas Kulbokas. Juozas Girnius pateikia studijines išvadas apie laisvojo pasaulio lietuvių literatūrinio gyvenimo veiklą bei kūrybinius rašytojų laimėjimus. Knygą užsklendžia pilna viso laikotarpio bibliografija, kruopščiai suredaguota Česlovo Grincevičiaus.
Kiti fondai
Algimanto Mackaus vardo knygų leidimo fondas buvo suorganizuotas Santaros - Šviesos organizacijos knygoms leisti. To fondo pradininkas ir organizatorius buvo Algimantas Mackus. Jam mirus, tas fondas ir buvo pavadintas jo vardu. Fondas suorganizuotas knygų klubo pobūdžiu. Pirmoji knyga buvo išleista 1958 metais. Iki šiol išleista 12 knygų, iš kurių 8 knygos turi tik 100 ar mažiau puslapių.
Lituanus (Lituanus Foundation, Ine.) fondas leidžia Lituanus žurnalą. Šis vienetas įregistruotas Illinois steite 1964 metais. Per paskutinius trejus metus fondas gavo 31,500 dolerių aukų ir tiek pat išleido. Fondą tvarko 10 direktorių taryba, kurią išrenka Lietuvių Studentų Sąjunga. Šiuo metu šis fondas pergyvena krizę.
Gal būt labiausiai pasisekusi rinkliava buvo Šiluvos šv. Marijos koplyčios įrengimui Wa-shingtone. Vysk. V. Brizgys ir jo komitetas per gana trumpą laiką surinko apie 400,000 dolerių.
Dėl gana didoko fondų bei fondelių skaičiaus nereiktų gal perdaug sielotis. Prof. J. Brazaitis yra ne kartą priminęs, kad maži darbai yra daugiau už didelius žodžius. Jei tik kiekvienas fondas ar fondelis atliks bent vieną darbą, bus jau daug padaryta.
