Kūrybingumo ir pasišventimo keliu

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ANTANAS RAZMA

DR. ANTANAS RAZMA, Wilmington, Illinois (JAV), Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas.

Lietuvių išeivija yra pasiekusi didelių laimėjimų nepaprastų pastangų, darbo ir pasiaukojimo dėka. Be abejonės, privalome budėti, kad mūsų žmogiškosios ydos nesunaikintų tų laimėjimų, paversdamos juos pelenais.

Tremtis niekam nėra buvusi lengva. Ne vienam ir iš mūsų teko pakelti kryžiaus kelius. Reikia tiesiog gėrėtis, kad, atsidūrę Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ar kituose laisvojo pasaulio kraštuose, neišsisklaidėme ir neišnykome. Didysis mūsų laimėjimas ir pasididžiavimas— tai to nepaprastai didelio lietuviškų mokyklų tinklo sukūrimas. Tik lituanistinėse mokyklose mūsų jaunimas gali subręsti sąmoningais lietuviais, kovojančiais už mūsų tautos siekius.

Jaunimo stovyklos— tai lietuvybės išlaikymo vienas iš didžiųjų laidų. Ten jaunimas sunaudoja kūrybingai vasaros laiką, ten jis bręsta netik sąmoningais lietuviais, bet ir tikraisiais žmonėmis.

Lietuvių Bendruomenė pajėgė suburti po savo sparnais visus laisvojo pasaulio lietuvius. To išdavoje turime didingas dainų ir šokių šventes, jaunimo kongresus, lietuvių seimus ir kitas reikšmingas manifestacijas. Ir politinių veiksnių veikla yra nebeįmanoma be Lietuvių Bendruomenės pagalbos.

Politiniame lauke irgi matomas progresas. Tačiau lietuvių visuomenė laukia iš mūsų veiksnių daugiau konkrečių darbų ir naujų veikimo metodų.

Politinėje srityje rezoliucijų žygio organizatoriai ir vykdytojai, sušvitę kaip milžiniškas ir galingas meteoras padangėje, parodė, kad ir čia galimi laimėjimai, kai idealizmas suderinamas su geru organizuotumu ir tam panaudojamas tinkamas laikas.

Viens iš jauniausių ir lietuvybei išlaikyti taip reikalingų ramsčių yra gražiai beaugąs LIETUVIŲ FONDAS, kurio tikslas yra pasiekti vieną milijoną dolerių ir kasmet duoti apie 50,000 - 70,000 dolerių lietuviškiems reikalams. Lietuvių Fondo svoris jau ir dabar jaučiamas.

Šie trumpai paminėti (ir nepaminėti) laimėjimai sudaro mūsų visų pasididžiavimo vainiką. Tie mūsų laimėjimai buvo realizuoti ne lengvu magiškos lazdelės mostelėjimu, bet tūkstančių lietuvių dideliu pasišventimu ir kietu kūrybos darbu.

Šiuo kūrybingumo ir pasišventimo keliu turime ir toliau drąsiai ir be nuovargio žengti į priekį, nes to reikalauja kenčianti Lietuva. Rašantieji negali sustoti rašę; organizatoriai negali numoti ranka ir sakyti, kad jau jiems gana dirbti; aukojantieji, nors jie jau yra skyrę ir tūkstančius dolerių įvairiems lietuviškiems reikalams, tenegalvoja, kad jie jau yra atidavę savo duoklę. Nė vienam nevalia pavargti, kol lietuvių tauta neatgaus pilnos laisvės ir nepriklausomybės.

Nenorėdami, kad mūsų atsiekti laimėjimai nueitų vėjais, turime realiai pažiūrėti į savo turimas jėgas ir nekartoti praeities klaidų. Nors mūsų išeivija yra ir kūrybinga, ir organizuota, ir jau finansiniai pajėgi, bet ji nėra skaitlinga. Bet kokiame lietuviškame darbe negalime perdaug išsiplėsti ir duplikuotis. Daugelis sutiks, kad mes turime perdaug organizacijų, perdaug susirinkimų, perdaug suvažiavimų, perdaug pobūvių ir t.t.

Kiekvieną darbuotoją turime vertinti pagal jo atliktus darbus, o ne grupinę priklausomybę. Lietuvių darbuotojų įvertinimo kriterijas turėtų būti jų pasišventimo laipsnis mūsų veiklai, idealizmas ir kūrybiškumas, realizuojant lietuviškus planus bei projektus.

Lietuviškoje veikloje esame savanoriai, ir čia įsakymai nieko nereiškia. Mūsų pasišventimas, darbai ir tolerantiškas elgesys gali pritraukti naujų darbininkų lietuviškai veiklai.